Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. gynėjo advokato Petro Varkalio, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. Ž., R. A. Ž. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 8 metams;

– BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. M. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas T. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. spalio 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas.

G. Ž., R. A. Ž. ir J. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš T. M. priteista:

– R. A. Ž. 1 665 Eur turtinei žalai atlyginti;

– G. Ž., R. A. Ž., J. S. po 22 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta išieškoti iš T. M. 3 250 Eur G. Ž. naudai už patirtas išlaidas apmokant advokato paslaugas.

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (431,27 Eur), susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš T. M. nuspręsta nepriteisti.

Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. M. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d., laikotarpiu nuo 16.35 val. iki 16.50 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su A. Ž., sudavė A. Ž. ne mažiau kaip trylika smūgių kumščiu ir metaline lazda į įvairias kūno vietas, šiais veiksmais padarė A. Ž. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-skruosto-žando srityje, kairės akies vokuose, kairio peties srityje, nugaroje abipus; odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, pakaušio dešinėje, kryžmens srityje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje; kraujosruvas krūtinės priekinio paviršiaus minkštuose audiniuose, krūtinės kairės pusės minkštuose audiniuose, kairio smilkinio minkštuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat, jis buitiniu peiliu tyčia ne mažiau kaip tris kartus smogė į blauzdas ir kaklą nukentėjusiajam A. Ž., tuo padarė pjautines žaizdas kaklo kairėje, kairėje blauzdoje, kraujosruvą kaklo kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat buitiniu peiliu tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiajam A. Ž. į šlaunis, tuo padarydamas aklas durtines pjautines žaizdas abiejose šlaunyse, kas komplikavosi žaizdų infekcija, uždegimine organizmo intoksikacija, sepsiu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ir nuo ko nukentėjusysis A. Ž. 2023 m. rugpjūčio 20 d. 12.20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), mirė, tai yra, tyčia nužudė A. Ž..

2. Be to, T. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d., laikotarpiu nuo 16.35 val. iki 16.50 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš A. Ž., šiam matant, paimdamas nuo stalo atvirai pagrobė nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį 40 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei P20“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Dėl priteistos neturtinės žalos

3.8. Iš nukentėjusiosios J. S. parodymų matyti, kad jos ir brolio A. Ž. santykiai nebuvo artimi, ji nežinojo apie jo patirtus sužalojimus, apie jo ir O. L. tarpusavio santykius, nebendravo su A. Ž. gyvenamojoje vietoje dažnai besilankydavusiu O. L. sūnumi. Nukentėjusioji J. S. nei civiliniame ieškinyje, nei duodama paaiškinimus teisme nenurodė jokių objektyvių aplinkybių leidžiančių spręsti, jog jos ir mirusio brolio santykiai buvo artimi, jie palaikė draugiškus šeiminius santykius iki jo mirties.

Dėl aplinkybių mažinančių ar naikinančių civilinę atsakomybę

Dėl paskirtos bausmės

4.2. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal teismų praktiką gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties. Taip pat vienu iš svarbių kriterijų yra dvasinis asmenų ryšys.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. M. gynėjo advokato P. Varkalio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiųjų G. Ž., R. A. Ž. ir J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šios nusikalstamos veikos požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą BK straipsnį nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistojo kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bausmės rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstos byloje esančių duomenų visuma. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. priteisimo, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl priežastinio ryšio

9. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybei už žmogaus nužudymą kilti būtini trys esminiai objektyvieji požymiai: 1 ) veika (veikimas ar neveikimas); 2) padariniai (kito žmogaus mirtis); 3) priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (kito žmogaus mirties). Priežastinio ryšio nustatymo kontekste kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, Nr. 2K‑381/2011, Nr. 2K‑386/2012, Nr. 2K-322-511/2016 ir kt.). Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K‑450/2011, Nr. 2K‑428/2013, Nr. 2K-28-976/2015, Nr. 2K-322-511/2016 ir kt.). Priežastinio ryšio egzistavimas kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose apsprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą padaryti išvadai: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-489/2015).

12. Pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertė S. Bielevičienė savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad infekcijos šaltinis buvo šlaunyse buvusiose žaizdose. Jeigu nebūtų išsivysčiusi komplikacija – sepsis, sužalojimai šlaunyse būtų vertinami pagal žaizdų gijimo laiką: jei žaizdų gijimas būtų užtrukęs daugiau 10 dienų – būtų vertinama kaip nesunkus, o jei mažiau nei 10 dienų – kaip nežymus sužalojimo laipsnis. Šie sužalojimai buvo intensyvesni nei kitose kūno vietose. Paaiškino, kad nukentėjusiajam buvo rekomenduota atsiradus infekcijos požymiams kreiptis į gydymo įstaigą. Šiuo atveju sumažėjęs žmogaus imunitetas dėl alkoholio vartojimo, nevartoti antibiotikai pagreitino sepsį (kraujo užkrėtimą, kai užkratas patenka į kraują ir išnešiojamas į organus), nes jo vystymasis priklauso ne tiek nuo jį sukėlusios bakterijos, kiek nuo paties žmogaus organizmo reaktyviųjų savybių kovoti su infekcija. Infekcijos židinys buvo infekuotos šlaunies žaizdos, užkratas plito, pateko į kraujotaką ir galiausiai išplito į vidaus organus – kepenis ir inkstus. Dūrio metu sepsis negalėjo prasidėti, kadangi užkratas iš karto tik patenka, o vėliau bakterijos dauginasi. Pirmieji sepsio požymiai sužalojimo vietoje turėtų būti paraudimas, karštis, patinimas, sekrecija, skausmas sužalojimo vietoje. Laiku pastebėjus sepsį, priklausomai nuo stadijos, jį galima išgydyti. Gyvenimo sąlygos, jeigu žaizda neprižiūrima, neperrišama pagal rekomendacijas, žmogaus asocialus gyvenimo būdas, anot teismo medicinos ekspertės, turi įtakos sepsio išsivystymui. Tačiau nepaisant to, jeigu nukentėjusysis nebūtų patyręs pjautinių žaizdų šlaunyse, sepsio nebūtų, kadangi jo kilmė šiuo atveju kildinama iš durtinių pjautinių žaizdų šlaunyse (t. 4, b. l. 157–160).

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar tarp T. M. nukentėjusiajam 2023 m. rugpjūčio 15 d. padaryto sveikatos sužalojimo ir A. Ž. mirties 2023 m. rugpjūčio 20 d. nebuvo nutrūkęs priežastinis ryšys, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. Ž. iš karto po sužalojimų pats kreipėsi pagalbos, buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta reikiama pagalba. Iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. medicininio dokumentų išrašo matyti, kad sutvarkius žaizdas ir išleidus nukentėjusįjį iš ligoninės jam, be kita ko, buvo rekomenduota persirišti žaizdas, naudoti skausmą malšinančius vaistus, stebėti infekcijos požymius (t. 1, b. l. 146–147). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, antibiotikai nukentėjusiajam skirti nebuvo, o ir teigti, kad nukentėjusysis iš esmės nesilaikė gydytojų rekomendacijų, nėra visiškai pagrįsta. Nukentėjusiosios G. Ž. teigimu, A. Ž. žaizdas ketino persirišti pats, todėl ji 2023 m. rugpjūčio 17 d. nupirko žaizdų perrišimui reikalingų medicininių priemonių, medikamentų. Anot nukentėjusiosios, jau sekančią dieną – 2023 m. rugpjūčio 18 d. pastebėję, kad nukentėjusiojo dešinioji šlaunis patinusi, siūlė sūnui važiuoti į klinikas, tačiau buvo savaitgalis, todėl A. Ž. pasakė, jog palauks iki rytojaus. 2023 m. rugpjūčio 20 d. nuvykę į nukentėjusiojo namus G. Ž. ir R. A. Ž. sūnų rado jau mirusį (t. 4, b. l. 151–153). Sutiktina, kad tiek nukentėjusysis A. Ž., tiek jo artimieji, pamatę pirmuosius infekcijos požymius ne visiškai tinkamai įvertino situacijos sudėtingumą, gyvybei gresiantį pavojų ir nedelsiant nesikreipė profesionalios medicinos pagalbos, kas galimai prisidėjo prie negrįžtamų padarinių kilimo, tačiau, kaip akcentuota ir skundžiamame nuosprendyje, nuoseklioje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sužaloto nukentėjusiojo neveikimas (nesikreipimas medicinos pagalbos) nepašalina priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų ir žmogaus mirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-675/2006, Nr. 2K‑15‑648/2024). Tokiu atveju vertintina galutinius padarinius sukėlusi sąlyga. Būtinybė kreiptis į gydytojus nukentėjusiajam kilo būtent dėl T. M. prieš jį pavartoto smurto ir padarytų sužalojimų, t. y. priežastinio ryšio grandinėje reikšminga yra tai, kad sveikatos komplikacijų atsiradimo sąlyga yra nuteistojo atlikta pavojinga veika. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti nuteistojo T. M. smurtinius veiksmus teisiškai nereikšmingais, pernelyg nutolusiais nuo padarinių – A. Ž. mirties – vien dėl to, kad nukentėjusysis (jo artimieji) laiku nesikreipė medicinos pagalbos ar, juo labiau, kad dėl alkoholio vartojimo jo imunitetas buvo nusilpęs, o jo namų aplinka ne itin tvarkinga ir higieniška. Nuteistojo T. M. nusikalstami veiksmai (buitiniu peiliu padarytos pjautinės žaizdos šlaunyse) buvo sąlyga, dėsningai sukėlusi pavojingus padarinius, t. y. būtent neteisėtais T. M. veiksmais buvo sukurta pavojinga situacija (sunkus sveikatos sutrikdymas, reikalaujantis medicinos pagalbos), kuri tęsėsi iki padarinių atsiradimo momento. Aplinkybė, jog nukentėjusysis dėl nerūpestingumo ar žinių trūkumo gerai neįvertino sužeidimo pavojingumo ir galimai pavėluotai kreipėsi į medikus, nevertintina kaip aplinkybė, nutraukianti priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp T. M. veiksmų ir A. Ž. mirties byloje nustatytas tinkamai.

Dėl kaltės formos ir rūšies

19. T. M. abejingumą jo veiksmais sukeltiems padariniams – A. Ž. sužalojimui, dėl kurio kilo grėsmė jo gyvybei, – rodo ir jo elgesys iš karto po įvykio. Kaip matyti iš paties T. M., liudytojo K. L. parodymų bei kitų bylos duomenų, nuteistasis nesirūpino medicinos pagalbos suteikimu jo sužalotam nukentėjusiajam – priešingai, ne tik skubiai pasišalino iš įvykio vietos, bet kartu pasiėmė ir nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną tam, kad likęs namie A. Ž. negalėtų apie įvykį pranešti policijai, o kartu ir operatyviai išsikviesti profesionalios medicinos pagalbos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Ž. po nuteistojo smurtinių veiksmų buvo sąmoningas, vaikščiojo ir vizualiai sunkiai sužalotas neatrodė, todėl T. M. negalėjo objektyviai įvertinti, kad vėliau šlaunyse padarytos pjautinės žaizdos komplikuosis. Tačiau šios nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia fakto, kad T. M. A. Ž. sveikata ir nesidomėjo. Aplinkybės, kad iš karto po nukentėjusiojo sužalojimo nuteistasis T. M. pasišalindamas iš įvykio vietos pasiėmė ne tik mobiliojo ryšio telefoną, bet ir nužudymo įrankį – peilį, kurį vėliau paslėpė, tik patvirtina, jog nuteistasis iš karto suprato savo prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų pavojingumą ir rūpinosi ne nukentėjusiojo sveikatos būkle, o tik kaip pačiam išvengti gresiančios teisinės atsakomybės.

20. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju vertinti nuteistojo veiką kaip gyvybės atėmimą dėl neatsargumo ir šią veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Apygardos teismas T. M. nusikalstamą veiką pagrįstai įvertino kaip nužudymą, padarytą veikiant netiesiogine tyčia, ir teisingai ją kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl T. M. paskirtos bausmės

21. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. M. gynėjas taip pat teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jo ginamajam už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino T. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, tai, kad jis viso proceso metu davė detalius parodymus.

22. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. M. paskyrė laisvės atėmimo aštuoneriems metams bausmę, kuri tik vieneriais metais viršija šio straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės minimalų dydį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu buvo subendrinta su T. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam buvo paskirta aštuoneri metai laisvės atėmimo.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendžio dalies dėl bausmės skyrimo nuteistajam T. M., teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bausmė nėra aiškiai per griežta. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje taip pat nėra.

24. Skirdamas bausmes T. M. už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, prašydamas sumažinti nuteistajam už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę, be kita ko, nurodo, kad jo ginamasis viso proceso metu davė detalius parodymus. Tačiau pastebėtina, kad savo parodymais nuteistasis ne tik siekė sumenkinti savo paties vaidmenį smurtaujant prieš nukentėjusįjį, bet ir klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą bei teismą nurodydamas akivaizdžiai neteisingas aplinkybes, pavyzdžiui tai, kad A. Ž. įvykio metu panaudojo dujinį pistoletą. Būtent atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis savo kaltės dėl A. Ž. nužudymo nepripažino, dėl savo veiksmų prieš nukentėjusįjį nesigailėjo, nepadėjo pareigūnams išaiškinti šio labai sunkaus nusikaltimo padarymo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė pagrindo skirti nuteistajam minimalų BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės dydį.

