- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-254-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- M. E.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Gelvora“, R. E.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. E. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2672-841/2022 pagal pareiškėjo M. E. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys – UAB „Gelvora“, R. E..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. E. kreipėsi su skundu į antstolį nurodydamas, kad nuo 2011 m. gyvena Didžiojoje Britanijoje, jam nėra žinoma apie kokius nors įsiskolinimus Lietuvoje. Lietuvoje neturi jokio turto, sąskaitų, pajamų, socialinių ryšių. Antstolei pateikė prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir vykdomąją bylą nutraukti, tačiau joks procesinis sprendimas priimtas nebuvo, o antstolės padėjėjo pateiktas atsakymas elektroniniu paštu, nelaikytinas tinkamu prašymo išnagrinėjimu.
2. Teisme gautas antstolės E. R. patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo M. E. skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolė nurodė, kad negrąžino vykdomojo dokumento išieškotojui, nes matė pagrindą tęsti priverstinio išieškojimo veiksmus, bylos užbaigimui nebuvo įstatyme numatytų prielaidų. Nors skolininkas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau jo ryšiai su Lietuva iki šios dienos yra nenutrūkę, jis 2014-2018 metais naudojosi Lietuvoje esančių bankų paslaugomis, nuo 2019 m. kartu su sutuoktine R. E. sudarė pensijų kaupimo sutartis.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. E. nurodė, kad su vyru Lietuvoje jau dagiau kaip 10 metų nedirba, jokio turto neturi, skundą prašė tenkinti, grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui, o vykdomąją bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
5. Teismas įvertinęs bylos ir vykdomosios bylos duomenis sprendė, jog nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojai ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitiktų proceso ekonomiškumo, tikslingumo principų, be to, neproporcingai pažeistų išieškotojos interesus. Teismas sutiko su antstolės pozicija, kad turėdama duomenų, kad skolininko ryšiai su Lietuva nėra nutrūkę, ji turėjo pagrindą tęsti vykdomąją bylą ir atlikti reikalingus vykdymo veiksmus ir išieškotojai negrąžinti vykdomojo dokumento. Teismas vertino ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad 2022-03-04 civilinėje byloje Nr. e2VP-2904-1028/2022 buvo patenkintas pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimas ir buvo nustatyta, kad skolininkui M. E. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. E. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. E. gaunamų pajamų. Be to, LITEKO informacinėje sistemoje yra duomenų, kad 2018 ir 2019 m. iš atsakovo M. E. buvo priteistos skolos ieškovei UAB „Gelvora“ (civilinės bylos Nr. e2-12281-797/2018, Nr. e2-8049-1119/2019).
6. Nors nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai teismui patvirtina aplinkybę, kad atsisakymas grąžinti vykdomąjį dokumentą buvo įformintas ne patvarkymu, o išsiunčiant pranešimą elektroniniu paštu, teismas vertino, tai formaliu pažeidimu, neapribojusiu skolininko teisės apskųsti antstolio atsisakymo atlikti jo prašomą procesinį veiksmą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad antstolė ėmėsi teisėtų priemonių išieškotojos interesams apginti, atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, jais nors ir ribojamos, tačiau nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. E. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolę E. R. vykdomąjį dokumentą, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas, grąžinti išieškotojui UAB „Gelvora“ ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės E. R. kontoroje buvo užvesta pagal 2010-07-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje buvo priimtas vykdyti 2010-09-02. Esminiai neatitikimai skundžiamoje nutartyje rodo, kad teismas ne itin kruopščiai susipažino su vykdomosios bylos medžiaga.
7.2. Iš vykdomosios bylos medžiagos akivaizdu, jog nei skolininkas M. E., nei jo sutuoktinė R. E. nebuvo raštu asmeniškai informuoti apie pradėtą vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė E. R. CPK 660 straipsnio 1 dalyje numatytu procesinių dokumentų paskelbimo būdu nepasinaudojo.
7.3. Antstolė E. R. 2013 metais iš Registrų centro gavo duomenis apie skolininko sutuoktinės R. E. paveldėtą turtą, 2022-01-27 gavo duomenis apie M. E. mamos gyvenamąją vietą, todėl turėjo galimybę siųsti procesinius dokumentus skolininko artimiesiems ar jiems priklausančio nekilnojamojo turto adresais. Nei antstolė E. R., nei skundą nagrinėjęs teismas šių aplinkybių nevertino, o tiesiog formaliai nurodė, kad antstolės vykdomi išieškojimo veiksmai yra teisėti ir gina išieškotojo interesus.
7.4. Apelianto teigimu, teismas neįvertino, kad ilgą laiką nebuvo atliekami jokie skolos išieškojimo veiksmai, nes po 2010-09-17 procesinių dokumentų surašymo, sekantis dokumentas buvo parengtas tik 2013-12-17, o dar kitas tik 2020-04-15. Taigi antstolė E. R. pati turi prisiimti atsakomybę dėl itin ilgo vykdymo proceso, taip pat dėl išaugusių vykdymo išlaidų.
7.5. Apelianto nuomone, tiek antstolė, tiek teismas neištyrė R. E. pateiktų Sodros dokumentų, jų negretino su kitais įrodymais, jų net neanalizavo kitų įrodymų kontekste, o formaliai rėmėsi tik tais duomenimis, kurie buvo surinkti antstolės vykdomojoje byloje. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantas nuo 2010 metų neturi jokių santykių su Lietuva, todėl antstolė privalėjo vadovautis CPK 590 straipsnio 1, 3 dalimis ir vykdomąją bylą M. E. atžvilgiu nutraukti.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. R. kontoroje yra vykdomas 2547,01 Eur skolos, 1424,51 Eur palūkanų išieškojimas iš skolininko M. E. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-12 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Apeliantas nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje yra neteisingai nurodoma, kad antstolės E. R. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2547,01 Eur skolos, 1424,51 Eur palūkanų išieškojimas iš skolininko M. E. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-12 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš vykdomosios bylos, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės E. R. kontoroje buvo užvesta pagal 2010-07-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje buvo priimtas vykdyti 2010-09-02. Šie esminiai neatitikimai, apelianto nuomone, rodo, kad teismas ne itin kruopščiai susipažino su vykdomosios bylos medžiaga. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. Priešingai nei tvirtina apeliantas, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad antstolės E. R. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2547,01 Eur skolos, 1424,51 Eur palūkanų išieškojimas iš skolininko M. E. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2010-07-08 pateiktas vykdyti ir 2010 m. rugsėjo 2 d. antstolės patvarkymu priimtas vykdyti. Šiuo atveju apeliantas tvirtindamas, kad teismas ne itin kruopščiai susipažino su vykdomosios bylos medžiaga, savaip interpretuoja vykdomojo rašto pateikimo ir vykdomojo rašto priėmimo vykdyti datas.
14. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).
15. Apelianto atskirasis skundas ir skundas dėl antstolės veiksmų iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolė nepagrįstai vykdo išieškojimą skolininko atžvilgiu ir vadovaudamasi CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu turi nutraukti vykdomąją bylą, kadangi pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.
16. CPK 631 straipsnio 1 dalis nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Tačiau įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnyje 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
17. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, o šios normos 9 punktas numato, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Taigi, nurodyti pagrindai yra panašūs tuo, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, tačiau, norint taikyti CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, būtina nustatyti aplinkybę, kad skolininkas negyvena Lietuvoje. Šiuo atveju apeliantas tiek skundą antstolei, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindžia CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindu, t. y. tai, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba, neturi turto ir pajamų.
18. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenys, kad 2011-04-27 skolininkas M. E. yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šią aplinkybę, iš dalies gali sutikti su apeliantu, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia visiško skolininko ryšių su Lietuva nutraukimo. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad prašymą nutraukti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą, nurodant, jog apeliantas nuo 2011-04-27 yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, skolininkas antstolei pateikė tik 2022-01-10. Antra, įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad skolininko ryšiai su Lietuva nuo šios dienos yra nutrūkę, nes skolininkas bankuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savo vardu turėjo registruotas piniginių lėšų sąskaitas, o kai kurias jų kasmet, kaip pvz., 2014 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. užsidarydavo. Taip pat, tiek pats skolininkas, tiek skolininko sutuoktinė nuo 2019 m. yra sudarę pensijų kaupimo sutartis. Trečia, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2022-03-04 civilinėje byloje Nr. e2VP-2904-1028/2022 buvo patenkintas pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimas ir buvo nustatyta, kad skolininkui M. E. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. E. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. E. gaunamų pajamų. Ketvirta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas gyvendamas kitoje šalyje, turi pajamų šaltinį, ar dirba Jungtinėje Karalystėje, o jeigu nedirba, tuomet nėra pateikęs ir tai pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad skolininko ryšiai su Lietuva nėra nutrūkę, o antstolė turėjo pagrindą tęsti vykdomąją bylą ir atlikti reikalingus vykdymo veiksmus ir išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento.
19. Vykdomosiose bylose atliekamų veiksmų apimtis, jų intensyvumas kiekvienu atveju priklauso ir nuo skolininko bendradarbiavimo. CPK 644 straipsnis įtvirtina skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad nei skolininkas M. E., nei jo sutuoktinė R. E. nebuvo raštu asmeniškai informuoti apie pradėtą vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad pagal vykdymo procesas apelianto atžvilgiu pradėtas pagal 2010-07-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą už akių dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš apelianto priteisimo, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (viešo paskelbimo spaudoje būdu), atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Be to, LITEKO informacinėje sistemoje yra duomenų, kad 2018 ir 2019 m. iš atsakovo M. E. buvo priteistos skolos ieškovei UAB „Gelvora“ (civilinės bylos Nr. e2-12281-797/2018, Nr. e2-8049-1119/2019). Taigi, apeliantui iš esmės buvo žinomos jo prievolės ir įsipareigojimai kreditoriui, o jų laiku nevykdant, suprantama, kad skolų išieškojimas pagal teismo sprendimus bus perduotas antstoliui įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, neteisus apeliantas tvirtindamas, kad antstolė E. R. 2013 metais gavusi iš Registrų centro gavo duomenis apie skolininko sutuoktinės R. E. paveldėtą turtą ir 2022-01-27 duomenis apie M. E. mamos gyvenamąją vietą, turėjo galimybę siųsti procesinius dokumentus skolininko artimiesiems ar jiems priklausančio nekilnojamojo turto adresais.
21. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.
22. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas neįvertino, kad ilgą laiką nebuvo atliekami jokie skolos išieškojimo veiksmai, apelianto nuomone, tiek antstolė, tiek teismas neištyrė R. E. pateiktų Sodros dokumentų, jų negretino su kitais įrodymais, jų net neanalizavo kitų įrodymų kontekste. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
23. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad R. E. nėra skolininkė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nėra byloje dalyvaujantis asmuo sprendžiant antstolės veiksmų teisėtumą šioje byloje. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad apeliantas atskirajame skunde negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirajame skunde nurodytų aplinkybių dėl ilgą laiką neatliktų skolos išieškojimo veiksmų, neįvertintų R. E. pateiktų Sodros dokumentų, kurių nevertino antstolis ir pirmosios instancijos teismas.
24. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.