Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. S. ir S. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir J. P. ieškinį atsakovams S. S. ir S. S. dėl pirkėjų teisių gynimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, notarė D. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

15. 2021 m. lapkričio mėn. ieškovai skelbimų portale www.aruodas.lt rado skelbimą apie parduodamą sodybą su 107 kv. m pilnai įrengtu gyvenamuoju namu, žemės sklypu ir ūkiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo pateikta informacija, kad gyvenamasis namas turi šildymo, elektros, vandentiekio, kanalizacijos sistemas, yra tinkamas gyventi žiemą.

16. 2021 m. lapkričio 21 d. ieškovai apžiūrėjo turtą, dalyvaujant nekilnojamojo turto brokeriui A. N. Apžiūros metu buvo atskleista, kad kieto kuro katilas yra atjungtas, neveikia, kitų defektų nebuvo nurodyta, brokeris teigė, kad namas tvarkingas, tinkamai parengtas žiemai, šildymo sistema atjungta, iš jos pašalintas vanduo.

17. 2021 m. lapkričio 26 d. ieškovas su atsakove H. S. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nebuvo nurodyti turto defektai.

18. 2021 m. gruodžio 28 d. ieškovų užsakymu buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, kurio metu gyvenamojo namo būklė buvo įvertinta kaip gera, jokių išorinių, vizualiai matomų defektų nenustatyta.

19. 2022 m. sausio 11 d. ieškovai gavo turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią turtas įvertintas 84 200 Eur, iš jų gyvenamasis namas – 78 697 Eur.

20. 2022 m. vasario 1 d. ieškovai su H. S. ir S. S. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi pardavėjai garantavo, kad nėra paslėptų turto trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad pirkėjai apie juos žinodami nebūtų pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję. Turtas buvo parduotas už bendrą 81 000 Eur kainą, kurią sudarė 5 000 Eur žemės sklypo kaina, 75 000 Eur gyvenamojo namo kaina ir 1 000 Eur kitų statinių kaina.

21. 2022 m. vasario 10 d. ieškovai su AB „Swedbank“ sudarė hipotekos sutartį, įkeisdami įsigytą turtą.

22. 2022 m. kovo mėn. ieškovai kreipėsi į šildymo sistemų specialistus, siekdami sumontuoti naują katilinės įrangą, pakeisti neveikiantį kieto kuro katilą, užpildyti ir paleisti šildymo sistemą, kad gyvenamasis namas ateinančiam šildymo sezonui būtų tinkamas gyventi.

23. 2022 m. birželio 7 d. atlikti katilinės montavimo darbų atvyko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „De Faktas“, užsiimančios šildymo sistemų, katilų, akumuliacinių talpų gamyba (montavimu), vandentiekio montavimu, nuotekų šalinimo sistemų montavimu, specialistai. Siekdami perkelti dalį įrangos, specialistai turėjo atlikti dalies katilinėje esančių grindų demontavimo darbus. Atvėrus dalį grindų specialistai pastebėjo šildymo sistemos defektus, t. y. daugybinius vamzdyno įtrūkimus. Vamzdžiuose, kuriuos pavyko apžiūrėti, buvo rasta vandens. UAB „De Faktas“ specialistai nustatė, kad nuotekų šalinimo sistema nesandari ir fekaliniai teršalai patenka į gruntą. 2022 m. birželio 9 d. buvo atlikti hidrauliniai bandymai, parodę, kad šildymo sistemos vamzdynas, esantis po grindimis, yra pažeistas ir eksploatuoti jo negalima. Nustatyta, kad vamzdynas buvo sugadintas dėl sistemoje likusio sušalusio vandens.

24. 2022 m. liepos 21 d. ieškovai paėmė geriamojo vandens mėginius ir pristatė juos tyrimams.

25. 2022 m. liepos 25 d. buvo gautas UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens mikrobiologinio tyrimo protokolas, kuris patvirtino, kad vanduo užterštas fekalinės kilmės teršalais.

26. 2022 m. liepos–rugsėjo mėn. ieškovai pradėjo dalies gyvenamojo namo grindų ardymo darbus siekdami pašalinti sutrūkusius šildymo sistemos vamzdžius ir įrengti naują šildymo sistemą. Nukėlus grindis, buvo pastebėtas stipriai išplitęs pelėsis ir puvinys.

27. 2022 m. spalio 16 d. gyvenamąjį namą apžiūrėjo specialistas S. M. dalyvaujant ieškovams ir atsakovams.

28. 2022 m. spalio 20 d. šis specialistas pateikė tyrimo aktą, kuriame nurodyta, kad namo apatinis karkaso vainikas apipuvęs, daugelyje vietų visiškai supuvęs, konstrukcijose aptiktas pelėsinis grybas, perdangos sija supuvusi praktiškai per visą skerspjūvį. Tyrimo akte taip pat buvo nustatyta, kad patalpoje, kadastrinių matavimų byloje pažymėtoje Nr. 1-8, buvo rastos grindų konstrukcijose panaudotos polistireninio putplasčio plokštės, ant kurių etiketės nurodyta pagaminimo data – 2021 m. birželio 2 d. Tyrimo akto 4 dalies 14 punkte nurodyta, kad atsiradusius defektus lėmė tai, kad gyvenamojo namo statybai buvo naudota netinkamai apdirbta ir net jau supuvusi mediena. Atliktame tyrime ekspertas pateikė išvadą, kad pastato medinio karkaso elementai yra supuvę daugelyje vietų; dėl šių defektų pastatas neatitinka esminio statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo; defektai negalėjo būti pastebimi vizualios apžiūros metu; siekiant nustatyti defektus reikėjo atlikti grindų ir sienų apdailos ardymo darbus; nustatyti defektai gali būti ištaisomi nugriaunant pastatą.

29. Atsakovų prašymu buvo atlikta statinio teismo ekspertizė. Eksperto S. Z. 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo ekspertizės akto išvados: namo trūkumus galima pašalinti remonto būdu; reikia atlikti susidėvėjusių (pažeistų) laikančiųjų elementų pakeitimą naujais (t. y. kiekvienas destrukcinio puvinio pažeistas namo laikantysis elementas (jo dalis) turi būti išimtas (išpjautas) ir pakeistas nauju, su atlikta medienos profilaktine apsauga, pvz., įmirkyta koncentruotoje antiseptinėje medžiagoje). Pagrindinis defektas yra namo karkaso apatinio vainiko puvinys; apatinis namo vainikas turi būti pakeistas. Tokio remonto kaina sandorio sudarymo dieną sudaro 34 074,06 Eur (su PVM). Iki 2022 m. vasario 1 d. pastato būklė buvo 82,7 proc. nuo dabartinės pastato būklės (neskaitant atliktų ardymo darbų), o nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 20 d. pablogėjo dar 5 proc. ir nuo 2022 m. spalio 21 d. iki šios teismo ekspertizės atlikimo pablogėjo dar 12,3 proc.

Dėl pirkėjų teisių gynimo, sumažinant įsigyto namo kainą

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

31. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir CK nuostatas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.237 straipsnio 4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).

32. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

33. Taigi, garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

34. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje tiesiogiai nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

35. Tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

36. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

37. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Dėl daikto savybių, kurios aptartos sutartyje, sprendžiama pagal sutarties sąlygose nurodytus faktus apie daiktą. Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sąžiningas ir pateikė visą turimą, svarbią sutarčiai sudaryti informaciją, sprendžiama palyginant vėliau paaiškėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės išlaidos normaliai daikto būklei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe. Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

38. Taigi, aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

39. CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

40. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

41. Specialieji teisių gynybos būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynybos būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynybos būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes, vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

43. Taigi, kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019).

44. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai prašė, nenutraukiant pirkimo–pardavimo sutarties, priteisti visą už namą sumokėtą kainą, t. y. iš esmės prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirkėjų teisių gynimo būdą. Tokiu atveju ieškovai turėjo nurodyti įsigyto namo esminius trūkumus, pagrindžiant, kad trūkumai atsirado iki namo perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki namo perdavimo. Atitinkamai pardavėjams, siekiantiems paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos namo kokybės, teko pareiga įrodyti esant jų atsakomybę šalinančius pagrindus.

45. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

46. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

47. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.334 straipsnio taikymo, pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Tai reiškia, kad pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas neturi lemti neproporcingos pardavėjo atsakomybės, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai pardavėjo atsakomybės apimtis neviršija parduoto daikto kokybės trūkumų masto ir pirkėjas nepageidauja nutraukti to daikto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nepaisydamas daikto trūkumų masto, siekia pasilikti daiktą sau, o ne jį grąžinti pardavėjui ir atgauti sumokėtą kainą.

48. Taigi, kai pirkėjas, prašydamas sumažinti daikto kainą visa (t. y. iki nulio Eur) įsigijimo verte, nesiekia nutraukti daikto pirkimo–pardavimo sutarties, būtina įvertinti, ar pirkėjas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo tinkamai informuotas apie visus namo trūkumus, ar trūkumai buvo akivaizdūs ir juos buvo galima pastebėti, ar trūkumus įmanoma pašalinti ir naudoti daiktą pagal tiesioginę paskirtį ar ne, ar trūkumų šalinimas yra neproporcingas, atsižvelgiant į trūkumų pašalinimo kainą, trukmę, daikto vertę ir kainą.

49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gindamas ieškovų, kaip pirkėjų teises, nepagrįstai priteisė jiems iš atsakovų visą namo kainą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovų įsigytas namas turi šildymo sistemos, vandentiekio sistemos ir nuotekų šalinimo sistemos, konstrukcijų trūkumų, puvinį, pelėsį ir kitų statybos trūkumų, tačiau ginčas kilo dėl namo trūkumų atsiradimo momento, trūkumų masto, ieškovų (ne)žinojimo apie trūkumus.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų akcentuojama aplinkybė, jog namas pastatytas ūkio būdu, t. y. neprofesionalių statytojų, savaime nepašalina atsakovų atsakomybės, atsižvelgiant į tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai statytojas gyvenamąjį namą pastato ūkio būdu (t. y. kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normų pagrindu statytojas turi pareigą garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą taip pat kaip rangovas ar nekilnojamojo turto vystytojas. Pareiga garantuoti statinio kokybę išlieka ir kai statinys perleistas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-459/2025).

51. Sudarant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjai garantavo, kad namas neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad pirkėjai apie juos žinodami nebūtų pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję. Ieškovai pripažino, kad jie buvo informuoti apie šildymo sistemos trūkumus (būtinybę pakeisti šildymo katilą), jiems 2021 m. pabaigoje, t. y. iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, buvo perduoti namo raktai ir jie galėjo nevaržomai apžiūrėti perkamą turtą. Prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą 2021 m. gruodžio 28 d. ieškovų užsakymu buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, kurio metu gyvenamojo namo būklė buvo įvertinta kaip gera, nenustatyta išorinių, vizualiai matomų defektų ir 2022 m. sausio 11 d. turto vertinimo ataskaitos duomenimis namas įvertintas 78 697 Eur, t. y. didesne verte nei namo pardavimo kaina (75 000 Eur).

52. Kaip minėta, ieškovai, įrodinėdami esminius namo trūkumus, pateikė S. M. 2022 m. spalio 20 d. tyrimo aktą, kuriame nurodoma, kad namo trūkumai (netinkamai apdirbta mediena, namo karkaso elementai supuvę, namas neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų) buvo paslėpti (siekiant juos pamatyti, reikėjo ardyti grindis, sienas), o siekiant juos ištaisyti – būtina nugriauti namą.

53. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, reikalingos specialios statybos srities žinios. Aplinkybės, reikalaujančios specialių statybos srities žinių, gali būti įrodinėjamos eksperto išvada (CPK 212 straipsnis), taip pat pateikiant rašytinius įrodymus, parengtus tam tikrų specialių žinių turinčių asmenų (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, ieškovai pateikė statybos specialisto išvadą, kuri neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina pagal vidinį bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

54. Kaip minėta, teismo ekspertas S. Z. 2024 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės akte nurodė, kad defektų šalinimo kaina, skaičiuojant 2022 m. vasario 1 d. galiojusiomis vidutinėmis rinkos kainomis, sudarytų 34 074,06 Eur. Iki namo pardavimo jo būklė buvo 82,7 proc., o po namo pardavimo, t. y. nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 20 d. jo būklė, nenaudojant namo ištisus metus ir nešildant namo visą šildymo sezoną, pablogėjo 5 proc., o nuo 2022 m. spalio 21 d. iki teismo ekspertizės atlikimo (2024 m. rugsėjo 30 d.) namo būklė pablogėjo dar 12,3 proc., t. y. iš viso 17,30 proc. Nustatyti defektai (tokio mąsto) negalėjo atsirasti įprastinio pastato eksploatavimo metu nuo jo statybos pabaigos. Šių defektų atsiradimą lėmė statybos klaidos ir paspartino tai, kad pastatas nuo 2016 m. rudens nebuvo eksploatuojamas ir šildomas šaltuoju metų laikotarpiu.

55. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas dalyvaujantiems byloje asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad dalyvaujantiems byloje asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024).

56. Taigi, teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019).

57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, nėra abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, nenustatyta eksperto šališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumų (CPK 216, 218 straipsniai). Teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad namo trūkumų atsiradimą lėmė namo statybos klaidos ir paspartino tai, jog pastatas nuo 2016 m. rudens nebuvo eksploatuojamas ir šildomas šaltuoju metų laikotarpiu, o įvertinti, ar statant namą buvo padaryta statybos klaidų ieškovai, nebūdami statybos specialistais, objektyviai negalėjo.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo ekspertizės akte nustatyti namo trūkumai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovų įgytas gyvenamasis namas turi esminių trūkumų. Aptariamų namo trūkumų pobūdis, aplinkybės, kad siekiant juos įvertinti turėjo būti išardyta dalis namo konstrukcijų (sienų, grindų), leidžia prieiti išvadą, jog nustatyti namo trūkumai yra paslėpti ir negalėjo būti nustatyti ieškovams, kaip vidutiniškai apdairiems pirkėjams, apžiūrint pastatą prieš jį įsigyjant. Tokiu būdu ieškovai įrodė aplinkybes dėl jiems perleisto daikto kokybės.

59. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis dėl esminių namo trūkumų (konstrukcijų pažeidimas puviniu ir pelėsiu, ventiliacijos nebuvimas, netinkamos medienos panaudojimas, hidroizoliacijos neįrengimas, nuogrindų, stogo, lietaus nuvedimo sistemos trūkumai ir kt.), kurie iš esmės neprieštarauja specialisto S. M. tyrimo akte padarytoms išvadoms dėl namo trūkumų. Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priešingą išvadą dėl nustatytų namo trūkumų egzistavimo iki namo pardavimo nei nustatė teismo ekspertas ir pirmosios instancijos teismas, nors būtent atsakovams kilo pareiga įrodyti aplinkybes, paneigiančias jų prievolę atsakyti už teismo eksperto nustatytus namo trūkumus, todėl apeliantų argumentai dėl namo trūkumų akivaizdumo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu yra deklaratyvūs.

60. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, jog teismo ekspertizės akte aptarti namo trūkumai neegzistuoja, kad jie atsirado po to, kai namas buvo parduotas ieškovams, kad ieškovai, įgydami namą, žinojo apie šiuos trūkumus ar negalėjo jų nepastebėti, nes jie nėra paslėpti, bet yra akivaizdūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei nustatyti paslėpti namo trūkumai pirkėjams būtų išviešinti iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tai pirkėjai apie juos žinodami nebūtų pirkę namo arba nebūtų už jį tiek mokėję. Paaiškėjus paslėptiems namo trūkumams, ieškovai nepageidavo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, o pareiškė reikalavimą dėl namo kainos sumažinimo visa apimtimi.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalims nesutinkant su teismo eksperto išvadomis dėl namo trūkumų masto ir remonto kainos, joms teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius teismo eksperto išvadas. Teismo ekspertizės aktas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2024 m. rugsėjo 30 d. Taigi, bylos šalys, turėdamos pakankamai laiko nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. vasario 28 d. teismo sprendimo priėmimo, turėjo paneigti teismo ekspertizės akto išvadas.

62. Šalys nepaneigė teismo eksperto išvados, kad ginčo namą galima suremontuoti, jo negriaunant. Pažymėtina, kad ieškovų pasitelktas specialistas S. M. pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. posėdyje taip pat pripažino, jog namą įmanoma suremontuoti, tačiau tai neracionalu (teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 18 sek.–24 min. 5 sek.). Šis specialistas tyrimo akte nepateikė išsamių kaštų analizės skirtingais atvejais (griovimo ar remonto), todėl ieškovų specialisto pateiktos išvados dėl namo griovimo, o ne jo remonto, vertinamos kritiškai.

63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal teismo eksperto apskaičiavimus nustatytų namo trūkumų šalinimo kaina sudaro 34 074,06 Eur. Ieškovų pateikti įrodymai (sąmatos, pasiūlymai, dubliko ir 2024 m. lapkričio 26 d. rašytinių paaiškinimų priedai), kuriais grindžiamas remonto išlaidų skirtumas, nepatvirtina, jog teismo eksperto atlikti apskaičiavimai yra neteisingi ir neobjektyvūs, atsižvelgiant į šalintinų trūkumų mastą, buvusį pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės aktas turi svarbią įrodomąją reikšmę byloje, kurios nepaneigia kiti įrodymai, todėl jo įrodomosios reikšmės dėl namo trūkumų šalinimo kainos ignoravimas lėmė nepagrįstą ieškinio reikalavimų tenkinimą visa apimtimi.

65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog dalis teismo eksperto nustatytų namo remonto kaštų susidarė jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad iki 2022 m. vasario 1 d., t. y. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pastato būklė buvo 82,7 proc. nuo dabartinės pastato būklės (neskaitant atliktų ardymo darbų), o nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 20 d. pablogėjo dar 5 proc. ir nuo 2022 m. spalio 21 d. iki šios teismo ekspertizės atlikimo pablogėjo dar 12,3 proc., t. y. iš viso 17,30 proc. Teismo ekspertizės akte namo būklės pablogėjimas siejamas su namo nenaudojimu ištisus metus ir jo nešildymu visą šildymo sezoną. Byloje nėra ginčo, kad po namo įsigijimo ieškovai name nuolat negyveno ir namas nebuvo šildomas šaltuoju metu iki teismo ekspertizės atlikimo. Pažymėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 10 d. posėdyje pripažino, jog iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pirkėjai buvo informuoti apie būtinybę pakeisti šildymo katilą ir jiems buvo žinoma, jog namas nebuvo šildomas vienerius metus (teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 25 sek.–13 min. 10 sek.). Taigi, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki teismo ekspertizės atlikimo namo būklė 17,30 proc. pablogėjo ne dėl atsakovų kaltės, nes ieškovai privalėjo rūpintis jiems priklausančiu turtu, siekdami užkirsti kelią namo būklės pablogėjimui.

66. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai yra atsakingi už namo šildymo ir nuotekų sistemos trūkumus, kurių šalinimo vertė sudaro ne mažiau nei 3 450 Eur. Kaip minėta, byloje nekilo ginčo, kad ieškovai buvo informuoti apie šildymo sistemos trūkumus (būtinybę pakeisti šildymo katilą), jiems 2021 m. pabaigoje, t. y. iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, buvo perduoti namo raktai. Taigi, turto pardavėjai sudarė pirkėjams visas sąlygas iki pagrindinės sutarties sudarymo ne tik apžiūrėti turtą, bet ir įvertinti jo kokybę, tinkamai apžiūrėti visas namo sistemas, įsitikinti, ar jos atitinka pirkėjų lūkesčius ir sulygtą su turto pardavėjais galutinę šio turto kainą.

67. Taigi, tiek apie šildymo, tiek apie nuotekų sistemos trūkumus ieškovai turėjo galimybę sužinoti iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau tokie defektai nebuvo užfiksuoti. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai 2022 m. kovo 24 d.–2022 m. gegužės 19 d. laikotarpiu įsigijo prekių vandentiekio ir šildymo sistemai bei 2022 m. gegužės 19 d. – kieto kuro katilą. Įsigytų šildymo ir vandentiekio prekių vertė (be katilo) sudaro 3 000 Eur, t. y. dvigubai didesnė už katilo kainą (1 480 Eur). Ieškovai paaiškino, kad 2022 m. birželio 7 d. atlikti katilinės montavimo darbų atvyko UAB „De Faktas“, užsiimančios šildymo sistemų, katilų, akumuliacinių talpų gamyba, montavimu, vandentiekio montavimu, nuotekų šalinimo sistemų montavimu, specialistai, kurie, siekdami perkelti dalį įrangos, atliko dalies katilinėje esančių grindų demontavimo darbus ir pastebėjo šildymo sistemos defektus, t. y. daugybinius vamzdyno įtrūkimus, kai kuriuose vamzdžiuose buvo rasta vandens. Pagal pateiktus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis 2022 m. vasario–gegužės mėn. žemiausia temperatūra Lietuvoje tam tikromis dienomis siekdavo -0,2...-14,5, todėl ieškovų akcentuojami namo trūkumai galėjo atsirasti dėl pačių ieškovų kaltės, neapdariai ir nerūpestingai elgiantis su ilgą laiką nenaudotomis minėtomis namo sistemomis.

68. Be to, UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens mikrobiologinio tyrimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad vanduo užterštas fekaliniais teršalais, parengtas 2022 m. liepos 25 d., t. y. praėjus beveik pusei metų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl šis įrodymas nepatvirtina, jog namo nuotekų sistema turėjo trūkumų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Pažymėtina, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl statinio ekspertizės skyrimo, nesuformulavo teismo ekspertui klausimų dėl namo šildymo ir nuotekų sistemų trūkumų atsiradimo priežasčių ir jų trūkumų pašalinimo kainos.

70. Kaip minėta, nepaisant paaiškėjusių namo trūkumų, ieškovai neprašo nutraukti sutartį, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog adekvatus ir proporcingas ieškovų teisių gynimo būdas, padaryto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo mastui, yra visos namo 75 000 Eur kainos sumažinimas, atsižvelgiant į tai, jog trūkumų šalinimo išlaidos namo įsigijimo momentu buvo daugiau nei dvigubai mažesnės.

71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma (preliminarios ir pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybės, šalių elgesys, paaiškinimai) sudaro pagrindą nuspręsti, jog nors atsakovų parduoto namo kokybė neatitinka už jį sumokėtos kainos, tačiau ieškovų lūkesčiai nebuvo pažeisti tokia apimtimi, jog būtų pagrindas spręsti dėl visos už namą sumokėtos kainos grąžinimo, t. y. iš esmės taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pirkėjų teisių gynimo būdą. Akivaizdu, kad, jei įsigytas namas visiškai neatitiktų pirkėjų lūkesčių, pirkėjai, atsižvelgiant į ieškinio dalyką (priteisti visą kainą) ir paaiškėjusių namo trūkumų mastą, nesiektų pasilikti šį namą.

72. Kaip minėta, ieškovai nagrinėjamu atveju pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pirkėjų teisių gynimo būdą ir prašo grąžinti visą už namą sumokėtą kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja sąlygos taikyti ieškovų nurodytą jų teisių gynimo būdą, grąžinant jiems dalį už namą sumokėtos sumos, atsižvelgiant į teismo eksperto nustatytus esminius namo trūkumus, kurie gali būti pašalinti remonto būdu, ir jų šalinimo kainą. Kaip minėta, teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu namo būklė buvo 82,7 proc. nuo dabartinės pastato būklės (neskaitant atliktų ardymo darbų), o nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. namo būklė ne dėl atsakovų kaltės pablogėjo iš viso 17,30 proc. Teismo eksperto nustatytų namo trūkumų šalinimo kaina sudaro 34 074,06 Eur, t. y. trūkumų šalinimo kaina yra daugiau nei dvigubai mažesnė už namo kainą, namą įmanoma suremontuoti, jo negriaunant, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino namo kainą iki nulio Eur. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad ieškovų prašoma priteisti suma mažintina, priteisiant jiems iš atsakovų 28 179,25 Eur (34 074,06 Eur x 17,30 proc.), atsižvelgiant į tai, jog namo būklė po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pablogėjo 17,30 proc. ne dėl atsakovų kaltės.

73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirkėjų teisių gynimo, sumažinant turto įsigijimo kainą, buvusią turto įsigijimo momentu. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pardavėjams neatlygintinai per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, apeliantų argumentai dėl namo trūkumų šalinimo būdo (ūkio būdu, pasitelkiant rangovus) ir atitinkamai namo kainos sumažinimo, atimant PVM nuo teismo eksperto nustatytos trūkumų šalinimo kainos, yra teisiškai nereikšmingi, atsižvelgiant į tai, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pirkėjų teisių gynimo būdu yra siekiama kompensuoti netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimą. Kita vertus, apeliantų nurodoma aplinkybė, kad namas buvo statomas ūkio būdu, savaime nereiškia, jog ir namo remontas bus atliekamas tokiu pačiu būdu, atsižvelgiant į trūkumų mastą ir teismo ekspertizės išvadas, pagrindžiančias trūkumų atsiradimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

74. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkėjų teisių gynimo būdą, susijusį su įsigyto daikto kainos sumažinimu, ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, jog pardavėjai privalo grąžinti pirkėjams visą už namą sumokėtą kainą.

75. Teisėjų kolegija nustato, kad ieškovai turi teisę į įsigyto namo kainos sumažinimą 28 179,25 Eur, todėl šiuo atveju yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir papildomą sprendimą bei ieškovų reikalavimus patenkinti iš dalies – sumažinti 2022 m. vasario 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kainą, priteisiant solidariai iš atsakovų S. S. ir S. S. ieškovams S. K. ir J. P. 28 179,25 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), iš naujo išdėstant skundžiamų sprendimo ir papildomo sprendimo rezoliucines dalis, perskirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

76. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

77. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

78. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ieškovams priteisiant proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovams – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

79. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti už namą sumokėtą 75 000 Eur kainą, iš kurios priteisiama 28 179,25 Eur, t. y. ieškovų ieškinio reikalavimai tenkinami 37,57 proc., atmetami – 62,43 proc.

80. Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 511 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 13 711,92 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 482 Eur išlaidų už teismo eksperto ir specialisto dalyvavimą teismo posėdyje, iš viso 15 704,92 Eur. Atsakovai prašė priteisti 11 569,07 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, 2 460 Eur už teismo ekspertizę ir 800 Eur už J. U. turto vertinimo išvados parengimą, iš viso 14 829,07 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai, prašydami priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už J. U. turto vertinimo ataskaitą, tokios ataskaitos pirmosios instancijos teismui nepateikė ir ja byloje nesirėmė, todėl laikytina, jog atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 14 029,07 Eur (14 829,07 Eur - 800 Eur).

81. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį (pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu) ir skaičių (daugiau nei 70), pirmosios instancijos teismo posėdžių žodinio proceso tvarka skaičių (6), bylos sudėtingumą (paskirta teismo ekspertizė) bei tai, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra panašaus dydžio, prieina išvadą, kad šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams.

82. Kaip minėta, ieškinys tenkinamas 37,57 proc., todėl ieškovams iš atsakovų priteisiamas 5 900,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme, t. y. po 2 950,17 Eur iš kiekvieno atsakovo.

83. Ieškinys atmetamas 62,43 proc., todėl iš ieškovų atsakovams priteisiamas 8 758,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme, t. y. po 4 379,18 Eur iš kiekvieno ieškovo.

84. Atlikus įskaitymą, atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamas 2 858,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, t. y. po 1 429 Eur iš kiekvieno ieškovo.

85. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

86. Atsakovų apeliaciniai skundai dėl 2025 m. vasario 28 d. sprendimo ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo tenkinami iš dalies, todėl atsakovai įgijo teisę į 62,43 proc., o ieškovai atitinkamai į 37,57 proc. bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

87. Apeliacinės instancijos teisme atsakovai sumokėjo 1 350 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir prašo priteisti 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės, atstovavusios atsakovus ir pirmosios instancijos teisme, teisinę pagalbą, parengiant apeliacinį skundą, ir 363 Eur už apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo parengimą. Prie apeliacinių skundų pridėta 2025 m. kovo 17 d. išankstinė sąskaita už teisines paslaugas, 2025 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymas, 2025 m. balandžio 17 d. išankstinė sąskaita už teisines paslaugas ir 2025 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo buvo patirtos 2025 m. I ketvirtį, o 363 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo – 2025 m. II ketvirtį.

88. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų 2025 m. I–II ketvirčiais, taikomi atitinkamai 2024 m. III–IV ketvirčių vidutiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurie sudarė atitinkamai 2 237,90 Eur ir 2 335,90. Taigi, maksimalus dydis už apeliacinį skundą dėl 2025 m. vasario 28 d. sprendimo sudaro 3 804,43 Eur (1,7 x 2 237,90 Eur; Rekomendacijų 8.10 papunktis), dėl 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo – 934,36 Eur (0,4 x 2 335,90 Eur; Rekomendacijų 8.15 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, apskaičiuojant proporcingai patenkintų atsakovų apeliacinių skundų reikalavimų daliai, atsakovams iš ieškovų priteisiamas 2 341,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už apeliacinių skundų parengimą (3 751 Eur x 62,43 proc.) ir 927 Eur žyminio mokesčio (apskaičiuoto pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo ieškovams nepriteistos ieškinio 46 820,75 Eur sumos (75 000 Eur - 28 179,25 Eur)) išlaidos, iš viso 3 268,75 Eur, t. y. po 1 634,38 Eur iš kiekvieno ieškovo.

89. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 2 381,89 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus parengimą. Ieškovų 2025 m. rugsėjo 8 d. pateikta teisinių paslaugų suvestinė, kurioje nurodytos suteiktos paslaugos ir apmokėjimo datos, patvirtina, kad ieškovai 2025 m. gegužės 7 d. ir 2025 m. birželio 3 d. sumokėjo advokatei iš viso 2 381,89 Eur už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Bylinėjimosi išlaidos patirtos 2025 m. II ketvirtį, todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2024 m. IV ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl 2025 m. vasario 28 d. sprendimo sudaro 3 036,67 Eur (1,3 x 2 335,90 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis), o už atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo – 934,36 Eur (0,4 x 2 335,90 Eur; Rekomendacijų 8.16 papunktis), t. y. ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Kaip minėta, atsakovų apeliaciniai skundai atmesti 37,57 proc., todėl ieškovams iš atsakovų priteisiamas 894,88 Eur (2 381,89 Eur x 37,57 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 447,44 Eur iš kiekvieno atsakovo.

90. Atlikus įskaitymą, atsakovams iš ieškovų priteisiamas lygiomis dalimis 2 373,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, t. y. po 1 186,94 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimą ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jų rezoliucines dalis išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Sumažinti Vilniaus miesto 15-ajame notarų biure 2022 m. vasario 1 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kainą, priteisiant solidariai iš atsakovų S. S. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (duomenys neskelbtini) ieškovams S. K. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (duomenys neskelbtini) 28 179,25 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 25 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28 179,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovams S. S. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų S. K. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (duomenys neskelbtini) po 1 429 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti atsakovams S. S. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų S. K. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (duomenys neskelbtini) po 1 186,94 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus ir 94 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.