- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2-814-933/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00727-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- S. K., D. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų S. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „STALESTA“ ieškinį atsakovams S. K. ir D. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Dainesta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „STALESTA“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Valdymo ekspertai“, ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų S. K. ir D. K. 114 887,75 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priteisti nuostolius, atsiradusius ieškovės kreditoriams dėl tyčinių ir neteisėtų atsakovų veiksmų, konstatuotų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais LUAB ,,STALESTA“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 114 887,75 Eur areštuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovus ir (arba) trečiuosius asmenis. Pažymėjo, kad ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele. Neteisėti atsakovų veiksmai ir nesąžiningumas konstatuoti teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais LUAB ,,STALESTA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovai gali bandyti slėpti savo turtą arba kitaip vengti galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės LUAB „STALESTA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo atsakovams S. K. ir D. K. priklausantį, esantį pas atsakovus ir (arba) trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 114 887,75 Eur, uždrausdamas disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, tačiau palikdamas teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino ieškinio faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Šioje proceso stadijoje teismas nenustatė, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovų nesąžiningumas, neteisėti veiksmai yra konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1555-392/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2‑611‑881/2023. Įvertinęs tai, kad įsiteisėjusiomis teismo nutartimis yra konstatuotas atsakovų nesąžiningas elgesys, įskaitant ir tai, jog jie tyčiniais veiksmais blogino įmonės turtinę padėtį, teismas nusprendė, kad ir šioje byloje atsakovai gali imtis veiksmų, jog išvengtų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovai (apeliantai) S. K. ir D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Aplinkybės dėl reikalavimo sumos dydžio ar atsakovų turimo turto apimties savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovų turto bei piniginių lėšų areštui.
6.2. Ieškovės argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas nėra ir negali būti nagrinėjamas iš esmės.
6.3. Ieškovė nepateikė argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tikimybę, jog atsakovai būtų mėginę ar ketintų sumažinti asmeninio turto sudėtį.
7. Ieškovė LUAB ,,STALESTA“, atstovaujama nemokumo administratorės MB ,,Valdymo ekspertai“, Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl civilinės bylos, nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme, nutraukimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovų sudarytą taikos sutartį, todėl, ieškovės vertinimu, yra pagrindas nutraukti civilinę bylą, pradėtą pagal atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl ieškovės prašymo nutraukti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą bylą
11. Ieškovė LUAB ,,STALESTA“, atstovaujama nemokumo administratorės MB ,,Valdymo ekspertai“, Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl civilinės bylos, nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme, nutraukimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtinto LUAB „STALESTA“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Valdymo ekspertai“, ir atsakovų S. K. bei D. K. 2023 m. liepos 20 d. sudarytą taikos sutartį; nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės LUAB „STALESTA“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Valdymo ekspertai“, ieškinį atsakovams D. K. ir S. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Dainesta“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 17 d.
13. Taikos sutartimi atsakovai solidariai įsipareigojo sumokėti ieškovei 30 000 Eur į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą kasmėnesinėmis 5 000 Eur dydžio įmokomis, pradedant 2023 m. lapkričio 30 d. ir baigiant 2024 m. balandžio 30 d. (taikos sutarties 1 punktas). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip per dvi darbo dienas pateikti prašymą teismui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (taikos sutarties 12 punktas).
14. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byla užbaigta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.
15. Įstatyme nenumatytas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)galiojimo klausimas, kai byla užbaigiama nepriėmus procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pačios savaime galioti nenustoja – dėl to turi būti priimtas teismo procesinis sprendimas. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat jau ne kartą yra pasisakęs, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei išnyko šių priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017).
16. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, būtų kreipusi į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kaip tai numato taikos sutarties 12 punktas, taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų panaikinęs laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nutraukti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos, pradėtos pagal atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties, nes neegzistuoja bylos nutraukimo pagrindai, numatyti CPK 294 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai neatsisakė atskirojo skundo, o skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios priemonės nebuvo panaikintos (neišnyko apeliacijos objektas), apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.
18. Bylos šalims išaiškinama, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir (ar) panaikinimo reikia kreiptis į pirmosios instancijos teismą (CPK 148, 149 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
19. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui (pareiškėjui) galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-78-1120/2021).
20. Atsakovai atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau nurodo, kad šios sąlygos nustatymas priklauso nuo ieškovės gebėjimo įtikinamai aprašyti ieškinio pagrindą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
21. Iš pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė atsakovo S. K., kaip buvusio LUAB ,,STALESTA“ vadovo, ir atsakovo D. K., kaip buvusio LUAB ,,STALESTA“ akcininko, neteisėtais veiksmais, nustatytais Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑1555‑392/2023, kuria LUAB ,,STALESTA“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-611-881/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartis palikta nepakeista). Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtiną ieškinio pagrįstumą – ieškovė pagrindė.
22. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, toliau vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
23. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835‑464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
24. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes: ieškovė, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovų veiksmus, dėl kurių pateikia ieškinį; byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų mėginę ar ketintų sumažinti asmeninio turto sudėtį; aplinkybės dėl reikalavimo sumos dydžio ar atsakovų turimo turto apimties savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovų turto bei piniginių lėšų areštui.
25. Kaip teisingai pažymi atsakovai, ieškovės reikalavimo dydis ir atsakovų turto apimtis savaime nelemia grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovais, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie atsakovų, kurių turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, realius ketinimus perleisti turtą. Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovams pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti atsakovo turtinę padėtį nepakitusią, t. y. išlaikyti status quo. Kitaip tariant, vertinant galimą grėsmę, nebūtina turėti neginčijamų įrodymų, kad atsakovas iš tiesų siekia (sieks) perleisti savo turtą, taip apsunkindamas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pakanka, kad teismui yra pateikiami duomenys, jog sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir gali kilti dėl nesąžiningų atsakovo(-ų) veiksmų.
27. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad apie tokią grėsmę gali liudyti asmens jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys spręsti, jog tokių veiksmų, labai tikėtina, jis gali imtis ateityje, siekdamas išvengti nepalankaus jam sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017). Taigi, atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑648‑585/2020).
28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, rėmėsi ankstesnėmis teismų priimtomis ir įsiteisėjusiomis nutartimis, kuriose, be kita ko, nustatyti šie atsakovų nesąžiningi veiksmai: nepaisydami bendrovės sunkios finansinės padėties, bendrovės valdymo organai (atsakovai) sąmoningai pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos LUAB ,,STALESTA“ iškėlimo ir tolesniais veiksmais (nuostolingais sandoriais) dar labiau pablogino jau nemokia buvusios LUAB ,,STALESTA“ situaciją; LUAB „STALESTA“, vadovaujant S. K., verslas buvo perkeltas į susijusią įmonę – UAB „Dainesta“, kurios vadovu ir akcininku buvo S. K. sūnus D. K. (taip pat iki 2020 m. kovo 12 d. buvęs LUAB „STALESTA“ akcininku, o nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. LUAB „STALESTA“ direktoriaus pavaduotoju) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2‑1555‑392/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-611-881/2023). Minėti atsakovų veiksmai nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, ir jų papildomai nagrinėjamoje byloje įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytus atsakovų veiksmus, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokie atsakovų veiksmai iš tiesų negali būti vertinami kaip sąžiningi. Kadangi šioje byloje atsakovams yra pareikšti turtiniai reikalavimai, susiję su jų veiksmais valdant LUAB „STALESTA“, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus atsakovų ankstesnius veiksmus, nepaneigta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y. kad atsakovai gali imtis atitinkamų priemonių, siekdami išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
30. Įvertinus pirmosios instancijos teismo turinį, atskirojo skundo argumentus ir nurodytus motyvus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Teismas skundžiama nutartimi pritaikė 114 887,75 Eur laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
32. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis teisinis reglamentavimas reiškia tai, kad teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones ir tik tokia apimtimi, kad, viena vertus, byloje pareikšti reikalavimai būtų pakankamai užtikrinti, tačiau, antra vertus, laikinosios apsaugos priemonės atsakovo teisių bei teisėtų interesų nevaržytų didesne apimtimi, negu tai yra būtina užtikrinant šiuos reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1329-585/2019 21 punktas, 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-26-798/2022 110 punktas).
33. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau, įvertinant tai, kad taikos sutartimi atsakovai solidariai įsipareigojo sumokėti ieškovei 30 000 Eur į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą kasmėnesinėmis 5 000 Eur dydžio įmokomis, pradedant 2023 m. lapkričio 30 d. ir baigiant 2024 m. balandžio 30 d. (taikos sutarties 1 punktas) (nutarties 12-13 punktai), patikslintinas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos mastas – sumažinant jį nuo 114 887,75 Eur iki 30 000 Eur (taikos sutartimi nustatytų įsipareigojimų apimtimi).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą – sumažinant jį iki 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų).