Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. B. (buvusi M.) bei atsakovės L. B. (buvusi M.) priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo – AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

25. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. M. ir atsakovė L. B. (santuokos sudarymo metu buvusi K., po santuokos sudarymo – M.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 6). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų: dukros B. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus Ą. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 7–8). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys gyvena skyriumi nuo 2020 m. sausio mėn., nepilnametis vaikas B. M. gyvena su tėvu A. M., o Ą. M. M. – su motina L. B.

Dėl santuokos nutraukimo

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

27. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui tarp šalių pasirašytą 2021 m. gegužės 20 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurioje bendru sutarimu susitarė tarpusavio santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Taikos sutarties 1 p.; el. b. apyrašo 3 t., b. l. 136).

28. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės nutraukti santuoką taikos sutartimi. Santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukiama tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriuje nustatyta tvarka, kartu sutuoktiniams pasirašant ir teismui pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turi būti išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai (nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimai, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos)-( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 str. 3 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju šalys į bylą pateiktoje Taikos sutartyje išsprendė tik dalį ginčo, t. y. išsprendė tik dalį su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, teismas šioje dalyje (Taikos sutarties 1 p.) šalių Taikos sutarties netvirtina. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, ir šią poziciją patvirtino pasirašytoje Taikos sutartyje, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, abu sutuoktiniai nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, todėl konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

29. Atsakovė CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į šalių sudarytos Taikos sutarties 1 punktą, laikytina, kad atsakovė priešieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, todėl civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

30. Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui A. M. paliekama jo pavardė – M., o atsakovei L. B. paliekama pavardė – B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

31. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

32. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas, be kita ko, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo (CPK 385 str. 1 d.).

33. Minėta šalys teismui pareikė Taikos sutartį dalyje dėl savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 136). Šalys nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Šalys prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį civilinėje byloje.

34. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas (CPK 13 str.), teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys gali išspręsti tiek visą byloje kilusį ginčą, tiek dalį ginčytinų klausimų.

35. Iš teismui pateiktos Taikos sutarties turinio (Taikos sutarties 2–7 p.) matyti, jog ieškovas ir atsakovė siekia taikiai išspręsti ginčą dėl savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo ir geranoriškai susitarė civilinė bylą šioje dalyje nutraukti. Minėta, jog įstatymas nenumato galimybės nutraukti santuoką taikos sutartimi, todėl pateiktos Taikos sutarties nuostata (1 p.), kurioje aptariamas santuokos nutraukimas ir to priežastys, šalintina iš Taikos sutarties teksto.

36. Teismo vertinimu, šalių sudaryta Taikos sutartis, kurioje yra išspręsti visi su šalių nepilnamečiais vaikais susiję klausimai, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, CK 6.983–6.986 straipsniais, tvirtintina, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

37. Šalims išaiškintina, kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, civilinė byla minėtoje dalyje yra nutraukiama. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Tuo pačiu šalims išaiškintina, kad teismo procesinis sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balanso sudarymo

38. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 23), atsakovės vardu yra įregistruota transporto priemonė Nissan e-NV200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 24, 132), byloje taip pat yra pateikta minėtos transporto priemonės 2018 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 78–80).

40. VĮ Registrų centro 2020 m. balandžio 22 d. duomenimis, ieškovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistruotos nebuvo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18). Tuo tarpu VĮ Registrų centro kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos duomenimis, atsakovės vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą: 1) 0,1000 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 302,41 kv. m ploto pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,0094 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 579/4144 dalis 10,3600 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1/4 dalį 1,0000 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1/8 dalį 84,66 kv. m ploto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 12–17). Šio punkto 4–6 papunkčiuose nurodytas nekilnojamasis turtas atsakovės įgytas 2010 m. birželio 1 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2276 pagrindu, t. y. asmeninės nuosavybės teise, byloje ginčo tarp šalių dėl šio turto nėra, todėl minėtas turtas santuokos nutraukimo byloje nėra dalinamas. Byloje yra kilęs ginčas dėl šio punkto 1–3 papunkčiuose nurodyto turto pripažinimo bendrąja jungtine (asmenine) nuosavybe bei šio turto padalijimo.

41. Ieškovas nurodo, kad 302,41 kv. m ploto pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas santuokos metu bendru darbu bei bendromis lėšomis, todėl prašo šį namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti šį turtą ieškovo nurodomu būdu. Taip pat nurodo, kad 0,1000 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo esmingai pagerintas, padidinant jo vertę iš esmės, o 0,0094 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas santuokos metu, todėl ieškovas prašo pripažinti šį turtą (žemės sklypus) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir taip pat padalinti šį turtą ieškovo nurodomu būdu.

52. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Įvertinęs šio sprendimo 51 punkte nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė, o atsakovė nenuginčijo, kad ginčo namas buvo įgytas santuokos metu iki Povedybinės sutarties pasirašymo, todėl šiam turtui taikytinas įstatyminis teisinis režimas ir, vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi bei 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šis turtas pripažintinas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinas į dalintino turto balansą. Teismo vertinimu, atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė aplinkybės, jog abi šalys buvo aiškiai išreiškusios valią laikyti, jog ginčo namas bus išimtinai atsakovės asmenine nuosavybe. Vien ta aplinkybė, jog ginčo namas buvo statomas ant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nėra pakankama tokiai išvadai padaryti. Gi aplinkybė, jog ginčo namas po Povedybinės sutarties pasirašymo buvo įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, savaime neįrodo turto teisinio statuso. Taip pat šiuo atveju minėto turto pripažinimui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra reikšmingos aplinkybės, kieno vardu buvo sudaromos sutartys su paslaugų teikėjais ir (ar) kuris iš sutuoktinių mokėjo už šias paslaugas.

53. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

54. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; kt.).

55. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 m. kovo 20 d. atsakovė su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55, kurios pagrindu bankas atsakovei suteikė 145 171,60 Eur (500 000,00 Lt) paskolą ankstesnio kredito refinansavimui ir gyvenamojo namo statybai. Ieškovas minėtoje sutartyje parašu patvirtino, kad susipažino ir sutinka su sutarties sąlygomis. Kredito grąžinimui užtikrinti banko naudai buvo įkeistas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 31–32). Nustatyta, kad 2008 m. vasario 29 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise AB SEB bankui įkeistą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 150 602,41 Eur (520 000,00 Lt) sumą (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 9–11). Minėtos sutarties pagrindu pirkėjai įsipareigojo 66 612,60 Eur (230 000,00 Lt) sumą sumokėti tiesiogiai AB SEB bankui daliai kredito pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 padengti. Iš AB SEB banko 2021 m. gegužės 19 d. pažymos nustatyta, kad 2008 m. kovo 20 d. minėto buto pirkėjas pervedė AB SEB bankui 66 612,60 Eur sumą daliniam kredito grąžinimui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 16). Iš atsakovės pateikto AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė 2008 m. kovo 20 d. gavusi iš minėto buto pirkėjo pavedimu 21 387,40 Eur (73 846,41 Lt) sumą pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį, tą pačią dieną iš savo asmeninių lėšų papildomai pervedė AB SEB bankui 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) sumą daliniam kredito grąžinimui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 54; 4 t., b. l. 12).

56. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

57. Nagrinėjamu atveju nei viena šalis nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti kiek kainavo ginčo namo statybos ir įrengimo darbai. Abi šalys bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino, kad ginčo namo statybai pakako iš AB SEB banko paimto kredito pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 lėšų. Minėta, jog pagal minėtą kredito sutartį šalys pasiskolino iš banko 145 171,60 Eur sumą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, jog iš minėtos sumos 12 840,30 Eur suma buvo skirta tiesiogiai ankstesnio atsakovės kredito refinansavimui. Taigi, likusi suma, šalių teigimu, skirta namo statybai sudaro 132 331,30 Eur (145 171,60 - 12 840,30). Šalys patvirtino, jog ginčo namas buvo statomas ūkio būdu, t. y. šalys prie namo statybos prisidėjo ne tik pinigais, bet ir savo darbu. Tą patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 45–65). Šalys taip pat tvirtina, jog namo vidaus įrengimui naudojo ne tik kredito lėšas, tačiau ir bendras lėšas, tačiau nenurodė tokių išlaidų apimties. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių rašytinių įrodymų visetą ir šalių paaiškinimus, į tai, kad namas buvo statomas ūkio būdu 2006–2010 m. laikotarpiu, vadovaudamasis šio sprendimo 56 punkte nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad namo statybos ir įrengimo darbams šalys viso išleido apie 150 000,00 Eur. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčo namas buvo pastatytas iš AB SEB banko pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 gautos paskolos lėšų ir bendrų lėšų. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, jog atsakovė pirko ir (ar) mokėjo už namui perkamus baldus (el. b. apyrašo 4, t., b. l. 162–163A), neįrodo aplinkybės, jog šie baldai buvo perkami iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, o ne iš banko suteiktos paskolos (kredito).

58. Šio sprendimo 55 punkte nustatyta, kad atsakovė 2008 m. vasario 29 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 150 602,41 Eur sumą. Minėtos sutarties pagrindu buto pirkėjai 66 612,60 Eur sumą 2008 m. kovo 20 d. pervedė tiesiogiai AB SEB bankui daliniam kredito grąžinimui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55. Taip pat nustatyta, kad atsakovė iš minėto buto pardavimo sandorio gautų pinigų 2008 m. kovo 20 d papildomai pervedė AB SEB bankui 5 792,40 Eur sumą daliniam kredito grąžinimui pagal minėtą kredito sutartį. Taigi, iš viso atsakovė ginčo namo statybos metu iš savo asmeninių lėšų AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. sumokėjo 72 405,00 Eur (66 612,60 + 5 792,40) sumą. Byloje nustatyta ir atsakovė pati tai patvirtino, jog iš AB SEB banko pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį gautos 145 171,60 Eur dydžio paskolos sumos, 12 840,30 Eur buvo skirta ankstesnei atsakovės asmeninei prievolei refinansuoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas iš atsakovės iš savo asmeninių lėšų bankui sumokėtos sumos atimti jos ankstesnės prievolės refinansavimui skirtą sumą, t. y. 12 840,30 Eur. Taigi, atsakovės iš asmeninių lėšų sumokėta bankui pagal kredito sutartį suma sudaro 59 564,70 Eur (72 405,00 - 12 840,30), kas sudaro apie 40 proc. nuo bendros ginčo namo statybos darbų vertės.

59. Remdamasis šio sprendimo 57–58 punktuose nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis šio sprendimo 53–54 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dalinant turtą (ginčo namą) yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo namo statybai atsakovė panaudojo dalį (apie 40 proc. nuo bendrų statybos darbų kaštų) jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, teismas nustato, kad ieškovui asmeninės nuosavybės priklauso 30 proc. arba 3/10 dalys ginčo gyvenamojo namo, o atsakovei – 70 proc. arba 7/10 dalys ginčo gyvenamojo namo.

60. Iš byloje pateiktų įrodymų: teismo ekspertės I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvados Nr. ik-24/2020 (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 8–55); turto vertintojos UAB „AS & Partners“ 2021 m. gegužės 17 d. Turto vertinimo ataskaitos (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 33–69); fotonuotraukų (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 86–93), nustatyta, kad be ginčo namo ant šio sprendimo 48 punkte nurodytų žemės sklypų taip pat yra pastatyta žemės sklypą žyminti tvora (neregistruotas statinys), ūkio pastato pamatai (neregistruotas statinys) ir atraminė sienelė (neregistruotas statinys).

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 str. 4 p.), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-687/2019, 66 p.). Byloje ginčo nėra, jog minėti statiniai buvo pastatyti šalims gyvenant santuokoje. Taip pat byloje neįrodyta, jog šie statiniai pastatyti vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, kas sudarytų pagrindą šį turtą pripažinti asmenine nuosavybe. Šalims neįrodžius kitaip, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, jog minėti statiniai buvo sukurti (pastatyti) kartu su ginčo namu iš bendrų lėšų.

62. Šalims nenuginčijus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, šio sprendimo 60 punkte nurodytas nekilnojamasis turtas pripažintinas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalims neįrodžius aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, konstatuotina, kad šalims minėtas turtas priklauso po ½ dalį.

63. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovo vardu nuo 2005 m. sausio 11 d. yra įregistruota nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o nuo 2015 m. liepos 23 d. ieškovo nario teisės (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 19, 21–22). Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl šiame punkte nurodyto turto (turtinių teisių) padalijimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos ieškovo turtinės teisės buvo įregistruotos ieškovo vardu iki santuokos sudarymo ir po Povedybinės sutarties pasirašymo, šioms turtinėms teisėms taikytinas sutartinis teisinis režimas ir šis turtas pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe bei į dalintino turto balansą neįtrauktinas.

64. Bylos duomenimis ieškovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 23). Atsakovė savo vardu yra įregistravusi nuosavybės teises į transporto priemonę Nissan e-NV200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 24; 4 t., b. l. 78–80). Atsižvelgiant į tai, kad minėta transporto priemonė įgyta po Povedybinės sutarties pasirašymo, šiam turtui taikytinas sutartinis teisinis režimas ir šis turtas pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe bei į dalintino turto balansą neįtrauktinas.

65. Duomenų apie kitą šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą byloje nepateikta.

66. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad santuokoje šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį turtą: 302,41 kv. m ploto pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius neregistruotus statinius (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai).

67. Minėta, byloje pateikta ieškovo užsakymu turto vertinimą atlikusios teismo ekspertės I. K. 2020 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. ik-24/2020 (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 8–55). Iš minėtos išvados matyti, jog teismo ekspertė vertino žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir juose esančius statinius (registruotus ir neregistruotus) kaip vientisą turtinį kompleksą, nustatydama, jog bendra šio turtinio komplekso rinkos vertė 2020 m. spalio 15 d. sudarė 313 000,00 Eur. Iš minėtos sumos atėmus žemės sklypų ir neregistruotų statinių vertes, darytina išvada, jog ginčo namas įvertintas 212 870,00 Eur suma (313 0000,00 – 83 000,00 – 7 800,00 – 9 330,00), o minėtuose žemės sklypuose esantys neregistruoti statiniai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai) įvertinti 9 330,00 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo ekspertė neregistruotų statinių rinkos vertę nustatė pagal šių statinių statybai panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų darbų rinkos vertę.

68. Iš byloje pateiktos atsakovės užsakymu turto vertinimą atlikusios UAB „AS & Partners“ 2021 m. gegužės 17 d. Turto vertinimo ataskaitos (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 33–69) matyti, jog turto vertintoja priėjo išvados, jog 302,41 kv. m ploto pastato-vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. gegužės 17 d. sudarė 179 000,00 Eur. Neregistruoti pastatai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai), esantys ginčo žemės sklypuose, UAB „AS & Partners“ vertinti nebuvo.

69. Byloje kilo ginčas dėl ginčo namo rinkos vertės santuokos pabaigoje. Iš šalių pateiktų turto vertinimo ataskaitų matyti, jog skirtumas tarp ginčo namo rinkos vertės sudaro 33 870,00 Eur, t. y. skirtumas yra esminis. Įvertinus šalių pateiktas turto vertinimo ataskaitas, kiek tai susiję su ginčo namo rinkos vertės nustatymu, konstatuotina, kad abi išvados (ataskaitos) yra išsamios ir pagrįstos teisės aktais bei turto vertinimui naudota metodika. Abi turto vertinimo ataskaitos (išvados) iš esmės yra lygiavertės, t. y. turi vienodą įrodomąją galią. Pažymėtina, jog nei viena iš šalių neprašė byloje skirti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, taip pat rungimosi principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo namo rinkos vertę nustatyti pagal šalių pateiktose turto vertinimo ataskaitose (išvadose) nurodytų ginčo namo rinkos verčių vidurkį (212 870,00 + 179 000,00) / 2), galutinę ginčo namo rinkos vertę suapvalinant iki 200 000,00 Eur sumos. Teismo vertinimu, minėta ginčo namo rinkos vertė (200 000,00 Eur) atitinka realią rinkos situaciją ir nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių teisių.

70. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie ginčo žemės sklypuose esančių neregistruotų statinių (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai) rinkos vertę, taip pat iš esmės neginčijo ieškovo pateiktoje turto vertinimo išvadoje (ataskaitoje) nurodytos minėto turto rinkos vertės pagal šių statinių statybai panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų darbų rinkos vertę, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, o atsakovė nenuginčijo, jog minėto turto rinkos vertė pagal šių statinių statybai panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų darbų rinkos vertę yra 9 330,00 Eur.

71. Taigi, viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir šioje byloje dalintino turto vertė sudaro 209 330,00 Eur.

Dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

72. Šio sprendimo 48 punkte teismas konstatavo, jog 0,1000 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0094 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, jog ieškovas neginčija aplinkybės, jog minėti žemės sklypai buvo įgyti atsakovės asmeninės nuosavybės teise, tačiau prašo šiuos žemės sklypus pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir juos padalinti. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog minėti žemės sklypai santuokos metu iš esmės buvo pagerinti bei padidinta jų vertė bendromis lėšomis ir bendru fiziniu darbu. Ieškovas nurodo, kad ant ginčo žemės sklypų buvo pastatytas gyvenamasis namas, žemės sklypai buvo aptverti tvora, į žemės sklypą buvo pravestas vandentiekis, sutvarkytas privažiavimas iki ginčo žemės sklypų, kas iš esmės padidino šių žemės sklypų vertę. Visi minėti darbai buvo atlikti šalims gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų ir bendromis jėgomis (fiziniu darbu). Minėtos aplinkybės, ieškovo nuomone, sudaro pagrindą atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei šį turtą padalinti. Atsakovė su minėtu ieškovo reikalavimu nesutinka, nurodydama, jog žemės sklypai buvo įgyti iš jos asmeninių lėšų, taip pat namo aplinka (žemės sklypai) sutvarkyti pagrinde iš jos asmeninių lėšų, jeigu ir buvo į tai investuojamos bendros lėšos, tai minimaliai.

73. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė, esant tam CK 3.90 straipsnyje nustatytam pagrindui, žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vienam iš sutuoktinių, pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 59–61 p.).

74. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti šiame straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016, 16 p.; kt.).

75. Bylos duomenimis, atsakovė 0,0640 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo padidintas iki 0,1000 ha ploto, 2002 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš privataus asmens įsigijo už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) sumą. 0,0094 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė 2014 m. vasario 3 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš valstybės įsigijo už 27,51 Eur (95,00 Lt) sumą. Iš šalių pateiktų turto vertinimo ataskaitų (išvadų) matyti, jog minėti žemės sklypai įvertinti labai panašiai. UAB „AS & Partners“ nustatė, jog minėtų žemės sklypų rinkos vertė gali sudaryti atitinkamai 84 000,00 Eur ir 7 000,00 Eur. Teismo ekspertė I. K. nustatė, jog minėtų žemės sklypų rinkos vertė gali sudaryti atitinkamai 83 000,00 Eur ir 7 800,00 Eur. Taigi, formaliai vertinant minėtų žemės sklypų rinkos vertės pokyčius, akivaizdu, kad žemės sklypų vertė nuo jų įsigijimo momento padidėjo iš esmės (keliolika arba keliasdešimt kartų). Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti priežastis, kurios nulėmė žemės sklypų rinkos vertės pokyčius.

76. Ieškovas teigia, kad ginčo žemės sklypų rinkos vertės padidėjimą nulėmė santuokos metu atsiradusios aplinkybės, o būtent: gyvenamojo namo ant jų pastatymas, žemės sklypų aplinkos sutvarkymas (apželdinimas ir pan.), vandentiekio nutiesimas, žemės sklypų aptvėrimas (tvoros pastatymas), privažiavimo prie žemės sklypų sutvarkymas ir pan. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti darbai tvarkant (gerinant) namų valdą, kažkiek galėjo padidino žemės sklypų vertę, tačiau ieškovas neįrodė, jog būtent minėtos aplinkybės padidino ginčo žemės sklypų rinkos vertę iš esmės.

77. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas dar 2002 m., taip pat tai, jog nuo 2002 m. iki 2020 m., kuomet buvo atliktas atsakovės užsakytas turto vertinimas, nekilnojamojo turto rinkoje įvyko natūralūs pokyčiai, susiję su statyboms tinkamos žemės paklausos ir pasiūlos santykiu, taip pat minėtu laikotarpiu įvykusius infliacijos pokyčius, kas lėmė nuoseklų nekilnojamojo turto brangimą per visą laikotarpį, negali sutikti su ieškovo teiginiu, jog būtent ginčo namo statybos ant šio žemės sklypo nulėmė esminį žemės sklypo rinkos vertės padidėjimą. Teismo vertinimu, vien statinio pastatymas ant žemės sklypo negali iš esmės padidinti žemės sklypo vertę, kadangi žemės sklypas pats savaime turi savo vertę, ypač įvertinus šio gamtos ištekliaus ribotumą. Priešingai, galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikrais atvejais kaip tik žemės sklypo vieta gali nulemti ant jo stovinčio statinio rinkos vertę ir jos pokytį. Tas pats pasakytina ir apie 0,0094 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės pokytį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė šį žemės sklypą įsigijo iš valstybės už kainą, kuri buvo nulemta ne nekilnojamojo turto rinkos situacijos, bet disponavimo valstybine žeme reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos.

78. Teismas taip pat pripažįsta nepagrįstais arba iš dalies nepagrįstais ieškovo argumentus, jog ginčo žemės sklypai buvo iš esmės pagerinti pastatant ant jų tvorą, t. y. juos aptveriant, nutiesus per žemės sklypą į gyvenamąjį namą vandentiekį, sutvarkius privažiavimą prie žemės sklypų, taip pat sutvarkant žemės sklypuose esančią aplinką (apželdinant ar pan.). Minėta, teismo vertinimu, namų valdos aplinkos sutvarkymas (pagerinimas), gali būti pripažintas žemės sklypo pagerinimu, lemiančiu tam tikrą jo vertės padidėjimą, tačiau tokie pagerinimai negali būti pripažinti esminiais, jeigu nėra įrodoma, jog būtent šie pagerinimai esmingai padidino sklypo rinkos vertę. Remdamasis šio sprendimo 74–76 punktuose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovo nurodyti žemės sklypų pagerinimo darbai iš esmės pagerino šiuos sklypus bei pakėlė jų rinkos vertę (CPK 185 str.). Teismo vertinimu, ginčo žemės sklypų esminį vertės pokytį nulėmė ne pagerinimo darbai, o natūralūs rinkos veiksniai.

79. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 p.; kt.).

80. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

81. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyti turto pagerinimai – ant ginčo žemės sklypų pastatyti neregistruoti statiniai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai) yra įtraukti į dalintino turto balansą, įvertinti pagal rinkos kainas, todėl atskirai kompensacijos, susijusios su išlaidomis šiam turtui sukurti, priteisimo ieškovui klausimas negali būti sprendžiamas. Tuo tarpu kitų neesminių žemės sklypų pagerinimo darbų, atliktų bendromis lėšomis ir (ar) bendru fiziniu darbu, apimties ir šių darbų rinkos vertės, taip pat šių pagerinimų įtakos žemės sklypų rinkos vertės pokyčiui, ieškovas iš esmės neįrodinėjo, apsiribodamas deklaratyvaus pobūdžio argumentais, jog namų valdos aplinka buvo gerinama ir tvarkoma santuokos metu ir, jog toks namų valdos gerinimo ir tvarkymo darbai padidino žemės sklypų rinkos vertę.

82. Ieškovas nurodo, jog statant namą į žemės sklypą buvo pravestas vandentiekis, taip pat sodininkų bendrijos narių iniciatyva, lėšomis ir bendru darbu buvo sutvarkytas privažiavimas prie žemės sklypo, t. y. išasfaltuotas vidinis sodininkų bendrijos kelias, bei atlikti kiti darbai. Šalys neįrodinėjo, jog minėti darbai buvo atliekami ne tuo pačiu metu, kai buvo statomas namas, todėl laikytina, kad minėti darbai buvo atlikti statant ginčo namą. Minėta, jog abi šalys bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino, jog namo statybai pakako iš banko paimto kredito lėšų, atėmus atsakovės paskolos refinansavimui skirtą sumą (12 840,30 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog minėti darbai buvo įskaičiuoti į bendrus gyvenamojo namo statybos kaštus. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuris turi būti padalintas, nėra pagrindo pakartotinai spręsti dėl kompensacijos už minėtų darbų išlaidas apskaičiavimo.

85. Remdamasis išdėstytu, teismas atmeta kaip neįrodytą ieškovo ieškinį dalyje dėl šio sprendimo 72 punkte nurodytų atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe juos iš esmės pagerinus. Taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neįrodė neesminių minėtų žemės sklypų pagerinimo darbų apimties ir masto (CPK 178 str.), teismas nepriteisia ieškovui kompensacijos už ginčo žemės sklypų pagerinimus.

Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo

86. Šio sprendimo 66 punkte konstatuota, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis turtas: 302,41 kv. m ploto pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 200 000,00 Eur; ir žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys neregistruoti statiniai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai), kurių rinkos vertė 9 330,00 Eur. Viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė sudaro 209 330,00 Eur.

87. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

88. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą dalinti ne natūra, tačiau turtą natūra priteisiant vienam iš sutuoktinių, o kitam priteisiant kompensaciją už mažesnės vertės tenkančią turto dalį. Abi šalys tokį turto padalijimo būdą grindžia šalių tarpusavio konfliktiškais santykiais, dėl ko jiems būtų sudėtinga valdyti ir naudoti turtą bendrai, jeigu turtas būtų padalintas natūra.

89. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra pastatytas ant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Taip pat nustatyta, kad atsakovei priklauso 7/10 dalys, o ieškovui 3/10 dalys minėto gyvenamojo namo. Taigi, atsakovei priklausančios turto dalies vertė sudaro 140 000,00 Eur (200 000,00 / 10) x 7), o ieškovui – 60 000,00 Eur (200 000,00 / 10) x 3). Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai) šalims priklauso po ½ dalį, t. y. kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto dalis sudaro po 4 665,00 Eur (9 330,00 / 2). Taigi, ieškovui tenkančios bendro turto dalies vertė sudaro 64 665,00 Eur, o atsakovei – 204 665,00 Eur. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai (tvora, atraminė sienelė, ūkio pastato pamatai) pagal savo prigimtį iš esmės yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priklausiniai, t. y. iš esmės negali būti nuo jo atskirti nepakeičiant jų paskirties ir (ar) nesumažinant jų vertės, darytina išvada, jog šie statiniai turėtų būti priteisti tam pačiam sutuoktiniui, kuriam turėtų būti priteistas ir gyvenamasis namas. Paminėtina ir tai, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą priteisus ieškovui, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šiems pastatams naudoti reikalingo žemės sklypo, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, naudojimo tvarkos nustatymo.

90. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytus argumentus dėl turto padalijimo būdo – turtą natūra priteisiant vienam ir kompensaciją priteisiant kitam sutuoktiniui, į šio sprendimo 89 punkte nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti šalių prašomą bendro turto padalijimo būdą, nepaisant to, jog gyvenamasis namas pagal savo esmę gali būti padalintas natūra. Įvertinęs abiejų šalių tarpusavio mokėtinų kompensacijų už mažesnės vertės tenkančią turto dalį dydį, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas visą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. gyvenamąjį namą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius (tvorą, atraminę sienelę, ūkio pastato pamatus) natūra priteisti atsakovei, o ieškovui priteisti kompensaciją. Kadangi ieškovui priklausančios turto dalies vertė sudaro 64 665,00 Eur, todėl iš atsakovės ieškovo naudai turėtų būti priteista tokio dydžio kompensacija.

91. Minėta, jog 2006 m. kovo 20 d. šalys su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55, kurios pagrindu bankas šalims suteikė 145 171,60 Eur paskolą atsakovės ankstesnio kredito refinansavimui ir gyvenamojo namo statybai. Atsakovė sutartyje nurodyta kaip kredito gavėja, o ieškovas, kaip atsakovės sutuoktinis, parašu patvirtino, jog sutinka su šios sutarties sudarymu. Byloje nustatyta, kad minėtas kreditas buvo panaudotas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo statybai, t. y. minėtas kreditas 132 331,30 Eur dalyje buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog abiejų sutuoktinių prievolė pagal minėtą kredito sutartį yra solidari. Atkreiptinas dėmesys, jog pačios šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog šalių prievolė AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 yra solidari.

92. Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 1 d. šalys sudarė Povedybinę sutartį, kuria įtvirtino visišką sutuoktinių turto, tame tarpe gaunamų pajamų, atskirumo principą. Atsakovė nurodo, jog laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. iš asmeninių lėšų sumokėjo AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 viso 25 021,44 Eur sumą, tuo pačiu vykdydama ir ieškovui tenkančią solidarios prievolės dalį. Iš byloje pateiktos AB SEB banko 2021 m. gegužės 19 d. pažymos matyti, jog viso laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. vykdant minėtą kredito sutartį bankui buvo pervesta 93 244,35 Eur suma, kurią sudaro grąžinta 75 494,57 Eur kredito suma, 17 748,69 Eur palūkanų ir 1,09 Eur delspinigių (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 16). Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. (Povedybinės sutarties sudarymo) iki 2021 m. gegužės 14 d. iš atsakovės banko sąskaitų bankui buvo pervesta 18 435,62 Eur kredito suma, 6 566,80 Eur palūkanų ir 19,02 Eur delspinigių, viso 25 021,44 Eur suma. Šio sprendimo 55 punkte teismas nustatė, kad be 66 612,60 Eur išankstinio kredito grąžinimo, kuriuos bankui tiesiogiai pervedė atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pirkėjai, atsakovė 2008 m. kovo 20 d. iš minėto buto pardavimo gautų lėšų papildomai pervedė AB SEB bankui 5 792,40 Eur sumą daliniam kredito grąžinimui. Tačiau iš minėtos banko pažymos matyti, jog ši suma neatsispindi sumokėto kredito ir palūkanų skaičiuoklėje už laikotarpį iki 2011 m. kovo 1 d. Iš byloje pateiktos AB SEB banko 2018 m. gegužės 28 d. pažymos matyti, jog negrąžinto kredito likutis 2011 m. kovo 1 d. sudarė 69 677,03 Eur, taip pat matyti, jog laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. iš atsakovės banko sąskaitų vykdant kredito sutartį buvo pervesta bankui 19 743,73 Eur suma, iš kurių 13 818,40 Eur kredito įmokų, 5 912,82 Eur palūkanų ir 12,51 Eur delspinigių (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 76). Iš AB SEB banko 2020 m. gegužės 13 d. pažymos matyti, jog negrąžinto kredito likutis 2020 m. gegužės 13 d., t. y. ieškinio padavimo teismui dienai, sudarė 52 385,17 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 20). Iš minėtų pažymų darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) pagal minėtą kredito sutartį bankui buvo grąžinta 17 291,86 Eur (69 677,03 - 52 385,17) kredito. Taigi, iš minėtų AB SEB banko pažymų matyti, jog pažymose pateikta informacija nėra nuosekli ir tiksli. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. iš savo banko sąskaitos, t. y. iš savo asmeninių lėšų, vykdydama solidarią sutuoktinių prievolę pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 pervedė AB SEB bankui 17 291,86 Eur kredito įmokų (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog ieškovas šio aplinkybės neginčijo, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis pagal minėtą kredito sutartį ginčo laikotarpiu būtų atlikęs kokius nors mokėjimus tiesiogiai bankui. Tuo pačiu teismas priėjo išvados, jog atsakovė neįrodė laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. sumokėtų palūkanų ir kitų mokesčių pagal kredito sutartį dydžio.

93. Atsakovė prašo iš jos asmeninių lėšų sumokėtą ieškovui tenkančią kredito įmokų dalį atimti iš atsakovės mokėtinos kompensacijos sumos. Teismas sprendžia, jog toks atsakovės prašymas yra pagrįstas. Minėta, jog byloje pripažinta įrodyta aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., t. y. iš esmės iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovė vykdydama šalių solidarią prievolę pervedė bankui 17 291,86 Eur (69 677,03 - 52 385,17) sumą kredito įmokoms grąžinti. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių pareigos pagal kredito sutartį yra lygios, t. y. šalys privalėjo vykdyti kredito sutartį lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, ieškovui tenkanti kredito įmokų, sumokėtų minėtu laikotarpiu, dalis sudaro 8 645,93 Eur (17 291,86 / 2). Pažymėtina, kad nors šioje byloje ir nėra įrodytas minėtu laikotarpiu sumokėtų palūkanų dydis, ši aplinkybė netrukdo šalims išspręsti šį klausimą bendru sutarimu arba kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu dėl sumokėtų palūkanų dalies priteisimo regreso tvarka.

94. Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. periodiškai į atsakovės sąskaitą pervedinėjo pinigines lėšas, tiek dengiant kreditą, tiek būsto išlaikymui, vaikų poreikiams, taip pat kitoms išlaidoms (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 130–138). Byloje nustatyta, kad šalys kartu gyveno, taigi ir bendrai tvarkė ūkį, iki 2020 m. sausio mėnesio pradžios. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo visus ieškovo mokėjimus į atsakovės banko sąskaitą laikyti jam tenkančios kredito dalies dengimu, juolab, kad tam tikrais atvejais ieškovas tiesiogiai nurodydavo tikslinę pinigų mokėjimo paskirtį, nesusijusią su kredito dalies grąžinimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas imti domėn tik tuos ieškovo mokėjimus, kurių paskirtyje yra tiesiogiai nurodyta tikslinė paskirtis – būsto paskolai grąžinti. Iš minėtų ieškovo banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog bendra ieškovo atsakovei padarytų piniginių pervedimų, kurių paskirtyje nurodyta – būsto paskola, suma sudaro 1 825,00 Eur.

95. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. atsakovė vykdydama solidarią prievolę pagal kredito sutartį už ieškovą įvykdė prievolę 6 820,93 Eur (8 645,93 - 1 825,00) sumoje, kurią ieškovas turėtų atlyginti atsakovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, taip pat ekonomiškumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas minėtą sumą atimti iš ieškovui mokėtinos kompensacijos sumos.

96. Atsakovė taip pat prašo prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 laikyti solidaria sutuoktinių prievole, tačiau tarpusavio vidiniuose santykiuose nustatyti, kad prievolę kreditoriui vykdys ji asmeniškai. Minėta, kad kreipimosi į teismą dienai, t. y. 2020 m. gegužės 13 d., negrąžinto kredito suma sudarė 52 385,17 Eur. Taigi, kreipimosi į teismą dieną ieškovui tenkanti negrąžinto kredito dalis sudarė 26 192,59 Eur.

97. Įvertinęs tai, kad santuokoje įgytas turtas yra priteistas atsakovei, taip pat įvertinęs iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydį ir atsakovės galimybes sumokėti šią kompensaciją, taip pat tai, jog kredito įmokas bankui visą laikotarpį mokėjo būtent atsakovė, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 18 d.) solidarių skolininkų vidiniuose santykiuose prievolę AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 privalo vienasmeniškai vykdyti atsakovė, o ieškovui nuo 2020 m. gegužės 18 d. įvykdžius dalį ar visą prievolę pagal minėtą kredito sutartį, jam pereina atgręžtinio reikalavimo teisė išieškoti iš atsakovės viską, ką jis sumokėtų vykdydamas solidarią šalių prievolę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pripažinus, kad pagal šalių solidarią prievolę vidiniuose santykiuose atsakovė lieka atsakinga vienasmeniškai, yra pagrindas ieškovui 2020 m. gegužės 13 d. tenkančią negrąžinto kredito dalį (26 192,59 Eur) atimti iš ieškovui priteistinos kompensacijos sumos.

98. Vadovaudamasis šio sprendimo 86–97 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, taip pat nurodytu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, teismas priteisia atsakovei natūra turtą: 302,41 kv. m ploto pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius (tvorą, atraminę sienelę, ūkio pastato pamatus), esančius žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė 209 330,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteisto turto vertė viršija jos dalį bendrame turte, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 31 651,48 Eur (64 665,00 - 6 820,93 - 26 192,59) dydžio kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.). Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginės kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnės vertės bendro turto dalį iš atsakovės priteisimas ieškovo naudai nepažeis nei vieno iš sutuoktinių teisių.

Dėl skolos priteisimo

99. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad iki santuokos sudarymo, kuomet šalys jau buvo susižadėjusios, be to, atsakovė jau laukėsi vaiko, atsižvelgdamos į tai, kad ieškovo automobilis jau buvo senas ir nesaugus, šalys nusprendė įsigyti naują automobilį. Kadangi ieškovas Alytaus mieste surado kitą naudotą automobilį pirkimui, atsakovė ieškovo prašymu nusiėmė nuo savo banko sąskaitos 4 634,00 Eur (16 000,00 Lt) sumą, kurią paskolino ieškovui automobilio pirkimui. Ieškovas iš tų lėšų įsigijo automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį naudojo savo ir verslo reikmėms. Atsakovės teigimu, tuo metu šalys tarėsi, jog atsakovė minėtus pinigus ieškovui skolina ir ieškovas šiuos pinigus jai grąžins, tačiau ieškovas to nepadarė, 2019–2020 m. ieškovas minėtą automobilį jau pardavė, tačiau skolos iki šiol negrąžino. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 4 634,00 Eur suma minėtai skolai padengti.

100. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog iš atsakovės banko sąskaitos per aštuonis kartus iš Alytuje esančių bankomatų, adresu Naujoji g. 90 ir Pulko g. 2, 2005 m. lapkričio 11 d. buvo nuimta bendra 4 633,92 Eur (16 000,00 Lt) suma (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 52–53). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 17 d. ieškovo vardu buvo įregistruota 1998 m. gamybos transporto priemonė Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 40; 3 t., b. l. 67A). Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2020 m. balandžio 23 d. minėtą transporto priemonę atidavė UAB „Automika“ sunaikinimui (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 68A).

101. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog transporto priemonės Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui buvo panaudotos tiek atsakovei, tiek ieškovui priklausančios lėšos. Tačiau ieškovas kategoriškai neigia, jog šalys tarėsi, kad ieškovas atsakovės panaudotas lėšas jai grąžins. Nurodė, jog ginčo transporto priemonė daugiau nei 10 metų buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, atsakovė savo nuožiūra leisdavo transporto priemone naudotis kitiems šeimos nariams ir tretiesiems asmenims, o vėliau, atsakovės sūnui K. K. nepataisomai sugadinus šią transporto priemonę, ji buvo perduota UAB „Automika“ sunaikinimui (utilizavimui). Todėl ieškovo manymu, toks atsakovės reikalavimas yra nesąžiningas.

102. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, kad paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.).

103. Minėta, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

104. Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinė sutartis dėl paskolos suteikimo sudaryta nebuvo. Atsakovė pateikė įrodymus, jog 2005 m. lapkričio 11 d. ji iš savo banko sąskaitos išgrynino bendrą 4 633,92 Eur sumą. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog 2005 m. lapkričio 17 d., t. y. po 6 dienų nuo pinigų išgryninimo, ieškovo vardu buvo įregistruota transporto priemonė Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas neneigia aplinkybės, jog atsakovė buvo davusi dalį savo asmeninių lėšų minėtos transporto priemonės įsigijimui. Tačiau, ieškovo teigimu, minėtai transporto priemonei buvo panaudotos ne visa atsakovės nurodyta suma. Kita vertus, atsakovė pati nurodo, jog perkant ginčo transporto priemonę šalys jau buvo susižadėjusios, atsakovė laukėsi vaiko, o transporto priemonė buvo perkama dėl saugumo, t. y. iš esmės atsakovė pati patvirtino, jog transporto priemonė buvo perkama bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra pateikti įrodymai už kokią konkrečią sumą buvo įsigyta ginčo transporto priemonė. Taip pat atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kokia konkreti suma iš minėtų išgrynintų lėšų buvo perduota ieškovui transporto priemonei pirkti. Taip pat byloje nenuginčyta aplinkybė, jog ginčo transporto priemonė visą laikotarpį buvo naudojama ne tik ieškovo asmeniniams ar darbiniams poreikiams, tačiau ir bendriems šeimos poreikiams.

105. Remdamasis šio sprendimo 100 ir 104 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog atsakovė, visų pirma, neįrodė ieškovui perduotos sumos dydžio, antra, neįrodė, jog perduodant pinigus ieškovui šalys susitarė, jog ieškovas šią sumą atsakovei grąžins, trečia, neįrodė, jog ginčo transporto priemonė, kurios įsigijimui atsakovė ir perdavė pinigus, buvo naudojama išimtinai arba didžiąja dalimi ieškovo asmeniniams poreikiams. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ginčo transporto priemonė, kurios įsigijimui buvo panaudotos ir atsakovės asmeninės lėšos, buvo perkama kuriamos ieškovo ir atsakovės šeimos bendriems poreikiams tenkinti, o atsakovės ieškovui perduotos lėšos buvo jos asmeninis indėlis į bendrą šeimos pirkinį.

106. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinis šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

107. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo bendrą kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 31–32). Teismas šio sprendimo 91 punkte pripažino, kad šalių prievolė pagal minėtą kredito sutartį yra solidari. Šalys prašo minėtą prievolę po santuokos nutraukimo palikti solidaria šalių prievole. Kreditorius AB SEB bankas pateiktame atsiliepime dėl ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio nurodė, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė liktų solidariai atsakingi pagal prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos 2006 m. kovo 20 d. kredito sutarties Nr. 1450618090386-55, o AB SEB bankui įkeistas turtas būtų padalintas tarp ieškovo ir atsakovės teismo nuožiūra (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 112; 4 t., b. l. 81–82). Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta – raštišku šalių susitarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Kadangi ieškovas ir atsakovė neprašo modifikuoti šalių prievolės pagal 2006 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. 1450618090386-55, o trečiasis asmuo – kreditorius AB SEB bankas taip pat nėra davęs sutikimo modifikuoti minėtą prievolę, šalių prievolė AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovo ir atsakovės solidariu įsipareigojimu. Tačiau vadovaudamasis šio sprendimo 97 punkte nustatytomis aplinkybėmis, teismas nusprendžia nustatyti minėtos solidarios šalių prievolės vykdymo tvarką vidiniuose skolininkų santykiuose, nustatant atsakovei pareigą visus įsipareigojimus, išplaukiančius iš 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutarties Nr. 1450618090386-55 vykdymo, AB SEB bankui nuo 2020 m. gegužės 18 d., t. y. kreipimosi į teismą dienos, vykdyti vienasmeniškai iki visiško prievolių pagal minėtą kredito sutartį įvykdymo. Tuo atveju, jeigu ieškovui nuo 2020 m. gegužės 18 d. tektų įvykdyti dalį ar visą prievolę pagal minėtą kredito sutartį, atsakovė įpareigotina regreso tvarka atlyginti ieškovui viską, ką jis įvykdytų pagal minėtą kredito sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

108. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

109. Bylos duomenimis, ieškovas už ieškinį sumokėjo 718,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 44, 102), o likusios 2 154,00 Eur dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 107–108), taip pat ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 3 920,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. priedas, b. l. 9–15). Viso ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 4 638,00 Eur (718,00 + 3 920,00) bylinėjimosi išlaidų.

110. Bylos duomenimis, atsakovė už priešieškinį sumokėjo 149,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 10, 102), taip pat atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 4 600,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir konsultacijas (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 142–146, 149, 151–156), iš kurių 2 900,00 Eur sumokėta už advokato Dmitrijaus Korsakovo paslaugas, 800,00 Eur už advokato Gintaro Putvinsko paslaugas, 50,00 Eur už advokatės Irenos Maksimovos paslaugas, 50,00 Eur už advokatės Violetos Zabielienės paslaugas ir 800,00 Eur už teisininko Vido Stankevičiaus paslaugas, taip pat 500,00 Eur už turto vertinimo ataskaitą (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 148, 150).

111. Atsakovė pagrįsdama išlaidas už teisinę pagalbą, be kita ko, pateikė į bylą: advokatės Irenos Maksimovos 2021 m. spalio 12 sąskaitą už konsultaciją dėl santuokos nutraukimo procese 50,00 Eur sumai, taip pat 2021 m. sausio 7 d. pinigų priėmimo kvitą minėtai sumai (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 146, 152); advokatės Violetos Zabielienės 2020 m. gruodžio 1 d. sąskaitą už konsultacijos teikimą 50,00 Eur sumai bei tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitą minėtai sumai (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 149); bei teisininko Vido Stankevičiaus 2021 m. kovo 10 d. ir 2021 m. liepos 2 d. sąskaitas už patikslinto priešieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą be minėtų sąskaitų apmokėjimo dokumentų (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 154–155). Pažymėtina, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu teismo procese atstovavo advokatas Gintaras Putvinskis ir advokatas Dmirtijus Korsakovas, už kurių pagalbą atsakovė atitinkamai sumokėjo 3 700,00 Eur sumą. Jokių atstovavimo sutarčių sudarytų tarp atsakovės ir advokatės Irenos Maksimovos, advokatės Violetos Zabielienės ar teisininko Vido Stankevičiaus atsakovė į bylą nepateikė, taip pat minėti advokatai ir teisininkas nedalyvavo teismo procese. Minėta, jog atsakovę viso proceso metu byloje atstovavo advokatas Gintaras Putvinskis arba advokatas Dmitrijus Korsakovas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vidas Stankevičius neturi advokato ar advokato padėjėjo teisinio statuso.

112. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

113. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas toje dalyje, kurioje šias paslaugas atsakovei suteikė advokatė Irena Maksimova, advokatė Violeta Zabielienė ir teisininkas Vidas Stankevičius pripažintinos nepagrįstos, todėl ir neatlygintinos. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 4 349,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 149,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 3 700,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą ir 500,00 Eur išlaidos už turto vertinimą, kurios pripažintinos pagrįstomis.

114. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

115. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovo ieškinys dalyje dėl turtinių reikalavimų patenkintas iš dalies – 28 proc. patenkintų turtinių reikalavimų dėl turto padalijimo. Tuo tarpu atsakovės priešieškinis dalyje dėl turtinių reikalavimų (skolos priteisimo) yra atmestas. Pažymėtina, jog nustatydamas ieškinio ir priešieškinio pareikštų reikalavimų patenkinimo proporcijas, teismas neįtraukė tų reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo) dėl kurių šalys susitarė taikiai.

116. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovės priešieškinis atmestas, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 1 298,64 Eur (4 638,00 x 0,28) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju neatlyginamos, nes atsakovės priešieškinis yra atmestas.

117. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (28 proc. patenkintų reikalavimų) ir į tai, kad ieškovui buvo atidėtas 2 154,00 Eur dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 603,12 Eur (2 154,00 x 0,28) ieškovo mokėtino žyminio mokesčio, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 1 550,88 Eur (2 154,00 x 0,72) žyminio mokesčio.

118. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 8,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovės priešieškinis atmestas, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistina 6,12 Eur (8,50 x 0,72) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistina 2,38 Eur (8,50 x 0,28) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

119. Viso valstybės naudai iš ieškovo priteistina 1 557,00 Eur (1 550,88 + 6,12) dydžio suma, o iš atsakovės priteistina 605,50 Eur (603,12 + 2,38) dydžio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 265, 268-270, 293-294, 376 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės priešieškinį atmesti.

Ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. B. palikti pavardę „B.“, A. M. palikti pavardę „M.“.

Patvirtinti ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytą taikos sutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tokiomis sąlygomis:

1. Nepilnametės dukters B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, vaiko tėvu, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

2. Nepilnamečio sūnaus Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, vaiko motina, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

3. Iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 500,00 (penkis šimtus eurų 00 ct) Eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą, vaiko tėvą, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

4. Iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 500,00 (penkis šimtus eurų 00 ct) Eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, vaiko motiną, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovas A. M. įsipareigoja netrukdyti atsakovės L. B. ir nepilnametės dukters B. M. bendravimui, atsižvelgiant į dukters B. M. norą ir interesus.

6. Tėvų susitarimu nustatoma tokia A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

6.1. A. M. bendrauja su sūnumi kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio, paimant vaiką iš L. B. gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos penktadienį nuo 17.00 val., bei sekmadienį iki 21.00 val. grąžinant vaiką motinos gyvenamosios vietos adresu;

6.2. A. M. praleidžia kartu su abiem Vaikais dvi atostogų savaites per vienerius kalendorinius metus, atostogų laiką galint padalinti po vieną savaitę (po 7 kalendorines dienas iš eilės). Šiomis atostogomis A. M. naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas L. B. SMS žinute arba el. paštu ne vėliau kaip prieš savaitę iki atostogų pradžios;

6.3. Sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris anksčiau informavo kitą apie savo atostogas;

6.4. Valstybinių ir asmeninių švenčių metu A. M. bendrauja su Sūnumi tokia tvarka:

6.4.1. Šv. Velykos - poriniais metais, pasiimant Sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną iš L. B. namų ir grąžinant antrąją Velykų dieną iki 21.00 val. į namus;

6.4.2. Šv. Kalėdos – neporiniais metais, pasiimant Sūnų iš L. B. namų gruodžio 24 d. ir grąžinant į namus gruodžio 26 d. iki 21.00 val.;

6.4.3. A. M. bendrauja su sūnumi pirmą birželio sekmadienį - Tėvo dieną;

6.4.4. A. M. suteikiama teisė pasveikinti sūnų ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje;

6.5. Jeigu A. M. negali Sūnaus paimti šioje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti vaiko motinai ir sūnui ne vėliau kaip prieš 1 dieną arba iš karto kai tokios aplinkybės paaiškėja. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba SMS žinute arba ei. paštu;

6.6. A. M. turi atsižvelgti į vaiko norą ir interesus, o L. B. derinti savo interesus taip, kad nedarytų kliūčių tėvo ir sūnaus bendravimui.

Civilinę bylą Nr. e2-980-1090/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. B. dalyje bei atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui A. M. dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nutraukti, nurodant, kad šiuo teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas

priteisti atsakovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise:

- 302,41 kv. m ploto pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 200 000,00 Eur;

- Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius (tvorą, atraminę sienelę, ūkio pastato pamatus), esančius žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 31 651,48 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt vieno euro 48 ct) dydžio piniginę kompensaciją.

Pripažinti ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę AB SEB bakui pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 solidaria A. M. ir atsakovės L. B. prievole iki visiško jos įvykdymo, įpareigojant atsakovę L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 18 d. visus įsipareigojimus pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 AB SEB bankui vykdyti vienasmeniškai. Nustatyti, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 18 d. įvykdžius visą ar dalį solidarios prievolės pagal 2006 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 1450618090386-55 AB SEB bankui, atsakovė L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), turi pareigą regreso tvarka atlyginti A. M. viską, ką jis įvykdytų pagal minėtą kredito sutartį.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 298,64 Eur (tūkstantį du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1 557,00 Eur Eur (tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 00 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 605,50 Eur (šešių šimtų penkių eurų 50 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.