- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- 1-74-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31523-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- G. Ž., R. A. Ž., J. S.
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Linas Mažonas
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.2.10Kratos ir poėmio tvarka (BPK 149 str., 150¹ str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
nukentėjusiesiems: G. Ž., R. A. Ž., J. S. ir jų įgaliotajam atstovui advokatui Linui Mažonui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
T. M. 2023 metų rugpjūčio 15 dieną, laikotarpiu nuo 16.35 val. iki 16.50 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu su A. Ž., sudavė A. Ž. ne mažiau kaip trylika smūgių kumščiu ir metaline lazda į įvairias kūno vietas, šiais veiksmais padarė A. Ž. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-skruosto-žando srityje, kairės akies vokuose, kairio peties srityje, nugaroje abipus; odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, pakaušio dešinėje, kryžmens srityje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje; kraujosruvas krūtinės priekinio paviršiaus minkštuose audiniuose, krūtinės kairės pusės minkštuose audiniuose, kairio smilkinio minkštuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat, jis buitiniu peiliu tyčia ne mažiau kaip tris kartus smogė į blauzdas ir kaklą nukentėjusiajam A. Ž., tuo padarė pjautines žaizdas kaklo kairėje, kairėje blauzdoje, kraujosruvą kaklo kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat buitiniu peiliu tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiajam A. Ž. į šlaunis, tuo padarydamas aklas durtines pjautines žaizdas abiejose šlaunyse, kas komplikavosi žaizdų infekcija, uždegimine organizmo intoksikacija, sepsiu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ir nuo ko nukentėjusysis A. Ž. 2023 m. rugpjūčio 20 dieną 12.20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Kaunas, mirė, tai yra, tyčia nužudė A. Ž..
Be to, T. M. 2023 metų rugpjūčio 15 dieną, laikotarpiu nuo 16.35 val. iki 16.50 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš A. Ž., šiam matant, paimdamas nuo stalo atvirai pagrobė nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį 40 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino tik dėl atvirosios vagystės, savo kaltės dėl nužudymo – nepripažino. Kaltinamasis teismui paaiškino, kad iki šio įvykio A. Ž. nepažinojo. 2023 m. rugpjūčio 15 d. jam paskambino pažįstamas K. L. ir paprašė padėti atsiimti daiktus, nes A. Ž. jo mamai neatidavė daiktų. K. pasakojo, kad A. Ž. jo mamą svaigina vaistais, kad ją daug kartų mušė. Jei abu su mama tai pasakojo, ir pats yra matęs ant jos mėlynes. K. prašė įspėti A. Ž., kad nelįstų ir atsiribotų nuo jo mamos. Buvo dienos vidurys, kai jis, K. ir jo mama taksi, kurį jis iškvietė per ,,B“ programėlę, nuvažiavo pas A. Ž.. Jo adresą pasakė K.mama. A. Ž. atidarė duris, jie užėjo į butą. A. Ž. buvo neblaivus, nes svirduliavo, dėvėjo marškinėlius ir šortus. Iš pradžių jis stovėjo koridoriuje, o K. su mama nuėjo į miegamąjį, A. Ž. irgi nuėjo į miegamąjį. Jis į tą kambarį nuėjo tik tada, kai A. Ž. pradėjo rėkti ant K. mamos bei grasinti jai. K. paprašė ateiti į kambarį, nes A. Ž. pastūmė jo mamą. Jam atėjus į kambarį, A. Ž. buvo prie lovos, K. atsitraukė, K. mama stovėjo prie jo. Stovėdamas prie lovos, A. Ž. iš po pagalvės išsitraukė peilį. Peilis imitacinis medžioklinis, nulūžusiu galiuku. Kai A. Ž. išsitraukė peilį, jis pastūmė jį ir A. Ž. įdūrė jam į koją. Tada jiedu susimušė. Jis su šluotos kotu, buvusiu kambaryje, dešimt kartų trenkė A. Ž. į nugarą, o jis vėl puolė jį su peiliu, sudavė jam daugiau nei penkis smūgius peilio rankena. Jis trenkė A. Ž., o šis trenkė jam tokiu kaip šiupeliuku. Jam peilis iškrito iš rankų ant grindų. Po to A. Ž. išsitraukė pistoletą, šovė į sieną. Tai buvo dujinis pistoletas, nes po šūvio iškart pasijautė dujos. Jis tą peilį paėmė nuo grindų ir iš pradžių peiliu nieko nedarė. A. Ž. ėjo link jo su ginklu, tada jis kažkaip pasisuko ir netyčia A. Ž. pataikė peiliu į kairę koją. Tada A. Ž. ištraukė pistoletą ir iššovė, o jis sudavė antrą smūgį jam į kitą koją peiliu. Smūgio į kaklą į kaklą neprisimena. K. buvo toje pačioje patalpoje, jis viską matė. A. Ž. jokių veiksmų K. atžvilgiu neatliko, tik grasino. K. mama jau buvo išėjusi iš buto. Išeidamas iš buto jis nuo spintelės pasiėmė A. Ž. telefoną, kad neskambintų daugiau K. mamai. Išėjęs iš buto telefoną iš karto sulaužė ir išmetė kažkur prie garažų. Peilį, kuriuo dūrė A. Ž., taip pat pasiėmė su savimi ir vėliau nuvežęs į sodą (duomenys neskelbtini), paliko pas savo draugę O.. Išėjus iš A. Ž. buto, jis iškvietė ,,B“ ir visi išvažiavo. K. mama iš A. Ž. pasiėmė vaikišką dviratuką ir kuprinę. Dėl nužudymo jis savo kaltės nepripažįsta, nes nenorėjo A. Ž. nužudyti, galvojo, kad jį sužalos ir viskas. Pripažįsta sudavęs dešimt smūgių šluotos kotu į nugarą ir du kartus dūręs A. Ž. į abi kojas, tačiau nepripažįsta sudavęs smūgius kumščiais. Jis įvykio metu buvo blaivus, brendį gėrė tik vakare po įvykio. A. Ž. buvo neblaivus, nes svirduliavo. K. buvo neblaivus, nes pats sakė, kad kažkur gėrė. K. mama irgi buvo išgėrusi. Tą dieną pas A. Ž. važiavo du kartus: vieną kartą kartu su K. ir jo mama, o antrą kartą dviese su K..
Papildomai duodamas parodymus teismui kaltinamasis T. M. paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. pas A. Ž. važiavo du kartus. Pirmą kartą kartu su K. ir jo mama. Tą kartą jis buvo išgėręs vieną stikliuką ,, (duomenys neskelbtini)“ degtinės. Antrą kartą važiavo dviese su K., tada buvo išgėręs kelis stikliukus, gal tris. Važiuodamas antrą kartą pas A. Ž., ketino jį truputį sumušti. Nebuvo jokio šaunamojo ginklo. A. Ž. nesmaugė, tik atsitraukiant stumdamasis nuo jo peiliu pataikė jam į kaklą. Atvažiavus antrą kartą pas A. Ž., jie su K. nuėjo paskui jį į kambarį, ten susiginčijo dėl A. Ž. elgesio su K. mama, dėl daiktų, dėl to, kad ji buvo prieš tai sumušta ir stumdoma. Pasiaiškinti pas A. Ž. jis važiavo savo noru, niekas jo neprašė, važiavo pamokyti, kad elgtųsi kitaip. Kai jie pradėjo ginčytis, A. Ž. jį stumtelėjo, jis buvo agresyviai nusiteikęs, sakė jam, kad daugiau neskambintų O., kad pamirštų ją A. Ž. jį stūmė, o jis jam trenkė šluotos kotu, tada A. Ž. dar labiau įniršo ir jiedu stipriai susimušė. Kai jie su A. Ž. susimušė, K. stovėjo už jo atsitraukęs, vėliau iš viso išėjo į virtuvę. Iš kur atsirado peilis negali pasakyti. Jis išsigando, kad nelaimės prieš A. Ž. ir atsitraukdamas norėjo su peiliu jį išgąsdinti. A. Ž. neleido jam išeiti iš buto, vis puolė jį. Jis paėmė peilį ir sudavė A. Ž. į kaklą, kiek pamena, įpjovė vieną kartą. A. Ž. nustūmė ant lovos, bet jis vėl stojosi, puolė jį. Tada jis A. Ž. dūrė du kartus peiliu, pataikė į kojas. Baigė muštis, nes išsigando, ką padarė, kad sužalojo A. Ž. peiliu. Pagalbos nekvietė, nes išsigando, kad už tai reikės atsakyti, be to, A. Ž. nebuvo bejėgiškoje būsenoje, jam su K. išėjus iš buto, A. Ž. iškart atėjo užsirakinti duris, nesimatė, kad jam kažkas būtų, jis vaikščiojo.
2023-11-07 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, T. M. parodė, kuriame kambaryje moralizavo A. Ž., iš kurios vietos A. Ž. išsitraukė peilį (iš po pagalvės, buvusios lovoje) ir sėdėdamas lovoje juo užsimojo, parodė, kaip jis (T. M.) nuo grindų pasiėmė pagalį ir juo penkis–šešis kartus trenkė A. Ž. per nugarą, parodė vietą ant grindų (prie lovos), kur iškrito peilis ir jis jį pasiėmė, ant manekeno parodė, kaip peiliu sudavė kelis smūgius A. Ž. į koją. Paaiškino, kad išeidamas iš buto, peilį išsinešė su savimi ir nuvežė į sodus. Nuvykus į sodus, esančius (duomenys neskelbtini), T. M. paaiškino, kad peilį paslėpė malkinėje, virš durų, paprašius parodyti tą vietą, peilio toje vietoje nebuvo. T. M. paaiškino, kad peilis gali būti jo kuprinėje, paprašius parodyti vietą, kur yra jo kuprinė, T. M. parodė vietą namo viduje, pirmame aukšte, kur ant sienos buvo pakabinta juodai raudonos spalvos kuprinė, o jos viduje buvo peilis su šviesiai rudos spalvos rankena (3 t., b. l. 121–123).
Nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad A. Ž. buvo jos sūnus, kuris gyveno atskirai (apie 20 metų), su juo buvo artimas ryšys, sūnus buvo nuoširdus, jam reikėdavo pasišnekėti, kiekvieną dieną susiskambindavo telefonu, o kada būdavo laisvas, atvažiuodavo pas juos, šnekėdavo apie šeimos reikalus, padėdavo atlikti buities darbus namuose ir sode, sutvarkydavo tėvo automobilį. Jis buvo šeimos siela, viską sutvarkydavo, viską prižiūrėdavo. Ji buvo prieš, kad sūnus bendrautų su O. L., nes paskutiniu metu ji jį girdydavo, jam reikia eiti į darbą, o ji ateina su buteliu alaus. Jie kartu negyveno, O. L. pas jį tik ateidavo, jos daiktų sūnaus bute nėra mačiusi. 2023 m. nuo rugpjūčio 5 d. iki 17 d. jie su vyru buvo Šventojoje, A. kiekvieną dieną paskambindavo pasišnekėti. Rugpjūčio 15 d. iki pietų sūnaus skambučio nebuvo, todėl paskambino ji. Telefonas buvo išjungtas, A. neatsiliepė. Skambino kelis kartus, bet sūnus neatsiliepė. Tada ji paskambino O. L., bet jos numeris buvo užblokuotas. Rugpjūčio 17 d. iš ryto važiavo namo, nes neramu, kodėl A. neatsiliepia. Atvažiavusi pas sūnų pamatė, kad jis visas mėlynas, akys uždaužytos. Paklausė sūnaus, ką reiškia ta tavo pandos išvaizda, o jis žiūrėjo į ją gailiomis akimis ir parodė kojas, jos buvo subadytos ir ištinusios. Sūnui skaudėjo, sakė turėjęs „K“, kurį susileisdavo nuo skausmo. Paprašė jos nupirkti tvarsčių ir „K“. A. papasakojo, kad jį subadė, kai dūrė trečią kartą stipriai pasileido kraujas, jie išsigando paėmė jo telefoną ir pasakė, kad jeigu nesikreipsi į ,,mentus“, po savaitės grąžins peilį ir telefoną ir patys išbėgo. Sūnus prisiminė, kad turi nenaudojamą telefoną, iš kurio galima be kortelės išsikvieti pagalbą. Jis pasiskambino į klinikas, pasakė, kad kraujuoja žaizda, jam pasakė ką daryti, kad nenukraujuotų ir jis užspaudęs laikė tą žaizdą, kol atvažiavo grietoji. Atvykę greitosios medikai jį išsivežė, sutvarkė žaizdas, rekomendavo leistis „K“ ir pakaitom gerti „I“. Kadangi buvo savaitgalis sūnus sakė pats bandysiąs persirišti žaizdas. Ji nupirko jodo, vandenilio peroksido, pleistrų. Sūnus sakė, kad pakaitomis susileidžia „K“, išgeria „I“, kas šiek tiek apmažina skausmą, bet vis tiek skauda visą kūną. Tą pačią dieną ji atvežė maisto, bet sūnus sakė nieko negalintis valgyti, viską išvemia. Rugpjūčio 18 dieną siūlė sūnui važiuoti į klinikas, nes dešinioji šlaunis buvo patinusi, paraudusi. Kadangi buvo savaitgalis, sūnus sakė palauks iki rytojaus. Sūnus sunkiai vaikščiojo, todėl susitarė, kad sekmadienį nuveš jį į klinikas, o pirmadienį į policiją. Rugpjūčio 20 d. ryte skambino sūnui, signalas buvo geras, tačiau niekas neatsiliepė. Kadangi telefonu sūnus neatsiliepė, su vyru nusprendė nuvykti į jo namus. Atvyko apie 12 val., atsirakino duris ir kambaryje ant grindų rado sėdintį savo sūnų, kuris buvo be gyvybės ženklų.
Nukentėjusysis R. A. Ž. parodė, kad A. Ž. buvo jo sūnus. A. dirbo saugos tarnybose, yra sakęs, kad labai gerai atskyrė tuos, kurie mėgsta išgerti ir kurie vartoja narkotikus. Kai į jo butą antrą kartą atėjo T. ir K., sūnui jie pasirodė labai keistai, sūnus pasakė, kad jie narkotikų buvo apsiuostę, įėję į butą nieko nesakė, buvo smūgis į tarpuakį, mušė lazda, po to įstūmė į miegamąjį ir jį smaugė. Jis buvo tiek pridusęs, kad akyse pradėjo raibuliuoti, kai atleido, sūnus įkvėpė oro, po to T. griebė peilį ir pradėjo badyti jam kojas. A. buvo pasiprotavęs, kadangi dirbo apsaugos tarnybose, buvo fiziškais tvirtas vyrukas, sveikatos problemų neturėjo, nuo vieno tikrai būtų atsigynęs, todėl daro prielaidą, kad mušė ne tik T., bet ir K.. Kai jie su žmona bandė paskambinti A., jo telefonas buvo išjungtas arba išsikrovęs. Prisiskambinti O. L. jiems taip pat nepavyko, nes ji buvo užblokavusi tiek jo, tiek žmonos telefoną. Apie sūnaus ir O. L. santykius žinojo, jis buvo nepatenkintas tais santykiais. O. L. mėgdavo išgerti, pastebėdavo, kad kartais neblaivi būdavo. Jokių rimtų santykių nebuvo, jie nesibardavo, nesipykdavo, gražiai sutikdavo jie, sūnus gražiai bendravo ir su O. L. vaikais. Rugpjūčio 17 dieną sūnus buvo basiai sužalotas, akys užmėlusios, ant kaklo buvo smaugimo žymės, aiškiai matėsi, skundėsi, kad visur labai skauda, kojos užbintuotos, patinusios. Jis guodėsi, prašė leisti nusiraminti, šiek tiek sustiprėti ir tada viską papasakos.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad A. Ž. buvo jos brolis. Rugpjūčio 20 dieną jai buvo didelis šokas, kai paskambino mama ir pasakė tą žinią, kad brolis mirė. Su sužalotu broliu jai neteko bendrauti, pamatė jį tik sekmadienį, kai jau buvo miręs. Sužalojimo aplinkybių nežino. Jai nepatiko jo santykiai su O. L.. Jis buvo pasikeitęs į gerąją pusę, kai 7–8 mėnesius nebendravo su O. L.. Kiek jai žinoma, brolis negyveno kartu su O. L.. Jis rūpinosi jos mergaitėmis, sakė, kad jam gaila jų, viena mergaitė turi elgesio problemų, klausė, kur galima gauti pagalbos. Su O. L. ir jos vaikais jai neteko bendrauti.
Liudytoja O. L. parodė, kad kaltinamojo T. M. nepažįsta, iki šito įvykio su juo nebendravo, pirmą kartą jį pamatė tą dieną savo namuose, kai buvo kartu su jos sūnumi K. L.. Su A. Ž. ji bendravo ketverius metus, jų santykiai buvo draugiški, bendras ūkis ir bendras gyvenimas jų nesiejo, vienas pas kitą tik ateidavo. Apie A. Ž. mirties aplinkybes jai nežinoma. Tą dieną ji buvo pas A. Ž. namuose, dviese gėrė degtinę ir alų. Pradėjo gerti iš vakaro, gėrė naktį, o po to ir ryte. Atėjo jos dukra ir liepė eiti namo. Grįžusi namo prisiminė, kad pas A. Ž. liko jos rūbai ir dukros dviratis. Sūnus pasisiūlė padėti parvežti dviratį, nes dviratį reikėjo sulankstyti. Ji nesakė sūnui, kad patiria kažkokį smurtą nuo A. Ž.. Ji niekada nėra patyrusi jokio smurto nuo A. Ž., todėl negalėjo to pasakyti. Kas iškvietė taksi nežino, greičiausiai sūnus arba jo draugas. Sūnus važiavo su ja paimti daiktų, o jo draugas šiaip važiavo, kad nepalikti jo vieno jos namuose. Važiuojant į priekį taksi automobilyje ji sėdėjo gale su dukra ir sūnum, o T. M. – priekyje. Taksi automobilyje ji nieko nekalbėjo apie savo santykius su A. Ž.. Kai atvyko, visi kartu nuėjo į A. Ž. butą. Atėjus A. Ž. pasakė, kad atėjo pasiimti daiktų. Jis sakė – gerai. A. Ž. buvo sveikas, nesužalotas. Ji savo daiktus susidėjo į maišiuką, paklausė A. Ž., kur rūsio raktai. Jis pasakė, kur raktai, dar ji paklausė, ar tau užnešti raktus, jis pasakė, kad nereikia, liepė įmesti į pašto dėžutę. Kol ji krovėsi daiktus, jos sūnus ir kaltinamas šnekėjosi su A. Ž., ką jie šnekėjo, ji negirdėjo, bet pokalbis nebuvo piktas. Atsisveikino, A. Ž. užsirakino duris, o jos sūnus su dukra nuėjo į rūsį pasiimti dviratį. Paėmus dviratį, rūsio raktus ji įmetė į pašto dėžutę. Visi susėdo į taksi ir grįžo namo. Grįžus namo, kaltinamas sėdėjo su sūnumi ir vartojo alkoholį. Atvažiavo jos dukra su draugu, įkišo ją į mašiną ir išvežė į sodą. A. Ž. per tuos ketverius metus buvo bendravęs su jos sūnumi K., ateidavo, išgerdavo, draugiškai sutarė, niekad pykčių tarp jų nebuvo. A. Ž., kai išgeria eina miegoti, nebūna agresyvus. Iš tyrėjos sužinojo, kad sūnus K. su kaltinamuoju tą dieną dar kartą buvo nuvykę pas A. Ž.. Apie A. Ž. mirtį jai pasakė pažįstamas, paskui paskambino tyrėja iš policijos. Ji klausė K., kas ten buvo, bet taip ir nežinau, nes jis tylėjo, nieko nesakė, tik pasakė, kad buvo nuvažiavę dar kartą, nes kažką paliko ir nuvažiavo pasiimti. A. Ž. buvo normalus žmogus, draugas. Kai pergerdavo, būdavo neprognozuojamas. Jis dirbo apsaugoje, nešiodavosi su savimi dujų balionėlį, kartais ginklą, kokį nežino, nes apie ginklus ji nesupranta, kelis kartus peilį turėjo.
Liudytojas K. L. parodė, kad kaltinamasis T. M. yra jo pažįstamas. A. Ž. pažinojo nuo tada, kai jo mama O. L. pradėjo su juo bendrauti. Jo ir A. Ž. santykiai buvo normalūs, gerai su juo sutardavo, bet kartais apsipykdavo, jei A. Ž. ateidavo girtas. Apie A. Ž. nužudymą sužinojo iš savo mamos. 2023-08-15 A. Ž. bute lankėsi du kartus. Pirmą kartą važiavo su taksi pasiimti savo mamos ir sesės iš A. Ž. buto. Tą dieną iš mamos nebuvo nusiskundimų dėl A. Ž. elgesio jos atžvilgiu. Kai su T. M. nuvyko pas A. Ž. pirmą kartą, laukė, kol mama su sese susiruoš, T. M. bendravo su A. Ž.. Tą dieną visi buvo neblaivūs, jie su T. M. buvo išgėrę butelį ,,B“ degtinės, jis dar gėrė ir alaus. Jo akimis, girčiausia buvo jo mama. Pirmą kartą A. Ž. bute užtruko iki 20 minučių, per tą laiką bute nebuvo jokių konfliktų. Dviratį iš rūsio nuėjo pasiimti sesė, pasiėmė raktus, o po to ji raktus užnešė į pašto dėžutę. Grįžę į mamos butą jie su T. M. išgėrė dar du butelius ,,B“ degtinės. Pas A. Ž. jie su T. M. važiavo ir antrą kartą, nes T. M. kažką paliko, ar raktus, ar piniginę, nepamena. Kai atvyko antrą kartą, A. Ž. su T. M. pradėjo koliotis, T. M. priėjo prie gulinčio A. Ž. ir pradėjo jį mušti, pirmą smūgį sudavė ranka, A. Ž. gynėsi, bandė stotis, T. M. jam neleido atsistoti, vėl trenkė ranka į galvą ar nugarą. Trenkė į nugarą, kai A. Ž. bandė sėstis, iš viso gal 10 smūgių sudavė, visą laiką A. Ž. buvo mušamas gulintis. Peilis buvo ant spintelės kampo, peilį matė ir pas vieną, ir pas kitą rankose, kuris pirmas paėmė peilį, neatsimena. Taip išeina, kad T. M. pirmas paėmė peilį. T. M. peiliu sudavė A. Ž. porą smūgių į ranką ir į koją. Smaugiamas A. Ž. tikrai nebuvo. Jis pasakė jiems ramintis ir jie su T. M. išėjo. Ant A. Ž. kūno matė mėlynę po akimis, nes prieš savaitę jį buvo kažkas sumušęs. Ant T. M. kūno sužalojimų nebuvo. Išėjus iš buto ir besileidžiant žemyn girdėjo, kad A. Ž. užsirakino duris. Mano, kad A. Ž. būklė nebuvo pavojinga jo gyvybei, nes jis vaikščiojo, kalbėjo, kraujavimo nebuvo. Muštynių metu fiziškai pajėgesnis buvo T. M., A. Ž. buvo daugiau išgėręs nei T. M.. Matė, kaip išėjus iš namo T. M. sudaužė A. Ž. telefoną, prie garažo metė jį į žemę, jis taip padarė, kad A. Ž. policijos neiškviestų. Jie su T. M. išsiskyrė, jis grįžo pas mamą. Vėliau su T. M. susirašinėjo, šis klausė, ar A. Ž. iškvietė policiją. Susirašinėjo ir su A. Ž., šis klausė, kur rasti T. M..
Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo K. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2 t., b. l. 102–104), liudytojas juos patvirtino ir paaiškino, kad apklausiamas 2023-11-08 įvykio aplinkybes prisiminė geriau, nei šiandien teisiamajame posėdyje. Liudytojas K. L. 2023-11-08 parodė, kad 2023-08-15 apie 10.00-11.00 valandą buvo pas mamą O. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jam paskambino pažįstamas T., jo pavardės nežino, pasakė, kad jis yra netoliese ir paklausė ar gali užeiti. T. pažįsta iš bendro draugų rato, yra jį matęs kelis kartus, pažįsta jį apie 1–2 metus. T. atėjo ir atsinešė 0,5 l talpos butelį ,,B“ degtinės, pasiūlė kartu išgerti ir pasikalbėti. Būnant namuose, jam paskambino jo mama O., jis pasakė, kad namuose geria su T., mama paklausė gal jai grįžti namo, sakė, grįš pėsčiomis. Tai išgirdęs T. pasisiūlė iškviesti ,,B“ pavežėją ir su juo nuvažiuoti pasiimti mamos. O. tuo metu buvo pas savo sugyventinį A. Ž., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, netoli prie parduotuvės ,,Š“. O. su A. kartu buvo apie 2–3 metus, gal daugiau, jie dažnai pykdavosi, skirdavosi ir susitaikydavo. Mama jam pasakojo, kad kartais A. išvarydavo ją iš namų, tačiau dėl ko jie konkrečiai pykdavosi, jis nežino. Mama O. su A. dažnai gerdavo alkoholinius gėrimus. Kai jo mama būdavo pas A., jis irgi ten užeidavo, vienu metu dirbo netoli A. namų, tai užeidavo pietų. Jis su A. sutarė gerai, nesipykdavo. Tą dieną O. sutiko, kad atvažiuotume jos pasiimti. T. savo mobiliuoju telefonu iškvietė ,,B“ pavežėją, jis ir sumokėjo už kelionę. Važiuojant niekur nebuvo sustoję. Apie 13.00 val. atvykus prie A. namų, paskambino mamai pasakyti, kad jie jau atvyko jos pasiimti. Ji pasakė, kad ateitų į A. butą susipažinti. Užėjus į butą jame buvo A., O. ir jo sesė V.. Užėjo į kambarį, kur yra miegamoji lova, A. gulėjo ant lovos. O. su A. buvo girti, atrodo, jie gėrė alų ir degtinę. V. ten buvo, nes ji vedžiodavo kaimynės šunį. T. su A. pasikalbėjo, t. y. pasisveikino, susipažino, nieko piktybiško nebuvo, viskas vyko normaliai. O. pasiėmė kelis savo daiktus. Tada mama pasakė, kad reikia nueiti iki rūsio, paimti sesės dviratį. Atsisveikino su A., A. nepyko, kad O. išvažiuoja. Tuomet jis, T., O. ir V. kartu nuėjo iki rūsio paimti dviračio. Rūsio raktus A. atgal užnešė V.. Išėjus į lauką jų laukė tas pats ,,B“ automobilis, susėdo į jį ir išvažiavo atgal į O. namus. Namuose jis, T. ir O. išgėrė likusį alkoholį. O. pasakojo, kad A. išvarinėja ją iš namų, kad fiziškai smurtauja prieš ją, kad jie pykstasi. T. jam pasakė, kad kažką paliko pas A. bute, kad reikia sugrįžti ten pasiimti ir paprašė jo, kad jį palydėtų. Jis nieko blogo neįtarė ir sutiko jį palydėti. Tuo metu su T. jau buvo girti. Iš T. telefono išsikvietė ,,B“ į tą patį adresą. Niekur nebuvo sustoję. Apie15.00 val. ,,B“ juos atvežė prie A. namo laiptinės. Išlipęs iš automobilio paskambino A., pasakė, kad atvažiavo iki jo, sakė, kad T. kažką paliko pas jį. A. pasakė gerai, sutiko juos įsileisti. A. atidarė buto duris, jis namuose buvo vienas. Įėjus į butą nuėjo į A. kambarį, kuris yra su balkonu, A. vėl atsigulė į lovą, atsigulė pusėje arčiau balkono, jam atrodo, kad jis gėrė alų. Tada jis stovėjo prie durų į kambarį, o T. nuėjo prie A. ir pradėjo jo klausinėti ,,kaip tu elgiesi su O.a“, pradėjo klausinėti ir jį moralizuoti. A. pradėjo kažką rėkti, jam atrodo, kad sakė ,,ką tu čia vadovauji“, jie pradėjo ginčytis. A. pradėjo stotis iš lovos, tuomet T. jį griebė ir jie pradėjo grumtis, muštis. T. jį mušė kumščiais, bet kur ir kiek kartų nematė. Tada jie šiek tiek apsiramino, o tada T. paėmė ant spintelės, kuri stovi prie pat lovos balkono pusėje, buvusį peilį, A. bandė atimti iš T. peilį ir tada T. peiliu dūrė A. į ranką, jam pasirodė, kad dūrė negiliai, o po to dūrė į koją, kur dar dūrė ar kiek kartų jis nežino, nepastebėjo. Peilis buvo nemažas, apie 10 cm ilgio, su medine, rudos spalvos rankena, yra šį peilį matęs pas A. ir anksčiau. Pats viso šio konflikto metu, stovėjo prie kambario durų, rėkė jiems, kad jie apsiramintų, klausė T. ką čia darai. Pats į grumtynes nesikišo, nenorėjo nei pats susižeisti, nei sužeisti kitų. Tada A. pradėjo rėkti, kad jau gana. Jis ir pradėjo T.sakyti, kad viskas, važiuojam ir pradėjo eiti link durų. Girdėjo, kad T. A. pasakė ,,ar kviesi mentus?“, A. jam atsakė, kad ne. Nematė ar T. ką nors pasiėmė su savimi ar ne. Jam išeinant iš buto, T. išėjo taip pat paskui jį, matė, kad A. atėjo užsirakinti durų. A. pats neprašė pagalbos ar iškviesti jam medikų. Jis pats nepagalvojo iškviesti A. medikus, jam pasirodė, kad jis nėra stipriai sužeistas. Išėjo iš laiptinės, pasuko už namo kampo. T. išsitraukė telefoną, manė, kad jis nori išsikviesti ,,B“, tačiau T. pradėjo ardyti telefoną ir jį sudaužė. Paklausė jo ką čia darai, jis pasakė, kad jam nesvarbu, nes čia ne jo. Nesuprato T. tokio elgesio, dėl ko jis mušė A. ir dėl ko sudaužė telefoną. Kartu nuėjo netoli ,,Š“ parduotuvės, T. pasakė, kad viskas jis dingsta, sakė jam neskambinti ir nerašyti. Sesės draugas Al. jį nuvežė iki O. namų, pasiėmė savo kuprinę ir tada jį išvežė namo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jo mamą su sesėmis Al. buvo išvežęs į sodą (duomenys neskelbtini). Išvežti mamą į sodą buvo sesės R. idėja, ji norėjo, kad mama nustotų gerti, pailsėtų nuo visko ir pabūtų atskirai nuo A.. Jeigu būtų žinojęs, jog T. ketinimas buvo sumušti A., tikrai būtų jo nesivežęs pas A., tikėjo jog T. buvo kažką palikęs A. bute. A. su T. matėsi pirmą kartą, kas supykdė T. ir kodėl jis taip pasielgė jis nežino. Su T. po šio įvykio buvo kelis kartus susirašęs, T. jam parašė pats, klausė, ar A. parašė pareiškimą policijoje, jis pasakė, kad lyg parašė, T. pasakė, kad suprato ir nurodė, kad išvažiuos į užsienį. Tada, kol T. buvo užsienyje kelis kartus susirašė apie darbus, tačiau apie įvykį daugiau nekalbėjo. Su A. po įvykio susirašinėjo per ,,F“. A. jo klausė, ko T. buvo atėjęs pas jį, kodėl jis jį mušė, klausė T. anketinių duomenų, jis pasakė, kad nežino. Klausė kur rasti T., atrašė, kad nežino, kad ieškotų kažkur (duomenys neskelbtini). Po šio susirašinėjimo A. jam neatrašė, jis daugiau su juo nebendravo. Ar mama O. bendravo po įvykio jis nežino. Žino, kad A. draugai skambinėjo mamai ir klausė kur rasti T. (2 t., b. l. 102–104).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. K. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriuje vyresniuoju tyrėju. Teismui pagarsinus tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 112) turinį, liudytojas patvirtino, kad lankėsi A. Ž. bute tuo tikslu, kad patikslinti įvykio aplinkybes ir atlikti A. Ž. apklausą. A. Ž. paaiškino, kad jį sumušė bute, bet jis atsisakė duoti parodymus, sakė, kad aplinkybes išsiaiškins pats. A. Ž. leido pagalvoti ir pasakė, kad atvyks pas jį pirmadienį papildomai apklausai. A. Ž. skundėsi, kad jam skauda šonus, jis sunkiai vaikščiojo, bet išorinių sužalojimų ant jo kūno nematė. Iš pradžių A. Ž. nenorėjo pasakyti kas jį sumušė, bet paskui pasakė, kad sumušė sugyventinės sūnus su draugu, kurio neįvardino. Jis A. Ž. apklausos protokolo nepildė, tik surašė tarnybinį pranešimą. Į A. Ž. butą yra tekę vykti ir anksčiau, nes asmenys vedė netinkamą gyvenimo būdą, nuolat girtaudavo, buvo iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dažniausiai policiją kviesdavo kažkokia moteris.
2023-08-15 – 2023-08-16 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūrint įvykio vietą, vonioje, ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai. Ant vonios krašto rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo pėdsakais. Kambario Nr. 2 kairėje pusėje stovi lova, netvarkinga aplinka, išmėtyti įvairūs daiktai, ant žemės šluotos kotas su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo pėdsakais. Ant lovos užtiesalo raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai. Šalia lovos ant grindų raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai. Ant juodos spalvos staliuko pastatytas skaitmeninis vaizdo registratorius su monitoriaus kabeliu ir maitinimo laidu (1 t., b. l.97–99).
2023-08-20 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūrint įvykio vietą, miegamojo kambario dešinėje pusėje stovi rudos spalvos spinta, kambario viduryje lova. Ant lovos užtiesta margaspalvė patalynė, ant kurios matomos raudonai rudos spalvos netaisyklingos formos galimai kraujo dėmės. Virš lovos pakabinta skaidraus plastiko talpa su iš jos einančiais vamzdeliais ant kurios yra užrašai ,,Glucose B. Braun 100%, infuzinis tirpalas leisti į veną“. Už lovos dešinėje pusėje stovi rudos spalvos stalas, ant kurio stovi juodos spalvos monitorius, garso kolonėlės, šviestuvas ir kiti buities daiktai. Kairėje pusė prie stalo stovi dar vienas rudos spalvos stalas, ant kurio maisto produktai, indai, vaistai nuo skausmo ir kiti buities daiktai. Už stalo stovi dvi kėdės ir baltos spalvos ventiliatorius. Tarp kėdžių ir lovos, ant grindų matomas vyriškos lyties lavonas. Lavonas ant kilimo sėdimoje pozicijoje, abi kojos per kelius pilnai sulenktos, kojų kulnai liečiasi į kūno šonus ties dubeniu. Dešinės kojos kelis ir kairės kojos blauzda remiasi į ventiliatoriaus kojas. Lavono rankos sulenktos per alkūnės sąnarius apie 90 laipsnių kampu. Lavono pečiai, viršutinė nugaros dalis, kaklas ir pakaušis remiasi į lovą. Galva atlošta, burna praverta, akys užmerktos. Lavonas avi mėlynos spalvos gumines šlepetes ir dėvi geltonos bei juodos spalvos apatinius. Ant lavono veido aplink kairę ir dešinę akis matomos tamsiai mėlynos spalvos žymės. Po kaire ausimi ant kaklo matomi du apie 1 cm dydžio įbrėžimai, kurie nėra šviežiai atsiradę. Aplink juos matomos mėlynos spalvos žymės. Žemiau ant kaklo matoma mėlynai geltonos spalvos dėmė. Ant lavono kairiojo peties matomos violetinės, mėlynos ir geltonos spalvos žymės bei tatuiruotė. Ant kairės rankos dilbio bei rankos pirštų matomos tatuiruotės, ant dešinės rankos dilbio, prie alkūnės matoma tatuiruotė. Ant lavono dešinės kojos šlaunies matomas rudai raudonos spalvos pleistras, žemiau prie kelio matoma tatuiruotė, iš nugaros pusės matomos tamsiai mėlynos ir violetinės spalvos dėmės, galimai lavondėmės bei tamsiai raudonos spalvos pūslė su skysčiu viduje. Ant dešinės kojos blauzdos prie kelio matoma violetinės spalvos dėmė su raudonos spalvos brūkšninėmis žymėmis. Ant kairės kojos šlaunies matomas baltos ir rudos spalvos pleistras, ant blauzdos taip pat matomas baltos ir rudos spalvos pleistras, ant visos kojos įvairiose vietos matomos netaisyklingos formos, rudos ir raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Ant lavono nugaros viršutinės dalies menčių srityje matomos mėlynos spalvos netaisyklingos formos dėmės. Ant lavono dešinės pusės šono, viduryje tarp pažasties ir klubo, matomos tamsiai mėlynos spalvos juostinės dėmės (1 t., b. l. 18–21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados: A. Ž. mirties priežastis aklos durtinės pjautinės žaizdos abiejose šlaunyse. Tai komplikavosi žaizdų infekcija, uždegiminė organizmo intoksikacija, sepsiu. A. Ž. mirtis GMP konstatuota 2023-08-20 12:20 val. A. Ž. gretutinės ligos įtakos mirčiai neturėjo. A. Ž. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 promilės etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. A. Ž. kūne konstatuota: 4.1. aklos durtinės pjautinės žaizdos abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti aštriu duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu/įrankiu paveikus abi šlaunis iš apačios į viršų. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Vertinant sužalojimų pobūdį, medicininius dokumentus, sužalojimai galėjo būti padaryti artimu patekimo į LSMUL Kauno klinikų priėmimo skyrių 2023-08-15 18:10 val. Sužalojimai dėl išsivysčiusių komplikacijų (uždegiminė organizmo intoksikacija, sepsis) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju baigėsi A. Ž. mirtimi. 4.2. A. Ž. kūne taip pat konstatuota pjautinės žaizdos kaklo kairėje, kairėje blauzdoje, kraujosruva kaklo kairėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu/įrankiu paveikus kaklo kairę pusę, galimai įremiant žalojantį daiktą/įrankį, bei galimai braukiant kairės blauzdos odos paviršiumi aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu/įrankiu. Kraujosruva kaklo kairėje galėjo susidaryti užtekant kraujui iš pjautinių žaizdų kaklo kairėje. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Vertinant sužalojimų pobūdį, medicininius dokumentus, sužalojimai galėjo būti padaryti artimu patekimo į LSMUL Kauno klinikų priėmimo skyrių 2023-08-15 18:10 val. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. 4.3. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-skruosto-žando srityje, kairės akies vokuose, kairio peties srityje, nugaroje abipus; odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, pakaušio dešinėje, kryžmens srityje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, kraujosruvos krūtinės priekinio paviršiaus minkštuose audiniuose, krūtinės kairės pusės minkštuose audiniuose, kairio smilkinio minkštuose audiniuose padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu(-ais). Vertinant sužalojimų pobūdį, medicininius dokumentus, sužalojimai galėjo būti padaryti artimu patekimo į LSMUL Kauno klinikų priėmimo skyrių 2023-08-15 18:10 val. Sužalojimai padaryti ne mažiau 13 (trylikos) trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. 4.4. Odos nubrozdinimai keliuose padaryti kietu buku daiktu galimai nugriuvus paros bėgyje iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų pobūdis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. A. Ž. lavono kraujyje rasta 0,153 mg/l drotaverino, pėdsakų ibuprofeno, pėdsakų ketoprofeno, pėdsakų naprokseno. Kraujyje anfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinių, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Drotaverinas, kitaip ,,No-spa“, yra spazmus atpalaiduojantis vaistas, galimai vartotas pilvo skausmui malšinti. Kitos lavono kraujyje rastos medžiagos yra nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, galimai naudoti skausmui ir uždegimui mažinti (1 t., b. l. 153–159).
Teismo medicinos ekspertė Sigita Bielevičienė teisiamajame posėdyje patvirtino į bylą pateiktą teismo medicinos specialisto išvadą ir paaiškino, kad kakle buvo pjautinės žaizdos ir jų mechanizmą ji yra paaiškinusi išvadoje. Šie sužalojimai kakle buvo kitokio pobūdžio, nei žaizdos kojose. Atliekant lavono tyrimą smaugimo objektyvių duomenų nebuvo. Kadangi toje pačioje kaklo srityje buvo ir kraujosruva ir pjautinės žaizdos, galėjo būti ir išorinis kraujavimas ir kraujavimas į minkštuosius audinius, iš žaizdų kaklo kairėje pusėje, jų aplinkoje yra poodinė kraujosruva. Tai reiškia, kad matomos dvi žaizdos viena šalia kitos ir didelė kraujosruva, kurios plotas 9 ant 7 cm. Ji vertino kaip kraujo ištekėjimą iš žaizdos, kadangi sutampa žaizdos ir kraujosruvos lokalizacija. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti smaugimas, nors ji vertino kitaip, nes jeigu yra pjautinės žaizdos, tai labiau tikėtina, kad kraujosruvos atsirado iš jų ištekėjus kraujui. Kraujosruvos buvo tik vienoje kaklo pusėje. Jeigu būtų smaugiamas, tai tik ranka, nes nėra pailgos formos sužalojimo. Tokia poodinė kraujosruva kakle vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nesisijęs su mirtimi. Pjautinės žaizdos kakle taip pat nesusijusios su mirtimi, infekcijos požymių šioje vietoje nebuvo, šios žaizdos buvo užgijusios pagal pobūdį. Infekcijos šaltinis buvo žaizdose šlaunyse. Jeigu nebūtų išsivysčiusi komplikacija – sepsis, sužalojimai šlaunyse būtų vertinama pagal žaizdų gijimo laiką: jei žaizdų gijimas būtų užtrukęs daugiau 10 dienų – būtų vertinama kaip nesunkus, o jei mažiau nei 10 dienų – kaip nežymus sužalojimo laipsnis. Žaizda blauzdoje buvo paviršinė, tik centrinėje dalyje buvo gilesnis įpjovimas, giliausioje vietoje buvo uždėta viena siūlė, sužalojimas braukiant aštriu pjaunančiu daiktu, vienu ar keliais žalojančiais įrankiais, ji negali išdiferencijuoti. Sužalojimai užfiksuoti šlaunyse buvo ženkliai intensyvesni, negu sužalojimai kitose kūno vietose. Šiuo atveju buvo kritęs žmogaus imunitetas, kadangi žmogus vartojantis alkoholį. Įvykio metu buvo nustatytas girtumas, taip pat ir mirus, buvo nustatyti pakitimai kepenyse. Jam buvo rekomenduota, jeigu atsiras infekcijos požymiai, kreiptis į gydymo įstaigą. Šiuo atveju sumažėjęs žmogaus imunitetas, nevartoti antibiotikai pagreitino sepsį (kraujo užkrėtimą, kai užkratas patenka į kraują ir išnešiojamas į organus), nes sepsio vystymasis priklauso ne tiek nuo bakterijos, kuri sukelia infekciją, kiek nuo paties žmogaus organizmo reaktyviųjų savybių, būtent sugebėjimo kovoti su infekcija. Pagal vaizdą infekcija buvo išplitusi į kepenis ir į inkstus. Infekcijos židinys buvo infekuotos šlaunies žaizdos, užkratas plito, pateko į kraujotaką ir galiausiai išplito į vidaus organus. Dūrio metu iš karto sepsis negali prasidėti, užkratas iš karto tik užsineša, o paskui bakterijos dauginasi. Kaip greitai vystosi sepsis, priklauso nuo pačio organizmo. Alkoholizmas apskritai pažeidžia visas organų sistemas, krešėjimą, kraujo gamybą, krenta tokių žmonių imunitetas ir jie yra neatsparūs infekcijai. Pirmieji sepsio požymiai sužalojimo vietoje turėtų būti paraudimas, karštis, patinimas, sekrecija iš tos žaizdos atsirasti, iš pradžių gali būti cerozinis skystis, paskui gali atsirasti pūlingas skystis, gali temperatūra pakilti, skausmas sužalojimo vietoje. Laiku pastebėjus sepsį, žiūrint, kurioje stadijoje, jį galima išgydyti. Gyvenimo sąlygos, jeigu žaizda neprižiūrima, neperrišama pagal rekomendacijas, žmogaus asocialus gyvenimo būdas, tai turi įtakos sepsio išsivystymui. Jeigu žmogus nebūtų nepatyręs pjautinių žaizdų šlaunyse, sepsio nebūtų, kadangi sepsio kilmė šiuo atveju yra kildinama iš durtinių pjautinių žaizdų šlaunyse.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 171).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), A. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilės etilo alkoholio (kraujas paimtas 2023-08-15 18:25 val.). Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t., b. l. 178–179).
2023-09-05 Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Laiptinės dešinėje pusėje tarp pirmo ir antro aukšto butų langų yra vaizdo stebėjimo kamera. Lipant laiptais nuo ketvirtojo aukšto laiptinės aikštelės link penktojo aukšto dešinėje pusėje ant sienos, prie lango yra vaizdo stebėjimo kamera. Užėjus į butą Nr. 80, koridoriaus patalpos kairėje pusėje yra drabužių kabyklą, toliau kairėje yra durys Nr. 1 vedančios į tualeto patalpą, kairėje durys Nr. 2 vedančios į vonios patalpą. Tarp durų Nr. 1 ir Nr. 2 stovi staliukas ant kurio padėta metalinė pilkos spalvos lazda su mėlynos spalvos plastmasiniu antgaliu. Lazdos metalinėje dalyje dvejose vietose matosi įlenkimai (1 t., b. l. 45–47).
2023-09-22 Įvykio vietos papildomos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Buto viduje, virtuvėje kairėje pusėje stovi šaldytuvas, virš jo ant sienos pakabinta spintelė, prie kurios yra pritvirtinta baltos spalvos kamera, ant kurios matomas užrašas ,,mi“, jos laidas įjungtas į rozetę (1 t., b. l. 68–69).
2024-02-21 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2023-08-16 įvykio vietos ir 2023-09-22 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtų daiktų apžiūra. 2023-08-16 iš įvykio vietos paimta lazda yra apie 19,5 cm ilgio, metalinės dalies ilgis apie 15,5 cm, plastmasinės dalies ilgis apie 4 cm. Lazdos galai yra atviri, vienas galas, ant kurio matoma plastmasė, yra 2,3 cm skersmens, kitas galas yra nelygios formos, ant lazdos matomi įlenkimai ir nelygios formos apie 9 cm ilgio tamsiai rudos spalvos dėmė. 2023-09-22 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimta lazda yra pilkos spalvos su šviesiai mėlynos spalvos plastmasiniu galiuku. Bendras lazdos ilgis apie 49,5 cm, metalinės dalies ilgis apie 43 cm, plastmasinės dalies ilgis apie 6,5 cm. Lazdos galai yra atviri, vienas galas, ant kurio matoma plastmasė, yra apie 2,2 cm skersmens, kitas galas yra nelygios formos. Ant lazdos matomi įlenkimai (2 t., b. l. 184–187).
2023-03-07 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto 2023-08-15 17.20 val. pateikto pranešimo garso įrašo, apžiūra. Paleidus įrašą girdimas moters, BPC operatorės, balsas: Vienas, vienas, du. Girdimas vyriškas balsas: - Laba diena. Operatorė: - Laba diena, kas nutiko? Vyriškas balsas: - Esu... Esu perdurtas. Operatorė: - Kas buvo? Vyriškas balsas:- Perdurtas. Abi kojos. ?Operatorė: Perdurtos kojos? Vyriškas balsas: - Taip. Operatorė: - Kas jus užpuolė? ?Vyriškas balsas: - Čia... čia... čia viskas vyko namie. Operatorė: Kaip? Vyriškas balsas: - Čia viskas namie. Operatorė: - Tai jums perdūrė kojas namuose? Vyriškas balsas: - Taip. Operatorė: - Su peiliu? Vyriškas balsas: - Taip. Operatorė: - Sakykit, koks miestas? Vyriškas balsas: - Kaunas. Operatorė: - Adresas? Vyriškas balsas: Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).?Operatorė: - Sakėt (duomenys neskelbtini)? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Operatorė: - Yra durų kodas? Vyriškas balsas: - Trys,(***). Operatorė: - Sakykit, o kas jus perdūrė su peiliu? Vyriškas balsas: - Šiaip aš jo nepažįstu. Operatorė: - Tai nepažįstami žmonės buvo pas jus bute? Vyriškas balsas: - Esmė yra taip, čia draugės, draugės pažįstamas, nežinau kas čia jam nutiko. Operatorė: - Tai jūsų merginos pažįstamas? ?Vyriškas balsas: - Taip. Operatorė: - Sugyventinė ten? Vyriškas balsas: - Sugyventinis. Operatorė: - Jie šiuo metu yra namuose? Vyriškas balsas: - Ne, viskas jau. Operatorė: Pasišalino? Vyriškas balsas: - Taip. Operatorė: - Mažamečių vaikų namuose yra? Vyriškas balsas: - Ne. Operatorė: - Supratau. Dar jūsų vardas, pavardė? Vyriškas balsas: - A. Ž.. Operatorė: - Kiek jums metų? Vyriškas balsas: - (duomenys neskelbtini). ?Operatorė: - Pone, stabdykite kraujavimą su švariu, steriliu raiščiu, gerai? Pridėkite jį ir prispauskite. Informuoju pareigūnus ir medikus. O sakykite, kelintam aukšte jūs gyvenat? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Vyriškas balsas: - (duomenys neskelbtini). Operatorė: - Ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini)? ?Vyriškas balsas: - (duomenys neskelbtini). Operatorė: - (duomenys neskelbtini)e aukšte. Supratau, informuoju pareigūnus ir medikus, laukite, viso gero, gerai? Vyriškas balsas: - Mhm. Garso įrašas baigiasi (3 t., b. l. 24–28).
2023-08-22 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, padarytų 2023-08-15 skaitmeniniu registratoriumi (duomenys neskelbtini), apžiūra. Vaizdo įrašuose nufilmuotas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kiemas, laiptinė. Vaizdo įraše matomu laiku 15:11:26 į kiemą įvažiuoja ,,Toyota“ automobilis, iš kurio išlipa K. L., O. L., T. M. ir dar vienas moteriškos lyties asmuo, eina į laiptinę, užlipa laiptai į paskutinį aukštą ir įeina į butą, esantį dešinėje pusėje. Vaizdo įraše matomu laiku 15:21:55 iš buto išeina moteriškos lyties asmuo, leidžiasi laiptai į apačią, 15:22:22 iš buto išeina O. L. ir K. L., 15:22:46 T. M. ir visi nusileidžia laiptais į apačią. Vaizdo įraše matomu laiku 16:35:07 laiptais į viršų lipa T. M. ir K. L., ateina prie dešinėje pusėje esančio buto durų, pastovi, 16:35:43 durys atsidaro ir abu užeina į vidų. 16:50:19 buto durys atsidaro ir K. L. su T. M. greitu žingsniu leidžiasi laiptais žemyn (2 t. b. l. 116–119).
2023-11-06 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, padarytų 2023-08-15 nuo parduotuvės ,,Š“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Vaizdo įrašuose nufilmuota automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įraše matomu laiku 15:13:10 į automobilių aikštelę įvažiuoja automobilis ,,Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 15:13:24 iš jo išlipa T. M., nueina prie kito automobilio, įsėda į priekinę keleivio vietą ir 15:14:49 automobilis išvažiuoja iš aikštelės (2 t., b. l. 132–134).
2023-10-24 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Vaizdo įrašuose nufilmuotas policijos pareigūnų atvykimas į (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2023-08-20 12.41 val. Policijos pareigūnai bendrauja su G. Ž., apžiūri įvykio vietą. Atidarius vaizdo įrašą ,,PSS-20230820-124152UTC+0300.mp4“ matoma, kad policijos pareigūnai atvyksta prie daugiabučio namo laiptinės, kieme matomas stovinti greitosios medicinos pagalbos automobilis. Policijos pareigūnai lipa laiptais į penktą aukštą, penktame aukšte prieina prie dešinėje pusėje esančių durų ir įeina į butą. Bute matoma moteris, girdimas pokalbis. Policijos pareigūnas (A) - Žiūrėkit, dabar klausimas, kada paskutinį kartą buvo gydymo įstaigoje kažkur? Moteris - Penktadienį buvo atėję iš policijos, mes buvom išvažiavę, Šventojoje buvom ir aš jam neprisiskambinau, dvi dienas niekaip neprisiskambinau. Paskui mes grįžom, aš užsukau, tai jis buvo subadytas, sužalotas, sumuštas, baisu kaip ir labai didelius skausmus kentė. Policijos pareigūnas (A) - Jau skundėsi skausmais, taip? Moteris - Taip, taigi va ir ,,k“ pripirkom ir ,,i“, jisai keisdamas sako man, aš keičiu vaistukus, bet sakė man niekaip nepraeina tie skausmai. Ventiliatorius buvo įjungtas ir lemputė buvo ir jisai, gydytoja sakė, kad apie vienuoliktą valandą greitąją buvo išsikvietęs. Policijos pareigūnas (A) - Šiandien? Moteris - Nu kaip vakar. Policijos pareigūnas (A) - Vakaro vienuoliktą valandą? Moteris - Vienuoliktą, apie vienuoliktą valandą jam silpna buvo. Nu ir aš nežinau, gal jis čia, gal gydytoja apžiūrėjo ir viskas. Ir lemputę radau degančią ir ventiliatorius įjungtas. Ar jis čia eidamas suklupo, jam blogai pasidarė, nežinau. Ir mes vakare buvom, o penktadienį buvo atėję iš policijos, apklausinėjo, apžiūrėjo žaizdas. Ir jisai po subadymo iš karto išsikvietė greitąją, tai čia buvo pirmadienį, antradienį, vat galėjo būt. Išsikvietė greitąją, tai jį sutvarstė, pripirkom pleistrų, bet vat šita koja kur. Vyras - Penkioliktą dieną kviesta greitoji. Policijos pareigūnas (A) - Prieš penkias dienas. Vyras - Antradienį. Moteris - O tai ne šiąnakt? Vyras - Ne, ne. Pusę dvylikos norėjo kviesti, bet atsisakė jisai. Policijos pareigūnas (A) - Bet buvo prisiskambinęs? Ar kaip čia buvo? Vyras - Greitoji nustatė, kad pusę dvylikos draugas jam norėjo iškviest greitąją, bet jis atsisakė. Moteris - O paskui išvažiavo, kai išsikvietė greitąją, jį išvežė į klinikas. Vyras - Tai ne šiandien. Policijos pareigūnas (A) - O tai šiandien jūs grįžot namo ir taip radot? Moteris - Ne, aš vakar vakare, nu mes apie kokią aštuntą buvom turbūt vakare, apie aštuntą, atvažiavau sakau A., atvežiau ,,k.“, vat viskas ,,k.“ viskas. Jogurto nupirkau, nes sakė, niekas, ką pradedu valgyt viską išvemiu. Nu, tai sakau aš tau jogurto nupirksiu. Mineralinio nupirkom, jogurto, sakau tu skysčiukų daug gerk. Nu vakar pašnekėjom, viskas ir išėjom. Šiandien iš ryto skambinu, sako aš ryto skambinsiuos, nes reikėjo pas šeimos gydytoją, reikėtų eit. Bet sako kur aš, išeiginės dienos, sako skambinsiuosi iš pačio ryto. Sakau tai kada tu skambinsi? Sako iš pačio ryto į klinikas pasiskambinsiu ir sako vis tiek nuvažiuosiu. Sakau mes tada nuvešim kaip nors, nuvešim tave, tai susižiūrėk tu susiskambink. Aš devintą valandą skambinu ir nieko, tylu. Kiek skambinu, vis tylu, tylu. Sakau nu negerai, važiuojam pasižiūrėt kas ten yra. Policijos pareigūnas (A) - Butas užrakintas buvo? Moteris - Taip, užrakintas. Moteris - O jį čia mušė sakė, dar vakar sakau tu man, gal biški gali tu man daugiau paaiškinti man, kas čia buvo. O jis sakė košmaras buvo, sakė man talžė, vat mėlynių, ant nugaros mėlynės, baisu. Ana koja pradėjo tinti, už tai jis labai bijojo, kad blogai kas nebūtų, tai sakė reik eit ir tegul apžiūri daktarai. O sakė egzekucijos, tai buvo baisios ir badė sakė ir su lazda daužė, buvo metalinė, nežinau.
Atidarius vaizdo įrašą ,,PSS-20230820-124843UTC+0300.mp4“ matomas vaizdas ir girdimas garsas Moteris - Ir paskui sako parvertė ant šono, jam buvo riešas sulaužytas dešinės rankos, tai turėjo biuletenį. Ir sako pasipriešint negaliu kaip reikiant, ta ranka skauda. Policijos pareigūnas (B) - O čia jisai kaip, vartojo alkoholį su jais? Kaip jie čia užpuolė, jis čia vartojo alkoholį su tais draugais ar čia pažįstami, kas jie čia? Moteris - Ai ten padugnės buvo. Policijos pareigūnas (B) - Bet jisai juos žinojo, ane? Moteris - Žinojo, žinojo. Policijos pareigūnas (B) - Nes matot, aš nežinau bylos, tenai yra pradėta byla? Moteris - Nu tai taip, taip. L. vardas ane? Vyras - Ne. Moteris - Ne, kaip jisai. K., K.. Ir sako paskui mane pervertė ant lovos ir pradėjo smaugti. Ir dabar aš va žiūriu ir čia va ant kaklo mėlynės, sako taip, sako mane pradėjo smaugti, aš pradėjau muistytis, jau sako jau paskui man pradėjo oro trūkt sakė. Tai aš nežinau, sakė kaip aš atsigavau, įkvėpiau oro, būtų pasmaugę. O kentėjo, tai jis tikrai didelius skausmus. Sako ,,k“ leidžiu ir vis tiek nepraeina. Moteris - Sakė K. ten su draugu buvo. Policijos pareigūnas (B) - Tai ten jau ikiteisminis vis tiek pradėtas, tai turėtų išsiaiškinti vis tiek. Moteris - Tai čia va tas viskas ir sukėlė tą mirtį. Jisai tai sako žinai, man taip skaudėjo, aš vieną dieną galvojau gal imsiu ir iššoksiu iš balkono. Sakau nekvailiok tik tai, nu ką padarysi sakau, sakiau aš tau neprasidėk su valkatom. Matoma kaip ateina dar viena moteris, kuri išveda moterį iš kambario. Policijos pareigūnai paklausia vyro duomenų, jis prisistato R. Ž., taip pat moters, ji prisistato G. Ž. (2 t. b. l. 144–148).
2023-10-12 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Atidarius vaizdo įrašą ,,PSS-20230815-172927UTC+0300.mp4“ matoma, kaip , 2023-08-15 17.29 val. policijos pareigūnai atvyksta į (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir bendrauja su A. Ž.. Matoma, kad pareigūnai užlipę į penktą aukštą, prieina prie dešinėje pusėje esančių durų ir pasibeldžia. Buto duris atidaro vyriškis, kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, tai yra A. Ž.. Girdimas pokalbis. Policijos pareigūnas (A) - Sveiki, kas čia nutiko jums? Policijos pareigūnas (A) - Kur yra jis? Pasišalino? A. Ž. - Taip. Policijos pareigūnas (A) - Kokie požymiai? Kaip apsirengęs? A. Ž. - Žinokit neatsimenu, visą sudaužė. Policijos pareigūnas (A) - O vienas dabar bute jūs? A. Ž. - Taip, aš vienas. Matoma, kad A. Ž. nusismaukia viršutines kelnes iki kelių. Policijos pareigūnas (A) - O kur sugyventinė? A. Ž. - Išėjo namo. Policijos pareigūnas (A) - Ką? A. Ž. - Namo išėjo. Policijos pareigūnas (A) - O kur gyvena? A. Ž. - (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas (A) - Jinai viena išėjo? A. Ž. - Su mergaite. Policijos pareigūnas (A) - O tai tas draugas? A. Ž. - Jos sūnus su draugu atėjo. Policijos pareigūnas (A) - (duomenys neskelbtini), taip? A. Ž. - (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas (A) - (duomenys neskelbtini)? A. Ž. - Taip. Girdima kaip policijos pareigūnė praneša budėtojui apie tai, kad minėtu adresu gali būti pasišalinęs asmuo ir kad minėtu adresu gyvena sugyventinė, taip pat nurodė, kad reikia medikų, kadangi A. Ž. abi kojos perdurtos. Policijos pareigūnas (A) - O peilis kur? A. Ž. - Neįsivaizduoju. Policijos pareigūnas (A) - O kaip apsirengęs nežinot? A. Ž. sukioja galvą į šonus. A. Ž. - Pažiūrėkit, tikrai nespėjau. Policijos pareigūnas (A) - O kiek metų jiems maždaug? A. Ž. – K. kiek, apie (duomenys neskelbtini), nu tam irgi panašiai bus. Policijos pareigūnas (A) - Apie (duomenys neskelbtini) metų? A. Ž. - Nu. Policijos pareigūnas (B) - O tai stambus, kūdas? A. Ž. - Stambus. Policijos pareigūnas (B) - Stambus. Policijos pareigūnas (A) - Plaukai kokie? A. Ž. - Trumpi. Policijos pareigūnas (B) - Trumpi ir tamsūs? A. Ž. - Pas abudu taip, trumpi. Policijos pareigūnas (A) - Tai jie dviese išėjo iš čia? A. Ž. - Taip. Policijos pareigūnas (A) - O tas K. kur? (duomenys neskelbtini) gyvena? A. Ž. - Jisai (duomenys neskelbtini), bet jisai pas motiną būna. Policijos pareigūnė perduoda budėtojui pasišalinusių asmenų apibūdinimą. Policijos pareigūnas (A) - O vardą žinot jo? A. Ž. – T. ir K.. Policijos pareigūnas (A) - O pavardės nežinot to T.? A. Ž. – T. nežinau. Policijos pareigūnė toliau praneša budėtojui apie įvykio aplinkybes, nurodo, kad būtų atsargus, kadangi asmuo su tuo pačiu peiliu. Matoma, kad į įvykio vietą atvyksta medikai ir dar vienas policijos pareigūnų ekipažas, kuriems pareigūnai nurodo asmenų požymius. Matoma kaip medikai apžiūri A. Ž.. A. Ž. patikslina, kad jo sugyventinė gyvena (duomenys neskelbtini) name. Matoma, kad policijos pareigūnė ieško peilio. Matoma kaip pareigūnė prieina prie medikų apžiūrimo A. Ž.. Girdimas pokalbis. Policijos pareigūnas (A) - Kuris tas sūnus sugyventinės buvo? A. Ž. – K.. Policijos pareigūnas (A) – K. buvo? Policijos pareigūnas (B) - O pavardės nežinai? A. Ž. – L.. Policijos pareigūnas (A) - O to draugo koks vardas? A. Ž. – M.. Policijos pareigūnas (A) – M.? A. Ž. palinksi galvą. Policijos pareigūnas (A) - Tai tas K. draugelis dūrė tave? A. Ž. - Taip, taip, M.. Policijos pareigūnas (A) - Tai M. tave čia daužė ir dūrė? A. Ž. - Taip. Policijos pareigūnas (A) - O tai tą peilį jisai su savim pasiėmė? A. Ž. - Taip. Policijos pareigūnas (A) - O tai su kuo čia tave dar daužė, kad ta nugara tokia? A. Ž. - Ten va. Policijos pareigūnas (A) - Kur ta lazda? Matoma, kad policijos pareigūnė nueina į miegamojo kambarį. Policijos pareigūnas (A) - Šita? O tai daugiau nebėra lazdos? A. Ž. - Jinai nulūžo. Matoma, kad policijos pareigūnai apžiūrinėja butą, girdimas pokalbis. Policijos pareigūnas (A) - Tai su šita lazda būtent ane, mušė? A. Ž. - Taip. Matoma, kaip policijos pareigūnė apžiūrinėja butą, nueina į virtuvės patalpą. Policijos pareigūnas (A) - O čia žiūrėkit gali būt dar šita va lazda, čia tos galas ar ne? A. Ž. - Ne, ne, ne. Policijos pareigūnas (A) - Ne, čia kita ane? Matoma, kad medikai su A. Ž. ruošiasi išeiti iš buto, medikė nurodo, kad važiuos į klinikas. Medikė - Tai jūs gulėjot, nesipriešinot? Matoma, kad A. Ž. gūžteli pečiais. Medikė - Vienas buvot ane? Matoma kaip policijos pareigūnai paima lazdą ir apžiūrinėja įvykio vietą. Matoma, kad policijos pareigūnai išeina į lauką, namo kieme matomas policijos pareigūnų automobilis ir medikų automobilis, prie kurio prieina policijos pareigūnai ir patikrina A. Ž. blaivumą. Matoma, kad policijos pareigūnai nustatė A. Ž. blaivumą. Policijos pareigūnas (B) - du aštuoni trys. Matoma, kad policijos pareigūnė įlipa į medikų tarnybinį automobilį, kur matomas gulintis A. Ž.. Girdimas pokalbis. Policijos pareigūnas (A) - O dar žiūrėkit, ponas, kur tas gali K. gyvent, negalit pasakyt? A. Ž. - (duomenys neskelbtini), prie kaip vadinasi ta gatvė. Policijos pareigūnas (A) - (duomenys neskelbtini)? Matoma, kad A. Ž. purto galvą į šonus. A. Ž. - Ne, ta kur per tiltą eina, kaip ji. Policijos pareigūnas (A) - (duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini)? A. Ž. - Iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę pusę. Policijos pareigūnas (A) - (duomenys neskelbtini)? A. Ž. - (duomenys neskelbtini) va. Policijos pareigūnas (A) - (duomenys neskelbtini), nebus (duomenys neskelbtini) kartais? Ne prie Rimi kur? Ne ten kur Rimi ta gatvelė nueina, ten (duomenys neskelbtini) tie daugiabučiai tokie? A. Ž. - Nežinau, bet nu. Policijos pareigūnas (A) - O pavardės jo nežinot visai? A. Ž. - K. L.. Policijos pareigūnas (A) - L. K.? A. Ž. - Taip. Girdima kaip policijos pareigūnė praneša budėtojui apie gautą informaciją.
Atidarius vaizdo įrašą ,,PSS-20230815-194311UTC+0300.mp4“ matoma, kad vaizdo įrašas daromas 2023-08-15 pradedamas fiksuoti nuo 19.43 val. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 4 s. Atidarius vaizdo įrašą matomas spalvotas vaizdas. Matomas vaizdas gydymo įstaigoje, matomas A. Ž. gulintis gydymo įstaigos lovoje, kuris bendrauja su policijos pareigūnais, girdimas pokalbis. A. Ž. – Situacija tokia buvo, sugyventinė išėjo, nu kokia sugyventinė, ji dabar pas mane grubiai apie savaitę. Policijos pareigūnas – O kas čia per sugyventinė? A. Ž. – O. L.. Toliau girdimas vyriškas balsas. Vyriškis – Tiksliau pasižiūrėjus, kaip minimum keturi šonkauliai lūžę ir nuo rakalinės dalies iki krūtinės devinto slankstelio irgi yra palūžę. Tai dėl jų dar darysim kompiuterinę tomografiją, pasižiūrėt ar ten tiesiog seni reikalai yra tų ataugos, o tiksliau galėsim pasakyt tik kai jau bus viskas padaryta. Žodžiu, keturi šonkauliai kaip minimum yra lūžę. A. Ž. – Jinai išėjo, nu ir viskas. Jos sūnus K. su draugu atėjo. Taip pirmą kartą, pradėjo svaigt tai ko su O. pyksties. Mes tikrai nei pykomės nieko, nieko. Nu ir viskas, jie išėjo. Praėjo gal koks, nu pusantros valandos. Esmė, pas mane yra kameros, viskas, viskas. Laiptinėje ir lauko. Tai va, antrą kartą atėjo ir išvis nesupratau. Policijos pareigūnas – Irgi K. kartu su tuo M.? A. Ž. – K. su savo draugu T.. Policijos pareigūnas – T.? A. Ž. – Tik tai vardą žinau T.. K. L. yra, o draugas T.. Policijos pareigūnas – O tas K. yra, kas jis toks? A. Ž. – O. sūnus. Policijos pareigūnas – O tas T. draugelis? A. Ž. – O tas T. draugelis. Ir ten, ten prasidėjo tokie cirkai. Sakau, net nespėjau pasipriešint, nieko. Ten ką ten priešintis. Policijos pareigūnas – Jie rankomis ten? A. Ž. – Tai su peiliu subadė. Policijos pareigūnas – Peilį savo atsinešė ar tavo kažkokį tai? A. Ž. – Ne, nuo stalo pasiėmė mano peilį. Policijos pareigūnas – Nuo stalo pasiėmė tavo peilį? A. Ž. – Taip. Policijos pareigūnas – O kur tas peilis? A. Ž. – Jie išsinešė. Policijos pareigūnas – Išsinešė? A. Ž. - |Jie išsinešė peilį, išsinešė mano telefoną, taip kad čia realiai kaip ir plėšimas, nes telefoną išsinešė, pasakė tam, kad neskambintum mentam. Tiek gerai, kad nematė planšetės, nes aš paskui iš planšetės išsikviečiau greitąją. Nu vat, nu lygioj vietoj realiai, lygioj vietoj. Policijos pareigūnas – O dabar O. išėjus buvo ane jau? A. Ž. – Taip, jinai buvo išėjus. Policijos pareigūnas – Kur jinai buvo išėjus? A. Ž. – Namo tipo. Policijos pareigūnas – O kur jinai gyvena? A. Ž. – (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas – O kitur negali būt jinai kažkur? A. Ž. – Abejoju. Policijos pareigūnas – O kur dar galėtų būt jinai? Pas sūnus negalėtų kažkur būt? A. Ž. – Tai sūnus, tai K. gyvena jisai kažkur tai prie (duomenys neskelbtini), nuomojasi. Kitas sūnus (duomenys neskelbtini) ir dukra (duomenys neskelbtini). Bet tai aš abejoju, nes pas ją yra du šunys, jinai tikrai negali ten ilgai užtrukt (2 t. b. l. 152–158).
2024-03-06 vyriausiojo tyrėjo J. H. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono numerių įeinančių ir išeinančių bei SMS žinučių išklotinių analizės nurodyta, kad: atlikus gautos informacijos analizę, nustatyta: T. M. naudotas mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini):
- 2023-08-15, 11:55 val. iš T. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) skambinta į mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (pokalbio laikas 80 sek.), tuo metu Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.
- 2023-08-15, nuo 14:51 val. iki 15:22 val. T. M. iš savo naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) bendravo trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiais su mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini), tuo metu +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.
- 2023-08-15, 15:32 val. iš T. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) skambinta į mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (pokalbio laikas 3 sek.), tuo metu Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.
- 2023-08-15, nuo 16:18 val. iki 17:34 val. T. M. iš savo naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) bendravo trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiais su mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini), tuo metu +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.
- nuo 2023-08-15, 17:41 val. T. M. naudojamas mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas - Kaunas, (duomenys neskelbtini), bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas - Kaunas, (duomenys neskelbtini)ir bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonose.
K. L. naudojamas mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini):
- 2023-08-15, 11:55 val. į K. L. naudojamą mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) skambinta iš mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (pokalbio laikas 81 sek.), tuo metu Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.
- 2023-08-15, 11:55 val. iš K. L. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) skambinta į mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (pokalbio laikas 71 sek.), tuo metu Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.
- 2023-08-15, nuo 13:12 val. iki 13:56 val. K. L. naudojamu mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiais bendravo su mama O. L., kurios mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), tuo metu Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.
- 2023-08-15, 13:57 val. K. L. naudojamu mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiais bendravo su mama O. L., kurios mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), tuo metu Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.
- 2023-08-15 nuo 13:58 val. iki 15:56 val. K. L. naudojamas mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas - Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Tuo metu K. L. bendravo su mama O. L. ir su mobilaus ryšio abonentu, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini), o mobilaus ryšio telefono abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) skambučius praleido.
- 2023-08-15, nuo 16:43 val. iki 16:55 val. K. L. naudojamas mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) naudojo mobilius duomenis, tuo metu jis veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje.
- 2023-08-15, nuo 17:00 val. K. L. naudojamas mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. (t. 3, b. l. 54–58).
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas T. M. dėl A. Ž. nužudymo ir atvirai pagrobto jo telefono, pasitvirtino.
Nors kaltinamasis T. M. savo kaltę pripažino tik dėl atvirai pagrobto A. Ž. priklausančio telefono, tačiau teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina ir jo kaltę dėl A. Ž. nužudymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis T. M. neneigė vartojęs fizinį smurtą A. Ž. atžvilgiu – mušęs jį šluotos kotu, pripažino ir tai, kad įpjovė jam peiliu į kaklą bei du kartus dūrė į kojas, tačiau tvirtino nenorėjęs jo nužudyti. Būtina pažymėti ir tai, kad iš pradžių kaltinamasis T. M. siekė pateisinti savo veiksmus, atliktus A. Ž. atžvilgiu, nurodydamas, kad A. Ž. iš po pagalvės išsitraukė peilį, dūrė jam į koją, vis puolė jį peiliu, o kai peilis jam iškrito iš rankų, išsitraukė dujinį pistoletą ir šovė į sieną. Tokia kaltinamojo pozicija paneigta byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis T. M. iki tiriamo įvykio A. Ž. nepažinojo, susipažino su juo, kai 2023-08-15 apie 15.11 val. kartu su K. L. ir O. L. atvyko pas jį į namus ((duomenys neskelbtini), Kaunas), paimti O. L. daiktų. Antrą kartą pas A. Ž. atvažiavo dviese su K. L. apie 16.35 val. Jų pirmasis ir antrasis atvykimas į A. Ž. namus yra užfiksuotas vaizdo įrašuose. Kodėl tą pačią dieną pas A. Ž. važiavo antrą kartą, kaltinamasis teisme paaiškino, jog važiavo pasiaiškinti dėl A. Ž. netinkamo elgesio su O. L., norėjo jį pamokyti, kad elgtųsi kitaip ir, važiuodamas antrą kartą, ketino jį truputį sumušti. Liudytoja O. L. parodė, jog jai, jos sūnui K. L. ir kaltinamajam T. M. išeinant iš A. Ž. buto, pastarasis buvo sveikas, nesužalotas. Taigi, šios liudytojos parodymai patvirtina, kad A. Ž. buvo sužalotas, kai T. M. kartu su K. L. tą pačią dieną pas jį atvyko antrą kartą. Kaltinamasis T. M. parodė, jog atvykęs antrą kartą susiginčijo su A. Ž. dėl jo elgesio su K. L. mama ir prisipažino sudavęs jam šluotos kotu per nugarą, dėl ko A. Ž. dar labiau įniršo ir jie stipriai susimušė. Išsigando, kad nelaimės prieš A. Ž., todėl atsitraukdamas norėjo su peiliu jį išgąsdinti, sudavė A. Ž. peiliu vieną kartą į kaklą, nustūmė jį ant lovos, bet šis vėl stojosi, puolė jį, tada jis A. Ž. dūrė du kartus peiliu, pataikė į abi kojas. K. L. teisme liudijo matęs, kad M. priėjo prie gulinčio A. Ž. ir pradėjo jį mušti, pirmą smūgį sudavė ranka, A. Ž. gynėsi, bandė stotis, T. M. jam neleido atsistoti, vėl trenkė ranka į galvą ar nugarą, iš viso gal 10 smūgių sudavė, matė, kaip T. M. peiliu sudavė A. Ž. porą smūgių į ranką ir į koją. Tokie liudytojo K. L. parodymai patvirtina, jog kaltinamasis T. M. A. Ž. mušė ne tik šluotos kotu, bet ir rankomis. Be to, šio liudytojo parodymai patvirtina ir tai, jog A. Ž. peiliu į kaklą bei kojas sužalojo būtent T. M..
Kad A. Ž. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog A. Ž. kūne konstatuota: 1. aklos durtinės pjautinės žaizdos abiejose šlaunyse, kurios dėl išsivysčiusių komplikacijų (uždegiminė organizmo intoksikacija, sepsis) šiuo atveju baigėsi A. Ž. mirtimi; 2. pjautinės žaizdos kaklo kairėje, kairėje blauzdoje, kraujosruva kaklo kairėje, sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais; 3. poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-skruosto-žando srityje, kairės akies vokuose, kairio peties srityje, nugaroje abipus; odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, pakaušio dešinėje, kryžmens srityje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, kraujosruvos krūtinės priekinio paviršiaus minkštuose audiniuose, krūtinės kairės pusės minkštuose audiniuose, kairio smilkinio minkštuose audiniuose padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu(-ais), šie sužalojimai padaryti ne mažiau 13 (trylikos) trauminių poveikių.
Sužalojimus A. Ž. kūne matė ir jo tėvai, 2023-08-17 atvažiavę pas sūnų į namus. G. Ž. teisme liudijo, jog sūnus buvo visas mėlynas, akys uždaužytos, kojos subadytos ir ištinusios, jis skundėsi, jog skauda visą kūną. R. A. Ž. liudijo, jog sūnus buvo basiai sužalotas, akys užmėlusios, ant kaklo buvo smaugimo žymės, kojos užbintuotos, patinusios, sūnus skundėsi, kad visur labai skauda.
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, jog 2023-08-15 17.20 val. A. Ž. kvietėsi pagalbą, nurodydamas, kad yra perdurtas, abi kojos. Toks A. Ž. pranešimas Bendrajam pagalbos centrui patvirtina, kad jis patyrė rimtus sužalojimus peiliu ir, kad dėl tokio sužalojimo jam reikalinga medicininė pagalba. Iš 2023-08-15 17:29:17 policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo nustatyta, jog policijos pareigūnė praneša budėtojui apie tai, kad reikia medikų, kadangi A. Ž. abi kojos perdurtos.
Iš aptartų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis T. M. prieš A. Ž. vartojo įvairų fizinį smurtą, tai yra, mušė pastarąjį rankomis, šluotos kotu bei pjovė bei dūrė peiliu, tačiau mirtini padariniai atsirado tik dėl dūrių peiliu į abi šlaunis, nes peiliu sužalotose šlaunyse išsivystė komplikacijos – uždegiminė organizmo intoksikacija, sepsis. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. M (duomenys neskelbtini) ir šią išvadą davusios teismo medicinos ekspertės S. Bielevičienė paaiškinimai teisiamajame posėdyje – jeigu žmogus nebūtų nepatyręs durtinių pjautinių žaizdų šlaunyse – sepsio nebūtų, kadangi sepsio kilmė šiuo atveju yra kildinama iš durtinių pjautinių žaizdų šlaunyse. Tai reiškia, kad tarp kaltinamojo T. M. veiksmų – dūrių peiliu A. Ž. į abi šlaunis ir A. Ž. mirties yra priežastinis ryšys.
Nustačius, kad kaltinamasis T. M. A. Ž. peiliu sužalojo 2023-08-15, o A. Ž. mirė 2023-08-20, sprendžiama, ar nebuvo nutrūkęs priežastinis ryšys tarp kaltinamojo T. M. 2023-08-15 atliktų veiksmų ir A. Ž. mirties 2023-08-20. Teismas ištirtų įrodymų pagrindu daro išvadą, jog po kaltinamojo T. M. dūrių peiliu į abi kojas (šlaunis) ir A. Ž. mirties nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, galėjęs sąlygoti A. Ž. mirtį. Nustatyta, kad iš karto po patirtų sužalojimų – 2023-08-15 17.20 val. A. Ž. išsikvietė pagalbą, jis buvo nugabentas į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta reikiama medicininė pagalba, sutvarstytos žaizdos. Tą pačią dieną iš gydymo įstaigos jis grįžo namo. Iš nukentėjusiosios G. Ž. parodymų nustatyta, kad 2023-08-17 sūnus sakė pats bandysiąs persirišti žaizdas, todėl ji nupirko jodo, vandenilio peroksido, pleistrų, o rugpjūčio 18 d. ji jau siūlė sūnui važiuoti į Klinikas, nes dešinioji šlaunis buvo patinusi, paraudusi, bet, kadangi buvo savaitgalis, sūnus sakė palauksiantis rytojaus. Tokie duomenys patvirtina, kad po T. M. dūrių peiliu 2023-08-15 A. Ž. kreipėsi į medikus ir jam buvo suteikta profesionali medicininė pagalba, tačiau dėl organizmo reakcijos į kūno sužalojimus peiliu – sepsio ir uždegiminės organizmo intoksikacijos, jis 2023-08-20 namuose mirė. Tai, kad sužalotoms kojoms pradėjus raudonuoti, tinti A. Ž. pakartotinai nesikreipė į medikus, nelaikytina aplinkybe, nutraukusia priežastinį ryšį tarp smurtinių kaltinamojo T. M. veiksmų ir A. Ž. mirties. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje sužaloto nukentėjusiojo neveikimas (nesikreipimas medicinos pagalbos) nepašalina priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų ir žmogaus mirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-675/2006). Būtinybė pakartotinai kreiptis į gydytojus A. Ž. kilo būtent dėl kaltinamojo T. M. prieš jį pavartoto smurto ir padarytų sužalojimų šlaunyse, t. y. priežastinio ryšio grandinėje reikšminga yra tai, kad sveikatos komplikacijų atsiradimo sąlyga yra kaltinamojo atlikta pavojinga veika. Kaltinamojo T. M. nusikalstami veiksmai (du kartus durta į abišlaunis) ir buvo itin pavojinga sąlyga, sukėlusi pavojingus padarinius, tai yra būtent neteisėtais T. M. veiksmais buvo sukurta pavojinga situacija, kuri tęsėsi iki padarinių atsiradimo momento – A. Ž. mirties 2023-08-20.
Gynybos vertinimu, kaltinamasis neturėjo tyčios nužudyti A. Ž., todėl gynėjas teismo prašė T. M. veiką kvalifikuoti pagal ketinimus nežymiai sutrikdyti A. Ž. sveikatą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ar sukeltas pasekmes kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, kad apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-74-788/2019). Tais atvejais, kai bylos aplinkybės rodo, kad kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba nenumatė tokių padarinių atsiradimo galimybės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veika kvalifikuojama kaip padaryta dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad tą pačią dieną kaltinamasis T. M. pas A. Ž. atvažiavo antrą kartą siekdamas jį paauklėti, pamokyti, kaip šis turėtų elgtis su K. L. mama, ir jau ketindamas jį sumušti. Tai patvirtina, kad atvykdamas antrą kartą į A. Ž. namus, kaltinamasis turėjo konkretų tikslą – smurtauti A. Ž. atžvilgiu. Nustatyta ir tai, kad pirmasis fizinį smurtą ir pradėjo būtent T. M., o pamatęs, kad A. Ž. priešinasi ir bijodamas jam pralaimėti, griebė nuo stalo A. Ž. peilį, kuriuo sužalojo A. Ž. kaklą, kairę blauzdą, padarydamas pjautines žaizdas, ir du kartus dūrė į abi šlaunis, padarydamas jose aklas durtines-pjautines žaizdas. Išsigandęs ką padarė, kaltinamasis T. M. pasiėmė su savimi nusikaltimo įrankį – peilį, kurį vėliau nuvežęs į sodų bendriją ,, (duomenys neskelbtini)“ paslėpė pas savo draugę, išeidamas dar atvirai pagrobė ir A. Ž. mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kad pastarasis negalėtų apie nusikaltimą pranešti policijai. Tokie sąmoningi ir apgalvoti kaltinamojo veiksmai tiek prieš nusikaltimą, tiek ir po jo padarymo rodo, kad asmuo veikė tyčia, o ne dėl nusikalstamo nerūpestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo, be to, fizinio smurto metu panaudojus peilį, kuriuo buvo įpjauta ir įdurta žmogui ne vieną kartą, kaltinamasis suvokė, jog tokiu būdu galima sukelti sunkesnį, nei nežymus, sveikatos sutrikdymą ar gyvybės atėmimą, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami nei pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 140 straipsnio 1dalį.
Taigi, teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis T. M. suvokė, jog įpjaudamas ir durdamas peiliu gali sutrikdyti A. Ž. sveikatą ar jį nužudyti ir, nors nesiekė A. Ž. nužudyti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti – buvo abejingas galimiems padariniams. Taigi, kaltinamasis T. M. veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal tai, kokie padariniai kilo – po jo dūrių peiliu į šlaunis A. Ž. išsivystė komplikacijos – uždegiminė organizmo intoksikacija, sepsis, dėl ko 2023-08-20 A. Ž. mirė. Tokie T. M. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas (nužudymas) pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Šioje byloje nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas teisme kėlė klausimus dėl kaltinamojo T. M. bendrininkavimo su K. L. nužudant A. Ž. bei dėl A. Ž. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto jį smaugiant.
Baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnis nustato baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas ir šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje tik T. M. atžvilgiu, kaltinant jį nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Kadangi šioje byloje K. L. jokie kaltinimai nebuvo pareikšti, teismas negali spręsti dėl šio asmens bendrininkavo su T. M. nužudant A. Ž. ir, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalimi, gali spręsti tik dėl kaltinamojo T. M. veiksmų. Kaip minėta, kaltinamasis T. M. parodė, kad kai jie su A. Ž. susimušė, K. L. stovėjo už jo atsitraukęs, vėliau iš viso išėjo į virtuvę. Liudytojas K. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad stovėjo prie kambario durų, rėkė jiems, kad jie apsiramintų, klausė T. ką čia darai, pats į grumtynes nesikišo, nenorėjo nei pats susižeisti, nei sužeisti kitų. Apklausiamas teisme liudytojas K. L. taip pat nenurodė, kad būtų atlikęs kokius nors veiksmus A. Ž. atžvilgiu, ar turėjęs išankstinį susitarimą su T. M. smurtauti prieš A. Ž.. Be to, iš 2023-08-15 17.20 val. A. Ž. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, jog jis yra padurtas į abi kojas, nustatyta, jog operatorei paklausus, kas jį perdūrė peiliu, A. Ž. įvardijo tik vieną asmenį, nurodydamas, kad jo nepažįsta, paaiškino, kad jis yra jo draugės pažįstamas. Policijos pareigūnų kūno kameros 2023-08-15 vaizdo įraše užfiksuota, jog pareigūnas A. Ž. klausia: „ar K. dūrė, ar mušė?“, A. Ž. atsako: „K. nemušė“, pareigūnas klausia: „nieko nedarė, tik tas draugelis?“, A. Ž. atsako: „tik tas draugelis“ ir pakartojo: „K. nesikišo, K. tiktai šone buvo ir viskas“. Tai patvirtina, kad sužalojant A. Ž. kaltinamasis T. M. veikė vienas, taip pat byloje nenustatytas T. M. susitarimas su K. L. sužaloti A. Ž.. Tačiau byloje yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2023-08-18 apie 10.00 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur gyvena A. Ž., patikslinti įvykio aplinkybes. A. Ž. dėl įvykio aplinkybių būti apklausiamas nepageidavo, pasakė, kad įvykio aplinkybes patikslins po savaitgalio. Bendraujant su A. Ž., šis patikslino, kad įvykio metu jis buvo stipriai neblaivus ir jį bute sumušė sugyventinės O. L. sūnus vardu K. kartu su draugu, kurio anketinių duomenų nežino, dėl ko jį sumušė, nepaaiškino (1 t., b. l. 112). Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje patvirtino tarnybinio pranešimo turinį ir parodė, kad lankėsi A. Ž. bute siekiant patikslinti įvykio aplinkybes ir atlikti A. Ž. apklausą. Iš pradžių A. Ž. nenorėjo pasakyti kas jį sumušė, bet paskui pasakė, kad sumušė sugyventinės sūnus su draugu, kurio neįvardino. Vertinant šiuos liudytojo V. K. parodymus, pažymėtina, kad jo perteikta A. Ž. pozicija įvardijant asmenis, kurie jį sumušė, skiriasi nuo tos A. Ž. pozicijos, kuri yra užfiksuota 2023-08-15 vaizdo įraše, peržiūrėtame teisiamajame posėdyje, kuomet policijos pareigūnams A. Ž. paaiškino, jog K. L. nieko nedarė, tik jo draugelis, K. L. nesikišo, tiktai buvo šone ir viskas. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio proceso metu šio prieštaravimo pašalinti nepavyko, nes, kaip žinia, A. Ž. yra miręs, kitų duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo T. M. bendrininkavimo su kitu asmeniu nebuvo surinkta, todėl tokiu atveju baudžiamojoje teisėje yra taikomas in dubio pro reo (lot. abejojant – kaltinamojo viršus) principas, kai visos abejonės ir neaiškumai yra aiškinami kaltinamojo naudai. Nukentėjusiųjų įgaliotajam atstovui procese keliant klausimą dėl A. Ž. smaugimo, siekiant išsiaiškinti, ar smaugiant buvo reikalinga kito žmogaus pagalba, teismas įvertina byloje esančius įrodymus ir tuo aspektu. Po A. Ž. mirties atlikus jo kūno tyrimą, teismo medicinos specialistas konstatavo pjautines žaizdas kaklo kairėje, kraujosruvą kaklo kairėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu/įrankiu paveikus kaklo kairę pusę, galimai įremiant žalojantį daiktą/įrankį. Kraujosruva kaklo kairėje galėjo susidaryti užtekant kraujui iš pjautinių žaizdų kaklo kairėje. Tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Teismo medicinos specialisto išvadą į bylą pateikusi teismo medicinos ekspertė S. Bielevičienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atliekant lavono tyrimą smaugimo objektyvių duomenų nebuvo. Kadangi toje pačioje kaklo srityje buvo ir kraujosruva ir pjautinės žaizdos, galėjo būti ir išorinis kraujavimas ir kraujavimas į minkštuosius audinius, iš žaizdų kaklo kairėje pusėje, jų aplinkoje yra poodinė kraujosruva. Tai reiškia, kad matomos dvi žaizdos viena šalia kitos ir didelė kraujosruva, kurios plotas 9 ant 7 cm. Ji tai vertino kaip kraujo ištekėjimą iš žaizdos, kadangi sutampa žaizdos ir kraujosruvos lokalizacija. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti smaugimas, nors ji vertino kitaip, nes jeigu yra pjautinės žaizdos, tai labiau tikėtina, kad kraujosruvos atsirado iš jų ištekėjus kraujui. Kraujosruvos buvo tik vienoje kaklo pusėje. Taigi, teismo medicinos ekspertė, atsakydama į nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo klausimus darė tik prielaidą, kad galėjo būti smaugimas ir paaiškino teismui apie sužalojimus kaklo kairėje pusėje bei kokiu būdu susidarė didelė kraujosruva toje pačioje kaklo kairėje pusėje. Tačiau šioje byloje esminę reikšmę turi tai, kad sužalojimas kaklo kairėje pusėje – pjautinės žaizdos ir kraujosruva kaklo kairėje – vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos A. Ž. mirčiai neturėjo, kas reiškia, kad neturi reikšmės kvalifikuojant kaltinamojo T. M. veiką kaip nužudymą.
Byloje nustatyta ir tai, kad po pavartoto fizinio smurto A. Ž. atžvilgiu, T. M. atvirai, pačiam A. Ž. matant, nuo spintelės pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną „Huawei“. Kaltinamasis T. M. teisme paaiškino, kad išeidamas iš A. Ž. buto nuo spintelės pasiėmė A. Ž. telefoną, kad neskambintų daugiau K. mamai. Išėjęs iš buto telefoną iš karto sulaužė ir išmetė kažkur prie garažų. Tačiau liudytojas K. L. parodė matęs, kaip išėjus iš A. Ž. buto T. M. sudaužė A. Ž. telefoną, jis taip padarė, kad A. Ž. policijos neiškviestų. Be to, iš policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašo, peržiūrėto teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad A. Ž. policijos pareigūnams paaiškino, jog ,,jie išsinešė peilį, išsinešė mano telefoną, taip kad čia realiai kaip ir plėšimas, nes telefoną išsinešė, pasakė tam, kad neskambintum mentam“.
Ir nors kaltinamojo T. M. nurodytas motyvas, dėl ko jis pagrobė A. Ž. mobilaus ryšio telefoną, skiriasi nuo liudytojo K. L. parodymų ir A. Ž. vaizdo įraše užfiksuoto paaiškinimo, esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui tai neturi, kadangi šiuo atveju svarbu tai, kad svetimą, tai yra, A. Ž. priklausantį 40 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ kaltinamasis T. M. pagrobė atvirai – pačiam A. Ž. matant, kas rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, nei grobiant svetimą turtą slapta, savininkui to nematant. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, jog pasisavina svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo T. M. veiksmai kvalifikuojami kaip baigta vagystė, su ja kvalifikuojančiu požymiu – atviroji vagystė – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant šią bylą teisme, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo buvo pakeista BK 178 straipsnio 2 dalis – iš jos sankcijoje išbraukta (pašalinta) viešųjų darbų bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad papildomos alternatyvios bausmės išbraukimas (pašalinimas) sunkina asmenų teisinę padėtį, naujos redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalis kaltinamojo T. M. atžvilgiu negali būti taikoma ir jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją – 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, galiojusią nuo 2023-06-01 iki 2025-02-01.
IV. Bausmės skyrimas
BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė.
BK 178 straipsnio 2 dalies (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023-06-01 iki 2025-02-01) sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tai yra, atvirai pagrobęs A. Ž. mobilaus ryšio telefoną ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors duodamas parodymus kaltinamasis ir paaiškino, kad važiuodamas pas A. Ž. į namus, jis buvo išgėręs kelis stikliukus ,,B“ degtinės, apie tai, kad kaltinamasis gėrė degtinę teisme liudijo ir K. L., tačiau objektyvių duomenų, kad tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ar apsvaigimas nuo alkoholio lėmė kaltinamojo nusikalstamą elgesį, nenustatyta. Be to, nei kaltinamajame akte, nei teisminiame procese iki baigiamųjų kalbų prokuroras neprašė teismo pripažinti kaltinamojo T. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pažymima, kad teismas sprendžia atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tokioms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors aplinkybė ir nenurodyta kaltinamajame akte, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-489/2019, 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką ir šios bylos duomenis, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo T. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Skirdamas bausmę T. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkiems (BK 129 straipsnio 1 dalis) ir apysunkiams (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimams, nužudymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, atvirąją vagystę – tiesiogine tyčia, atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimai baigti, sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės – atimta kito žmogaus gyvybė, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl atvirosios telefono vagystės. Vertinant T. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus T. M. keturis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir karo prievolininkų pareigų nevykdymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėjęs dviejų baudų). Kaltinamasis nedirbantis, nevedęs, išlaikytinių neturi.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindų T. M. atžvilgiu taikyti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis), ir, kad bausmės tikslai už labai sunkaus nusikaltimo padarymą bus pasiekti tik paskyrus BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl A. Ž. nužudymo nepripažino, dėl savo veiksmų, atliktų A. Ž. atžvilgiu nesigailėjo, nepadėjo pareigūnams išaiškinti šį labai sunkų nusikaltimą, todėl nėra pagrindo jam skirti minimalų sankcijoje numatytą bausmės dydį (BK 61 str. 4 d.). Siekiant T. M. tinkamai nubausti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, už A. Ž. nužudymą jam skiriama 8 metų laisvės atėmimo, už atvirąją telefono vagystę – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis T. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kadangi kaltinamojo T. M. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai), teismas bausmes bendrina apėmimo būdu, kuomet griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam T. M. šioje byloje taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Siekiant įvykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė – suėmimas paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. spalio 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtą laiką (BK 66 straipsnis).
V. Civiliniai ieškiniai
Nukentėjusieji G. Ž., R. A. Ž., J. S. kaltinamajam T. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1665 eurų turtinės ir po 50 000 eurų kiekvienam iš jų neturtinės žalos atlyginimo (4 t. b. l. 68–72).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šiuo nuosprendžiu dėl A. Ž. nužudymo kaltu yra pripažintas T. M., todėl jis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro 1665 eurai dėl A. Ž. laidotuvių ir šias išlaidas apmokėjo R. A. Ž.. Turtinę žalą civiliniai ieškovai grindžia pateikdami UAB ,,T“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kvitą, patvirtinančius, kad 1665 eurų sumokėta už karstą (347,11 eurai), 35 vnt. žvakių (28,93 eurai), vyrišką avalynę (33,06 eurai), gėlių kompoziciją (256,20 eurai), juostą (8,26 eurai), sanitarinį maišą (12,40 eurų), nekrologą (8,26 eurai), laikiną paminklą (24,79 eurai), šarvojimo ir laidojimo paslaugas (657,02 eurai) (4 t., b. l. 73).
Kadangi šios laidojimo išlaidos atsirado iš būtinybės palaidoti nužudytąjį A. Ž., jų dydį pagrindžia PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kvitas, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas ir iš T. M. priteisiama 1665 eurai R. A. Ž. naudai.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Nustatyta, kad nužudytasis A. Ž. buvo G. Ž. ir R. A. Ž. sūnus bei J. S. brolis. G. Ž. paaiškino teismui, kad iki sūnaus mirties sveikatos problemų neturėjo, po jo mirties sveikata smarkiai suprastėjo, dabar jai reikia akinių, sutriko klausa, blogai su širdimi, būna tokių dienų, kad nežino kas darosi, net neturi pakankamai jėgų, kad eiti pas gydytojus ir išsitirti sveikatą. Pamačiusi gatvėje panašų žmogų į A., vis pagalvoja, kad čia sūnus, suskamba telefonas, vis pagalvoja, kad sūnus skambina. Jau eina antri metai po sūnaus mirties, bet ji pastoviai vis dar laukia, kada jis ateis, paskambins, tik nuvykusi prie sūnaus kapo supranta be reikalo jo laukianti. R. A. Ž. paaiškino teismui, kad dėl sūnaus mirties yra palaužtas emociškai, psichologiškai ir fiziškai, sunkiai sekasi dirbti darbe, krenta viskas iš rankų, po šiai dienai niekaip nesusitaiko su sūnaus netektimi, prasidėjus naujai dienai iš karto galvoja apie sūnų, gatvėje, parduotuvėse pamatęs panašius žmones, juose mato sūnų. J. S. paaiškino teismui, kad brolis A. jai ir jos nepilnamečiam sūnui buvo didžiulė atrama ir parama jos sūnui netekus tėvo, A. buvo antras svarbus vyras, kuris jam padėjo, visi remontai, pagalba buvo A. rankų. Brolis netektis jai yra didžiulis sukrėtimas, liko daug neįgyvendintų bendrų svajonių su broliu, negali susitaikyti su ta mintimi, kad brolio daugiau niekada nebepamatys.
Iš nukentėjusiųjų paaiškinimų ir liudijimų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad visus šiuos šeimos narius siejo artimas ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. gyvybė nutrūko ne dėl natūralių priežasčių, o dėl to, kad buvo nužudytas, teismui nekyla abejonių, jog G. Ž., R. A. Ž. ir J. S. dėl sūnaus ir brolio netekties patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią giliais dvasiniais išgyvenimais, emociniu sukrėtimu, stresu.
Nukentėjusieji patirtą neturtinę žalą kiekvienas įvertino po 50 000 eurų. Teismas pažymi, kad baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių herarhijoje žmogaus gyvybė užima aukščiausią vietą ir ji negali būti įvertinta pinigais, tačiau teismas privalo nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, netekus artimo žmogaus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju kaltinamasis T. M. A. Ž. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, jis peiliu į A. Ž. kūną smūgiavo iš viso penkis kartus, kas rodo, jog T. M. veikė aktyviai ir nors nenorėjo A. Ž. nužudyti, tačiau sąmoningai leido tokiems pavojingiems padariniams kilti. T. M. nedirba, duomenų apie kitokias jo pajamas ar turtą, byloje nėra. Vertinant kaltinamojo galimybes atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, atsižvelgiama ir į tai, kad jis yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl ateityje dirbdamas ir gaudamas pajamas turės galimybę žalą atlyginti. Nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusieji G. Ž., R. A. Ž., J. S. ir nužudytasis A. Ž. buvo šeimos nariai, tai yra patys artimiausi žmonės, kuriuos siejo glaudus šeimyninis ryšys. Įvertinus aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, G. Ž., R. A. Ž., J. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nustatomas 22 000 eurų neturtinės žalos dydis kiekvienam nukentėjusiajam.
Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamajam T. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 353,31 eurų turtinės žalos atlyginimo ir ši žala ieškovei atsirado už A. Ž. 2023-08-15 LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteiktą ambulatorinę skubiąją medicinos gydytojo pagalbą ir kompiuterinę tomografiją (2 t., b. l. 69–70).
Civilinė atsakomybė T. M. atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, o kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui; asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jei šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą administruoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir šioje byloje nustačius, kad dėl kaltinamojo T. M. tyčinių smurtinių veiksmų A. Ž. 2023-08-15 LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteikta ambulatorinė skubioji medicinos gydytojo pagalba ir atlikta kompiuterinė tomografija, kaltinamajam kyla pareiga atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 353,31 eurus, kuriuos ji sumokėjo gydymo įstaigai už A. Ž. suteiktą skubiąją medicininę pagalbą ir atliktą kompiuterinę tomografiją.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. M. atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, ką partvirtina gynėjo pateiktas mokėjimo išrašas (4 t., b. l. 176). Kadangi turtinė žala atlyginta, procesas dėl Kauno teritorinei ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
VI. Dėl nukentėjusiųjų atstovavimo ir kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Nukentėjusioji G. Ž. pateikė teismui prašymus priteisti iš kaltinamojo T. M. nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 3250 eurų ir pateikė grynųjų pinigų priėmimo kvitus bei SEB banko patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinančius, kad nukentėjusioji G. Ž. ir nukentėjusysis R. A. Ž. advokatui Linui Mažonui už atstovavimą šioje byloje iš viso sumokėjo 3250 eurų (5 t. b. l. 8–12; 23–25).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas susipažino su bylos medžiaga, pasiruošė bylos nagrinėjimui teisme, konsultavo nukentėjusiuosius, rengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiesiems teisiamajame posėdyje (dalyvavo 10 posėdžių), laikytina, kad nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, proporcingos bylos sudėtingumui ir proceso trukmei, todėl išieškotinos G. Ž. naudai iš kaltinamojo T. M..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2024-10-28 pažymą Nr. APD-2024-10675, kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam T. M., išlaidų suma yra 431,27 Eur (4 t., b. l. 134–136).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje teismas nustatė pagrindą, dėl ko gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant šią bylą teisme ir sprendžiant dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo, yra būtinas – kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi antrinė teisinė pagalba kaltinamajam T. M. šioje byloje buvo teikiama ne paties kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad T. M. nedirba, duomenų apie jo turtą byloje nėra, šiuo nuosprendžiu jis nuteistas realiai laisvės atėmimo bausme, be to, iš jo priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam T. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybės naudai iš jo nepriteistinos.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2024-02-27 aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 7–8) klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka: šluotos koto dalis su biologiniu pėdsaku, vatos tamponai su nuoplovomis, lazda, peilis, seilių lyginamasis pavyzdys, pirštų ir delnų atspaudai – sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai; skaitmeninis vaizdo registratorius su monitoriaus kabeliu ir maitinimo laidu bei baltos spalvos vaizdo kamera – grąžintini nukentėjusiajam R. A. Ž.. Kartu su baudžiamąja byla į teismą atsiųsta T. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijai, kompaktiniai diskai (9 vnt.), kuriuose užfiksuota nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023-06-01 iki 2025-02-01), ir paskirti jam bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023-06-01 iki 2025-02-01) – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. M. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. spalio 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtą laiką.
G. Ž., R. A. Ž. ir J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. M. priteisti:
G. Ž., R. A. Ž., J. S. po 22 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš T. M. 3250 Eur G. Ž. naudai už patirtas išlaidas apmokant advokato paslaugas.
Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (431,27 Eur), susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš T. M. nepriteisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2024-02-27 aktus Nr(duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini): šluotos koto dalį su biologiniu pėdsaku, vatos tamponus su nuoplovomis, lazdą, peilį, seilių lyginamąjį pavyzdį, pirštų ir delnų atspaudus – sunaikinti;
skaitmeninį vaizdo registratorių su monitoriaus kabeliu ir maitinimo laidu bei baltos spalvos vaizdo kamerą – grąžinti R. A. Ž.;
daiktus, kartu su byla perduotus teismui: T. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – siųsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijai, kompaktinius diskus (9 vnt.) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.