- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-148-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02201-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6024-1146/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei M. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. Š. (toliau – atsakovė) 196,99 Eur dydžio negrąžintą kreditą, 99 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 16 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką; 52,50 Eur sutarties sudarymo mokestį; 36,86 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 16 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. rugpjūčio 15 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką; 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 252,00 Eur (242,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 20,00 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2022 m. rugsėjo 26 d. darbovietės administracijai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 14 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021m. rugpjūčio 16 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-st385b2d bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“ Teismas priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės M. Š. 196,99 Eur negrąžinto kredito, 99 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 16 d.), 52,50 Eur sutarties sudarymo mokestį, 39 procentų dydžio negautas pajamas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 16 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2024 m. rugpjūčio 15 d.), nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio, skaičiuotino pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-st385b2d Specialiosiose sąlygose numatytą Mokėjimų grafiką ir neviršijant 36,86 Eur sumos, 262,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės 6,06 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito davėja UAB BnP Finance (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė – vartojimo kredito gavėja M. Š. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-st385b2d (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 142,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 54 Eur sutarties sudarymo mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2022 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Kadangi atsakovė nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, vadovaudamasi VKĮ 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, kreditorė 2022 m. vasario 16 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.
Dėl negrąžinto kredito priteisimo
5. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 196,99 Eur dydžio negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl mokėjimo palūkanų
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Sutarties 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 punktais už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prievolių pagal Sutartį ir praleido prievolių įvykdymo terminą, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 99 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo iki Sutarties nutraukimo dienos yra pagrįstas.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
7. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė Sutartimi susitarė, jog atsakovei taikomas 54 Eur sandorio sudarymo mokestis, kuris buvo įtrauktas į bendrą finansuojamą sumą ir turėjo būti sumokėtas pradinei kreditorei per visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį, kas mėnesį mokant po 1,50 Eur dydžio mėnesinę įmoką. Kadangi pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą sutartį dėl atsakovės kaltės, atsakovė liko nepadengusi sutarties sudarymo mokesčio, kuris sudaro 52,50 Eur, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas pripažino pagrįstu.
Dėl negautų pajamų
8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės sutarinės (civilinės) atsakomybės sąlygų egzistavimas yra įrodytas, taip pat į naujausią kasacinio ir apeliacinės instancijos teismų praktiką, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos 39 proc. dydžio negautos pajamos, paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 16 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2024 m. rugpjūčio 15 d.), nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio, kurios skaičiuotinos pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-st385b2d Specialiosiose sąlygose numatytą Mokėjimų grafiką ir neviršijant 36,86 Eur sumos.
Dėl 12 procentų metinių palūkanų
9. Teismas nustatė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatyta, jog „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“
10. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku, todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-534/2012).
11. Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-29-248/2016).
12. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad pradinė kreditorė su atsakove individualiai aptarė Sutarties 6.2 punkto turinį. Sutartis vartotojos (atsakovės) buvo sudaryta prisijungimo būdu ir atsakovė derėtis dėl Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytų procesinių palūkanų galimybės neturėjo, ieškovė nepateikė įrodymų paneigiančių minėtą teiginį. Be to, Sutarties specialiosiose sąlygose minėtos procesinio pobūdžio palūkanos nenurodytos.
14. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas konstatavo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, t. y. Sutartyje nustatytos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia ieškovei perdėtą pranašumą vartotojos (atsakovės) atžvilgiu.
15. Teismas pažymėjo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytai atsakovės atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą (12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo) esant neproporcingai didelei, taip pat nepateikus įrodymų, kad pradinė kreditorė ir atsakovė minėtą sutarties sąlygą aptarė individualiai, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), t y. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkto nuostatos pripažintinos nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo Sutarties sudarymo momento (ab initio).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 12 procentų metinių palūkanų yra procesinis reikalavimas, todėl ieškovė turi teisę į visą 262,00 Eur (242,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 20,00 Eur žyminis mokestis) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimo už akių dalį dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės M. Š. 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės 20 Eur sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas, vertindamas prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau ilgai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už jos įvykdymą. Procesinių palūkanų skaičiavimas skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, taip skatinant operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
17.2. Sutartyje nustatytas 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik kad jį mažinti, bet ir nepriteisti apskritai. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su apeliante, atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu.
17.3. Šalys laisva susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik kad nesumažino prašomų priteisti procesinių palūkanų iki 5 proc. dydžio, bet jų visai nepriteisė.
18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
20. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir paskolos gavėjos M. Š. 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl 12 proc. procesinių palūkanų (ne)sąžiningumo. Nors atsakovė procese išliko pasyvi, dėl ko byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio (12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo) kaip nesąžiningą ir negaliojančią nuo Sutarties sudarymo momento ir ieškinio reikalavimą dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė. Anot apeliantės, teismas ne tik netenkino ieškovės reikalavimo dėl 12 procentų metinių palūkanų priteisimo, bet nepriteisė net sumažintos iki 5 procentų dydžio jos dalies.
21. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
22. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
23. Nagrinėjamu atveju vertinant Sutartyje nustatytų 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad šiuo atveju yra vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl yra aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).
24. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
25. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte bei atkartota standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė ir pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad ši sąlyga nėra aptarta ir sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi, labiau tikėtina, jog atsakovė neturėjo galimybės dėl jos derėtis ir buvo su ja tik supažindinta. Be to, šios aplinkybės neįrodinėjo ir pati ieškovė. Todėl yra pagrindas išvadai, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama ir į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis).
28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar dėl vartojimo sutarties sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir, prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje M. A. prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 p.).
29. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Todėl toks procesinių palūkanų dydis laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutarties sąlygą, numatančią nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
30. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau, pripažinęs sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga, neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei įstatyme numatytų 5 procentų dydžio procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas (ieškovė prašė priteisti 12 proc. dydžio procesines palūkanas), laikoma, kad apeliacinis skundas patenkintas 42 proc. (5 proc. × 100 proc. / 12 proc.). Todėl apeliantei iš atsakovės priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų bylinėjimosi išlaidų dalis – 8,40 Eur (20 Eur × 42 proc. / 100 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. rugpjūčio 16 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-st385b2d bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679, buveinė Vilniuje, Žalgirio g. 90, a. s. (duomenys neskelbtini) , UAB Neo Finance el. pinigų įstaiga) iš atsakovės M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 196,99 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 99 ct) negrąžinto kredito, 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 16 d.), 52,50 Eur (penkiasdešimt du eurus 50 ct) sutarties sudarymo mokestį, 39 procentų dydžio negautas pajamas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 16 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 15 d.) nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio, skaičiuotino pagal 2021 m. rugpjūčio 16d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-st385b2d Specialiosiose sąlygose numatytą Mokėjimų grafiką ir neviršijant 36,86 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 262,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,06 Eur (šešis eurus 6 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.