Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1244-275/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-16
Bylos Nr.: e2A-1244-275/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14243-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: L. B.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-1244-275/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14243-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 2.1.3.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ir atsakovės L. B. (buvusi M.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. B. bei atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo – AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei L. B. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 300,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės; 5) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokamą po 300,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; 6) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles; 8) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 4299, šalims santuokoje gimė du vaikai, kurie yra nepilnamečiai. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė Povedybinę sutartį, kurioje aptarta, jog turtas, kuris yra įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, bei aptartas nekilnojamasis turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo. Santuokos metu buvo pastatytas pastatas – 302,41 kv. m ploto vienbutis gyvenamasis namas (toliau – gyvenamasis namas), kurio vertė yra 168 848,00 Eur, ant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,1000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė po žemės sklypo sutvarkymo yra 58 503,00 Eur, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas1). Pažymėjo, jog buvo pastatytas ne tik namas, kuris pakėlė žemės sklypo vertę, bet ir iš esmės sutvarkytas pats žemės sklypas (apželdintas, pastatyta tvora, privestas vandentiekis, sumokant kaimynams bendrai už gręžinio įrengimą, įrengtas plytelėmis pravažiavimas iki garažo ir praėjimai, iki žemės sklypo su kaimynais bendrai įrengtas asfaltuotas privažiavimas iki žemės sklypo). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis bei ieškovo asmeniniu darbu, žemės sklypas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei dalintinas kaip ir gyvenamasis namas lygiomis dalimis natūra, t. y. po ½ dalį (bendra dalintino turto vertė yra 227 351,00 Eur / 2 = 113 675,50 Eur kiekvienai šaliai), kadangi šiuo metu sutuoktiniai neturi galimybių išmokėti už turtą piniginės kompensacijos.

3. Nurodė, jog šalys 2006 m. kovo 20 d. atsakovės vardu paėmė 145 171,60 Eur kreditą iš AB SEB banko pagal susitarimą Nr. 1450618090386-55 (toliau – ir Kredito sutartis), kuris buvo panaudotas tokia tvarka: 12 840,30 Eur suma buvo panaudota atsakovės asmeninės paskolos refinansavimui, o 132 331,30 Eur suma buvo panaudota gyvenamojo namo statybai. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. duomenimis neįvykdytų solidarios prievolės įsipareigojimų dydis AB SEB bankui pagal Kredito sutartį sudaro 52 385,17 Eur. Taigi, ieškovo skaičiavimu, pagal dalintino turto visumą, sumažinus prievolių (skolų) suma, dalintino turto likutis sudaro 174 965,83 Eur (227 351,00 Eur - 52 385,17 Eur), o padalinus bendra jungtine nuosavybe turimą turtą lygiomis dalimis, kiekvienai iš šalių būtų priteistina po 87 482,92 Eur turimo natūra turto vertės. Kitas šalių santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas yra nedalintinas.

4. Ieškovas, teismo ekspertei nustačius 0,0094 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas2), ir ant jo esančių (neregistruotų – tvoros) statinių, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo1 su statiniais (registruotais ir neregistruotais), kaip vientiso objekto rinkos vertę, bei paaiškėjus, jog kartu ir neatskiriamai naudojami žemės sklypai yra įregistruoti kaip du atskiri turtiniai vienetai, patikslino savo ieškinio dalyką, nes žemės sklypai įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė yra pagerintas ieškovo fiziniu darbu ir bendromis sutuoktinių lėšomis, ir dėl padarytų esminių pagerinimų yra pripažintinas bendra jungtine nuosavybe ir taip pat dalintinas. Ieškovas prašė pripažinti atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruotą 0,1000 ha ploto žemės sklypą1 su statiniais (registruotais ir neregistruotais), ir 0,0094 ha ploto žemės sklypą2 su ant jo esančiais neregistruotais (tvoros) statiniais, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prašė priteisti šalims po ½ dalį 0,0094 ha ploto žemės sklypo2 su ant jo esančiais neregistruotais (tvoros) statiniais, 0,1000 ha ploto žemės sklypo1 su statiniais (registruotais ir neregistruotais), gyvenamojo namo, tvoros, 13 proc. baigtumo ūkinio pastato, atraminės sienutės.

Atsiliepimas

5. Atsakovė L. B. pateiktame atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl turto padalinimo.

6. Nurodė, jog 2006 m. kovo 20 d. atsakovės vardu su AB SEB banku buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu bankas suteikė jai 145 171,60 Eur kreditą, iš kurių 12 840,30 Eur buvo panaudota atsakovės asmeninės paskolos refinansavimui ir 132 331,30 Eur – gyvenamojo namo statybai, o įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu: butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), ir butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 29 d. atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 150 602,41 Eur, iš kurių 66 612,60 Eur buvo pervesti atsakovės vardu paimto kredito dengimui. Taigi, šalys sutarė, kad namas bus įregistruotas atsakovės vardu, asmeninės nuosavybės teise, kadangi: 1) namas buvo statomas ant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo; 2) 66 612,60 Eur kredito dalis buvo grąžinta iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, 3) likę iš buto pardavimo gauti 83 989,81 Eur taip pat buvo naudojami medžiagų įsigijimui, namo statybai ir įrengimui. Nurodė, kad užbaigus namo statybas, buvo sudaryta povedybinė sutartis, kurioje buvo numatytas sutuoktinių turto asmeninės nuosavybės teisinis režimas, o namas buvo įregistruotas atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise. Be to, atsakovė ir toliau moka kredito įmokas bankui iš asmeninių lėšų, t. y. lėšų įgytų po povedybinės sutarties pasirašymo. Pažymėjo, jog žemės sklypas1 įgytas iki santuokos, šalys pasirašė povedybinę sutartį, todėl šis ieškovo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Dėl ieškovo reikalavimo bankui įkeistą gyvenamąjį namą, kaip pastatytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis, atsakovė nurodė, jog santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimas natūra abiem sutuoktiniams yra neracionalus, neužtikrina realaus turto naudojimo, kadangi atsižvelgiant į sudėtingus ir konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, palikus turto, priklausančio bendrąja daline nuosavybe, neišvengiamai kils konfliktai dėl šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Atsakovė prašė gyvenamąjį namą po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, o ieškovui priteisti kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis kredito dengimo įmokų, kuri buvo padengta santuokoje (išskyrus dalį, kuria atsakovė padengė pardavus asmeninį butą). Kadangi kreditas buvo imtas 145 171,00 Eur sumai, nepadengta kredito dalis sudaro 52 300,00 Eur, o grąžinta kredito dalis sudaro 92 871,00 Eur, iš kurių 66 612,00 Eur gražinta iš parduoto atsakovės asmeninio buto, todėl kredito dalis gražinta iš bendrų lėšų sudaro 26 259,00 Eur, o ieškovui išmokėtinos kompensacijos suma sudaro 13 130,00 Eur. Atsakovė prašė prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. kredito sutartį laikyti solidaria sutuoktinių prievole, tačiau tarpusavio santykiuose atsakovė prašo nustatyti, kad prievolę vykdys ji asmeniškai.

7. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove bei priteisti atitinkamai išlaikymą sūnui, nustatyti nepilnametes dukros gyvenamąją vietą pagal jos norą; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 13 130,00 Eur dydžio kompensaciją; 5) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 4 634,00 Eur negrąžintos paskolos; 6) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė priešieškinyje keliamus reikalavimus grindė atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis. Dėl turto padalijimo papildomai paaiškino, jog iki santuokos ji turėjo 2 butus (duomenys neskelbtini), 0,10 ha ploto žemės sklypą ir santaupų, ketino pardavus butą statyti namą ir jau iki vestuvių pradėjo tvarkyti dokumentus namo statybai. Po vestuvių ieškovas apsigyveno atsakovės bute, nes savo neturėjo, atsakovė savo vardu paėmė kreditą bankui, užstatydama abu jai priklausančius butus, o ieškovas neturėjo nei santaupų, nei turto, todėl tvirtino, kad pretenzijų į namą neturės. Baigus namo statybą ir sudarius povedybinę sutartį, namas buvo įregistruotas asmenine atsakovės nuosavybe. Ieškovas niekada nereiškė pretenzijų į namą, atsakovė visą laiką mokėjo žemės mokesčius, sodo mokesčius, paskolą, namo draudimą, sodino sodą, dirbo žemę, pirko ir dirbo šiltnamyje. Taip pat visi namo statybos dokumentai, sutartys su statytojais, elektros, dujų, vandens tiekėjais, šiukšlių išvežėjais, draudimo bendrovėmis (namas visada buvo draustas) buvo sudarytos atsakovės vardu ir parašu, kreditas įformintas atsakovės vardu. Pažymėjo, kad 2006-2011 metais statybas vykdė iš kredito, jos asmeninių santaupų, parduoto atsakovės buto ir gaunamo jos atlyginimo lėšų, iki statybų pradžios ir statybų metu ieškovas neturėjo nei turto, nei santaupų, o atsakovės pajamos 2006–2011 buvo pakankamai geros, kad užtektų ir šeimai pragyventi, ir būsto įrengimui. Nurodė, jog 2002 m. gruodžio 17 d. įsigijo asmeninės nuosavybės teise 0,1000 ha ploto žemės sklypą1, kuomet ieškovo dar nepažinojo, o 2014 m. vasario 3 d. įsigijo šalia esantį 0,0094 ha ploto žemės sklypą2 asmeninės nuosavybės teise povedybinės sutarties pagrindu, už kurį apmokėjo iš asmeninių lėšų. 2014 m. vasarą sklypai buvo fiziškai sujungti pastatyta tvora, kuri pastatyta iš paskolos lėšų, žemės sklypo gerbūvis taip pat buvo tvarkytas iš paskolos lėšų.

9. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame, atsižvelgdama į tai, kad Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruota atsakovės asmeninės nuosavybės teisė ir ginčo gyvenamasis namas įregistruotas kaip bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, prašė priteisti jai gyvenamąjį namą, priteisiant ieškovui iš atsakovės 9 482,74 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančią bendro turto dalį. Teigė, jog gyvenamojo namo rinkos vertė pagal 2021 m. gegužės 17 d. Turto vertinimo ataskaitą sudaro 179 000,00 Eur, SEB bankui negrąžinto kredito likutis 2021 m. birželio 21 d. sudaro 50 905,63 Eur, todėl atėmus bendrą sutuoktinių prievolę bankui, bendro turto lieka 128 094,37 Eur. 2008 m. vasario 29 d. atsakovei pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, už 150 602,41 Eur (520 000,00 Lt), iš asmeninių lėšų, gautų už buto pardavimą, atsakovė bankui sumokėjo 72 405,00 Eur, o likę iš buto pardavimo gauti pinigai – 78 197,41 Eur suma – taip pat buvo panaudoti statybinių medžiagų įsigijimui, namo statybai ir įrengimui. Iš viso atsakovė iš savo asmeninių lėšų namo įrengimui panaudojo 7 068,53 Eur. Taip pat po (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties sudarymo iki 2021 m. gegužės 14 d. atsakovė bankui sumokėjo 25 021,44 Eur asmeninių lėšų. Taigi, atsakovė į gyvenamąjį namą iš viso investavo 104 494,97 Eur (72 405,00 + 25 021,44 + 7 068,53) savo asmeninių lėšų, kurios turi būti kompensuojamos iš bendro turto. Iš 128 094,37 Eur bendro turto atėmus atsakovės asmenines lėšas, bendras turtas sudaro 23 599, 40 Eur. Taip pat, ieškovės teigimu, iš bendro turto atsakovei turi būti kompensuojama ir ieškovo 4 633,92 Eur (16 000,00 Lt) negrąžinta skola, kurią atsakovė ieškovui suteikė dar iki santuokos sudarymo, todėl bendras dalintinas turtas sudaro 18 965,48 Eur. Nurodė, kad namas yra pastatytas ir įrengtas didžiąja dalimi už atsakovės lėšas, kurių ji turėjo pakankamai. Ieškovas sutiko ir neprieštaravo, kad namas būtų įregistruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise ir ieškovas daugiau nei devynerius metus šios atsakovės teisės neginčijo.

Atsiliepimas

10. Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nesutiko su atsakovės pozicija, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, nes šis turtas sutuoktinių yra sukurtas po santuokos ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paaiškino, kad ginčo turtas buvo sukurtas santuokoje ūkiniu būdu bendromis sutuoktinių (ir jų giminių pastangomis) lėšomis iki povedybinės sutarties sudarymo. Be kita ko, ieškovas prisiėmė ne tik bendrą prievolę ir solidarią atsakomybę už gyvenamojo namo statybai suteiktą kreditą, bet ir už asmenines atsakovės skolas, turimas iki santuokos. Tvirtino, jog jokių asmeninių santaupų atsakovė, iš kurių galėtų būti pradėtos vykdyti statybos, neturėjo. Atsakovas sutiko, kad ginčo namą dėl konfliktinių santykių valdyti bendrai būtų sudėtinga, tačiau atsakovė neįrodinėja, kad ji galės tinkamai atsiskaityti už jai natūra liekantį turtą, galės išmokėti ieškovui priklausančią piniginę kompensaciją už gyvenamąjį namą ir atliktus žemės sklypų pagerinimus santuokoje bei name liekančius kilnojamuosius daiktus. Taigi, atsakovės pareikšti reikalavimai yra neįmanomi įvykdyti finansiškai. Nurodė, kad iš ieškovo iniciatyva atlikto turto vertinimo išvados matyti, jog iš viso vertinto turto 313 000,00 Eur nustatytos rinkos vertės, atėmus žemės sklypų vertes – 83 000,00 Eur + 7 800,00 Eur bei ant žemės sklypų esančius neregistruotus statinius, kurių vertė – 9 330,00 Eur, vien gyvenamojo namo rinkos vertė santuokos pabaigai sudaro 212 870,00 Eur.

11. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovės asmeninės nuosavybės teise suformuotas 0,1000 ha ploto žemės sklypas1 pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, nes jis buvo santuokos metu iš esmės pagerintas jo fiziniu darbu ir bendromis lėšomis ant jo pastačius vertingus nekilojamuosius daiktus – statinius, šiltnamį, sutvarkius privažiavimą, vandentiekį, gerbūvį. Nurodė, kad abiejų žemės sklypų vertė iki pagerinimo sudarė 11 324,00 Eur, o šiai dienai po atliktų pagerinimo darbų bendrai naudojamų žemės sklypų vertė sudaro 90 800,00 Eur. Ieškovas pripažino atsakovės asmeninį indėlį į turtą, tačiau vertino, kad dėl atliktų turto pagerinimo darbų, vykdytos priežiūros jis turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas natūra dėl tos priežasties, kad atsakovė tikrai negebės išmokėti tokių piniginių kompensacijų. Nurodė, kad nors atsakovė iš parduoto turto 66 612,60 Eur pervedė kredito grąžinimui, tačiau su šia suma buvo padengtas ir jos asmeninis kreditas – 12 840,30 Eur bei už jį šalių sumokėtos bankui palūkanos, kas reikštų, jog bendram kreditui grąžinti buvo panaudota be palūkanų 53 772,30 Eur suma. Taip pat ieškovas tvirtina, jog atsakovei 2008 m. kovo 20 d. kredito grąžinimui skyrus 5 792,00 Eur (20 000,00 Lt) savo asmeninių lėšų iš buto pardavimo, šia grąžinto kredito dalimi buvo paskaičiuotos atsakovei priklausančios mokėti palūkanos už jos asmeninio kredito dalį, jos sūnaus iš pirmos santuokos išlaikymui patirtos išlaidos.

12. Ieškovas sutiko, kad šalims priklausanti dalintino turto dalis būtų mažintina 53 772,30 Eur atsakovės asmeninių lėšų suma, tačiau kategoriškai neigia, jog 83 989,81 Eur suma taip pat buvo panaudota statybai, nes tokius atsakovės teiginius paneigia jos pačios pateiktos pajamų deklaracijos, įsigytas brangus automobilis ir kt. Nurodė, kad jei atsakovė negali išmokėti piniginės kompensacijos, tai turtas yra dalintinas proporcingai natūra dalimis.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į patikslintą atsakovės priešieškinį ieškovas papildomai nurodė, jog iš pateiktos AB SEB 2021 m. gegužės 19 d. pažymos matyti, jog ieškovas pagrįstai teigia, kad už kreditą buvo sumokėta 17 748,69 Eur palūkanų suma, kurios dalis, t. y. 1 722,00 Eur yra tik atsakovės asmeninė prievolė. Ieškovas sutiko, kad šalims priklausanti dalintino turto dalis būtų mažintina 53 772,30 Eur suma, tačiau nepripažįsta, jog asmeninėmis lėšomis buvo sumažintas bendras kreditas 5 792,40 Eur suma. Nesutiko su atsakovės skaičiavimuose nurodoma namo verte – 179 000,00 Eur. Statybos buvo pradėtos vykdyti santuokoje, 2006 m. kovo 20 d. gavus kreditą bei turint aiškų tikslą – sukurti šeimos turtą – būstą gyvenimui. Ieškovas sutiko atsakovei išmokėti piniginę kompensaciją, tvirtindamas, jog turės finansines galimybes tai padaryti, tačiau nesutinka su atsakovės suskaičiuota jai už dalintiną turtą ieškovui reikalingą sumokėti pinigine kompensacija.

14. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateiktuose atsiliepimuose į ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį nurodė, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė ir toliau liktų solidariai atsakingi pagal prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos 2006 m. kovo 20 d. kredito sutarties, o AB SEB bankui įkeistas turtas būtų padalintas tarp ieškovo ir atsakovės teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybės ir proceso šalių reikalavimų pagrįstumą.

15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. liepos 14 d. pateikė išvadą.

16. Bylos nagrinėjimo metu šalys teismui 2021 m. gegužės 27 d. pateikė šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje aptarė santuokos nutraukimo priežasties klausimą bei klausimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimu su jais tvarkos nustatymu, taip pat jų išlaikymu, taip pat nurodė, jog šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos toje dalyje nutraukimo teisinės pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį atmetė. Ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)9, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko pavardę „B.“, ieškovui paliko pavardę „M.“. Patvirtino ieškovo ir atsakovės 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytą taikos sutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dalyje bei atsakovės priešieškinį ieškovui dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nutraukė, nurodant, kad šiuo teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas. Po santuokos nutraukimo padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise 302,41 kv. m ploto pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 200 000,00 Eur; Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius (tvorą, atraminę sienelę, ūkio pastato pamatus), esančius žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 31 651,48 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Pripažino ieškovo ir atsakovės prievolę AB SEB bakui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 solidaria ieškovo ir atsakovės prievole iki visiško jos įvykdymo, įpareigojant atsakovę nuo 2020 m. gegužės 18 d. visus įsipareigojimus pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 AB SEB bankui vykdyti vienasmeniškai. Nustatė, kad ieškovui nuo 2020 m. gegužės 18 d. įvykdžius visą ar dalį solidarios prievolės pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 AB SEB bankui, atsakovė turi pareigą regreso tvarka atlyginti ieškovui viską, ką jis įvykdytų pagal minėtą kredito sutartį. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1 298,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 1 557,00 Eur Eur sumą. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 605,50 Eur sumą.

18. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurios metu susilaukė dviejų vaikų. Šalys gyvena skyriumi nuo 2020 m. sausio mėn. Pažymėjo, kad abu sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, ir šią poziciją patvirtino pasirašytoje taikos sutartyje. Taip pat pažymėjo, kad šalys teismui pareikė Taikos sutartį dalyje dėl savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

19. Teismas nustatė, kad 0,1000 ha ploto žemės sklypas1 įgytas iki šalių santuokos sudarymo iš atsakovės asmeninių lėšų. Teismas padarė išvadą, kad ginčo gyvenamasis namas faktiškai pradėtas ir baigtas statyti šalims gyvenant santuokoje, t. y. po santuokos sudarymo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties pagrindu šalys įtvirtino sutuoktinių turto ir prievolių, įgytų iki santuokos sudarymo arba po (duomenys neskelbtini), atskirumo (asmeninės nuosavybės) teisinį režimą. Nustatė, kad 2014 m. vasario 3 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė iš valstybės įsigijo 0,0094 ha ploto žemės sklypą2, kuris ribojasi su žemės sklypu1. Pažymėjo, kad minėtas žemės sklypas įgytas šalims būnant santuokoje, tačiau po Povedybinės sutarties sudarymo, todėl viešajame registre įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad žemės sklypams ir registruotiems atsakovės vardu, taikytinas sutartinis teisinis režimas, nustatytas Povedybinės sutarties 3.2 papunktyje, todėl šis turtas pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, kadangi šis turtas įgytas iki santuokos sudarymo arba po Povedybinės sutarties sudarymo.

20. Teismas nustatė, kad 302,41 kv. m ploto pastatas-vienbutis gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti po šalių santuokos sudarymo (statybos leidimas gautas 2006 m. liepos 12 d.), pripažintas tinkamu naudoti 2010 m. rugpjūčio 3 d., t. y. iki Povedybinės sutarties pasirašymo, o nuosavybės teisės į šį namą įregistruotos 2011 m. kovo 23 d., t. y. po Povedybinės sutarties pasirašymo. Atsižvelgdamas į tai, jog šalys Povedybinėje sutartyje dėl nuosavybės teisių į ginčo namą aiškiai nesusitarė, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju gyvenamajam namui taikytinas ne sutartinis, bet įstatyminis teisinis režimas, kadangi namas buvo pradėtas statyti po santuokos sudarymo ir baigtas statyti, t. y. sukurtas, iki Povedybinės sutarties pasirašymo. Pažymėjo, kad faktas, kad ginčo namas buvo įregistruotas atsakovės vardu po Povedybinės sutarties sudarymo savaime nereiškia, jog nuosavybės teisė į šį namą buvo įgyta būtent jo registravimo momentu. Teismo vertinimu, atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė aplinkybės, jog abi šalys buvo aiškiai išreiškusios valią laikyti, jog ginčo namas bus išimtinai atsakovės asmenine nuosavybe.

21. Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 20 d. atsakovė su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu bankas atsakovei suteikė 145 171,60 Eur (500 000,00 Lt) paskolą ankstesnio kredito refinansavimui ir gyvenamojo namo statybai. Ieškovas minėtoje sutartyje parašu patvirtino, kad susipažino ir sutinka su sutarties sąlygomis. Kredito grąžinimui užtikrinti banko naudai buvo įkeistas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. Nustatė, kad 2008 m. vasario 29 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise AB SEB bankui įkeistą butą už bendrą 150 602,41 Eur sumą. Minėtos sutarties pagrindu pirkėjai įsipareigojo 66 612,60 Eur sumą sumokėti tiesiogiai AB SEB bankui daliai kredito pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį padengti. 2008 m. kovo 20 d. buto pirkėjas pervedė AB SEB bankui 66 612,60 Eur sumą daliniam kredito grąžinimui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį. Atsakovė 2008 m. kovo 20 d. gavusi iš buto pirkėjo pavedimu 21 387,40 Eur sumą pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį, tą pačią dieną iš savo asmeninių lėšų papildomai pervedė AB SEB bankui 5 792,40 Eur sumą daliniam kredito grąžinimui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį.

22. Nurodė, kad abi šalys bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino, kad ginčo namo statybai pakako iš AB SEB banko paimto kredito. Šalys pasiskolino iš banko 145 171,60 Eur sumą. Iš minėtos sumos 12 840,30 Eur suma buvo skirta tiesiogiai ankstesnio atsakovės kredito refinansavimui. Likusi suma, skirta namo statybai sudarė 132 331,30 Eur. Nurodė, kad šalys patvirtino, jog ginčo namas buvo statomas ūkio būdu, t. y. šalys prie namo statybos prisidėjo ne tik pinigais, bet ir savo darbu. Šalys patvirtino, jog namo vidaus įrengimui naudojo ne tik kredito lėšas, tačiau ir bendras lėšas, tačiau nenurodė tokių išlaidų apimties. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių rašytinių įrodymų visetą ir šalių paaiškinimus, į tai, kad namas buvo statomas ūkio būdu 2006–2010 m. laikotarpiu, sprendė, jog labiau tikėtina, kad namo statybos ir įrengimo darbams šalys viso išleido apie 150 000,00 Eur. Nurodė, kad atsakovės iš asmeninių lėšų sumokėta bankui pagal kredito sutartį suma sudaro 59 564,70 Eur (66 612,60 + 5 792,40 - 12 840,30), kas sudaro apie 40 proc. nuo bendros ginčo namo statybos darbų vertės. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo namo statybai atsakovė panaudojo dalį (apie 40 proc. nuo bendrų statybos darbų kaštų) jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, teismas nustatė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės priklauso 30 proc. arba 3/10 dalys ginčo gyvenamojo namo, o atsakovei – 70 proc. arba 7/10 dalys ginčo gyvenamojo namo.

23. Teismas nustatė, kad žemės sklypuose taip pat yra pastatyta žemės sklypą žyminti tvora (neregistruotas statinys), ūkio pastato pamatai (neregistruotas statinys) ir atraminė sienelė (neregistruotas statinys). Teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, jog minėti statiniai buvo sukurti (pastatyti) kartu su ginčo namu iš bendrų lėšų.

24. Nurodė, kad ieškovo užsakymu turto vertinimą atlikusios teismo ekspertės I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. ik-24/2020. Teismo ekspertė vertino žemės sklypus ir juose esančius statinius (registruotus ir neregistruotus) kaip vientisą turtinį kompleksą, nustatydama, jog bendra šio turtinio komplekso rinkos vertė 2020 m. spalio 15 d. sudarė 313 000,00 Eur. Iš minėtos sumos atėmus žemės sklypų ir neregistruotų statinių vertes, darytina išvada, jog ginčo namas įvertintas 212 870,00 Eur suma, o minėtuose žemės sklypuose esantys neregistruoti statiniai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai) įvertinti 9 330,00 Eur suma. Iš byloje pateiktos atsakovės užsakymu turto vertinimą atlikusios UAB „AS & Partners“ 2021 m. gegužės 17 d. Turto vertinimo ataskaitos nustatė, jog turto vertintoja priėjo išvados, jog gyvenamojo namo rinkos vertė 2021 m. gegužės 17 d. sudarė 179 000,00 Eur. Neregistruoti pastatai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai), esantys ginčo žemės sklypuose, UAB „AS & Partners“ vertinti nebuvo. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, taip pat rungimosi principais, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo namo rinkos vertę nustatyti pagal šalių pateiktose turto vertinimo ataskaitose (išvadose) nurodytų ginčo namo rinkos verčių vidurkį (212 870,00 + 179 000,00) / 2), galutinę ginčo namo rinkos vertę suapvalinant iki 200 000,00 Eur sumos. Sprendė, kad viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir šioje byloje dalintino turto (gyvenamojo namo ir kitų statinių) vertė sudaro 209 330,00 Eur.

25. Nustatė, kad žemės sklypai įvertinti labai panašiai. UAB „AS & Partners“ nustatė, jog minėtų žemės sklypų rinkos vertė gali sudaryti atitinkamai 84 000,00 Eur ir 7 000,00 Eur. Teismo ekspertė I. K. nustatė, jog žemės sklypų rinkos vertė gali sudaryti atitinkamai 83 000,00 Eur ir 7 800,00 Eur. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti darbai tvarkant (gerinant) namų valdą, kažkiek galėjo padidinti žemės sklypų vertę, tačiau ieškovas neįrodė, jog būtent minėtos aplinkybės padidino ginčo žemės sklypų rinkos vertę iš esmės. Nurodė, kad žemės sklypas1 buvo įgytas dar 2002 m., nuo 2002 m. iki 2020 m. nekilnojamojo turto rinkoje įvyko natūralūs pokyčiai, susiję su statyboms tinkamos žemės paklausos ir pasiūlos santykiu, taip pat minėtu laikotarpiu įvykusius infliacijos pokyčius, kas lėmė nuoseklų nekilnojamojo turto brangimą per visą laikotarpį. Teismo vertinimu, vien statinio pastatymas ant žemės sklypo negali iš esmės padidinti žemės sklypo vertę, kadangi žemės sklypas pats savaime turi savo vertę, ypač įvertinus šio gamtos ištekliaus ribotumą. Tam tikrais atvejais kaip tik žemės sklypo vieta gali nulemti ant jo stovinčio statinio rinkos vertę ir jos pokytį. Nurodė, kad žemės sklypo vertės pokytis įvyko dėl panašių aplinkybių. Teismo vertinimu, namų valdos aplinkos sutvarkymas (pagerinimas), gali būti pripažintas žemės sklypo pagerinimu, lemiančiu tam tikrą jo vertės padidėjimą, tačiau tokie pagerinimai negali būti pripažinti esminiais, jeigu nėra įrodoma, jog būtent šie pagerinimai esmingai padidino sklypo rinkos vertę. Teismo vertinimu, ginčo žemės sklypų esminį vertės pokytį nulėmė ne pagerinimo darbai, o natūralūs rinkos veiksniai. Nurodė, kad kitų neesminių žemės sklypų pagerinimo darbų, atliktų bendromis lėšomis ir (ar) bendru fiziniu darbu, apimties ir šių darbų rinkos vertės, taip pat šių pagerinimų įtakos žemės sklypų rinkos vertės pokyčiui, ieškovas iš esmės neįrodinėjo, apsiribodamas deklaratyvaus pobūdžio argumentais, jog namų valdos aplinka buvo gerinama ir tvarkoma santuokos metu ir, jog toks namų valdos gerinimo ir tvarkymo darbai padidino žemės sklypų rinkos vertę.

26. Nurodė, kad šalys neįrodinėjo, jog darbai (į žemės sklypą pravestas vandentiekis, sodininkų bendrijos narių iniciatyva, lėšomis ir bendru darbu sutvarkytas privažiavimas prie žemės sklypo, t. y. išasfaltuotas vidinis sodininkų bendrijos kelias, atlikti kiti darbai) buvo atliekami ne tuo pačiu metu, kai buvo statomas namas, todėl laikė, kad minėti darbai buvo atlikti statant ginčo namą. Teismas padarė išvadą, jog minėti darbai buvo įskaičiuoti į bendrus gyvenamojo namo statybos kaštus. Sprendžiant dėl kompensacijos už žemės sklypų pagerinimo darbus tvarkant teritoriją, apželdinant namų valdą ir pan., paminėjo, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kokie konkretūs darbai tvarkant teritoriją buvo atliekami ir (ar) kokie augalai (medžiai) buvo perkami ir sodinami namų valdos teritorijoje. Pažymėjo, kad ieškovas iš esmės neįrodinėjo ginčo žemės sklypų rinkos vertės dėl minėtų namų valdos aplinkos kūrimo ir gerinimo darbų atlikimo pokyčio apimties ir masto, t. y. iš esmės neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp atliktų namų valdos aplinkos kūrimo ir gerinimo darbų atlikimo ir žemės sklypų rinkos vertės pokyčio, atimant žemės sklypų rinkos vertės pokyčius, kuriuos nulėmė natūralūs nekilnojamojo turto rinkos veiksniai.

27. Nurodė, kad viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė sudaro 209 330,00 Eur. Nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra pastatytas ant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Taip pat nustatė, kad atsakovei priklauso 7/10 dalys, o ieškovui 3/10 dalys minėto gyvenamojo namo. Taigi, atsakovei priklausančios turto dalies vertė sudaro 140 000,00 Eur (200 000,00 / 10) x 7), o ieškovui – 60 000,00 Eur (200 000,00 / 10) x 3). Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai) šalims priklauso po ½ dalį, t. y. kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto dalis sudaro po 4 665,00 Eur (9 330,00 / 2). Taigi, ieškovui tenkančios bendro turto dalies vertė sudaro 64 665,00 Eur, o atsakovei – 204 665,00 Eur.

28. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytus argumentus dėl turto padalijimo būdo – turtą natūra priteisiant vienam ir kompensaciją priteisiant kitam sutuoktiniui ir kitas aplinkybes, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti šalių prašomą bendro turto padalijimo būdą, nepaisant to, jog gyvenamasis namas pagal savo esmę gali būti padalintas natūra. Įvertinęs abiejų šalių tarpusavio mokėtinų kompensacijų už mažesnės vertės tenkančią turto dalį dydį, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas visą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. gyvenamąjį namą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius (tvorą, atraminę sienelę, ūkio pastato pamatus) natūra priteisti atsakovei, o ieškovui priteisti kompensaciją.

29. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. iš savo banko sąskaitos, t. y. iš savo asmeninių lėšų, vykdydama solidarią sutuoktinių prievolę pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį pervedė AB SEB bankui 17 291,86 Eur kredito įmokų. Ieškovui tenkanti kredito įmokų, sumokėtų minėtu laikotarpiu, dalis sudaro 8 645,93 Eur (17 291,86 / 2). Nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. periodiškai į atsakovės sąskaitą pervedinėjo pinigines lėšas, tiek dengiant kreditą, tiek būsto išlaikymui, vaikų poreikiams, taip pat kitoms išlaidoms. Nustatė, kad šalys kartu gyveno, taigi ir bendrai tvarkė ūkį, iki 2020 m. sausio mėnesio pradžios. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo visus ieškovo mokėjimus į atsakovės banko sąskaitą laikyti jam tenkančios kredito dalies dengimu, kadangi tam tikrais atvejais ieškovas tiesiogiai nurodydavo tikslinę pinigų mokėjimo paskirtį, nesusijusią su kredito dalies grąžinimu. Iš minėtų ieškovo banko sąskaitų išrašų nustatė, jog bendra ieškovo atsakovei padarytų piniginių pervedimų, kurių paskirtyje nurodyta – būsto paskola, suma sudaro 1 825,00 Eur. Teismas padarė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. atsakovė vykdydama solidarią prievolę pagal kredito sutartį už ieškovą įvykdė prievolę 6 820,93 Eur (8 645,93 - 1 825,00) sumoje, kurią ieškovas turėtų atlyginti atsakovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, taip pat ekonomiškumo principais, sprendė, kad yra pagrindas minėtą sumą atimti iš ieškovui mokėtinos kompensacijos sumos.

30. Teismas nustatė, kad kreipimosi į teismą dieną ieškovui tenkanti negrąžinto kredito dalis sudarė 26 192,59 Eur. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 18 d.) solidarių skolininkų vidiniuose santykiuose prievolę AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį privalo vienasmeniškai vykdyti atsakovė, o ieškovui nuo 2020 m. gegužės 18 d. įvykdžius dalį ar visą prievolę pagal minėtą kredito sutartį, jam pereina atgręžtinio reikalavimo teisė išieškoti iš atsakovės viską, ką jis sumokėtų vykdydamas solidarią šalių prievolę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog pripažinus, kad pagal šalių solidarią prievolę vidiniuose santykiuose atsakovė lieka atsakinga vienasmeniškai, yra pagrindas ieškovui 2020 m. gegužės 13 d. tenkančią negrąžinto kredito dalį (26 192,59 Eur) atimti iš ieškovui priteistinos kompensacijos sumos.

31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteisto turto vertė viršija jos dalį bendrame turte, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 31 651,48 Eur (64 665,00 - 6 820,93 - 26 192,59) dydžio kompensaciją. Teismas šalių prievolė AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo pripažino ieškovo ir atsakovės solidariu įsipareigojimu.

32. Nurodė, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl turtinių reikalavimų patenkintas iš dalies – 28 proc. patenkintų turtinių reikalavimų dėl turto padalijimo. Tuo tarpu atsakovės priešieškinis dalyje dėl turtinių reikalavimų (skolos priteisimo) yra atmestas. Ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteisė 1 298,64 Eur (4 638,00 x 0,28) bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju neatlyginamos, nes atsakovės priešieškinis yra atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33. Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti/pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balanso sudarymo, dėl asmeninės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, piniginės kompensacijos priteisimo ir dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo bei piniginės kompensacijos sumažinimo kredito suma ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti naują rašytinį įrodymą teismo ekspertės I. K. 2022 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinės išvados Nr. IK-6/2022, kurio pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su teismo sprendimu bei teikiant apeliacinį skundą.

34. Nurodė, kad dėl santuokoje įgyto turto buvo nukrypta nuo lygių dalių padalijimo principo. Paaiškino, kad teismas sprendime bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir dalintino turto vertę nustatė, paimdamas teismo ekspertės I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvados ir UAB „AS & Partners“ 2021 m. gegužės 17 d. Turto vertinimo ataskaitos duomenis ir vertinimo ataskaitose (išvadose) nurodytų ginčo namo rinkos verčių vidurkį (212 8 70,00 + 179 000,00) / 2), nustatė kaip galutinę ginčo namo rinkos vertę suapvalinant ją iki 200 000,00 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismui sumą padalijus lygiomis dalimis ieškovui nepagrįstai yra sumažinama mokėtina piniginė kompensacija už atsakovei priteistą turtą natūra net 17000 Eur suma. Pažymėjo, kad teismui buvo būtina išspręsti šių įrodymų konkurencijos klausimą pagal įrodymų vertinimo taisykles. Teismas galėjo nustatyti, kurio specialisto išvada jis vadovaujasi, o ne nustatyti pateiktų ataskaitų pagrindu šalių dalintino turto vertę, tam neturėdamas specialių žinių ir taikydamas absoliučiai netinkamą metodiką. Teigė, kad teismas galėjo skirti ekspertizę. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčijo teismo ekspertės I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvados. Teismas nevertino ieškovo nurodytų argumentų, kodėl UAB „AS & Partners“ ataskaita negalima vadovautis, neatliko savarankiško šių rašytinių įrodymų vertinimo (CPK 185 str.), nors pats pripažino akivaizdų ataskaitos išsamumo trūkumą, t. y. kad ataskaitoje nebuvo vertinti neregistruoti pastatai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai), esantys ginčo žemės sklypuose. Pažymėjo, kad UAB „AS & Partners“ ataskaitoje lyginamaisiais objektais ataskaitoje parinkti selektyviai ženkliai mažesnės kvadratūros pastatai (dvigubai), galimai sodo nameliai, kurie rinkoje negali būti prilyginti normaliam gyvenamajam namui. Viename iš lyginamųjų objektų nėra nei šildymo, nei vandentiekio nei nuotekų šalinimo. Teismas ataskaitos nevertino, todėl sudarydamas turto balansą bei paskaičiuodamas už natūra priteistą atsakovei turtą ieškovui mokėtiną piniginę kompensaciją priėmė visiškai nepagrįstą išvadą.

35. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto iš esmės pagerinto santuokoje pripažinimo bendra jungtine nuosavybe bei padarė nepagrįstą išvadą, kad už atliktus žemės sklypų pagerinimus jokia piniginė kompensacija nepriteistina. Paaiškino, kad santuokos metu vieno sutuoktinio asmenine nuosavybės teise turėtas turtas (žemės sklypas) buvo iš esmės pakeistas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu (pastatytas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, tvora ir kiti kiemo statiniai, sutvarkyta aplinka, įrengta kiemo aikštelė, pasodinti želdiniai, įrengtas asfaltuotas privažiavimas iki žemės sklypo, įvestas vandentiekis, elektra), todėl nėra pagrindo atskirai vertinti kiekvieną nekilnojamojo turto vienetą, nes visi šie objektai sudaro užbaigta visumą ir negali būti realizuojami atskirai. Ginčo turtas teismo ekspertės I. K. pagrįstai buvo vertintas kaip vientisas objektas ir nustatyta žemės sklypo su statiniais kaip vientiso objekto vertė 313 000 Eur. Teismas iš esmės nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje vienareikšmiai pripažįstama, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt. Nagrinėjamu atveju visiškai apleistas ir neapstatytas žemės sklypas buvo apstatytas statiniais ir sutvarkytas. Pažymėjo, kad turėjo būti paskaičiuota atliktų žemės sklypų pagerinimų vertė, kuri negali būti tiesiogiai lygi tik teismo sprendime suskaičiuotai gyvenamojo namo vertei. Teismas, nepagrįstai atmetęs ieškovo prašymą pripažinti žemės sklypus bendra jungtine nuosavybe, už jų pagerinimą nepriteisė ieškovui jokios piniginės kompensacijos, o tai leido atsakovei nepagrįstai praturtėti kito sutuoktinio sąskaita.

36. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas iš 2006 m. kovo 20 d. kredito sutarties lėšų 2007m. gruodį (šalys su svečiais naujuose namuose šventė Šv. Kalėdas). Atsakovė asmeninį turtą pardavė ir dalį kredito grąžino 2008 m. kovo 20 d., o tai reiškia, kad atsakovės asmeninės lėšos nebuvo panaudotos namo statybai, jos buvo panaudotos kredito grąžinimui, todėl teismas visiškai nepagristai nukrypęs nuo lygių dalių padalijimo principo leidžia atsakovei praturtėti ieškovo sąskaita dėl nekilnojamojo turto natūralių rinkos verčių pokyčių. Teigė, kad niekada neneigė, kad atsakovė turi teisę atgauti asmenines lėšas už bendro kredito sumą. Jei būtų iš teismo nustatytos sprendimu namo rinkos vertės (su kurios nustatymu ieškovas nesutinka), t. y. iš 200 000 Eur būtų minusuotos atsakovės investuotos asmeninės lėšos – 59 564,70 Eur (nustatytos teismo sprendimu), tai gautą sumą 140 435,30 Eur padalijus lygiomis dalimis ieškovui priklausytų 70 217,65 Eur + 9330/2= 74 882,65 Eur piniginė kompensacija už gyvenamąjį namą ir neregistruotus statinius. Teismas visiškai nepagrįstai nukrypdamas nuo lygių dalių padalijimo principo apskaičiuoja tik 64 665 Eur piniginę kompensaciją. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo lygių padalijimo principo, paimdamas vieną nekilnojamojo turto vienetą atskirai, o ne visus objektus kaip užbaigtą visumą, pažeidė esmini teisingumo principą, nes prievolės dalinis įvykdymas pagal 2006 m. kovo 20 d. kredito sutartį, nesudaro pagrindo pripažinti jog nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo dalys šalims nuosavybės teise priklauso tokiomis proporcijomis – atsakovei 7/10 dalys, o ieškovui tik 3/10 dalys.

37. Nurodė, kad teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė, jog už savo paimto asmeninio 12 840,30 Eur kredito refinansavimą, atsakovė privalėjo mokėti bankui palūkanas asmeniškai, o ne bendromis lėšomis, todėl jos investuotų asmeninių pinigų suma mažintina 1 722 Eur.

38. Nurodė, kad pateikia naują įrodymą – Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria yra siekiama paneigti siurprizines teismo išvadas dėl neva neesminių žemės sklypų pagerinimų. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto rinkoje įvyko didžiuliai vertės pokyčiai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas. Nurodė, kad ginčo nekilnojamųjų daiktų, kurie tik visi kartu sudaro užbaigtą visumą vertė nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2022 m. kovo 1 d. yra pasikeitusi nuo 313 000 Eur iki 390 000 Eur vertės. Pastebėjo, kad kiemo aikštelė, kurios vertė 9420 Eur, negali likti nepadalinta. Nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. abiejų žemės sklypų jų įsigijimo būklės rinkos vertė yra 90 600 Eur, o tų pačių žemės sklypų apstatytų ir su infrastruktūra vertė yra 126 700 Eur, kas paneigia teismo padarytas išvadas, jog ginčo žemės sklypu rinkos vertės pokytį nulėmė tik natūralūs nekilnojamojo turto rinkos veiksniai. Ieškovas pateikė žemės sklypuose esančių augalų ir apželdinimo darbu bendromis lėšomis vertę, kuri yra 21 083,40 Eur, ir kuri taip pat tiesiogiai įtakoja šiandieninę žemės sklypu vertę.

39. Nurodė, kad teismas priteisdamas piniginę kompensaciją iš atsakovės nenustatė, nesiaiškino ir nevertino šiuo metu esančiu atsakovės finansinių galimybių sumokėti 69 677, 03 Eur ir 31651,48 Eur dydžio piniginės kompensacijos dydžio. Į civilinę bylą pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovė yra bedarbė. Pažymėjo, kad atsakovei liko visas nekilnojamasis turtas, o ieškovui teismas palikdamas solidarią prievolę bankui, sumažino atsakovės mokėtiną piniginės kompensacijos sumą šiuo metu solidarios prievolės suma, nors prievolė pagal 2006 m. kovo 20 d. kredito sutartį pasibaigia tik 2046 m. kovo 19 d., t. y. iš ieškovo yra atimta galimybė įsigyti kitą gyvenamą būstą, užtikrinantį ne tik jo, bet ir nepilnametės dukters gyvenamąją vietą. Teismas už šalis nusprendė, kad ieškovas bankui prievolę vykdys ne iki 2046 m. kovo 19 d., bet teismo sprendimo priėmimo dieną susimokės atsakovei 26 192,59 Eur. Atsakovei nevykdant solidarios prievolės, jam gali tekti sumokėti 52 385,18 Eur.

40. Nurodė, kad atsakovė nereiškė reikalavimo jai priteisti nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. vykdytos solidarios prievolės pagal kredito sutartį 6 820,93 Eur piniginės kompensacijos iš ieškovo. Atsakovės priešieškinis buvo atmestas visiškai, iš jos net nepriteistas žyminis mokestis už tokio pobūdžio reikalavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra siurprizinis, ieškovui net nesudarius galimybių į jį tinkamai atsikirsti. Pažymėjo, kad šalys kartu gyveno, taigi ir bendrai tvarkė ūkį, iki 2020 m. sausio mėnesio pradžios, todėl kiekviena šalis šeimos finansines prievoles vykdė lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

41. Nurodė, kad atsakovės priešieškinis ir patikslintas priešieškinis buvo atmesti visiškai, todėl ieškovui už 2 atsiliepimų parengimą patirtos išlaidos, atmetus priešieškinį, turėjo būti atlygintos. Pareiškiant ieškinį ieškovas patyrė už advokato paslaugas 1500 Eur už ieškinio parengimą, 300 Eur už atstovavimą teisme ir sumokėjo 718 Eur žyminio mokesčio, todėl tenkinus 28 proc. ieškinio, iš atsakovės turėjo būti priteista 705,04 Eur suma bei 2120 Eur už atsiliepimo surašymą į priešieškinį.

42. Teigė, kad teismas neatskleidė bylos esmės, todėl būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

43. Atsakovė L. B. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą, nepriimti teikiamų naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti teikiamus naujus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

44. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, kuris nuo 2011 m. vasario 5 d. buvo įregistruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, yra jos asmeninė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad gyvenamais namas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvada, nes šioje išvadoje gyvenamais namas atskirai nebuvo vertinamas ir jo vertė nebuvo nustatyta. Gyvenamojo namo vertę (212 870,00 Eur) pagal minėtą ataskaitą nustatė ne ją surašiusi turto vertintoja, bet teismas, iš bendros turto vertės atėmęs žemės sklypų ir neregistruotų statinių vertę. Teismas neturėjo pats nustatinėti gyvenamojo namo vertę. Teigė, kad teismas turėjo vadovautis atsakovės pateikta vertinimo atskaita, kuri yra naujesnė už ieškovo pateiktą išvadą. Ieškovas nepatiekė pirmosios instancijos teismui argumentų ir įrodymų, paneigiančių ataskaitoje nustatytą 179 000 Eur gyvenamojo namo rinkos vertę. Todėl gyvenamojo rinkos vertė gali būti nustatyta tik pagal šią ataskaitą, nes kitų įrodymų byloje nėra. Teigė, kad naujus įrodymus, įskaitant ir naujesnę I. K. konsultacinę išvadą, ieškovas turėjo visas galimybes pateikti pirmosios instancijos teismui.

45. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti žemės sklypus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra visiškai nepagrįstas, nes abu žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Vienas iš žemės sklypų įsigyti iki santuokos sudarymo. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Povedybinė sutartis, kurios 3.1 punkte sutuoktiniai susitarė, kad turtas įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Kitas žemės sklypas įgytas po santuokos sudarymo, tačiau galiojant povedybinei sutarčiai. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įtvirtinta, kad žemės sklypą atsakovė perka asmeninės nuosavybės teise. Nesutiko, kad gyvenamasis namas pakėlė žemės sklypo vertę, nes namas ir žemės sklypas yra atskiri nekilnojamieji daiktai, kurių vertė nustatoma ir NTR registruojama atskirai. Gyvenamasis namas yra pastatytas žemės sklype, kuris yra Vilniaus miesto teritorijoje, todėl šiuo atveju priešingai, nei teigia ieškovas, ne namas didina sklypo vertę, bet atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, atsižvelgiant į jo vietą Vilniaus miesto teritorijoje, lemia didesnę namo vertę. Teigė, kad ieškovo nurodyti pagerinimai: tvora, žolė, trinkelių privažiavimas prie garažo, praėjimai, asfaltuotas privažiavimas, iš kaimynų grąžinio atvestas vandentiekis iš esmės nepagerino gyvenamosios paskirties žemės sklypo vertės.

46. Pažymėjo, kad visus jai priklausančiame sklype esančius augalus, gėles, vaismedžius, krūmus, medžius, pasodino ir prižiūri atsakovė, kuri sugeba dirbti šiuos darbus, nes lankė ūkininkų kursus ir augalų auginimo seminarus bei turi tai patvirtinančius pažymėjimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovei priklausančiame sklype pasodino nors vieną augalą. Daugiausia ieškovas nupjaudavo veją ir kartais supurendavo dirvą, bet nesodino ir neprižiūrėjo augalų.

47. Nurodė, kad ieškovui priteisiant kompensaciją nuo 313 000 Eur turto vertės, ieškovui būtų priteista kompensacija ir už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypus, todėl nutraukiant santuoką ieškovas akivaizdžiai praturtėtų atsakovė sąskaitą. Pastebėjo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė į gyvenamojo namo statybą investavo savo asmenines lėšas, todėl teisėtai nukrypo nuo lygių dalių principo ir pagrįstai sprendė, kad atsakovei priklauso didesnė dalis gyvenamojo namo. Atkreipė dėmesį, kad teismas tik nevisai tiksliai nustatė atsakovės į gyvenamojo namo statybą investuotų lėšų dydį, nes iš banke paimto kredito 132 331,30 Eur atsakovė savo lėšomis grąžino viso 84 586,14 Eur, o ne 59 564,70 Eur.

48. Pažymėjo, kad AB SEB bankas neprieštaravo, kad negražintą skolos dalį mokėtų atsakovė, todėl teismas pagrįstai nustatė įpareigojimą atsakovei prievoles bankui vykdyti vienasmeniškai. Teismas taip pat įpareigojo atsakovę regreso tvarka atlyginti ieškovui viską, ką jis įvykdytų pagal minėtą kredito sutartį, todėl teismo sprendimas nepažeidžia ir ieškovo interesų. Po santuokos nutraukimo negrąžinto kredito dalis, įskaitant ir ieškovui tenkančią dalį, bus grąžinama ne iš bendrų, o iš atsakovės asmeninių lėšų, todėl ieškovas šioje dalyje neturi teisės į kompensaciją.

Šalies argumentai

49. Atsakovė L. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos ir dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistą 31 651,48 Eur piniginę kompensaciją sumažinti iki 6767,19 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

50. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad gyvenamasis namas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, kad gyvenamais namas yra pastatytas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose dviejuose žemės sklypuose. Gyvenamasis namas nuo 2011 m. kovo 23 d. buvo įregistruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise. Paaiškino, kad parašė sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir bus išspręstas atsakovės asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamą namą atstatymo Nekilnojamojo turto registre klausimas, tačiau teismas prašymą atmetė. Atsakovės asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą buvo įregistruota 2010 m. rugpjūčio 3 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu ir (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties pagrindu. Su šiuo faktu sutuoktinis sutiko ir jo neginčijo iki 2020 metų, kai nusprendė pateikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad teismui administracinėje byloje nustačius, kad atsakovės asmeninė nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruota neteisėtai ir atstačius šiuos duomenis, civilinėje byloje ieškovui, teigiančiam, kad gyvenamasis namas yra bendra jungtinė nuosavybė, būtų atsiradusi pareiga įstatymo nustatyta tvarka ginčyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, reiškiant ieškinį ir įrodinėti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, o atsakovei nebūtų reikėję įrodinėti savo asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, taip pat į jos statybą įdėtų asmeninių lėšų.

51. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės dalys sprendžiant gyvenamojo namo padalinimo klausimą turi būti nustatomos, atsižvelgiant į 132 331,30 Eur namo statybai panaudotas kredito lėšas, kurios yra visiškai įrodytos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad namo statybai šalys išleido 150 000 Eur.

52. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė į namo statybą įdėjo tik 40 proc. savo lėšų. Teismas prie ieškovės į namo statybą įdėtų lėšų priskyrė tik atsakovės asmenines 59 564,70 Eur lėšas, sumokėtas bankui pagal kredito sutartį, tačiau atsakovė po (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties sudarymo iki 2021 m. gegužės 14 d. bankui dar sumokėjo 25 021,44 Eur savo asmeninių lėšų, ką patvirtina banko pažyma, todėl turėjo būti atsižvelgta į visas atsakovės asmeninėmis lėšas, sumokėtas grąžinat banko suteiktą kreditą. Teismas sprendime nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl atsižvelgė tik į vieną dalį atsakovės bankui sumokėtų asmeninių lėšų, o į kitą dalį neatsižvelgė. Taigi iš banke namo statybai paimto kredito 132 331,30 Eur atsakovė savo lėšomis grąžino viso 84 586,14 Eur, todėl į namą buvo investuota 63,92 proc. (suapvalinus 64 proc.). Taigi atsakovei 82/100 dalys gyvenamojo namo, o ieškovui atitinkamai priklauso tik 18/100 dalių gyvenamojo namo.

Žemesnės instancijos teismas

53. Nesutiko su teismo išvadomis, kad gyvenamojo namo vertė yra 200 000 Eur. Šią vertė teismas nustatė sudėjęs abi ieškovo ir atsakovės pateiktų vertinimo ataskaitų vertes, sudėtą sumą padalinęs iš dviejų ir gautą rezultatą suapvalinęs. Pažymėjo, kad tokio dalintino turto vertės nustatymo būdo, kokį panaudojo teismas, nenumato nei materialinės teisės normos, nei procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Atsakovės pateikė UAB „AS & Partners“ 2021 m. gegužės 17 d. Turto vertinimo ataskaitą, kurioje gyvenamasis namas buvo įvertintas 179 000 Eur. Atsakovės pateikta ataskaita yra vėlesnė, teismas nenustatė jokių trūkumų, dėl kurių būtų galima abejoti ataskaitos pagrįstumu, todėl teismui nebuvo pagrindo šia ataskaita nesivadovauti. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta vertinimo išvada, kurioje nurodyta 212 870,00 Eur turto vertė buvo nustatyta 2020 metais. Teismas turėjo vadovautis naujesne ataskaita.

54. Nurodė, kad nepagrįsti teismo argumentai, kad gyvenamojo namo priklausinių nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai) rinkos vertė 9 330 Eur. Vertinant nurodytą turtą ieškovo pateikta išvada neatitinka realios situacijos. Pažymėjo, kad tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai, yra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl jų vertė atskirai nebuvo skaičiuojama, o yra įskaičiuota į gyvenamojo namo vertę, kuri šiuo atveju yra 179 000 Eur.

55. Nesutiko, kad iš atsakovui priteistinos kompensacijos turi būti atimta atsakovės laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. t. y. nuo povedybinės sutarties sudarymo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos sumokėta 6 820,93 Eur suma. Nurodė, kad atsakovė iš savo asmeninių lėšų po povedybinės sutarties sudarymo, t. y. nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. banko kredito gražinimui sumokėjo 25 021,44 Eur asmeninių lėšų. 25 021,44 Eur sumą kartu su kita atsakovės iš asmeninių lėšų bankui grąžinta 59 564,70 Eur suma, teismas turėjo įvertinti, nustatydamas atsakovės turto dalį.

56. Paaiškino, kad negrąžinto kredito dalis 2021 m. birželio 21 d. sudaro 50 905, 63 Eur. Ieškovui tenkanti negrąžinto kredito dalis sudaro 25 452,81 Eur. Šią sumą bankui už ieškovą, privalės sumokėti atsakovė, todėl ši sumą turi būti atimta iš ieškovui priteistinos kompensacijos. Teismas pagrįstai gyvenamąjį namą natūra priteisė atsakovei. Kadangi ieškovui priklauso 18/100 gyvenamojo namo dalis, kurios vertė 32 220 Eur, ieškovui priteistina tokio paties dydžio kompensacija. Iš 32 220 Eur kompensacijos atėmus ieškovui tenkančią 25 452,81 Eur negrąžinto kredito dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina piniginė kompensacija sudaro ne 31 651,48 Eur, kaip nepagrįstai nustatė teismas, bet 6767,19 Eur.

57. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė priešieškinys yra atmetamas, nes teismas neatmetė atsakovės priešieškinio reikalavimų, o didžiąją dalį reikalavimų patenkino. Teismas iš esmės patenkino atsakovės reikalavimus dėl turto padalinimo, priteisė atsakovei gyvenamąjį namą, tik ne visai teisingai nustatė mokėtinos kompensacijos dydį. Teismas daugiau atmetė nei patenkino ieškovo reikalavimų, nes nepripažino ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypus, netenkino ieškovo padalinti turtą po 1/2, atmetė kitus reikalavimus. Teismo sprendimas didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės visiškai nepagrįstas, nes teismas patenkino atsakovės esminius reikalavimus, sprendimą priėmė jos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei ir atsakovei turi būti priteistos iš ieškovo.

Atsiliepimas

58. Ieškovas A. M. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti arba dėl praleistų terminų palikti nenagrinėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

59. Pažymėjo, kad apeliacinis skundas buvo teisme gautas 2022 m. kovo 15 d., t. y. praleidus sprendimo apskundimo 30 dienų terminą.

Žemesnės instancijos teismas

60. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą stabdyti civilinę bylą. Pastebėjo, kad nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų pagrindu.

61. Ieškovas sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė gyvenamojo namo rinkos vertę atlikdamas matematinius veiksmus su dviejų esmingai skirtingų vertintojų pateiktų išvadų nustatytomis rinkos vertėmis. Nesutiko su tuo, kad teismas, egzistuojant visuotinai žinomai aplinkybei, jog nekilnojamojo turto vertė kyla net per pusmetį iki 20 procentų, turėjo formaliai sprendimą grįsti UAB „AS & Partners“ parengta ataskaita tik dėl to, jog ji buvo parengta vėliau.

62. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki (duomenys neskelbtini) išimtinai tik dėl atsakovės prašymų atidėti bylos nagrinėjimą bei teismo iniciatyva dėl administracinių priežasčių atidedant bylos nagrinėjimą ar per teismo techninę klaidą, jį atnaujinant. Per nurodytą laikotarpį dalintino turto rinkos vertė ženkliai pakito.

63. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad faktiškai esantys, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre statiniai – žyminti tvora (neregistruotas statinys), ūkio pastato pamatai (neregistruotas statinys) ir atraminė sienelė (neregistruotas statinys) buvo sukurti (pastatyti) kartu su ginčo namu iš bendrų lėšų, todėl šalims minėtas turtas priklauso po 1/2 dalį. Pažymėjo, kad nebuvo padalinta žemės sklype faktiškai egzistuojanti aikštelė.

64. Teigė, kad teismas pagrįstai sprendė, kad prie namo statybos ginčo šalys prisidėjo ne tik pinigais, bet ir savo darbu, todėl labiau tikėtina suma, jog namo statybos ir įrengimo darbams šalys viso išleido apie 150 000,00 Eur.

65. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo lygių padalijimo principo, paimdamas vieną nekilnojamojo turto vienetą atskirai, o ne visus objektus kaip užbaigtą visumą, pažeidė esminį teisingumo principą, nes jei teismas vertina kiekvieną objektą atskirai, tai ir asmeninėmis lėšomis grąžinto kredito klausimas yra atskiras ir spręstinas tik grąžintino kredito dalies kompensavimo ribose, o ne perskaičiuojant šalių bendra jungtine nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto nuosavybės dalis, kuris buvo naudojamas išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Kredito grąžinimas yra solidari piniginė prievolė, pagal kurią vienam įvykdžius skolininkui už kitą prievolę yra įgyjama atgręžtinio reikalavimo teisė reikalauti grąžinti už jį sumokėtą kredito dalį, tačiau kredito grąžinimas nesuteikia teisės reikalauti pakeisti/atimti iš kito nuosavybės teisės.

Atsiliepimas

66. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu nurodė, kad apeliaciniuose skunduose keliami reikalavimai nepažeidžia AB SEB banko, kaip ieškovo kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų, todėl AB SEB bankas nereiškia jiems prieštaravimų, ir dėl skunduose išdėstytų motyvų ir reikalavimų, AB SEB bankas prašo spręsti bei vertinti teismo nuožiūra.

67. Ieškovas A. M. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 2541 Eur, t. y. 1815 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 726 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą.

68. Atsakovė L. B. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 800 Eur, t. y. 400 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 400 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

69. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl santuokinio turto padalijimo

70. Ieškovo prašymas skirti bylą nagrinėjimui apeliacine žodinio proceso tvarka grindžiamas tuo, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Ieškovui nenurodžius, kokia bylos esmė nebuvo atskleista priimtu ir skundžiamu teismo sprendimu, bei atsižvelgus į tai, kad apeliaciniu skundu prašoma kitaip vertinti byloje esamus įrodymus, nei įvertino teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių papildomi paaiškinimai byloje nėra reikalingi, nesutikimo su priimtu sprendimu argumentai nurodyti apeliaciniuose skunduose, byloje yra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis gali būti patikrintas priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas rašytinio proceso tvarka, todėl skirti bylą žodiniam nagrinėjimui nėra tikslinga, prašymas atmetamas.

71. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie dalintino tarp sutuoktinių turto – gyvenamojo namo, žemės sklypuose pastatytų neįregistruotų statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), vertę - 200 000 Eur, nustatė pagal turto vertintojos I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą ir UAB „AS & Partners“ 2021 m. gegužės 17 d. turto vertinimo ataskaitą, išvesdamas iš pateiktų turto verčių vidurkį ( 212 870,00+179 000,00). Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, kad teismas turėjo daryti išvadą, jog turto vertė 212 870,00 Eur, atsakovė – kad turto vertė yra 179 000,00 Eur.

72. Teismui priteisus šį turtą atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui - 31 651,48 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės, ieškovas ginčija priteistą kompensacijos sumą, nurodo, kad teismas galėjo paskirti ekspertizę, tačiau neprašo ją paskirti apeliacinės instancijos teismo. Tai, kad byloje buvo pateiktos dvi turto vertintojų išvados dėl sutuoktinių dalijamo turto vertės, teismas padarė išvadą, kad šių, skirtingų išvadų vidurkis atitiks tikrąją turto rinkos vertę. Skirti byloje dar ir turto vertės nustatymo ekspertizę nebuvo tikslinga, nes turto vertintojas, taip pat ir ekspertas, pateikia išvadą tik apie galimą turto rinkos vertę, Byloje vertintini apeliacinių skundų argumentai dėl to, kuri ekspertizės išvada labiau atitiko turto rinkos vertę.

73. Ieškovas pateikė prašymą prijungti byloje jo pateiktą su apeliaciniu skundu naują įrodymą - ekspertės I. K. 2022 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą. Nurodė, kad ja siekia paneigti teismo sprendimo išvadą dėl neesminių žemės sklypų pagerinimų. Prašymas prijungti šį dokumentą kaip įrodymą atmestinas, kadangi specialisto konsultacinė išvada nėra įrodymu byloje. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardinta, kokiomis priemonėmis nustatomi faktiniai duomenys byloje – specialisto išvada nėra nurodyta prie tokių įrodymų. Be to, byloje pateikta turto vertintojos I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvada, joje įvertintas ginčo turtas, kad ši išvada būtų neišsami, tokių duomenų nepateikta. Ieškovas nurodė, kad konsultacinė išvada reikalinga dėl to, kad ginčo turto vertė pasikeitė nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2022 m. kovo 1 d. Ieškovo teikiamas rašytinis įrodymas - konsultacinė ekspertės išvada nepriimtina dėl to, kad byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas, o turto vertės pasikeitimas iki apeliacinės instancijos teismas išnagrinės bylą, t.y. nuo teismo sprendimo priėmimo iki galutinio procesinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalyku, nes tokio reikalavimo byloje - padalinti turtą pagal vertę, kuri bus teismo sprendimo priėmimo dieną, nebuvo pareikšta. Be to, pripažintina, kad tokį įrodymą ieškovas turėjo galimybę pateikti ir pirmosios instancijos teismui, prieš priimant teismo sprendimą, todėl ir šiuo argumentu prašymas prijungti į bylą naują įrodymą, netenkinamas.

74. Ieškovas nurodo argumentus, kuriais teismas turėjo atmesti kaip nepagrįstą atsakovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą - joje nebuvo vertinti neregistruoti pastatai – tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai. Teismas padarė išvadą, kad ataskaita nėra išsami, tai yra jos trūkumu. Ieškovas nurodė ir kitą ataskaitos trūkumą - lyginamaisiais objektais ataskaitoje parinkti selektyviai žymiai mažesnės ( dvigubai) kvadratūros pastatai, galimai sodo nameliai, kurie negali būti prilyginami gyvenamajam namui, viename iš lyginamųjų objektų nėra nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo. Dėl šių ieškovo nurodytų argumentų atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, teigė, kad turto vertė turėjo būti nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitą, padarytą 2021 m. gegužės 17 d., tai, kad ši ataskaita buvo atlikta vėliau, nei ieškovo pateikta byloje turto vertinimo išvada, padaryta I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvada, ataskaita tiksliau nurodo turto rinkos vertę. Darytina išvada, kad atsakovės pateikta byloje UAB „AS & Partners“ 2021 m. gegužės 17 d. turto vertinimo ataskaita, kaip turinti trūkumų, turėjo būti atmesta teismo, ir ginčijamo turto vertė nustatyta pagal I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą. Nustatant turto rinkos vertę, turėjo būti padaryta išvada, kad turto vertė 212 870,00 Eur, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta duomenų, jog nekilnojamojo turto rinkos kainos laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. mažėjo, vertinama, jog turto vertės nustatymo ataskaitos sudarymo ir vertinimo atlikimo vėlesnė data nedaro rinkos kainos tikslesne. Šioje teismo sprendimo dalyje ieškovo skundas tenkintinas, pripažįstant, kad ieškovui priteistina kompensacija padidėja 6435 Eur. Tai, kad bendra sutuoktinių turto masė padidėja 12 870 Eur ( nustatomas namo vertė 212 870 Eur, vietoje 200 000 Eur .) Ši suma dalinama lygiomis dalimis, ir todėl ieškovui priteistos kompensacijos suma padidėja 6435 Eur. Nustačius didesnę šalių nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, vertę, teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 31 651,48 Eur kompensacija, keičiama, padidinant kompensaciją iki 38 086,48 Eur. Sprendimas keičiamas dalyje, teismui netinkamai įvertinus įrodymus, CPK 185 straipsnio 1 dalies pagrindu.

75. Ieškovas ginčija teismo sprendimo išvadą nepripažinti turto – žemės sklypų, įsigytų atsakovės ir pagerintų santuokos metu, bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas atmetė prašymą atsakovės asmeninės nuosavybės teisėmis įregistruotus sklypus pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe motyvuodamas tuo, kad sklype buvo atlikti tam tikri pagerinimai, tačiau jie esminiai nepakeitė sklypo vertės. Sutiktina su teismo sprendimo išvada, kad ieškovas byloje neįrodinėjo aplinkybės, kokia dalimi pasikeitė žemės sklypų vertė dėl jų sutvarkymo, todėl nebuvo pagrindo daryti išvados, kad sklypai buvo sutuoktinių lėšomis esminiai pagerinti santuokos metu.

76. Ieškovo nurodyti argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo įvertinta, kad atsakovė asmeninėmis lėšomis daugiau prisidėjo prie namo statybos, grąžindama kreditą, todėl jai nustatoma didesnė dalis bendros sutuoktinių nuosavybės turto, atmestini, nes kredito grąžinimas tai yra tolygu apmokėjimui už statybos darbus, kadangi šalys būtent 2006 m. kovo mėn. gauto kredito lėšomis vykdė namo statybą. Tai, kad atsakovė refinansavo turėtą asmeninę paskolą ir iš bendrų lėšų mokėjo palūkanas už šią paskolą, reiškia, kad abiejų sutuoktinių susitarimu tokiu būdu buvo vykdoma asmeninė atsakovės prievolė, todėl vertinti, kad šia suma mažintinos atsakovės investuotos į namo statybą lėšos, nėra pagrindo.

77. Ieškovas nurodė, kad teismas nevertino atsakovės finansinių galimybių sumokėti ieškovui priteistą kompensaciją, tačiau tai, kad ieškovei priteistas turtas natūra, reiškia, kad atsakovė turi turto ir, vykdant išieškojimą iš šio turto, kompensacija ieškovui gali būti sumokėta. Taigi, nekilnojamasis turtas užtikrina teismo sprendimo įvykdymą.

78. Dėl prievolės bankui paskirstymo, teismas įpareigojo šalis vykdyti prievolę bankui solidariai, tačiau nustatė, kad atsakovė vykdys prievolę nuo 2020 m. gegužės 18 d. vienasmeniškai, ieškovui įvykdžius visą ar dalį prievolės, atsakovei atsiras pareiga regreso tvarka atlyginti ieškovui išlaidas, kurias jis turėtų vykdydamas įsipareigojimus pagal sutartį. Tokia nuostata iš esmės buvo nustatyta atsakovės pareiga vykdyti kredito įsipareigojimus bankui, atsižvelgiant į tai, kad bankas nesutiko panaikinti solidarios sutuoktinių prievolės bankui. Skolininku ir toliau paliekant ieškovą, teismo sprendime esant nuostatai, kad atsakovė L. B. turi pareigą atlyginti ieškovui išlaidas, tuo atveju, jei skolinius įsipareigojimus bankui įvykdys ieškovas, tuo nustatoma skolos grąžinimo pareiga tik ieškovei. Taigi, teismo sprendimu nebuvo nustatyta, kaip teigia ieškovas, kad teismo sprendimo priėmimo dieną jis turės sumokėti atsakovei 26 192,59 Eur, todėl teismo sprendimo dalis dėl prievolės bankui nustatymo solidaria prievole, yra pagrįstas.

79. Atsakovė ginčija teismo sprendimo išvadą, kuria nustatyta, jog atsakovė savo asmeninėmis lėšomis grąžino 59 564,70 Eur kredito, nurodė, kad turėjo būti nustatyta, kad grąžino 84 586,14 Eur ir šia suma padidinta jos asmeninio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Patikrinus atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus, matyti, kad jame atsakovė nurodė, jog 66 612,60 kredito dalis buvo grąžinta iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Taigi, atsakovės nurodyta suma, kaip grąžintas kreditas iš asmeninių lėšų, paimtas namo statybai, buvo įvertinta teismo sprendime ir padaryta išvada, kad atsakovė iš asmeninių lėšų sumokėjo bankui pagal kredito sutartį 59 564,70 Eur ( 66 612,60 Eur + 5792,40 Eur – 12 840,30 Eur). Taigi, atsakovės nurodyta apeliaciniame skunde kaip iš jos asmeninių lėšų kreditui padengti panaudota suma 84 586,14 Eur, negalėjo būti vertinama teismo sprendime, nes nenurodyti argumentai, kodėl teismas turėjo vertinti nenurodytas priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje sumas, kaip grąžintą kreditą bankui. Atsakovė nurodo, kad po Povedybinės sutarties sudarymo (nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 14 d.) bankui kaip kredito grąžinimą sumokėjo 25 021,44 Eur, todėl teismas turėjo vertinti, kad šią sumą kartu su 59 564,70 Eur suma, kaip asmeninėmis lėšomis grąžinto kredito sumą. Tai, kad šias kredito lėšas atsakovė mokėjo gyvendama santuokoje, nesant įrodymų, kad ieškovas savo lėšomis neprisidėjo prie kredito grąžinimo, kad atsakovė mokėta suma buvo būtent jos asmeninės lėšos, skundas šioje dalyje pripažintinas nepagrįstu,

80. Atsakovės skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog gyvenamas namas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes asmenine atsakovės nuosavybe gyvenamas namas įregistruotas (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties pagrindu, neturi reikšmės teismo išvadai, kad ieškovui priteistina kompensacija iš atsakovės už sutuoktinių įdėtas lėšas atsakovės asmeninei nuosavybei sukurti. Ne tai, kad gyvenamas namas buvo pripažintas sutuoktinių bendru turtu, o ta aplinkybė, kad šį turtą sukūrė abu sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, leido teismui daryti išvadą, kad ieškovas turi teisę į dalį turto kompensacijos forma, turto, įgyto už bendras sutuoktinių lėšas. Tai, kad gyvenamas namas ir neįregistruoti statiniai, tokie kaip tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe, reiškia, tuo patvirtinta, kad Povedybinės sutarties nuostata perkelta į teismo sprendimą. Pripažinti, kad Povedybine sutartimi ieškovas atsakovei perleido turimą turtą, t.y. investuotas namo statybai savo, kaip sutuoktinio lėšas asmeninėn nuosavybėn, nėra pagrindo, todėl piniginės kompensacijos priteisimas ieškovui už įdėtas bendras lėšas namo statybai, yra teisėtu ir pagrįstu teismo sprendimu, šios kompensacijos dydžio pakeitimas buvo sąlygotas kitokio pateiktų įrodymų įvertinimo apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

81. Atsakovė teigia, kad jos priešieškinys buvo patenkintas dalinai, todėl teismas neturėjo pagrindo nurodyti, jog jos reikalavimai buvo atmesti. Sutiktina su atsakovės skundo argumentais, kadangi tai, kad atsakovė prašė priteisti ieškovui iš jos kompensaciją, padalinus bendrą turtą, ir tokia kompensacija buvo priteista, tik šalys ginčijasi dėl kompensacijos dydžio, reiškia dalinį ir ieškinio, ir priešieškinio patenkinimą. Tokie atsakovės reikalavimai, kaip prašymas pripažinti gyvenamąjį namą jos asmenine nuosavybe, bet nepripažinti jo bendru sutuoktinių turtu, taip pat buvo patenkinti dalinai, nes turtas pripažintas jos asmenine nuosavybe. Dalyje dėl prievolės bankui nustatymo, teismas iš esmės pripažino atsakovės priešieškinio reikalavimą. Tai, kad abiejų šalių reikalavimai buvo dalinai patenkinti, kad nėra galimybės iš pateiktų įrodymų apie apmokėjimą už atstovavimą nustatyti, kokioje reikalavimų dalyje kiek buvo apmokėta atstovui pagal ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, atstovavimo išlaidos nei vienai iš šalių nepriteisiamos. Taip pat tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, atsakovės taip pat tenkinamas dalinai ( atstovavimo išlaidų dalyje, bei darant išvadą dėl priešieškinio patenkinimo ar atmetimo) tai leidžia daryti išvadą, kad šalių turėtos atstovavimo išlaidos neatlyginamos, nes abi šalys turėjo išlaidų, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės L. B. ieškovo A. M. naudai piniginė kompensacija, pakeisti ir padidinti priteistą kompensaciją iki 38 086,48 Eur ( trisdešimt aštuonių tūkstančių aštuoniasdešimt šešių eurų 48 ct ).

Teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės L. B. ieškovo A. M. naudai priteista 1298,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė