- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- e2-768-183/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01597-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto administratoriaus Giedriaus Mikulio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratoriaus skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-3391-104/2015),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Lietuvos tyrimų centras“, atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė G. Mikulį, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, o 2014 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.
BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sušaukė 2014 m. spalio 28 d. atsakovo kreditorių susirinkimą pagal iš anksto paskelbtą susirinkimo darbotvarkę:
1. Dėl kreditorių susirinkimo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimų (posėdžio protokolas Nr. 3) pripažinimo negaliojančiais;
2. Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. sausio 14 d. ir jos patvirtinimo;
3. Dėl administratoriaus informacijos dėl PVM atskaitos;
4. Dėl administratoriaus informacijos, susijusios su įmonės ir IBM Research GMBH sutartimis ir susitarimais, finansuotų mokslinių tyrimų atlikimu ir patentavimu, nematerialaus turto kainos nustatymu ir pardavimu;
5. Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. spalio 1 d. ir jos patvirtinimo;
6. Dėl administravimo išlaidų, patirtų per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. liepos 14 d., patvirtinimo;
7. Dėl administravimo išlaidų, patirtų per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. spalio 1 d., patvirtinimo;
Žemesnės instancijos teismas
8. Dėl administravimo išlaidų sąmatos už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 15 d. iki įmonės likvidavimo ir išregistravimo patvirtinimo bei mokėjimo tvarkos nustatymo;
9. Dėl materialaus turto pardavimo tvarkos;
10. Kiti klausimai
BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių 2014 m. spalio 28 d. susirinkimas priėmė ginčo nutarimus dėl:
darbotvarkės klausimo Nr. 1 „Dėl kreditorių susirinkimo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimų (posėdžio protokolas Nr. 3) pripažinimo negaliojančiais“ susirinkimas priėmė nutarimą nustatyti, kad yra tikslintini BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimai „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo“, „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“, „Dėl turto pardavimo“ (ginčo nutarimas Nr. 1);
darbotvarkės klausimo Nr. 2 „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. sausio 14 d. ir jos patvirtinimo“ nutarimas nepriimtas (ginčo nutarimas Nr. 2);
Žemesnės instancijos teismas
darbotvarkės klausimo Nr. 5 „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 1 d. ir jos patvirtinimo“ kreditorių sprendimu pavesta bankroto administratoriui parengti ir artimiausiam kreditorių susirinkimui pateikti tvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 15 d. iki artimiausio kreditorių susirinkimo sušaukimo datos arba patikslinti kreditorių susirinkimui teiktą 2014 m. rugsėjo 27 d. veiklos ataskaitą pagal kreditorių susirinkimo nurodytus trūkumus (ginčo nutarimas Nr. 5);
darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl administravimo išlaidų, patirtų per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. liepos 14 d. patvirtinimo“ kreditorių susirinkimas nutarimu pasiūlė administratoriui parengti ir artimiausiam kreditorių susirinkimui pateikti tvirtinti administravimo išlaidų, patirtų iki antrojo kreditorių susirinkimo, ataskaitą kartu su išlaidų pagrindimo dokumentų kopijomis (ginčo nutarimas Nr. 6);
darbotvarkės klausimo Nr. 7 „Dėl administravimo išlaidų, patirtų per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. spalio 1 d. patvirtinimo“ – kreditorių susirinkimas nutarimu pasiūlė administratoriui parengti ir artimiausiam kreditorių susirinkimui pateikti tvirtinti administravimo išlaidas, kurios buvo patirtos po antrojo kreditorių susirinkimo (t. y. po 2014 m. rugpjūčio 27 d.), kartu su išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijomis (ginčo nutarimas Nr. 7);
darbotvarkės klausimo Nr. 8 „Dėl administravimo išlaidų sąmatos už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 15 d. iki įmonės likvidavimo ir išregistravimo patvirtinimo bei mokėjimo tvarkos nustatymo“ kreditorių susirinkimas nutarimu patvirtino nuo 2014 m. liepos 14 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos bankroto administratoriaus atlyginimą iki 2000 Lt kas mėnesį, nustatė administravimo išlaidų kas mėnesį pagal poreikį ir faktą sumą bei nustatė maksimalią sumą už visą laikotarpį (ginčo nutarimas Nr. 8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto administratorius G. Mikulis pateikė teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, prašydamas panaikinti 2014 m. spalio 28 d. BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus darbotvarkės klausimais Nr. 1, 2, 5, 6, 7, 8 (toliau – ginčo nutarimai).
Pareiškėjas nurodė, kad, priimant nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, buvo peržengtos kreditorių susirinkimo kompetencijos ribos, nes nei Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), nei kituose teisės aktuose nėra numatyta teisė pavieniams kreditoriams ar kreditorių susirinkimui panaikinti priimtus ir galiojančius kreditorių susirinkimo nutarimus. Pažymėjo, kad kreditoriai neturi teisės įsiterpti į teismo kompetenciją ir spręsti klausimus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir jų panaikinimo, o kreditorių susirinkimo pirmininkas, turėdamas balsų daugumą ir galėdamas nulemti priimamus sprendimus kreditorių susirinkime, iš esmės piktnaudžiauja savo teise. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame susirinkime buvo sprendžiami klausimai ir patvirtinti nutarimai, su kuriais nebuvo supažindinti visi įmonės kreditoriai, kadangi, kaip matyti iš 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolo, kreditoriai prieš susirinkimą buvo informuoti, jog bus sprendžiami vieni darbotvarkės klausimai, pateikiant nutarimų projektus, o pačiame susirinkime jo pirmininkas pakeitė ir tikslino visus anksčiau savo pateiktus nutarimus. Pareiškėjo nuomone, kadangi pirmasis 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo svarstytas klausimas ir dėl jo priimtas nutarimas yra neteisėtas, vėliau priimti nutarimai taip pat negali būti laikomi teisėtais, juo labiau kad 2014 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkime, be kita ko, buvo priimtas nutarimas patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d., šis nutarimas įstatymų tvarka nebuvo ginčijamas, todėl nėra panaikintas ir yra galiojantis. Pareiškėjas nurodė, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas nepagrįstai siekia pakeisti administravimo išlaidų sąmatą, kuri buvo patvirtinta pirmame kreditorių susirinkime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto administratoriaus G. Mikulio skundą dėl BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančio 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolo aplinkybių matyti, jog BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ėmėsi iniciatyvos sušaukti 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimą, paaiškėjus, kad ankstesni nutarimai buvo priimti kreditorių susirinkime, nedalyvaujant pagrindiniam kreditoriui, nes BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto administratoriaus G. Mikulio iniciatyva įvykęs 2014 m. rugsėjo 2 d. ir 2014 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas, nesilaikant kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos, terminų ir datų, o kreditorių susirinkimui pasiūlyti sprendimai, kuriems pritarė raštu balsavę kreditoriai, yra prieštaringi, dviprasmiški ir iš dalies neatitinkantys Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų bei pirmajame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų. Teismo teigimu, nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, jų neginčija ir pareiškėjas, todėl teismas dėl jų plačiai nepasisako.
Teismas pažymėjo, kad, siekiant ištaisyti šiuos anksčiau vykusio susirinkimo trūkumus, kreditorius UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kreipėsi į bankroto administratorių, siekdamas gauti tokią informaciją: 2014 m. rugsėjo 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkimo protokolų (o ne protokolų projektų) patvirtintas kopijas; įrodymus dėl kreditorių informavimą apie šaukiamą 2014 m. rugsėjo 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkimą; bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d.; informaciją dėl PVM ataskaitos ir susijusių dokumentų (VMI raštų) kopijas; dokumentus ir informaciją, susijusią su BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ nematerialaus turto galimos kainos nustatymu ir pardavimo galimybėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, siųstų raštų-pasiūlymų Lietuvos universitetams ir kitiems potencialiems pirkėjams bei gautus jų atsakymus, kopijas; ataskaitą apie patirtas BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ administravimo išlaidas per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. ir jas patvirtinančių dokumentų kopijas; informaciją apie patirtas administravimo išlaidas per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. spalio 2 d. ir jas patvirtinančių dokumentų kopijas; BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. spalio 2 d. (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. išrašas yra gautas); rašytinius įrodymus apie skelbimą/kvietimą/pranešimą pirkti BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ ilgalaikį materialų turtą atskirai pagal turto grupes (BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas 2014 m. sausio 14 d. susirinkime; protokolo Nr. 1 8 punktas); sudarytų sutarčių dėl BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ turto pardavimo (jei tokios yra sudarytos) kopijas, parduoto turto perdavimo-priėmimo aktų ir (ar) sąrašų kopijas; kitą svarbią informaciją ir dokumentų kopijas, kurie susiję su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pateiktoje 2014 m. spalio 28 d. šaukiamo BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkimo preliminarioje darbotvarkėje nurodytais klausimais; BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ materialaus ir nematerialaus turto bei dokumentacijos perėmimo iš buvusių BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ vadovų ir (ar) atstovų akto (kartu su jo priedais) kopijas.
Teismo teigimu, byloje nustatyta, jog bankroto administratorius nepateikė visų reikalaujamų dokumentų – tai užfiksuota BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo protokole, todėl susirinkimas neturėjo galimybės priimti sprendimų dėl visų darbotvarkės klausimų esmės ir nustatė terminą bankroto administratoriui pateikti dokumentus.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kreditorių susirinkimo teisės keisti jau priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus; kreditorių susirinkimo kompetencija apima ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintų su įmonės bankroto procesu susijusių klausimų sprendimą, o šie sprendimai yra įforminami kreditorių susirinkimuose priimant nutarimus; vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalimi, kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams; šis imperatyvas ir ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo teismui tvarka suponuoja, jog kreditorių susirinkimo nutarimus gali panaikinti tik teismas, tačiau teisę keisti kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais turi pats kreditorių susirinkimas, nes įstatyme nėra numatyto draudimo kreditorių susirinkimui atitinkamus klausimus svarstyti iš naujo. Teismo teigimu, sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepimu, kad svarbios priežastys ar pasikeitusios aplinkybės gali lemti būtinybę peržiūrėti jau priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą ir, atsižvelgiant į tai, ar nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, jį keisti; priešingu atveju būtų įmanoma, kad neteisingas ar neteisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl to, kad jis nebuvo apskųstas teismui, būtų vykdomas ir galėtų sukelti neigiamų teisinių pasekmių. Teismas taip pat sutiko su kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ argumentu, kad juridiniam asmeniui nėra būtinybės ginti savo teises teisme, jeigu jis gali pats ištaisyti savo ydingą sprendimą.
Teismas sprendė, kad, nustačius, jog ĮBĮ nėra numatyto draudimo kreditorių susirinkimui atitinkamus klausimus svarstyti iš naujo (esant būtinybei peržiūrėti jau priimtą kreditorių nutarimą dėl svarbių priežasčių ar pasikeitusių aplinkybių), atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad, priimant nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, buvo peržengtos kreditorių susirinkimo kompetencijos ribos, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas, turėdamas balsų daugumą ir galėdamas nulemti priimamus sprendimus kreditorių susirinkime, iš esmės piktnaudžiauja savo teise. Teismo teigimu, pareiškėjo argumentas, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d., kad šis nutarimas įstatymų tvarka nebuvo ginčijamas, todėl nėra panaikintas ir yra galiojantis, nereiškia, kad jis negali būti pakeistas ateityje, tuo labiau kad bylos duomenys rodo, jog priimti minėtą nutarimą 2014 m. rugsėjo 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime administratorius nebuvo pateikęs visų dokumentų. Teismas pažymėjo, kad dėl darbotvarkės klausimo Nr. 2 „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. sausio 14 d. ir jos patvirtinimo“ ginčo susirinkimas nutarimo nepriėmė.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad skundžiamame susirinkime buvo sprendžiami klausimai ir patvirtinti nutarimai, su kuriais nebuvo supažindinti visi įmonės kreditoriai, kurie prieš susirinkimą buvę informuoti, jog bus sprendžiami vieni darbotvarkės klausimai, pateikiant nutarimų projektus, o susirinkime jo pirmininkas pakeitęs visus anksčiau jo pateiktus nutarimus. Teismas nurodė, kad iš ginčo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog bankroto administratoriaus nepateikė susirinkimui visos iš anksto reikalautos informacijos, būtinos šio susirinkimo nutarimų darbotvarkės klausimais priėmimui, o šios aplinkybės neginčija pareiškėjas, ir susirinkimo metu patvirtino, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. veiklos ataskaitoje pateiktos ne visos administravimo išlaidos, patirtos iki antrojo kreditorių susirinkimo. Teismo teigimu, esant tokiai situacijai, susirinkimas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus nepriimti nutarimų dėl esmės, o nutarimais pavesti bankroto administratoriui teikti kreditorių susirinkimui reikalingą informaciją sprendimams priimti; tokia kreditorių teisė įtvirtinta ĮBĮ, kaip ir bankroto administratoriaus pareiga vykdyti kreditorių susirinkimo pavedimus, todėl šie nutarimai atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia nei kreditorių, nei pareiškėjo teisių, ir nėra teisinio pagrindo laikyti kreditorių nutarimus neteisėtais ar naikinti.
Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkime iš esmės buvo išspręstas tik vienas klausimas – dėl darbotvarkės klausimo Nr. 8 „Dėl administravimo išlaidų sąmatos už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 15 d. iki įmonės likvidavimo ir išregistravimo patvirtinimo bei mokėjimo tvarkos nustatymo“, nes kreditorių susirinkimas nutarimu patvirtino bankroto administratoriaus atlyginimą iki 2 000 Lt kas mėnesį ir nustatė administravimo išlaidų kas mėnesį pagal poreikį ir faktą sumą, nustatė maksimalią sumą už visą laikotarpį; pavedė bankroto administratoriui kartu su veiklos ataskaitomis teikti kreditorių susirinkimui patirtų administravimo išlaidų ataskaitas, o pagal pareiškėjo skundo turinį, pareiškėjas neginčija šiuo nutarimu nustatytų sumų, jų neanalizuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tai, jog ginčo nutarimai buvo priimti didžiausio kreditoriaus UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ balsų dauguma, turinčio 77,94 procento reikalavimų, neprieštarauja įstatymui. Pažymėjo, kad ĮBĮ 24 straipsnyje yra nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka, ir pagal šio straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo teigimu, įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą padarė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumų dydžio, todėl vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti tik vieno kreditoriaus balsų dauguma, savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų argumentų pareiškėjo teiginys, jog kreditorių susirinkimo pirmininkas nepagrįstai siekia pakeisti administravimo išlaidų sąmatą, kurią buvo patvirtinęs dar pirmame kreditorių susirinkime, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir klaidina teismą.
Teismas pažymėjo, kad BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto byla yra ypatinga tuo, jog UAB „Lietuvos tyrimų centras“ buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (2010 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1381, pakeistas 2010-10-13 nutarimu Nr. 1475); įsteigtai bendrovei buvo perduotas 700 000 Lt valstybės įnašas (Vyriausybė pavedė Ūkio ministerijai ir Švietimo ir mokslo ministerijai pasirašyti steigimo sutartį ir perduoti po 350 000 Lt kaip valstybės įnašą); Vyriausybės įsteigta UAB „Lietuvos tyrimų centras“ neuždirbo pelno valstybei, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nebuvo grąžintas ir AB Swedbank 14 000 000 Lt suteiktas 2011 m. kovo 30 d. kreditas. Teismas nurodė, kad iš bankroto bylos duomenų nustatyta, jog įmonės likvidavimo dieną (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis) kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 11 803 505, 38 Lt, iš jų – 9 199 413, 30 Lt sudaro antros eilės kreditoriaus UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ reikalavimas. Pasak teismo, prašyme dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo kreditorius UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nurodė, jog, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 349 „Dėl garantijos kredito įstaigai už UAB „Lietuvos tyrimų centras“ išduodamą paskolą suteikimo ir dalinio garantuotos paskolos palūkanų kompensavimo“, suteikė garantiją AB Swedbank už 14 000 000 Lt suteiktą 2011 m. kovo 30 d. kreditą UAB „Lietuvos tyrimų centras“, o įmonei bankrutavus, sumokėjo bankui 9 199 413, 30 Lt garantijos išmoką; taigi kreditorius UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kaip valstybės įsteigta garantijų institucija, konkrečiu atveju atstovauja valstybei, t. y. gina viešąjį interesą. Teismo teigimu, iš bylos duomenų akivaizdu, jog minėtos institucijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu, be to, sutiktina su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepimo teiginiais, kad poreikį tikslinti iš anksto (iki susirinkimo sušaukimo) parengtus nutarimus lėmė bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai, t. y. kreditorių susirinkimo pirmininko 3 kartus reikalaujamos informacijos nepateikimas, ir kad ginčo susirinkimo nutarimai nepažeidžia įmonės kreditorių teisių ir interesų, o pakeičia ydingus nutarimus, priimtus 2014 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkime. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog kreditoriai pritaria ginčo nutarimams, rodo tas faktas, kad nei vienas iš kreditorių nepadavė skundo dėl ginčo nutarimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto administratorius G. Mikulis prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, konstatuodamas, jog kreditoriai turi teisę keisti jau priimtus nutarimus, kad susirinkime iš esmės buvo priimtas tik vienas nutarimas darbotvarkės 8 klausimu, neįsigilino į ginčijamų nutarimų esmę ir jų sukuriamus teisinius padarinius; kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012 yra išaiškinęs, kad paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tačiau tai nepašalina iki tol galiojusių kreditorių susirinkimo nutarimų sukurtų teisinių padarinių. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju trys darbotvarkės klausimai buvo susiję su administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimu; pagal teismų praktiką, atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir nustatomas naujas atlyginimas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos; kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas; tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių sąmata ir bankroto administratoriaus atlyginimas buvo tvirtinami 2014 m. sausio 14 d., 2014 m. rugsėjo 4 d. bei 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimuose, kuriuose priimti nutarimai nebuvo apskųsti teismui ir nebuvo panaikinti. Apelianto, teigimu, nagrinėjamu atveju 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl sąmatos, kuris iš esmės pakeitė prieš tai priimtus ir galiojančius kreditorių susirinkimo nutarimus, be to, neteisėtai bei nepagrįstai buvo sumažinta administravimo išlaidų sąmata už praėjusius laikotarpius; pripažinus, jog kreditorių susirinkimo kompetencija neapima kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo galimybės, kreditorių susirinkimo nutarimas dėl savo ankstesnio nutarimo tuo pačiu klausimu panaikinimo yra neteisėtas.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, dėl aukščiau nurodytų argumentų nepagrįsti kreditorių susirinkimo nutarimai ir dėl jau patvirtintų bankroto administratoriaus ataskaitų panaikinimo (ginčijami nutarimai Nr. 2, Nr. 5); kreditoriai negali patvirtinti administratoriaus ataskaitos, o vėliau priimti nutarimo dėl jos netvirtinimo.
Apelianto teigimu, nors teismas nurodė, jog kreditoriai neturi teisės patys, nesikreipdami į teismą, panaikinti anksčiau priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų, tačiau pripažino teisėtais UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ veiksmus, kuriais jis iš esmės atliko teismui priskirtus veiksmus: sprendė klausimus dėl kreditorių sušaukimo tvarkos pažeidimo, nutarimų neatitikimo ĮBĮ reikalavimams ir kt.; be to, teismo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas neginčija, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos, o kreditorių susirinkimui pasiūlyti sprendimai yra prieštaringi, dviprasmiški ir iš dalies neatitinkantys ĮBĮ reikalavimų bei pirmajame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, negali būti pagrindu konstatuoti, jog šios aplinkybės yra įrodytos, ar turėjusios lemiamos reikšmės dėl 2014 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nutartyje nurodė, kad kreditoriai neturi teisės patys, nesikreipdami į teismą, panaikinti anksčiau kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, kadangi klaidingai aiškina teismo argumentus ir išvadas; skirtingai, negu teigiama atskirajame skunde, teismas aiškiai nurodė, kad teisę keisti kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais turi pats kreditorių susirinkimas, nes įstatyme nėra numatyto draudimo kreditorių susirinkimui atitinkamus klausimus svarstyti iš naujo; taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, priimant nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, buvo peržengtos kreditorių susirinkimo kompetencijos ribos. Kreditoriaus teigimu, apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012, kadangi šioje byloje buvo ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas apskritai nemokėti sėkmės mokesčio administratoriui, nors ankstesnis nutarimas tokį mokėjimą buvo numatęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Nenustatyta absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro patikrinimas pagrįstumo ir teisėtumo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratoriaus skundas dėl BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkimo ginčo nutarimų panaikinimo.
Pagal įstatymą, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencija apima ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintų su įmonės bankroto procesu susijusių klausimų sprendimą, kurie įforminami kreditorių susirinkimo nutarimais. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kreditorių susirinkimo nutarimai, jei jie nenuginčyti, yra privalomi tiek kreditoriams, tiek administratoriui, jais turi vadovautis ir teismas; kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinamas teismine tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.).
Pagal teismų praktiką, kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška; kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus; atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino bylos įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, susijusias su bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisėmis.
Apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo nutartimi dėl BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo ginčo nutarimų Nr. 1, 2, 5, 6, 7, 8, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad kreditorių susirinkimo kompetencija neapima kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ar pakeitimo galimybės, kad neteisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl ankstesnio nutarimo tuo pačiu klausimu panaikinimo.
Nustatyta, kad BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime priimti ginčo nutarimai, tarp jų ginčo nutarimas Nr. 8, kuriuo iš esmės išspręsti klausimai dėl administravimo išlaidų dydžio ir bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo.
Be to, bankroto bylos duomenys patvirtina, kad administravimo išlaidų sąmata ir bankroto administratoriaus atlyginimas buvo tvirtinami ir BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. sausio 14 d. bei 2014 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkimuose, t. y. 2014 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ buvo patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo, taip pat patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas bei administravimo išlaidų sąmata nuo pirmojo kreditorių susirinkimo 6 mėnesių laikotarpiui, o 2014 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo“ buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d., ir 2 darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir atlyginimą administratoriui nuo 2014 m. liepos 14 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos.
Neturi pagrindo atskirojo skundo argumentas, kad teismas nurodė, jog kreditoriai neturi teisės patys, nesikreipdami į teismą, panaikinti anksčiau kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, tačiau pripažino teisėtais UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ veiksmus, kuriais jis iš esmės atliko teismui priskirtus veiksmus. Iš apygardos teismo skundžiamos nutarties matyti, kad teismas konstatavo, jog kreditorių susirinkimas turi teisę keisti kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais, nes įstatyme nėra numatyto draudimo kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo atitinkamus jo kompetencijos klausimus.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, nepanaikinus ankstesnio kreditorių nutarimo, nėra pagrindo priimti naują kreditorių sprendimą, susijusį su bankroto administratoriaus išlaidų sąmata, administravimo išlaidomis. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Be to, analogiška nuostata yra numatyta ir 2014 m. sausio 28 d. pavedimo sutarties, sudarytos BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ su bankroto administratoriumi G. Mikuliu, 6 punkte. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog tai išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas; tai lemia ir bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus; administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, tarp jų administratoriaus atlyginimui sumokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013). Kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas, esant galiojančiam anksčiau priimtam nutarimui ar nutarimams tuo pačiu klausimu, neapriboja kreditorių susirinkimo teisių priimti kitokį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2010).
Taigi BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditoriai, net ir esant anksčiau išspręstiems klausimams dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo bei bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo, turėjo teisę spręsti tokių išlaidų dydžio pakeitimo klausimą 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime.
Tačiau apeliantas pagrįstai teigia, kad atlyginimas bankroto administratoriui bei administravimo išlaidų dydis gali būti pakeistas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos.
Pagal kasacinio teismo praktiką, net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais tvirtina kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių; kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu, kuris nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2004, 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, o šio kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti taikomas tik už ateityje administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas ir atgal negalioja; kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas; tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui. Šių išlaidų atžvilgiu taikytina taisyklė, jog administratorius negali viršyti kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų kitų administravimo išlaidų dydžio, kuri suponuoja, jog šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat galioja tik ateityje patirtinoms kitoms administravimo išlaidoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013).
Taigi, turint omenyje, kad BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. sausio 14 d. bei 2014 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkimų metu priimti nutarimai dėl bankroto administratoriaus atlyginimo bei administravimo išlaidų dydžio nėra apskųsti ĮBĮ nustatyta tvarka ir nepanaikinti, todėl galiojo ir buvo privalomi kreditoriams iki jie nebuvo pakeisti 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimais; bet, kaip minėta, kreditoriai turi teisę keisti anksčiau priimtus nutarimus tam tikrais klausimais, tarp jų – dėl administratoriaus atlyginimo bei administravimo išlaidų patvirtinimo, tačiau naujai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas neturi atgalinio veikimo galios ir turi būti taikomas už ateityje suteiktas administravimo paslaugas bei ateityje turėtinas administravimo išlaidas. Tokiu būdu pakeistina teismo nutartis, nustatant, kad pakeistini BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti darbotvarkės klausimais Nr. 1 ir Nr. 8, nurodant, kad šiais nutarimais priimtų sprendimų, susijusių su BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu ir atlyginimo administratoriui nustatymu, laikotarpis yra nuo 2014 m. spalio 28 d. iki BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ likvidavimo ir išregistravimo patvirtinimo (ĮBĮ 24 str. 5 d., CPK 2, 3 str.).
Apeliantas atskirajame skunde taip pat kvestionuoja pagrįstumą BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo ginčo nutarimų Nr. 2, Nr. 5, susijusių su administratoriaus veiklos ataskaitų už konkrečius laikotarpius.
ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo, atsisakymo tvirtinti ir šio klausimo svarstymo atidėjimo padariniai yra skirtingi; gali atsitikti, kad, kreditoriams svarstant administratoriaus veiklos ataskaitą, iškiltų būtinybė patikrinti informaciją ar pareikalauti, kad būtų pateikti papildomi duomenys, dokumentai, dėl ko galėtų būti atidedamas klausimo dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo svarstymas, tačiau tam turi būti nurodoma aiški šio klausimo svarstymo atidėjimo priežastis, neturi būti keliamas ataskaitos nepagrįstumo klausimas, taip pat turėtų būti nustatytas konkretus terminas. Tokiu atveju net nėra pagrindo tokį kreditorių susirinkimo nutarimą procedūriniu klausimu skųsti teismui, kadangi joks nutarimas kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu nėra priimamas, šalys neturi teisinio intereso skundui paduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-688-381/2015).
Kaip minėta, BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas darbotvarkės klausimu Nr. 2 „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. sausio 14 d. ir jos patvirtinimo“, o dėl darbotvarkės klausimo Nr. 5 „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 1 d. ir jos patvirtinimo“ buvo pavesta bankroto administratoriui artimiausiam kreditorių susirinkimui pateikti papildomus duomenis; taigi kreditorių sprendimas iš esmės nepriimtas ir pagal šio nutarimo tekstą yra pagrindo pripažinti, kad administratoriaus veiklos ataskaitos už nurodytą laikotarpį tvirtinimo klausimas yra atidėtas, nurodant ir to priežastis.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, taip pat į tai, kad byloje nagrinėjami klausimai, kylantys iš bankroto teisinių santykių, susiję su viešuoju interesu ir šie klausimai turi būti sprendžiami operatyviai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju yra pagrindo, pakeičiant skundžiamą teismo nutartį, pakeisti BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 ir Nr. 8, nurodant, kad šiais nutarimais priimtų sprendimų, susijusių su BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu ir nustatymu atlyginimo bankroto administratoriui, laikotarpis yra ne nuo 2014 m. liepos 14 d., o nuo 2014 m. spalio 28 d. (ginčo nutarimų priėmimo) iki įmonės likvidavimo ir išregistravimo patvirtinimo (ĮBĮ 24 str. 5 d.; CPK 2, 3 str.).
Dėl to, kas pasakyta, pakeistina skundžiama apygardos teismo nutartis (CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį.
Patenkinti dalį BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto administratoriaus skundą dėl 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Pakeisti BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus darbotvarkės klausimais Nr. 1 ir Nr. 8, nurodant, kad šiais nutarimais priimtų sprendimų, susijusių su BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ bankroto administravimo išlaidų dydžio patvirtinimu ir atlyginimo administratoriui nustatymu, laikotarpis yra nuo 2014 m. spalio 28 d. iki BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ likvidavimo ir išregistravimo patvirtinimo.