Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2017-10-16 · Civilinė byla Nr. e2-746-459/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
e2-746-459/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00676-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Trečiasis asmuo
UAB „Statega“, UAB „Verslo valdymo centras“, UAB „Omega Capital“, V. G.
Ieškovas
UAB „Valeksa“
Atsakovas
BUAB „Neapolis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-746-459/2017(Proceso Nr. 2-57-3-00676-2016-5)Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6; 3.1.7.11; 3.2.3.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant atsakovės bankrutavusios UAB „Neapolis“ atstovei, advokatei I. U., trečiojo asmens UAB „Statega“ atstovei, advokatei S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Valeksa“ ieškinį atsakovei BUAB „Neapolis“ dėl atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys UAB „Statega“, UAB „Verslo valdymo centras“, UAB „Omega Capital“, V. G. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB „Valeksa“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės bankrutavusios UAB „Neapolis“ 40 470,19 Eur atlyginimą už teiktas bankroto administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 18 d. (įskaitytinai) iki 2012 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai), 8 435,54 Eur minimalių nuostolių už prievolės termino praleidimą iki ieškinio surašymo dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1814-622/2011 iškėlė UAB „Neapolis“ bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė ieškovę. Nutartis įsiteisėjo 2012 m. sausio 18 d.

3. 2013 m. vasario 7 d. vykęs pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas balsų dauguma priėmė atitinkamus nutarimus, tame tarpe ir nutarimą susirinkimo pirmininku išrinkti UAB „Statega“, bei nutarimą Nr. 6, kuriuo nustatė ieškovui 15 000,00 Lt (4 344,30 EUR) + PVM dydžio kasmėnesinį atlygį už įmonės bankroto administravimo paslaugas laikotarpiu nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos (2012 m. sausio 18 d.) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos.

4. Dėl 2013-02-07 Įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, nustačiusio įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatą, taigi, ir administratoriaus atlygio dydžio, skundą pateikė įmonės kreditorius Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau šis skundas buvo atmestas šiai dienai įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta įmonės bankroto byloje.

5. Įmonės kreditorių susirinkimas 2013 m. birželio 3 d. priimtu nutarimu siekė pakeisti anksčiau nustatytą administratoriaus atlygio dydį jį sumažindamas, tačiau šis nutarimas buvo panaikintas 2013 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta įmonės bankroto byloje, įsiteisėjusia 2013 m. gruodžio 17 d., ją Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikus nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Siekdama išvengti bet kokių nesusipratimų dėl galimai nepagrįstai išsimokėto atlygio, ieškovė nesinaudojo teise išsimokėti 2013-02-07 įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 6 nustatytą atlygį iki minėtų teismų sprendimų įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013 m. gruodžio 17 d.

7. 2013 m. spalio 8 d. nutartimi įmonės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas atstatydino ieškovę iš įmonės bankroto administratoriaus pareigų. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 17 d., ją Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikus nepakeistą. Taigi, pasibaigus teisiniams ginčams dėl ieškovės atlygio dydžio (palikus galioti 2013-02-07 nutarimu nustatytą dydį), ieškovė neturėjo teisinės galimybės pati išmokėti priklausančią atlygio sumą.

8. 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovė perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus naujajam įmonės bankroto administratoriui - trečiajam asmeniui UAB „Verslo valdymo centras“.

9. Ieškovei perdavus visą įmonės turtą ir dokumentus naujajam administratoriui, 2013 m. gruodžio 30 d. raštu ieškovė paprašė naujojo administratoriaus ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir terminu („per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos“) išmokėti ieškovei priklausantį atlygį už suteiktas įmonės bankroto administravimo paslaugas.

Šalies argumentai

10. Ieškovė nurodo, kad 2014 m. sausio 20 d. el. paštu gavo 2014 m. sausio 14 d. naujojo administratoriaus raštą, kuriame buvo nurodyta, jog atsisakoma išmokėti ieškovei priklausantį atlygį, atsisakymą motyvuojant tuo, jog su ieškove nėra sudaryta pavedimo sutartis dėl įmonės bankroto administravimo paslaugų teikimo, įmonės kreditorių nuomonė dėl mokėtinos atlyginimo sumos yra prieštaringa, todėl artimiausiu metu šauktinas įmonės kreditorių susirinkimas, vienu darbotvarkės klausimu įtraukiant ieškovės atlyginimo sumokėjimo klausimą.

11. 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1247/2014, buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-662-163/2014. Šiais teismo sprendimais buvo pripažinta, kad pavedimo sutartis su ieškove, kurios visos (ne tik esminės) sąlygos buvo numatytos 2013 m. vasario 7 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarime, yra sudaryta ir vykdytina nuo 2013 m. vasario 7 d. (įskaitytinai).

12. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė 2014 m. lapkričio 6 d. raštu dar kartą kreipėsi į naująjį administratorių, nurodydama, kad pastarojo nurodytas argumentas neatsiskaityti su ieškove - pavedimo sutarties tarp įmonės ir ieškovės nebuvimas - yra paneigtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir pakartotinai paprašė išmokėti ieškovei priklausantį atlygį, tačiau ieškovei priklausantis atlyginimas nebuvo sumokėtas.

Šalies argumentai

13. Siekdama išspręsti susidariusią situaciją, ieškovė 2014-11-26 pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, prašydama priteisti dalį priklausančio atlyginimo - už 2012 metais teiktas atsakovo bankroto administravimo paslaugas (civilinės bylos Nr. e2-415-163/2016).

14. Tačiau atsakovas tik 2015-08-12 sumokėjo ieškovei trečdalį priklausančio atlyginimo už atsakovo bankroto proceso administravimą 2012 - 2013 metų laikotarpiu (neskaitant palūkanų (minimalių nuostolių pagal įstatymą) už pavėluotą atsiskaitymą). Likusios dviejų trečdalių atlyginimo dalies taip ir nesumokėjo, todėl ieškovė mano, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami be jokio faktinio ar teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

15. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos CK 6.59 straipsnio norma, tiek šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo jurisprudencija įtvirtina imperatyvų draudimą vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas, todėl ieškovė turi akivaizdžią teisę reikalauti atsakovę pareigą įvykdyti. Kadangi tarp įmonės ir ieškovės yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, įmonė jau yra priėmusi ieškovės prievolės įvykdymą, vadinasi įgijusi ir prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas (pacta sunt servanda), tačiau neteisėtai ir nepagrįstai atsisako šią savo teisinę pareigą (prievolę) vykdyti. Tai patvirtina teiktų paslaugų apmokėjimo pagrindas - pavedimo sutartis tarp ieškovės ir įmonės. Aiškus ir neginčijamas ieškovei mokėtino atlygio dydis už įmonės (jos kreditorių) priimtas bankroto administravimo paslaugas. Atsisakymas išmokėti ieškovei net du trečdalius priklausančio atlyginimo nėra pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais.

16. Ieškinio aprašomojoje dalyje ieškovė nurodo, kad nesumokėtą atlyginimo dalį prašo priteisti už ieškovės suteiktas įmonės bankroto administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. (įskaitytinai), t. y. už 11 mėnesių ir 17 dienų. Nurodo, kad už tinkamai suteiktas įmonės bankroto administravimo paslaugas įmonė yra įsipareigojusi sumokėti ieškovei 4 344,30 EUR (15 000,00 Lt) + PVM dydžio atlygį už kiekvieną įmonės bankroto administravimo mėnesį, vadinasi ieškovei mokėtina suma už priimtas paslaugas sudaro 171 774,19 Lt + PVM: 47.787,30 EUR + PVM (viso 57 822,63 EUR) - už 2013 m. sausio - lapkričio mėnesiais teiktas paslaugas (4 344,30 EUR x 11 mėn.), 2 382,36 EUR EUR + PVM (viso 2 882,65 EUR) - už 2012 m. sausio 18 d. - 31 d. teiktas paslaugas (4 344,30 EUR x 17 d.: 31 d.).Nurodo, kad už 2013 m. sausio 1 - gruodžio 17 d. suteiktas bankroto administravimo paslaugas įmonė iš viso privalėjo sumokėti ieškovei 50 169,66 EUR + PVM, o iš viso 60 705,29 EUR atlygio sumą. Tačiau vienintelis ieškovės gautas mokėjimas yra 2015-08-12 atsakovo atliktas mokėjimas, kuriuo ieškovei už 2012 - 2013 metais suteiktas paslaugas pervesta bendrai 40 300,63 EUR, iš jų už 2013 metais teiktas paslaugas – 20 235,10 EUR. Taigi, bendra likusi atsakovo nesumokėta ieškovei atlyginimo už 2013 metais teiktas atsakovo bankroto administravimo paslaugas suma sudaro 40.470,19 EUR (60 705,29 EUR – 20 235,10 EUR).

17. Rezoliucinėje dalyje iš suformuluoto ieškinio dalyko akivaizdu, jog prašo priteisti iš atsakovės bankrutavusios UAB „Neapolis“ 40 470,19 Eur atlyginimą už teiktas bankroto administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 18 d. (įskaitytinai) iki 2012 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai), 8 435,54 Eur minimalių nuostolių už prievolės termino praleidimą iki ieškinio surašymo dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

18. Atsižvelgiant į tai, kad dalį ieškovei priklausančio atlygio už 2013 metais teiktas atsakovo bankroto administravimo paslaugas (viso 20 235,10 EUR) atsakovas sumokėjo 2015-08-12, papildomai įmonė privalo sumokėti ieškovei minimalių nuostolių atlyginimo sumą, sudarančią 8 435,54 EUR, iš jų: už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. (kitos dienos po termino atsiskaityti su ieškove paskutinės dienos) iki dalinio atsiskaitymo dienos (2015 m. rugpjūčio 12 d.), įmonė privalo sumokėti ieškovei papildomai 5 747,88 EUR minimalių nuostolių atlyginimo sumą (60 705,29 EUR x 576 d.: 365 d. x 6%), t. y. skaičiuojant nuo minėtu laikotarpiu nesumokėtos atlyginimo sumos (60 705,29 EUR), bei už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. (kai buvo atliktas dalinis atsiskaitymas) iki šio ieškinio surašymo dienos – 2 687,66 EUR minimalių nuostolių atlyginimo sumą (40 470,19 EUR x 404 d. : 365 d. x 6%), t. y. skaičiuojant nuo minėtu laikotarpiu likusios nesumokėtos atlyginimo dalies (40 470,19 EUR).

19. Ieškovės atstovas į teismo posėdį 2017-09-26 neatvyko. 2017-09-25, 17.31 val. teisme buvo gautas ieškovės UAB „Valeksa“ direktoriaus S. P. prašymas (C-15826) bylą sustabdyti arba išreikalauti rašytinius įrodymus, arba bylos nagrinėjimą teismo posėdyje atidėti. Prašymas buvo atmestas.

