Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. E. atstovės advokatės V. B. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Gelvora“, R. E.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas antstolės E. R. patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo M. E. skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolė nurodė, kad negrąžino vykdomojo dokumento išieškotojui, nes matė pagrindą tęsti priverstinio išieškojimo veiksmus, bylos užbaigimui nebuvo įstatyme numatytų prielaidų. Nors skolininkas yra deklaravęs išvykimą į J. K., tačiau jo ryšiai su Lietuva iki šios dienos yra nenutrūkę, jis 2014-2018 metais naudojosi Lietuvoje esančių bankų paslaugomis, nuo 2019 m. kartu su sutuoktine R. E. sudarė pensijų kaupimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0069/10/02657 esančių dokumentų matyti, kad antstolės E. R. kontoroje yra vykdomas 2547,01 Eur skolos, 1424,51 Eur palūkanų išieškojimas iš skolininko M. E. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-12 vykdomąjį raštą Nr. 2-3609-207/2010.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis). Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalis).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui išieškotojo prašymu; 9 punkte numatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos A. T. yra nurodęs, jog įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė antstolei prašymą sugrąžinti vykdomąjį dokumentą, motyvuodamas jį tuo, kad jau nuo 2011 m. gyvena D. B. ir jam nebuvo žinoma apie kokius nors įsiskolinimus Lietuvoje, kur jis neturi jokio turto, sąskaitų, pajamų, socialinių ryšių, tačiau antstolė jo netenkino, nes padarė išvadą, kad skolininko ryšiai su Lietuva nėra nutrūkę, kadangi jis 2014-2018 metais naudojosi Lietuvoje esančių bankų paslaugomis, nuo 2019 m. kartu su sutuoktine R. E. sudarė pensijų kaupimo sutartis, t. y. manė jog tikslinga tęsti vykdomąją bylą, skolininko turto paiešką.

Teismas įvertinęs šalių nurodytus argumentus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojai ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitiktų proceso ekonomiškumo, tikslingumo principų, be to, neproporcingai pažeistų išieškotojo interesus. Sutiktina su antstolės pozicija, kad turėdama duomenų, kad skolininko ryšiai su Lietuva nėra nutrūkę, ji turėjo pagrindą tęsti vykdomąją bylą ir atlikti reikalingus vykdymo veiksmus ir išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Būtina pažymėti ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad 2022-03-04 civilinėje byloje Nr. e2VP-2904-1028/2022 buvo patenkintas pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimas ir buvo nustatyta, kad skolininkui M. E. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. E. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. E. gaunamų pajamų. Be to, LITEKO informacinėje sistemoje yra duomenų, kad 2018 ir 2019 m. iš atsakovo M. E. buvo priteistos skolos ieškovei UAB „Gelvora“ (civilinės bylos Nr. e2-12281-797/2018, Nr. e2-8049-1119/2019).

Įstatymas numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu ((duomenys neskelbtini)). Nors nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsisakymas grąžinti vykdomąjį dokumentą buvo įformintas ne patvarkymu, o išsiunčiant pranešimą elektroniniu paštu, tačiau teismo vertinimu, tai formalus pažeidimas, neapribojęs skolininko teisės apskųsti antstolio atsisakymo atlikti jo prašomą procesinį veiksmą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad antstolis ėmėsi teisėtų priemonių išieškotojos interesams apginti, jo atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, jais nors ir ribojamos, tačiau nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.