Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algimanto Valantino bei teisėjų Aivos Survilienės ir Ainoros Kornelijos Macevičienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei,

kaltinamajam M. M., jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei, nukentėjusiajai V. V. ir jos atstovei advokatei B. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), montuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str.2d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2015 m. kovo mėn. 02 d., laikotarpyje nuo 1 val. iki 5 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su L. V. metu, tyčia, sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei stikliniu bokalu nukentėjusiajai L. V. į galvos sritį, padarydamas daugybines kraujosruvas veide ir galvoje, muštines žaizdas kaktos dešinėje ir dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, daugybines minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio kairėje ir kairio užausio srityje, daugiaskeveldrinius nosikaulių ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžius-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu bei sukėlė nukentėjusiosios L. V. mirtį ir taip tyčia nužudė L. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos M. P. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo ji nepažįsta. Su L. V. buvo draugės, kaimynės, labai dažnai bendravo. Su L. V. bendravo apie pusę metų iki jos mirties. Bendravo labai dažnai, ji gyveno už poros namų nuo jos, Perkūnkiemyje. V. dirbo anglų kalbos mokytoja, kartais darė vertimus į anglų kalbą. Paskutinius pusę metų, kiek ją pažinojo, ji susitikinėjo su M. (S.). Jie buvo pora. Liudytoja nurodė, kad nelaimės išvakarėse pas L. nebuvo, nors jai ir skambino bei kvietė ateiti baliavoti. Ji turėjo reikalų ir nėjo. Ryte pabudusi ji pamatė L. rašytas žinutes Facebook –e. Ji rašė apie dingusį telefoną ir prašė jį užblokuoti. Žinutes ji perskaitė apie 10 val. Į jos rašytas žinutes L. nebeatsakė. Dėl ko ji susirūpino, nes jos bendraudavo dažnai. Liudytoja taip pat nurodė, kad Ligita žinutes rašė apie 5 val. ryte. Apklausos metu pasinaudodama savo telefonu liudytoja nurodė, kad L. jai žinutę išsiuntė 5:44 val. 2015 03 02. Žinutės turinys nėra išlikęs, bet liudytoja patvirtino, kad žinutėje buvo prašoma blokuoti jos (L.) telefoną. Liudytoja taip pat nurodė, kad M. S. prašė nueiti pas L. į namus ir išsiaiškinti, kodėl neina su ja susisiekti. Ji buvo nuėjusi prie L. buto durų, beldėsi, šaukė, bet niekas neatsiliepė. Vieną kartą jai atėjus (galėjo būti apie 12.30) girdėjosi tarsi bute kas krenta, dūžta, bet niekas neatsiliepė. Vėliau ji telefonu kalbėjo su A. Š., kuris pasakė, kad pas jį geria M. M., kuris turi L. buto raktus. A. Š. sakė, kad M. (M.) prisipažino, kad ją užrakino, pasiėmė jos raktus, ją mušė. Pats M. neva tai paprašė, kad nuvažiuotų pažiūrėti kas su L. darosi. Ji su draugu atvažiavo į Š. butą, paėmė L. buto raktus ir išvažiavo į Perkūnkiemį. A. Š. ir M. M. kartu nevažiavo. Liudytoja taip pat nurodė, kad apie tai, kad M. sumušė L. iš pradžių A. Š. pasakė M. S., o šie papasakojo jai. Vėliau jai bendraujant su A. Š. pastarasis pasakojo, kad atvažiavus M. M. sūnui L. buvo pažadėjusi sumokėti už taksi, bet to nepadarė. Kilo konfliktas. Liudytoja nurodė iš A. Š. žodžių supratusi, kad kai L. buvo mušama, bute buvo kaltinamasis ir jo sūnus. Liudytoja taip pat nurodė, kad paėmus L. buto raktus ir atvažiavus prie jos buto, paaiškėjo, kad butas užrakintas iš vidaus. Jie susirūpino, iškvietė policiją. Vėliau sužinojo, kad L. rasta bute negyva. Kai ji lankydavosi pas L. jos butas būdavęs tvarkingas. Po įvykio dar kažkas sakė, kad tą vakarą L. buvo užėjusi į gėrimų parduotuvę priešais jos namus, pardavėja ją matė jau su mėlyne po akim. Kaip sakė pardavėja, ji buvo užėjusi su aukštu vyriškiu ir jaunu vaikinu. Tai buvo vakare prieš jos mirtį.

Teismo posėdyje apklausto liudytojo S. A. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo jis nepažįsta. L. V. pažinojo, 2012 m. pas ją mokėsi anglų kalbos. Jos mirties aplinkybės jam žinomos tik iš spaudos. Paskutinį kartą V. jam parašė į Facebooką, ankstyvą pirmadienio rytą, galėjo būti apie 6.30 val., buvo prašymas padėti. Jam rašė dėl to, kad jis buvo vienas iš tų kurie tuo metu buvo prisijungęs prie Facebook-o . Žinutėje L. prašė užblokuoti telefoną. Jis tiksliai neprisimena kas buvo rašoma – ar tai pametė, ar tai pavogė. Jis paskambino į Omnitel, paprašė užblokuoti. L. parašė, kad užblokavo, ji padėkojo. Į jo paskutinę žinutę L. neatrašė. Pirma jos žinutė galėjo būti rašyta apie 6.40 val. Paskutinę žinutę jis jai išsiuntė 7.12 val., jos ji jau neperskaitė.

Teismo posėdyje apklausto liudytojo V. M. parodymais nustatyta, kad jis yra policininkas. Apie 16 val. buvo gautas pranešimas iš VPK, kad pranešė mergina, jog negali susisiekti su drauge. Nuvykus prie buto Perkūnkiemyje pasitiko į policiją skambinusi mergina ir keli vaikinai. Paklausus, kada su dingusia paskutinį kartą buvo bendrauta, buvo nurodyta, kad apie 6 val. ryto bendravo socialiniame tinkle Facebook. Buvo nurodyta, kad neatsiliepianti mergina susipyko su vaikinu, su kuriuo linksminosi visą savaitgalį, jis ją pastūmė ir ji kažkur atsitrenkė. Buvo skambinama į buto duris, tačiau niekas durų neatidarė. Vėliau buvo iškviesta priešgaisrinė pagalba, pro balkoną pateko į butą, bute rado merginos lavoną. Aplinka bute buvo kraupoka, visas butas buvo kraujuotas. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2015 m. kovo 2 d. tarnybinį pranešimą rašė iš pranešėjos (M. P.) žodžių. Buvo informacija apie tai, kad dingo mobilaus ryšio telefonas. Galvojo, kad dingo kompiuteris, bet jį rado po lova.

Specialisto išvada Nr. M 276/15 (01)) nustatyta, kad L. V. mirė nuo galvos sumušimo, kas komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė buvo konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2015-03-02 18:00. Išvadoje teigiama, kad nuo L. V. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 6-12 val. laiko. L. V. lavono kūne nustatyta: daugybinės kraujosruvos veide ir galvoje, muštinės žaizdos kaktos dešinėje ir dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje, daugybinės minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušio kairėje ir kairio užausio srityje, daugiaskeveldriniai nosikaulių ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžiai. Tai komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Nustatyta, kad nurodyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) vienos - kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad L. V. kūne buvo užfiksuoti ir kiti sužalojimai:

daugybinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, rankose, nugaros kairėje, juosmens dešinėje, pilvo kairėje, sėdmenyse ir kojose, nubrozdinimas kairėje plaštakoje ( pagal makro- ir mikroskopinį vaizdą, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) vienos - kelių valandų laikotarpiu iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu);

VI-VII-o šonkaulių lūžiai dešinėje ir IX-X-o šonkaulių lūžiai kairėje ( pagal makro- ir mikroskopinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) tiesioginio kontakto metu į krūtinės ląstos dešinę ir kairę puses vidurio raktikaulio linijose vienos - kelių valandų laikotarpiu iki mirties, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu) ;

daugybinės kraujosruvos dešiniame žaste ir šlaunyse ( pagal makroskopinį vaizdą, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) 3-6 parų laikotarpiu iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu).

L. V. lavono kraujyje rasta 1,40 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 2,09 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį.

Specialisto išvada nustatyta, kad įvertinus L. V. lavono kūne nustatytų sužalojimų visumą, jų įvairuojančius dydžius ir lokalizacijas bei padarymo laiką, šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Po galvos sumušimo L. V. galėjo išgyventi valandos - kelių valandų laikotarpiu. L. V. lavono kūne nustatyti sužalojimai galvoje ir veide padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių, krūtinėje, pilve, nugaroje ir juosmenyje - mažiausiai 23 trauminiais poveikiais, rankose - mažiausiai 22 trauminiais poveikiais, kojose - mažiausiai 31 trauminiu poveikiu. L. V. lavono tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu spermijų nerasta. Tamponėliuose su makšties turiniu rastas sperminis skystis. L. V. lavono tamponėlyje su burnos turiniu spermos nerasta (t. 1, b.l. 87-98).

Specialisto išvada Nr. S 195/15 (01) (15) nustatyta, kad neįmanoma teigti ar tamponėliuose su L. V. makšties turiniu rastas sperminis skystis priklauso M. M., V. M. ar kitam asmeniui, nes atlikus DNR tyrimą, nustatytas tik L. V. DNR profilis su 99,9999999999999993 procentų tikimybe, o iš sperminio skysčio DNR profilio, tinkančio tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (t. 1, b.l. 63-70).

Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas S. L. patvirtino savo išvadą ir papildomai nurodė, kad tiriant kūną trauminiai poveikiai buvo skaičiuojami atskirai skaičiuojant kiekvieną nustatytą sužalojimą kuris yra išvardintas specialisto išvadoje. Sužalojimai buvo galvoje, krūtinėje, juosmeninėje dalyje, rankose, kojose. Mirtį įtakoję sužalojimai yra galvos sužalojimai. Pagrindinis sužalojimas yra nosies daugiaskeveldrinis lūžis ir kremzlinis nosies dalies lūžis, kuris sukėlė ūmų kraujavimą, dėl to išsivystė vidaus organų mažakraujystė. Nukentėjusioji mirė nuo nukraujavimo. Kadangi nėra užsifiksavusių žalojančių įrankio ar daikto dalių, galima vienareikšmiškai teigti, kad nosies daugiaskeveldrinis lūžis padarytas plačios priklausomybės turinčiu daiktu priskiriamu kietiems bukiems daiktams. Koks tai konkrečiai daiktas specialistas negalėjo atsakyti. Specialisto vertinimu daugiaskeveldrinis lūžis turėjo būti padarytas su didesne jėga, kas galėjo būti smūgis. Specialistas pažymėjo ir tai, kad sužalojimai vertinami visumoje. Vertinant visumoje, galvos sužalojimai negalėjo būti padaryti nugriuvus, nes jų lokalizacija labai skirtinga. Specialistas pažymėjo ir tai, kad tyrimo metu buvo nustatyti ir senesni sužalojimai, kurie buvo padaryti 3-6 parų laikotarpyje iki mirties, tačiau šie sužalojimai nėra veide. Nukentėjusiosios veido dalis smarkiai traumuota, todėl pakartotinai traumavus, jei ir buvo kraujosruva voke, šviežias sužalojimas galėjo maskuoti senesnį, būtų neįmanoma išskirti. Specialistas taip pat nurodė, kad po nosikaulio lūžio nukentėjusioji gyveno valandos ar kelių valandų laikotarpyje, kol nukraujavo. Kraujavimas vyko į išorę, turėjo būti gausus. Veidinėje dalyje buvo nustatytos dvi muštinės žaizdos, iš kurių taip pat kraujavo. Kraujavimo rankose, juosmeninėje dalyje tyrimo metu nenustatyta. Po sužalojimų nukentėjusioji galėjo atlikti įvairiausius veiksmus. Ji galėjo vaikščioti, kalbėti, galėjo rašyti žinutę. Tyrimo metu dar buvo nustatyti šonkaulių lūžiai dešininėje vidurio raktikaulio linijoje, kairės pusės šonkaulių lūžiai vidurio raktikaulio linijoje. Šonkauliai lūžo tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Sužalojimai negalėjo būti padaryti vieno griuvimo metu. Pagal praktiką dažniausiai tokios traumos būna padaromos intensyviai mušant. Šonkaulio lūžiai buvo padaryti valandos ar kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimų makroskopinis vaizdas leistų teigti, kad sužalojimai buvo padaryti neužilgo vienas po kito. Specialistas nurodė ir tai, kad iš daugybės sužalojimų negalima diferencijuoti, kurie sužalojimai būdingi griuvimui. Įvertinus tai, kad nosies lūžis daugiaskeveldrinis ir yra kremzlinės dalies sužalojimas be specializuotos medicininės pagalbos, kraujavimas nesustojo. Specialistas taip pat nurodė, kad atlikus tik mirusiojo kūno tyrimą, nieko negalima pasakyti apie epilepsiją, nes tai yra gyvų smegenų elektrinis aktyvumas. Tyrimo metu kūnas nepasirodė išsekęs, nebuvo jokių požymių apie išsekimą.

2015-03-02 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta nusikaltimo padarymo vieta, t.y. butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota didžiulė betvarkė bute; išmėtyti drabužiai, indų šukės, išmėtyti komodų stalčiai. Apžiūros metu daugelyje vietų užfiksuotos dėmės panašios į kraują. Taip dėmė panaši į kraują pirmiausia užfiksuota ant laiptinės durų rankenos vidinės pusės. Patekus į butą, prieškambaryje, po kaire nuo įėjimo durų rudos spalvos sutepimai užfiksuoti ant sienos šalia durų staktos. Prie vonios kambario ant grindų guli pagalvė, ant kurios taip pat fiksuota rudos spalvos taškinė dėmė. Vonios kambaryje rudos spalvos sutepimai užfiksuoti kriauklės vidinėje dalyje. Prieškambaryje šalia kėdžių ant spausdintuvo guli striukė, kuri gausiai sutepta rudos spalvos dėmėmis. Rudos spalvos sutepimai nustatyti ir ant prieškambario sienos. Tarpduryje iš prieškambario į miegamąjį sumesta krūva rūbų, o kai kurie iš jų gausiai sutepti rudos spalvos dėmėmis. Rudos spalvos dėmės užfiksuotos ir po rūbais tiek ant prieškambario, tiek ant miegamojo kambario grindų. Rudos spalvos taškinės dėmės užfiksuotos tiek ant miegamojo kambario durų, tiek ant šių durų staktos. Miegamajame ant grindų numesti du komodos stalčiai, vienas iš kurių suteptas rudos spalvos dėmėmis. Po miegamajame stovinčia lova ant surasto kompiuterio užfiksuoti gausūs rausvos spalvos sutepimai. Gausiai rudos spalvos dėmėmis, krešuliais sutepta ir ant lovos esanti patalynė – paklodė, pagalvė ir antklodė. Taškinės rudai raudonos spalvos dėmės su patekėjimais užfiksuotos ant miegamojo lovos rėmo, galvūgalyje ant atlošo. Rudos spalvos sutepimai užfiksuoti ir ant rūbų, kurie sumesti ant žemės šalia spintos. Ant šios drabužių krūvos guli tuščias komodos stalčius, kuris taip pat suteptas rudomis dėmėmis. Keli rudos spalvos sutepimai užfiksuoti ir ant kairės miegamojo kambario sienos. Rudos spalvos sutepimai užfiksuoti ir virtuvėje-salone ant šaldytuvo durelių. Moteriškos lyties lavonas rastas virtuvėje-salone šalia šaldytuvo, sėdimoje padėtyje , atsirėmęs į gulinčią kėdę. Tiek megztinis, tiek kelnės ant lavono suteptos rudos spalvos dėmėmis. (t. 1, b.l. 11-43)

Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti įvairūs daiktai, kurie vėliau buvo apžiūrėti. Taip, apžiūros protokolu nustatyta, kad ant iš įvykio vietos apžiūros metu paimtų bokalų užfiksuoti rudos spalvos sutepimai. Rudos spalvos sutepimai užfiksuoti ir ant dviejų taurių. Apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „Apple“ iš išorės gausiai suteptas rudos spalvos dėmėmis. Atidarius kompiuterį nustatyta, kad rudos spalvos sutepimais gausiai išteptas tiek kompiuterio ekranas, tiek klaviatūra (t.1., b.l. 44-56).

Specialisto išvada (t.2., b.l. 42-43) nustatyta, kad 2015 03 03 apžiūrint kaltinamąjį M. M. pastarajam buvo nustatyti kūno sužalojimai, nurodant, kad sužalojimai galėjo būti padaryti galimai paros laikotarpyje iki apžiūros. M. M. užfiksuoti tokie sužalojimai. : paviršiniai odos nubrozdijimai kairiame žande, kairio raktikaulio srityje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje. Specialistas nurodė, kad dešinė plaštaka sužalota nugariniame paviršiuje tarp IV-V delnakaulio krumplių.

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma išvada, kad M. M. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Įrodymų visuma patvirtina, kad L. V. mirtinus sužalojimus padarė būtent M. M.. Teismas atmeta kaltinamojo ir jo gynėjo versiją, neva L. V. galėjo susižaloti pati ar tai galėjo padaryti kitas nenustatytas asmuo. Įvykio vietoje aptikti pėdsakai, specialisto išvada akivaizdžiai patvirtina, kad L. V. buvo sužalota savo bute ir mirė dėl nosies daugiaskeveldrinio lūžio ir kremzlinio nosies dalies lūžio, kas sukėlė ūmų kraujavimą, dėl to išsivystė vidaus organų mažakraujystė, t.y. nukentėjusioji mirė dėl nukraujavimo. Nukentėjusioji po patirtų sužalojimų galėjo kurį laiką judėti, atlikti aktyvius veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad tai ji po sužalojimo iki mirties ir darė (naudojosi kompiuteriu, rašė žinutes Facebook paskyroje S. A. ir M. P.). Kaip jau buvo paminėta kaltinamasis M. M. savo kaltės nepripažino ir teigė nesudavęs nei vieno smūgio nukentėjusiajai. Pagal jo parodymus nukentėjusioji pati miegamojo kambaryje buvo nugriuvusi ir prasiskėlė galvą dėl ko smarkiai kraujavo , o jis dar padėjo jai stabdyti kraujavimą. Paminėtina, kad tokie buvo priminiai M. M. parodymai ir vėliau jis jų nekeitė. M. M. pirmą kartą buvo apklaustas 2015 03 03, t.y. tada, kai tikroji L. V. mirties priežastis (dėl nosies daugiaskeveldrinio lūžio ir kremzlinio nosies dalies lūžio, kas sukėlė ūmų kraujavimą, dėl to išsivystė vidaus organų mažakraujystė) dar nebuvo žinoma, o kraujuojant žaizda dešinėje galvos pusėje jau buvo nustatyta ir žinoma. Teismo vertinimu M. M. „priderino“ savo parodymus prie jam pateikiamos žinomos situacijos. Detali liudytojų parodymų analizė leidžia teigti, kad mirtiną sužalojimą L. V. padarė būtent M. M.. Liudytojų, o taip pat ir pačio kaltinamojo parodymais nustatyta, kad paskutiniai iš L. V. buto išėjo M. M. ir V. M.. Prieš tai bute buvę asmenys (V. P., M. S., A. Š., D. M. ) teigė, kad jiems išeinant L. V. sužalota nebuvo. Teismo manymu reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad apie tai, jog L. V. buvo sužalota nosis parodė liudytojas V. M., kuris nurodė, kad prieš jam išeinant iš buto su M. M. jis matė sužalotą L. V. nosį, iš jos bėgantį kraują, o paklausta L. V. nurodė, jog ji nugriuvusi. Teismas neturi galimybės patikrinti ar L. V. taip sakė V. M.. Pats V. M. teigia nematęs pačio L. V. nosies sužalojimo fakto, tačiau byloje esančia specialisto išvada ir specialisto paaiškinimu nustatyta, kad L. V. nosies sužalojimas buvo padarytas suduodant smūgį, nes padarytas didesne jėga, o nugriuvus toks sužalojimas negalėtų būti padarytas. Ši aplinkybė, kad L. V. nosis buvo sužalota bute esant M. M., tai, jog pati nukentėjusioji nugriūdama negalėjo pasidaryti tokio sužalojimo, o mirtinas sužalojimas būtent ir buvo daugiaskeveldrinis nosies lūžis, leidžia teigti, kad sužalojimą dėl kurio ir mirė nukentėjusioji padarė būtent kaltinamasis M. M.. Šiame kontekste svarbūs ir kitų liudytojų parodymai, kurie įvykio aplinkybes atpasakojo iš M. M. žodžių. Taip, liudytojas V. P. nurodė, kad jam iš M. M. žinoma, jog pastarasis „pastūmė L. ir ši nukritusi prasiskėlė galvą. Ryte M. M. atsisakė kartu važiuoti prie L. buto, kažko bijojo“ Liudytojas A. Š. nurodė, kad prieš jam išeinant iš L. buto „tarp M. M. ir L. brendo konfliktinė situacija, tarp jų vyko stumdymasis. Ryte būtent M. M. jam paskambino ir paprašė pasidomėti ar L. neparašė ant jo pareiškimo, nes ji prasiskėlė galvą. Vėliau M. M. pasakojo, kad tarp jo ir L. kilo konfliktas ir jis (M. M.) sudavė jai į galvą bokalu ir praskėlė. L. labai stipriai bėgo kraujas“. Liudytojas M. S. taip pat nurodė, kad M. M. pripažino, kad pastūmė L. ir ši prasikirto galvą, o pokalbio metu ryte po įvykio M. M. pasakė frazę „pamatysit baisų vaizdą, tegul aiškinasi policija“ . Taigi šių duomenų analizė leidžia teigti, kad mirtino sužalojimo L. V. negalėjo padaryti niekas kitas tik kaltinamasis M. M.. Tai, jog L. V. bute buvo kilęs konfliktas, nurodė ir liudytojas D. K., kuris apklausiamas teisme nurodė 2.37 val. girdėjęs žodžius vyrišku balsu „užmušiu“ ir moterišku balsu sakomus žodžius „nusiramink“. Vėliau girdėjo garsą tarsi kas stumdytu baldus. Minėtu laiku M. M. buvo L. V. bute. Kaip jau buvo paminėta įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint L. V. butą iš tikro buvo užfiksuota baisi netvarka : išversti drabužiai, ištraukyti ir numesti komodos stalčiai, visame bute gausiai pritaškyta kraujo. Šiame kontekste visai suprantamas ir logiškai paaiškinamas M. M. išsireiškimas – pamatysit baisų vaizdą. Pats M. M. neigia pasakęs tokią frazę, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo M. S. parodymais, kad tokią frazę pasakė būtent kaltinamasis.

Kaltinamasis M. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6. p., t.y. tuo, kad jis L. V. nužudė itin žiauriai. Kaltinimas nužudžius itin žiauriai grindžiamas faktiškai tik nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiumi, nors kiti sužalojimai su nukentėjusiosios mirtimi neturi priežastinio ryšio, kai kurie iš jų padaryti kelios dienos iki L. V. mirties.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriu laikomas ir tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz. nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Taigi nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą ir yra nustatoma, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus , o kaltininkas to norėjo arba sąmoningai leido tam kilti. Šioje byloje M. M. veika – nužudymas - kvalifikuotas kaip padarytas itin žiauriai tik dėl nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimo skaičiaus. Teismo medicinos specialistas suskaičiavo 91 nužudytosios kūno trauminį poveikį. Kaip jau buvo paminėta specialistas nurodė ir tai, kad dalis sužalojimų dešiniame žaste ir šlaunyse padaryti 3-6 parų laikotarpiu iki mirties.

Specialisto išvadoje neatmetama galimybės, kad dalį sužalojimų, kurie įvertinti ne tik nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusioji galėjo patirti pati atsitrenkdama į kokius nors daiktus, taip pat ir pati pargriūdama. Specialistas teigdamas, kad kai kurie sužalojimai negalėjo būti padaryti nugriuvus pačiai L. V., nurodė, jog tokią išvadą teikia vertindamas sužalojimų visumą bei atsižvelgdamas į sužalojimų lokalizaciją. Pvz. L. V. šonkauliai buvo sulaužyti tiek vienoje, tiek kitoje kūno pusėje. Suprantama, kad abipusis šonkaulių lūžis negalėjo būti padarytas nugriuvus vieną kartą, tačiau nėra paneigta prielaida, kad L. V. galėjo nugriūti ir ne vieną kartą bei taip susižaloti. Apie tai, jog nukentėjusioji griuvinėjo savo parodymuose nurodė ne tik kaltinamasis bet ir liudytojas V. M.. Apie tai, kad L. V. bute kažkas griuvo, nurodė ir liudytoja M. P., kuri pradėjus ieškoti L. V. buvo priėjusi prie jos buto durų ir girdėjo krentančio dūžtančio daikto garsą. Pagal įvykio vietoje nuotraukose užfiksuotą L. V. pozą bei atidarytas viršutinės spintelės dureles bei parvirtusią kėdę taip pat galima daryti išvadą, jog nužudytoji dėl nukraujavimo galimai griuvo su kėde ir galėjo traumuotis į parvirtusią kėdę. Kaip jau buvo paminėta nukentėjusioji po padaryto mirtino sužalojimo dar kurį laiką galėjo judėti ir atlikti aktyvius veiksmus, kol visiškai nenukraujavo. Nukentėjusiosios koordinacijos sutrikimams įtakos galėjo turėti ne tik jos sužalojimas ir kraujo netekimas, bet ir jos pavartotas alkoholis. Tai, jog nužudytoji buvo neblaivi patvirtino ne tik visi apklausti asmenys, bet ir specialistas, atlikęs L. V. kraujo ir šlapimo tyrimą. Taigi nėra pagrindo atmesti galimybę, kad tokios būklės L. V. galėjo griuvinėti ir dalį sužalojimų patirti pati.

Teismas nenustatė M. M. tyčios atimti nukentėjusiajai gyvybę itin žiauriu būdu. Pats M. M. apskritai neigė vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, to nematė ir nei vienas liudytojas. Kaip jau buvo minėta, teismas neturėdamas galimybės tiksliai nustatyti L. V. padarytų sužalojimo būdo ir mechanizmo bei neatmesdamas galimybės dėl dalies sužalojimų atsiradimo L. V. griūvant, negali tvirtinti, kad visus sužalojimus padarė M. M., o būtent tik ši aplinkybė šioje byloje galėjo parodyti kaltinamojo elgesio žiaurumą. Tiek pats M. M., tiek liudytojas V. M. patvirtino, kad jiems išeinant L. V. dar buvo gyva. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas jau aptarė, o taip pat ir nustatyti faktai, kad po M. M. išėjimo L. V. Facebook paskyroje dar parašė žinutes M. P. ir S. A., prašydama užblokuoti jos telefoną. Apie tai, kad žinutėse L. V. būtų užsiminusi apie jos sužalojimą, skausmą ar kančias nenurodė nei M. P., nei S. A.. Tokios aplinkybės neleidžia teismui padaryti neginčijamos ir abejonių nekeliančios išvados, jog L. V. buvo nužudyta itin žiauriai.

Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados negali būti grindžiamos spėjimais ir prielaidomis, o jas turi patvirtinti konkretūs teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra neabejotinai įrodyta, kad M. M. nurodytomis aplinkybėmis sudavė L. V. nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį jos mirtį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš LR BK 129 str. 2 d. 6 p., į LR BK 129 str. 1 d.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti reikšmingos dingsties, kuri galėjo paskatinti M. M. nužudyti L. V., tačiau abejonių, kad mirtiną sužalojimą nukentėjusiajai padarė būtent M. M. – nėra. Tai, netiesiogiai pasakodamas savo draugams pripažino ir pats M. M.. Konstatuotina ir tai, kad M. M. kūne taip pat buvo nustatyti tam tikri sužalojimai tame tarpe ir nubrozdinti dešinės rankos krumpliai, kas leidžia teigti jį sudavus smūgius nukentėjusiajai. Teismas konstatuoja, kad M. M. nužudė L. V. veikdamas netiesiogine tyčia. Smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvos sritį, matydamas labai gausų kraujavimą M. M. galėjo ir turėjo numatyti galimus padarinius. Nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi pripažinta jį veikus netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad kilę padariniai šioje situacijoje buvo dėsningi. Kaltinamasis buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Dar daugiau, matydamas ir žinodamas, kad L. V. yra stipriai sužalota ne tik ją užrakino bute ir išsinešė raktus, bet taip pat paėmė ir jos telefoną. M. M. privalo atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Kaltinime M. M. buvo nurodyti ir kiti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie neturėjo įtakos jos mirčiai. Teismas jau pasisakė, kad byloje nepakanka duomenų dėl visų sužalojimų padarymo apkaltinti būtent M. M.. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiai nukentėjusiajai griūnant. Šie sužalojimai M. M. veikos kvalifikavimui pagal BK 129 str.1d. įtakos neturi, todėl laikytini pertekliniais ir šalintini iš kaltinimo kvalifikuojant M. M. veiką.

Skiriant kaltinamajam M. M. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol teistas nebuvo, baustas administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašyta. M. M. dirba. (2 t., b.l. 64-65; 66-77; 80-82).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pavartoto alkoholio kiekis be abejonės turėjo įtakos kaltinamojo elgsenai, o tuo pačiu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 str.1d.9p.)

Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Už labai sunkų nusikaltimą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad M. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 str.3d. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas tyčia, prieš jauną moterį, nesant rimto preteksto. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, M. M. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, jog nustatyta tik M. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė teismas parenka M. M. bausmę didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

BK 50 str. 3d. pagrindu, atsižvelgiant į M. M. asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo pavojingumą, nustatyti , kad paskirtąją bausmę M. M. turi atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką M. M. įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2015-03-02 iki 2015-03-04.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinį registravimąsi policijos įstaigoje bei dokumento paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šias kardomąsias priemones panaikinti M. M. faktiškai pradėjus atlikinėti bausmę.

Šioje byloje nukentėjusioji V. V. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo M. M. 2583,86 Eur turtinei žalai bei 79200 Eur neturtinei žalai atlyginti. (ieškinio dydžiai sumažinti atsižvelgiant į gautą kompensaciją pagal smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą).

Kaltinamasis ir jo gynėjas su civiliniu ieškiniu nesutiko. Prokuroras prašė civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Civilinis ieškinys tenkintinas. Neturtinės žalos dydis mažintinas.

Turtinės žalos dydis pilnai pagrįstas. Teismas pripažįsta protingomis ir pagrįstomis su laidojimu susijusias išlaidas. Šių išlaidų dydį pagrindžia ir pridėti dokumentai (t.1., b.l. 115-119). Paminėtina, kad dalis išlaidų buvo padengta gaunant kompensaciją ir jų nebeprašoma priteisti.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi kriterijais numatytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tiek nužudytojo tėvai, tiek sutuoktinis, tiek ir broliai seserys. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl M. M. įvykdyto nusikaltimo nukentėjusioji V. V. neteko dukros. Ji dėl to patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji labai glaudžiai bendravo su savo nužudyta dukra, labai ja rūpinosi, visomis išgalėmis siekė, kad ji įgytų išsilavinimą, o dukrai tai pasiekus labai ja didžiavosi. Akivaizdu, kad tarp nužudytosios ir jos mamos buvo susiformavę artimi santykiai (tai patvirtina ir dukros rašytas laiškas tėvams t.1., b.l. 122-123) , todėl dukros netektis sukėlė V. V. didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinius pergyvenimus. Dėl patirtos dukros netekties nukentėjusiajai labai pablogėjo sveikata. 2015 10 20 jai nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (t.2., b.l. 184). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad M. M. įvykdė tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Paminėtina ir tai, kad M. M. ir nesutinka atlyginti žalos. Kita vertus paminėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose yra mažesnis nei prašo nukentėjusioji. Svarbu ir tai, kad šioje byloje V. V. kalbėdama apie neturtinę žalą faktiškai atstovauja visos šeimos interesus, o ne tik savo asmeninius.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas. V. V. priteistina 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 129 str.2d. 6p.) ir nubausti 12 (dvylika) metų laisvės atėmimu.

Bausmę M. M. skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką M. M. įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015-03-02 iki 2015-03-04.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir faktiškai pradėjus atlikti bausmę - panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti V. V. iš M. M. 2583,86 Eur (du tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt trys Eur ir 86 eurocentai) turtinei žalai atlyginti bei 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

3 po 0.5 l talpos alaus bokalus, 2 taures, stiklinę, 0.75 l talpos tuščią vyno butelį, 0.75 l talpos tuščią vyno butelį „Intis“, 0.75 l talpos tuščią vyno butelį „Murvedro“, 2 tuščias po 0.5 l talpos skardines alaus „Diesel“, 2 tuščius po 0.5 l talpos butelius „999 devynerios“, 0.7 l talpos tuščią butelį „Ballantine`s“, 3 tuščius alaus butelius „Kalnapilis white“, virtuvinį peilį, 2 SIM korteles „Pildyk“, SIM kortelę „Ėžys“, USB atmintinę, 7 vokus su nuoplovomis, voką su nuorūka, voką su 3 nuorūkomis, voką su 12 nuorūkų, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (t.1. b.l. 57-59); M. M. drabužius (t.2., b.l 50) - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. M.. Pastarajam atsisakius juos paimti - sunaikinti. Nešiojamąjį kompiuterį „Apple|“, grąžinti nukentėjusiajai V. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.