Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-269-329/2023

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-03
Bylos Nr.: e2-269-329/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13640-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Šeškuvienė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: A. R.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-269-329/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13640-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1; 3.2.6.13. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 3 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė, veikianti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

sekretoriaujant Eglei Valinčienei,dalyvaujant ieškovui R. B. ir jo atstovei advokatei J. S.,atsakovei A. R. ir jos atstovui advokatui L. K.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl vaiko, t. y.: nustatyti šalių dukters S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu vaiko tėvu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teikti vaiko S. B. išlaikymui periodines išmokas po 244 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pervedant į ieškovo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 10 dienos ir skirti ieškovą R. B. šių lėšų valdytoju uzufrukto teisėmis, vaiko išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti tokią atsakovės A. R. bendravimo ir dalyvavimo nepilnametės dukters S. B. auklėjime tvarką :

1. Darbo dienomis du kartus per savaitę – antradieniais ir trečiadieniais – pasiimant dukrą S. po ugdymo ar papildomo ugdymo užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki 19 val.;

2. Kas antrą savaitę (lyginėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo penktadienio 17 val., pasiimant dukterį iš mokyklos, iki sekmadienio 20 val., dukra S. B. praleidžia su motina A. R., nustatant 3 mėnesių bendravimo be nakvynių laikotarpį (kurio metu bendravimo savaitgaliais dukra paimama 10 val. ir grąžinama 20 val. į gyvenamąją vietą);

3. Neporinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Motinos dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), A. R. praleidžia su dukterimi S. B., pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;

4. Porinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, Motinos dieną, dukters gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), A. R. praleidžia su dukterimi S. B., pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;

5. A. R. praleidžia su dukterimi S. B. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą R. B. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką A. R. įsipareigoja sudaryti sąlygas R. B. bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, jei šalys nesusitars kitaip, bendravimui atostogų metu numatant laiką nuo 10 val. iki 10.30 val., ir nuo 17 val. iki 18 val.;

6. Dukrai atostogaujant su motina A. R., numatomas ieškovo R. B. laikas bendravimui visomis ryšio priemonėmis nuo 17 val. iki 17.30 val., įpareigojant atsakovę sudaryti sąlygas tokiam bendravimui;

7. Vaiko atostogų metu pagal ugdymo kalendorių, neporiniais kalendoriniais metais vaikas su tėvu praleidžia žiemos (dalį atostogų nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d., bei, jei numatyta – savaitę vasario mėn.) ir rudens atostogas (lapkričio pradžioje), o su atsakove – pavasario (velykines) atostogas. Poriniais kalendoriniais metais žiemos atostogas (dalį nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d., bei, jei numatyta – savaitę vasario mėn.) ir rudens atostogas (lapkričio pradžioje) S. B. praleidžia su atsakove, o pavasario (Velykines) – su tėvu R. B..

Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove turi bendrą dukrą S. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pasikeitus šalių gyvenimo sąlygoms, gyvenamosioms vietoms, nepilnamečio vaiko dienotvarkei ir užimtumui, atsirado poreikis iš naujo susitarti dėl bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos pakeitimo. Nurodė, kad šalių duktė šiuo metu gyvena su ieškovu ir nori toliau su juo pasilikti, nes motinos bijo. Tarp šalių esant konfliktui, vaikui, kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, jaučiantis nesaugiam, ieškovas, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, prašo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi dukra, 2022 m. vasarą atostogaudama su ieškovu, išsakė norą likti gyventi kartu su juo. Mergaitė ne kartą ieškovui buvo užsiminusi, jog „mama turi problemų“, kad supykusi nekontroliuoja emocijų ir pan. Šalys 2022 m. vasarą derėjosi dėl santuokos nutraukimo sutarties pasekmių pakeitimo, tačiau galutinio susitarimo nepasiekė. (duomenys neskelbtini), apie 16:45 val. mergaitė paskambino ieškovui po šokių būrelio užsiėmimų ir pasakė, kad bijo grįžti namo, sakė, jog girdėjo mamos grasinimus užmušti savo sugyventiniui D., paprašė, kad ją pasiimtų, nes mama jai atrodė neblaivi ir pikta. Ieškovas atvykęs dukrą parsivežė namo ir pakeliui paskambino į policiją, parnešė apie įvykį. Policija informavo, jog nuvyko į atsakovės gyvenamąją vietą ir rado ją neblaivią. Sekančią dieną ieškovas su dukra nuvyko į vaikų teisių apsaugos skyrių ir pranešė apie įvykį. (duomenys neskelbtini) šalys, tarpininkaujant šeimos atvejo vadybininkui, atvejo vadybos posėdyje sutarė, jog dukra susitiks su mama, prižiūrint socialinei darbuotojai. (duomenys neskelbtini) atsakovė susitiko su dukra S., kuri paprašė leidimo pasilikti pas mamą iki spalio 31 d. Ieškovas tam neprieštaravo. (duomenys neskelbtini) dukra paskambino ieškovui ir paprašė praleisti su močiute moksleivių atostogas. Ieškovas sutiko ir pats nusprendė tą laiką išnaudoti išvykdamas į užsienį trumpų atostogų. 2(duomenys neskelbtini) apie 18 val. mergaitė paskambino ieškovui ir išsigandusi pasakė, jog mama pikta ir girta. Būdamas užsienyje ieškovas paprašė pagalbos iškviesti policiją. Atvykę pareigūnai nustatė, jog atsakovė neblaivi, nustatyta daugiau nei 2 promilės girtumas, ir išvežė ją į gydymo įstaigą, o vaiką, atvykus vaikų teisių apsaugos darbuotojui tuo metu laikinai paliko atsakovės sugyventiniui D. P.. Dukra teigė, kad mama buvo pagrasinusi, jei ji norės važiuoti pas močiutę, o ne pasiliks su D., tai ji praras mamą. Ieškovui grįžus iš užsienio (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa ir vaikas buvo perduotas ieškovui. Nurodė, kad ieškovas, atsižvelgdamas į socialinės darbuotojos, atvejo vadybininkės rekomendacijas, veda vaiką vieną kartą per savaitę pas psichologą. Atvejo vadybininkė rekomendavo vaikui psichologo pagalbą vieną kartą per savaitę. Tuo tarpu atsakovė, be jokių rekomendacijų, savo nuožiūra užrašė dukrą dar pas kelis psichologus. Akivaizdu, jog vaikas dėl to jaučia ne rūpestį ja, o didelę įtampą, nes kiekvieną kartą turi skirtingiems asmenims pasakoti jai skausmingus įvykius. Prieš eidama pas psichologus dukra nervinasi : kramto lūpas, krato eidama rankas ir pan. Atsakovė labai dažnai įvairiu paros laiku skambina dukrai ir savo klausinėjimais–tardymais priveda vaiką prie ašarų, kaltina vaiką, jei ji neatsiliepia telefonu į kai kuriuos iš itin dažnų jos skambučių, po to ieškovui sudėtinga vaiką nuraminti. Toks atsakovės elgesys, ieškovo nuomone, gali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas vaiko atžvilgiu. Ieškovas mano, kad po įvykių 2022 m. rudens atostogų metu, su atsakove vaikui gali būti nesaugu. Tarp šalių esant konfliktui dėl bendravimo, vaikui, kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, esant objektyviai kelis kartus nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovės alkoholio vartojimo, kas sąlygoja vaiko nesaugumą, ir siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, ieškovas prašo nustatyti nepilnametės S. B. gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu, R. B. ir įpareigoti vaiko motiną, atsakovę A. R. teikti dukters S. išlaikymui periodines išmokas po 244 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pervedant į ieškovo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 10 dienos ir kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir skirti ieškovą R. B. šių lėšų valdytoju uzufrukto teisėmis. Taip pat prašo nustatyti jo siūlomą motinos ir vaiko bendravimo tvarką arba teismo nuožiūra nustatytą tvarką, kuri geriausiai ir labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovas mano, kad bent pradiniu laikotarpiu, kol atsakovei reikalinga psichologo pagalba, yra tikslinga minimizuoti atsakovės bendravimą su dukra, apribojant galimybę vaikui nakvoti pas motiną.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje išdėstytais motyvais. Ieškovas papildomai paaiškino, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje teigė, jog alkoholio nevartoja apie 5-6 mėnesius, tačiau (duomenys neskelbtini), dukrai S. būnant pas motiną, ši buvo neblaivi. Minėtą dieną atsakovė paprašė ieškovo leisti bendrauti su dukra anksčiau viena diena, negu yra nustatyta, nes sekančią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) turėjo su dukra ir jos klase plaukti baidarėmis, norėjo pasiruošti išvykai. Ieškovas geranoriškai sutiko, jog po psichologo konsultacijos atsakovė pasiims dukrą iš specialistės I. Š.-S. 15 val. atsakovė, kaip buvo sutarta, pasiėmė dukrą ir parsivežė namo. 16.30 val. ieškovas sulaukė iš dukros S. žinutės su prašymu ją greičiau pasiimti. Vaikas buvo neramus, išsigandęs, mama buvo ją palikusi, o pati užtrukusi parduotuvėje. Kadangi vaiko reakcija buvo panaši kai mama būna neblaivi, ieškovas iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai užfiksavo apie 1 promilės atsakovės A. R. girtumą. Pati atsakovė tuo tarpu įrodinėjo, jog yra visiškai blaivi, sekė paskui dukrą S. ir šaukė, tampė ją už rankos, bandė vaiką per prievartą ištraukti iš mašinos, o atvykus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui, atsakovė pareiškė, jog „neištemps šitos nakties“, t. y. pasitrauks iš gyvenimo. Nors (duomenys neskelbtini) pagal laikiną bendravimo tvarką buvo numatytas dukros bendravimas su mama, tačiau su klase baidarėmis kartu su dukra plaukė ieškovas, nes motina neatvyko pas dukrą. Taigi net teismui ir nustačius – realiai bendravimo tvarka nebuvo vykdoma dėl atsakovės kaltės. Toks atsakovės elgesys reiškia, kad ji ne tik teismui teikia melagingus parodymus dėl savo „nepiktnaudžiavimo alkoholiu“, bet ir yra pavojinga šalių nepilnamečiam vaikui. Po šio įvykio dukra sako, kad ji daugiau nevažiuos pas mamą, kad jos bijo, vaikui dar labai gyvi prisiminimai, kai mama jos akivaizdoje bandė žudytis, vaikas po to paslėpė nuo mamos namie esančius diržus. Ieškovas paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) įvykių atsakovė su dukra buvo susitikusi vieną kartą, taip pat liepos mėnesį prašėsi praleisti atostogas su dukra, bet tą mėnesį jis atostogavo su dukra Palangoje, kvietė atsakovę atvykti į Palangą, bet atsakovė pas dukrą neatvyko, o vėliau atsakovė išvyko iš Lietuvos ir su dukra bendravo tik telefonu. Dukra atsisako bendrauti su mama dėl atsakovės elgesio, kuris yra priešingas nepilnamečio vaiko interesams, teigia, kad mamos bijo, nurodo savo prastą emocinę būseną būnant atsakovės globoje.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas tik deklaratyviai teigia, jog mergaitė, jos elgesys, psichologinė būklė pasikeitė dėl atsakovės elgesio, jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Bendravimo tvarka su nepilnamete dukra S. ieškovui ir atsakovei buvo nustatyta dar 2016 m. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys 2020 m. inicijavo mediaciją manydamos, kad reikėtų peržiūrėti bendravimo tvarkos keitimo sąlygas, tačiau bendravimo tvarka pakeista nebuvo. 2022 m. šalys pakartotinai bandė tartis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi pakeitimo, tačiau nesėkmingai. Nepilnametė S. B. su atsakove gyveno ne tik nuo gimimo, bet ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o nuo ieškovo ir atsakovės skyrybų iki 2022 m. nebuvo fiksuota jokių atsakovės nusižengimų. 2022 m. vasario mėn. atsakovė pateikė antstoliams vykdomąjį dokumentą dėl priteisto išlaikymo dukrai S. išieškojimo. Mano, kad ieškovas už tai šiuo ieškiniu siekia atkeršyti atsakovei ir siekia nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką, kuri būtų patogiausia jam pačiam. Nurodė, kad dukra puikiai sutaria su atsakovės gyvenimo draugu D. P.. Situacijos aptarimo su vaiku protokole, kuriame specialistė nurodė, kad mergaitė į susitikimą atėjo kartu su patėviu D. P. susikibę už rankų, užfiksuota, kad mergaitė pasakojo, jog ne tik mama, bet ir D. P. ruošia mergaitei valgyti, su ja žaidžia, leidžia laiką kartu, važiavo aplankyti mamos į ligoninę. Atsakovė, matydama, jog dukteriai reikia psichologo pagalbos, siekė rasti bendrą susitarimą su ieškovu, kokioje gydymo įstaigoje geriausiai būtų lankytis mergaitei, tačiau ieškovas apsiribojo tik vieno psichologo pagalba, pasiūlyta atvejos vadybininkės ir socialinės darbuotojos. Atsakovė itin atsakingai žiūri į susiklosčiusią situaciją, bendradarbiauja su specialistais, atsižvelgia į jų rekomendacijas ir siekia kuo įmanoma labiau apsaugoti dukters psichologinę sveikatą. Ieškovas kritikuoja atsakovę dėl jos sprendimų dukterį vesti pas psichologus, tačiau pats nesiima jokių veiksmų, kad mergaitės fizinė ir/ar psichologinė būklė būtų stabili, atvirkščiai ją žaloja. Tą įrodo aplinkybės, kad kai ieškovas paėmė dukrą iš atsakovės, tai visą savaitę nevedė mergaitės į mokyklą, teigdamas, kad mergaitė serga ir turi temperatūros, bet pas medikus ją vesti atsisakė ir tik atsakovei nurodžius, kad ji kreipsis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, ieškovas buvo priverstas nuvesti vaiką pas gydytojus. Nepilnametės kraujo tyrimai nerodė jokių ligos simptomų, mergaitė buvo sveika, kitą dieną atsakovei pasiėmus dukrą, mergaitė išėjo į mokyklą. Atsakovė neneigia, kad dukteriai skambina mažiausiai du kartus per dieną - ryte, pasakyti „labas rytas“ ir palinkėti geros dienos, vakare, kad pasiteirauti apie dieną ir atsisveikinti nakčiai. Taip pat su mergaite susisiekia, norėdama susitarti dėl susitikimų. Atsakovės ir dukros pokalbiai telefonu negali būti laikomi kontrole, netinkamu bendravimu ar kažkaip apriboti. Be to, mergaitei yra 10 metų, ji pakankamai didelė reikšti savo nuomonę, todėl mergaitei atsisakius bendrauti su atsakove, ji gerbtų dukters norus ir neskambintų, ar skambintų mažiau, tačiau tai turi būti S. sprendimas, o ne ieškovo. Nurodė, kad atsakovė niekada neneigė, jog turi problemų su sveikata, kurios gali turėti įtakos nepilnametei, tačiau labai rimtai žiūri į susiklosčiusią situaciją ir deda visas pastangas, kad nepilnametei dukrai užtikrintų saugų ir pilnavertį gyvenimą kartu su ja. Šiai dienai atsakovė jau yra baigusi pozityvios tėvystės kursus, savo noru nuo (duomenys neskelbtini) lankosi anoniminių alkoholikų susitikimuose, lankosi pas psichologą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė nėra tinkama rūpintis nepilnamete dukterimi. Prašo atsižvelgti, kad S. B. šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra labiausiai susijusi su atsakove ir patalpomis, kuriose ji gyvena nuo mažens. Atsakovė su dukra gyvena dalyje nuosavo namo, naudojasi trimis kambariais, virtuve, name yra visi patogumai. S. paskirtas atskiras kambarys, kuriame dvigulė lova, rašomasis stalas, spinta, žaislai. Namai tvarkingi, švarūs. Be to, tik atsakovė dalyvavo mergaitės ugdyme, ieškovas nė karto nėra apsilankęs S. mokykloje, iki 2022 m. mokyklos personalas jo nepažinojo. Būtent atsakovė nuo pat dukters gimimo stengėsi jai sukurti saugią aplinką ir ja visokeriopai rūpinosi, o vaiko interesai ne tik nuo 2016 m., bet ir nuo gimimo buvo užtikrinti atsakovės. Todėl nepilnametės S. gyvenamoji vieta turi būti palikta su atsakove. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovo siūloma šalių dukters bendravimo tvarka, nes jau šiai dienai ieškovas nesilaiko (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo nutartimi nurodytų laikinųjų apsaugos sąlygų, t. y. neleidžia atsakovei matytis su S. B. numatytu laiku. Be to, manoma, kad bendravimo tvarka ir išlaikymo priteisimas neatitinka dukros S. interesų. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. nuo gimimo gyveno su atsakove ir siekiant užtikrinti nepilnametės gyvenimo pastovumą, turi būti palikta galioti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta vaiko gyvenimo, bendravimo su vaiku ir nepilnametės išlaikymo tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus į ieškinį. Atsakovė papildomai paaiškino, kad nuo 2023 m. rugpjūčio pradžios ji yra išvykusi iš Lietuvos, gyvena I., lanko kursus, kadangi su dukra ji vis tiek negalėjo matytis. Nurodė, kad į Lietuvą grįš, jei bus palankus jai teismo sprendimas, vėliau patikslino, kad ketina grįžti pasibaigus kursams. Dukrą paskutinį kartą matė 2023 m. birželio 18 ar 19 d., norėjo kartu praleisti atostogas liepos mėnesį, bet ieškovas liepą atostogavo su dukra Palangoje ir į jos prašymą nereagavo. Ieškovui pasiūlius atvykti pas dukrą į Palangą, nevažiavo, kadangi nebuvo tikra, kad būtų pavykę susitikti su dukra. Atsakovė nurodė, kad ieškovas trukdo jai bendrauti su dukra, leisdamas dukrai pačiai pasirinkti tuo metu vykti pas draugę ar pas mamą, dukra paprastai pasirinkdavo išvykimą pas draugę. Dėl nustatytų girtumo atvejų atsakovė jų neneigė, pripažino padariusi klaidas, tačiau nurodė, kad nuo 2022 m. lapkričio pabaigos iki 2023 m. birželio mėnesio 5-6 mėnesius alkoholio nevartojo, lankė priklausomybės ligų centrą, ten jai jokio gydymo neskyrė, lankėsi pas psichologą 1 kartą kas savaitę, vartojo vaistus tik nuo nemigos. Teigė, kad alkoholį vartoja tik stresinėse situacijose, nemano esanti priklausoma nuo alkoholio. Su ieškovu nebendrauja, nes ieškovo buvimas šalia ją išveda iš pusiausvyros, ji jaučiasi emociškai nesaugi. Paaiškino, kad jos draugui D. P. nepatikdavo, kai ji būdavo išgėrusi. Tuo metu D. visada būdavo su S., jis išsivesdavo mergaitę, kad dukra nematytų mamos.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno VTAS) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas R. B. ir atsakovė A. R. dėl šalių dukters S. B. priežiūros žinomi nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pranešimas, kad pacientės S. B. motina vaiką lankė galimai neblaivi. Atlikus informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą patikrinimą, nustatyta, kad A. R. dukrą lankė galimai neblaivi, tačiau teigė, kad alkoholio vartojo vakare. Moteris ligoninėje dukra rūpinosi. Atsakovė su dukra ir sugyventiniu D. P. gyvena dalyje sugyventinio tėvams priklausančio namo, naudojasi trimis kambariais, virtuve. Name yra visi patogumai. S. B. paskirtas atskiras apie 12 kv. m. kambarys, kuriame yra dvigulė lova, rašomasis stalas, spinta, vaiko žaislai. Apsilankymo metu kambariuose buvo švaru, tvarkinga ir šilta. 2022 m. spalio 11 d. buvo gautas ieškovo pranešimas, kad dukra atsisako važiuoti namo pas motiną, prašo ją paimti pas save, nes galimai atsakovė neblaivi. Atlikus gautos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą tyrimą, buvo išklausyta nepilnametės nuomonė ir A. R. bei R. B. paaiškinimai. Kalbantis su mergaite buvo stebimas vaiko nerimastingumas, S. teigė, kad nori gyventi su tėvu. Įvertinus vaiko situaciją, buvo kreiptasi į Kauno socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybos inicijavimo. Nuo 2022 m. spalio 19 d. R. B. ir A. R. teikiamos socialinės paslaugos. (duomenys neskelbtini) apie 18:00 val. policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad A. R. namuose neblaivi ir jos dukrai S. kartu su motina galimai nesaugu. Atvykus policijos pareigūnams, pranešimo aplinkybės pasitvirtino, A. R. nustatyta 2,24 promilių girtumas. Moteris dėl neadekvataus elgesio išvežta į gydymo įstaigą, o S. palikta D. P. priežiūrai, vyras buvo blaivus. Mergaitės tėvas R. B. buvo išvykęs į užsienį. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas gautos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą tyrimas, specialisto pastebėjimu, kalbantis su mergaite buvo stebimas vaiko susijaudinimas apie (duomenys neskelbtini) įvykius, S. kalbėjo nenoriai, paaiškino, kad kai mama negeria, ji gerai sutaria su ja; dabar kai mama ligoninėje, S. nori važiuoti pas tėtį, o taip pat ir susitikti su mama. (duomenys neskelbtini) S. buvo perduota auginti tėvui R. B.. A. R. paaiškinimai, kad ji bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, užregistravo dukterį psichologo konsultacijoms, ruošiasi išklausyti pozityvios tėvystės kursus, yra tik deklaratyvūs. (duomenys neskelbtini) apie 13:00 val. atsakovė Kauno m. VTAS specialistui teigė, kad supranta padarytas klaidas, gailisi, kad taip įvyko, pasiryžusi keisti gyvenimo būdą, tačiau išvykus Kauno m. VTAS specialistui, moteris vartojo alkoholį, policijos pareigūnai apie 18:00 val. nustatė A. R. 2,24 promilės girtumą. (duomenys neskelbtini) sudarytame pagalbos šeimai plane Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, kad vaiko tėvai turi užtikrinti mergaitės emocinės ir psichologinės būklės stabilumą ir gerinimą, užtikrinti vaiko bendravimą su abiem tėvais, A. R. spręsti priklausomybės alkoholiui problemą ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupę. Socialiniai darbuotojai atkreipė dėmesį, kad ieškovas atliko priklausomybės nuo alkoholio patikrinimo testą (CDT tyrimas), kurio rezultatai buvo normos ribose, o atsakovė CDT tyrimo galimai neatliko, nes nepateikė tyrimo rezultatų. Tai, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu patvirtina ir (duomenys neskelbtini) įvykis, kai A. R. susitikimo su dukra metu PC „A“ buvo neblaivi. Nepilnametė S. paskambino tėvui ir paprašė ją paimti iš susitikimo su mama, nes mama neblaivi. Kartu su ieškovu į PC „A“ atvyko ir socialinė darbuotoja. Atsakovė socialinei darbuotojai paaiškino, kad yra blaivi, tik vartojusi „(duomenys neskelbtini)“ 4 tabletes. Atvykus pareigūnams ir patikrinus A. R. blaivumą, nustatytas 1,46 promilės girtumas. (duomenys neskelbtini) susitikusi su socialine darbuotoja atsakovė piktinosi dėl specialistų elgesio, nepripažino savo kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. R. požiūris į priklausomybę alkoholiui yra nekritiškas, moteris deklaruoja, jog kreipsis pagalbos į specialistus, tačiau blaivi negeba išlikti net apie porą valandų bendraudama viešoje vietoje su dukra ir panaši situacija kartojasi jau ne vieną kartą. Socialinių darbuotojų nuomone, ieškovas linkęs į kompromisus, nors ir abejoja, kad atsakovė užtikrins dukters priežiūrą, tačiau stengiasi sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su mama, bendradarbiauja su specialistais. Todėl nepilnametės S. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarauja vaiko interesams. Nepilnametei S. apsigyvenus su tėvu, atsakovė turi pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą. A. R. teigimu, jos pajamos yra apie 600 Eur per mėnesį, todėl ji turi galimybę teikti lėšas dukros išlaikymui. Kadangi atsakovė turi priklausomybės alkoholiui problemą, dėl kurios neužtikrina dukrai saugios aplinkos, ieškovo prašymas nustatyti, kad atsakovė kelis mėnesius su dukra bendrautų be nakvynės, yra pagrįstas. Todėl tikslinga būtų nustatyti laikotarpį, kurio metu atsakovė bendrautų su dukra be nakvynių. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl atsakovės bendravimo su dukra tvarkos nustatymo neprieštarauja S. B. interesams.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno VTAS atstovė nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir papildomai paaiškino, kad atsakovė yra pripažinusi, jog alkoholį vartoja nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo pradėjusi keistis tik pateikus ieškinį teismui, tačiau (duomenys neskelbtini) atsakovei būnant su dukra vėl buvo nustatytas motinos girtumas, neadekvatus elgesys. Atsakovė nedėjo visų pastangų pasiekti teigiamų rezultatų, atsakovė nepripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, jai reikalinga psichologo pagalba. Atstovė nurodė, kad ieškovas bendradarbiauja su specialistais, jis yra emociškai stabilus, linkęs į kompromisus, stengiasi sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su mama, bet jis nesiimta ryžtingų veiksmų, palieka vaikui spręsti susitikti su mama ar ne, ieškovas per daug perkelia atsakomybės vaikui. Atsakovė deklaruoja, kad nori spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, tačiau realių pokyčių jos elgesyje nestebima. Todėl vaikui S. tėvo namų aplinka šiuo metu yra saugesnė už mamos aplinką ir labiau atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nagrinėjamoje byloje iš esančių rašytinių įrodymų ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnametės S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių santuoka nutraukta ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka ir ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą dukrai.

(duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, o (duomenys neskelbtini) teisme gautas ieškovo ieškinys atsakovei dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytos dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo iš atsakovės.

Ieškovo prašymo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą pagrindas yra atsakovės nesugebėjimas tinkamai pasirūpinti dukra, psichologinis smurtas ir grėsmės dukrai sukėlimas dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu.

Atsakovė neigia turinti priklausomybę nuo alkoholio, nurodo, kad tai patvirtina byloje pateiktas atsakovės atliktas CDT testas, taip pat Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo medicinos dokumentų išrašas, o alkoholį ji vartoja tik fragmentiškai, kai tam tikros situacijos atsakovei sukelia stresą.

Tačiau tokius atsakovės aiškinimus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tuo pačiu patvirtina ieškovo nurodytą pagrindą pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą :

- (duomenys neskelbtini) VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val. policijai pranešta, jog atsakovė namuose neblaivi ir jos dukrai, esančiai kartu su atsakove, galimai nesaugu. Atvykus policijos pareigūnams, pranešimo aplinkybės pasitvirtino, atsakovei nustatytas 2,24 promilių girtumas ir ji dėl neadekvataus elgesio išvežta į gydymo įstaigą;

- (duomenys neskelbtini) VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 17.22 val. policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) užregistruotas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kauno miesto socialinių paslaugų centro aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apie 16.30 val. A. R. susitikimo su dukra metu PC „A“ buvo neblaivi, o jos dukrai, esančiai kartu su atsakove, buvo galimai nesaugu. Atvykus policijos pareigūnams, pranešimo aplinkybės pasitvirtino, atsakovei nustatytas 1,49 promilės girtumas, vaikas perduotas tėvui R. B.;

- (duomenys neskelbtini) VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas apie tai, kad vaiko S. B. motina A. R. savo namuose yra galimai neblaivi. Atvykus policijos pareigūnams, pranešimo aplinkybės pasitvirtino, atsakovei nustatytas 1 promilės girtumas, vaikas perduotas tėvui R. B.;

- (duomenys neskelbtini) Kauno miesto VTAS išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas R. B. ir atsakovė A. R. dėl šalių dukters S. B. priežiūros žinomi nuo 2(duomenys neskelbtini), kai buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pranešimas, kad pacientės S. B. motina vaiką lankė galimai neblaivi ((duomenys neskelbtini)). Atlikus informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą patikrinimą, nustatyta, kad A. R. dukrą lankė galimai neblaivi, tačiau teigė, kad alkoholio vartojo vakare. Be jau aukščiau minėtų datų išvadoje taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto VTAS gautas ieškovo pranešimas, kad dukra atsisako važiuoti namo pas motiną, prašo ją paimti pas save, nes A. R. galimai neblaivi. Kauno miesto VTAS atliko gautos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą tyrimą ((duomenys neskelbtini)), išklausė nepilnametės S. nuomonę ir A. R. bei R. B. paaiškinimus. Įvertinus vaiko situaciją, buvo kreiptasi į Kauno socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybos inicijavimo. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei teikiamos socialinės paslaugos. (duomenys neskelbtini) vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje buvo sudarytas Pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame posėdyje dėl (duomenys neskelbtini) pranešimo atsakovė paaiškino, kad tai buvo vienetinis atvejis, kai ji buvo pavartojusi alkoholio ir dukros tėvas iškvietė policiją.

Teismo posėdyje 2023 m. kovo 15 d. apklaustas liudytoju D. P. nurodė, kad atsakovė yra jo sugyventinė, kurios dukra S. gyveno kartu su jais. Jis rūpinosi mergaite, kartais parveždavo iš mokyklos, padėdavo ruošti pamokas. Teigė, kad kartą mergaitė buvo supykusi ant jo mokykloje, rėkė, kad jis yra niekas ir kad nesikištų, bet po savaitės S. jo atsiprašė, parašydama atsiprašymo raštelį. Nurodė, kad su atsakove jis pykosi du kartus dėl jos girtavimo, jis pats alkoholio nevartoja ir netoleruoja atsakovės girtavimo.

Teismo posėdyje 2023 m. kovo 15 d. apklausta liudytoja Ž. N. nurodė, kad ji yra ieškovo sugyventinė, ieškovo dukra S. lankosi pas juos namuose, kartu atostogauja; ji su mergaite ypač suartėjo po kartu praleistų atostogų 2022 metų vasarą M., o nuo tų pačių metų spalio ar lapkričio pradžios mergaitė gyvena kartu su jais. Ieškovas yra rūpestingas tėvas, visapusiškai rūpinasi dukra, mergaitė gerai sutaria su šeimos nariais.

Teismo posėdyje 2023 m. kovo 15 d. apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad ji yra ieškovo motina, su anūke S. dažnai matosi ir bendrauja, lankosi čiuožykloje. Ji pastebėjo, kad S. iš pradžių bijodavo likti viena kambaryje, būdavo įsitempusi, vėl pagyvenusi pas ieškovą, dabar jau nebijo, mergaitė atsipalaidavo. Būdama pas ją, S. bendrauja su kaimynų mergaitėmis. Žino, kad nuo 2022 m. rudens anūkė gyvena pas tėvą. Ieškovas geba tinkamai pasirūpinti dukra, jo santykiai su S. labai geri.

Teismo posėdyje 2023 m. gegužės 15 d. apklausta liudytoja E. B. paaiškino, kad būdama atvejo vadybininke ji gerai pažįsta ieškovą ir atsakovę. Jiems buvo inicijuota atvejo vadyba, sudarytas Pagalbos planas, duoti įpareigojimai. Patvirtino, kad atvejo vadybos pradėjimo priežastis buvo atsakovės alkoholio vartojimas, atsakovei buvo nustatyti keli alkoholio vartojimo atvejai. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė bendradarbiavo su ja, vykdė įpareigojimus, atliko CDT testus. Santykiai tarp ieškovo ir atsakovės yra konfliktiški, jie bendrauja tik per ją arba socialinę darbuotoją, nesilaiko teismo nustatytų laikino bendravimo su vaiku sąlygų. Paaiškino, kad dukros S. noras bendrauti su mama yra kintantis, o jos santykis su tėvu visada yra gražus, geras jų ryšys. Tėvas atrodo stabilus, lankstesnis, linkęs priimti kompromisus, o motina nestabili, emocinga, nelinkusi tartis, ieškoti bendro sutarimo. Liudytoja teigė, kad dabar, kai atsakovė nevartoja alkoholio nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos, situacija keičiasi, dukra noriau bendrauja su motina.

Teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 14 d. apklausta liudytoja G. Š. paaiškino, kad nuo 2023 m. sausio mėnesio teikia socialines paslaugas R. B. ir A. R. šeimoms. Atsakovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teikė atliktus CDT testus, jie abu buvo neigiami. Bendraujant su mergaite, ši nuolat sakydavo, kad jai visada saugu pas tėtę, o pas mamą – ne visada. S. reguliariai lankosi pas psichologą. (duomenys neskelbtini) ji ilgai bendravo su atsakove, atsakovė buvo akivaizdžiai neblaivi. Atsakovei buvo nustatytas girtumas ir (duomenys neskelbtini), kai ji buvo su dukra. Po (duomenys neskelbtini) buvo siūloma atsakovei pakartotinai pasidaryti CDT testą, bet atsakovė testo nepateikė iki šiol. Po šio atsakovės girtavimo dukra iš viso atsisakė bendrauti su mama, nenoriai kalbėjo apie (duomenys neskelbtini) įvykius, sakė, kad su mama turėjo kažkur vykti, bet mama neatėjo. Liudytoja teigė, kad atsakovės šeimos problema – jos priklausomybė alkoholiui. Pokyčiai vyksta, bet labai lėtai, atsakovei sunkiai sekasi suvokti savo problemą. Kad atsakovė išvyko į I., liudytoja sužinojo (duomenys neskelbtini) iš jos sugyventinio, su pačia atsakove nebendravo nuo (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant išvardytus aukščiau rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad esanti aplinka, kurioje nustatyta nepilnametės S. B. gyvenamoji vieta, jai tapo nesaugi, neatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, kadangi vaiko motinos, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, požiūris į priklausomybę alkoholiui yra nekritiškas, moteris deklaruoja, jog keičiasi, 5-6 mėnesius nevartoja alkoholio, tačiau bylos duomenys rodo, kad atsakovė blaivi negeba išbūti ne ilgiau kaip pusmetį. Todėl manytina, kad saugi, atitinkanti reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi aplinka mergaitei būtų sukurta pakeitus jos gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jos tėvų.

Taigi byloje yra nustatytos iš esmės pasikeitusios aplinkybės, kad atsakovė, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamoji vieta, turi problemų su alkoholio vartojimu. Nors atsakovė deklaruoja, kad nori spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, tačiau realių pokyčių jos elgesyje nestebima. Tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo užfiksuotas alkoholio vartojimas, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė tapo blaivininkė, galutinai atsisakė alkoholio. Šią teismo išvadą patvirtina (duomenys neskelbtini) įvykis, kuomet atsakovė pati pripažino, jog darbe prieš susitikimą su dukra išgėrė pora taurių šampano ir jai buvo nustatytas 1 promilės girtumas. 2023 m. rugpjūčio pradžioje atsakovė išvyko į užsienį, tikėtina – I., ir iki šio teismo sprendimo priėmimo atsakovė į Lietuvą negrįžo, teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliu prisijungusi per Zoom platformą jos išvykimo tikslas ir trukmė nėra aiškiai apibrėžta. Paprašyta paaiškinti išvykimo iš Lietuvos aplinkybes ir trukmę, atsakovė vengė aiškių atsakymų : 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad išvyko, nes sunkiai pakėlė susidariusią įtampą po (duomenys neskelbtini) įvykių, tai buvo jos pasirinkimas išgyventi susidariusią situaciją, o 2023 m. spalio 10 d. teismo posėdyje paaiškino, kad išvyko, nes nemato prasmės gyventi Lietuvoje, kai negali matytis su dukra, nurodė, kad į Lietuvą grįš, jeigu bus priimtas palankus jai sprendimas; vėliau atsakovė teigė, kad išvyko į kursus I., grįš, kai baigsis kursai, lėktuvo bilieto į namus dar nėra įsigijusi. Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena ir yra prižiūrimas ieškovo – savo tėvo – ir gyvena Lietuvoje. Paminėtina, kad atsakovė apie išvykimą nei ieškovo, nei nepilnametės dukters, o taip pat socialinės darbuotojos neinformavo. Toks atsakovės gyvenimo būdas neužtikrina dukrai saugios aplinkos, prieštarauja vaiko interesams, todėl teismo nuomone, šios nustatytos iš esmės pasikeitusios aplinkybės sudaro pagrindą vaiko S. B. gyvenamosios vietos pakeitimui.

Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Aptarta CK 3.177 straipsnio nuostata dar kartą detalizuota CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Ši nuostata atkartota ir CPK 380 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Dėl nepilnamečio vaiko S. B. norų ir interesų pažymėtina, kad nepilnametė, gyvendama su tėvu, yra įprastoje stabilioje aplinkoje, kurioje užtikrinamas vaiko mokymasis, bendravimas su draugėmis, močiutėmis, buvimas artimoje aplinkoje. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad nepilnametė S. nurodė, jog nori gyventi su tėčiu, o su mama nori bendrauti kaip dabar. (duomenys neskelbtini) nepilnametė S. B. buvo išklausyta teismo posėdžio metu. Mergaitė buvo guvi, komunikabili, pokalbio metu nurodė, kad jai patinka gyventi su tėčiu, su juo niekada nesipyksta, tėtis visada būna linksmas, jos nebara, nuveža ją į mokyklą ir pasiima po pamokų, o su mama nesimatė per vasarą, su mama bendrauja tik telefonu, mama sakė, kad išvažiavo iš Lietuvos ir sugrįš tik tada, kai ji bus jau pilnametė; jai gyvenant pas mamą ir vėliau lankantis pas ją būdavo, kad mama mėtydavo daiktus, šaukdavo ant jos ir ant savo draugo D., garsiai bardavosi su D.; ji mamos bijo, nelabai nori su ja bendrauti, kai mama būna neblaivi ir jai skambina, sako, kad ji meluojanti ir pan.; tėtės namuose niekada niekas nerėkia, ten jai ramu. Taigi, išklausius vaiko nuomonę teismo posėdyje, mergaitė palankiau atsiliepė apie tėtę, nurodydama, kad dabartinėmis gyvenimo su tėčiu aplinkybėmis yra patenkinta ir šiuo metu nenori jų keisti. Iš šių duomenų spręstina, kad šalių nepilnametė dukra yra prisirišusi prie dabartinės aplinkos. Nepilnametė S. sugeba aiškiai suformuluoti savo pažiūras ir išreikšti norą dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas vaiko nuomonę vertina kaip vieną iš esminių aplinkybių jo gyvenamajai vietai pakeisti ir nustatyti su tėvu. Iš Kauno miesto VTAT atstovės pasisakymo teismo posėdyje matyti, kad abiejų vaiko tėvų gyvenimo sąlygos yra panašios, ieškovas yra finansiškai pajėgesnis už atsakovę; ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vienas kambarys skirtas dukrai, name yra visi patogumai, namuose tvarkinga ir švaru, yra sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, namuose yra visi namų apyvokos daiktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nepilnametės S. B. gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu atitinka tiek vaiko norus, tiek interesus, šiuo metu tėvo gyvenamoji aplinka yra saugesnė ir tinkamesnė vaiko vystymuisi.

Atsakovės teiginius, kad nuo 2016 m. iki 2022 m. nebuvo fiksuota jokių atsakovės nusižengimų vykdant savo, kaip motinos pareigas, paneigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės: minėtam skyriui šalys dėl savo dukters priežiūros yra žinomos nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pranešimas, kad pacientės S. B. motina vaiką lankė galimai neblaivi, dėl ko nustatytas galimas vaiko teisių pažeidimas.

Todėl atsižvelgiant į nustatytas iš esmės pasikeitusias aplinkybes bei vaiko norus ir išimtinai į vaiko interesus, nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamoji vieta keistina, ją nustatant su ieškovu, t. y. su vaiko tėvu.

Dėl išlaikymo priteisimo

Nagrinėjamu atveju pakeitus nepilnametės S. B. gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu, spręstina dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovės.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 244 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas kyla iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis); užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra savininkas statybos darbų įmonės N., jo pajamos nėra pastovios, tačiau vidutiniškai per mėnesį jos sudaro apie 5000 Eur. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė iš N. įmonės „R. B. AS“ darbo užmokesčio sąskaitas su vertimu į valstybinę kalbą už (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (toliau – VSDFV) ieškovas Lietuvoje nedirba.

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas :

1) žemės sklypas, unikalus N. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini);

2) negyvenamoji patalpa–svečių numeris, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini);

3) 89/3563 dalis žemės sklypo, unikalus N. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4) 8/3347 dalis žemės sklypo, unikalus N. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.

VSDFV duomenimis, atsakovė iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės pajamos per mėnesį sudarė apie 600 Eur.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovės vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors valstybė moka tam tikras išmokas vaikams, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, gali būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau kasacinis teismas naujausioje praktikoje taip pat yra pažymėjęs ir tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad valstybės mokama išmoka bus skiriama nepilnametės S. papildomiems poreikiams tenkinti, todėl vaikui priteisiamo išlaikymo dydis ja nemažintinas.

Kadangi orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 840 Eur, atskaičius mokesčius, apie 630 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010), todėl nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie dukters S. būtinųjų poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 315 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė už atsakovės, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo didesne dalimi, negu atsakovė ir tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisia iš atsakovės išlaikymą nepilnametei S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 244 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminiam nepilnametės S. tėvui R. B. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovei nemokant priteisto išlaikymo, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti skyrium gyvenančios motinos, t. y. atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra S. B. jo siūlomą tvarką: 1) darbo dienomis du kartus per savaitę – antradieniais ir trečiadieniais – pasiimant dukrą S. po ugdymo ar papildomo ugdymo užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki 19 val.; 2) kas antrą savaitę (lyginėmis kalendorinių metų savaitėmis) nuo penktadienio 17 val., pasiimant dukterį iš mokyklos, iki sekmadienio 20 val., dukra S. B. praleidžia su motina A. R., nustatant 3 mėnesių bendravimo be nakvynių laikotarpį (kurio metu bendravimo savaitgaliais dukra paimama 10 val. ir grąžinama 20 val. į gyvenamąją vietą); 3) neporinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Motinos dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), A. R. praleidžia su dukterimi S. B., pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 4) porinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, Motinos dieną, dukters gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), A. R. praleidžia su dukterimi S. B., pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 5) A. R. praleidžia su dukterimi S. B. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą R. B. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką A. R. įsipareigoja sudaryti sąlygas R. B. bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, jei šalys nesusitars kitaip, bendravimui atostogų metu numatant laiką nuo 10 val. iki 10.30 val., ir nuo 17 val. iki 18 val.;6) dukrai atostogaujant su motina A. R., numatomas ieškovo R. B. laikas bendravimui visomis ryšio priemonėmis nuo 17 val. iki 17.30 val., įpareigojant atsakovę sudaryti sąlygas tokiam bendravimui; 7) vaiko atostogų metu pagal ugdymo kalendorių, neporiniais kalendoriniais metais vaikas su tėvu praleidžia žiemos (dalį atostogų nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d., bei, jei numatyta – savaitę vasario mėn.) ir rudens atostogas (lapkričio pradžioje), o su atsakove – pavasario (velykines) atostogas. Poriniais kalendoriniais metais žiemos atostogas (dalį nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d., bei, jei numatyta – savaitę vasario mėn.) ir rudens atostogas (lapkričio pradžioje) S. B. praleidžia su atsakove, o pavasario (Velykines) – su tėvu R. B..

Ieškovas neprieštaravo, kad vaiko bendravimo tvarką galėtų būti parinkta ir teismo nuožiūra, svarbu, kad ji geriausiai ir labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovas mano, kad bent pradiniu laikotarpiu, kol atsakovei reikalinga psichologo pagalba, yra tikslinga minimizuoti atsakovės bendravimą su dukra, apribojant galimybę vaikui nakvoti pas motiną.

Atsakovė iš esmės teismo posėdyje neginčijo ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos, tik išreiškė nuomonę, jog ieškovas privalo užtikrinti mergaitės atvykimą pas psichologą, kuris padėtų atkurti dukros santykius su mama. Pasisakydama dėl pereinamojo laikotarpio atsakovė nurodė, kad teismas neturėtų vertinti ir nustatyti jo trukmės, tai turėtų padaryti specialistai.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiški, šalys nesilaiko teismo nutartimi nustatytos laikinos atsakovės bendravimo su dukterimi tvarkos, atsakovei ne visada pavyksta bendrauti su dukra pagal šalių susitarimą, dėl atsakovės neadekvataus elgesio bendravimo su dukra metu, jai būnant apsvaigus nuo alkoholio, mergaitė vengia bendrauti su mama, o nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iš viso atsisako susitikti su mama, nes jos bijo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad yra būtinas pereinamasis laikotarpis bendravime, siekiant atkurti dukros ir motinos santykius, o taip pat siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką, mergaitei bendraujant su motina, ir nustatyti tokią atsakovės bendravimo su dukra tvarką :

1. Pereinamuoju laikotarpiu iki bus atkurti motinos A. R. ir jos dukros S. B. santykiai, atsakovė bendrauja su dukra S. darbo dienomis vieną kartą per savaitę – trečiadieniais, pasiimant dukrą po ugdymo ar papildomo ugdymo užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir grąžinant mergaitę į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.

2. Pereinamuoju laikotarpiu iki bus atkurti motinos A. R. ir jos dukros S. B. santykiai, atsakovė bendrauja su dukra S. kas antrą savaitgalį lyginėmis kalendorinių metų savaitėmis be nakvynių, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą šeštadienį ir sekmadienį 20 val.

3. Pereinamuoju laikotarpiu iki bus atkurti motinos A. R. ir jos dukros S. B. santykiai, atsakovė bendrauja telefonu su dukra S. B. antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kai ši diena nesutampa su bendravimu lyginėmis kalendorinių metų savaitėmis, skambindama dukrai tarp 16 val. ir 19 val. Dukra S. B. mamai A. R. gali skambinti bet kuriuo laiku esant poreikiui.

4. Pereinamojo laikotarpio trukmę nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs motinos A. R. ir jos dukros S. B. atkurtus santykius bei įvertinęs motinos gebėjimą užtikrinti vaikui saugią aplinką, mergaitei bendraujant su motina, tam pasitelkęs specialistus (psichologus). Apie pasibaigusį pereinamąjį laikotarpį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigojamas informuoti ieškovą R. B.,A. R. ir jų dukrą S. B..

5. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti tokią atsakovės A. R. bendravimo su dukra S. B. tvarką :

5.1. Kas antrą savaitgalį lyginėmis kalendorinių metų savaitėmis su nakvyne, penktadienį 18 val. mamai A. R. paimant dukrą S. B. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant sekmadienį 17 val. į dukros gyvenamąją vietą.

5.2. Kiekvienos savaitės darbo dienomis motina A. R. bendrauja su dukra S. B. antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 19 val., pasiimdama dukterį iš mokyklos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą.

5.3. Motina A. R. bendrauja telefonu su dukra S. B. kiekvieną dieną, skambindama dukrai tarp 16 val. ir 19 val. Dukra S. B. mamai A. R. gali skambinti bet kuriuo laiku esant poreikiui.

5.4. Nelyginiais kalendoriniais metais Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną, Motinos dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), A. R. praleidžia su dukterimi S. B., pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.

5.5. Lyginiais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, Motinos dieną, dukters gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), A. R. praleidžia su dukterimi S. B., pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.

5.6. A. R. praleidžia su dukterimi S. B. ne mažiai kaip pusę (keturiolika dienų) savo kasmetinių atostogų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą R. B. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką A. R. įsipareigoja sudaryti sąlygas R. B. bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, jei šalys nesusitars kitaip, atostogų metu, numatant laiką nuo 10 val. iki 10.30 val., ir nuo 17 val. iki 18 val.

5.7. Dukrai atostogaujant su tėvu, R. B. įsipareigoja sudaryti sąlygas motinai A. R. bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis numatomas laikas bendravimui su dukra visomis ryšio priemonėmis, jei šalys nesusitars kitaip, atostogų metu, numatant laiką nuo 10 val. iki 10.30 val., ir nuo 17 val. iki 18 val.

5.8. Vaiko atostogų pagal ugdymo kalendorių, lyginiais kalendoriniais metais vaikas su tėvu praleidžia žiemos (dalį atostogų nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d., bei, jei numatyta – savaitę vasario mėn.) ir rudens atostogas (lapkričio pradžioje), o su atsakove – pavasario (velykines) atostogas. Nelyginiais kalendoriniais metais žemos atostogas (dalį nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d., bei, jei numatyta – savaitę vasario mėn.) ir rudens atostogas (lapkričio pradžioje) – S. B. praleidžia su atsakove, o pavasario (Velykines) – su tėvu R. B..

5.9. Vaiko ligos atveju tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute. Vaiko ligos atveju vaiku rūpinasi (kreipiasi į medikus, perka vaistus ir pan.) tas iš tėvų, pas kurį būnant vaikas susirgo.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimai) patvirtina, kad ieškovas turėjo 2745 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat jis už ieškinį yra sumokėjęs 155 Eur ir už dokumentų vertimą iš norvegų kalbos sumokėjo 372 Eur. Todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės iš viso priteistina ieškovui 3272 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista: 77 Eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą (12 mėn. x 213 Eur = 2556 Eur x 3 proc. = 77 Eur) ir 23 Eur už priteistą įsiskolinimą (760 Eur x 3 proc. = 23 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą valstybė neturėjo bylinėjimosi išlaidų, kadangi nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, procesiniai dokumentai šalims ir jų atstovams buvo siunčiami per EPP.

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl vaiko ir nustatyti šalių dukters S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiko tėvu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 244 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 13 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant į ieškovo R. B. sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 10 dienos ir skirti ieškovą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šių lėšų valdytoju uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesams tenkinti. Vaiko išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo ir dalyvavimo nepilnametės dukters S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), auklėjime tvarką :

5. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti tokią atsakovės A. R. bendravimo su dukra S. B. tvarką :

5.3. Motina A. R. bendrauja telefonu su dukra S. B. kiekvieną dieną, skambindama dukrai tarp 16 val. ir 19 val. Dukra S. B. mamai A. R. gali skambinti bet kuriuo laiku esant poreikiui.

Priteisti iš atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3272 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus) ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikinąją nepilnametės S. B. gyvenamąją vietą su tėvu R. B. ir priteistą iš atsakovės A. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. B., mokant periodinėmis išmokomis po 244 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nustatytą atsakovei A. R. laikiną bendravimo bei dalyvavimo nepilnametės dukros S. B. auklėjime tvarką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė