Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. S. M., jo atstovei advokatei S. A., suinteresuotam asmeniui A. K., jos atstovei advokatei D. N., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys A. K. ir J. S. M., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas spręsti klausimą dėl 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr.e2-52-867/2022 nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. K. ir suinteresuotas asmuo J. S. M. yra nepilnamečio vaiko C. K. M, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-52-867/2022 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimu be kita ko buvo nustatyta J. S. M. ir jo dukters C. K. M. bendravimo tvarka.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-924-524/2022, pakeitęs Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatė, kad pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas J. S. M. su vaiku C. K. M. bendrauja (kiek tai aktualu nagrinėjamai bylai) - nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 15–30 d.; atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu.

2022 m. lapkričio 15 d. suinteresuotam asmeniui vaiko tėvui išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-52-867/2022 dėl nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymo. Remiantis byloje esančiais duomenimis antstolis Aleksandras Selezniovas nuo 2023 m. gegužės 12 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0010/23/00715 pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kreipdamasis į teismą antstolis nurodė, kad 2025-07-18 ir 2025-08-13 antstolio kontoroje gauti J. S. M. atstovės pranešimai apie tai, kad A. K. nevykdo 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto reikalavimų dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos laikymosi.

Dėl antstolio surašytų aktų

Pagal CPK 771 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (nurodyto straipsnio 1 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (6 dalis).

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nustatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 45 punktą). Antstoliui kreipiantis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023 40 punktą).

Taigi antstolis, esant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nevykdoma, tik konstatuoja sprendimo neįvykdymo faktą surašydamas tokio sprendimo neįvykdymo aktą ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas. Būtent tokios pozicijos laikomasi ankstesnius išaiškinimus apibendrinančioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 31, 33 punktus).

Iš aptartų normų ir jų aiškinimo praktikos darytina išvada, kad tik teismas, be kita ko, įvertinęs konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas, teismo sprendimo nevykdymo priežastis, turi teisę skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą.

Pažymėtina, kad, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą ir kasacinio teismo išaiškinimus, antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos surašomas ne visais sprendimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo atvejais, o tik antstoliui nustačius, kad to reikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 19 punktą). Dėl pažeidimų vykdymo procese pasekmių sprendžiama, atsižvelgiant į tai, ar, antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų veiksmų, buvo pažeisti geriausi vaiko interesai ar kilo grėsmė juos pažeisti (žr. ten pat; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023 50 punktą).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo skolininkės A. K. atstovė akcentuoja antstolio padarytus Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktų pažeidimus.

Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad, antstoliui nepriėmus atskiro patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, būtų buvę pažeisti geriausi vaiko interesai ar kilusi grėsmė juos pažeisti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nepriėmimas nelemia išvados, kad, CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą) ir perdavus jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 38 punktas).

Teismas konkrečiai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ir atitinkamas išvadas daro remdamasis tos bylos duomenimis, jų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformavus atitinkamam teismo įsitikinimui, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad antstolio surašytas aktas nepakankamas kaltiems skolininkės veiksmams, dėl kurių nevykdomas sprendimas, nustatyti, nereiškia, kad šioje byloje turi būti konstatuojamas pateiktų duomenų nepakankamumas skolininkės kaltei ar nekaltumui konstatuoti.

Dėl skolininko kaltės skiriant baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu

Vertinant skolininkės veiksmus kaltės aspektu, pirmiausia pažymėtina, kad ji turi pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su tėvu. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą). Papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesusiformuoja) natūralus mažamečio vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils.

Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina – sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, jog baudos taikymas yra galimas teismui nustačius, kad tėvas (motina), su kuriuo lieka gyventi vaikas, pažeidžia CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.

A. K. atsisakymą vaiką perduoti tėvui motyvuoja vaiko nenoru vykti pas tėvą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. M. ir A. K. tarpusavio santykiai yra įtempti, tarp jų nuolat kyla konfliktų dėl bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi.

Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157-916/2021, 33 punkto 4 papunktis).

Teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota galbūt vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 53 punktas).

Savo elgesio suinteresuotas asmuo A. K. nelaiko neteisingu, nesuvokia savo kaltės ir iš esmės nededa jokių tinkamų pastangų situaciją spręsti taip, kad nebūtų pažeidžiamos nepilnamečio vaiko ir jo tėvo teisės bei galimybės vykdyti tarpusavio pareigas. Suinteresuoto asmens (skolininkės) argumentai dėl nepilnamečio vaiko nenoro bendrauti su tėvu rodo, kad A. K. negeba panaudoti tinkamai motinos valdžios, o galimai ir pati sąmoningai įtakoja tokį vaiko elgesį – atsisakymą bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu, o kaip minėta, jokių konkrečių aplinkybių ar įrodymų, leidžiančių pateisinti nepilnamečio vaiko ir jo tėvo nebendravimą ar neatidėliotiną būtinumą jį riboti, patvirtinančių vaikų tėvo nederamą elgesį su savo vaiku ar bendravimu daromą vaikui žalą, byloje nėra (CPK 177, 178 straipsniai).

Taigi, nurodytas suinteresuoto asmens (skolininkės) A. K. elgesys vertinamas kaip tyčinis teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas, daromas skolininkės deklaruojamais pasyviais veiksmais, kuris gali turėti neigiamą poveikį ir nepilnamečio vaiko psichinei bei fizinei būklei, tinkamai tolesnei psichologinei raidai. Objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininkės valios, lemiančių teismo sprendimo nevykdymą, teismas nenustatė. Duomenų, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) būtų bandžiusi realiai dėti pastangas, jog nepaisant vaiko deklaruojamo nenoro susitikti su savo tėvu, vaikas turėtų galimybę bendrauti su juo nustatytu laiku, byloje nėra.

Įvertinus įrodymų visetą, labiau tikėtina, kad vaiko deklaruojamas nenoras bendrauti su savo tėvu yra suformuotas suinteresuoto asmens A. K. asmeninio požiūrio į vaiko tėvą, bet ne pačio vaiko sąmoningo ir neįtakoto sprendimo. Toks skolininkės elgesys traktuotinas kaip teisės normų reikalavimų nepaisymas ir ignoravimas, vedantis prie teisinio nihilizmo ir nepilnamečio vaiko teisių pažeidinėjimo.

Be to, tėvai turi pareigą atriboti savo vaikus nuo santykių, susijusių su tarpusavio asmeniniais nesutarimais, ir patys įsisąmoninti, jog kitų tėvų jų vaikai neturi ir neturės, o panieka ar užgaulus žodis bet kurio iš vaiko tėvų atžvilgiu veikia vaikų savivertę bei psichiką, kurios tokiu atveju yra giliai pažeidžiamos, net jei vizualiai tai nėra matoma, ir turi negatyvų poveikį ateityje (nepagarba aplinkiniams, manipuliatyvus elgesys ir kt.). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia vaikų norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti, tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaikų geriausių interesų.

Akivaizdus to pavyzdys yra 2025 m. rugpjūčio 15 d. įvykis, kai J. S. M. atvykus pasiimti dukros dviejų savaičių atostogoms, A. K. atsisakė perduoti bendravimui. Dėl ko J. S. M. kreipėsi pagalbos į policijos. Pabendravę su A. K., policijos pareigūnai nurodė, kad J. S. M. yra išrašomas smurto artimoje aplinkoje orderis ir jam draudžiama 15 d. artintis tiek prie A. K., tiek ir prie jos nepilnamečių vaikų. 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Orderis buvo panaikintas, nurodant, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo jį išduoti J. S. M. atžvilgiu. Nepaisant to, kad orderis buvo panaikintas, A. K. ir toliau neperdavė J. S. M. dukros bendravimui.

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdyje pati A. K. nurodė, jog virš minėtą dieną buvo suplanavusi savaitgalio išvyką su savo naująja šeima, todėl nenorėjo dukros perduoti tėvui.

Panaši situacija buvo įvykusi ir 2025 m. liepos 1 d. kai J. S. M. atvyko pasiimti dukros. A. K. su J. S. M. bendravo nemandagiai ir nepagarbiai bei atsisakė perduoti vaiką bendravimui. A. K. prie dukros kėlė konfliktinę situaciją, J. S. M. vadino narcizišku psichopatu, melagiu, manipuliatoriumi, keikėsi. Dėl tokio motinos elgesio vaikas verkė, nežinojo, kaip elgtis, buvo visa įsitempusi ir sunerimusi. Galiausiai J. S. M. buvo priverstas kviesti policijos pareigūnus, tačiau net ir jiems atvykus A. K. atsisakė tėvui dukrą perduoti bendravimui.

Virš minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymais - video įrašas su transkriptu ir jo vertimu į lietuvių kalbą, teismų nutartys ir kt.

Toks suinteresuoto asmens (skolininkės) A. K. elgesys vertinamas kaip tyčinis, pažeidžiantis vaiko interesus teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas. Todėl jai skirtina bauda.

Dėl už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą skiriamos baudos dydžio nustatymo

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas).

Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas).

Bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. nevykdė teismo sprendimo dėl nepilnametės dukters bendravimo su tėvu liepos 1-2 d. (liepos 11 d. mergaitė, tėvui iš esmės neprieštaraujant, grįžo pas motiną), bei rugpjūčio 15-30 d. (kai J. S. M. atžvilgiu orderiu buvo nepagrįstai uždrausta bendrauti su dukra), viso 17 dienų.

CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

Spręndžiant dėl baudos dydžio įvertintina, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą A. K. skiriama ne pirmą kartą, kad ji skiriama už ne vieną nevykdymo epizodą.

Skiriama bauda turi skatinti vykdyti teismo sprendimą, nes kitaip nebus pasiektas jos skyrimo tikslas. Tai nelaikytina skolininkės diskriminacija, nes bauda, kuri skolininkei būtų finansiškai nereikšminga, neskatintų jos vykdyti teismo sprendimo. Besikartojantys bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai, kuriuos padarė skolininkė, rodo, kad jai paskirta bauda nebuvo efektyvi.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad A. K. už tokį elgesį (teismo sprendimo nevykdymą) baudžiama ne pirmą kartą, į tai, kad teismo sprendimas dėl suinteresuoto asmens A. K. kaltės nebuvo vykdomas, per abu laikotarpius, net 17 dienų, atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, trukmę bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas nutaria skirti A. K. pakartotinai po 30,00 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, t. y. 510 Eur (17x30). Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys). Suinteresuoto asmens J. S. M. bei jo atstovės prašomas maksimalus baudos skyrimas po 300,00 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną būtų aiškiai neproporcinga, neteisinga ir per didelė našta suinteresuotam asmeniui A. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų formuojamų praktiką šiais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1275-343/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-600-513/2024). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skirti A. K. 510 Eur (penkių šimtų dešimties eurų) baudą už teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-52-867/2022 nevykdymą suinteresuoto asmens J. S. M. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąsias bylas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.