- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2-337-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01596-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- S. K., J. P.
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir J. P. ieškinį atsakovams S. S. ir S. S. dėl pirkėjų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. K. ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. S. (H. S. teisių perėmėjui) ir S. S., prašydami sumažinti 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 15-ajame notarų biure sudarytos notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kainą 75 000 Eur, priteisiant šią sumą ieškovams iš atsakovų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 75 000 Eur vertės atsakovų nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant – atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
Šalies argumentai
3. Ieškovų teigimu jų ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Be to, atsakovai vilkina bylos nagrinėjimą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei keičia turimo turto teisinę padėtį taip, kad priverstinis išieškojimas būtų neįmanomas arba itin apsunkintas.
4. Atsakovams S. S. ir H. S. (kuriai mirus jos teises ir pareigas perėmė įpėdiniai S. S. ir S. S.) priklausęs žemės sklypas ir buto dalys 2023 m. sausio 26 d., t. y. jau po ieškinio pateikimo ir ankstesnės teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti laikinąsias apsaugos priemones, buvo įkeistas sutartine hipoteka.
5. Nekilnojamojo turto registro pateikiamuose žemės sklypo ir buto išrašuose ieškovai pastebėjo, kad 2023 m. spalio 17 d., atsakovės teisių perėmėjui užregistravus nuosavybės teisės faktą į 3/4 žemės sklypo ir 3/8 buto, 2023 m. spalio 23 d. atsakovės teisių perėmėjo 3/4 dalis žemės sklypo ir 3/8 buto (neaišku kokiu pagrindu) buvo areštuota antstolės Jurgitos Bareikienės, o 2023 m. lapkričio 22 d. tos pačios žemės sklypo ir buto dalys (vėlgi, neaišku kokiais pagrindais) areštuotos antstolio Armino Naujokaičio. Tai patvirtina, kad atsakovas S. S. vengia vykdyti savo įsipareigojimus, vadinasi yra grėsmė ir ieškovams galimai palankaus sprendimo įvykdymui.
6. Atsakovų nesąžiningumas šioje byloje ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis vilkinant procesą išryškėjo derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu. Atsakovės teisių perėmėjas siūlė sudaryti taikos sutartį, neturėdamas tam finansinių galimybių arba turėdamas turto, kurį bando nuslėpti. Atsakovai nesąžiningai ir nesavalaikiai teikė prašymus dėl procesinių terminų pratęsimo, įrodymų išreikalavimo (surinkimo) ir teismo posėdžių atidėjimo. 2024 m. sausio 19 d. teismo posėdis ieškovų ir atsakovų prašymu buvo atidėtas nepaskiriant posėdžio datos, suteikiant šalims galimybę baigti bylą taikos sutarties sudarymu, nes likus kelioms valandoms iki teismo posėdžio tokį pasiūlymą ieškovams atsakovai pateikė per atstoves, o ieškovai patikėjo tokio siekio nuoširdumu. Tačiau atsakovės teisių perėmėjas į susitikimą nieko nepranešęs neatvyko, nors ieškovai jo laukė sodyboje. Kitą dieną atvykęs ėmė grasinti, kad savo turtą yra apsaugojęs ir iš jo išieškoti nepavyks, o tartis jis nebeketina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
8. Teismas nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai netenkintinas, todėl pripažino jį preliminariai pagrįstu bei sprendė, jog egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Tačiau teismas pažymėjo, kad vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir konstatavo, jog grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ieškovai neįrodė.
9. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė duomenų, jog hipoteka buvo įregistruota tik tam, kad būtų apsunkintas šioje byloje ieškovams galimai palankaus sprendimo vykdymas. Pažymėjo, kad pats hipotekos įregistravimo atsakovų turtui faktas negali būti laikomas nesąžiningu veiksmu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog antstoliai areštavo atsakovų turtą neįrodo atsakovų nesąžiningų veiksmų, o tik įrodo, kad atsakovai turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, kurių naudai antstolis vykdo išieškojimą. Teismo vertino, kad ieškovų nurodytos aplinkybės, t. y. prašymų dėl posėdžių atidėjimo ir įrodymų išreikalavimo reiškimas negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, tuo labiau, jog nėra pateikiami duomenys apie tai, kad atidėti posėdį pagal atsakovų prašymą nebuvo būtinybės. Taip pat, teismo vertinimu, šalių nesusitarimas dėl taikos sąlygų ar vieno iš atsakovo nepakankamas iniciatyvos rodymas dėl taikaus susitarimo neįrodo, kad šalis nesąžininga arba piktnaudžiauja procesu.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovai S. K. ir J. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Priešingai nei sprendė teismas, yra visos sąlygos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui reali.
11.2. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina atsakovų nesąžiningi veiksmai, o konkrečiai tai, kad ieškovams pareiškus ieškinį atsakovai pakeitė vienintelio savo turėto vertingo turto (buto, kurio vertė viešojo registro duomenimis yra 74 200 Eur) režimą, t. y. jį įkeitė, taip apsunkindami ieškovams galimybę nukreipti į jį išieškojimą pagal būsimą galimai jiems palankų sprendimą.
11.3. Atsižvelgiant į tai, kad S. S. ir H. S. buvo pensinio amžiaus, silpnos sveikatos (ką patvirtina aplinkybės, jog netrukus po hipotekos sutarties sudarymo H. S. mirė), nedirbantys, tiek pačios paskolos paėmimo faktas, tiek ir faktas, jog sudaryta hipotekos sutartis realios prievolės įvykdymui užtikrinti, kelia pagrįstas abejones. Negana to, abejotina, ar pensinio amžiaus asmenims, turintiems gyvenamąją vietą, pragyvenimui reikalingas pajamas (senatvės pensijos išmokas) bei už ginčo objektą iš ieškovų prieš mažiau kaip metus laiko gavusiems 81 000 eurų sumą, būtų dar reikalinga net 10 000 eurų suma ir tai įvyktų būtent prasidėjus civilinei bylai, kurioje gali būti priimtas atsakovams nepalankus teismo sprendimas.
11.4. Be to, 2024 m. kovo 21 d. iš VĮ „Registrų centras“ gavus išreikalautą atsakovų sudarytą hipotekos sutartį, paaiškėjo, jog ji sudaryta tarp atsakovų ir A. M. dėl daug mažesnės už turto vertę paskolos – 10 000 Eur, užtikrinimo. Suteikta paskola yra beprocentė, kas neatitinka jokių rinkos sąlygų ir nėra įprasta skolinant lėšas. Šis išrašas teikiamas kartu su atskiruoju skundu, nes ieškovai neturėjo galimybės šio išrašo pateikti ankščiau dėl objektyvių aplinkybių – VĮ „Registrų centras“ nebuvo spėjęs pateikti hipotekos sutarties nuorašo. Ieškovų žiniomis kreditorė A. M. su atsakovais yra susijusi giminystės ryšiais.
11.5. Teismas netinkamai vertino ir ieškovų argumentaciją dėl S. S. nekilnojamam turtui taikomų apribojimų – arešto. Akivaizdu, kad šis atsakovas sistemingai nevykdo ne tik prisiimtų prievolių, bet ir įsiteisėjusių jam nepalankių teismų sprendimų – juos ignoruoja, apsunkina ir padaro neįmanomą priverstinį išieškojimą, taigi yra grėsmė, kad nevykdys ir ieškovams palankaus teismo sprendimo.
11.6. Teismas nepagrįstai vertino, kad piktybiškas atsakovų elgesys, akivaizdus civilinio proceso principų nesilaikymas ir nepagarba ieškovams yra pasirinkta pozicija ginčo klausimu ir neįrodo atsakovų nesąžiningumo.
Atsiliepimas
2. Atsakovai S. S. ir S. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovai nepateikė konkrečių įrodymų apie atsakovų nesąžiningumą, o savo išvadas daro remdamiesi prielaidomis.
12.2. Atsakovai skolinosi pinigus, nes jų reikėjo netikėtiems teisminiams procesams finansuoti, o įkeisti turtą buvo būtina, nes kitaip nebūtų buvę galimybės gauti paskolą.
12.3. Ryšys socialiniame tinkle nepatvirtina, kad asmenys iš tikrųjų bendrauja, aplinkybės, jog kreditorę ir atsakovus sieja giminystės ryšys, ieškovai neįrodė, be to duomenys apie atsakovų ir jų kreditorės ir (ar) jiems artimų žmonių ryšius pateikti tik su atskiruoju skundu, pirmosios instancijos teismui jie nebuvo pateikti, nors tai buvo galima ir privalu padaryti.
12.4. Vien tai, kad atsakovas nėra įvykdęs kito sprendimo nepagrindžia jo nesąžiningumo, tačiau patvirtina, jog jis susiduria su finansiniais sunkumais, o tai nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12.5. Šioje byloje teismas nėra nustatęs atsakovų piktnaudžiavimo teisėmis faktų, o jiems priklausančiomis teisėmis, gindamiesi nuo ieškovų ieškinio, atsakovai turi teisę naudotis ir tai nereiškia jų nesąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. sausio 26 d. hipotekos sutarties, kuria H. S. ir S. S. įkeitė 74 200 Eur vertės butą, užtikrindami iš A. M. tą pačią dieną gautą 10 000 Eur paskolą. Be to, ieškovai atskirajame skunde nurodė argumentus, neteiktus pirmosios instancijos teismui, kad A. M. yra susijusi su atsakovais ir kitais jų šeimos nariais draugystės ir giminystės ryšiais ir tą įrodinėja socialinio tinklo duomenų kopija. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad į atskirąjį skundą įklijuoti duomenys iš socialinio tinklo „Facebook“ yra nauji įrodymai, kuriuos ieškovai įklijavo į atskirąjį skundą, siekdami apeiti draudimą teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
6. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašydami laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai nurodė, kad jį grindžia, be kita ko, tuo, jog atsakovai po ieškinio šioje byloje priėmimo įkeitė vienintelį turimą vertingą turtą, taip pat nurodė, kad yra kreipęsi į viešojo registro tvarkytoją dėl atsakovų sudarytos hipotekos sutarties kopijos gavimo. Prie atskirojo skundo pridėti įrodymai patvirtina, kad sutarties kopiją ieškovai gavo jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Tik gavę duomenis apie tai, kieno naudai įkeistas atsakovų turtas, ieškovai turėjo pagrindą imti domėtis kreditoriaus ir atsakovų sąsajomis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas vertina, kad objektyvios galimybės pateikti aptariamus įrodymus pirmosios instancijos teismui ieškovai neturėjo.
8. Atsakovams gi neabejotinai jau ieškovams teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išdėsčius jo pagrindą, buvo žinomas turinys sutarties, kurią jie patys sudarė, nors tuo metu ieškovai jos ir neturėjo, dėl to nepateikė. Atsakovai neabejotinai žino ir tai, kas be sudarytos paskolos sutarties juos sieja su A. M., tačiau tokių aplinkybių atsiliepdami į ieškovų atskirąjį skundą nenurodo (atkreiptinas dėmesys, kad ir neneigia ieškovų nurodomų aplinkybių). Taigi atsakovams ieškovų teikiami nauji įrodymai ir argumentai buvo žinomi, jie turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą ir tai padarė (CPK 42 straipsnis).
9. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovų pateikti nauji įrodymai (hipotekos sutarties kopija) ir papildomi argumentai (galimos atsakovų artimos sąsajos su hipotekos kreditore), kuriais jie grindžia galimą atsakovų nesąžiningumą, priimtini ir vertintini.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus ieškovių reiškiami reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą – laikė įrodyta. Šios sąlygos egzistavimas apeliacine tvarka neginčijamas.
13. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovų (ne)sąžiningumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais dėl toliau nurodomų motyvų.
14. Lietuvos apeliacinio teismas yra išaiškinęs, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
15. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
16. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
17. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti bet kokia forma, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovai, kreipdamiesi į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė įrodymus apie tai, kad jau prasidėjus procesui šioje byloje atsakovai savo vienintelį vertingą turimą nekilnojamąjį turtą apsunkino hipoteka. Ši aplinkybė, atsakovams neįrodžius objektyvios būtinybės tai padaryti dėl sąžiningų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti laikoma siekiu apsunkinti galimą būsimą išieškojimą ieškovų naudai. Pažymėtina, kad ieškovai neturi objektyvios galimybės įrodyti neginčijamai nesąžiningų atsakovų ketinimų. Teismų praktikoje šiuo aspektu nurodoma, kad, vertinant galimą grėsmę, nebūtina turėti neginčijamų įrodymų, jog atsakovas iš tiesų siekia (sieks) perleisti ar suvaržyti savo turtą, taip apsunkindamas ieškovui(-ams) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pakanka, kad teismui yra pateikiami duomenys, jog sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir gali kilti dėl nesąžiningų atsakovo(-ų) veiksmų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-814-933/2023).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų veiksmus, jau po to, kai sužinojo, jog jų atžvilgiu pradėta byla teisme, prisiimant papildomą prievolę pagal paskolos sutartį bei apsunkinant turimą nekilnojamąjį turtą hipoteka, galima vertinti kaip nesąžiningą elgesį, kuriuo specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę. Tokiai išvadai pagrindą sudaro ir neįtikinantys atsakovų argumentai apie tai, kad paskolą paimti ir jos užtikrinimui butą įkeisti esą buvo būtina, nes kitaip atsakovai nebūtų turėję galimybės gintis nuo ieškovų jiems pareikšto ieškinio. Kaip teisingai pastebi ieškovai, atsakovai niekaip nepaaiškino, kodėl buvo reikalinga imti paskolą, kai jie visai neseniai buvo gavęs didelę pinigų sumą iš ieškovų pagal šios bylos ginčo objektu esančią pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovai, dėstydami abstrakčius samprotavimus apie tai, jog ieškovai neturėjo teisėto pagrindo teikti papildomų duomenų, įrodinėdami jų kreditorės ryšius su pačiais atsakovais, visgi galimų jų tarpusavio sąsajų nepaneigė.
20. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad esant duomenų apie tai, jog prieš priimant teismo sprendimą dėl ieškinio, kurio suma 75 000 Eur, hipoteka apsunkinamas 74 200 Eur vertės nekilnojamasis turtas, atsakovams nenurodžius, ar jie turi kito likvidaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas tuo atveju, jei bus priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas, yra pagrindas taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą, taip išsaugant šalių interesų pusiausvyrą bylos nagrinėjimo laikotarpiu.
21. Nustatęs, kad egzistuoja abu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
22. Išaiškinama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia areštuojamas atsakovų nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, – piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Turto, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių arešto mastas savo verte neturi viršyti 75 000 Eur.
23. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas CPK 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Kadangi nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą pavestina antstoliui.
24. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiam klausimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 302 straipsniu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės.
Tenkinti ieškovų S. K. ir J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovams S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu ir jį valdyti, paliekant atsakovams teisę naudotis šiuo turtu; nesant nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, ar jo nepakankant, – areštuoti pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (sąskaitas), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis lėšomis, leidžiant mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus ir atsiskaityti su ieškovais. Nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių arešto mastas savo verte negali viršyti 75 000 Eur. Turtas areštuojamas trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.
Išaiškinti, kad asmenys, kurių prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovų S. S. ir S. S. turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri atsakovų S. S. ir S. S. per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti.
Išaiškinti atsakovams, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.
Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir šalims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir vykdoma skubiai.