Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-355-241/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-22
Bylos Nr.: e2A-355-241/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00755-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.4.3.5.6Kiti klausimai, susiję su bankroto administratoriaus statusu bankroto proceso metu

Civilinė byla Nr. e2A-355-241/2017Proceso Nr. 2-57-3-00755-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.4.3.5.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-415-163/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl atlyginimo už suteiktas ir priimtas bankroto administravimo paslaugas priteisimo ir pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Statega“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Valeksa“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Neapolis“ 207 846,77 Lt (60 196,59 Eur) atlyginimo už teiktas bankroto administravimo paslaugas nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 10 796,64 Lt (3 126,92 Eur) minimalių nuostolių už prievolės termino praleidimą iki ieškinio surašymo dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1814-622/2011 iškėlė UAB „Neapolis“ bankroto bylą ir įmonės bankroto administratore paskyrė ieškovę. 2013 m. vasario 7 d. vykęs pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas balsų dauguma priėmė šiuos nutarimus: nutarimu Nr. 2 trečiasis asmuo UAB „Statega“ išrinkta įmonės kreditorių susirinkimo pirmininke; nutarimu Nr. 3 patvirtinta administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. (bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos) iki 2012 m. gruodžio 31 d.; nutarimu Nr. 6 nustatas ieškovei 15 000 Lt + PVM kasmėnesinis atlygis už įmonės bankroto administravimo paslaugas laikotarpiu nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos (2012 m. sausio 18 d.) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos; nutarimu Nr. 7 patvirtintas pavedimo sutarties tarp įmonės ir administratorės projektas ir kreditorių susirinkimo pirmininkė UAB „Statega“ (jos atstovai) įpareigota pasirašyti pavedimo sutartį su administratore. 2013 m. spalio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atstatydino ieškovę iš atsakovės bankroto administratorės pareigų; nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 17 d. Pasibaigus teisiniams ginčams dėl ieškovės atlygio dydžio (palikus galioti 2013 m. vasario 7 d. nutarimu nustatytą dydį), ieškovė neturėjo teisinės galimybės pati išsimokėti priklausančią atlygio sumą. 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovė perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus naujajai įmonės bankroto administratorei – trečiajam asmeniui UAB „Verslo valdymo centras“. 2013 m. gruodžio 30 d. raštu ieškovė paprašė naujosios administratorės Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir terminu išmokėti ieškovei priklausantį atlygį už suteiktas įmonės bankroto administravimo paslaugas. 2014 m. sausio 20 d. naujoji administratorė raštu atsisakė visiškai išmokėti ieškovei priklausantį atlygį, nurodydama, kad nėra sudaryta pavedimo sutartis dėl įmonės bankroto administravimo paslaugų teikimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1247/2014, buvo paliktas nepakeistas (įsiteisėjo) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-662-163/2014. Šiais teismo sprendimais buvo pripažinta, kad pavedimo sutartis su ieškove, kurios visos (ne tik esminės) sąlygos buvo numatytos 2013 m. vasario 7 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarime, yra sudaryta ir vykdytina nuo 2013 m. vasario 7 d. (įskaitytinai). Ieškovė papildomai pateikė prašymą naujajai administratorei sumokėti atlyginimą už suteiktas bankroto administravimo paslaugas, tačiau iki šios dienos naujoji administratorė nepateikė nei atsakymo į pakartotinį prašymą, nei prašomo apmokėjimo.Atsakovė BUAB „Neapolis“ pareiškė priešieškinį prašydama priteisti iš ieškovės 17 522,34 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad ieškovė UAB „Valeksa“ sąmoningai veikė prieš operatyvų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimą, netvirtino neginčijamų didelės vertės finansinių reikalavimų, o akivaizdžiai nepagrįstus pripažino ir teikė juos tvirtinti teismui. Tai patvirtina naujai paskirtos bankroto administratorės balanso, sudaryto ieškovės, kreditorių reikalavimų koregavimai. Taip pat buvo atliktas auditas, kurio metu paaiškėjo, kad UAB „Valeksa“, administruodama BUAB „Neapolis“, patyrė administravimo sąmatoje nenumatytų išlaidų, taip pat viršijo bankroto bylą nagrinėjančio teismo bei pirmojo kreditorių susirinkimo metu patvirtintus administravimo išlaidų dydžius.Dėl viršytų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovė patyrė papildomas kreditorių susirinkimo patvirtintoje sąmatoje nenumatytas 3 649,21 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų pirkimu iš advokato T. P.. Taip pat 248,44 Eur buvo viršytas ieškovės kreditorių susirinkime nustatytas išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti maksimalus dydis, kai buvo naudojamasi advokato S. S. teisine pagalba.Dėl viršytų išlaidų buhalterinėms paslaugoms apmokėti. 2012 m. vasario 20 d. ieškovė ir UAB „Eurobalas“ sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, kuria susitarė dėl 2 027,34 Eur (7 000 Lt) dydžio mėnesinio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų įkainio, o 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 2 500 Lt dydžio sumą buhalterinės apskaitos paslaugoms apmokėti, tačiau UAB „Valeksa“ ir toliau laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. birželio 11 d. mokėjo 7 000 Lt mėnesinį užmokestį buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Eurobalas“.Dėl administravimo sąmatoje nenumatytų išlaidų reklamos paslaugoms. Audito metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 17 d. iki 2013 m. spalio 28 d. BUAB „Neapolis“ iš UAB „Mejuvita“ pirko reklamos paslaugas ir patyrė 318,58 Eur išlaidų, tačiau šios išlaidos nebuvo numatytos kreditorių susirinkime priimtame nutarime. Be to, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. spalio 31 d. BUAB „Neapolis“ iš UAB „Katos studija“ pirko reklamos lauko vaizdo ekranuose paslaugas ir patyrė 4 446,52 Eur (15 352,94 Lt) išlaidų, tačiau šios išlaidos nebuvo numatytos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje bankroto byloje Nr. B2-664-622/2012, kuria buvo patvirtinta bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo.Dėl išlaidų tarpininkavimui patalpų nuomos paieškai. Audito metu nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 21 d. ir 2013 m. gruodžio 21 d. BUAB „Neapolis“ patyrė iš viso 1 657,21 Eur (5 722,01 Lt) išlaidų apmokant agentūroms „Prospera Europe LTD“ ir UAB „Vestus“ už tarpininkavimą patalpų nuomos paieškai, tačiau BUAB „Neapolis“ kreditoriai bankroto administratorei nenumatė galimybės vykdant UAB „Neapolis“ ūkinę komercinę veiklą pasitelkti trečiuosius asmenis ir šių asmenų samdymui patirti išlaidų.Dėl išlaidų biuro patalpų valymui. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. spalio 30 d. BUAB „Neapolis“ patyrė iš viso 695,09 Eur (2 400 Lt) išlaidų, apmokėdama UAB „Mejuvita“ už 103 kv. m biuro valymo paslaugas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. B2-664-622/2012, patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje buvo numatytos BUAB „Neapolis“ išlaidos bendrųjų patalpų, bet ne biuro valymui.Dėl išlaidų civilinės atsakomybės ir veiklos draudimui. 2012 m. gegužės 8 d. BUAB „Neapolis“ patyrė 724,05 Eur (2 500 Lt) išlaidų bendrosios civilinės atsakomybės draudimui, apdraudžiant BUAB „Neapolis“ vykdomą patalpų nuomos ir administravimo veiklą, o 2012 m. sausio 31 d., 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. kovo 3 d., 2012 m. liepos 25 d. BUAB „Neapolis“ sumokėjo iš viso 1 164 Lt (337,12 Eur) AB „Lietuvos draudimas“ už veiklos draudimą. Šios išlaidos nebuvo numatytos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje bankroto byloje Nr. B2-664- 622/2012, kuria buvo patvirtinta bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo.Dėl išlaidų materialaus turto pirkimui. 2012 m. birželio 13 d. BUAB „Neapolis“ iš ją administruojančios bankroto administratorės UAB „Valeksa“ įgijo 2 vnt. akumuliatorių (12V 17Ah B1 Pb CSB) ir patyrė 279,34 Lt (80,90 Eur) išlaidų (neįskaitant PVM). Šio turto pirkimas nebuvo numatytas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. B2-664-622/2012, kuria buvo patvirtinta bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Šio turto pirkimui vėliau nebuvo pritarę ir BUAB „Neapolis“ kreditoriai. Taip pat šį turtą bankrutuojančiai bendrovei pardavė jos administratorė UAB „Valeksa“, todėl tikėtina, kad buvo supainioti administratorės asmeniniai bei bankrutuojančios bendrovės interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės atsakovei 12 933,63 Eur žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priešieškinio pateikimo dienos (2015 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 902 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje priešieškinį atmetė; trečiajam asmeniui atsakovės pusėje UAB „Statega“ iš ieškovės priteisė 5 193 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad bankroto administratorė buvo atstatydinta iš pareigų už netinkamą jų atlikimą, todėl mokant jai atlyginimą, kuris kreditorių buvo nustatytas tikintis, jog administratorė tinkamai atliks savo pareigas, būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą UAB „Neapolis“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-53-163/2016, įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 17 d.), kuria UAB „Valeksa“ atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų, nes netinkamai vykdė jai pavestas pareigas, taikė prezumpciją, kad ieškovė netinkamai vykdė BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės pareigas.Teismas nustatė, kad BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas 2014 m. spalio 15 d. priėmė nutarimą (įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d.) sumokėti atlyginimą bankroto administratorei UAB „Valeksa“ po 5 000 Lt/mėn. už darbą nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu pervedė ieškovei 40 300,62 Eur už BUAB „Neapolis“ suteiktas bankroto administravimo paslaugas. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad su ieškove už jos atliktą darbą yra visiškai atsiskaityta.Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi sprendžiant administratorės UAB „Valeksa“ atstatydinimo klausimą konstatuotas netinkamas UAB „Valeksa“ kaip administratorės pareigų atlikimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje. Todėl teismas laikė nereikšmingomis priešieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas netinkamas UAB „Valeksa“ kaip administratorės pareigų atlikimas administruojant BUAB „Neapolis“, ir UAB „Valeksa“ atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, įrodinėjant suteiktų administravimo paslaugų tinkamumą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo tarp ieškovės ir atsakovės apie sumų, kurias atsakovė įvardija kaip įmonei padarytą žalą, sumokėjimo ieškovės administravimo metu, todėl teismas plačiau šių sumų dydžio ir įrodymų, patvirtinančių sumų sumokėjimą, neanalizavo.Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog Klaipėdoje nebuvo reikiamos kvalifikacijos advokato ir buvo reikalinga sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu, kurio darbo vieta registruota Vilniuje, ir papildomai apmokėti jo kelionės išlaidas. Todėl teismas sprendė, kad, sudarius teisinių paslaugų sutartį su T. P. ir apmokant kelionės išlaidas, kurios viršijo kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą 350 Lt įkainį, atsakovei BUAB „Neapolis“ padaryta 3 649,21 Eur žala.Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, galiojo tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2013 m. vasario 7 d., jo metu kreditoriai priėmė nutarimą, kuriuo nustatė įkainį už teikiamas teisines paslaugas – 350 Lt už valandą. Tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas buvo apskųstas, teismo vertinimu, nesuteikė administratorei teisės už suteiktas paslaugas mokėti po 400 Lt/val. Teismas padarė išvadą, kad po 2013 m. vasario 7 d. už advokato S. S. suteiktas teisines paslaugas mokant po 400 Lt/val., įmonei padaryta žala sudaro 248,44 Eur.Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, kuria buvo patvirtintos išlaidos už buhalterines paslaugas, galiojo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Iki pirmojo kreditorių susirinkimo galiojo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 2012/1. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2013 m. vasario 7 d., jo metu buvo nustatytas kitas atsiskaitymo už buhalterines paslaugas įkainis. Todėl, teismo vertinimu, nors kreditorių susirinkimo nutarimas ir buvo apskųstas, ieškovė negalėjo mokėti pagal nebegaliojančią buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, taip pat ji negalėjo mokėti ir pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtintas administravimo išlaidas, nes jos taip pat galiojo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, o ne iki priimto nutarimo įsiteisėjimo. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad BUAB „Neapolis“ padaryta 5 635,21 Eur žala.Teismas pažymėjo, kad po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Neapolis“ toliau vykdė ir tebevykdo ūkinę komercinę veiklą, t. y. verslo centre „Neapolis“ nuomoja biurams skirtas negyvenamąsias patalpas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodytos išlaidos už reklamos paslaugas, tarpininkavimo paslaugas patalpų nuomai, ofiso valymo paslaugas, BUAB „Neapolis“ vykdomos nuomos ir administravimo veiklos apdraudimą, akumuliatorių įsigijimą yra susijusios ne su įmonės administravimu, o su įmonės vykdoma ūkine komercine veikla.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Valeksa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas privalėjo vadovautis ne ankstesnėse bankroto byloje priimtose nutartyse padarytomis išvadomis, o įvertinti tose nutartyse nurodytus konkrečius galimus pažeidimus administruojant atsakovės bankroto procesą (konstatuotas faktines aplinkybes) ir tik konkrečių faktinių aplinkybių pagrindu spręsti ieškovei mokėtinos sumos už 2012 m. teiktas bankroto administravimo paslaugas priteisimo klausimą, t. y. koks tokių galimų pažeidimų ir tinkamai atliktų bankroto administravimo funkcijų santykis, ar jis leidžia teigti, patvirtinti ar paneigti (ne)esminį bankroto administratoriaus pareigų (ne)atlikimą. Sprendimo motyvavimas ankstesnėmis teismų išvadomis, o ne konkrečiomis nutartyse nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis reiškia, kad bylos esmė nėra atskleista. Teismas, sprendime nenurodydamas konkrečių faktinių pagrindų (ne)mažinti ieškovei mokėtino atlygio už 2012 m. teiktas bankroto administravimo paslaugas apsunkino ieškovės galimybes efektyviai pasinaudoti apeliacijos teise.Byloje prašoma priteisti atlygį už atsakovės bankroto administravimo paslaugas, teiktas 2012 m. Tuo tarpu praktiškai visi ankstesnėse nutartyse įvardinti galimi bankroto administratoriaus funkcijų pažeidimai buvo atlikti 2013 m., už kuriuos mokėtiną atlygį prašoma priteisti kitoje byloje, taigi nėra susiję su šios bylos dalyku ir negali būti pagrindu nemokėti ieškovei priklausančio atlygio už 2012 m. teiktas paslaugas ar šį atlygį mažinti. Teismas nenurodė nei vieno 2012 m. ieškovės padaryto atsakovės bankroto administratoriaus funkcijų pažeidimo, galėjusio sudaryti pagrindą neišmokėti ieškovei viso byloje prašomo priteisti atlyginimo. Jokios ankstesnėse nutartyse nurodytos faktinės aplinkybės ar įrodinėjimo priemonės nepaneigia fakto, kad ieškovė tinkamai atliko visus atsakovės kreditorių patvirtintoje ataskaitoje nurodytus atsakovės bankroto administravimo veiksmus.Byloje nepaneigta, kad ieškovė tinkamai atliko visus galimus 2012 m. atlikti ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, išvardintus atsakovės kreditorių priimtoje ataskaitoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina visų ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje išvardintų bankroto administratoriaus funkcijų atlikimą. Veikdama kaip įmonės bankroto administratorė, ieškovė užtikrino palankius atsakovei bei jos kreditoriams finansinius rezultatus, taip pat nuosekliai mažino tiek įmonės bankroto administravimo, tiek su įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymu susijusias išlaidas. Esama atsakovės bankroto proceso trukmė taip pat patvirtina, kad bankroto administravimo veiksmus ieškovė atliko įmanomai operatyviai.Sprendimu pripažinęs, kad ieškovei turėjo būti išmokėta prašyto priteisti atlygio (už 2012 m. teiktas paslaugas) dalis, sudaranti po 1 448,10 Eur (5 000 Lt)/mėn. + PVM, teismas, neturėjo pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas už vėluojamą sumokėti sumą, t. y. priteisti ieškovei 5 699,71 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d.Teismas nepagrįstai traktavo ĮBĮ įtvirtintą normą, kad nesant galiojančio kreditorių susirinkimo nutarimo dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos, negali būti taikoma teismo patvirtinta preliminarioji (tvirtinama nedelsiant po bankroto bylos iškėlimo) sąmata. Teismo patvirtinta preliminarioji bankroto administravimo išlaidų sąmata turėtų galioti ir būti taikoma iki įmonės kreditorių susirinkimo tuo pačiu išlaidų klausimu įsigaliojimo (įsiteisėjimo), o ne iki pirmojo kreditorių susirinkimo įvykimo dienos. Visos atsakovės apskaitą vedusiai UAB „Eurobalas“ bei atsakovei atstovavusiam advokatui S. S. iki atsakovės kreditorių susirinkimo 2013 m. vasario 7 d. nutarimo patvirtinti naują išlaidų sąmatą įsiteisėjimo (2013 m. gegužės 27 d.) sumokėtos sumos, neviršijančios Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtintos preliminarios išlaidų sąmatos, negali būti pripažintos atsakovės patirtais nuostoliais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bendras šiai paslaugai įsigyti patirtas ir (ar) patirtinas išlaidas. Šiuo metu bendros išlaidos atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymui sudaro 4 235 Lt/mėn. (3 500 Lt/mėn. + PVM), t. y. 1 210 Lt/mėn. (1 000 Lt/mėn. + PVM) didesnis, nei ieškovės sutartas įkainis už iš esmės tapačias ir tapačių apimčių paslaugas.Teismas nepagrįstai pripažino permokėtomis atsakovei atstovavusio advokato kelionės išlaidų kompensavimo išlaidas. Visos atsakovės ginčijamos sumos yra susijusios su atstovavimu sąskaitose nurodytuose konkrečiuose ir realiai vykusiuose posėdžiuose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo įmonė, o sutartas minėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti įkainis (175 Lt/val.) buvo net mažesnis už 2013 m. vasario 7 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą dydį (350 Lt/val.). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokios išlaidos gali būti kompensuojamos tiktai tuo atveju, jeigu Klaipėdoje nebūtų pavykę rasti atitinkamos specializacijos advokato. Tokia taisyklė numatyta tiktai teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl maksimalių advokatų paslaugų atlyginimo dydžių, tačiau nėra imperatyvi.Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų galimų žalos dydžių bendra suma sudaro tik 9 532,86 Eur, tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje dalyje bendra atsakovei priteista suma nurodyta 12 933,63 Eur, t. y. 3 400,77 Eur viršija sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytą priteistina bendrą žalos sumą.Atsakovė BUAB „Neapolis“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:BUAB „Neapolis“ kreditoriai 2015 m. spalio 15 d. susirinkime svarstė ir nusprendė dėl ieškovei už jos suteiktas bankroto administravimo paslaugas sumokėtino atlyginimo dydžio. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis ankstesniu kreditorių susirinkimo sprendimu bei pastarojo pagrindu tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų.Ieškovės netinkamo administratoriaus pareigų vykdymo faktas konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje atsakovės bankroto byloje Nr. B2-347-163/2013, sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2- 2762/2013, kuria minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismas, nutaręs atstatydinti ieškovę iš BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės pareigų, konstatavo, jog bankroto administratorė netinkamai atlieka savo pareigas, daro tiesioginę žalą įmonės kreditoriams, nepateisinamai didina administravimo išlaidas. Šia nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje.Ieškovė netinkamai administravo atsakovę, todėl atsižvelgdami į tai jos kreditoriai nusprendė nustatyti ieškovei teisingą ir sąžiningą atlyginimo už suteiktas bankroto administravimo paslaugas dydį. Faktas, kad ieškovė buvo atstatydinta dėl netinkamo bankrutuojančios įmonės administravimo, suponuoja išvadą, jog iš pareigų atstatydinta ieškovė negali tikėtis gauti lygiai tokio pat dydžio atlygio, kuris buvo numatytas tinkamai savo pareigas turėjusiam eiti bankroto administratoriui.2014 m. spalio 15 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimas pakeitė 2013 m. vasario 7 d. kreditorių nutarimą dalyje dėl administratorės atlyginimo dydžio, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis nustojusiu galioti 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu.Teismas, priteisdamas atsakovei patirtos žalos atlyginimą, suklydo dėl priteistinos žalos dydžio, t. y. atsakovė neginčija, kad pagal teismo sprendimu konstatuotų neteisėtų veiksmų apimtį atsakovei turėjo būti priteista iš viso 9 532,86 Eur žalos atlyginimo.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismo patvirtinta preliminarioji bankroto administravimo išlaidų sąmata turėtų galioti ir būti taikoma iki įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo įsigaliojimo (įsiteisėjimo), o ne iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo momento priimtas nutarimas tampa privalomas bankrutuojančiai įmonei. Kreditorių susirinkimo nutarimai nuo jų priėmimo momento tampa privalomi ir visiems bendrovės kreditoriams, nebent, kreditorius nuspręstų pasinaudoti galiojančio kreditorių nutarimo teisminio peržiūrėjimo teise. Nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių nutarimas tampa privalomas ir pačiam įmonės bankroto administratoriui.Įstatymas kreditorių susirinkimo nutarimų įsigaliojimo momentą sieja su jų priėmimo momentu. Įstatymo nuostatos taip pat nenumato automatinio kreditorių nutarimų vykdymo sustabdymo gavus kreditoriaus skundą. Praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorių susirinkimų priimti nutarimai yra vykdytini nuo jų priėmimo momento, išskyrus, kai, padavus kreditoriaus skundą, yra pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, laikinai draudžiančios vykdyti atitinkamą nutarimą. Teismine tvarka nenuginčijus priimtų nutarimų, šie galioja nuo priėmimo momento ir sukelia teisinius padarinius.Bankroto administratorius turi pareigą kreditorių susirinkimo nutarimą vykdyti nedelsiant, nes kreditorių susirinkimo nutarimai yra galiojantys ir vykdytini nuo jų priėmimo dienos. Tuo atveju, jeigu atitinkamas nutarimas yra apskųstas, bankroto administratorius turi neabejotiną pareigą elgtis tokiu būdu, kad, teismui palikus atitinkamą nutarimą galioti, toks nutarimas vėliau galėtų būti realiai įgyvendintas, o atitinkamu klausimu išreikšta kreditorių valia nebūtų pažeista arba visiškai paneigta. 2013 m. vasario 7 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas nustatė išlaidų lubas teisinėms bei buhalterinėms paslaugoms apmokėti bei numatė, kad nustatyto dydžio išlaidų lubos galioja nuo kreditorių susirinkimo dienos. Vienam iš kreditorių apskundus atitinkamą nutarimą, bankroto administratorė turėjo pareigą elgtis tokiu būdu, kad daugumos kreditorių išreikštą valią būtų galima realiai įgyvendinti tuo atveju, jeigu teismo peržiūrėtas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų paliktas galioti.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad, apskundus 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, ji turėjo toliau vadovautis bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta išlaidų sąmata. Teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata galiojo nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. Bankroto administratorė neturėjo jokių teisinių prielaidų vadovautis pasibaigusia galioti administravimo išlaidų sąmata. Bankroto administratorė, net ir esant kreditorių skundams, privalėjo elgtis tokiu būdu, jog priimti kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti realiai įgyvendinti po to, kai teismas paliks juos galioti. 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, kuriuose buvo numatytos ribos teisinių bei buhalterinių paslaugų apmokėjimui, taip pat šių ribų taikymas laike (t. y. nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos), kreditorių susirinkimui pateikė būtent ieškovė. Kreditorių balsų dauguma patvirtinus administratorės teiktą pasiūlymą dėl išlaidų teisinių bei buhalterinių paslaugų apmokėjimui, kreditorių skundas buvo pateiktas dėl to, kad, anot kreditorių, 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimas patvirtino per didelę administravimo išlaidų sąmatą, t. y. skundą teikę kreditoriai, be kita ko, tvirtino, jog administratorės pasiūlytos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti yra per didelės.BUAB „Neapolis“ su UAB „Eurobalas“ 2012 m. vasario 20 d. sudarytos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2012/01 3.3 punktas įtvirtino, kad už 2012 m. iki kreditorių susirinkimo atliekamus apskaitos tvarkymo darbus užsakovas įsipareigoja mokėti 7 000 Lt (be PVM) mėnesinį mokestį, o 6.1 punktas nustatė, kad sutartis galioja iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Nesant minėtos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties galiojimo termino pratęsimo arba naujo susitarimo dėl paslaugų kainos, bankroto administratorė neturėjo pagrindo vadovautis pasibaigusio galiojimo sutartimi bei viršyti kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų išlaidų dydžio.BUAB „Neapolis“ išlaidos advokato T. P. kelionės išlaidoms apmokėti nebuvo numatytos BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo patvirtintoje sąmatoje ir dėl šių išlaidų būtinumo bei pagrįstumo atsakovės kreditoriai nesprendė ir joms nebuvo pritarę. Papildomai advokatui T. P. mokėta 175 Lt/val. kompensacija už kelionėje sugaištą laiką negali būti pripažįstama kaip mokestis už bankrutuojančiai bendrovei teiktas teisines paslaugas. Esant galimybėms pasisamdyti advokatus, dirbančius Klaipėdos regione, bankrutuojančiai bendrovei neekonomiška samdytis advokatus iš kitų miestų bei už jų vykimą į teismo posėdžius mokėti priemokas.Trečiasis asmuo UAB „Statega“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:UAB „Statega“ buvo suteikusi UAB „Valeksa“ garantinį raštą neskųsti kreditorių susirinkimo nutarimų dėl bankroto administratorės atlyginimo. Ieškovė vilkino UAB „Statega“ teisėtų kreditorinių reikalavimų patvirtinimą, siekdama savų tikslų.Bankroto administratorės ataskaita kreditorių susirinkime nebuvo patvirtinta pilnos apimties, nes 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo metu netinkamas administratorės pareigų vykdymas buvo pastebėtas ir kitų kreditorių. Dar 2013 m. dėl administratorės atlyginimo dydžio skundėsi kiti kreditoriai.2013 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi patenkino kreditorių prašymą ir atstatydino ieškovę iš bankroto administratoriaus pareigų, nes ji netinkamai vykdė jai pavestas funkcijas.2014 m. kovo mėn. buvo užsakytas buvusios bankroto administratorės patirtų administravimo išlaidų, sudarytų išlaidų sąmatų ir veiklos ataskaitų už laikotarpi nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. auditas. Šis auditas buvo pagrindas pripažinti, kad atsakovei ir kreditoriams buvo padaryta žala.2014 m. spalio 15 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas sprendė klausimą dėl ieškovės atlyginimo už laikotarpi nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. Kreditorių susirinkimo nutarimas šiuo klausimu įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d., todėl teismo paskirta nauja BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė pervedė ieškovei visą kreditorių nustatytą ir priskaičiuotą atlyginimą – 40 300,62 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį, o priešieškinį tenkindamas iš dalies priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valeksa“; nutartis įsiteisėjo 2012 m. sausio 18 d.2013 m. vasario 7 d. įvyko pirmasis BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas, kuris patvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; nustatė administratorei 15 000 Lt + PVM mėnesinį atlygį už administravimo paslaugas nuo 2012 m. sausio 18 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; patvirtino pavedimo sutarties tarp įmonės ir administratorės projektą ir įpareigojo įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkę UAB „Statega“ pasirašyti pavedimo sutartį su administratore. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratorei nustatyto atlyginimo buvo apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi jis paliktas nepakeistas.Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-662-163/2014 buvo pripažinta, kad pavedimo sutartis su administratore UAB „Valeksa“ yra sudaryta ir vykdytina nuo 2013 m. vasario 7 d. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi palikus sprendimą nepakeistą.Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi atstatydino UAB „Valeksa“ iš bankroto administratorės pareigų, nes nustatė, kad administratorė netinkamai vykdė jai pavestas pareigas. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 17 d. UAB „Valeksa“ 2013 m. gruodžio 30 d. perdavė bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus paskirtai naujai bankroto administratorei UAB Verslo valdymo centras.2014 m. spalio 15 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas penktuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą sumokėti atlyginimą bankroto administratorei UAB „Valeksa“ po 5 000 Lt/mėn. už bankroto administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. Šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas buvo apskųstas teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi kreditorių susirinkimo nutarimai buvo palikti galioti, nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d.

Dėl bylos esmės

Tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už ieškovės suteiktas bankroto administravimo paslaugas dydžio, taip pat dėl atsakovei padarytos žalos, ieškovei teikiant atsakovės bankroto administravimo paslaugas, atlyginimo. Byloje nagrinėtas apeliantės ieškinys dėl atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas priteisimo bei atsakovės priešieškinis dėl žalos atlyginimo.ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje (įstatymo 2013 m. balandžio 18 d. redakcija) nurodyta, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai administratorius vykdė bankroto procedūras po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir (arba) pavedimo sutartis buvo nutraukta. Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos.Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis).ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuota, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (5 punktas), taip pat nustatyti administratoriui atlyginimą (9 punktas).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorė buvo atstatydinta iš pareigų už netinkamą jų atlikimą, todėl, mokant jai atlyginimą, kuris kreditorių buvo nustatytas tikintis, jog administratorė tinkamai atliks savo pareigas, būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą UAB „Neapolis“ bankroto byloje, įsiteisėjusią 2013 m. gruodžio 17 d., kuria UAB „Valeksa“ atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų už netinkamą jai pavestų pareigų vykdymą, padarė išvadą, kad apeliantė netinkamai vykdė BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės pareigas.CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-421/2015). Teismo sprendimo res judicata galia yra bendras teisinis principas, kurio atsisakius kiltų grėsmė teisminės valdžios autoritetui ir apskritai visai teisinei sistemai, todėl šis principas turi būti taikomas be išlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-935/2003).Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013).Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-347-163/2013 atstatydino apeliantę UAB „Valeksa“ iš BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės pareigų. Teismas nurodė, kad bankroto administratorė netinkamai atlieka savo pareigas, daro tiesioginę žalą įmonės kreditoriams, nepateisinamai didina administravimo išlaidas, todėl kreditoriai, įgyvendindami 2013 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, pagrįstai nutarė kreiptis į teismą dėl administratorės pakeitimo. Teismas konstatavo, kad yra nustatyti pakankami pagrindai administratorės atstatydinimui. Teismas taip pat vertino aplinkybes, kad 2013 m. kovo 20 d. buvo sulaikytas BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ įgaliotas asmuo D. D. dėl galimo kyšininkavimo fakto šioje bankroto byloje; nors šis ieškovės įgaliotas asmuo buvo pakeistas kitu įgaliotu asmeniu J. K., tačiau D. D. ir toliau dirba UAB „Valeksa“. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad teisėjas A. S., kuris iki 2013 m. birželio 28 d. nagrinėjo šią bankroto bylą, buvo atleistas iš pareigų kaip pažeminęs teisėjo vardą būtent dėl ryšių su UAB „Valeksa“ įgaliotu asmeniu D. D.. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat sudarė pagrindą atsakovės kreditoriams nepasitikėti bankroto administratore UAB „Valeksa“.Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2762/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad vien aplinkybės, susijusios su UAB „Valeksa“ įgalioto asmens D. D. sulaikymu dėl galimo kyšininkavimo UAB „Neapolis“ bankroto byloje, taip pat aplinkybės, susijusios su teisėjo A. S., nagrinėjusio UAB „Neapolis“ bankroto bylą, atleidimu kaip pažeminusio teisėjo vardą dėl ryšių su UAB „Valeksa“ įgaliotu asmeniu D. D., yra pakankamas pagrindas atstatydinti BUAB „Neapolis“ administratorę UAB „Valeksa“, nes, teismo vertinimu, bankroto procedūros turi vykti sklandžiai, skaidriai, sąžiningai, nešališkai, pagal ĮBĮ reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl kitų aplinkybių, kurios taip pat yra pagrindas atstatydinti BUAB „Neapolis“ administratorę UAB „Valeksa“.CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.Vienas iš sprendimo res judicata padarinių yra įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartyje, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje padarytomis išvadomis dėl apeliantės kaip bankroto administratorės atstatydinimo pagrindų buvimo. Apeliantė akcentuoja, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ne konkrečiais nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytais faktais, kaip prejudiciniais, o kitų teismų padarytomis išvadomis, kurios, apeliantės nuomone, nėra prejudicinės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie deklaratyvaus pobūdžio apeliantės argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi – yra konstatuota, kad apeliantė netinkamai vykdė BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės pareigas, dėl ko buvo atstatydinta iš administratorės pareigų. Šioje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Kadangi apeliantė argumentų dėl prejudicinių faktų nesieja su konkrečiomis nagrinėjamai bylai reikšmingomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.Apeliantė pažymi, kad jokios kitų teismų nutartyse nurodytos faktinės aplinkybės nepaneigia fakto, jog ji tinkamai atliko visus atsakovės bankroto administravimo veiksmus. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka, nes jį paneigia įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis dėl apeliantės kaip bankroto administratorės atstatydinimo, kurioje nurodyti konkretūs apeliantės vykdytos bankroto administravimo veiklos pažeidimai (prejudiciniai faktai). Taigi teigti, kad apeliantė tinkamai atliko visus atsakovės bankroto administravimo veiksmus nėra jokio pagrindo.BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas 2014 m. spalio 15 d. priėmė nutarimą, įsiteisėjusį 2015 m. gegužės 18 d., sumokėti atlyginimą bankroto administratorei UAB „Valeksa“ po 5 000 Lt/mėn. už darbą nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. Naujoji BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu pervedė apeliantei 40 300,62 Eur už BUAB „Neapolis“ suteiktas bankroto administravimo paslaugas. Byloje nėra įrodymų (jie nepateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui), kad apeliantei išmokėta atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas suma yra neadekvati jos realiai ir tinkamai suteiktoms paslaugoms (jų daliai). Šiuos duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo pateikti apeliantė, siekianti gauti maksimalų ankstesniu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą bankroto administratorės atlyginimą (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad apeliantė įmonės kreditorių susirinkimo 2014 m. spalio 15 d. nutarimo neskundė. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog su apeliante už jos tinkamai suteiktas bankroto administravimo paslaugas (jų dalį) yra visiškai atsiskaityta.Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo 2013 m. vasario 7 d. nutarimu buvo patvirtinta apeliantės kaip administratorės veiklos ataskaita, esant vėliau priimtiems teismų procesiniams sprendimams dėl netinkamai veiklą vykdžiusios administratorės atstatydinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis), atsižvelgiant į tai, kad ši ataskaita buvo patvirtinta su pastabomis ir išlygomis, be to, įvertinus bylos duomenis dėl trečiojo asmens UAB „Statega“ ir apeliantės garantinių raštų, susijusių su administratorės atlyginimo nustatymu, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsiskaitymo su apeliante už jos suteiktas bankroto administravimo paslaugas. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčai dėl bankroto administratorei paskirto atlyginimo tęsėsi nuo 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos (pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo administratorės atlyginimo nustatymo klausimu); vėliau kreditorių susirinkimuose buvo priiminėjami kiti nutarimai dėl UAB „Valeksa“ atlyginimo, kurie taip pat buvo skundžiami ir naikinami.Nors apeliantė nurodo, kad dauguma teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotų bankroto administratorės veiklos pažeidimų buvo įvykdyti 2013 m., o ne nagrinėjamos bylos ginčo laikotarpiu – 2012 m., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje buvo atsižvelgta į aplinkybių, susiklosčiusių bankroto administratorės (apeliantės) veiklos laikotarpiu, visumą, kuri ir leido teismui spręsti dėl pagrindų atstatydinti administratorę iš pareigų egzistavimo.Apeliaciniu skundu keliamas palūkanų nepriteisimo pagrįstumo klausimas. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad jai turėjo būti išmokėta prašyto priteisti atlygio dalis (po 5 000 Lt/mėn. + PVM), neturėjo pagrindo netenkinti apeliantės reikalavimo priteisti palūkanas už vėluojamą sumokėti sumą. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 126,92 Eur palūkanų kaip minimalius nuostolius už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pagrindinis materialusis teisinis ieškinio reikalavimas, iš kurio buvo kildinamas išvestinis reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, – dėl 60 196,59 Eur atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas priteisimo – pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas, todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl palūkanų. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės suformulavo naują materialųjį teisinį reikalavimą dėl 5 699,71 Eur palūkanų priteisimo, kurį grindžia kitu faktiniu pagrindu, nei buvo išdėstytas ieškinyje. Apeliantė nepasinaudojo teise keisti ieškinio pagrindą ar dalyką pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme toks procesinis elgesys civilinio proceso įstatymo yra draudžiamas (CPK 312 straipsnis).Taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais buvo iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis dėl žalos atlyginimo priteisimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai traktavo ĮBĮ įtvirtintą normą, kad nesant galiojančio kreditorių susirinkimo nutarimo dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos, negali būti taikoma teismo patvirtinta preliminarioji (tvirtinama nedelsiant po bankroto bylos iškėlimo) sąmata. Apeliantė teigia, kad teismo patvirtinta preliminarioji bankroto administravimo išlaidų sąmata turėtų galioti ir būti taikoma iki įmonės kreditorių susirinkimo tuo pačiu išlaidų klausimu įsigaliojimo (įsiteisėjimo), o ne iki pirmojo kreditorių susirinkimo įvykimo dienos. Apeliantė pažymi, kad visos atsakovės apskaitą vedusiai UAB „Eurobalas“ bei atsakovei atstovavusiam advokatui S. S. iki atsakovės kreditorių susirinkimo 2013 m. vasario 7 d. nutarimo patvirtinti naują išlaidų sąmatą įsiteisėjimo (2013 m. gegužės 27 d.) sumokėtos sumos, neviršijančios Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtintos preliminarios išlaidų sąmatos, negali būti pripažintos atsakovės patirtais nuostoliais. Su tokiais apeliantės argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti.BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas 2013 m. vasario 7 d. nustatė išlaidų teisinėms ir buhalterinėms paslaugoms apmokėti maksimalų dydį bei numatė, kad nustatytas maksimalus dydis galioja nuo kreditorių susirinkimo dienos. Kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ĮBĮ reglamentuota kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo, galiojimo ir apskundimo tvarka suponuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju vienam iš kreditorių apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą, bankroto administratorė turėjo pareigą elgtis tokiu būdu, kad daugumos kreditorių išreikštą valią būtų galima realiai įgyvendinti tuo atveju, jeigu teismo instancine tvarka peržiūrėtas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų paliktas galioti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sudarius teisinių paslaugų sutartį su advokatu T. P. ir apmokant kelionės išlaidas, kurios viršijo kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą 350 Lt įkainį, BUAB „Neapolis“ padaryta 3 649,21 Eur žala. Apeliantės nuomone, nėra imperatyvių teisės normų, nustatančių, kad advokato kelionės išlaidos gali būti kompensuojamos tik tokiu atveju, jeigu Klaipėdoje nebūtų pavykę rasti reikiamos specializacijos advokato. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog Klaipėdoje nebuvo reikiamos kvalifikacijos advokato ir buvo reikalinga sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu, kurio darbo vieta registruota Vilniuje ir papildomai apmokėti jo kelionės išlaidas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios bankroto administravimo išlaidos nelaikytinos protingomis ir racionaliomis, ypač įvertinus tai, kad didėjant bankroto administravimo išlaidoms atitinkamai mažėja kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės. Taip pat toks administratorės elgesys nesuderinamas su pareiga išlaidas naudoti efektyviai pagal jų paskirtį, veikiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad po 2013 m. vasario 7 d. už advokato S. S. suteiktas teisines paslaugas mokant po 400 Lt/val., padaryta žala įmonei sudaro 248,44 Eur. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, galiojo tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2013 m. vasario 7 d., jo metu kreditoriai priėmė nutarimą, kuriuo nustatė 350 Lt už valandą įkainį už teikiamas teisines paslaugas. Tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas buvo apskųstas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikė administratorei teisės už suteiktas paslaugas mokėti po 400 Lt/val.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovei buvo padaryta 5 635,21 Eur žala, kildinama iš buhalterinių paslaugų teikimo santykių. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, kuria buvo patvirtintos išlaidos už buhalterines paslaugas, galiojo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Iki pirmojo kreditorių susirinkimo galiojo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 2012/1. 2013 m. vasario 7 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nustatytas kitas atsiskaitymo už buhalterines paslaugas įkainis. Nors kreditorių susirinkimo nutarimas ir buvo apskųstas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė negalėjo mokėti pagal nebegaliojančią buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, taip pat ji negalėjo mokėti ir pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, nes ji taip pat galiojo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, o ne iki priimto kreditorių susirinkimo nutarimo įsiteisėjimo. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino išlaidų atsakovės apskaitai ekonominio pagrįstumo, neatsižvelgė į šiuo metu atsakovės patiriamas išlaidas buhalterinės apskaitos tvarkymui, laikytinas teisiškai nereikšmingu, nepaneigiančiu teismo pagrįstai nustatytos aplinkybės, jog apeliantė neteisėtai mokėjo už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas didesnes sumas, nei leistina, ir tokiais savo veiksmais padarė atsakovei žalos.

Dėl aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo

Apeliantė nurodo, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų galimų žalos dydžių bendra suma sudaro 9 532,86 Eur, tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje bendrą atsakovei priteistą sumą nurodė 12 933,63 Eur, t. y. 3 400,77 Eur didesnę nei sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta priteistina bendra žalos atlyginimo suma. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ji neginčija, jog pagal teismo sprendimu konstatuotų neteisėtų veiksmų apimtį jai turėjo būti priteista iš viso 9 532,86 Eur žalos atlyginimo.CPK 276 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 49, 50 ir 53 punktų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo, jog dėl ieškovės neteisėtai naudotų atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei buvo padaryta 3 649,21 Eur, 248,44 Eur ir 5 635,21 Eur žalos. Sudėjus šiuos teismo konstatuotus priteistinus žalai atlyginti dydžius gaunama 9 532,86 Eur (3 649,21 Eur + 248,44 Eur + 5 635,21 Eur) suma. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (62 punktas) darydamas išvadą, kad ieškovė administruodama bankrutuojančią atsakovę savo neteisėtais veiksmais padarė jai 12 933,63 Eur žalą, taip pat sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 12 933,63 Eur žalos, padarė aiškią aritmetinę (bendro žalos dydžio sudėties) klaidą, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aiškios aritmetinės klaidos ištaisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės.Įvertinus apeliacinės instancijos teismo atliktą aiškios aritmetinės klaidos ištaisymą, atitinkamai koreguotina žalos atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos priteistos procesinės palūkanos, taip pat keistinas pirmosios instancijos teisme atliktas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsakovės priešieškinis patenkintas 54,40 proc. (9 532,86 x 100 / 17 522,34). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovė pateikė prašymą dėl 6 624,14 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo; trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Statega“ pateikė prašymą dėl turėtų 7 018 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš ieškovės atsakovei priteistina 3 603,53 Eur (6 624,14 Eur x 54,40 %) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Statega“ – 3 817,79 Eur (7 018 Eur x 54,40 %) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ištaisius bendro žalos dydžio sudėties skaičiavime teismo padarytą aiškią aritmetinę klaidą, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir suformuluotina nauja sprendimo rezoliucinė dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teisme priimtas procesinis sprendimas yra nepalankus ieškovei, todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 858,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytų dydžių. Ieškovės apeliacinį skundą iš esmės atmetus, 858,68 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteistini atsakovei iš ieškovės.Trečiasis asmuo UAB „Statega“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nepareiškė ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir papildomų rašytinių įrodymų priėmimo

Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. birželio 5 d. gautas atsakovės prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir pridėti papildomą rašytinį įrodymą – kaltinamąjį aktą (kopiją). Atsižvelgiant į tai, kad šis atsakovės prašymas bei papildomas įrodymas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti po civilinės bylos pagal ieškovės apeliacinį skundą išnagrinėjimo iš esmės 2017 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, juos atsisakytina priimti (CPK 14 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje bendro žalos dydžio skaičiavime padarytą aiškią aritmetinę klaidą ir sprendimo 62 punktą išdėstyti taip: „Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovė UAB „Valeksa“ administruodama BUAB „Neapolis“ savo neteisėtais veiksmais padarė bankrutuojančiai įmonei 9 532,86 Eur dydžio žalą“.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, įmonės kodas 123703158, atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“, įmonės kodas 300095229, 9 532,86 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du Eur 86 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą 9 532,86 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų Eur 86 ct) sumą nuo 2015 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, įmonės kodas 123703158, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Statega“, įmonės kodas 300104977, 3 817,79 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Atsisakyti priimti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujo įrodymo priėmimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė