- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-575-798/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00676-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Statega“, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Omega Capital“, V. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-746-459/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Statega“, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Omega Capital“ ir V. G. (V. G.),
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Valeksa“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Neapolis“ (toliau ir – bendrovė) 40 470,19 Eur atlyginimo už suteiktas bankroto administravimo paslaugas nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 8 435,54 Eur minimalių nuostolių už prievolės termino praleidimą iki ieškinio surašymo dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1814-622/2011 iškėlė UAB „Neapolis“ bankroto bylą ir bendrovės bankroto administratore paskyrė ieškovę. Nutartis įsiteisėjo 2012 m. sausio 18 d. 2013 m. vasario 7 d. vykęs pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas balsų dauguma priėmė šiuos nutarimus: nutarimu Nr. 2 trečiasis asmuo UAB „Statega“ išrinkta bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininke; nutarimu Nr. 3 patvirtinta administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. (bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos) iki 2012 m. gruodžio 31 d.; nutarimu Nr. 6 nustatytas ieškovei 15 000 Lt (4 344,30 Eur) + PVM mėnesinis atlygis už įmonės bankroto administravimo paslaugas laikotarpiu nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos (2012 m. sausio 18 d.) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos; nutarimu Nr. 7 patvirtintas pavedimo sutarties tarp įmonės ir administratorės projektas ir kreditorių susirinkimo pirmininkė UAB „Statega“ (jos atstovai) įpareigota pasirašyti pavedimo sutartį su administratore. 2013 m. spalio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atstatydino ieškovę iš atsakovės bankroto administratorės pareigų; nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 17 d. Pasibaigus teisiniams ginčams dėl ieškovės atlygio dydžio (palikus galioti 2013 m. vasario 7 d. nutarimu nustatytą dydį), ieškovė neturėjo teisinės galimybės pati išsimokėti priklausančią atlygio sumą. 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovė perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus naujajai įmonės bankroto administratorei – trečiajam asmeniui UAB „Verslo valdymo centras“. 2013 m. gruodžio 30 d. raštu ieškovė paprašė naujosios administratorės Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir terminu išmokėti ieškovei priklausantį atlygį už suteiktas įmonės bankroto administravimo paslaugas. 2014 m. sausio 20 d. naujoji administratorė raštu atsisakė visiškai išmokėti ieškovei priklausantį atlygį, nurodydama, kad nėra sudaryta pavedimo sutartis dėl įmonės bankroto administravimo paslaugų teikimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1247/2014, buvo paliktas nepakeistas (įsiteisėjo) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-662-163/2014. Šiais teismo sprendimais buvo pripažinta, kad pavedimo sutartis su ieškove, kurios visos (ne tik esminės) sąlygos buvo numatytos 2013 m. vasario 7 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarime, yra sudaryta ir vykdytina nuo 2013 m. vasario 7 d. (įskaitytinai). Ieškovė papildomai pateikė prašymą naujajai administratorei sumokėti atlyginimą už suteiktas bankroto administravimo paslaugas, tačiau atsakovė tik 2015 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo ieškovei trečdalį priklausančio atlyginimo už atsakovės bankroto proceso administravimą 2012-2013 m. laikotarpiu, likusios dviejų trečdalių atlyginimo dalies taip ir nesumokėjo.
3. Atsakovė BUAB „Neapolis“ civilinę bylą pagal pateiktą ieškinį prašė nutraukti, nes ieškiniu yra dar kartą pareikštas prašymas priteisti sumas už tą patį laikotarpį, už kurį ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko jau yra išspręstas, o teismo sprendimas įsiteisėjęs.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad BUAB „Neapolis“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013 m. vasario 7 d. nutarimas, kuriuo ieškovei buvo nustatytas 15 000 Lt mėnesinis atlyginimas ir kurio pagrindu ieškovė reikalauja sumokėti jai atlyginimą, yra nebegaliojantis, nes 2014 m. spalio 15 d. įvykusio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad iš pareigų atstatydintai administratorei UAB „Valeksa“ nustatytas 5 000 Lt mėnesinis atlyginimas. Pirmesnis kreditorių susirinkimo nutarimas, kurio pagrindu pareikštas ieškinys, nebegalioja. Taigi ieškinys byloje yra pareikštas negaliojančio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu. Galiojantis kreditorių susirinkimo nutarimas yra pilnai įvykdytas, nes naujasis bankroto administratorius sumokėjo ieškovei visą atlyginimą. Tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje.
Šalies argumentai
5. Tretieji asmenys UAB ,,Statega“, V. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės UAB „Valeksa“ atsakovei BUAB „Neapolis” priteisė 3 066,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą dėl atlyginimo priteisimo pareiškė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. (įskaitytinai), kaip ir yra nurodyta ieškinio 34 punkte, nors ieškinio rezoliucinėje dalyje dėl apsirikimo nurodė 2012 m. laikotarpį.
8. Teismas, bylos duomenimis, nustatė, kad nagrinėjamu klausimu yra du galiojantys BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti dėl atlyginimo bankroto administratorei UAB „Valeksa“ paskyrimo – 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu administratorei nustatytas mėnesinis 15 000 Lt + PVM atlyginimas (nutarimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 27 d.), o 2014 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimu administratorei už tą patį laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. nustatytas 5 000 Lt mėnesinis atlyginimas (įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d.).
9. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Valeksa“ iš bankroto administratorės pareigų atstatydinta dėl netinkamo jai pavestų pareigų vykdymo.
10. Teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.
11. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu, spęsdamas analogišką buvusios bankroto administratorės reikalavimą dėl atlyginimo priteisimo, tačiau už kitą laikotarpį, t. y. 2012 m., įvertinęs aplinkybę, kad administratorė savo pareigas bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu atliko netinkamai, padarė išvadą, jog priteisiant administratorei BUAB „Neapolis“ 2013 m. vasario 7 d. įvykusiame kreditorių susirinkime nustatyto dydžio atlyginimą būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, nes 2013 m. vasario 7 d. nustatydami administratorei mokėtiną atlyginimą, kreditoriai tikėjo, kad administratorė savo pareigas atliks tinkamai. Tame pačiame 2016 m. spalio 11 d. sprendime Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad naujoji BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“, vykdydama paskutiniojo, t. y. 2014 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, pakeitusio 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu pervedė UAB „Valeksa“ 40 300,62 Eur sumą už nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. suteiktas administravimo paslaugas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi palikdamas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą nepakeistą, konstatavo, kad bankrutavusi UAB „Neapolis“ su administratore UAB „Valeksa“ pagal 2014 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą yra visiškai atsiskaičiusi. Taigi, teismas remdamasis nurodytuose pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, nes už administravimo paslaugų teikimo laikotarpį, už kurį ieškiniu prašoma priteisti atlyginimą, ieškovei jau yra sumokėta 2015 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Valeksa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų konkrečių aplinkybių, neištyrė esminių ginčui išspręsti reikšmingų įrodymų, neatskleidė ginčo (bylos) esmės. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje padarytomis bendro pobūdžio išvadomis, t. y., kad ieškovė netinkamai atlieka savo pareigas, nepateisinamai didina administravimo išlaidas, nors turėjo įvertinti šiose nutartyse nurodytus konkrečius galimus pažeidimus administruojant bankroto procesą (konstatuotas faktines aplinkybes), ir tiktai minėtų konkrečių faktinių aplinkybių pagrindu spręsti dėl ieškovei mokėtinos sumos už 2013 m. teiktas bankroto administravimo paslaugas.
12.2. Byloje nepaneigta, kad ieškovė tinkamai atliko visus galimus 2012 m. atlikti ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, išvardintus atsakovės kreditorių priimtoje ataskaitoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina visų ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje išvardintų bankroto administratoriaus funkcijų atlikimą. Veikdama kaip įmonės bankroto administratorė, ieškovė užtikrino palankius atsakovei bei jos kreditoriams finansinius rezultatus, taip pat nuosekliai mažino tiek įmonės bankroto administravimo, tiek su įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymu susijusias išlaidas, ieškovės darbo finansinis efektyvumas (kreditorių reikalavimams tenkinti sukaupiamos sumos) esminiai nesiskiria nuo naujojo administratoriaus pasiektų rezultatų. Esama atsakovės bankroto proceso trukmė taip pat patvirtina, kad bankroto administravimo veiksmus ieškovė atliko įmanomai operatyviai.
12.3. Teismas nevertino, jog atsakovės nurodyti galimai netinkamai atlikti ieškovės bankroto administravimo veiksmai nėra esminiai bei suteikiantys teisę vos į vieną trečdalį teisėtai priklausančio atlygio. Absoliuti dauguma dominuojančio kreditoriaus UAB „Statega“ nurodytų pagrindų atstatydinti ieškovę iš atsakovės bankroto administratorės pareigų yra paneigti, pripažinti teisėtais ir (ar) šių veiksmų teisėtumas patvirtintas oficialiais įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažintas teisėtas kreipimasis dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama; Įmonių bankroto valdymo departamento 2013 m. birželio 6 d. raštas patvirtinta lėšų iš Garantinio fondo gavimo teisėtumą ir pagrįstumą; antstolio A. S. sąskaitos bei ieškovės mokėjimai patvirtina, kad ieškovė savo lėšomis apmokėjo atsakovės kreditorių susirinkimo eigos fiksavimą).
12.4. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo faktą, jog teismų procesiniais sprendimais nepaneigti vos du 2013 m. ieškovės netinkamai atlikti veiksmai administruojant atsakovės bankroto procesą – 1) pažeista tik vieno (2013 m. balandžio 11 d. vykusio) iš šešių, kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka ir 2) netinkamai interpretuojant tuo metu ginčytą atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą sąmatą, atsakovės nepagrįstai patirta 9 532,86 Eur žala. Vieno iš šešių kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas, negali būti pripažintas esminiu bankroto administratoriaus funkcijų pažeidimu bei negali būti pakankamu pagrindu net tris kartus sumažinti ieškovei mokėtiną atlyginimo sumą.
12.5. Vertinant nepagrįstai panaudotų atsakovės lėšų klausimą teismas nevertino aplinkybės, kad išlaidos sudarė itin nežymią atsakovės apyvartų ir išlaidų dalį.
12.6. Teismas nevertino to, kad ieškovė atlygino atsakovei patirtas 9 532,86 Eur išlaidas ir nuostolius bei kad atlyginto (kompensuoto) pažeidimo piniginė vertė sudaro tik kiek daugiau nei dešimtadalį ieškovei atsisakyto išmokėti atlyginimo už 2012-2013 m. (80 601,25 Eur su PVM) ir tai akivaizdžiai neproporcinga ieškovei skundžiamu sprendimu sukuriamų neigiamų finansinių pasekmių vertei.
Atsiliepimas
13. Atsakovė BUAB „Neapolis“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. BUAB „Neapolis“ kreditoriai 2014 m. spalio 15 d. susirinkime nutarė už bankroto administravimą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. nustatyti UAB „Valeksa“ atlyginimą 5 000 Lt/mėn. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis bei įvykdytas, nes 2015 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu sumokėta 40 300,62 Eur. Tai patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017.
13.2. Kreditorių susirinkimui persvarsčius ieškovei mokėtino atlyginimo dydį, 2014 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pakeitė ankstesnįjį, t. y. 2013 m. vasario 7 d. nutarimą, ir pastarasis, atitinkamai, neteko galios. Todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis ankstesniu kreditorių susirinkimo sprendimu bei pastarojo pagrindu tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų.
13.3. Ieškovės netinkamo administratoriaus pareigų vykdymo faktas konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje atsakovės bankroto byloje Nr. B2-347-163/2013, sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2- 2762/2013, kuria minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismas, nutaręs atstatydinti ieškovę iš BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės pareigų, konstatavo, jog bankroto administratorė netinkamai atlieka savo pareigas, daro tiesioginę žalą įmonės kreditoriams, nepateisinamai didina administravimo išlaidas. Kad šiose nutartyse yra nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje, patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017, kuria atmetė ieškovės ieškinį dėl atlyginimo priteisimo už 2012 m. teiktas BUAB ,,Neapolis“ bankroto administravimo paslaugas. Akivaizdu, kad asmuo, pažeidęs savo pareigas, negali protingai tikėtis iš tokių pareigų pažeidimo gauti tokios naudos, kokią būtų gavęs tinkamai ir skaidriai įvykdęs visas jam tekusias pareigas.
13.4. Ieškovės parengta veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. sausio 13 d. buvo patvirtinta su aiškia išlyga, kad ieškovė ateityje tinkamai įvykdys (užbaigs vykdyti) savo imperatyvią pareigą dėl BUAB „Neapolis“ sandorių patikrinimo. Faktą, jog ieškovės veiklos ataskaita buvo patvirtinta su išlyga pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017. Ataskaitoje buvo nustatyti esminės reikšmės ieškovės veiklos trūkumas, susijęs su atsakovės sandorių patikrinimu, kurį pašalinti pati ieškovė buvo įsipareigojusi ateinančiuose susirinkimuose, tačiau, to taip ir nepadarė. Todėl ieškovės elgesys, manipuliuojant ataskaitos patvirtinimo faktu, laikytinas itin nesąžiningu, nepaneigiančiu skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
13.5. Ieškovės argumentai dėl jos tinkamai atliktų bankroto administratorės pareigų prieštarauja byloje nustatytiems faktams. UAB „Valeksa“ sąmoningai veikė prieš operatyvų kreditorių reikalavimų patvirtinimą, netvirtino neginčijamų didelės vertės UAB „Statega“ reikalavimo, o akivaizdaus pagrįstumo stokojančius – pripažino ir netgi pateikė teismui tvirtinti.
13.6. Tai, kad BUAB „Neapolis“ iš vykdomos komercinių patalpų nuomos veiklos viso bankroto proceso metu gavo iš esmės stabilias pajamas didžiąja dalimi nulėmė ne UAB „Valeksa“ nuopelnai ir/ar įdirbis, bet tai, kad UAB „Neapolis“ dar iki bankroto jai paskelbimo dienos buvo sudariusi ilgalaikes patalpų nuomos sutartis, kurių tęsimu buvo suinteresuoti tiek patys patalpų nuomininkai, tiek ir kreditorių susirinkimas. Todėl reguliarių pajamų, numatytų ilgalaikėse nuomos sutartyse, gavimas šiuo konkrečiu atveju iš principo neatspindi bankroto administratoriaus veiklos ypatumu.
13.7. Aplinkybės, užfiksuotos rašytiniuose dokumentuose (protokoluose, kurių ieškovė ginčijo, taip pat neteikė dėl jų savo pastabų), paneigia ieškovės argumentus, jog ji tinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimų organizavimu bei vedimu.
14. Trečiasis asmuo UAB „Statega“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovės argumentas, jog ji užtikrino palankius atsakovei ir kreditoriams finansinius rezultatus, mažino administravimo, ūkinės komercinės veiklos išlaidas, vertintinas kritiškai, nes tik kreditoriams leidus, buvo tęsiama ūkinė komercinė veikla – patalpų nuoma, gaunant naujas pajamas atsiskaitymui su kreditoriais, tuo pačiu ir draudžiant kreditoriams skaičiuoti ir išieškoti netesybas.
14.2. Kreditorių susirinkime niekada nebuvo pilna apimtimi patvirtinta bankroto administratorės ataskaita. Jau 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo metu buvo pastebėtas netinkamas ieškovės pareigų vykdymas. Patenkinus kreditorių prašymą, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovė buvo atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų dėl netinkamo pareigų vykdymo.
14.3. Atlikus ieškovės patirtų administravimo išlaidų, sudarytų išlaidų sąmatų ir veiklos ataskaitų už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., auditą, nustatyta, kad buvusi bankroto administratorė (ieškovė) padarė atsakovei ir joms kreditoriams žalą. Tuo pagrindu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017 iš ieškovės atsakovės naudai buvo priteista 9 532,86 Eur žalos atlyginimo.
14.4. Įsiteisėjus 2014 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimui dėl ieškovės atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d., nauja atsakovės bankroto administratorė sumokėjo ieškovei visą kreditorių nustatytą ir apskaičiuotą atlyginimą – 40 300,62 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė UAB ,,Valeksa“ su iš esmės analogiško turinio ieškiniu buvo pasikreipusi į Klaipėdos apygardos teismą dėl atlyginimo už BUAB ,,Neapolis“ bankroto administravimą apmokėjimo, tik skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, apeliantė prašė priteisti atlyginimą už bankroto administravimo paslaugas, suteiktas 2012 m. sausio 18 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, o nagrinėjamu atveju prašo apmokėjimo už 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 17 d. laikotarpį.
17. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-415-163/2016 UAB ,,Valeksa“ ieškinį dėl 207 846,77 Lt (60 196,59 Eur) atlyginimo už suteiktas bankroto administravimo paslaugas nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 10 796,64 Lt (3 126,92 Eur) minimalių nuostolių už prievolės termino praleidimą iki ieškinio surašymo dienos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš BUAB ,,Neapolis“ atmetė. Tuo pačiu sprendimu teismas iš dalies tenkino BUAB ,,Neapolis“ priešieškinį dėl žalos iš UAB ,,Valeksa“ priteisimo. Apeliantė UAB ,,Valeksa“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teikė apeliacinį skundą, kurį grindė iš dalies tais pačiais argumentais, kaip ir pateiktais šioje nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017 pritarė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendime padarytoms išvadoms, šį sprendimą iš esmės paliko nepakeistą – tik ištaisė bendro BUAB ,,Neapolis“ priteisiamos žalos dydžio skaičiavime padarytą aiškią aritmetinę klaidą – nutarė priteisti iš UAB ,,Valeksa“ atsakovės naudai 9 532,86 Eur žalos atlyginimo, nuo šios sumos 6 proc. metinių palūkanų nuo 2015 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
18. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog apeliantės UAB ,,Valeksa“ reikalavimas dėl 207 846,77 Lt (60 196,59 Eur) atlyginimo už suteiktas bankroto administravimo paslaugas nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįstas, pažymėjo, kad įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartyje, kuria apeliantė atstatydinta iš BUAB ,,Neapolis“ bankroto administratorės pareigų, nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Būtent šioje nutartyje nustatyti konkretūs apeliantės vykdytos bankroto administravimo veiklos pažeidimai (prejudiciniai faktai), teisėjų kolegijos vertinimu, paneigė apeliantės argumentus dėl jos tinkamai atliktų bankroto administratorės pareigų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog kreditorių susirinkimo 2013 m. vasario 7 d. nutarimu apeliantės, kaip administratorės, veiklos ataskaita buvo patvirtinta su pastabomis ir išlygomis, o ginčai dėl bankroto administratorei paskirto atlyginimo tęsėsi nuo 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad su apeliante už jos tinkamai suteiktas bankroto administravimo paslaugas yra visiškai atsiskaityta, nes naujoji BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“, vykdydama 2014 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, 2015 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu pervedė apeliantei 40 300,62 Eur už BUAB „Neapolis“ suteiktas bankroto administravimo paslaugas nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, jog apeliantė neginčijo įmonės kreditorių susirinkimo 2014 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo UAB „Valeksa“ buvo nustatytas 5 000 Lt/mėn. atlyginimas už bankroto administravimą nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d.
19. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių argumentus, byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai ir teisingai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.
20. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose; tam, jog prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, t. y. sukeltų teisinius padarinius ne tik proceso dalyviams, bet ir jame nedalyvavusiems asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių paprastai turi būti pasisakyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-180/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2012). CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat yra įtvirtintas draudimas kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus bei teisinius santykius.
21. Taigi dėl esminių argumentų, kuriais apeliantė grindžia nesutikimą su skundžiamu sprendimu yra tai, kad, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, nes rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje padarytomis išvadomis, pats nevertindamas konkrečių ieškovės atliktų veiksmų, kurie galėtų turėti reikšmę sprendžiant dėl atlyginimo už administravimo paslaugas, jog ieškovė tinkamai atliko savo pareigas 2012 m., nes kreditorių susirinkimas patvirtinimo šio laikotarpio ataskaitą, jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniai sprendimais – Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017. Apeliantė teigdama, jog galimai netinkamai atlikti administravimo veiksmai nėra esminiai, o teismų procesiniais sprendimais dauguma ieškovės 2013 m. netinkamai atliktų veiksmų administruojant bankroto procesą yra paneigti, bando paneigti / ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo ji buvo atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų, nustatytus faktus.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017 padarytos išvados – jog UAB ,,Valeksa“ už visą suteiktų bankroto administravimo paslaugų laikotarpį iki jos atstatydinimo iš pareigų (taigi ir už 2013 m. laikotarpį, už kurį nagrinėju atveju apeliantė prašo atlyginimo) apeliantei buvo atlyginta – 2015 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu sumokėta 40 300,62 Eur. Atsižvelgdama į fakto prejudicijos paskirtį – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje dalyvaujant tiems patiems asmenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl tų pačių argumentų, apeliantės nurodomų aplinkybių, dėl kurių jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-355-241/2017.
23. Atitinkamai, nustačius, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, jog apeliantei UAB ,,Valeksa“ už BUAB ,,Neapolis“ bankroto administravimą yra pilnai atsiskaityta, įskaitant ir laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai apeliantės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Angel Angelov v. Bulgaria, No.51343/99, judgment of 15 February 2007; kt.). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; kt.).
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius.
27. Atsakovė BUAB ,,Neapolis“ prašo iš apeliantės priteisti 1 011,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui ir prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Išlaidų pagrindimui pateikė sąskaitą faktūrą, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą ir mokėjimo nurodymą. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteisiamos iš apeliantės.
28. Trečiasis asmuo UAB „Statega“ prašo iš apeliantės priteisti 2 405,70 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių patyrimą grindžia pateikta pažyma dėl atstovavimo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo bei mokėjimo nurodymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų atsiliepimo į apeliacinį skundą dydį (838,7 Eur (mėnesinis bruto darbo užmokestis už 2017 m. II ketv.) x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.) = 1 090,31 Eur), sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir UAB ,,Statega“ iš apeliantės priteistina 1 090,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ (j. a. k. 123703158) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ (j. a. k. 300095229) 1 011,92 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų ir devyniasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, (j. a. k. 123703158), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Statega“, (j. a. k. 300104977) 1 090,31 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų ir trisdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.