- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- e2-3083-1203/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00259-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- I. A.
- Advokatai
- Laurynas Adomas Matuliauskas, Inga Abramavičiū
išvadą teikiančios institucijos Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajam atstovui Daliui Bielskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovo I. A. patikslintą ieškinį atsakovei I. A. dėl ieškovo I. A. bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku N. A. pakeitimo, išvadą teikianti institucija Biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas 2024 m. gegužės 6 d. patikslintu ieškiniu prašo: 1) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendime nustatytą I. A. bendravimo su skyriumi gyvenančiu sūnumi N. A. tvarką nustatant tokią pakeistą tvarka: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti pereinamąją tvarką, pagal kurią I. A. pirmus 9 susitikimus su sūnumi praleidžia po 8 valandas savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje vietoje (duomenys neskelbtini) paimdamas vaiką kas antrą sekmadienį iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 11 val. 00 min. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19 val. 00 min.; 2) Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (po 9 susitikimų pagal pereinamąją bendravimo tvarką) tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta tokiu būdu pagal tokią nuolatinę bendravimo tvarką: 1. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį: pirmąją mėn. savaitę ir trečiąją mėn. savaitę; 2. Iki tol, kol sūnus pradės lankyti ugdymo įstaigą, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 19 val. 00 min. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą einamosios savaitės sekmadienį iki 19 val. 00 min. Šiuo laikotarpiu vaikas nakvoja kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; 3. Sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą einamosios savaitės sekmadienį iki 19 val. Šiuo laikotarpiu vaikas nakvoja kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; 4. Tėvas turi teisę vieną kartą per kalendorinius metus praleisti su sūnumi 14 dienų nepertraukiamų atostogų su savimi savo gyvenamoje vietoje arba šiam laikotarpiui išvykti su vaiku į užsienį. Jeigu šalims iki šio termino pabaigos nepavyksta susitarti dėl abiems tėvams tinkamos atostogų datos, tėvo atostogos su vaiku pirmoji diena yra kiekvienų lyginių metų liepos antrosios savaitės pirmoji diena ir nelyginių metų rugpjūčio mėn. antrosios savaitės pirmoji diena; 5. Atostogų su vaiku metu tėvas vaiko motinai turi sudaryti galimybę su vaiku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo konferencijos būdu) iki kelionės pradžios nurodyti aiškų kelionės maršrutą ir grįžimo datą į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę po vaiko atostogų pabaigos; 6. Vaiko motina privalo tėvui iki numatytų atostogų su tėvu pradžios perduoti galiojantį vaiko kelionės dokumentą (pasą) ir išduoti teisės aktų reikalavimus atitinkančios formos sutikimą vaiko trumpalaikei kelionei su tėvu; 7. Teismo sprendimo įsiteisėjimo diena laikoma pirmąja šios tvarkos įsigaliojimo diena.
1.1. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad nuo teismo sprendimo priėmimo aplinkybės iš esmės pasikeitė. Nuo teismo sprendimo priėmimo skyriumi gyvenantis sūnus yra paaugęs ir sustiprėjęs, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių gali su tėvu bendrauti ne tik trumpalaikių susitikimų forma, tačiau prabūti tėčio žinioje ilgesnius laikotarpius.
1.2. Paminėjo, jog nors ieškovas nuo teismo sprendimo priėmimo vykdė savo kaip tėvo pareigas – teikė teismo sprendime nurodytą išlaikymą vaikui, taip pat siekė palaikyti reguliarų ir stabilų bendravimą, vaiko motina sąmoningai kliudo tėvo ir sūnaus socialinių ryšių formavimuisi, neatsako į tėvo skambučius ir žinutes, sukuria kitas tiesiogines ar netiesiogines kliūtis palaikyti normalius santykius ir reguliarų bendravimą su sūnumi. Dėl šios priežasties tėvas kreipėsi dėl pirminės bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo.
1.3. Ieškovo įsitikinimu, iki šiol teismo sprendime nustatyta iš esmės labai minimali tėvo bendravimo su sūnumi laiko norma – 2 valandos per savaitę arba 4 valandos per pusę kalendorinio mėn. (ir tai stebint arba netoliese esant motinai). Ji neatitinka geriausių vaiko interesų, nes nustatyta bendravimo norma yra per maža glaudiems tėvo ir sūnaus socialiniams (emociniams) ryšiams formuotis, neatitinka prioritetinio maksimalaus skyriumi gyvenančio tėvo įsitraukimo į vaiko auklėjimą principo.
1.4. Vertino, kad minėta bendravimo taisyklė buvo nustatyta iš esmės dėl to, kad vaikas tuo metu dar buvo žindomas ir buvo ypač jauno amžiaus.
Motyvuojamoji dalis
1.5. Atsižvelgiant į tai ieškovas kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti bendravimo tvarką, kuri numatytų intensyvesnį ieškovo ir jo sūnaus bendravimą, sudarant tėvui su sūnumi praleisti bent 2 (du) savaitgalius per kalendorinį mėnesį. Savaitgalį su vaiku suprantant kaip vaiko paėmimą iš motinos gyvenamosios vietos penktadienio vakarą po sūnaus ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžinant jį motinai sekmadienio vakarą.
1.6. Paaiškino, kad vykdant iki šiol teismo sprendime nustatytą tvarką 2024 m. balandžio 8–12 d. laikotarpiu (po to, kai ieškovas pradėjo priverstinį teismo sprendimo vykdymo procesą) “(duomenys neskelbtini)” picerijoje (duomenys neskelbtini) apie 13 val. 30 min. – 14 val. 15 min. bendravimo su sūnumi laikotarpiu ieškovas buvo užpultas atsakovės tėvo A. P., atsakovės tėvas vaiko akivaizdoje vartojo alkoholį, grasino ieškovui, plūdo jį necenzūriniais žodžiais ir buvo agresyviai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu.
1.7. Ieškovas pažymėjo, kad vaiko motinos ir trečiųjų asmenų kišimas daro žalą vaikui, neleidžia sukurti saugios ir stabilios aplinkos tėvui bendraujant su sūnumi, todėl byloje būtina nustatyti pereinamąją bendravimo tvarką.
1.8. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu teismo sprendimu įtvirtinta taisyklė keistina, nes vaikui neužtikrinama saugi ir stabili aplinka, dirbtinai silpninamas tėvo ir sūnaus socialinis ryšys. Pagal dabar nustatytą tvarką tėvas turi “teisę nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N. A., gimusiu 2021 m. kovo 11 d., I. A. privalo vaiko tėvui I. A. sudaryti galimybę nevaržomai susitikti ir bendrauti su sūnumi N. A. ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas per 14 kalendorinių dienų laikotarpį vaiko gyvenamojoje vietoje užtikrinant, kad nebūtų trukdomas vaiko ir tėvo bendravimas, o I. A. pasiūlius kitą, neutralią vietą (duomenys neskelbtini) mieste, I. A. privalo pristatyti mažametį vaiką į I. A. pasiūlytą susitikimų vietą.”.
1.9. Atsižvelgiant į tėvui keliamus kliudymus bendrauti su vaikui bendravimas bylos laikotarpiu turėtų pradėti vykti tėvo gyvenamoje vietoje tokiu būdu sudarant vaikui galimybę priprasti prie naujos vietos, o tėvui stiprinti socialinį ryšį su sūnumi be trečiųjų asmenų įsikišimo, todėl būtina nustatyti, kad tėvas turėtų teisę bendrauti su sūnumi be ieškovės ar su ja susijusių trečiųjų asmenų įsikišimo (tėvo gyvenamoje vietoje).
1.10. Ieškovas paaiškino, kad ieškovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas darbo dienomis dirba barzdos stilisto “barberio” darbą, todėl darbo dienomis iš esmės dirba nuo pietų iki vėlaus vakaro, todėl vakarinis bendravimas šiokiadieniais su sūnumi yra sunkiai įgyvendinamas, dėl tėvo darbo veiklos pobūdžio ir gyvenamosios vietos atstumo nuo atsakovės gyvenamosios vietos, todėl savaitgalinis tėvo ir sunaus bendravimo režimo nustatymas atitiktų geriausius vaiko interesus (el. b. t. 1, l. 144–149).
2. Atsakovė 2024 m. gegužės 23 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo: 1) Atmesti patikslintą ieškinį; 2) Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
2.1. Atsakovė nurodė, kad nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nėra niekaip nepagrindžiama ir nenurodoma jokių aplinkybių, kurios leistų teismui įsitikinti, kodėl ieškovas nevykdo dabartinės bendravimo tvarkos. Atsakovė nesudaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku. Įvykis, kuris aprašomas patikslinto ieškinio 11 punkte, neatsitiko, nes ieškovui tą kartą atvykęs atsakovės tėtis netrukdė bendrauti su vaiku. Ieškovas pats inicijavo kivirčą su atsakovės tėčiu dėl ieškovo skolos atsakovės tėčiui, kurios ieškovas negrąžina, nors pripažįsta, kad turi pareigą grąžinti. Pabrėžė, kad būtent ieškovas išdėstė teiginius, kad jis skolos negrąžins tol, kol A. P. dukra nevykdys jo reikalavimų dėl bendravimo su sūnumi, į ką buvo pasakyta, kad tai nesusiję dalykai, ir kad ginčą dabar sprendžia ir išspręs teismas. Ieškovas pats nutraukė bendravimą su vaiku ir tęsė savo ginčą su atsakovės tėčiu, kurį ir pats inicijavo. Todėl pabrėžė, kad tik pats ieškovas gali savo elgesiu nulemti tai, kaip jis bendrauja su vaiku, o jam bendrauti su vaiku nėra trukdoma, ir tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir su patikslintu ieškiniu.
2.2. Pažymėjo, kad vaikui 2024 m. kovo 11 d. suėjo trys metai, todėl jo ryšys su atsakove yra itin artimas, o ieškovas savo ryšį su vaiku pats nutraukė nuo 2023 m. balandžio 6 d., kai įvyko jo paskutinis pasimatymas su vaiku. Atsakovė pabrėžia, kad jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku nedarė, ir tokių aplinkybių ir įrodymų ieškovas nėra pateikęs į bylą.
2.3. Atsakovė taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškovas pats nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos net iki 2023 m. balandžio 6 d., t. y. neišnaudojo visų turimų galimybių bendrauti su vaiku ne mažiau kaip 4 valandas kas keturiolika kalendorinių dienų, ir tokiu būdu sukurti ir palaikyti nuolatinį ryšį su vaiku. Ieškovas nurodė, kad yra užvesta vykdomoji byla dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, tačiau įrodymų byloje nėra pateikęs.
2.4. Atsakovė paminėjo, kad ieškovas pats netinkamai informuodavo atsakovę apie jo norą pabendrauti su vaiku, tačiau atsakovė dėl to jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku nesudarė, tik prašė laiku pranešti apie savo atvykimą. Atsakovė yra tiksliai užfiksavusi ieškovo bendravimo su vaiku datas ir jas pateikė teismui pirminiame atsiliepime, kad galėtų ir teismas įsitikinti, kad net ir tokia bendravimo tvarka, kuri yra nustatyta ieškovui 2022 m. balandžio 15 d. teismo sprendimu, nebuvo pilnai jo išnaudojama, t. y. dar liko laiko, kada jis galėjo bendrauti su vaiku, tačiau pats to neįgyvendino.
2.5. Atsakovė nurodė, kad ieškovas su vaiku bendravo šiomis datomis ir bendravimas trukdavo apie 1 – 1,5 val.: 2022 m. gegužės 2, 30 d., birželio 13 d., liepos 11 d., rugpjūčio 4 d., 29 d., spalio 10 d., 24 d., lapkričio 7 d., 21 d., gruodžio 11 d., 2023 m. sausio 2 d., 17 d., vasario 2 d., 23 d., kovo 9 d., balandžio 6 d.
2.6. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2023 m. balandžio 6 d. ieškovas iš viso neatvyko nei karto pasimatyti su vaiku, pasimatymas su vaiku ieškovo įvyko tik 2024 m. vasario 18 d. Paskutinio susitikimo metu ieškovas atvyko su savo antru vaiku, t. y. 1,5 metų dukra ir savo tėvais. Ieškovas praktiškai neturėjo galimybių bendrauti su sūnumi, nes turėjo rūpintis kitu mažu vaiku, t. y. savo dukra. N. A. slėpėsi nuo tėvo, jo neatpažino, todėl bendravimas praktiškai nevyko. Nuo ieškovo tėvų N. A. taip pat slėpėsi, nes nesuprato, kas yra šie žmonės. Nors ieškovas nurodo ieškinyje, kad neva tai atsakovė kliudo ieškovui bendrauti su vaiku, tačiau, tai yra netiesa, ieškovas tokių įrodymų byloje nėra pateikęs. Atsakovė atvyko ieškovo prašymu į susitikimą su juo ir jo tėvais kartu su vaiku N. A., nors ieškovas vaiko buvo nematęs metus. Pagal tokio amžiaus vaikų raidą turėtų būti ieškovui suprantama, kad vaikas, nematęs ieškovo nuo 2023 m. balandžio 6 d., pamatęs jį 2024 m. vasario 18 d., jo neatsimins ir vengs, kas ir įvyko.
2.7. Atsakovė pabrėžė, kad atsakovė nesiekia, jog vaikas nepažintų savo tėvo, tačiau atsakovė neturi galimybių užtikrinti, kad ieškovas laikytųsi nustatytos bendravimo tvarkos su savo vaiku, nes tą gali padaryti tik pats ieškovas. Vaikas yra mažo amžiaus, vaiko amžius lemia, kad vaikas nepasiruošęs ir negali nakvoti ne namuose, nes vaikas užmiega tik su atsakove, atsakovė maitina prieš naktį vaiką. Vaikas lankosi pas psichologą, todėl šiuo metu pradėti taikyti naują bendravimo tvarką, kuri drastiškai keistų kasdieninį vaiko gyvenimą, įpročius, įprastą ritmą, yra visiškai ir akivaizdžiai priešinga mažamečio vaiko interesams.
2.8. Pastebėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo neatitinka ir pagrindinių principų, kurie yra taikomi teismams sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir (ar) keitimo.
2.9. Atsakovė argumentavo, kad ieškovas nuo 2023 m. balandžio 6 d. nutraukė bendravimą su savo vaiku, ieškovas nevykdė pats pareigos bendrauti su vaiku, dėl vaiko amžiaus kitokia tėvo bendravimo forma su juo yra priešinga vaiko interesams, tikėtina, kad tokia forma nėra patogi ieškovui, nes pastarojo gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, o vaiko gyvenamoji vieta yra Ukmergės mieste. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką šie nepatogumai, jei jų ir turi ieškovas, negali būti pritaikomi kenkiant vaiko interesams.
2.10. Atsiliepime į patikslintą ieškinį yra nurodyta, kad ieškovas neginčija aplinkybės, jog šiuo metu vaikas ieškovo nepažįsta, todėl yra visiškai akivaizdu, kad pirmiausia ieškovas turi susidraugauti ir susipažinti su vaiku, užmegzti su juo ryšį, ir tik po to keisti nustatytą bendravimo tvarką. Trejų metų vaikas pagal jo dienos režimą negali 8 val. išbūti su jam svetimais žmonėmis ir jam svetimoje aplinkoje, vaiko dienos režimas yra toks, kad vaikas miega pietų miegą, todėl užtikrinti nepertraukiamų 8 valandų per dieną ieškovo bendravimo su sūnumi šiuo metu yra objektyviai neįmanoma.
2.11. Atsakovė dar kartą pabrėžė, kad patį ieškovą skatina ieškoti būdų ir formos, kaip užmegzti ryšį su vaiku, pažinti vaiką ir jo poreikius, ir tik tada susitarti dėl bendravimo tvarkos keitimo. Ieškovas elgiasi atvirkščiai, reikalauja pakeisti bendravimo tvarką, nes galvoja, kad tik tokiu būdu jis susikurs ryšį su vaiku. Tačiau ieškovas nepastebi, kad jis ir dabar gali puoselėti ryšį su vaiku ir to nedaro, nes paprasčiausiai jam yra nepatogu.
2.12. Atsiliepime į patikslintą ieškinį yra paaiškinama, kad ieškovas po 2024 m. vasario 27 d., kai matėsi su vaiku atvykęs kartu su savo tėvais, matėsi tokia tvarka: 2024 m. kovo 2 d. – atvyko vėluodamas 15 min., atvyko į susitikimą su savo metukų kitu vaiku – dukra, su sūnumi beveik nebendravo, nes turėjo prižiūrėti dar mažesnę dukrą. Nojus bijojo ieškovo; 2024 m. kovo 24 d. turėjo vykti susitikimas pagal nustatytą bendravimo tvarką, tačiau ieškovas neatvyko, taip pat nepasveikino vaiko su gimtadieniu 2024 m. kovo 11 d.; 2024 m. balandžio 11 d. – vėlavo į susitikimą su vaiku 1 val. ir 15 min., atvežė vaikui dovanų – smėlio žaislų. Šio susitikimo metu ieškovas pradėjo kivirčą su atsakovės tėčiu ir ieškovas pats nutraukė bendravimą su sūnumi. Kivirčas vyko vaiko akivaizdoje. Po šio susitikimo vaikas buvo neramus, nervingas, verkšleno, vėmė; daugiau susitikimų iki šio atsiliepimo pateikimo datos nėra vykę.
2.13. Nurodė, kad ieškovas byloje yra pateikęs dabartinės savo gyvenamosios vietos nuomos sutarties 1 lapą, kuriame yra užfiksuota, kad toje gyvenamojoje vietoje gali gyventi tik trys žmonės. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovas bendrauti su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje net neturi teisės.
2.14. Atsakovė savo ruožtu papildomai nurodė, kad vaikas nuo 2023 m. rugsėjo mėn. lanko darželį, vaikas bendrauja lietuvių kalba, anglų kalbos, kuria, be to, ir itin netaisyklingai kalba ieškovas, vaikas nebendrauja, ją girdi epizodiškai iš animacinių filmukų, tačiau jos nežino. Ieškovas susikalbėti lietuviškai nemoka. Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, pajamos yra tokios, kurios neatitinka ieškovo turimų išlaidų (pvz., gyvenamosios vietos nuomos išlaidų ir kt.), jos, tikėtina, nepastovios. Ieškovo darbo grafikas nėra aiškus. Ieškovo gyvenimo Lietuvoje teisinis pagrindas yra ieškovo su atsakove sudarytos santuokos, kuri yra nutraukta, teisinis pagrindas, šis leidimas turi terminą, todėl ir ieškovo gyvenimas Lietuvoje turi terminą, ir ieškovas nėra niekaip pagrindęs savo tolesnio gyvenimo Lietuvoje faktinių aplinkybių ir galimo būsimo teisinio pagrindo. Todėl nustatyti, kad ieškovas turi teisę vežtis vaiką atostogų į užsienį, nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovas yra trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) valstybės pilietis, atsakovė baiminasi, kad, išsivežęs vaiką atostogų, tėvas vaiko gali ir negrąžinti, atsakovei vaiko susigrąžinimas iš trečiosios valstybės būtų itin komplikuotas, ir (ar) teisiškai ir faktiškai neįmanomas. Tokius nuogąstavimus pilnai patvirtina kitų Lietuvos piliečių gyvenimo istorijos, kurios realiai parodo, kokios yra to pasekmės.
2.15. Pastebėjo, kad ieškovas nežino jokių su vaiku susijusių jo poreikių, t. y. nežino, ką vaikas mėgsta, ko ne, koks jo dienos režimas, ką jis valgo, ko ne, t. y. iš esmės nėra susipažinęs su vaiko kasdieniniais įpročiais, rutina, pomėgiais, nežino vaiko psichologinės būklės, nepažįsta jo emocijų, charakterio, nesidomi vaiko veikla darželyje.
2.16. Atsakovė jokiu būdu neneigia poreikio, kad ieškovas bendrautų su vaiku, būtų jam tėčiu ir turėtų ryšį su juo, tačiau toks būdas, kurio yra prašoma ieškinio reikalavimais, yra patogus tik pačiam ieškovui. Nėra aišku, kaip ieškovas ketina bendrauti su vaiku, kai net susikalbėti su juo nepavyks, kai ieškovas nežino pagrindinių vaiko įpročių.
2.17. Atsakovės nuomone, ieškovo bendravimo tvarka su vaiku turi būti plečiama palaipsniui, o ne taip drastiškai ir kardinaliai kaip prašoma patikslintu ieškiniu. Maksimalus tėvo įsitraukimas į vaiko gyvenimą yra galimas, kai vaikas turi saugų, patikimą ir nuolatinį ryšį su tėvu, o nagrinėjamoje byloje ieškovas nutraukė ryšį su vaiku 2023 m. balandžio 6 d.
2.18. Pažymėjo, kad teismas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu neturi jokių objektyvių galimybių įvertinti, ar ieškovo prašoma nustatyti nuolatinė bendravimo tvarka po 9 susitikimų pagal pereinamąją tvarką, kuri užtruks ne mažiau kaip pusantrų metų, bus atitinkanti vaiko poreikius. Tokių įžvalgų objektyviai negalės padaryti ir vaiko teisių skyrius. Įprastai po pereinamosios tvarkos yra specialistų atliekamas vaiko psichologinės būklės vertinimas, kurie ir pasako, kas labiausiai atitinka vaiko poreikius, arba pats ieškovas pasieks tokį artumo ryšį su vaiku, kad bus akivaizdu, kad bendravimo tvarka gali būti taikoma kaip daugumoje bylų. Tačiau šiuo metu, kai ieškovas neturi jokio ryšio su vaiku, teigti, kad po pusantrų metų jis tikrai atsiras, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
2.19. Taigi, patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams, nes vaikas bus „verčiamas“ bendrauti su asmenimis, kurių jis nepažįsta ir neturi ryšio – su ieškovu, ir asmenimis, kurių jis net nėra matęs – ieškovo dabartinė draugė.
2.20. Atsakovė argumentavo, kad atsakovė neturi jokio pagrindo pasitikėti ieškovu, kadangi pastarasis ne kartą nesilaikė duoto žodžio, Lietuva ir (duomenys neskelbtini) neturi teisinių santykių dvišalės sutarties šeimos bylose, todėl atsakovei kelia nerimą šios aplinkybės, kurios susijusios su vaiko saugumu ir interesais. Todėl esant nutrūkusiam ieškovo ryšiui su vaiku suteikti galimybę ieškovui vykti atostogų į užsienį su vaiku prieštarautų vaiko interesams. Ieškovas pirmiausiai turi dėti pastangas dėl ryšio su vaiku atkūrimo, dėl pastovaus ir nuolatinio ryšio su vaiku sukūrimo ir palaikymo, kad vaikas atpažintų, žinotų, kad ieškovas yra jo tėvas, ir tik po to galima spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos, kurios yra prašoma šiuo patikslintu ieškiniu, tikslingumo, pagrįstumo ir atitikimo vaiko poreikiams.
2.21. Pabrėžė, kad nors ieškovas deklaratyviai teigia, kad aplinkybės pasikeitė, tačiau visiškai nėra aišku ir nėra atskleidžiama, kokios konkrečios aplinkybės yra šiai dienai pasikeitusios.
2.22. Atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 27 d. išvadoje iš esmės patvirtinamos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo ryšio su vaiku nebuvimo ir nurodytos laikinos bendravimo tvarkos, kurios prašo ieškovas, neatitikimo pirmiausia vaiko interesams ir poreikiams, prieštaravimo vaiko saugumui. Nėra pasikeitusios jokios aplinkybės po 2024 m. vasario 27 d., nes ieškovas po šios datos su vaiku matėsi tik kelis kartus.
2.23. Apibendrindama nurodytus argumentus atsakovė darė išvadą, kad šiuo metu šalių vaiko interesus labiausiai atitinka tokia bendravimo su tėvu tvarka, kuri nustatyta ginčo šalių santuokos nutraukimo metu pasiektu taikiu susitarimu ir turi būti vykdoma abiejų tėvų (CPK 18 straipsnis). Byloje neegzistuoja pagrindas vertinimui, kad tokia tvarka tapo nebeoptimali ar, kad neatitinka vaiko amžiaus, jo užimtumo, interesų išlaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ir kitų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Todėl atsakovė prašo teismo ieškovo patikslintą ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmesti kaip prieštaraujantį vaiko interesams ir poreikiams (el. b. t. 1, l. 166–171).
3. Išvadą teikianti institucija pateikė 2024 m. kovo 15 d. išvadą, kurioje nurodė, kad nepalaiko ieškovo ieškinio ir mano, kad ilgalaikis tėvo ir vaiko bendravimas galimas tik atkūrus artimus ir pasitikinėjimo vertus santykius tarp tėvo ir sūnaus. Tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiai turi būti grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir labai artimu ryšiu. Tik atkūrus tokį tarpusavio ryšį yra galimi ilgalaikiai vaiko ir tėvo susitikimai, tada nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai. Tai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, neprieštaraus geriausiems vaiko interesams, atitiks vaiko poreikį ir užtikrins saugumą (el. b. t. 1, l. 84–89).
4. Teismo posėdyje ieškovas patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jis ir ieškovė yra išsiskyrę. Nors jie nėra kartu, tačiau ieškovas visada norėjo būti su savo sūnumi. Atsakovė bando jį atitolinti nuo sūnaus. Atsakovė neatsako į jo žinutes, skambučius, šantažuoja pasakydama, kad N. nėra jo sūnus, provokuoja jį, sako, kad daro kažką blogo. Ieškovas nematė sūnaus labai ilgą laiką. Skyrybos jam buvo sudėtingos, dabar jis turi naują šeimą. Ieškovas daro karjerą, prižiūri savo tėvus, senelius. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) jis pajunta blogą atmosferą. Atsakovė į nieką nežiūri rimtai, ji nori su juo konfliktuoti, atkeršyti jam už skyrybas ir tuo tikslu naudoja vaiką. Ieškovas nori turėti gerus santykius su sūnumi. Ieškovo mama nusifotografavo su atsakove. Ieškovas dirba vyrų kirpėju, stilistu. Jo darbo laikas lankstus. Savaitgaliais daug dirba, tačiau gali prisitaikyti. Ieškovas parenka susitikimo vietą ir nori, kad bendrauti tik su vaiku be trečiųjų asmenų, kurie įsikištų ir nutrauktų jų bendravimą. Atsakovė nori atsivesti savo tėvą ar kitą žmogų. Pirmus 4–5 susitikimus nuėjus pasimatyti su sūnumi, ten buvo ginkluotas apsaugos darbuotojas. Po to į susitikimus pradėjo ateiti atsakovės tėvas. Susitarus sutikti atsakovė pakeičia susitikimo laiką. Nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. vasario 18 d. nesimatė su sūnumi, kadangi atsakovė neleido jam vienam pabūti su vaiku, klausinėja jo visokių nederamų klausimų, jis nenori, kad jį filmuotų. 2024 m. vasario 18 d. sūnus buvo laimingas, žaidė su S.. 2024 m. kovo 11 d. buvo 10 min susitikimas, ieškovas padovanojo sūnui dovanų, sūnus pažaidė su S., tačiau ieškovas sužinojo, kad iš jo reikalaujama pinigų, todėl išėjo. Nuo 2024 m. vasario 18 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. susitikimai padažnėjo, kadangi atsakovė apsiramino. Per sūnaus gimtadienį N. žaidė su S. Atsakovės tėvas atsisėdo arti jo, prie stalo, pasakė ieškovui duoti pinigų. Po 2024 m. balandžio 11 d. ieškovas nesusitiko su vaiku, kadangi atsakovė sutiko atvežti sūnų į parką tik su sąlyga, kad atvažiuos ir jos tėvas. Ieškovas sužinojo, kad atsakovės tėvai nori, jog jis sumokėtų 10 000 Eur. Daugiausia ieškovas yra skolingas 2 000 Eur. Ieškovas bendrauja su sūnumi anglų, lietuvių kalbomis. Atsakovė nepasakoja ieškovui apie N. užsiėmimus. Ieškovas žino vaiko charakterį, ką mėgsta, valgo. Ieškovas dovanoja N. nedideles dovanėles, tačiau neturi galimybės nusivesti N. į parduotuvę ir nupirkti jam tai, ką jis nori. N. niekada nebuvo susitikęs su jo dabartine drauge. N. gerai sutaria su S. Ieškovas yra nuvežęs S. į (duomenys neskelbtini). Ateityje, kai matys, kad N. yra pasiruošęs (tarp jų yra stiprus psichologinis ryšys, bendraus gerai su S. ir t. t.), per atostogas, ketina nusivežti N. į (duomenys neskelbtini). Parvežtų N. iš (duomenys neskelbtini). Leidimas gyventi Lietuvoje jam galioja iki 2027 m. spalio 8 d., o po 3–4 metų jis galės kreiptis dėl pilietybės gavimo. Ieškovui reikėjo vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos, kadangi atsakovė leido ieškovui matytis su sūnumi tik jos namuose. N. būtų pakankamai vietos gyventi jo nuomojamame bute. Leidžiant bendrauti tik 4 val. ir esant atsakovei šalia neįmanoma sukurti ryšio su sūnumi. N. būtų geriau su juo gyventi (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini) lankytis kavinėse, jam reikia žaisti, pažinti ieškovą. Ieškovas nori, kad N. lankytų darželį, įgytų socialinius įgūdžius. Ieškovas turi teisę vairuoti nuo 2023 m. prieš Šv. Kalėdas. Atvažiuodavo vienas. Du kartus yra atvažiavęs su savo draugu, kadangi po susitikimo turėjo laukti kelias valandas autobuso iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), be to, buvo įvykis, kai jį bandė užpulti benamis autobusų stotyje, tačiau draugas buvo toli. Jis neturėjo automobilio. Jo draugas dirbo „Bolt“. Jis neišnaudojo 4 val. susitikimui su sūnumi. Jis nori bendrauti su sūnumi, veikti su juo bet kur, ne tik restorane. Vieną kartą susitiko „(duomenys neskelbtini)“, kitą kartą laipynėse. „(duomenys neskelbtini)“ vaikas buvo labai patenkintas, laimingas, nes jis darė, ką norėjo. Galima parke pažaisti nemokamai. Kai ieškovas pasiūlydavo eiti į parką, atsakovė sakydavo, kad gali apsilankyti namuose. Ieškovas nenori, kad jam nurodinėtų, kur jam eiti su vaiku. Ieškovas dirbo cirke vaikams, todėl jis žino, kaip užimti vaikus. Ieškovas teikia pirmenybę būti lauke, kur yra grynas oras. „(duomenys neskelbtini)“ reikia iš anksto užsisakyti, ne taip paprasta ten patekti, ten paprastai švenčiami vaikų gimtadieniai, be to, ten yra pavojingų tokio amžiaus vaikui pramogų. N. ir S. matėsi 2 kartus. Kai susitinka, vaikas neatbėga pas jį pasitikti. S. yra atvira, N. yra uždaras, atrodo, kad jis bijo jo. Jis 5 kartus klausė, ar N. eina į darželį, tačiau atsakovė jam atsakė, kad ne. Tai būtų procesas – ieškovas pirmiausia nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) su S., susitiks, N. patinka būti su S.; jeigu N. eis į darželį, jis bendraus ir su kitais vaikas; galėtų darželyje susitikti kartu su S. su N.; pradžioje kelias valandas, po to nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, l. 17–18).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovo atstovas patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu vaikas yra paaugęs, sustiprėjęs, todėl jis jau gali pabūti be motinos (el. b. t. 2, l. 17–18).
6. Teismo posėdyje atsakovė nesutiko su patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku. Atsakovė nekliudo ieškovui bendrauti su vaiku. Prieš susitikimą (prieš lipdamas iš automobilio) sūnus nesupranta, kad susitiks su tėčiu. Ieškovas susitikimų metu prižiūri ir dukrą, todėl sūnaus priežiūrai lieka mažiau laiko. N. A. be atsakovės nemiega, nėra miegojęs svetimoje aplinkoje be jos. N. A. bėga nuo S., kadangi tokio amžiaus vaikai dar nebendrauja. Atsakovės tėtis dalyvavo 2 susitikimuose dėl apsaugos nuo ieškovo. 2024 m. balandžio 11 d. ieškovas išėjo grasindamas. Ieškovas už jos šeimos pinigus studijavo, gyveno, buvo išlaikomas. N. A. lanko darželį. N. A. lankosi pas psichologę, kadangi po susitikimų su ieškovu jis jaučiasi nervingas, buvo apsivėmęs. Vaikas nenori būti vienas su ieškovu, be jos. Atsakovė ir pati organizavo susitikimus, pvz., 2024 m. rugpjūčio mėn. (el. b. t. 2, l. 32–33).
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovė nesutiko su patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad ieškovas nėra užmezgęs tinkamo ir saugaus vaikui ryšio su vaiku. Ieškovo nepagarbus bendravimas su atsakove jam pačiam apsunkina galimybes bendrauti su vaiku. Atsakovė nedaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku. Atsakovė atsako į ieškovo paklausimus, atvyksta į susitikimų vietą, įkalbinėja vaiką vykti į susitikimus. Iš pradžių 2 susitikimuose dalyvaudavo apsaugos darbuotojas dėl vaiko apsaugos. Ieškovo nebendravimas su 2 metų vaiku 1 metus lemia tai, kad nėra galimybės pakeisti bendravimo tvarką taip, kaip nori ieškovas. Ieškovas niekada atsakovės nepaprašė ilgiau ar dažniau bendrauti su vaiku. Ieškovas neišnaudoja netgi dabartinės nustatytos laiko trukmės ir dažnumo. Atsakovė ir pati organizavo ne mažiau 3 susitikimų. Sūnaus susitikimai negali vykti ieškovo gyvenamojoje vietoje, kadangi tai prieštarauja vaiko interesams. Kai ieškovas nesipyks su atsakove stebint vaikui, vaikas norės savarankiškai bendrauti su ieškovu, tokia tvarka galės būti nustatyta, tačiau ne šiuo metu (el. b. t. 2, l. 32–33).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje liudytoja vystymosi psichologijos magistrė, kognityvinės elgesio terapijos Biudžetinės įstaigos Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba psichologė Ilona Zinkevičiūtė parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. atsakovė kreipėsi į ją dėl pablogėjusios vaiko psichikos būklės. Išsakė, kad sūnus yra nerimastingas, nepaleidžia mamos, sekioja namuose paskui ją. Tai prasideda po susitikimų su biologiniu tėčiu. Pirmoji konsultacija buvo su ja. Kitose konsultacijose dalyvavo atsakovė ir sūnus. Vaikas yra labai jautrus, prisirišęs prie mamos. Jam reikia įprastos rutinos, nuspėjamumo, jam pažįstamų vietų, žmonių tam, kad jis jaustųsi saugus. Abejoja, kad N. A. galėtų gyventi su ieškovu (duomenys neskelbtini). Visose žaidimų terapijose vaikas dalyvauja tik su mama. Jam reikia laiko, kad prisileisti nepažįstamą žmogų arti. N. A. tikriausiai lengvai ir be trauminės patirties neužmigtų be mamos. Paskutinį kartą konsultavosi 2024 m. birželio 26 d., vėliau susirašinėjo su atsakove. Vaikas stebi, kaip ieškovas nepagarbiai, nemandagiai bendrauja su atsakove, dėl to vaikas nenori susitikti su ieškovu. Svarbu, kad ieškovas žaistų su sūnumi, kad susitikimai būtų tarsi šventė. Ji rekomenduoja palikti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokia yra nustatyta šiuo metu, ir stebėti vaiko elgesį, jo emocinę būklę po susitikimų, po to, iš lėto, būtų galima pakeisti tvarką (el. b. t. 2, l. 41).
9. Teismo posėdyje liudytoja ieškovo sugyventinė Š. P. parodė, kad tik kelis kartus ieškovas turėjo galimybę bendrauti su vaiku netrukdomas. Ieškovas neturi galimybės netrukdomas bendrauti su vaiku, megzti ryšį su juo. Į susitikimus būna pakviesti tretieji asmenys – atsakovės tėvas, apsaugos darbuotojas, atsakovė provokuoja ieškovą, uždavinėja jam netinkamus klausimus, traktuoja ieškovo ir vaiko susitikimą kaip ieškovo ir atsakovės pasimatymą. Atsakovės tėvas užsipuolė ieškovą, kėlė balsą, vartojo alkoholinius gėrimus. Mama galėtų būti netoliese, kol ieškovas užmegs ryšį su vaiku. Po paskutinio susitikimo su sūnumi ieškovas nebenori vykti į (duomenys neskelbtini) susitikti su vaiku, kadangi atsakovė nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovas neskolingas atsakovės tėčiui. N. A. ir S. žaidė, gerai sutarė (el. b. t. 2, l. 41).
10. Teismo posėdyje liudytojas atsakovės tėvas A. P. parodė, kad ieškovas nebendrauja pagal nustatytą bendravimo tvarką arba, atsivežęs į susitikimus dukrą, prižiūri ją. Jis buvo gal 3 susitikimuose tikslu apsaugoti atsakovę ir jos sūnų. Ieškovas yra jo skolininkas. Jis paklausė ieškovo, kada grąžins jam skolą. Ieškovas jam sakė, kad grąžins skolą, tačiau bylinėjimosi išlaidos šiuo metu yra labai didelės, šįmet virš 3 000 Eur jau sumokėjo. Ieškovas sakė, kad grąžins pinigus, jeigu pasibaigs byla, bus apmokėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas išeidamas pagrasino, kad arba atsakovė praras vaiką, arba praras save. Ieškovas atvažiuodavo ir su draugu. N. A. visada būna su atsakove, miega su ja. Vežimas vaiko į (duomenys neskelbtini) būtų vaiko žlugdymas. Ieškovas turi laikytis nustatytos tvarkos, atvykti į (duomenys neskelbtini), sutarti su atsakove. Atsakovė netrukdo ieškovui bendrauti su vaiku (el. b. t. 2, l. 41–44).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė išvadą, kad susitikimų metu neužtikrinama saugi ir rami aplinka vaikui. Tokią aplinką turi užtikrinti tėvai, o ne ginkluoti apsaugos darbuotojai. Atsakovė nesudaro sąlygų tinkamos aplinkos sukūrimui. Vaiko motina privalo padėti ieškovui atkurti prarastą ryšį su tėvu (el. b. t. 2, l. 60).
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmetamas.
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad:
12.1. Ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką N. A., gim. 2021 m. kovo 11 d. (el. b. t. 1, l. 38);
12.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-233-1104/2022 nuspręsta, be kita ko, panaikinti I. A. ir I. A. santuokos, sudarytos 2017 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos 2017 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos apskaitos įrašą bendru sutuoktinių sutikimu. Patvirtinta tokio turinio I. A. ir I. A. santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis: <…> 5.4.1. Šalys susitaria, kad vaiko tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N. A., gimusiu 2021 m. kovo 11 d., I. A. privalo vaiko tėvui I. A. sudaryti galimybę nevaržomai susitikti ir bendrauti su sūnumi N. A. ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas per 14 kalendorinių dienų laikotarpį, vaiko gyvenamojoje vietoje, užtikrinant, kad nebūtų trukdomas vaiko ir tėvo bendravimas, o I. A. pasiūlius kitą, neutralią vietą (duomenys neskelbtini) mieste, I. A. privalo pristatyti mažametį vaiką į I. A. pasiūlytą susitikimų vietą. Tėvas privalo įspėti vaiko motiną apie pageidaujamą susitikimą su sūnumi ne vėliau kaip 2 (dvi) kalendorinės dienos iki susitikimo SMS žinute ar kitomis šalių įprastai naudojamomis ryšio priemonėmis. Vaiko motina įsipareigoja iš anksto informuoti, bet ne vėliau kaip per 2 dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo, vaiko tėvą, apie bet kokias kliūtis trukdančias bendrauti su vaiku (vaiko liga, trumpalaikė atostogų išvyką ir pan.) SMS žinute ar kitomis šalių įprastai naudojamomis ryšio priemonėmis; 5.4.2. Siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus N. A., gimusio 2021 m. kovo 11 d., interesus, vaiko mamai I. A., mažamečio vaiko ir jo tėvo I. A. bendravimo metu, turi būti sudaryta galimybė būti netoliese (pavyzdžiui, kaimyninėje patalpoje), kad esant poreikiui, galėtų pasirūpinti mažamečio vaiko poreikiais: nuraminimas, maitinimas ir pan.; 5.4.3. Visais atvejais I. A. privalo užtikrinti, kad vaiko tėvui būtų sudaryta reali galimybė bendrauti su vaiku ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas per 14 kalendorinių dienų laikotarpį be trečiųjų asmenų, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jo dienos režimą ir objektyvias tėvo galimybes, įskaitant užimtumą darbe. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 17 d.
12.3. Ieškovas turi dukrą S. A., gim. 2022 m. liepos 29 d. (el. b. t. 1, l. 39).
Dėl nustatytos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku N. A. pakeitimo
2. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
3. Ieškovas patikslintu ieškiniu aplinkybių pasikeitimą po Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo priėmimo grindžia tuo, kad, priešingai nei iki šio sprendimo priėmimo, kai N. A. tuo metu dar buvo žindomas ir buvo ypač jauno amžiaus, po sprendimo priėmimo, šiuo metu, sūnus jau yra paaugęs ir sustiprėjęs. Ieškovo atstovo nuomone, šiuo metu vaikas yra paaugęs, sustiprėjęs, todėl jis jau gali pabūti be motinos (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 35 sek.).
4. Teismas pažymi, kad iš šalių išdėstytų pozicijų, jų pateiktų argumentų, liudytojų parodymų, kurie apžvelgiami žemiau, šio sprendimo 16–17 punktuose, galima spręsti, jog šalys labiau nesutaria ne dėl nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, o dėl šios tvarkos vykdymo. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovas neišnaudoja netgi dabartinės nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Be to, teismas sutinka ir su atsakovės vertinimu, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku (CPK 178 straipsnis).
5. Ieškovas savo poziciją grindžia tokiais argumentais ir įrodymais:
16.1. Ieškovas patikslintame ieškinyje argumentuoja, kad atsakovė sąmoningai kliudo ieškovo ir sūnaus socialinių ryšių formavimuisi, neatsako į ieškovo skambučius ir žinutes;
16.2. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė neatsako į jo žinutes, skambučius, šantažuoja pasakydama, kad N. nėra jo sūnus, provokuoja jį, sako, kad daro kažką blogo (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 55 sek.). Atsakovė į nieką nežiūri rimtai, ji nori su juo konfliktuoti, atkeršyti jam už skyrybas ir tuo tikslu naudoja vaiką (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 50 sek.). Ieškovas parenka susitikimo vietą ir nori, kad bendrautų tik su vaiku be trečiųjų asmenų, kurie įsikištų ir nutrauktų jų bendravimą. Atsakovė nori atsivesti savo tėvą ar kitą žmogų (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 10 sek.). Pirmus 4–5 susitikimus nuėjus pasimatyti su sūnumi ten buvo ginkluotas apsaugos darbuotojas (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 20 sek., 35 min. 50 sek.). Po to į susitikimus pradėjo ateiti atsakovės tėvas (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 00 sek.). Susitarus sutikti atsakovė pakeičia susitikimo laiką (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 20 sek.). Leidžiant bendrauti tik 4 val. ir esant atsakovei šalia neįmanoma sukurti ryšio su sūnumi (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 30 sek.). N. būtų geriau su juo gyventi (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini) lankytis kavinėse, jam reikia žaisti, pažinti ieškovą (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 23 min. 30 sek.). Kai susitinka, vaikas neatbėga pas jį pasitikti (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 15 sek.). S. yra atvira, N. yra uždaras, atrodo, kad jis bijo jo (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 10 sek.). Ieškovo įsivaizdavimu, tai būtų procesas – ieškovas pirmiausia nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) su S., susitiks, N. patinka būti su S.; jeigu N. eis į darželį, jis bendraus ir su kitais vaikas; galėtų darželyje susitikti kartu su S. su N.; pradžioje kelias valandas, po to nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 40 sek.);
16.3. Byloje yra pateiktas šalių susirašinėjimas (el. b. t. 1, l. 95–109), tačiau ieškovas nenurodė, kurie konkrečiai teiginiai patvirtina jo nurodytas aplinkybes;
16.4. Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 26 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, be kita ko, kad I. A. paaiškino, jog atsakovė nesudaro jam galimybių bendrauti ir susitikti su vaiku, dalyvauti jo gyvenime, informaciją apie vaiką teikia pagal nuotaiką, nebendradarbiauja. Atsakovė nesudarė galimybių susitikti su sūnumi apie 7–8 mėn. Atsakovė leido vaiko seneliams pasimatyti su anūku prieš savaitę (el. b. t. 1, l. 48–49);
16.5. Liudytoja Š. P. parodė, kad tik kelis kartus ieškovas turėjo galimybę bendrauti su vaiku netrukdomas (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 40 sek.). Ieškovas neturi galimybės netrukdomas bendrauti su vaiku, megzti ryšį su juo (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 00 sek.). Į susitikimus būna pakviesti tretieji asmenys – atsakovės tėvas, apsaugos darbuotojas, atsakovė provokuoja ieškovą, uždavinėja jam netinkamus klausimus, traktuoja ieškovo ir vaiko susitikimą kaip ieškovo ir atsakovės pasimatymą (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 00 sek., 1 val. 8 min. 50 sek.).
6. Atsakovė savo poziciją grindžia tokiais argumentais ir įrodymais:
17.1. Atsakovė laikosi pozicijos, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 40 sek.). Atsakovė nekliudo ieškovui bendrauti su vaiku (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 10 sek.). Iš pradžių 2 susitikimuose dalyvaudavo apsaugos darbuotojas dėl vaiko apsaugos (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 20 sek.). Atsakovės tėtis dalyvavo 2 susitikimuose dėl apsaugos nuo ieškovo (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 5 sek., 57 min. 30 sek.). Prieš susitikimą (prieš lipdamas iš automobilio) sūnus nesupranta, kad susitiks su tėčiu (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 40 sek.). Vaikas nenori būti vienas su ieškovu, be jos (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 30 sek.);
17.2. Atsakovės atstovė patvirtino, kad atsakovė nedaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 10 sek., 29 min. 50 sek.). Ieškovas nėra užmezgęs tinkamo ir saugaus vaikui ryšio su vaiku (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 20 sek.). Ieškovo nebendravimas su 2 metų vaiku 1 metus lemia tai, kad nėra galimybės pakeisti bendravimo tvarką taip, kaip nori ieškovas (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 50 sek., 36 min. 00 sek.). Jos nuomone, kai ieškovas nesipyks su atsakove stebint vaikui, vaikas norės savarankiškai bendrauti su ieškovu, tokia tvarka galės būti nustatyta, tačiau ne šiuo metu (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 00 sek., 39 min. 40 sek., 1 val. 8 min. 20 sek., 1 val. 27 min. 40 sek.);
17.3. Liudytojas A. P. parodė, kad jis buvo gal 3 susitikimuose tikslu apsaugoti atsakovę ir jos sūnų (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 00 sek., 1 val. 37 min. 20 sek.). Atsakovė netrukdo ieškovui bendrauti su vaiku (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 00 sek.);
17.4. Atsakovės atstovė taip pat argumentavo, kad ieškovas neišnaudoja netgi dabartinės nustatytos laiko trukmės ir dažnumo (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 50 sek.);
17.5. Liudytojas A. P. parodė, kad ieškovas nebendrauja pagal nustatytą bendravimo tvarką arba, atsivežęs į susitikimus dukrą, prižiūri ją (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 10 sek., 1 val. 36 min. 20 sek.);
17.6. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ieškovas pripažino, jog jis neišnaudojo 4 val. susitikimams su sūnumi (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 35 sek.).
7. Svarbu pabrėžti, jog byloje neginčijama, kad ieškovas nesimatė su N. A. nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. vasario 18 d. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pateisinamas priežastis, sudariusias pagrindą ieškovui tiek laiko nesimatyti su mažamečiu sūnumi.
18.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. gruodžio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2-233-1104/2022 išieškotojui I. A. išdavė vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku N. A. nustatymo, skolininkė I. A.. Antstolė Jūratė Blažienė 2024 m. kovo 26 d. patvarkymu atsisakė priimti vykdymui vykdomąjį raštą (el. b. t. 2, l. 7–8). Ieškovas paaiškino, kad ieškovui reikėjo vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos, kadangi atsakovė leido ieškovui matytis su sūnumi tik jos namuose (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 10 sek.);
18.2. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. vasario 18 d. nesimatė su sūnumi, kadangi atsakovė neleido jam vienam pabūti su vaiku, klausinėja jo visokių nederamų klausimų, jis nenori, kad jį filmuotų (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 35 sek.). Nuo 2024 m. vasario 18 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. susitikimai padažnėjo, kadangi atsakovė apsiramino (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 10 sek.).
8. Teismas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog netgi ir nuo 2024 m. vasario 18 d. iki šiol ieškovui pavyko sukurti, sustiprinti tarpusavio tinkamą, artimą ryšį su N. A.. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog N. A. vis dar nesijaučia saugus būdamas su ieškovu.
19.1. Ieškovas paaiškino, kad 2024 m. vasario 18 d. sūnus buvo laimingas, žaidė su S. (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 20 sek.). Atsiliepime į patikslintą ieškinį yra nurodyta, kad 2024 m. vasario 18 d. N. A. slėpėsi nuo tėvo, jo neatpažino, todėl bendravimas praktiškai nevyko;
19.2. Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 22 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, be kita ko, kad I. A. paaiškino, jog tėvas jokio ryšio su vaiku neturi, vaikas savo tėvo nepažįsta, su juo bendrauti bijo, paskutinio susitikimo metu tėvas norėjo nusifotografuoti su vaiku ir jam pavyko (el. b. t. 1, l. 44);
19.3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį yra nurodyta, kad 2024 m. kovo 2 d. ieškovas atvyko vėluodamas 15 min., atvyko į susitikimą su savo metukų kitu vaiku – dukra, su sūnumi beveik nebendravo, nes turėjo prižiūrėti dar mažesnę dukrą. N. bijojo ieškovo;
19.4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį yra nurodyta, kad 2024 m. kovo 24 d. turėjo vykti susitikimas pagal nustatytą bendravimo tvarką, tačiau ieškovas neatvyko, taip pat nepasveikino vaiko su gimtadieniu 2024 m. kovo 11 d.;
19.5. Byloje yra duomenys apie šias 2024 m. balandžio 11 d. įvykio aplinkybes:
19.5.1. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo konkretų atsakovės trukdymo jo bendravimo su vaiku atvejį, kai, anot jo, vykdant iki šiol teismo sprendime nustatytą tvarką 2024 m. balandžio 8–12 d. laikotarpiu (po to, kai ieškovas pradėjo priverstinį teismo sprendimo vykdymo procesą) “(duomenys neskelbtini)” picerijoje, (duomenys neskelbtini), apie 13 val. 30 min. – 14 val. 15 min. bendravimo su sūnumi laikotarpiu ieškovas buvo užpultas atsakovės tėvo A. P., atsakovės tėvas vaiko akivaizdoje vartojo alkoholį, grasino ieškovui, plūdo jį necenzūriniais žodžiais ir buvo agresyviai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu;
19.5.2. Ieškovas paaiškino, kad atsakovės tėvas atsisėdo arti jo, prie stalo, pasakė ieškovui duoti pinigų (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 00 sek.). Ieškovas sužinojo, kad atsakovės tėvai nori, jog jis sumokėtų 10 000 Eur (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 30 sek.). Daugiausia ieškovas yra skolingas 2 000 Eur (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 11 min. 30 sek.);
19.5.3. Atsakovė paaiškino kitas šio įvykio aplinkybes. Kaip teigiama atsiliepime į patikslintą ieškinį, ieškovui tą kartą atvykęs atsakovės tėtis netrukdė bendrauti su vaiku. Ieškovas pats inicijavo kivirčą su atsakovės tėčiu dėl ieškovo skolos atsakovės tėčiui, kurios ieškovas negrąžina, nors pripažįsta, kad turi pareigą grąžinti. Pabrėžė, kad būtent ieškovas išdėstė teiginius, kad jis skolos negrąžins tol, kol A. P. dukra nevykdys jo reikalavimų dėl bendravimo su sūnumi, į ką buvo pasakyta, kad tai nesusiję dalykai, ir kad ginčą dabar sprendžia ir išspręs teismas. Ieškovas pats nutraukė bendravimą su vaiku ir tęsė savo ginčą su atsakovės tėčiu, kurį ir pats inicijavo;
19.5.4. Atsakovė paaiškino, kad 2024 m. balandžio 11 d. ieškovas išėjo grasindamas (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 00 sek.);
19.5.5. Liudytoja Š. P. parodė, kad atsakovės tėvas užsipuolė ieškovą, kėlė balsą, vartojo alkoholinius gėrimus (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 20 sek.).
9. Teismas pastebi, kad po 2024 m. balandžio 11 d. vėlgi buvo ilgas, nepateisinamas svarbiomis priežastimis laiko tarpas, kai ieškovas nebendravo su sūnumi iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovas paaiškino, kad po 2024 m. balandžio 11 d. ieškovas nesusitiko su vaiku, kadangi atsakovė sutiko atvežti sūnų į parką tik su sąlyga, kad atvažiuos ir jos tėvas (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 10 sek.).
10. Biudžetinės įstaigos Ukmergės globos centras 2024 m. rugpjūčio 26 d. rašte yra nurodyta, kad I. A. ir auginančios mažametį sūnų N. A. šeimai yra pradėtas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. Informavo, kad vaiko N. A. ir tėčio I. A. susitikimas įvyko 2024 m. rugpjūčio 19 d. Ukmergės globos centro susitikimų kambaryje. I. A. su sūnumi N. atvyko 11 val., tačiau berniukas nenorėjo lipti iš mašinos. Pakalbinus socialinei darbuotojai ir pasakius, kad ji turi daug žaislų, vaikas po kurio laiko atėjo į vidų. N. tėtis į susitikimą su sūnumi atvyko laiku. N., pamatęs jį, pradėjo slėptis už mamos, nenorėjo niekur eiti. Paprašius I. A. palaukti, I. su N. buvo palydėta į susitikimų kambarį. Kol nebuvo tėčio, vaikas domėjosi žaislais, tačiau tik jam pasirodžius vaikas pasislėpė už mamos, verkė, atrodė išsigandęs. Berniukas vengė bendrauti su tėčiu, jam niekas nebuvo įdomu, ką tėtis siūlė, beveik visą susitikimo laiką N. buvo susigūžęs ant sofos ir įsikibęs į mamą. Tėčiui sunkiai sekėsi megzti kontaktą su sūnumi. Susitikimas truko nuo 11 val. 10 min. iki 12 val. 40 min. N. tik likus 10 min. iki susitikimo pabaigos pradėjo žaisti, laisviau jaustis šalia tėčio, tačiau žodinio bendravimo tarp I. ir N. nebuvo, berniukas kalbėjo tik su mama. Pastebėta, kad susitikimo metu I. piktai bendravo su I., kelis kartus šaukė ant jos, pakeltu tonu teiravosi I. dėl vaiko darželio lankomumo, klausė, kurį darželį lanko ir ar išvis jį lanko.
11. Pastebima, kad atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad N. A. negali nakvoti ne namuose, nes vaikas užmiega tik su atsakove, atsakovė maitina prieš naktį vaiką. Be to, vaikas miega pietų miegą.
22.1. Atsakovė paaiškino, kad N. A. be atsakovės nemiega, nėra miegojęs svetimoje aplinkoje be jos (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 40 sek.);
22.2. Liudytoja Ilona Zinkevičiūtė parodė, kad N. A. tikriausiai lengvai ir be trauminės patirties neužmigtų be mamos (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 10 sek.);
22.3. Liudytojas A. P. parodė, kad N. A. visada būna su atsakove, miega su ja (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 15 sek.). Vežimas vaiko į (duomenys neskelbtini) būtų vaiko žlugdymas (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 00 sek.).
12. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad vaikas lankosi pas psichologą, todėl netikslinga šiuo metu pradėti taikyti naują bendravimo tvarką, kuri drastiškai keistų kasdieninį vaiko gyvenimą, įpročius, įprastą ritmą. Teismas pažymi, kad apskritai yra matyti, jog šiuo metu vaikas geriausiai jaučiasi būdamas su mama, vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys turi formuotis palaipsniui, todėl yra tikslingiau palikti nustatytą bendravimą tvarką.
23.1. Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 22 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, be kita ko, kad vaikas turi psichologinių problemų ir lanko psichologo konsultacijas Ukmergės šeimos centre (el. b. t. 1, l. 44);
23.2. Biudžetinės įstaigos Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos 2024 m. kovo mėn. rašte yra nurodyta, kad I. A. kreipėsi į Biudžetinę įstaigą Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba dėl mažamečio sūnaus N. A. emocinės savijautos gerinimo susitikimų su biologiniu tėvu I. A. metu. Buvo suteiktos dvi konsultacijos: pirmą kartą dalyvavo tik vaiko mama I. A., o antrojoje konsultacijoje mama su savo sūnumi N. A. (el. b. t. 1, l. 116);
23.3. Biudžetinės įstaigos Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės mėn. rašte yra nurodyta, kad N. A. kartu su mama dalyvauja psichologo konsultacijose. Stebimas stiprus ir saugus vaiko prisirišimas prie mamos, atliepiantis ir rūpesčiu grįstas mamos elgesys. Berniukas nuolat stebi mamą, su ja kalba ir bendrauja drąsiau nei su mažiau artimais. Mamos užpildytame Vaiko elgesio tyrimo lape matyti, kad N. A. emocionalumo, nerimastingumo, somatinių skundų bei miego sutrikimų skalės patenka į nuokrypio zoną. Tai galėtų rodyti vaiko jautrią reakciją į jam nepalankius gyvenimo įvykius (el. b. t. 1, l. 161);
23.4. Atsakovė paaiškino, kad N. A. lankosi pas psichologę, kadangi po susitikimų su ieškovu jis jaučiasi nervingas, buvo apsivėmęs (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 50 sek.);
23.5. Liudytoja Ilona Zinkevičiūtė parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. atsakovė kreipėsi į ją dėl pablogėjusios vaiko psichikos būklės. Išsakė, kad sūnus yra nerimastingas, nepaleidžia mamos, sekioja namuose paskui ją. Tai prasideda po susitikimų su biologiniu tėčiu (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 10 sek.). Vaikas yra labai jautrus, prisirišęs prie mamos. Jam reikia įprastos rutinos, nuspėjamumo, jam pažįstamų vietų, žmonių tam, kad jis jaustųsi saugus. Abejoja, kad N. A. galėtų gyventi su ieškovu (duomenys neskelbtini) (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 50 sek., 19 min. 00 sek., 47 min. 10 sek.). Jam reikia laiko, kad prisileisti nepažįstamą žmogų arti (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 40 sek.). Vaikas stebi, kaip ieškovas nepagarbiai, nemandagiai bendrauja su atsakove, dėl to vaikas nenori susitikti su ieškovu (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 40 sek.). Ji rekomenduoja palikti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokia yra nustatyta šiuo metu, ir stebėti vaiko elgesį, jo emocinę būklę po susitikimų, po to, iš lėto, būtų galima pakeisti tvarką (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 20 sek.);
23.6. Liudytoja Š. P. parodė, kad mama galėtų būti netoliese, kol ieškovas užmegs ryšį su vaiku (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 40 sek.);
23.7. Liudytojas A. P. parodė, kad ieškovas turi laikytis nustatytos tvarkos, atvykti į (duomenys neskelbtini), sutarti su atsakove (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 30 sek., 13 min. 40 sek.).
13. Teismas atsiževlgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pasikeitusios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, todėl atmeta patikslintą ieškinį.
Dėl kitų klausimų
14. Atsakovė prašė nubausti ieškovą už melagingų paaiškinimų davimą (2024 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 45 sek.). Teismas atmeta šį atsakovės prašymą, kadangi nurodomi galimai melagingi ieškovo teiginiai neturi reikšmės šios bylos išsprendimui, be to, patikslintas ieškinys yra atmetamas.
15. Š. P. sumokėjo 145,00 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. 1 t. l. 16–17, el. b. t. 2, l. 54). Ieškovas sumokėjo savo atstovui 500,00 Eur (250 Eur + 250 Eur) už ieškinio parengimą (el. b. 1 t. l. 119–120, el. b. t. 2, l. 53), 150,00 Eur atstovavimo išlaidas (el. b. t. 2, l. 52), 150,04 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (el. b. t. 2, l. 52), 300,08 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (el. b. t. 2, l. 52).
16. 2024 m. kovo 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 9/2024 yra nurodyta, kad atsiliepimas į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsiliepimo į ieškinį parengimas atsakovei kainavo 1 080 Eur (el. b. 1 t. l. 112). A. P. sumokėjo atsakovės atstovei 1 080 Eur (el. b. 1 t. l. 113). 2024 m. kovo 22 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 13/2024 yra nurodyta, kad pasirengimas ir dalyvavimas 2024 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, 1,5 val., atsakovei kainavo 180 Eur (el. b. 1 t. l. 111). A. P. sumokėjo atsakovės atstovei 180 Eur (el. b. 1 t. l. 114). 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 24/2024 yra nurodyta, kad pasirengimas ir dalyvavimas 2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas, pasirengimas ir dalyvavimas 2024 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje atsakovei kainavo 840 Eur (el. b. 1 t. l. 195). A. P. sumokėjo atsakovės atstovei 840 Eur (el. b. 1 t. l. 196). 2024 m. rugsėjo 4 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 41/2024 yra nurodyta, kad pasirengimas ir dalyvavimas 2024 m. liepos 1 d. teismo posėdyje, 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje atsakovei kainavo 720 Eur (el. b. t. 2, l. 25). A. P. sumokėjo atsakovės atstovei 720 Eur (el. b. t. 2, l. 26). 2024 m. spalio 16 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 45/2024 yra nurodyta, kad pasirengimas ir dalyvavimas 2024 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. spalio 17 d. teismo posėdžiuose, 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje atsakovei kainavo 480 Eur (el. b. t. 2, l. 57). A. P. sumokėjo atsakovės atstovei 480 Eur (el. b. t. 2, l. 58).
17. Patikslintą ieškinį atmetus teismas atmeta ir ieškovo prašymą priteisti jo naudai iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to, tenkina atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo jos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas grąžina ieškovui 35,00 Eur (145,00 Eur – 110,00 Eur) dydžio žyminio mokesčio permoką (CPCK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Atmesti atsakovės I. A. prašymą skirti ieškovui I. A. (I. A.) baudą.
Priteisti iš ieškovo I. A. atsakovės I. A. naudai jos patirtas 3 300,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.
Grąžinti ieškovui I. A. jo sumokėto žyminio mokesčio permoką – 35,00 Eur (trisdešimt penkis eurus 00 ct).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.