- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-1949-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14243-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Pareiškėjas
- L. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-25198-1090/2025 pagal pareiškėjos L. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu patvirtino suinteresuoto asmens A. M. ir pareiškėjos L. B. 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytą taikos sutartį, kurioje buvo susitarta dėl nepilnamečiam vaikui Ą. M. M. teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis mokamomis po 500 Eur kas mėnesį iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja L. B. 2025 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, argumentuodama, jog suinteresuotas asmuo prievolę dėl išlaikymo vykdė netinkamai, o nuo 2024 m. gruodžio 21 d. išlaikymas nepilnamečiam sūnui nėra teikiamas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo prašė atmesti pareiškėjos prašymą, nurodė, kad nors laiku buvo nepervedęs išlaikymo sūnui, tačiau šiai dienai (2025 m. birželio 20 d.) išlaikymo įsiskolinimo nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos L. B. prašymą tenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą pagal 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, numatančio, kad „iš A. M. nepilnamečio sūnaus Ą. M. M. priteisiamas išlaikymas po 500 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės“.
5. Teismas byloje nustatęs aplinkybę, kurios suinteresuotas asmuo neginčijo, jog nuo šių metų pradžios A. M. laiku nepervedė sūnui išlaikymo, siūlė pareiškėjai kitus atsiskaitymo būdus, su kuriais pareiškėja nesutiko, sprendė, jog išlaikymas nebuvo mokamas laiku, o dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ar jo nebuvimo šalys nutarties priėmimo metu nesutaria. Teismas konstatavo, kad esant prieštaravimams tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens skaičiavimų dėl likusios nesumokėtos išlaikymo sumos, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog taikos sutarties dalis dėl išlaikymo mokėjimo yra vykdoma tinkamai. Nurodė, kad nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog taikos sutarties 4 punktas nėra vykdomas nustatyta tvarka, o suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo teismui neišduoti pareiškėjai vykdomojo rašto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodo šiuos argumentus:
1.1. Teismas darė visiškai nepagrįstą išvadą spęsdamas išduoti vykdomąjį raštą dėl buvusios skolos dėl skirtingų šalių turimų pozicijų. Teismas iš viso nevertino nei pateikto pareiškėjos prašymo pagrįstumo, nei suinteresuoto asmens pozicijos, nei šalių pateiktų rašytinių įrodymų visumos, nei paskaičiavimų. Teismas formaliai sprendė dėl vykdomojo rašto išdavimo, remiantis faktu, kad tarp šalių yra nesutarimas ir priėmė nutartį visiškai neatskleidęs sprendžiamo klausimo esmės, iš esmės pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime pareiškėja nurodė šiuos argumentus:
2.1. Su apeliaciniame skunde pateiktais apelianto paskaičiavimais nesutinka, kadangi apeliantas apmokėjo tik dalį susidariusio įsiskolinimo ir liko nepadengtas išlaikymo įsiskolinimas. Teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė teismų suformuotą praktiką teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijos pateikimo
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktas įrodymas (2025 m. birželio 18 d. UAB Paysera parvedimo išrašas), kuris, kaip nurodo apeliantas, per klaidą nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau apie šį mokėjimo nurodymą yra minima, tiek apelianto atsiliepime, tiek pareiškėjos papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl vykdomojo rašto išdavimo, taigi yra abiem ginčo šalims žinomas, todėl šis įrodymas prijungtinas prie bylos.
Dėl ginčo esmės
10. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu patvirtino suinteresuoto asmens A. M. ir pareiškėjos L. B. 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytą taikos sutartį, kurioje taip pat sutarta dėl 500 Eur teikiamo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui Ą. M. M.
13. Pareiškėja 2025 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, argumentuodama, jog suinteresuotas asmuo nuo 2024 m. gruodžio 21 d. išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nors laiku buvo nepervedęs išlaikymo sūnui, tačiau šiai dienai (2025 m. birželio 20 d.) išlaikymo įsiskolinimo nėra.
14. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą tenkinti, tokį savo procesinį sprendimą iš esmės grįsdamas motyvais, jog esant prieštaravimams tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens skaičiavimų dėl likusios nesumokėtos išlaikymo sumos, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog taikos sutarties dalis dėl išlaikymo mokėjimo yra vykdoma tinkamai, todėl sprendė, jog taikos sutarties 4 punktas nėra vykdomas nustatyta tvarka, o suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo teismui neišduoti pareiškėjai vykdomojo rašto.
15. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino nei šalių pateiktų rašytinių įrodymų visumos, nei paskaičiavimų, formaliai sprendė dėl vykdomojo rašto išdavimo, remiantis faktu, kad tarp šalių yra nesutarimas.
16. Nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys skirtingai vertina tai, ar yra tinkamai vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu patvirtintos šalių taikos sutarties dalis dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui teikimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog tarp šalių kyla prieštaravimai dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, skundžiamoje nutartyje tik lakoniškai nurodė, nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog taikos sutarties 4 punktas (dėl priteisiamo išlaikymo nepilnamečiui sūnui) nėra vykdomas nustatyta tvarka, o suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo teismui neišduoti pareiškėjai vykdomojo rašto, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
17. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
18. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad tik tinkamai ištyrus aplinkybes ir įrodymus, pagrindžiančius tėvų susitarimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos sutarties dalies teismas turės teisinį pagrindą spręsti išduoti vykdomąjį raštą arba atsisakyti jį išduoti. Teismas turėtų vertinti ne tik tai, ar vienas iš tėvų vykdė įsipareigojimą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, bet ir nustatyti konkretų įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydį, kurio priverstiniam išieškojimui išduodamas vykdomasis raštas. Apskaičiuodamas konkrečią įsiskolinimo vaiko išlaikymui, kai šis buvo nustatytas periodinėmis išmokomis, sumą, teismas, be kita ko, turėtų vadovautis CK 3.208 straipsnyje nustatytomis indeksavimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023).
19. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
20. Nagrinėjamu atveju matyti, kad suinteresuotas asmuo byloje teikė atsiliepimą, pateikė skaičiavimus ir lenteles dėl teikiamo išlaikymo, pareiškėja taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose taip pat pripažino, kad suinteresuotas asmuo po prašymo išduoti vykdomąjį raštą pervedė, pasak jos, dalį išlaikymo įsiskolinimo sumos. Visgi teismas šių įrodymų tinkamai netyrė, nors turėjo galimybę ir privalėjo tiksliai nustatyti ne tik tai, ar suinteresuotas asmuo tinkamai teikia išlaikymą sūnui, bet ir nustatyti konkretų išlaikymo įsiskolinimo dydį, jei toks yra susidaręs, tačiau to nepadarė, kas šiuo atveju reiškia, jog pareiškėjos prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė pateiktų įrodymų, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas, taip pat civilinės teisės nuostatas, reglamentuojančias tėvų susitarimą dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas procesinis sprendimas.
21. Vadovaudamasis išdėstytu, konstatuotina tai, jog apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs konkrečios sumos, konkretaus įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydžio, kurio priverstiniam išieškojimui išduodamas vykdomasis raštas, tokia padėtis (apskaičiavimas apeliacinėje instancijoje) prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Suinteresuotas asmuo, teikdamas atskirąjį skundą, o pareiškėja – atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas klausimą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.