25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad T. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 1 dalis), o kita – apysunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimai baigti. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, o BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – tiesiogine tyčia. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. T. M. nevedęs, niekur nedirba (t. 3, b. l. 64–65), anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 87–89). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad T. M. 2017 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris buvo nutrauktas vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu (t. 3, b. l. 87), be to, nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nėra sumokėjęs visų jam paskirtų baudų (t. 3, b. l. 81–85). Priešingai nei teigiama nuteistojo T. M. gynėjo apeliaciniame skunde, šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, jog nuteistasis T. M. nėra linkęs pažeidinėti visuotinai priimtų elgesio normų ir laikosi įstatymų, o jo asmenybė išimtinai teigiama.

26. Taigi, įvertinus nuteistojo T. M. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo T. M. skundžiamu nuosprendžiu tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek skirta subendrinta bausmė (taikant apėmimo būdą), savo rūšimi ir dydžiu, yra aiškiai per griežtos. Nuteistajam paskirta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl priteistos neturtinės žalos

27. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka ir su teismo sprendimu nukentėjusiesiems – mirusiojo tėvams bei seseriai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, prašo priteistą neturtinės žalos dydį diferencijuoti atsižvelgiant į giminystės ryšį, su nukentėjusiuoju palaikyto santykio artumą. Be to, apelianto įsitikinimu, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio nuostatomis, priteisiant neturtinės žalos dydį turi būti įvertinta ir aplinkybė, kad A. Ž. mirė ir dėl paties nukentėjusiojo bei jo artimų kaltės laiku nesikreipiant pagalbos ir pan. Tuo tarpu nukentėjusieji – A. Ž. artimieji apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, susiformavusią teismų praktiką ir nepagrįstai atsisakė tenkinti jų pareikštą civilinį ieškinį pilna apimtimi.

28. Neturtinė žala padaroma nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė yra absoliuti prigimtinė neturtinė vertybė, kurios pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

29. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K‑3‑217‑690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

30. Nukentėjusieji G. Ž., R. A. Ž. ir J. S. byloje yra pareiškę civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti kiekvienam iš jų po 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 68–72). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusieji dėl sūnaus ir brolio staigios ir netikėtos netekties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, į negrįžtamus padaryto nusikaltimo padarinius, taip pat įvertinęs nukentėjusiuosius su mirusiuoju siejusius artimus ryšius, iš dalies tenkino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apygardos teismas iš nuteistojo T. M. kiekvienam jų priteisė po 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Visų pirmiausia, atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo T. M. gynėjo teiginiai, kad šiuo atveju nuteistojo T. M. civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama arba apskritai panaikinta vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. dėl paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų.

32. Kasacinio teismo praktikoje civilinėse bylose išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiajam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-192/2016, Nr. 3K-3-507-611/2016, Nr. e3K-3-198-378/2021). Nukentėjusio asmens veiksmai, kaip pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės arba visiškai ar iš dalies atleisti, yra dvejopo pobūdžio – nukentėjusiojo sutikimas arba nukentėjusiojo rizikos prisiėmimas. Nukentėjusiojo sutikimas yra nukentėjusio asmens veiksmai, kuriais jis aiškiai išreiškia savo siekimą patirti žalos. Sutikimas turi būti aiškus ir galiojantis. Asmens sutikimas ir žalos padarymas neturi prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Rizikos prisiėmimas suprantamas kaip realaus žalos atsiradimo pavojaus įvertinimas ir apsisprendimas laisva valia elgtis savo pasirinktu būdu, numatant žalos atsiradimo galimybę, bet neatsisakant savo ketinimų. Asmuo nesiekia žalos, bet suvokia savo elgesio ar padėties pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7-37-648/2023). Taigi, vadovaujantis minėtomis CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, šio straipsnio taikymui reikšmingi nukentėjusiojo veiksmai turi būti savanoriški ir sąmoningi. Šiuo atveju byloje konstatuota, kad nukentėjusiojo A. Ž. mirties priežastis – tyčiniai smurtiniai nuteistojo T. M. veiksmai. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmetė apelianto teiginius, kad A. Ž., gydydamasis T. M. sukeltus sužalojimus, nesilaikė gydytojų rekomendacijų. Tuo tarpu aplinkybė, kad tiek A. Ž., tiek jo artimieji prasidėjus komplikacijoms netinkamai įvertino nukentėjusiojo sveikatos būklės rimtumą ir nespėjo laiku kreiptis profesionalios medicinos pagalbos, nevertinama kaip A. Ž. apsisprendimas prisiimti riziką dėl galimų kilti padarinių. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl paties nukentėjusiojo ar jo artimųjų veiksmų yra pagrindas vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi nuteistąjį visiškai ar iš dalies atleisti nuo pareigos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

33. T. M. gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijama aplinkybė, kad mirusiojo A. Ž. tėvai su sūnumi palaikė artimus santykius, tačiau abejojama, ar tokie pat artimi ryšiai siejo ir mirusįjį bei jo seserį J. S.. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų G. Ž. bei R. A. Ž. ir nukentėjusiosios J. S. patirtą neturtinę žalą vertino bendrai, neindividualizavo ir, priteisdamas tas pačias sumas, iš esmės sulygino jų patirtą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos dydį, visais atvejais atsižvelgiama į žuvusiojo ir artimųjų tarpusavio santykių artumą (pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą ir t. t.) – tiek artimesnio giminystės laipsnio atveju (vaikai, tėvai), tiek tolimesnio (pvz., seserys ir broliai), tiek esant santuokai ar partnerystei (sutuoktinis, nuolatinis partneris). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo T. M. gynėjo teiginiu, kad motinos ar tėvo dvasiniai išgyvenimai dėl vaiko netekties negali būti prilyginti sesers ar brolio, net ir buvus labai artimiems santykiams, dvasiniams išgyvenimams dėl brolio (sesers) netekties. Todėl pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tėvų ir sesers žalą vertino vienodai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nužudytojo tėvų nukentėjusiųjų G. Ž. ir R. A. Ž. neturtinė žala yra didesnė nei nužudytojo sesers nuketėjusiosios J. S..

34. Pagal teismų praktiką tėvams dėl vaikų nužudymo, nesant kvalifikuojančių požymių, priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167‑719/2018, Nr. 2K-221-511/2018, Nr. 2K‑210-697/2020, Nr. 2K-126-387/2022). Be to, pagal naujausią teismų praktiką, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑80-697/2025). Bylos duomenimis nužudytąjį ir jo tėvus siejo pakankamai glaudūs šeiminiai ryšiai, gyvendami tame pačiame mieste jie nuolat bendravo tiek susiskambindami telefonu, tiek susitikdami. Būtent G. Ž. ir R. A. Ž. negalėdami susisiekti su sūnumi nuvyko į nukentėjusiojo namus, kur rado sužalotą sūnų, rūpinosi juo: nupirko jam paskirtus vaistus, maisto, o pablogėjus pastarojo sveikatos būklei – susitarė nuvežti jį į gydymo įstaigą. Apklausti teisiamajame posėdyje nukentėjusieji G. Ž. ir R. A. Ž. parodė, kad jie iki šiol negali susitaikyti su netikėta sūnaus netektimi, yra palaužti emociškai ir psichologiškai, po sūnaus mirties suprastėjo ir jų fizinė sveikata. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs nukentėjusiųjų santykio su mirusiuoju artumą, atsiradusius negrįžtamus nusikalstamos veikos padarinius, nuteistojo T. M. kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai nukentėjusiesiems G. Ž. ir R. A. Ž. iš T. M. priteisė po 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiškiai nepagrįstas ar neteisingas, atitinka nukentėjusiųjų G. Ž. ir R. A. Ž. interesus, neproporcingai neapsunkina nuteistojo T. M. ir atitinka teismų praktiką, todėl keisti jo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

35. Tačiau, kaip jau minėta, teisėjų kolegija pritaria nuteistojo apeliacinio skundo argumentui, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai J. S. pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tiek jos santykio su mirusiuoju artumą, tiek juos siejusį giminystės laipsnį. Nužudytojo sesuo J. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji su broliu palaikė artimus ryšius, jis buvo atsvara ir pagalba tiek jai, tiek jos nepilnamečiui sūnui po jo tėvo netekties. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji J. S. patvirtino žinojusi ir apie savo brolio kasdienį gyvenimą, jo santykius su O. L. bei pastarosios vaikais. Kita vertus, nei apklausta teisme, nei paduotame apeliaciniame skunde, ši nukentėjusioji aplinkybių, kurios leistų jos ir brolio santykius vertinti kaip išskirtinai artimus, dėl kurių jos dėl brolio netekties patirti dvasiniai išgyvenimai būtų prilyginami sūnaus netekusių tėvų patirtiems išgyvenimams, nepateikė. Dažniausiai dėl tyčinio žmogaus gyvybės atėmimo, nesant kvalifikuojančių požymių, nužudytojo seserims (broliams) priteisiama nuo 2 000 Eur iki 10 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑179‑699/2016, Nr. 2K-147-628/2019, Nr. 2K-241-788/2019, Nr. 2K-261-511/2023). Tad, įvertindama visas pirmiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nukentėjusiajai A. Ž. seseriai J. S. priteistos neturtinės žalos dydį mažina iki 10 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos dydis yra teisingas, atitinka nukentėjusiosios J. S. interesus ir neproporcingai neapsunkina nuteistojo T. M..

36. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, siekiant pagrįsti prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, remiamasi kasacine nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017, kurioje nebuvo pakeistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nukentėjusiosios motinai priteistas neturtinės žalos dydis – 50 000 Eur. Tačiau ši byla nepripažįstama precedentu nagrinėjamai bylai, nes kasacinio teismo nagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios. Apeliantų nurodomoje byloje nukentėjusiajai dėl itin intensyvių kaltininko smurtinių veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusioji mirė įvykio vietoje. Nors, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino kartu pasiimdamas ir nužudytosios mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nurodytoje byloje kaltininkas tai padarė akivaizdžiai matydamas, jog nužudytoji gausiai kraujuoja ir jai neatidėliotinai būtina medicininė pagalba. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį skunde nurodytoje byloje teismai atsižvelgė ir į tai, kad nužudytosios motinai po dukters netekties buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Be to, kas itin svarbu, šioje byloje pareikšdama civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nužudytosios motina atstovavo ne tik savo asmeninius, bet ir visos šeimos interesus, kas, kaip nurodoma apygardos teismo nuosprendyje, ir lėmė didesnį nei susiformavusioje teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose. Tuo tarpu šioje byloje buvo trys giminaičiai (nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai) su atskirais reikalavimais turtinei ir neturtinei žalai priteisti.

Dėl proceso išlaidų

37. Nukentėjusysis R. A. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo T. M. jo patirtas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudaro 1 500 Eur (t. 5, b. l. 89–90, 91).

38. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-255-697/2022, Nr. 2K-26-1073/2024, Nr. 2K-89-697/2024 ir kt.).

39. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. M. gynėjo P. Varkalio bei nukentėjusiųjų G. Ž., R. A. Ž. ir J. S. apeliacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas L. Mažonas parengė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, aktyviai atstovavo savo klientų interesus. Tačiau nukentėjusiųjų apeliacinis skundas šiuo teismo sprendimu atmetamas, todėl nukentėjusiojo R. A. Ž. prašymas dėl advokato paslaugoms apmokėti patirtų išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmimo

40. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė prašymą dėl procesinių teisių perėmimo baudžiamojoje byloje, t. y. ieškovę Kauno teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa (t. 5, b. l. 109).

41. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V‑1190/1K‑335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, minėtos biudžetinės įstaigos nuo 2025 m. liepos 1 d. reorganizuotos jungimo būdu – prijungtos prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos, kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

42. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 353,31 Eur turtinės žalos, atsiradusios suteikiant A. Ž. gydymo paslaugas, atlyginimo (t. 2, b. l. 69–70). Teisminio proceso metu nuteistasis T. M. Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą atlygino (t. 4, b. l. 176), todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukė. Tačiau nepaisant to, Valstybinės ligonių kasos prašymas dėl procesinių teisių perėmimo procese tenkinamas, kadangi nepakeitus civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa ateityje, esant būtinybei, teisių perėmėja neturės galimybės teisėtai dalyvauti procese, pavyzdžiui, teikti atsiliepimus, prašymus ir pan., bei tokiu būdu ginti savo interesus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju civilinės ieškovės pakeitimas nuteistojo T. M. teisinei padėčiai įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais bei 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.

Iš T. M. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. naudai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų).

Kitą Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. Ž., R. A. Ž. ir J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. Ž. prašymo priteisti iš nuteistojo T. M. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti netenkinti.

Pakeisti baudžiamojoje byloje po reorganizavimo pasibaigusią civilinę ieškovę Kauno teritorinę ligonių kasą, juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, Kaunas, į jos teisių ir pareigų perėmėją biudžetinę įstaigą Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius.