Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Apelianto nuomone, labai svarbu suprasti iš tiesų buvusių įvykių seką. 2015 m. kovo 1 d., apie 10-11 val., pas L. V. atvažiavo M. S., A. Š., V. P. ir M. M.. Visi atvykę vyrai buvo apsvaigę nuo alkoholio, nes prieš tai šventė bernvakarį. Nors pas L. V. turėjo važiuoti tik M. S., kuris, pagal jo parodymus, planavo praleisti su ja visą savaitgalį, tačiau A. Š. paskambino L. V. pats ir pasiprašė juos visus priimti į svečius. Atvykus pas L. V. A. Š. ir M. M. užmigo. M. S. ir V. P. išėjo iš nukentėjusiosios namų. M. S. namo grįžo apie 16-17 val. ir buvo iki ryto. Su L. V. telefonu nebendravo, nors tai darydavo dažnai. Bute pas nukentėjusiąją liko A. Š. ir M. M.. Vakare pas L. V. atvažiavo M. M. sūnus D. M. su draugu V. M.. M. M. snūduriavo, o A. Š. ir V. M. išėjo į kavinę. D. M. namo išvažiavo apie 20-21 val. V. M. grįžo atgal, L. V. sužalota nebuvo. M. M. ir V. M. snaudžiant L. V. prasiskėlė kaktą. L. V. nenorėjo išleisti M. M. namo, o norėjo toliau būti kartu, todėl M. M. paėmė namų raktus ir su V. M. išėjo, užrakino duris iš išorės. M. M. ir V. M. nuėjo į troleibusų stotelę, neužilgo atvažiavo pirmasis troleibusas. Tai reiškia, kad iš namų išėjo anksti ryte, dar prieš 5 val. L. V. 5 val. 44 min. ir apie 6 val. 30 min. ryto susirašinėjo internetinėje svetainėje „X“. M. P. apie 12 val. 30 min. girdėjo kritimo, dūžio garsus sklindančius iš L. V. buto.

Apeliaciniame skunde pažymėta, kad 2015 m. kovo 2 d. apie tai, kad gal praskelta galva bokalu ar apie neva vykusį konfliktą tarp M. M. ir L. V. pasakė A. Š., o apklausos metu A. Š. kraujyje rasta 2,17 promilių alkoholio, t. y. vidutinis sunkumas. Nors didelis sunkumas skaičiuojamas nuo 2, 5 promilių, todėl apelianto nuomone, skirtumas nedidelis.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. M. ir V. M. išeinant L. V. buvo gyva ir nesumušta. L. V. pati prasiskėlė kaktą dar būnant V. M. ir M. M.. Apie tai, kad L. V. 2015 m. kovo 1 d. jau turėjo sumušimą po akimi, parodė praktiškai visi. L. V., dėl didelio apsvaigimo nuo alkoholio, griuvinėjo, buvo nekoordinuota, griuvo atbula, o daugelis sumušimų ant kojų ir rankų buvo iš anksčiau. Konflikto tarp M. M. ir L. V. nebuvo, o L. V. pati meilinosi M. M., kuris nenorėjo su ja santykių, tačiau rankos prieš ją kelta nebuvo. Fizinis konfliktas buvo tarp L. V. ir A. Š., kurį L. V. buvo apkaltinusi vagyste, o paskui atsiprašė. Neva M. M. stipriai sumušta nukentėjusioji susirašinėjo socialinio tinklapio „X“ paskyroje ir atsisakė pagalbos, kurią siūlė M. P..

Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Apelianto nuomone, teismas iš esmės pažeidė BPK 20 str. reikalavimus. BPK 20 str. 1-4 dalyse nurodyti požymiai, yra sprendžiama, ar tam tikra informacija gali būti laikoma įrodymais. Trūkstant bent vieno iš požymių negali būti daroma išvada, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys yra įrodymai. Įrodymai turi atitikti sąsajumo, leistinumo, patikimumo reikalavimus, todėl teismas spręsdamas ar tam tikri duomenys pripažintini įrodymais, turi konstatuoti, kad šie duomenys atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Tačiau, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad tam tikri ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, todėl vertintini kaip kaltinamojo kaltės įrodymai šioje baudžiamojoje byloje.

Lietuvos baudžiamojo proceso teisės doktrinoje nurodoma, kad įrodymais gali būti laikomi tik leistinumo reikalavimus atitinkanti informacija: tik įstatymo nustatytais atvejais, taikant teisėtus būdus gauti duomenys, kurių patikimumą galima patikrinti remiantis BPK priemonėmis. Įrodymų leistinumo reikalavimas draudžia siekti nustatyti tiesą bet kokia kaina. Tesėtai gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose numatytus veiksmus. Atliekant įstatyme numatytus veiksmus, gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo negali būti laikomi įrodymu, jeigu atliekant šiuos veiksmus proceso veiksmas būtų atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių, proceso veiksmo eiga bei rezultatai būtų netinkamai užfiksuoti.

BPK 301 str. nurodyta, kad teismas grindžia savo nuosprendį bei jame nurodytas išvadas tik teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. BPK 305 str. nurodyta, kad be kitų aplinkybių apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodyta įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvais, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šios normos reiškia, kad teismas daro išvadas, vadovaudamasis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais – duotais parodymais. Šioje byloje nebuvo ištirtas vienas svarbiausių objektų byloje – nukentėjusiosios kompiuterio turinys. Teismas apsiribojo tuo, kad ekspertams nepavyko atblokuoti socialinio tinklalapio „X“ paskyros, prie kurios jungėsi ir per kurią rašė nukentėjusioji L. V.. Tiriami buvo tik socialinio tinklalapio „X“ paskyra ir elektroninio pašto (www.y.com) paskyra. Apelianto nuomone, tokia situacija yra absurdiška, kai pačios nukentėjusiosios susirašinėjimai gali pateikti jos pačios surašytus įrodymus, kurie gali visiškai išteisinti kaltinamąjį. Taip pat nesuvokiama, kodėl nebuvo nukopijuoti liudytojų telefonų ir kompiuterių duomenys tuo metu, kai jie davė parodymus. Be to, liudytoja M. P. jau bylos nagrinėjimo teisme metu ištrynė žinutes, kurias jai rašė nukentėjusioji. Tai yra akivaizdus ir grubus BPK 305 str. reikalavimų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, pažeidimas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis (iš tikrųjų – pirmosios instancijos teismo nuosprendis – past.) yra neteisėtas taip pat ir dėl to, kad surašytas pažeidžiant nuosprendžio surašymo taisykles.

2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, tačiau šioje byloje tai nepadaryta ir paliktos neišaiškintos visos abejotinos aplinkybės, kurios vertintinos kaltinamojo naudai.

Taigi, apelianto nuomone, vadovaujantis vien paprasta logika, taip sumuštas asmuo, kaip matosi iš įvykio vietos nuotraukų, iš ekspertų išvadų, nesusirašinėtų pašaliniais klausimais (apie telefono užblokavimą), o skųstųsi bei prašytų pagalbos, be to, neaišku ir tai, ar dėl tokių patirtų traumų apskritai galėtų fiziškai naudotis kompiuteriu bei surinkti rišlų tekstą. Nėra aišku, kodėl šios aplinkybės teismo vertinamos nebuvo.

Be to, ir liudytojas S. A. teisme parodė, kad 2015 m. kovo 2 d., apie 6 val. 40 min. gavo žinutę iš L. V. su prašymu padėti, t. y. paskambinti į „O“ ir užblokuoti jos numerį, nes telefoną pamatė arba telefonas pavogtas, tiksliai neatsimena. Apeliantas taip pat daro išvadą, kad stipriai sumuštas asmuo prašytų pagalbos, kviesti medikus, ar nurodytų, jog yra sumušta, kaulai sulaužyti. Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad bent iki 6 val. 40 min. L. V. buvo sumušta, išskyrus prakirstą kaktą. Tai dar kartą patvirtina, jog M. M., išėjęs iš L. V. namų, ją paliko nesumuštą, prieš ją nesmurtavo. Aplinkybę, kad M. M. išėjo iš nukentėjusiosios namų patvirtina V. M., kuris buvo kartu su juo, taip pat kartu išėjo, nuėjo į troleibusų stotelę bei kartu grįžo į namus.

Šioje byloje vienintelis tiesioginis įrodymas – L. V. susirašinėjimas socialiniame tinklapyje „X“, kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo ištirtas. Iš ekspertizės Nr. 11-2479(15) išvadų matosi, kad socialinio tinklapio „X“ paskyra yra užblokuota, norint gauti papildomos informacijos, reikia kreiptis į socialinio tinklapio „X“ palaikymą (support). Todėl, apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis priimtas neištyrus esminės reikšmės bylai turinčių įrodymų. Pažymėtina, kad ekspertas nurodė, jog negali ištirti socialinio tinklapio „X“ paskyros, o ne tai, kad apskritai nėra galimybės jos ištirti, todėl tyrimas baigtas nebuvo. Apeliantas pažymi ir tai, kad iš nukentėjusiosios siųstų žinučių būtų galima tiksliai nustatyti jos būklę, skundus bei laiką, iki kada ji dar aktyviai naudojosi kompiuteriu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš liudytojų parodymų yra akivaizdu, kad L. V. bent iki 6 val. 40 min. ar 7 val. 12 min. rašė bent trims asmenims – M. P., S. A., M. S.. Nė vienam iš jų nesakė, kad ji būtų sumušta, taip pat neprašė ir medikų pagalbos. Prašė tik užblokuotos jos telefono numerį. Nėra žinoma, kad dar L. V. galėjo siųsti žinutes ir kokiu laiku. Šios aplinkybės gali būti nustatytos, jeigu būtų kreiptasi į socialinio tinklapio „X“ palaikymo specialistus. Todėl, apelianto nuomone, įrodymų tyrimas šioje byloje yra neišvengiamas bei būtinas. Apeliantas nurodo ir tai, kad nukentėjusioji galimai rašė ir kitiems asmenims, tik pastarieji teismo procese nedalyvauja. Taip pat pažymėtina, kad šiais laikais asmuo naudojasi ne viena elektroninio pašto svetaine, kitomis susirašinėjimų priemonėmis. Kompiuteryje yra ne viena galimai reikšminga bylai programa. Tarp susirašinėjimų, kurie neištirti, būtų galima nustatyti ne tik su kuo ir kada nukentėjusioji susirašinėjo mirties rytą, tačiau galimai būtų rasta, su kuo nukentėjusioji sutarė, su kuo konfliktavo, galbūt jai buvo grasinta ir pan. Todėl. apelianto nuomone, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, neištyrus svarbiausio daiktinio įrodymo, neteisėta ir neadekvatu.

Skunde nurodoma ir tai, kad liudytojui A. Š. pirminės apklausos metu, t. y. 2015 m. kovo 3 d., buvo nustatytas 2,17 promilės kraujyje. Jo parodymai itin svarbūs, nes kaltinimas būtent ir paremtas A. Š. parodymais. Be to, M. S. davė parodymus pagal A. Š. pasakojimą, o V. P. – pagal M. S. ir A. Š. parodymus. Nustatyta liudytoja M. P. taip pat iš pastarųjų parodymų. Būtent A. Š. turėjo konfliktą su L. V. įvykio dieną. L. V. būdinga nuotaikų kaita ir paranoja (nuolatinis kaltinimas pavogus jos daiktus). Šią savybę patvirtino M. S., V. P., M. M., A. Š.. Nukentėjusioji buvo apkaltinusi A. Š., kad jis buvo pavogęs jos kompiuterį, o A. Š. nesusitvardęs sudavė nukentėjusiajai per veidą. Būtent dėl konflikto su nukentėjusiąja, A. Š. išėjo anksčiau. Taip pat įvykio dieną L. V. nuotaikos keitėsi – nuo meilinimosi M. M. iki kaltinimų pavogus jos kompiuterį ir (ar) telefoną. Dėl minėtos priežasties iš M. M. telefono numerio buvo kelis kartus skambinta į L. V. telefono numerį, siekiant surasti bute pamestą telefono aparatą. Šios aplinkybės teismas nevertino.

Būtent A. Š. parodė, kad tarpt M. M. ir L. V. brendo konfliktinė situacija, nors kiti liudytojai neparodė, jog M. M. ir nukentėjusioji būtų pykęsi. A. Š. parodė, kad 2015 m. kovo 2 d. ryte skambino M. M. ir prašė paskambinti L. V. bei pasidomėti, kaip ji. Nors iš tikrųjų M. M. skambino paklausti, ką A. Š. veikia. A. Š. nurodė, kad geria alų ir tai, jog M. M. gali prisijungti. Jokio pokalbio apie nukentėjusiosios baimę ar konfliktus nebuvo. Apeliantas nurodo, kad A. Š. sugalvojo, jog nukentėjusiajai neva buvo trenkta bokalu, nors nei tokio pokalbio, nei tokio fakto nebuvo. Nors A. Š. parodė, kad M. M. atsisakė važiuoti pas nukentėjusiąja, nes neva kažko bijojo. Tačiau reali situacija buvo tokia, kad M. M. būnant pas A. Š. atvažiavo M. S., V. P. ir M. P. su draugu. Visi sutarė važiuoti, tačiau, kol M. M. ir V. M. išsiruošė išeiti į lauką, automobilis jau buvo nuvažiavęs. M. M. paskambino kažkuriam iš minėtų asmenų ir paklausė, kodėl jų nepalaukė, jam buvo atsakyta, kad automobilyje ir keturiese vos tilpo, o dar dviems tiesiog vietos nebuvo.

Pažymėtina, kad M. P. parodė, kad 2015 m. kovo 2 d., kai ji su draugu, M. S. ir V. P. važiavo pas A. Š. paimti nukentėjusiosios buto raktų, niekas A. Š. imti nenorėjo, nes jis buvo labai girtas. M. P. parodė ir tai, kad iš A. Š. suprato, jog konfliktas, kai L. V. buvo mušama, vyko bute būnant M. M. ir jo sūnui. Apelianto nuomone, net ir liudytoja patvirtina, kad A. Š. parodymai yra netikslūs, galimai išgalvoti ir nepatikimi. Jei A. Š. kitos dienos popietę buvo toks girtas, kad draugai jo nenorėjo imti kartu, todėl jo parodymai neobjektyvūs, nepatikimi. Tai iš esmės paneigia A. Š. parodymus apie tai, kad M. M. bijojo ryte važiuoti pas L. V..

Taip pat svarbi aplinkybė, vertinant A. Š. parodymų patikimumą, yra A. Š. ir M. M. santykis. A. Š. teisme parodė, kad tarp jų prieš pusę metų buvo konfliktas, jie nebendravo, tačiau per bernvakarį susitaikė. Taigi, asmuo, kuris turi neigiamus jausmus M. M., su kuriuo dėl konflikto net pusę metų nebendravo, negali būti vertinamas kaip objektyvus ir patikimas liudytojas. Priešingai, stipriai apsvaigusio nuo alkoholio ir konfliktuojančio asmens parodymai, turėjo būti teismo itin kritiškai vertinami. Be to, liudytojui A. Š. apklausos metu buvo parodytos įvykio vietos nuotraukos, todėl jam buvo suteikta daugiau informacijos kitų liudytojų atžvilgiu, taip pat ir tai, kad be jokio detalesnio tyrimo A. Š. buvo pašalintas iš įtariamųjų rato. Tai proceso pažeidimas.

Apelianto nuomone, A. Š. yra visiškai nepatikimas liudytojas, todėl jo parodymai, duoti teisme, neturėjo būti laikomi patikimais ir leistinais. Pirma jis buvo konflikte su M. M., antra jis buvo stipriai išgėręs, trečia jis pats turėjo konfliktą su nukentėjusiąją, ketvirta, jis buvo tas, kuris „sukūrė“ istoriją apie M. M. ir nukentėjusiosios konfliktą bei bokalą ir tai papasakojo kitiems, penkta A. Š. turėjo pranašumą duodant parodymus, nes buvo supažindintas su įvykio aplinkybėmis.

Liudytojas A. M. parodė, kad dar jam ir M. M. būnant bute, L. V. bėgo kraujas, tačiau ji nurodė, jog pati griuvo ir susitrenkė. Liudytojas parodė ir tai, kad pati L. V. padavė M. M. savo telefono aparatą ir susitarė, kad telefonas bus atiduotas, kai ji sumokės 22 Eurus.

Apeliantas iš to, kas išdėstyta skunde, daro išvadą, kad L. V. buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nekoordinuota, sunkiai stovėjo ant kojų, griuvinėjo, jai svyravo nuotaikos, visi kelis kartus ieškojo jos neva dingusio (pavogto) telefono, dar buvo ieškoma ir neva pavogto kompiuterio. Atmetus parodymų prieštaringumą, aišku, kad M. M. nemušė L. V., taip pat ir tai, jog M. M. su V. M. išėję paliko nukentėjusiąją gyvą, tik su kirstine žaizda galvoje. Mirties dieną L. V. susirašinėjo socialinio tinklapio „X“ paskyroje, atsisakė pagalbos ir prašė tik užblokuoti jos telefono numerį. 2015 m. kovo 2 d., apie 12 val. 30 min., L. V. bute buvo girdimi kritimo, dužimo garsai, todėl tuo metu L. V. buvo dar gyva ir galimai tuo metu žudoma. Katinas buvo ne bute, o balkone. A. Š. parodymai turi būti vertinamas itin kritiškai dėl jo, kaip liudytojo, nepatikimumo.

Nenustatytas nei kraujo tipas, nei kieno tas kraujas. Nors iš byloje esančių nuotraukų matosi, kad nukentėjusiosios bute įvairiose vietose buvo kraujo. Be to, neištirta ta aplinkybė, kad ant išorinės durų rankenos buvo rastas kraujas. Nė vienas liudytojas, buvęs tarp 11-14 val., nenurodė, kad matė kraujo ant durų rankenos. Todėl, apeliantas daro išvadą, kad kraują ant durų rankenos paliko žudikas. Pagal ekspertų išvadą nukentėjusioji nukraujavo. Tačiau tyrėjai nenurodė jokios vietos, kur būtų buvę didelis kiekis kraujo. Kita netirta aplinkybė – kruvina nukentėjusiosios striukė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji bute vaikščiojo be striukės, todėl apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar kraujuojanti nukentėjusioji buvo išėjusi į lauką, kur galbūt buvo užpulta. Apelianto nuomone, vien tas faktas, kad be išsamesnio nužudymo vietos tyrimo buto raktai buvo atiduoti nukentėjusiosios motinai, kuri butą išvalė, t. y. panaikino visus įrodymus, suponuoja išvadą apie tyrimo aplaidumą ir išankstinį nusistatymą M. M. atžvilgiu. Tai patvirtina ir tai, kad A. Š. apklausos metu buvo parodytos nusikaltimo vietos nuotraukos.

Skunde nurodoma ir tai, jog M. M. yra kairiarankis, o specialisto išvadoje Nr. G790/15(01) nurodyta, kad liko paviršiniai subrozdinimai ant dešinės rankos, nors buvo suduoti apie 60 smūgių, nuo kurių buvo sulaužyti kaulai. Todėl liko neaišku, kaip keli nubrozdinimai dešinėje rankoje yra susiję su nužudymo byla. Taip pat neištirtas ir prie bylos neprijungtas tyrimas dėl nagų ir panagių turinio, nors specialistai perdavė policijai. Be to, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad M. M. sperminio skysčio ir spermijų pas nukentėjusiąją rasta nebuvo. Tai patvirtina, kad M. M. su nukentėjusiąja lytinių santykių neturėjo. Bute jis tiesiog miegojo dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir nuovargio. Be to, tai patvirtina ir jo ginamojo žodžius, kad jis lytinių santykių su nukentėjusiąja nenorėjo.

Pagal BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikyti įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 d. nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paremtas prielaidomis, kurios vertintos kaltinamojo (M. M.) nenaudai. Teismas atmetė versiją, kad nukentėjusiąją galėjo nužudyti kitas asmuo ir nurodo, kad įvykio vietoje aptikti pėdsakai, specialisto išvada patvirtina, jog L. V. buvo sužalota savo bute. Apeliantui nėra aišku apie kokius pėdsakus teismas pasisako. Be to, bute galėjo ir turėjo likti visų bute buvusių asmenų pėdsakų, tačiau tai nedaro kitų asmenų žudikais. Teismas nurodė, kad M. M. priderino savo parodymus prie jam pateikiamos žinomos informacijos. Apelianto nuomone, tai yra visiškas nekaltumo prezumpcijos panaikinimas. M. M. davė parodymus apie tai, kas vyko pas L. V.. Jis niekada neginčijo, kad nukentėjusioji patyrė galvos traumą, padėjo stabdyti kraujavimą. Pati nukentėjusioji žinutėmis rašė, kad prasikirto kaktą, galvą. Tai yra įrodoma aplinkybė, o teismas kažkodėl nurodo, kad parodymai, kurie nekito visą laiką, neva pritempti dėl išankstinės informacijos. Vienintelis liudytojas, kuris žinojo daugiau ir tikrai galėjo „pritempti“ parodymus yra A. Š., kuriam buvo parodytos įvykio vietos nuotraukos, taip pažeidžiant teisingo proceso ir rungimosi principus. Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 3 d. pranešime apie įtarimą yra nurodyta, kad pas L. V. yra dvi muštinės žaizdos galvoje. Taigi, nuteistojo gynėjo nuomone, M. M., norėdamas „pritempti“ parodymus, būtų pasisakęs apie dvi muštines žaizdas, o ne apie vieną. Teismas nevertino V. M. parodymų, kad įvykio naktį L. V. bėgo kraujas iš nosies, o paklausus, kas nutiko, nukentėjusioji pasakė, jog pati parkrito ir užsigavo, nes neturi galimybės patikrinti, ar L. V. taip sakė. Tą faktą patvirtina ir liudytojas, ir žinutės M. P..

Todėl, nuteistojo gynėjo nuomone, teismas nesilaikė ne tik įstatymo reikalavimo priimti sprendimą, grindžiamą ne spėjimais ar prielaidomis, o konkrečiais, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, bet ir pažeidė nekaltumo prezumpciję. Konstitucijos 31 str. 1 d. nurodoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo atveju, atmetus įrodinėjimą, faktinių aplinkybių tyrimą, remiantis prielaidomis ir spėlionėmis, asmuo iš anksto buvo laikomas kaltu. Tai patvirtina ir proceso eiga, t. y. aplaidus įvykio vietos tyrimas, įvykio vietos įrodymų panaikinimas atidavus buto raktus nukentėjusiosios motinai, įvykio vietos nuotraukų parodymas vienam iš liudytojų, kuris pagrįstai galėjo būti ir įtariamasis, ir kt.

Šioje byloje nebuvo įvertinta nukentėjusiosios asmenybė. Liudytojai M. S., M. P., D. K., A. Š., V. P. nukentėjusiąją paibūdino kaip piktnaudžiaujančią alkoholiu, pastaruoju metu pasikeitusią ir apsileidusią, taip pat turinčią didelę nuotaikų kaitą, sergančią epilepsija, nuolat ką nors kaltinančią dėl neva dingusių daiktų. Liudytojai taip pat parodė, kad įvykio dieną L. V. buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tai patvirtina ir po mirties darytas tyrimas. Nukentėjusiosios kraujyje rasta 1,40 promilių etilo alkoholio, o šlapime – 2,09 promilių etilo alkoholio. Nors tyrimas atliktas maždaug praėjus 18 valandų po mirties, todėl, apelianto nuomone, mirties metu nukentėjusiosios kraujyje galėjo būti iki 3 promilių etilo alkoholio. Be to, vienas liudytojas parodė, kad L. V. daug griuvinėjo, taip pat ir atatupsta, ją reikėjo prilaikyti, jog ji stovėtų. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad didelė dalis sumušimų galėjo ir buvo sukelti pačios nukentėjusiosios veiksmais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios sumušimus, patirtus prieš 3-6 dienas iki mirties. Tai suponuoja, kad buvo asmuo, kuris galėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją. Tačiau ši versija nebuvo tirta. Šioje byloje itin svarbus nukentėjusiosios profilis, nes tai patvirtina jos lengvabūdiškumą, ūmų charakterį ir tai, kad ji buvo pati save susižalojusi ir neprognozuojama.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nusikalstamos veikos kvalifikavimu.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių (mirties) yra priežastinis ryšys. Tam, kad būtų galima teigti, jog asmuo yra kaltas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., reikia nustatyti būtinuosius nusikalstamos veikos elementus.

Priežastinis ryšys – labai specifinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį nustatant pirmiausia vadovaujamasi baudžiamosios teisės teorijos žiniomis, o tik paskui įstatymo aiškinimu. LAT senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 p. Nurodyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2011). Apelianto nuomone, byloje neįrodyta, kad specialisto išvadoje Nr. M276/15 (01) nurodytus sužalojimus, kurie ir buvo nukentėjusiosios mirties priežastis, padarė būtent M. M., išskyrus tai, jog jis galimai padarė kaktos dešinėje pusėje prakirtimą, kuris atsirado dar M. M. su V. M. svečiuojantis pas nukentėjusiąją. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad kairiarankis asmuo yra sudavęs tiek smūgių, nėra nustatyta, kad M. M. buvo nuketėjusiosios namuose, kai ji mirė, nėra nustatyta ir tai, jog ant bokalo, kuriuo neva trenkta L. V., būtų M. M. pirštų antspaudų, nėra konstatuota, kad nubrozdinimai, esantys pas M. M. yra dėl daugybinio smūgiavimo rankomis ir kojomis nukentėjusiajai. Byloje nustatyta, kad M. M. iš nukentėjusiosios namų išėjo tarp 4-5 val. ryte, tai patvirtina liudininkas V. M.. Taip pat nustatyta, kad M. M. lytinių santykių su L. V. neturėjo. Nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji paryčiais, maždaug nuo 5 val. 44 min. iki 7 val. 12 min., susirašinėjo per socialinį tinklapį „X“, prašydama užblokuoti telefono numerį, pasisakydama, kad prasiskėlė galvą ir atsisakydama pagalbos. Todėl, apelianto nuomone, šioje byloje trūksta įrodymų, kad būtent M. M. padarė nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios mirties priežastis – galvos sumušimas, pasireiškęs daugybiniais sumušimais, komplikavęsis poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūmimiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu (specialisto išvada Nr. M276/15 (01)). Vienintelis sumušimas, su kuriuo M. M. yra susijęs – kaktos praskėlimas dešinėje pusėje. Tai trauma, atsiradusi pas nukentėjusiąja dar būnant M. M. ir V. M.. Nors M. M. nematė, kaip nukentėjusioji susitrenkė, o V. M. nukentėjusioji nurodė, kad susižeidė pačiai nugriuvus, vis dėlto, tai vienintelė žaizda, atsiradusi būnant M. M.. Be to, ta žaizda buvo užkrešėjusi, kaip ir parodė M. M. ir V. M., atsiradusi iki mirties gerokai anksčiau už kitus sumušimus. Praskelta kakta nesukėlė kitų sumušimų, nėra nosikaulių ar šonkaulių lūžių priežastis. Nors V. M. parodė, kad nukentėjusiajai kraujas bėgo iš nosies, tačiau, gynėjo nuomone, neatmetama galimybė, kad apsvaigęs nuo alkoholio nepilnametis neatskyrė, ar tai kraujas iš kaktos, tekantis per veidą, ar išskirtinai iš nosies. Ekspertų išvados apie tai, kur koks ir kieno kraujas buvo nusikaltimo vietoje, nėra. Todėl nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad priežastinio ryšio tarp praskeltos kaktos ir nukentėjusiosios mirties nėra.

Todėl apeliaciniame skunde nurodoma, kad nenustatyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., sudėties požymiai, todėl M. M. pagal BK 129 str. 1 d. turi būti išteisintas. Tuo atveju, jeigu M. M. pagal BK 129 str. 1 d. nebus išteisintas, apelianto nuomone, jo veiką reikia perkvalifikuoti į BK 132 str. 1 d.

Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (BK 132 str. 1 d.). Galiojančioje teisminėje praktikoje nurodyta, kad kvalifikuojant veiką kaip neatsargų gyvybės atėmimą, labai svarbu nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl kito žmogaus mirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011). Taigi šioje byloje ir svarbu nustatyti arba paneigti šiuos požymius.

Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas pažeidė BPK 20 str. nuostatas, nes nepagrįstai M. M. kaltę patvirtinančius įrodymus laikė tikrais bei patikimais, kas turėjo įtakos neteisėtam bei nepagrįstam teismo apkaltinamajam nuosprendžiui kasatoriaus atžvilgiu priimti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisminio nagrinėjimo metu privalo būti nustatyta tiesa, kuri savo esme jei ir nėra šimtu procentų įrodyta, tai nėra iš esmės neteisinga, nes priešingai yra pažeidžiama ne tik tiesios samprata, bet ir teisinės valstybės principai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas).

Nepaisant pateikiamų skirtingų tiesos sampratų baudžiamajame procese vyrauja objektyvios tiesos principas, kuris pasireiškia tuo, jog kaltinamojo asmens kaltė privalo būti neabejotinai įrodyta, o visos teisminio proceso metu iškilusios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ne tik pažeidė objektyvios tiesos, tačiau net ir materialios tiesos, kuri teismų praktikoje pasireiškia per tikimybių pusiausvyros principą, principus. Tokie procesiniai pažeidimai buvo esminiai bei įtakojo neteisėto teismo nuosprendžio priėmimą, kuriuo M. M., nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties, buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl M. M. paskirtos bausmės.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Motyvuodamas konkrečią bausmę nuosprendyje, teismas turi aprašyti šioje konkrečioje byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos reikšmę ir nurodyti, kurios iš jų ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį, o individualizuodamas bausmę privalo atsižvelgti į visas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal baudžiamosios teisės doktriną skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-594/2005). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodė, kad iš teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimai suponuoja tai, kad baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus, suprantamas, o ne toks, kuris verstų šalis, kitus proceso dalyvius, kitus asmenis spėlioti, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas. Pareiga motyvuoti bausmės skyrimą kyla ir iš BPK 305 str. nuostatų. Tuo tarpu apžvelgtoje teismų praktikoje skiriant bausmes pagal BK 129 str. nustatyta nemažai atvejų, kai šių reikalavimų nesilaikoma: aplinkybės, į kurias teismas privalo atsižvelgti, išvardijamos deklaratyviai, neatskleidžiant konkretaus jų turinio bei reikšmės skiriamai bausmei. Nenustatomas šių aplinkybių tarpusavio santykis, pagrindžiantis būtinybę skirti švelnesnę ar griežtesnę bausmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus (Baudžiamojo kodekso 129 str.) apžvalga Nr.28. Teismų praktika. 2008, 28).

Šioje baudžiamojoje byloje netiesioginiais ir nepatikimais įrodymais M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 12 metų. Apelianto nuomone, dėl visiškai neaiškių priežasčių teismas M. M. skyrė žymiai didesnę laisvės atėmimo bausmę už straipsnio sankcijos bausmės vidurkį. M. M. teisiamas pirmą kartą, visuomet dalyvavo procese, tiek ikiteisminiame, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, nevengė duoti parodymų, jo parodymai teisingi, jų nekeitė, yra dirbantis, turi vaiką, palaiko su šeima santykius. Tačiau šių aplinkybių teismas neįvertino skiriant M. M. bausmę.

Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas nebaigus įrodymų tyrimo, pažeidus daugelį teisės principų bei kaltinimą grindžiant prielaidomis ir spėjimais. Nuteistojo gynėjo nuomone, net atmetus procesinius pažeidimus, skirti tokio dydžio bausmę, neatsižvelgus į M. M. asmenybę, yra neadekvatu.

Taigi pažeistos BPK 20 str. 5 d., 301 str. nuostatos, nekaltumo prezumpcijos principas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalys, 7 straipsnis, Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis ir BPK 44 straipsnio 5, 6 dalys). Surašant nuosprendį teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje nuorodų“. Apelianto nuomone, nuosprendyje nėra įrodymų analizės, jų įvertinimo ir motyvų, kodėl ir kuo remiantis atmetami nuteistųjų parodymai, kodėl parodymai yra vertinami tik iš dalies.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo reikalavimai prieštaringi – viena vertus, teigiama, kad nuteistasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir turėtų būti išteisintas, kita vertus, nurodoma, kad, jei ir padarė, tai veika turėtų būti perkvalifikuota. Negana to, gynėjas nurodo, kad, jei nuteistasis padarė nusikalstamą veiką ir ji neperkvalifikuojama, tai tokiu atveju bausmė turėtų būti sumažinta. Tokio prieštaringo turinio apeliacinis skundas patvirtina, jog nėra pagrindo abejoti nuteistojo M. M. kalte ir jis nuteistas pagrįstai, tačiau siekiama kuo ilgiau atidėti teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi prašoma plačia apimtimi atnaujinti įrodymų tyrimą, pateikiami reikalavimai, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, klaidinant teismą subjektyviai vertinami bylos duomenys.

Nustatytas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, tai – specialisto išvada Nr. M 276/15 (01), teisiamajame posėdyje specialisto S. L. paaiškinimai, specialisto išvada Nr. G 790/15 (01). Tai, kad nuteistasis yra agresyvaus ir konfliktiško būdo patvirtina iki įvykio ir po įvykio jo padaryti administracinės teisės pažeidimai. Liudytojų A. Š., M. S., V. P., D. M., D. K., V. M., B. L., M. P., S. A., J. M., A. N., V. V., parodymai patvirtina, kad M. M. nužudė L. V.. Nuteistojo M. M. kaltę patvirtina ir jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, duoti 2016 m. kovo 2016 m. kovo 3 d. ir 2016m. kovo 6 d., taip pat ir pirmosios instancijos teisme.

Minėtų liudytojų, taip pat ir paties nuteistojo, parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai paneigia nuteistojo M. M. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad M. M., atvykęs pas L. V., miegojo, kad M. M. snūduriavo (jokie liudytojai neparodė, kad M. M. būtą atskirai snūduriavęs, priešingai, jis buvo L. V. miegamajame su ja), kad M. M. snaudžiant L. V. prasiskėlė kaktą (taip tvirtino tik M. M., o V. M. to nematė ir klausinėjo, ar tikrai pati prasiskėlė – netikėjo tokia versija), kad L. V. nenorėjo išleisti M. M. namo ir nedavė jam raktų nuo buto (kaip keisdamas parodymus parodė M. M., jis jau iš anksto turėjo raktus kišenėje), kad iš namų išeita dar prieš 5 val. 00 min. ryte (liudytojai patvirtino, kad išeita buvo 5 val. 00 min – 5 val. 30 min.), kad apie konfliktą ir „gal praskeltą galvą bokalu“ visą informaciją perdavė liudytojams A. Š. (tai patvirtino ir V. P., M. S., V. M.), kad D. M. išeinant nukentėjusioji buvo nesumušta ir kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios nebuvo konflikto (tai paneigta specialisto išvadomis, liudytojų parodymais apie konfliktą, M. M. prisipažinimu liudytojams, kaimynų parodymais), kad L. V. pati griuvinėjo atbula, kad daugelis sumušimų ant jos kūno buvo iš anksčiau (specialistų teigimu, tik 4 iš 91 sužalojimų buvo atlikti anksčiau, specialistai patvirtino, kad nukentėjusiosios sužalojimai nebūdingi griuvimui), kad nuteistasis nenorėjo su nukentėjusiąją lytinių santykių (pas nukentėjusiąją rasta sperminio skysčio ir spermijų, tačiau nenustatyta kieno, tačiau liudytojas V. M. patvirtino, kad D. M. supyko ant savo tėvo dėl to, kad nuteistasis su nukentėjusiąją turėjo lytinių santykių, liudytojas M. S. buvo girdėjęs apie prievartavimo atveji, D. M. parodė, kad nuteistasis su nukentėjusiąją buvo užsirakinę miegamajame ir jo neįleido), kad fizinis konfliktas buvo tarp L. V. ir A. Š. (tokių duomenų byloje apskritai nėra), kad nukentėjusioji atsisakė M. P. siūlytos pagalbos (M. P. paneigė, kad nukentėjusioji būtų prašiusi pagalbos).

Dėstomi argumentai dėl liudytojos M. P. parodymų.

Liudytojas V. M., policijos pareigūnas, apklausiamas teisme, patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko pranešėja (M. P.) ir du ar trys vaikinai. Pranešėja nurodė, kad apie 6 val. ryto bendravo socialiniame tinkle, kur nukentėjusioji jai parašė, kad susipyko su vaikinu, su kuriuo linksminosi visą savaitgalį, jis ją pastūmė ir ji kažkur atsitrenkė. Liudytojas iš esmės patvirtino savo surašytame tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, tačiau pati M. P. paneigė liudytojo teiginius, kad nukentėjusioji rašė, jog M. M. ją pastūmė ir jog jai nereikalinga pagalba. Kaip parodė M. P., V. M., surašydamas tarnybinį pranešimą, galėjo nurodyti liudytojų M. S., V. P. ir M. P. pateikiamą informaciją, jog iš M. M. sužinojo apie konfliktą ir kad M. M. pastūmė nukentėjusiąją ir ji susižalojo galvą. Pažymėtina, kad nėra užfiksuota liudytojos M. P. parodymų apie tai, jog nukentėjusioji jai rašė, jog M. M. ją pastūmė ir jog jai nereikalinga pagalba. Priešingai, nukentėjusiosios parodymuose vienareikšmiškai užfiksuota, kad vėliau įvykio dieną ji sužinojo, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios paryčiais, apie 05:30 val., įvyko konfliktas, kurio metu nuteistasis pastūmė nukentėjusiąją ir ji prasiskėlė galvą. Tokius parodymus nukentėjusioji davė tą pačią dieną, kai buvo surašytas V. M. tarnybinis pranešimas. Todėl manytina, kad liudytojas V. M. tarnybiniame pranešime užfiksavo bendrą informaciją, įskaitant liudytojų gautą pokalbio iš pokalbio su M. M. apie tai, kas vyko įvykio metu.

Kaip parodė M. P., ji girdėjo „lyg kažkas dūžta, kažkas krenta“. Tačiau šios informacijos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Specialisto išvada konstatuota, kad nuo nukentėjusiosios mirties iki jos kūno apžiūros (2015 m. kovo 2 d. 18 val.) praėjo 6-12 val. laiko. Vadinasi, nukentėjusioji mirė laikotarpiu nuo tarp 06:00 val. ir 12:00 val. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji nuo galvos sumušimo galėjo išgyventi valandos – kelių valandų laikotarpiu. Taigi galvos sumušimas galėjo būti padarytas 04:00 val., o kiti sužalojimai ir anksčiau.

Pažymėtina ir tai, kad liudytoja M. P. apie 12:30 val. garsus galėjo išgirsti ir iš balkono, kuriame buvo uždaryta katė arba iš kaimyninio buto. Remiantis specialisto išvada, 12:30 val. nukentėjusioji jau buvo mirusi (mirties laikas ne vėliau kaip 12:00 val.), durų raktas spynoje buvo įkištas iš vidaus, balkonas taip pat buvo uždarytas iš vidaus. Vadinasi, joks kitas pašalinis asmuo bute negalėjo būti. Tikėtina, kad po nuteistojo padarytų sužalojimų, bijodama, kad jis nesugrįžtų, nukentėjusioji, būdama šoko būsenoje, rado kitus raktus ir iš vidaus užsirakino, palikdama raktą spynoje.

Liudytojai M. S. ir V. P. parodė, kad m. M. pareiškė, jog iš nukentėjusiosios buto išėjo apie 05:30 val. D. M. nurodė, kad V. M. jam pasakė, kad iš nukentėjusiosios buto išvyko apie 05:00 val. nuteistasis M. M. iš nukentėjusiosios buto išvyko laikotarpiu tarp 05:00 val. ir 05:30 val. Paskutinė nukentėjusios žinutė liudytojui S. A. galėjo būti parašyta apie 6.30 val. ryte. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad paskutinį kartą nukentėjusioji L. V. bendravo 6.30 val.?

Liudytojas D. K. parodė, kad konflikto garsai inter alia vyro šauksmai „užmušiu” iš nukentėjusiosios miegamojo sklido apie 02:37 val. ir apie 05:00 val.

Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. kovo 2d. nuo 00:00 val. iki 05:30 val. nukentėjusios L. V. bute, dažniausiai jos miegamajame, buvo nuteistasis M. M.. Minėtu laikotarpiu V. M. buvo neblaivus ir miegojo. Apie 02:37 val. nuteistasis pradėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją ir grasinti ją užmušti. Vėliau, laikotarpiu tarp 02:37 val. ir 05:30 val. nuteistasis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 87 smūgius, dėl dalies kurių ji vėliau nukraujavo. Nuteistasis apie panaudotą smurtą prieš nukentėjusiąją prisipažino liudytojams A. Š., M. S. ir V. P.. Liudytojas V. M. patvirtino, kad, būnant pas nukentėjusiąją, jai buvo sužalota nosis ir ji stipriai kraujavo, tačiau negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad nukentėjusiąją sužalojo nuteistasis. Liudytojas V. M. dalies duomenų galėjo neatskleisti dėl nuteistojo įtakos ir draugystės su nuteistojo sūnumi arba dėl buvusio didelio neblaivumo. Tai, jog nukentėjusioji stipriai kraujavo ir buvo baisus vaizdas dėl kraujo, patvirtino ir nuteistasis.

Be to, M. M. apžiūros metu nustatyta, kad įvykio metu jam buvo padaryti paviršiniai odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame žande, raktikaulio srityje, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, paveikus buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus vienas po kito. Dalis sužalojimų galėjo būti padaryta L. V. priešinantis, o kita dalis – smurtaujant prieš ją.

Kaip patvirtina specialisto išvada, sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė šoką, tačiau ji toliau galėjo rašyti kompiuteriu, bendrauti – vadinasi, ir parašyti tekstą kompiuteriu. Tokiu būdu nukentėjusioji paprašė pagalbos M. P. ir S. A., kad šie užblokuotų jos pavogtą telefoną, kurį nuteistasis vėliau nuvežė parduoti į lombardą. Telefonu nukentėjusioji pagalbos išsikviesti negalėjo, kadangi jo neturėjo. Kompiuteriu ji tik paprašė užblokuoti telefoną, o, manytina, kad pagalbos sau išsikviesti negalėjo dėl patirto šoko ir galimai patirtos lytinės prievartos.

Dėstomi argumentai dėl liudytojo S. A. parodymų.

Liudytojas S. A. nurodė tik apytikslį laiką, kada nukentėjusioji jam parašė, t. y. ji jam galėjo parašyti ir anksčiau.

Skirtingai nei nurodo apeliantas, nukentėjusiosios L. V. kompiuterio turinys buvo tirtas. Ekspertizės akte Nr. 11-2479 (15) nurodoma, kad „visų failų, esančių tyrimui pateikto nešiojamojo kompiuterio standžiajame diske, sąrašas, įrašytas į prie ekspertizės akto pridedamo DVD disko failą – Failų sąrašas.xlsx. Programos Magnet Forensics Internet Evidence Finder pagalba, iš tyrimui pateikto standžioj o disko buvo iškelti kataloguose ir laisvosiose srityse esantys elektroniniai laiškai, interneto naršyklių istorija, dokumentų ruošiniai ir kita informacija. Visa minėta informacija įrašyta į pridedamo DVD disko katalogą „Informacijos išrašas“ (žr. failą Case)“. „<...> buvo bandoma prisijungti prie socialinio tinklapio X paskyros www.x.com/l.v. Įvedus vartotojo slaptažodį <...>, gautas pranešimas, kad minėta X paskyra yra užblokuota (account disabled). <...> nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiu būdu buvo užblokuota minėta X paskyra”. „Iš X paskyros į elektroninį paštą – lv@y.com automatiškai buvo siunčiami laiškai, kuriuose buvo pranešama apie neperskaitytus pranešimus, pakvietimus ir kita informacija. <...> Darytina išvada, kad iki 2015 m. rugsėjo 23 d. X paskyra <...> nebuvo užblokuota. Nustatyta, kad elektroninio pašto dėžutėje paskutiniai elektroniniai laiškai buvo išsiųsti 2015 m. vasario 1 d.”.

Be to, 2015 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis pareiškė prašymą susipažinti su ekspertizės aktu ir suteikti galimybę persirašyti diską ir jį paanalizuoti. Protokole užfiksuota, kad teismas perskaitė ekspertizės aktą ir buvo peržiūrėta prie ekspertizės akto pateiktame diske esanti informacija. Daugiau su tuo susijusių prašymu gynėjas nereiškė.

Kaip patvirtina ekspertizės aktas ir 2015 m. gruodžio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolas, nukentėjusiosios kompiuteris buvo tirtas ir ištirtas. Nustatyti nukentėjusiosios siųsti el. laiškai, perkelta visa informacija iš kompiuterio ir jame buvę failai į DVD diską. Ekspertas mėgino prisijungti prie nukentėjusiosios „X” paskyros, tačiau ji buvo užblokuota ar deaktyvuota po 2015 m. rugsėjo 23 d. Su visu DVD disko turiniu nuteistasis ir jo gynėjas turėjo teisę susipažinti ir nurodyti nuteistąjį teisinančius duomenis, jei tokie būtų buvę DVD diske, tačiau susipažinę su kompiuterio turiniu tokių duomenų jie nepateikė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistosios kompiuteris nebuvo tirtas, yra klaidinantys.

Pažymėtina tai, kad kad apeliantas nepagrįstai nurodė, jog liudytoja M. P. ištrynė žinutes „X” paskyroje. Nuteistojo gynėjas dar 2015 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad „nukentėjusiosios „X“ paskyra <...> kaip suprantu, neaktyvi, dėl to nesimato kas buvo rašoma”. Taigi nukentėjusiosios rašytų žinučių nesimatė dėl to, kad jos paskyra buvo deaktyvuota, o ne dėl to, kad žinutės būtų ištrintos.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad po sumušimo nukentėjusioji būtų rašiusi M. S.. Kaip nurodė šis liudytojas, paskutinį kartą nukentėjusioji jam skambino 2015 m. kovo 1 d. apie vidurdienį, o į „X” žinučių jam nerašė, kas jam pasirodė keista. Todėl nepagrįsti teiginiai, kad buvo rašyta ir M. S..

Liudytojo A. Š. parodymai, taip pat M. M. prisipažinimas liudytojams M. S. ir V. P. paneigia nuteistojo teiginius, kad nuteistasis skambino A. Š. paklausti, ką pastarasis veikia. Kaip nustatyta byloje, M. M. liudytojui A. Š. skambino apie 07:00 val. Liudytojas V. M. ir nuteistasis parodė, kad iš nukentėjusiosios buto išvyko apie 05:00 val., įsėdo į pirmąjį troleibusą, grįžo į V. M. namus ir nuėjo miegoti. Todėl neįtikima nuteistojo versija, kad, pirma, jis grįžo taip anksti namo, antra, kad skambino tik paklausti, ką A. Š. veikia, kai A. M., pagal savo pateiktą versiją, jau turėjo būti namuose ir miegoti.

Aplinkybė, kad M. M. norėjo važiuoti pas L. V., paneigta liudytojų M. S., A. Š. ir V. P. parodymais, kurie iš esmės patvirtino, kad jis numetė raktus ir pasiūlė patiems važiuoti bei kažko bijojo.

Dėstomi argumentai dėl liudytojo V. M. parodymų.

Nuteistojo gynybinę versiją, kad L. V. pati padavė M. M. savo telefono aparatą ir susitarė, kad telefonas, bus atiduotas, kai ši sumokės 22 Eur, ir tai neva patvirtinančius V. M. parodymus, paneigia liudytojo J. M. parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad „P” telefoną buvo siekiama parduoti, kadangi taksi klientai neturėjo pinigų susimokėti. Akivaizdu, kad telefonas nebuvo paimtas kaip užstatas, o paimtas tikslu jį realizuoti. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas parodė, jog susitarimo tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo nesuprato.

Kaip minėta, liudytojas V. M. parodė, jog nukentėjusiosios bute beveik visada miegojo, buvo neblaivus, patvirtinti ar paneigti, kad nuteistasis mušė nukentėjusiąją, negalėjo, patvirtinti ar paneigti, ar nukentėjusioji jiems išeinant buvo sumušta, taip pat negalėjo, be to, jis taip pat klausė, ar tikrai nukentėjusioji nukrito, todėl tikėtina, kad jam kilo priešingų įtarimų. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji galėjo ir sumeluoti liudytojui (jei išties liudytojui taip sakė) dėl baimės vėl patirti smurtą, kadangi jai buvo suduoti ne mažiau kaip 87 smūgiai.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ir tai, kad po įvykio kitą dieną liudytojas V. M. kartu vyko su nuteistuoju į lombardą parduoti nukentėjusiosios telefoną. Tai patvirtino ir nuteistasis. Liudytojas J. M. patvirtino, kad telefonas buvo parduodamas, nes nuteistasis ir V. M. neturėjo pinigų susimokėti už taksi paslaugas. Liudytojas A. N. parodė, jog nuteistasis ir V. M. taksi automobilyje išsigandę kalbėjo „kas dabar mums bus”, o taksi vairuotojui tai paaiškino: nieko baisaus neatsitiko, tiesiog mirė viena pažįstama narkomanė. Taigi nuteistasis ir liudytojas turėjo pakankamai laiko suderinti savo parodymus.

Akivaizdu, jog nuteistasis ir V. M. neplanavo nukentėjusiajai grąžinti mobilaus telefono. Todėl ir liudytojo V. M. parodymai, teisinantys nuteistąjį, vertintini kritiškai, kadangi jis pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų padėti nukentėjusiajai, nesulaikė nuteistojo nuo fizinės prievartos panaudojimo prieš nukentėjusiąją, nepranešė apie labai sunkų nusikaltimą, kartu su nuteistuoju realizavo nukentėjusiajai priklausantį turtą, yra nuteistojo sūnaus draugas. Jei V. M. patvirtintų, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiąją ir ją nužudė, tai tokiu atveju pats atsakytų pagal BK 238 str. 1 d. už nepranešimą teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą. Todėl V. M. parodymai dėl nukentėjusiosios žodžių ir nuteistojo veiksmų vertintini kritiškai.

Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apkaltinamasis nuosprendis grįstas ne prielaidomis, o tarpusavyje susijusių netiesioginių įrodymų visuma, todėl atmestini skundo argumentai dėl BPK 20 str. 5 d. pažeidimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Nors tiesioginių įvykio liudytojų nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų netiesioginių įrodymų visumą, padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas savo išvadas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 str. reikalavimus. Pagal BPK 20 str. 3 d. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą - ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-482-139/2015 ir Nr. 2K-539/2011). Baudžiamojo proceso taisyklės neįtvirtina reikalavimo kaltę pagrįsti tik tiesioginiais įrodymais, o jų nesant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas negalimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2013).

Nuteistasis parodė, kad intymių santykių su nukentėjusiąją neturėjo. Tačiau specialisto išvada Nr. S 196/15(01) nustatyta, kad nustatyti kam priklauso nukentėjusiosios L. V. tamponėliuose su makšties turiniu rastas sperminis skystis negalima. Vadinasi, iki mirties nukentėjusioji turėjo lytinių santykių. Liudytojas M. S. parodė, kad M. M. savo draugams yra paminėjęs ir prievartavimo atvejį. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis įvykio naktį paklausė M. M., kodėl išvažiavo D. M., M. M. trumpai paaiškino, kad D. M. supyko, nes M. M. turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąją. Todėl byloje yra duomenų, kad nuteistasis lytinių santykių su nukentėjusiąją turėjo.

Apelianto argumentai, kuriais iš esmės šmeižiama nukentėjusiosios asmenybė, nėra niekaip susiję su nagrinėjama byla. Nėra jokių duomenų, kad nuteistojo veiksmus būtų lėmęs koks nors rizikingas ar provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Priešingai, būtent nuteistasis neturėdamas rimtos priežasties (dėl to, kad nukentėjusiojo su banko kortele negalėjo atsiskaityti už nuteistojo sūnaus taksi) sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 87 smūgius ir prieš ją naudojo fizinę prievartą nuo 02:37 val. iki 05:30 val. Nukentėjusioji, būdama moteris ir fiziškai silpnesnė už nuteistąjį, taip pat apsvaigusi nuo alkoholio, neturėjo galimybės pasipriešinti fiziškai stipresniam nuteistajam. Apelianto argumentai apie alkoholio koncentraciją nukentėjusiosios kraujyje gali tik patvirtinti, jog nukentėjusioji praktiškai buvo bejėgiškos būklės dėl neblaivumo ir nuteistojo prievartos jai sukelto šoko.

Dėl prašymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis, ar buvo tirtas nors vienas kraujo mėginys iš nusikaltimo vietos, ir kviesti ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją, kuri paaiškintų, kodėl tokie veiksmai nebuvo atlikti. Pirma, visiškai neaišku, kokį asmenį apeliantas nori apklausti papildomai (vardas, pavardė, darbovietė). Antra, toks prašymas nebuvo teiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Trečia, išsamius paaiškinimus apie nukentėjusiosios nukraujavimą ir kraujo šaltinius davė specialistas S. L., apklaustas teisme. Ketvirta, visiškai neaišku, kokią įtaką pirmiau nurodyti duomenys turėtų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumui.

Dėl prašymo paskirti ekspertizę ir ištirti, kas buvo rasta M. M. panagėse. Tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme. Be to, neaišku, kokią įtaką pirmiau nurodyti duomenys turėtų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumui.

Dėl prašymo iš naujo apklausti liudytojus M. S., M. P. ir A. Š., siekiant pašalinti parodymų neatitikimus. Neaišku, kokie yra nepašalinti liudytojų parodymų neatitikimai. Liudytojai davė išsamius parodymus, pirmosios instancijos teismas juos tinkamai įvertino ir dėl jų išsamiai pasisakė apkaltinamajame nuosprendyje.

Dėl prašymo išreikalauti informaciją iš Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties apie pagalbos kvietimo L. V. atvejus ir jų pobūdį. Tačiau apeliantas nenurodo, kokią įtaką minėti duomenys turi pirmosios instancijos priimti nuosprendžio teisėtumui. Toks prašymas nebuvo teiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, nukentėjusiosios mirties priežastis nurodyta specialisto išvadoje Nr. M 276/15 (01), taip pat ją patvirtino apklaustas specialistas S. L..

Liudytojai V. P., M. S. ir A. Š. parodė, kad po bernvakario šventimo jie ir M. M. nuvažiavo pas L. V.. Vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko V. P. ir M. S. išvažiavo. A. Š. parodė, kad jis buvo užmigęs, o atsikėlęs pamatė, kad bute yra tik M. M. ir L. V.. V. P. ir M. S. parodė, kad konfliktų, pykčių nebuvo, o liudytojas V. P. parodė dar ir tai, kad L. V. nebuvo sumušta. A. Š., M. M. ir L. V. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojas A. Š. parodė, kad paskambino M. M. sūnus D. M., kuris neturėjo buto raktų. Atvažiavus D. M. ir V. M. tarp M. M. ir L. V. įvyko žodinis konfliktas, nes L. V. nesumokėjo už taksi paslaugas, nors buvo susitarę. Liudytojas A. Š., nusprendęs važiuoti į namus, iš L. V. buto išėjo su V. M.. Liudytojas A. Š. parodė, kad iki jo išėjimo L. V. sužalota nebuvo. Bute liko tik M. M., jo sūnus D. M. ir L. V.. Jis, A. Š., į L. V. butą negrįžo, o V. M. žadėjo grįžti. Liudytojas D. M. taip pat parodė, kad jis su draugu V. M. nuvažiavo pas L. V., nors L. V. sakė, kad sumokės už taksi paslaugas, tačiau nuvažiavus nesumokėjo, todėl taksistui paliko V. M. telefoną. Bute buvo M. M., A. Š. ir L. V.. Vartojo alkoholinius gėrimus, po kažkurio laiko A. Š. ir V. M. išėjo į parduotuvę pirkti alaus. Jis liko su M. M. ir L. V., toliau vartojo alkoholinius gėrimus, po to jie nuėjo į kitą kambarį, o jis liko vienas. Nusprendė važiuoti į namus, nes nebebuvo ką veikti, o draugas V. M. negrįžo. Jam esant bute M. M. su L. V. nesipyko. Jį išlydėjo L. V., kuri buvo labai girta, ji svirduliavo, buvo nugriuvusi aukštelnika, taip pat, atrodo, kad jos kakta buvo sutrenkta, ant kaktos buvo kažkas panašaus į mėlynę, sakė, kad buvo nugriuvusi. Jis iš buto išėjo apie 20-21 val. Liudytojas D. M. parodė ir apie tai, kad jam išvykus, į butą grįžo V. M., kuris iš L. V. buto išėjo kartu su M. M.. Liudytojas V. M. parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir D. M. apie tai, kaip atvyko pas L. V.. V. M. parodė, kad pas L. V. matė mėlynę po kaire akimi. Jam ir D. M. nuėjus į butą, kuriame buvo M. M., A. Š. ir L. V., jie vartojo alkoholinius gėrimus. A. Š. jam pasiūlė eiti į piceriją ir jie išėjo. Bute liko D. M., M. M. ir L. V.. Po kurio laiko A. Š. pasiūlė važiuoti į K. gatvę, bet jis atsisakė ir grįžo į butą, kuriame jau D. M. nebuvo, butas buto atrakintas ir jame buvo M. M. ir L. V.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Po to jis išėjo pasivaikščioti ir į butą grįžo po maždaug valandos. Vėl visi vartojo alkoholinius gėrimus ir jis, V. M., prigulęs ant sofos užmigo. Atsikėlė, norėjo važiuoti į namus, kadangi durys buvo užrakintos iš vidaus, M. M. ir L. V. ieškojo raktų, o jis ir vėl užmigo. Jam miegant girdėjo, kad kambaryje vyksta barnis tarp M. M. ir L. V.. Prabudęs pamatė, kad L. V. nosis prakirsta, iš nosies bėgo kraujas, padėjo jai susitvarkyti. Ji sakė, kad pati nukrito. V. M. kartu su M. M., šis turėjo L. V. telefoną ir buto raktus, išėjo iš L. V. buto, viešuoju transportu grįžo pas jį į namus. Jiems išeinant L. V. šaukė, kad iškvies policiją. L. V. telefoną nunešė į lombardą. Nukentėjusiojos kaimynas liudytojas D. K. parodė, kad naktį jį pažadino triukšmas, jis išgirdo vyrišką balsą, sakantį „užmušiu“, ir L. V., sakančią „nusiramink“. Po šių žodžių išgirdo garsą, panašų į baldų stumdymą. Liudytojas parodė, kad tokius žodžius išgirdo 2 val. 37 min., o garsą, panašų į baldų stumdymą, po 10-20 min. Tikslų laiką žino, nes šalia padėtas šviečiantis laikrodis. Liudytojai M. P. ir S. A. parodė, kad jiems L. V. rašė socialiniame tinklalapyje „X“ ir prašė paskambinti į mobilaus ryšio bendrovę bei užblokuoti jos telefoną. M. P. parodė, kad nukentėjusioji apie dingusi telefoną jai rašė 2015 m. kovo 2 d. 5 val. 44 min., o S. A. parodė, jog jam rašė apie tai, ar pametė, ar pavogė telefoną, apie 6 val. 30-40 min. Liudytojas S. A. parodė, kad jis paskambino į mobilaus ryšio kompaniją ir užblokavo nukentėjusiosios telefoną, apie tai parašė ir L. V., kuri jam padėkojo, tačiau ji į paskutinę jo žinutę, kurią išsiuntė 7 val. 12 min., nebeatrašė. Iš apžiūros protokolo matosi, kad iš įvykio vietos buvo paimtas ir apžiūrėtas nukentėjusiosios L. V. kompiuteris „A“, kuriame nurodyta, jog tiek iš išorės, tiek kompiuterio ekranas, kvaliatūra gausiai sutepti rudos spalvos sutepimais (1 t., 44-46, 52 b.l.). Liudytojas A. Š. parodė, kad kitą rytą, apie 7 val., jam paskambino M. M. ir paprašė sužinoti, ar L. V. neparašė pareiškimo policijoje, pasakė, kad tarp jų įvyko konfliktas. Pas A. Š. atvykęs M. M. pasakė, kad tarp jo ir L. V. įvyko konfliktas, jis jai bokalu sudavė ir prakirto galvą, buvo daug kraujo, bandė stabdyti kraujavimą. Nors tos pačios apklausos metu teisme A. Š. parodė ir apie tai, kad tiksliai neprisimena, ką M. M. sakė, ar tai, kad L. V. sudavė bokalu, ar ji griuvo ant bokalo. Liudytojas V. M. taip pat parodė, kad kitą dieną M. M. užsiminė apie bokalą, kuris neva nukrito nukentėjusiajai ant galvos. Iš apžiūros protokolo matosi, kad iš įvykio vietos buvo paimti ir apžiūrėti trys alaus bokalai ir dvi taurės, ant jų matomi rudos spalvos sutepimai (1 t., 44-46, 47 b.l.). Liudytojas M. S. parodė, kad kitą dieną jam paskambino A. Š. ir pasakė, kad jam paskambino M. M., kuris pasakė, jog susipyko su L. V., ją pastūmė ir ji prasiskėlė galvą. Jis taip pat pasakė, kad truputį ją ir sumušė. Tiek A. Š., tiek M. S. skambino L. V., tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Liudytoja M. P. parodė, kad M. S. prašymu nuėjo prie L. V. buto durų, beldėsi, šaukė, bet niekas neatsiliepė. Apie 12 val. 30 min. girdėjosi tarsi bute kas nors krenta, dūžta, bet niekas neatsiliepė. Liudytoja M. P. parodė, kad A. Š. ir M. S. pasakė, jog pats nuteistasis prisipažino, kad jis L. V. sumušė, užrakino bute ir pasiėmė buto raktus. Liudytojas M. S. parodė, kad iš M. M. draugų girdėjo, kad pats nuteistasis pasakojo apie suduotus smūgius L. V.. Liudytojai V. P. ir M. S. parodė, kad M. M. papasakojo, kad jis L. V. pastūmė, ji krito ir prasiskėlė galvą, o M. S. parodė dar ir apie tai, kad kretant nukentėjusioji atsitrenkė į virtuvės kampą. Liudytojui M. S. skambino buvusi M. M. žmona B. L., kuri paklausė, kas atsitiko. Pati liudytoja B. L. parodė, kad ieškojo M. M. per jo draugus dėl sūnaus reikalų. Liudytojai A. Š., V. P., M. S., M. P. ir V. M. parodė, kad M. M. atidavė L. V. buto raktus, o M. S. parodė dar ir apie tai, kad atiduodamas raktus nuteistasis pasakė, kad bute pamatysite baisų vaizdą, tegul aiškinasi policija. Liudytojai M. P., M. S., V. P. nuvažiavo į L. V. butą, o M. M. ir A. Š., taip pat ir V. M. nevažiavo. Specialisto išvadoje Nr. G 790/15 (01) nurodyta, kad 2015 m. kovo 3 d. M. M. nustatyti kūno sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti galimai paros laikotarpyje iki apžiūros. M. M. užfiksuoti tokie sužalojimai: paviršiniai odos nubrozdijimai kairiame žande, kairio raktikaulio srityje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje. Išvadoje nurodyta ir tai, kad dešinė plaštaka sužalota nugariniame paviršiuje tarp IV-V delnakaulio krumplių (2 t., 42-43 b.l.). Liudytojai V. P. ir M. P. parodė, kad nuvažiavus pas L. V. jos buto nepavyko atrakinti M. M. paduotu raktu, nes buto durys buto užrakintos iš vidaus, o liudytojas M. S. parodė dar ir apie tai, jog iš vidaus spynoje buvo įdėtas raktas. Iškvietė policijos pareigūnus ir gaistrinę. Policijos pareigūnas liudytojas V. M. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą buvo skambinusi mergina ir keli vaikinai, taip pat jie nurodė, kad paskutinį kartą su L. V. bendravo socialiniame tinklalapyje „X“ apie 6 val. ryte. Jam paaiškino, kad L. V. susipyko su vaikinu, su kuriuo linksminosi, jis ją pastūmė ir ji kažkur atsitrenkė. Skambino į duris, tačiau buto durų niekas neatidarė, po to iškvietė priešgaistrinę pagalbą, kuri pateko į butą bei rado L. V. lavoną. Liudytojas parodė dar ir apie tai, kad bute buvo daug kraujo. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad įvyko vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame protokole nurodyta, kad apžiūros metu fiksuota didžiulė betvarkė bute: išmėtyti drabužiai, indų šukės, išmėtyti komodų stalčiai. Apžiūros metu daugelyje vietų užfiksuotos dėmės panašios į kraują. Dėmė, panaši į kraują, pirmiausia užfiksuota ant laiptinės durų rankenos vidinės pusės. Patekus į butą, prieškambaryje, po kaire nuo įėjimo durų rudos spalvos sutepimai užfiksuoti ant sienos šalia durų staktos. Prie vonios kambario ant grindų guli pagalvė, ant kurios taip pat fiksuota rudos spalvos taškinė dėmė. Vonios kambaryje rudos spalvos sutepimai užfiksuoti kriauklės vidinėje dalyje. Prieškambaryje šalia kėdžių ant spausdintuvo guli striukė, kuri gausiai sutepta rudos spalvos dėmėmis. Rudos spalvos sutepimai nustatyti ir ant prieškambario sienos. Tarpduryje iš prieškambario į miegamąjį sumesta krūva rūbų, o kai kurie iš jų gausiai sutepti rudos spalvos dėmėmis. Rudos spalvos dėmės užfiksuotos ir po rūbais tiek ant prieškambario, tiek ant miegamojo kambario grindų. Rudos spalvos taškinės dėmės užfiksuotos tiek ant miegamojo kambario durų, tiek ant šių durų staktos. Miegamajame ant grindų numesti du komodos stalčiai, vienas iš kurių suteptas rudos spalvos dėmėmis. Po miegamajame stovinčia lova ant surasto kompiuterio užfiksuoti gausūs rausvos spalvos sutepimai. Gausiai rudos spalvos dėmėmis, krešuliais sutepta ir ant lovos esanti patalynė – paklodė, pagalvė ir antklodė. Taškinės rudai raudonos spalvos dėmės su patekėjimais užfiksuotos ant miegamojo lovos rėmo, galvūgalyje ant atlošo. Rudos spalvos sutepimai užfiksuoti ir ant rūbų, kurie sumesti ant žemės šalia spintos. Ant šios drabužių krūvos guli tuščias komodos stalčius, kuris taip pat suteptas rudomis dėmėmis. Keli rudos spalvos sutepimai užfiksuoti ir ant kairės miegamojo kambario sienos. Rudos spalvos sutepimai užfiksuoti ir virtuvėje – svetainėje ant šaldytuvo durelių. Moteriškos lyties lavonas rastas virtuvėje – svetainėje šalia šaldytuvo, sėdimoje padėtyje, atsirėmęs į gulinčią kėdę. Tiek megztinis, tiek kelnės ant lavono suteptos rudos spalvos dėmėmis (1 t., 11-17, 18-43 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. M 276/15 (01) nurodyta, kad L. V. mirė nuo galvos sumušimo, kas komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė buvo konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu – 2015 m. kovo 2 d. 18 val. 00 min. Išvadoje nurodyta, kad nuo L. V. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 6-12 val. L. V. lavono kūne nustatyta: daugybinės kraujosruvos veide ir galvoje, muštinės žaizdos kaktos dešinėje ir dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje, daugybinės minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušio kairėje ir kairio užausio srityje, daugiaskeveldriniai nosikaulių ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžiai. Tai komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Nustatyta, kad nurodyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) vienos – kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad įvertinus L. V. lavono kūne nustatytų sužalojimų visumą, jų įvairuojančius dydžius ir lokalizacijas bei padarymo laiką, šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Po galvos sumušimo L. V. galėjo išgyventi valandos – kelių valandų laikotarpiu. L. V. lavono kūne nustatyti sužalojimai galvoje ir veide padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių, krūtinėje, pilve, nugaroje ir juosmenyje – mažiausiai 23 trauminiais poveikiais, rankose – mažiausiai 22 trauminiais poveikiais, kojose – mažiausiai 31 trauminių poveikių (1 t., 87-95, 96-98 b.l.). Specialistas S. L. teisme patvirtino savo išvadą Nr. M 276/15 (01) ir paaiškino, kad L. V. buvo padaryti sužalojimai galvoje, krūtinėje, juosmeninėje dalyje, rankose, kojose. Mirtį įtakoję sužalojimai – galvos sužalojimai. Pagrindinis sužalojimas yra nosies daugiaskeveldrinis lūžis ir kremzlinis nosies dalies lūžis, kuris sukėlė ūmų kraujavimą, dėl to išsivystė vidaus organų mažakraujystė. Nukentėjusioji mirė nuo nukraujavimo. Specialisto vertinimu nosies daugiaskeveldrinis lūžis buvo padarytas su didesne jėga, tai galėjo būti smūgis. Specialistas paaiškino dar ir tai, kad galvos sužalojimai negalėjo būti padaryti nugriuvus, nes jų lokalizacija labai skirtinga. Specialistas taip pat paaiškino, kad po nosikaulio lūžio nukentėjusioji gyveno valandos ar kelių valandų laikotarpyje, kol nukraujavo. Kraujavimas vyko į išorę, turėjo būti gausus. Veidinėje dalyje buvo nustatytos dvi muštinės žaizdos, iš kurių taip pat kraujavo. Po sužalojimų nukentėjusioji galėjo atlikti įvairiausius veiksmus. Ji galėjo vaikščioti, kalbėti, galėjo rašyti žinutę. Įvertinus tai, kad nosies lūžis daugiaskeveldrinis ir yra kremzlinės dalies sužalojimas, be specializuotos medicininės pagalbos kraujavimas nesustabdomas.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytoja M. P. parodė, kad L. V. jai rašė tik prašydama užblokuoti jos telefono numerį, taip pat paneigė tai, kad pareigūnui V. M., kuris surašė tarnybinį pranešimą, pasakė, jog per socialinį tinklalapį „X“ jai L. V., be kito prašymo dėl telefono, parašė dar ir tai, kad jos praskelta galva, nes M. M. ją pastūmė. Ši liudytoja teisme parodė, kad apie tai, jog M. M. sumušė L. V., sužinojo iš A. Š. ir M. S., kuriems pasakė pats nuteistasis. Ir iš ekspertizės Nr. 11-1534(16) išvadų bei eksperto paaiškinimo apeliaciniame teisme matosi, kad nebuvo rasti jokie L. V. susirašinėjimai su minėta liudytoja. Nors liudytojai M. P. ir S. A. parodė, kad jiems nukentėjusioji apie 5 val. 44 min., 6 val. 30-40 min. ir rašė socialiniame tinklalapyje, o nuteistasis M. M. ir liudytojas V. M. parodė, kad jie iš nukentėjusiosios buto išėjo, kai pradėjo važiuoti visuomeninis transportas, apie 4 val., o liudytoja M. P. parodė dar ir apie tai, kad kitą dieną po įvykio apie 12 val. 30 min. prie L. V. buto durų girdėjo iš buto sklindančius kritimo, dūžimo garsus, tačiau specialisto išvadoje Nr. M 276/15 (01) ir nurodyta, kad po galvos sumušimo L. V. galėjo išgyventi valandos – kelių valandų laikotarpiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir apžiūros protokolas patvirtina, kad po M. M. išėjimo iš jos buto ir būdama sumušta ir kraujuojanti nukentėjusioji L. V. naudojosi kompiuteriu, nes iš apžiūros protokolo matosi, kad nukentėjusiosios kompiuteris „A“ tiek iš išorės, tiek kompiuterio ekranas, kvaliatūra gausiai sutepti rudos spalvos sutepimais. Tai, kad nukentėjusioji neprašė liudytojų pagalbos, o prašė tik užblokuoti jos telefoną, nepaneigia nuteistojo M. M. kaltės.