20. Atsakovės bankrutavusios UAB „Neapolis“ atstovė, advokatė I. U. prašė civilinę bylą pagal ieškinį, tokį koks jis yra šiai dienai yra pareikštas nutraukti, nes esą akivaizdu, jog ieškinys yra dar kartą pareikštas prašant priteisti sumas už tą patį laikotarpį, už kurį ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko jau yra išspręstas, o teismo sprendimas įsiteisėjęs. Kadangi ginčas išnagrinėtas, o iškovė nesiėmė jokių veiksmų patikslinti ieškinio reikalavimą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Nurodė, kad kiti atsakovės argumentai yra išdėstyti atsiliepime į ieškinį (dok. Nr.C-15824). Akcentavo, kad bankrutavusios UAB „Neapolis“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013-02-07 nutarimas, kuriuo UAB „Valeksa“ buvo paskirtas 15 000 Lt atlyginimas ir kurio pagrindu ieškovė reikalauja sumokėti jai atlyginimą, šiais dienai yra nebegaliojantis, nes BUAB „Neapolis“ kreditoriai 2014-10-15 įvykusio susirinkimo metu nusprendė, kad iš pareigų atšauktam administratoriui UAB „Valeksa“ turi būti išmokėta po 5000 Lt už kiekvieną mėnesį. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-22 nutartyje pasakė, kad šis nutarimas yra galiojantis, jis ieškovės nebuvo apskųstas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas pakeisti atlyginimo administratoriui dydį yra galiojantis. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-11 nutartyje Nr. 2-291-2014 pasakyta, kad kreditoriai turi teisę pakeisti savo sprendimą iki tol, kol priima kitą nutarimą, kuriuo pakeičia ankstesnį nutarimą, kadangi vėlesnis nutarimas automatiškai panaikina ankstesnį nutarimą. Remiantis tokiu išaiškinimu matyti, kad 2014-10-15 kreditorių susirinkimas nutarimu pagrįstai panaikino ankstesnįjį, t. y. 2013-02-07 kreditorių susirinkimo nutarimą. Vadinasi pirmesnis kreditorių susirinkimo nutarimas, kurio pagrindu pareikštas ieškinys, nebegalioja. Taigi ieškinys byloje yra pareikštas negaliojančio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu. Kita vertus, galiojantis kreditorių susirinkimo nutarimas yra pilnai įvykdytas, nes naujasis bankroto administratorius išmokėjo visą kreditorių apspręsto dydžio atlyginimą ir ginčo dėl to nebuvo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-22 nutartyje konstatavo, kad bankrutavusi UAB „Neapolis“ su administratoriumi pagal 2014-10-15 nutarimą yra pilnai atsiskaičiusi. Kalbėti apie didesnės sumos atlyginimo priteisimą nėra pagrindo, nes tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Bankrutavusios UAB „Neapolis“ kreditoriai pirmame susirinkime 2013-02-07 neabejotinai sprendė dėl atlyginimo nustatymo tokiam administratoriui, kuris pareigas vykdys ĮBĮ nustatyta tvarka, tokiam, kuris užtikrins, kad jo veiksmai bankroto procese būtų sąžiningi, o bankroto procedūros vyktų sklandžiai, skaidriai ir ekonomiškai. Tačiau byloje, išnagrinėtoje dėl bankrutavusios UAB „Neapolis“ administratoriaus UAB „Valeksa“ atstatydinimo, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-08 sprendime, tiek Lietuvos apeliacinis teismo 2013-12-17 nutartyje nurodyta, kad administratorius UAB „Valeksa“ atstatydinamas, nes neskaidriai vykdė savo pareigas ir didino administravimo išlaidas. Minėtose bylose dėl atstatydinimo nustatyti faktai ir padarytos išvados, turi prejudicinę reikšmę, todėl papildomai įrodinėti aplinkybes, kad administratorius susikompromitavo ir padarė bankrutuojančiai įmonei žalą, nebereikia. Vis gi ieškovei keliant argumentus, kad ji pareigas atliko gerai, atkreipia dėmesį, jog administratorius UAB „Valeksa“ savo pareigas atliko neprofesionaliai, neskaidriai ir mokėdamas didesnį negu reikėjo užmokestį už teisines, buhalterines ir kitas paslaugas, padarė žalą. Mano, kad ieškovės bandyta įrodinėti aplinkybė, jog didesnes administravimo išlaidas patyrė dėl to, kad turėjo pareigą tikrinti bankrutavusios UAB „Neapolis“ sandorius, neįrodyta, nes administratorius informacijos apie patikrintus įmonės sandorius kreditorių susirinkimui taip pat nepateikė. Ją pateikė tik vienam iš kreditorių UAB „Statega“. Kad šis administratorius nepatikrino bankrutuojančios įmonės sandorių, paaiškėjo iš aplinkybių, jog nebuvo indeksuotas patalpas nuomojusių verslo subjektų mokėtas nuomos mokestis. Kadangi administratorius UAB „Valeksa“ savavališkai nusprendė neindeksuoti nuomos mokesčio, todėl bankrutavusi UAB „Neapolis“ patyrė žalos. Žala susidarė dėl to, kad nuomininkė PZU Lietuva liko nesumokėjusi 5000 Eur, AB Swedbank apie 24 000 Eur mokesčio, skolinga liko ir UAB „Klaipėdos mėsinė“. Šias aplinkybes pastebėjo tik naujasis administratorius ir informaciją apie tai pateikė nuomininkams. Tačiau UAB „Klaipėdos mėsinė“ atsisakė mokėti indeksuotą sumą, dėl to ieškovės negautos pajamos sudarė apie 10 000 Eur. Paaiškėjo ir tokios aplinkybės, kad naujasis administratorius įvertinęs UAB „Statega“ kreditorinį reikalavimą nustatė, kad reikalavimas buvo pagrįstas ir turėjo būti tvirtinamas. Tačiau buvęs administratorius UAB „Valeksa“ delsė, neteikė jo tvirtinti, todėl kreditoriaus UAB „Statega“ reikalavimas nebuvo patvirtintas. Tai nebuvo padaryta ne todėl, kad reikalavimas nepagrįstas, o todėl, kad iš administratorius ėmėsi neskaidrių manipuliacijų. Paaiškėjo, kad tarp bankrutavusios UAB „Neapolis“ dokumentų buvo rasta duomenų, jog tariamas kreditorius Infrastruktūros plėtros fondas buvo suteikęs UAB „Neapolis“ kažkokias paslaugas. Tam, kad kreditorinis reikalavimas būtų įvertintas kaip pagrįstas ar atvirkščiai, administratorius turi ištirti visus dokumentus. Tačiau Lietuvos apeliacinio 2015-06-19 teismo nutartimi šis kreditorius buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo. Taigi paaiškėjo, kad „Infrastruktūros plėtros fondo“ reikalavimas buvo nepagrįstai įtrauktas į kreditorių sąrašą. Vadinasi administratorius UAB „Valeksa“ netinkavai vedė įmonės apskaitą, netinkamai sudarė įmonės balansą, sudubliavo sumas, todėl tuo neužtikrino tinkamo bankrutuojančios UAB „Neapolis“ finansinių dokumentų sutvarkymo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismai spręsdami dėl atlyginimo dydžio nustatymo turi vadovautis kreditorių susirinkimo nutarimais ir pasakyti, kad atlyginimas tvirtintinas arba perduoti kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti dėl kitokio atlyginimo dydžio nustatymo. Teismams nesuteikta galia persvarstyti ir nustatyti kitokį atlyginimą, negu nustatė kreditorių susirinkimas. Be to, kadangi ieškinys nepatikslintas, nors ieškovę atstovavęs advokatas T. P. matė, kad ieškinio dalykas ir reikalavimas suformuluotas už tą patį laikotarpį, kaip anksčiau teismui pateiktame ieškinyje ir žadėjo pataisyti, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepatikslino, todėl ieškovė turi prisiimti riziką už neveikimo pasekmes, nes ieškinys yra tapatus, o šalys neturi pagrindo pačios spręsti ar manyti kitaip, negu yra suformuluotas reikalavimas. Dėl išdėstytų argumentų prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Trečiojo asmens UAB „Statega“ atstovė, advokatė S. B. nurodė, kad su ieškiniu ir jo motyvais nesutinka, mano, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis reikšdama nepagrįstą ieškinį. Paaiškino, kad dar atsiliepime į ieškinį (dok. Nr. C-15199) buvo nurodžiusi, jog ieškinys pagal ieškovės UAB „Valeksa“ ieškinį dėl 48 905,73 Eur atlyginimo už suteiktas bankroto administravimo paslaugas nuo 2012 m. sausio 18 d. (įskaitytinai) iki 2012 m. gruodžio 31d. priteisimo yra išnagrinėtas ir sprendimas įsiteisėjo po to kai 2017-06-22 Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo ieškovės UAB „Valeksa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-11 sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies. Kasacinis skundas dėl minėtos nutarties nebuvo priimtas, todėl akivaizdu, kad ieškovui pareiškus tapatų reikalavimą, jis turi būti atmestas. Nurodė, kad atsiliepime taip pat akcentavo, jog 2013-10-08 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patenkino įmonės kreditorių prašymą ir ieškovę UAB „Valeksa“ atstatydino iš bankroto administratoriaus pareigų, kadangi administratorius jam pavestas pareigas vykdė netinkamai. Dėl to 2014-10-15 BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas ir sprendė klausimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo už laikotarpį nuo 2012-01-18 iki 2013-12-17, t. y. už ginčytiną laikotarpį. Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimas šiuo klausiniu įsiteisėjo 2015-05-18, tai BUAB „Neapolis“ naujasis bankroto administratorius pervedė ieškovei visą priskaičiuotą ir kreditorių patvirtintą atlyginimą - 40 300,62 Eur sumą. UAB „Statega“ laikėsi pozicijos, kad ginčas buvo išspręstas geruoju dar iki kreipimosi į teismą, o šiuo metu dėl ginčo yra įsiteisėjęs ir teismo sprendimas. Mano, kad daugiau nei atsiliepime nėra ką pasakyti. Atkreipė dėmesį, kad dėl atlyginimo administratoriui dydžio buvo sprendžiama 2013-02-07 pirmame kreditorių susirinkime. UAB „Statega“ buvo kreditorių susirinkimo pirmininke, o kreditoriams šie klausimai buvo opūs. Susinkime UAB „Statega“ teisės buvo suvaržytos garantiniu raštu, o ieškovė tai žinodama norėjo gauti sau naudos. Kreditorių susirinkimas 2014 metais peržiūrėjo atlyginimą administratoriui iki atstatydinimo. Po to, kai buvo patvirtinta nauja atlyginimo suma, tie pinigai buvo išmokėti už visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą, todėl kreditoriai įsipareigojimą administratoriui įvykdė, atlyginimą sumokėjo, vadinasi ieškinys, kuris pareikštas ir pateiktas teismui 2016-09-29 yra absoliučiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Dėl ieškinio dalyko suformulavimo, atkreipė dėmesį, kad ieškinys pareikštas tarp juridinių asmenų, todėl tai nėra viešo intereso byla, kurioje teismas turėtų būti aktyvus ir įtakoti ieškinio dalyko suformulavimą, vadinasi reikia vadovautis tokiu dokumentu koks yra pateiktas. Nurodė, kad sąžiningai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ieškinyje nurodytas tas pats laikotarpis, tačiau ieškovę atstovavo kvalifikuotas teisininkas, o ieškinį pasirašė ieškovės filialo direktorius. Kadangi niekas neginčijo šio dokumento pagrįstumo, todėl teismas turi vadovautis ne duomenimis aprašomojoje dalyje, bet ieškinio dalyku taip, kaip jis suformuluotas. Kadangi ginčas dėl ieškinyje nurodyto laikotarpio yra išnagrinėtas, o teismas neturi įstatyminio pagrindo savo nuožiūra jo pakeisti ar pataisyti, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškinys dar kartą pareikštas prašant priteisti sumas už tą patį laikotarpį, už kurį ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko yra išspręstas. Gal tai ne klaida, o akivaizdus piktnaudžiavimas teise, taip siekiant vilkinti bankroto bylą. Ieškovė turėjo pakankamai laiko pasidomėti ieškinio pagrįstumu ir tobulumu, galėjo pakeisti savo atstovus byloje. Kadangi nėra jokių užuominų, kad tikslina ar keičia ieškinį, nėra duomenų, kad pateiktas dokumentas ydingas, todėl jis spręstinas pagal suformuluotą jame ieškinio dalyką. Dėl išdėstyto prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei taikyti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.

22. Trečiojo asmens UAB „Verslo valdymo centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai.

23. Trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai.

24. Trečiasis asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas į ieškinį (dok. Nr. C-8697), kuriame ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 20147-10-15 BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkime klausimas dėl administratoriaus atlyginimo buvo išspręstas ir patvirtinta 40 300,62 Eur dydžio atlyginimo suma, kurią naujasis administratorius pervedė UAB „Valeksa“. Kadangi kreditorių susirinkime buvo nustatytas tinkamas atlygis, todėl su UAB „Valeksa“ yra visiškai atsiskaityta. Atkreipė dėmesį, kad administratorius UAB „Valeksa“ aplaidžiai ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis vykdė bankroto administratoriaus pareigas. Tai patvirtina 2013-10-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria buvo patenkintas įmonės kreditorių prašymas ir UAB „Valeksa“ iš bankroto administratoriaus pareigų atstatydinta.

Ieškinys atmestinas

25. Akivaizdu, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už ieškovės suteiktas bankroto administravimo paslaugas ir jų dydžio bei laikotarpio, už kurį jas prašoma priteisti.

26. Tiek atsakovės bankrutavusios UAB „Neapolis“ atstovė, advokatė I. U., tiek trečiojo asmens UAB „Statega“ atstovė advokatė S. B. nurodė, kad su ieškiniu ir jo motyvais nesutinka, mano, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis reikšdama nepagrįstą ieškinį. Pagal tokį reikalavimą, koks yra pareikštas bylą prašė nutraukti, nes ieškinys dar kartą pareikštas prašant priteisti sumas už tą patį laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. sausio 18 d. (įskaitytinai) iki 2012 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai), dėl kurio ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko jau yra išspręstas, o teismo sprendimas įsiteisėjęs Lietuvos apeliaciniam teismui 2017-06-22 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą šioje dalyje palikus nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

27. Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad teismas nutraukia bylą: jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

28. Spręsdamas šį atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Statega“ atstovių prašymą, teismas turi omenyje, kad 2016-09-20 teisme gauto ieškinio rezoliucinėje dalyje reikalavimas iš tiesų yra suformuluotas, prašant priteisti 40 470,19 Eur atlyginimą už teiktas bankroto administravimo paslaugas, laikotarpį nurodant nuo 2012 m. sausio 18 d. (įskaitytinai) iki 2012 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai). Tačiau iš aprašomosios ieškinio dalies matyti, jog prašoma 40 470,19 Eur suma apskaičiuota už 2013 metus (34, 38 ieškinio punktai). Iš 2017-03-10 vykusio parengiamojo posėdžio garso įrašo (garso įrašo laikas 10.18.07), akivaizdu, jog jo metu teisėja atkreipė ieškovės atstovo advokato T. P. dėmesį, kad ieškinyje yra neteisingai nurodytas laikotarpis už kurį prašoma priteisti atlyginimą administratoriui, būtent, kad nurodytas laikotarpis yra 2012 metai, o ne 2013 metai. Advokatas į pastebėjimą patikino, kad klaidą pastebėjo, nurodė, kad tai techninė klaida. Tačiau iš ieškovės atstovo pranešimo (dok. C-11167) akivaizdu, jog nuo 2017-06-29 teisinių paslaugų sutartis su atstovavusius advokatu T. P. pasibaigė, o su kitu atstovu ieškovė sutarties nesudarė, nes teismas apie tai duomenų negavo. Kita vertus, sutiktina, kad byloje, apie kurią nurodo atstovės buvo sprendžiama dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. (įskaitytinai) iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. už tą patį kuris buvo nurodytas Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-11 teismo sprendimu išnagrinėtoje byloje. Tačiau turėtina omenyje, kad už 2012 metų laikotarpį iš atsakovės buvo prašoma priteisti 207 846,77 Lt (60 196,59 Eur) atlyginimo už teiktas administravimo paslaugas, todėl akivaizdu, kad reikalavimo suma vis tik neatitinka pareikšto reikalavimo sumos pastarojoje byloje. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą manytina, kad bylos nutraukimas būtų pernelyg formalus situacijos sprendimas, juolab, kad buvęs ieškovės advokatas patikino, jog laikotarpis nurodytas neteisingai dėl padaryto rašymo apsirikimo. Nors tos klaidos iki bylos nagrinėjimo pabaigos neištaisė, tačiau darytina išvada, kad aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad reikalavimą pareiškė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d (įskaitytinai), kaip ir yra nurodyta ieškinio 34 punkte, nors ieškinio rezoliucinėje dalyje dėl apsirikimo nurodė 2012 metų laikotarpį.

29. Sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą iš bylos dokumentų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valeksa“, teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. sausio 18 d.

30. 2013 m. vasario 7 d. įvyko pirmasis BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas, kuris patvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; nustatė administratorei 15 000 Lt + PVM mėnesinį atlygį už administravimo paslaugas nuo 2012 m. sausio 18 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; patvirtino pavedimo sutarties tarp įmonės ir administratorės projektą ir įpareigojo įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkę UAB „Statega“ pasirašyti pavedimo sutartį su administratore. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratorei nustatyto atlyginimo buvo apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

31. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-662-163/2014 buvo pripažinta, kad pavedimo sutartis su administratore UAB „Valeksa“ yra sudaryta ir vykdytina nuo 2013 m. vasario 7 d. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. spalio 28 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistą.

32. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi atstatydino UAB „Valeksa“ iš bankroto administratorės pareigų, nes nustatė, kad administratorė netinkamai vykdė jai pavestas pareigas. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 17 d. Administratorė UAB „Valeksa“ 2013 m. gruodžio 30 d. perdavė bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus paskirtai naujai bankroto administratorei UAB „Verslo valdymo centras“.

33. 2014 m. spalio 15 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas penktuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą sumokėti atlyginimą bankroto administratorei UAB „Valeksa“ po 5 000 Lt/mėn. už bankroto administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. Šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas buvo apskųstas teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi kreditorių susirinkimo nutarimai buvo palikti galioti, nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d.

34. Akivaizdu, jog nagrinėjamu klausimu yra du galiojantys BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti dėl atlyginimo bankroto administratoriui UAB „Valeksa“ paskyrimo. 2013-02-07 kreditorių susirinkimo nutarimu administratoriui nustatytas mėnesinis 15 000 Lt + PVM atlyginimas (nutarimas įsiteisėjo 2013-05-27) ir 2014-10-15 kreditorių susirinkimo nutarimu administratoriui už tą patį laikotarpį nuo 2012-01-18 iki 2013-12-17 nustatytas 5 000 Lt mėnesinis atlyginimas (įsiteisėjo 2015-05-18).

35. ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuota, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (5 punktas), taip pat nustatyti atlyginimą administratoriui (9 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

36. ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje (įstatymo 2013 m. balandžio 18 d. redakcija) nurodyta, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai administratorius vykdė bankroto procedūras po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir (arba) pavedimo sutartis buvo nutraukta. Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos.

37. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis).

38. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Teismų praktikoje pasisakyta, jog administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas ĮBĮ priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2010; 2012 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

39. Taigi, įstatymas nedraudžia kreditorių susirinkimui savo iniciatyva keisti jau priimtus nutarimus. Teismų praktika taip pat patvirtina kreditorių susirinkimo teisę iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, nors ir nebuvo panaikintas prieš tai priimtas nutarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015;Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1413/2010; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-768-183/2015).

40. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

41. Nagrinėjamojoje byloje pati ieškovė nurodė, kad bankroto administratorius UAB „Valeksa“ buvo atstatydintas iš pareigų. Ši nutartis įsiteisėjo 2013-12-17. Iš nutarties turinio (ieškinio priedas Nr. 8) akivaizdu, jog administratorius UAB „Valeksa“ buvo atstatydintas už netinkamą pareigų atlikimą. Nors ieškovė nagrinėjamojoje byloje teigia, kad administravimo paslaugas teikė kokybiškai, tačiau iš Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-08 nutarties turinio matyti, jog teismas konstatavo, kad ieškovė BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės pareigas vykdė netinkamai. Klaipėdos apygardos teismas spręsdamas analogišką administratoriaus reikalavimą dėl atlyginimo priteisimo, tačiau už kitą laikotarpį, t. y. už 2012 metus, įvertinęs aplinkybę, kad administratorius savo pareigas bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu atliko netinkamai, 2016-10-11 sprendime padarė išvadą, jog priteisiant administratoriui BUAB „Neapolis“ 2013-02-07 įvykusiame kreditorių susirinkime nustatyto dydžio atlyginimą būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, nes 2013-02-07 nustatydami administratoriui mokėtiną atlyginimą, kreditoriai tikėjo, kad administratorius savo pareigas atliks tinkami.

42. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-11 sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas pasakė ir dėl nustatytų aplinkybių, jog 2014-10-15 BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas priėmė kitą nutarimą, sumokėti bankroto administratoriui UAB „Valeksa“ atlyginimą po 5 000 Lt/mėn. už bankroto administratoriaus darbą laikotarpiu nuo 2012-01-18 iki 2013-12-17. Šis nutarimas įsiteisėjo 2015-05-18 Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus kreditoriaus skundą dėl susirinkimo teisėtumo ir nutartimi palikus galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-10 nutartį. Nustatyta, kad naujasis BUAB „Neapolis“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo centras“, vykdydamas paskutiniojo, t. y. 2014-10-15 kreditorių susirinkimo nutarimą, pakeitusio 2013-02-07 kreditorių susirinkimo nutarimą, 2015-08-12 pavedimu pervedė UAB „Valeksa“ 40 300,62 Eur sumą už BUAB „Neapolis“ suteiktas administravimo paslaugas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad su ieškove UAB „Valeksa“ už jos atliktą administravimo darbą yra visiškai atsiskaityta, todėl išnagrinėjęs ieškinį dėl atlyginimo priteisimo už teiktas administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 18 d. (įskaitytinai) iki 2012 m. gruodžio 31 d., jį atmetė, nenustatęs pagrindo reikalavimus tenkinti.

43. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-22 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-11 sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas UAB „Valeksa“ ieškinys dėl 207 846,77 Lt (60 196,59 Eur) atlyginimo už teiktas atsakovo bankroto administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 18 d. (įskaitytinai) iki 2012 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai), 10 796,64 Lt (3 126,92 Eur) minimalių nuostolių už prievolės termino praleidimą iki ieškinio surašymo dienos bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paliko nepakeistą.

44. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

45. Vienas iš sprendimo res judicata padarinių yra įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015).

46. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-11 sprendimu yra nustatytos aplinkybės, jog buvo pagrindai atstatydinti BUAB „Neapolis“ bankroto administratorių UAB „Valeksa“ ir padarytos išvados, kad galioja vėliau, t. y. 2014-10-15 vykusio BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta administratoriui UAB „Valeksa“ sumokėti atlyginimą po 5 000 Lt/mėn. už bankroto administratoriaus darbą laikotarpiu nuo 2012-01-18 iki 2013-12-17. Minėtu sprendimu taip pat nustatyta, jog naujasis administratorius UAB „Verslo valdymo centras“ 2015-08-12 pavedimu pervedė UAB „Valeksa“ 40 300,62 Eur sumą už BUAB „Neapolis“ suteiktas administravimo paslaugas, už laikotarpį nuo 2012-01-18 iki 2013-12-17 ir tuo pagrindu konstatuota, kad su ieškove UAB „Valeksa“ už bankroto administravimo paslaugas yra visiškai atsiskaityta. Taigi darytina išvada, jog yra akivaizdu, kad į laikotarpį už kurį yra atsiskaityta įeina ir laikotarpis (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d (įskaitytinai)), už kurį atlyginimo prašoma nagrinėjamoje pastarojoje byloje. Išnagrinėtoje byloje taip pat buvo konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovei išmokėta atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas suma yra neadekvati jos realiai ir tinkamai suteiktoms paslaugoms (jų daliai).

47. Kadangi, kaip minėta anksčiau, Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs ieškovės UAB „Valeksa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-11 sprendimo, 2017-06-22 nutartyje konstatavo, jog bankrutavusi UAB „Neapolis“ su administratoriumi UAB „Valeksa“ pagal 2014-10-15 kreditorių susirinkimo nutarimą yra visiškai atsiskaičiusi, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-11 sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-22 nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje ir aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys įrodinėti nebereikia, nes teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, todėl plačiau šiuo aspektu nebepasisakytina. Aptartų aplinkybių ir įrodymų pagrindu konstatuotina, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Atsakovės BUAB „Neapolis” atstovė, advokatė I. U. pareiškė prašymą apmokėti atsakovei 3 066,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kartu su prašymu (dok. Nr. C-15866) pateikė įrodymus, patvirtinančius šių išlaidų dydį bei PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias apie BUAB „Neapolis” advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ sumokėtas sumas.

49. Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., kuri numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į ieškinį yra nustatomas pritaikius koeficientą 2,5. Tuo tarpu 8.19 p. nustato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – koeficientas yra 0,1.

50. Turint omenyje, kad užpraėjusio, t. y. 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 838,7 Eur, todėl darytina išvada, kad už atsakovės BUAB „Neapolis” atsiliepimo paruošimą, su byla susijusioms paslaugoms suteikti ir atstovauti atsakovę teisme patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio ir sprendžia, jog iš ieškovės atsakovei priteistina 3 066,44 Eur patirtų atstovavimo teisme išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

51. Trečiojo asmens UAB „Statega“ atstovė, advokatė S. B. taip pat prašė trečiajam asmeniui UAB „Statega“ priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Valeksa“, juridinio asmens kodas 123703158, buveinės registracijos adresas A. Jakšto g. 5, LT01105 Vilnius, ieškinį atsakovei BUAB „Neapolis”, juridinio asmens kodas 300095229, buveinės registracijos adresas Taikos pr. 52C/Agluonos g. 1, Klaipėda, atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Valeksa“ atsakovei BUAB „Neapolis” 3 066,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė