- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-416-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00259-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Inga Staknienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- I. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl ieškovo I. A. bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendime nustatytą I. A. bendravimo su skyriumi gyvenančiu sūnumi N. A. tvarką, nustatant tokią pakeistą tvarką: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti pereinamąją tvarką, pagal kurią I. A. pirmus 9 susitikimus su sūnumi praleidžia po 8 valandas savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje vietoje Vilniaus mieste paimdamas vaiką kas antrą sekmadienį iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 11 val. 00 min. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19 val. 00 min.; 2) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (po 9 susitikimų pagal pereinamąją bendravimo tvarką) tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta tokiu būdu pagal tokią nuolatinę bendravimo tvarką: 1. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį: pirmąją mėn. savaitę ir trečiąją mėn. savaitę; 2. Iki tol, kol sūnus pradės lankyti ugdymo įstaigą, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 19 val. 00 min. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą einamosios savaitės sekmadienį iki 19 val. 00 min. Šiuo laikotarpiu vaikas nakvoja kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; 3. Sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą einamosios savaitės sekmadienį iki 19 val. Šiuo laikotarpiu vaikas nakvoja kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; 4. Tėvas turi teisę vieną kartą per kalendorinius metus praleisti su sūnumi 14 dienų nepertraukiamų atostogų su savimi savo gyvenamoje vietoje arba šiam laikotarpiui išvykti su vaiku į užsienį. Jeigu šalims iki šio termino pabaigos nepavyksta susitarti dėl abiem tėvams tinkamos atostogų datos, tėvo atostogos su vaiku pirmoji diena yra kiekvienų lyginių metų liepos antrosios savaitės pirmoji diena ir nelyginių metų rugpjūčio mėn. antrosios savaitės pirmoji diena; 5. Atostogų su vaiku metu tėvas vaiko motinai turi sudaryti galimybę su vaiku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo konferencijos būdu) iki kelionės pradžios nurodyti aiškų kelionės maršrutą ir grįžimo datą į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę po vaiko atostogų pabaigos; 6. Vaiko motina privalo tėvui iki numatytų atostogų su tėvu pradžios perduoti galiojantį vaiko kelionės dokumentą (pasą) ir išduoti teisės aktų reikalavimus atitinkančios formos sutikimą vaiko trumpalaikei kelionei su tėvu; 7. Teismo sprendimo įsiteisėjimo diena laikoma pirmąja šios tvarkos įsigaliojimo diena.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo aplinkybės iš esmės pasikeitė: sūnus yra paaugęs ir sustiprėjęs, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių, gali su tėvu bendrauti ne tik trumpalaikių susitikimų forma, tačiau prabūti tėčio žinioje ilgesnius laikotarpius; vaiko motina sąmoningai kliudo tėvo ir sūnaus socialinių ryšių formavimuisi, neatsako į tėvo skambučius ir žinutes, sukuria kitas tiesiogines ar netiesiogines kliūtis palaikyti normalius santykius ir reguliarų bendravimą su sūnumi; nustatyta bendravimo norma yra per maža glaudiems tėvo ir sūnaus socialiniams (emociniams) ryšiams formuotis, neatitinka prioritetinio maksimalaus skyriumi gyvenančio tėvo įsitraukimo į vaiko auklėjimą principo.
3. Ieškovas pažymėjo, kad vaiko motinos ir trečiųjų asmenų kišimasis daro žalą vaikui, neleidžia sukurti saugios ir stabilios aplinkos tėvui bendraujant su sūnumi, todėl byloje būtina nustatyti pereinamąją bendravimo tvarką.
4. Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu gyvena Vilniuje, atsakovė gyvena Ukmergėje. Ieškovas darbo dienomis dirba nuo pietų iki vėlaus vakaro, todėl vakarinis bendravimas šiokiadieniais su sūnumi yra sunkiai įgyvendinamas.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nesudaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku. Ieškovas pats nutraukė bendravimą su vaiku ir tęsė savo ginčą su atsakovės tėčiu. Ieškovas neišnaudojo visų turimų galimybių bendrauti su vaiku ne mažiau kaip 4 valandas kas keturiolika kalendorinių dienų, ir tokiu būdu sukurti ir palaikyti nuolatinį ryšį su vaiku. Nuo 2023 m. balandžio 6 d. ieškovas iš viso neatvyko nei karto pasimatyti su vaiku, pasimatymas su vaiku ieškovo įvyko tik 2024 m. vasario 18 d. Paskutinio susitikimo metu ieškovas atvyko su savo antru vaiku, t. y. (duomenys neskelbtini) metų dukra ir savo tėvais. Ieškovas praktiškai neturėjo galimybių bendrauti su sūnumi, nes turėjo rūpintis kitu mažu vaiku, t. y. savo dukra. N. A. slėpėsi nuo tėvo, jo neatpažino, todėl bendravimas praktiškai nevyko. Nuo ieškovo tėvų N. A. taip pat slėpėsi, nes nesuprato, kas yra šie žmonės. Vaikas nematė ieškovo nuo 2023 m. balandžio 6 d., o pamatęs jį 2024 m. vasario 18 d., jo neatsiminė ir vengė.
6. Pirmiausia ieškovas turi susidraugauti ir susipažinti su vaiku, užmegzti su juo ryšį, ir tik po to keisti nustatytą bendravimo tvarką. Trejų metų vaikas pagal jo dienos režimą negali 8 val. išbūti su jam svetimais žmonėmis ir jam svetimoje aplinkoje, vaiko dienos režimas yra toks, kad vaikas miega pietų miegą, todėl užtikrinti nepertraukiamų 8 valandų per dieną ieškovo bendravimo su sūnumi šiuo metu yra objektyviai neįmanoma.
7. Nurodė, kad ieškovas byloje yra pateikęs dabartinės savo gyvenamosios vietos nuomos sutarties 1 lapą, kuriame yra užfiksuota, kad toje gyvenamojoje vietoje gali gyventi tik trys žmonės. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovas bendrauti su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje net neturi teisės.
8. Atsakovės vertinimu, nustatyti, kad ieškovas turi teisę vežtis vaiką atostogų į užsienį, nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovas yra trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) valstybės pilietis. Atsakovė baiminasi, kad išsivežęs vaiką atostogų, tėvas vaiko gali ir negrąžinti, atsakovei vaiko susigrąžinimas iš trečiosios valstybės būtų itin komplikuotas ar teisiškai ir faktiškai neįmanomas. Lietuva ir (duomenys neskelbtini) neturi teisinių santykių dvišalės sutarties šeimos bylose, todėl atsakovei kelia nerimą šios aplinkybės, kurios susijusios su vaiko saugumu ir interesais. Šiuo metu, kai ieškovas neturi jokio ryšio su vaiku, teigti, kad po pusantrų metų jis tikrai atsiras, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
9. Išvadą teikianti institucija pateikė 2024 m. kovo 15 d. išvadą, kurioje nurodė, kad nepalaiko ieškovo ieškinio ir mano, kad ilgalaikis tėvo ir vaiko bendravimas galimas tik atkūrus artimus ir pasitikinėjimo vertus santykius tarp tėvo ir sūnaus. Tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiai turi būti grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir labai artimu ryšiu. Tik atkūrus tokį tarpusavio ryšį yra galimi ilgalaikiai vaiko ir tėvo susitikimai, tada nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai. Tai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, neprieštaraus geriausiems vaiko interesams, atitiks vaiko poreikį ir užtikrins saugumą.
10. Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 22 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, be kita ko, kad vaikas turi psichologinių problemų ir lanko psichologo konsultacijas Ukmergės šeimos centre (el. b. t. 1, l. 44).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje liudytoja vystymosi psichologijos magistrė, kognityvinės elgesio terapijos Biudžetinės įstaigos Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba psichologė I. Z. parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. atsakovė kreipėsi į ją dėl pablogėjusios vaiko psichikos būklės. Išsakė, kad sūnus yra nerimastingas, nepaleidžia mamos, sekioja namuose paskui ją. Tai prasideda po susitikimų su biologiniu tėčiu. Pirmoji konsultacija buvo su ja. Kitose konsultacijose dalyvavo atsakovė ir sūnus. Vaikas yra labai jautrus, prisirišęs prie mamos. Jam reikia įprastos rutinos, nuspėjamumo, jam pažįstamų vietų, žmonių tam, kad jis jaustųsi saugus. Abejoja, kad N. A. galėtų gyventi su ieškovu Vilniuje. Visose žaidimų terapijose vaikas dalyvauja tik su mama. Jam reikia laiko, kad prisileistų nepažįstamą žmogų arti. N. A. tikriausiai lengvai ir be trauminės patirties neužmigtų be mamos. Paskutinį kartą konsultavosi 2024 m. birželio 26 d., vėliau susirašinėjo su atsakove. Vaikas stebi, kaip ieškovas nepagarbiai, nemandagiai bendrauja su atsakove, dėl to vaikas nenori susitikti su ieškovu. Svarbu, kad ieškovas žaistų su sūnumi, kad susitikimai būtų tarsi šventė. Ji rekomenduoja palikti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokia yra nustatyta šiuo metu ir stebėti vaiko elgesį, jo emocinę būklę po susitikimų, po to, iš lėto, būtų galima pakeisti tvarką (el. b. t. 2, l. 41).
12. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė išvadą, kad susitikimų metu neužtikrinama saugi ir rami aplinka vaikui. Tokią aplinką turi užtikrinti tėvai, o ne ginkluoti apsaugos darbuotojai. Atsakovė nesudaro sąlygų tinkamos aplinkos sukūrimui. Vaiko motina privalo padėti ieškovui atkurti prarastą ryšį su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas 3 300,00 Eur dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti; grąžino ieškovui jo sumokėto žyminio mokesčio 35,00 Eur permoką.
14. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką N. A., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-233-1104/2022 nuspręsta, be kita ko, panaikinti I. A. ir I. A. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisme, įrašo Nr. 12093, ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. 111, santuokos apskaitos įrašą bendru sutuoktinių sutikimu. Patvirtinta tokio turinio I. A. ir I. A. santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis: <…> 5.4.1. Šalys susitaria, kad vaiko tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), I. A. privalo vaiko tėvui I. A. sudaryti galimybę nevaržomai susitikti ir bendrauti su sūnumi N. A. ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas per 14 kalendorinių dienų laikotarpį, vaiko gyvenamojoje vietoje, užtikrinant, kad nebūtų trukdomas vaiko ir tėvo bendravimas, o I. A. pasiūlius kitą, neutralią vietą Ukmergės mieste, I. A. privalo pristatyti mažametį vaiką į I. A. pasiūlytą susitikimų vietą. Tėvas privalo įspėti vaiko motiną apie pageidaujamą susitikimą su sūnumi ne vėliau kaip 2 (dvi) kalendorinės dienos iki susitikimo SMS žinute ar kitomis šalių įprastai naudojamomis ryšio priemonėmis. Vaiko motina įsipareigoja iš anksto informuoti, bet ne vėliau kaip per 2 dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo, vaiko tėvą, apie bet kokias kliūtis trukdančias bendrauti su vaiku (vaiko liga, trumpalaikė atostogų išvyką ir pan.) SMS žinute ar kitomis šalių įprastai naudojamomis ryšio priemonėmis; 5.4.2. Siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), interesus, vaiko mamai I. A., mažamečio vaiko ir jo tėvo I. A. bendravimo metu, turi būti sudaryta galimybė būti netoliese (pavyzdžiui, kaimyninėje patalpoje), kad esant poreikiui, galėtų pasirūpinti mažamečio vaiko poreikiais: nuraminimas, maitinimas ir pan.; 5.4.3. Visais atvejais I. A. privalo užtikrinti, kad vaiko tėvui būtų sudaryta reali galimybė bendrauti su vaiku ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas per 14 kalendorinių dienų laikotarpį be trečiųjų asmenų, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jo dienos režimą ir objektyvias tėvo galimybes, įskaitant užimtumą darbe. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 17 d.
15. Teismas nustatė, kad ieškovas turi dukrą S. A., gim. (duomenys neskelbtini).
16. Teismas nurodė, kad ieškovas aplinkybių pasikeitimą po Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo priėmimo grindžia tuo, jog N. A. tuo metu dar buvo žindomas ir buvo ypač jauno amžiaus, po sprendimo priėmimo, šiuo metu, sūnus jau yra paaugęs ir sustiprėjęs, todėl jis jau gali būti be motinos.
17. Teismas pažymėjo, kad iš šalių išdėstytų pozicijų, jų pateiktų argumentų, liudytojų parodymų, galima spręsti, jog šalys labiau nesutaria ne dėl nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, o dėl šios tvarkos vykdymo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovas neišnaudoja netgi dabartinės nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos; ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku (CPK 178 straipsnis).
18. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog netgi ir nuo 2024 m. vasario 18 d. iki šiol ieškovui pavyko sukurti, sustiprinti tarpusavio tinkamą, artimą ryšį su N. A.. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog N. A. vis dar nesijaučia saugus būdamas su ieškovu. Teismas darė išvadą, kad šiuo metu dar nėra pasikeitusios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti apelianto naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurie buvo gauti po bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme.
20. Apeliantas nurodė, kad teismas realiai netyrė ir nevertino, ar esama bendravimo tvarka yra geriausia vaiko interesų požiūriu, kai vaiko akivaizdoje yra keliami konfliktai. Teismas ieškinio atmetimą motyvavo vieninteliu argumentu, jog nėra pasikeitusios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Tokia teismo išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas neatsakė į esminį bylos klausimą, kodėl atsakovo siūloma bendravimo tvarka pagal konkrečius jos punktus neatitinka geriausių vaiko interesų.
22. Vaikas jau nėra kūdikis, nėra maitinamas motinos pienu, šalyje nėra paskelbtos pandemijos dėl Covid-19, tačiau iš sprendimo turinio neaišku, kodėl teismas nelaikė šių aplinkybių pasikeitimo pagrindu keisti bendravimo tvarką.
23. Teismas, manydamas, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra per plati (laiko su tėvu išplėtimo požiūriu) ar kitais aspektais, galėjo būti aktyvus ir įvertinęs šalių santykiu specifiką veikdamas vaiko interesais, galėjo nustatyti kitokią nei siūlo ieškovas bendravimo tvarką, bet ne palikti esamą situaciją, kurioje kyla nuolatinės konfliktinės situacijos.
24. Nešališką poziciją atstovaujant vaiko interesus išreiškė būtent Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tačiau institucijos pateikta išvada byloje nebuvo vertinama.
25. Teismas fragmentiškai citavo bylos dalyvių pasisakymus, visiškai nenurodydamas, kodėl nesuteikė didesnės reikšmės kitų dalyvių pasisakymams, įrodymams ar išdėstytoms pozicijoms.
26. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.
27. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2024-10-17 posėdžio metu pateikė galutinę išvadą, kurioje nurodė: ,,<...> vaiko motina organizavo 5-6 vaiko ir tėvo susitikimus, visus kitus susitikimus organizavo vaiko tėvas. Klausimų kelia ir ginkluotos apsaugos dalyvavimas vaiko ir tėvo bendravimo metu. Tėvo ir vaiko bendravimo laikas išnaudojamas asmeniniams atsakovės ir atsakovės tėvo problemoms spręsti, o tai neatitinka geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Susitikimų metu neužtikrinama saugi, rami ir patikima aplinka vaikui. Tokią aplinką vaikui privalo užtikrinti tėvai, o ne ginkluota apsauga. Pagal byloje davusios psichologės paaiškinimus vaiko ir tėvo bendravimo tvarka turi būti kokybiška, bet kaip ji gali būti kokybiška, jei atsakovė tam nesudaro kokybiškų sąlygų? Vaiko motina privalo padėti vaikui atkurti prarastą ryšį su tėvu. Gali būti nustatyta pati geriausia bendravimo tvarka, bet jeigu šalys trukdys viena kitai, nevykdys teismų sprendimų arba vykdys juos atmestinai, išsigalvos priežasčių, kodėl susitikimai ir bendravimas gali nevykti, tai santykius tarp tėvo ir vaiko bus atkurti labai sunku.” Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl institucijos pateiktos išvados, joje nurodytų aplinkybių.
28. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo argumentų, pateiktų įrodymų ir nemotyvuotai pirmumą suteikė atsakovės įrodymams. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikiama jokių motyvų, o tik pakartojamos atsakovės bei dalinai ir kitų proceso dalyvių pozicijos ir/ar pasisakymai.
29. Po teismo sprendimo priėmimo šalių ginčas nepasibaigė – atsakovė toliau riboja ieškovo teisę matytis su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovė aiškina nustatytą bendravimo tvarką sau patogia linkme, kad su vaiku ieškovas gali matytis tik jai patogiu metu, tik dalyvaujant vaiko teisių atstovui, susitikimai negali vykti lauke, o tik jos nurodomame vaikų centre. Atsakovė sudaro dirbtines kliūtis susitarus dėl datos. Nurodytas aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas, įvykęs jau po teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priimti naujus rašytinius įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
31. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad apeliantas, dėl tik nuo jo priklausančių priežasčių 2023-04-06 nustojo bendrauti su vaiku, šią datą įvyko jo paskutinis pasimatymas su vaiku. Apeliantas nuo 2023-04-06 iki 2024-02-18 nepalaikė jokio ryšio su vaiku, ir nebendravo su vaiku pagal 2022-04-15 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-233-1104/2022 nustatytą jo bendravimo tvarką. Šis faktas yra esminė aplinkybė, kuri nulėmė situaciją, kad vaikas, kuriam šiuo metu yra trys metai, neatpažįsta tėvo, prarado ryšį su tėvu. Apeliantas pateikė ieškinį į teismą 2024 m. vasario mėn. dėl jo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, nors beveik metus nelankė vaiko ir su juo jokia forma nebendravo. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas neturi jokio ryšio su vaiku, vaikas jo nepažįsta, kaip ir apeliantas nepažįsta vaiko ir nežino jokių jo poreikių.
32. Apeliantas reikalauja šią tvarką pakeisti taip, kad vaikas būtų paimamas iš vaiko namų Ukmergėje, ir atvežamas į Vilniaus miestą į apelianto šeimą, kurios vaikas taip pat nepažįsta, ir vaikas turi būti paliktas nakvoti šioje naujoje vietoje. Vaiko teisių skyriaus institucija dvejose išvadose yra aiškiai nurodo, kad toks pakeitimas yra drastiškas vaikui, nes pirmas dalykas kuris privalo būti padarytas, siekiant keisti bendravimo tvarką, tai apeliantas turi dėti pastangas ir užmegzti ryšį su vaiku, kad jam susitinkant su vaiku, vaikas sutiktų jį. Šiuo metu atsakovė įkalbinėja vaiką vykti į susitikimus su apeliantu, ir nepaisant vaiko nenoro, į visus apelianto inicijuotus susitikimus, vaikas buvo atvežtas sutartu laiku.
33. Šiuo metu atsakovės buvimas šalia vaiko, kai apeliantas bendrauja su vaiku, yra tik jam palengvinanti priemonė, ir tą patvirtino byloje apklausta psichologė I. Z.. Liudytoja patvirtino, kad vaikas yra itin jautrus, itin sunkiai adaptuojasi naujoje, jam nepažįstamoje aplinkoje. Atsakovė nurodė, kad vaikas nėra nakvojęs su jam nepažįstamais žmonėmis, be mamos, ir dar nėra nei karto bandęs užmigti be mamos. Dėl to apelianto prašoma jo bendravimo tvarka, kai jis pasiima vaiką iš Ukmergės į Vilnių su nakvyne, nėra įmanoma, nes dėl to bus sukeliamas itin didelis stresas vaikui. Apeliantas turi pirmiausia įgyti vaiko pasitikėjimą, užmegzti su juo ryšį, ir tik tada būtų galima spręsti dėl vaiko bendravimo su apeliantu su nakvyne ir/ar Vilniaus mieste.
34. Apeliantas nedėjo jokių pastangų bandyti susitarti dėl bendravimo tvarkos pakeitimo taikiai, teismas keisti bendravimo tvarkos į kitą, nei suformuluota ieškinyje, negalėjo, nes neturėjo jokių objektyvių duomenų, kad pakeitimai bus vykdomi, ir/ar atitiks šalių galimybes, bei bus suderinami su vaiko interesais. Byloje išvadą teikianti institucija taip pat nepateikė nuomonės, kad reikalinga nustatyti dar kitokią apelianto bendravimo tvarką su vaiku, nei prašoma ieškinyje, taip pat nenurodė jokių argumentų, ką reikalinga koreguoti dabartinėje nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje.
35. Institucijos atstovas D. B. bylos nagrinėjimo pabaigoje pateikė nuomonę dėl ieškinio, kurio dalis, t. y. ne visas pasisakymas, yra cituojama apeliaciniame skunde. Institucijos atstovas nepateikė teismui išvados, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nuomonėje yra atkreipiamas abiejų tėvų dėmesys į tai, kaip turi būti įgyvendinama dabar nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau nėra pateiktos išvados, kad ieškinio reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, taip pat atstovas nepaneigė raštu pateiktos institucijos išvados byloje. Todėl, šio atstovo bylos nagrinėjimo pabaigoje išsakyta nuomonė neleido teismui padaryti išvados, kad apelianto prašoma kita jo bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama.
Atsiliepimas
36. Prie atsiliepimo atsakovė prideda rašytinius įrodymus dėl vaiko sveikatos, kurie patvirtina susirašinėjime atsakovės nurodytas faktines aplinkybes dėl vaiko ligos ir kreipimosi į gydymo įstaigas. Atsakovės nurodomas aplinkybes tiek šiame atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu patvirtina ir Pagalbos šeimai planas, kur paskutinis susitikimas vyko 2024-11-29, t. y. po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pagalbos šeimai plane yra nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės, ir paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl poreikio keisti dabartinę Apelianto bendravimo tvarką su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
37. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).
38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi ginčo pobūdį, prašomų priimti naujų įrodymų sąsajumą su ginčo dalyku, siekdama teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą bei nenustačiusi šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima abiejų šalių pateiktus naujus įrodymus, kuriais iš esmės siekiama pagrįsti faktinę situaciją apie šalių konfliktišką bendravimą dėl vaiko bendravimo su tėvu vietos, laiko ir kitų klausimų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimu teismo nustatytos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pagal ieškinyje nurodytą tvarką, ieškovui siekiant intensyviau bendrauti su vaiku siekiant sustiprinti tarpusavio ryšį, bendrauti ieškovo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje Vilniaus mieste nedalyvaujant atsakovei ar kitiems tretiesiems asmenims; taip pat apeliantas nurodė, jog ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką.
42. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo 12 punkte nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl jos nekartojamos, laikomos nustatytomis.
43. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra tėvų asmeninė teisė ir pareiga, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
44. Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką realiai turės vykdyti ne tik vienas iš tėvų, gyvenantis atskirai, tačiau ir tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, t. y. priimamas sprendimas neišvengiamai paveiks tiek vaikų, tiek ir tėvo ar motinos gyvenimo ypatumus, ritmą, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).
45. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių ar esama bendravimo tvarka yra geriausia vaiko interesų požiūriu. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog netgi ir nuo 2024 m. vasario 18 d. iki šiol ieškovui pavyko sukurti, sustiprinti tarpusavio tinkamą, artimą ryšį su N. A.. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog N. A. vis dar nesijaučia saugus būdamas su ieškovu. Teismas darė išvadą, jog šalys labiau nesutaria ne dėl nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, o dėl šios tvarkos vykdymo.
46. Apeliantas neginčija aplinkybių, jog nuo 2023-04-06 iki 2024-02-18 nebendravo su vaiku, kad neišnaudojo jam pagal galiojančią bendravimo tvarką skirto bendravimui su vaiku laiko. Apeliantas neginčija byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados, priešingai, teigia, kad teismas turėjo ja vadovautis vertinant įrodymus. Tuo tarpu išvadoje nurodyta, jog N. A. gim. (duomenys neskelbtini), yra labai jauno amžiaus, jo bendravimas su tėvu buvo labai epizodiškas, trumpalaikis. Tėvas nesugebėjo užmegzti ryšio su vaiku, vaikui tai yra svetimas žmogus. Tėvas su vaiku trumpą laiką bendravo 2024 m. vasario 18 d., prieš tai buvo susitikęs 2023 m. balandžio 6 d., tai yra beveik prieš metus. Esant tokioms aplinkybėms institucija pateikė išvadą, kad artimo ryšio tarp tėvo ir vaiko nėra, vaikas patirs didelį nepatogumą, susijaudinimą, spaudimą ir diskomfortą gyvendamas ir bendraudamas su mažai jam pažįstamu asmeniu; ieškovo prašomas vaiko ir tėvo bendravimo būdas galimas tik atkūrus artimus ir pasitikinėjimo vertus santykius tarp tėvo ir sūnaus. Dėl psichologinių problemų vaikas N. A., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu lanko psichologo konsultacijas Ukmergės šeimos centre. Institucija nepalaikė ieškovo ieškinio, nurodė, kad ilgalaikis tėvo ir vaiko bendravimas galimas tik atkūrus artimus ir pasitikinėjimo vertus santykius tarp tėvo ir sūnaus. Tik atkūrus tokį tarpusavio ryšį yra galimi ilgalaikiai vaiko ir tėvo susitikimai, tada nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai. Tai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, neprieštaraus geriausiems vaiko interesams, atitiks vaiko poreikį ir užtikrins saugumą.
47. Taigi, nepriklausomai nuo fakto, kuris iš tėvų trukdo įgyvendinti/nevykdo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kuris iš tėvų yra kaltas dėl vaiko ir tėvo susiklosčiusių santykių, byloje nustatyta faktinė situacija (kurios neginčija ieškovas) leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu tarp vaiko ir tėvo nėra susiformavę artimi santykiai, šiuo metu vaikas psichologiškai nėra pasiruošęs bendrauti su tėvu jam neįprastose sąlygose, t. y. taip, kaip prašo ieškovas.
48. Liudytojos (psichologės) I. Z. parodymai patvirtina, kad vaikas yra labai jautrus, prisirišęs prie mamos. Jam reikia įprastos rutinos, nuspėjamumo, pažįstamų vietų, žmonių tam, kad jis jaustųsi saugus. Vaikui reikia laiko, kad prisileistų nepažįstamą žmogų arti.
49. Biudžetinės įstaigos Ukmergės globos centras 2024 m. rugpjūčio 26 d. rašte išdėstytos aplinkybės apie pradėtą atvejo vadybos procesą, apie vaiko N. A. ir tėčio I. A. susitikimą 2024 m. rugpjūčio 19 d. Ukmergės globos centro susitikimų kambaryje, patvirtina, kad vaikas vengė bendrauti su tėčiu, tėčiui sunkiai sekėsi megzti kontaktą su sūnumi, žodinio bendravimo tarp tėvo ir sūnaus nebuvo, berniukas kalbėjo tik su mama.
50. Byloje esantys įrodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir patvirtina, kad šiuo metu vaikas nepriima ieškovo kaip artimo žmogaus, tarpusavio pasitikėjimo ryšis nėra susiformavęs, su ieškovu vaikas jaučiasi nesaugiai. Taigi, nors apeliantas pagrįstai teigia, kad vaikas yra paaugęs, tačiau šiuo metu pagal faktinę situaciją vaikas realiai nėra pasiruošęs bendrauti su ieškovu toli nuo mamos pagal ieškovo siūlomą tvarką. Todėl ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų.
51. Pažymėtina, kad pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-233-1104/2022 nustatytą ir galiojančią bendravimo tvarką, be kitų sąlygų, nustatyta, jog I. A. privalo vaiko tėvui I. A. sudaryti galimybę nevaržomai susitikti ir bendrauti su sūnumi N. A. ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas per 14 kalendorinių dienų laikotarpį, vaiko gyvenamojoje vietoje, užtikrinant, kad nebūtų trukdomas vaiko ir tėvo bendravimas, o I. A. pasiūlius kitą, neutralią vietą Ukmergės mieste, I. A. privalo pristatyti mažametį vaiką į I. A. pasiūlytą susitikimų vietą. I. A., mažamečio vaiko ir jo tėvo I. A. bendravimo metu, turi būti sudaryta galimybė būti netoliese. I. A. privalo užtikrinti, kad vaiko tėvui būtų sudaryta reali galimybė bendrauti su vaiku ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas per 14 kalendorinių dienų laikotarpį be trečiųjų asmenų, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jo dienos režimą ir objektyvias tėvo galimybes, įskaitant užimtumą darbe.
52. Kaip buvo minėta, ieškovas neišnaudoja viso jam skirto pagal nustatytą tvarką bendravimo laiko. Nustatyta bendravimo tvarka atitinka ieškovo interesą bendrauti su vaiku jo pasiūlytoje vietoje Ukmergės mieste be trečiųjų asmenų. Teismas neturi duomenų, kad nustatyta bendravimo tvarka yra neįgyvendinama dėl objektyvių priežasčių, ieškovas negrindė ieškinio tuo, kad tam tikros nustatytos tvarkos sąlygos yra nekonkrečios, kad jos negali būti įgyvendintos įstatyme numatyta teismo sprendimų priverstine vykdymo tvarka, jei atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų. Byloje nėra paneigta, kad tuo atveju, jei galiojanti bendravimo tvarka būtų tinkamai abiejų tėvų įgyvendinama, tokia tvarka padėtų atkurti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį ir, tikėtina, sudarytų sąlygas ateityje keisti tokios tvarkos sąlygas ieškovui siekiant maksimaliai bendrauti su vaiku.
53. Apelianto nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teismo posėdyje nurodyti argumentai, kurių apeliantas neginčija (t. y. jog gali būti nustatyta pati geriausia bendravimo tvarka, bet jeigu šalys trukdys viena kitai, nevykdys teismų sprendimų arba vykdys juos atmestinai, išsigalvos priežasčių, kodėl susitikimai ir bendravimas gali nevykti, tai santykius tarp tėvo ir vaiko bus atkurti labai sunku) tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog šiuo atveju ginčas iš esmės kilo ne dėl galiojančios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų, o dėl šios tvarkos vykdymo. Ieškovui neįrodžius, jog nustatyta bendravimo tvarka yra dėl objektyvių priežasčių neįgyvendinama, nekonkreti, vien bendravimo tvarkos netinkamas vykdymas nesudaro pagrindo tokią tvarką keisti. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK reglamentuoja nepiniginių pobūdžio sprendimo vykdymo tvarką, kuria turi teisę pasinaudoti šalis, jeigu mano, kad kita šalis nevykdo arba netinkamai vykdo teismo sprendimu nustatytus įsipareigojimus. Ieškovas teigia, kad ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė netinkamai vykdo bendravimo tvarką, tačiau nenurodė aplinkybių, kad pasinaudojo minėtomis CPK numatytomis teisėmis.
54. Nors šios bylos dalykas nėra susijęs su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmėmis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenys apie abiejų tėvų netinkamą bendradarbiavimą siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais: byloje pateiktas abiejų šalių susirašinėjimas rodo, kad klausimai dėl susitikimo laiko, vietos sprendžiami nedalykiškai, konfliktiškai; viena vertus, ieškovas tik fragmentiškai bendravo su vaiku, dėl ko nesusiformavo jų tarpusavio ryšys, kita vertus, byloje yra duomenų, kad atsakovė nesudarė sąlygų ieškovui tinkamai saugiai bendrauti su vaiku, į susitikimą pasikvietus savo tėvą, apsaugos darbuotoją, kas akivaizdžiai sąlygojo konfliktinę situaciją; Ukmergės globos centro 2024 m. rugpjūčio 26 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. susitikimo metu apeliantas piktai bendravo su atsakove, kelis kartus šaukė ant jos, pakeltu tonu teiravosi dėl vaiko darželio lankomumo, klausė, kurį darželį lanko ir ar išvis jį lanko ir pan. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad tėvo ir vaiko tarpusavio ryšis nėra susiformavęs ne dėl galiojančioje bendravimo tvarkoje nustatytų sąlygų, ne dėl to, kad pasikeitė ieškovo nurodytos aplinkybės (vaiko amžius, šalyje nėra paskelbtos pandemijos dėl Covid-19), o dėl pačių šalių elgesio netinkamai įgyvendinant šią tvarką.
55. Kaip buvo minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog galiojanti bendravimo tvarka, šalims ją įgyvendinant tinkamai, neatitinka vaiko ir ieškovo interesų atkurti tarpusavio ryšį, pasitikėjimo santykius. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva viršyti pareikštus reikalavimus ir nustatyti kitą bendravimo tvarką, atsižvelgus į šalių santykių specifiką, kaip teigia apeliantas. Pažymėtina, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nenurodė, jog šiuo atveju būtina keisti bendravimo tvarką.
56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.).
57. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus, nevertinti atsakovo pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, todėl toks sprendimas negali būti laikomas visiškai nemotyvuotu.
58. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
59. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
60. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovės patirtos 1 560 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto I. A. atsakovės I. A. naudai 1 560 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.