Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stalesta“ nemokumo administratorės MB „Valdymo ekspertai“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stalesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys S. K., D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stalesta“ nemokumo administratorė MB „Valdymo ekspertai“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti UAB „Stalesta“ bankrotą tyčiniu.

2. Pareiškime nurodo, kad UAB „Stalesta“ bankroto procesas buvo inicijuotas ir iškeltas įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Dauguma šiame prašyme nurodytų tyčinio bankroto požymius atitinkančių veiksmų buvo atlikti galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), dalis buvo tęsiami įsigaliojus JANĮ, todėl pareiškimas turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, t. y. tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal JANĮ normas.

3. Susipažinus su UAB „Stalesta“ 2017 m. -2018 m. finansiniais dokumentais, nustatyta, kad nuo 2017 m. pabaigos bendrovėje turto sumažėjo 33 proc., įsipareigojimų padidėjo 31 proc., bendrovės nuosavas kapitalas krito 97 proc., nuostoliai padidėjo 95 proc. Akivaizdu, kad faktiškai UAB „Stalesta“ jau 2017 m. pabaigoje buvo nemoki, nes turimi per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertę, nuosavas kapitalas tapo neigiamu (- 10 055 Eur) ir įmonė patyrė nuostolių (- 14 109 Eur). Bendrovės valdymo organai nesiėmė jokių priemonių 2017 m. įmonės finansinei padėčiai pagerinti, tolimesnė bendrovės finansinė padėtis tapo dar blogesnė – 2018 m. pabaigoje bendrovės per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai (505 183 Eur) jau viršijo ne puse, o visą į bendrovės balansą įrašyto turto vertę (238 738 Eur), nuosavas kapitalas krito 97 proc. lyginant su 2017 m. buvusiu neigiamu nuosavu kapitalu, įmonės patiriami nuostoliai padidėjo net 95 proc. lyginant su 2017 m. patirtais nuostoliais. Nepaisant to, UAB „Stalesta“ nei valdymo organai, nei dalyviai ir toliau nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti bei neiniciavo bendrovės bankroto bylos. Tai, kad bendrovės finansinė padėtis 2018 m. buvo itin sunki patvirtina UAB „Stalesta“ vadovo S. K. informacinis pranešimas kreditoriui, kuriame nurodoma, kad nuo 2018 m. pradžios bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, nuo 2018 m. kovo visos sąskaitos, lėšos kasoje ir turtas yra areštuoti. Tame pačiame pranešime teigiama, kad bendrovė nuo 2019 m. rugsėjo mėn. nebevykdo veiklos, tačiau net ir nutraukus veiklą, bendrovės valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Be to, įmonės verslas, sutartys, darbuotojai buvo perkelti į naują įmonę – UAB „Dainesta“, kuriai vadovavo D. K.. Pareiškėjo nuomone, nurodyti bendrovės valdymo organų veiksmai atitinka vieną iš tyčinio bankroto požymių (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Nemokumo administratorei patikrinus bendrovės buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. tarp šalių UAB „Alvora“, UAB „Stalesta“ ir UAB „Dainesta“ buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl atsiskaitymų sureguliavimo. Susitarime šalys atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Stalesta“ yra skolinga UAB „Dainesta“ 90 000 Eur sumą pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000013, o UAB „Alvora“ bus skolinga UAB „Stalesta“ 89 780,63 Eur sumą pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000464, susitarė, kad UAB „Alvora“ tiesiogiai atsiskaitys su UAB „Dainesta“ jai pervesdama 89 780,63 Eur sumą. Tačiau iš UAB „Stalesta“ finansinių dokumentų matyti, kad susitarimo sudarymo metu UAB „Stalesta“ neturėjo pakankamai lėšų ir turto atsiskaityti su visais kreditoriais, turėjo kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti dengiami ankščiau nei atsakovo reikalavimas, UAB „Stalesta“ turtas buvo įkeistas VSDFV naudai, taip pat bendrovės turtas buvo areštuotas vykdomosiose bylose, todėl akivaizdu, kad toks susitarimas, kuriuo įmonės gautinos piniginės lėšos nukreipiamos susijusiai įmonei, yra ekonomiškai nenaudingas. Patikrinus bendrovės dokumentus, buvo rasta ir daugiau sandorių/susitarimų, prieštaraujančių tiek bendrovės, tiek jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, ekonomiškai nenaudingų, bloginančių bendrovės finansinę padėtį bei tokių, kuriais buvo siekiama išvengti taikomų ribojimų bendrovės piniginėms lėšoms. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ informaciją, paaiškėjo, kad tiek UAB „Stalesta“, tiek UAB „Dainesta“ yra susijusios įmonės, besiverčiančios ta pačia veikla (stogų dengimas, statyba), abi įmonės vykdė veiklą tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). UAB „Stalesta“ direktorius S. K. yra UAB „Dainesta“ direktoriaus D. K. tėvas, pats D. K. iki 2020 m. kovo 12 d. buvo UAB „Stalesta“ akcininku ir laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „Stalesta“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. Be to, 2019 m. buvo sudaryti 3 susitarimai su skirtingais juridiniais asmenimis, kuriu pagrindu UAB „Stalesta“ juridiniams asmenims perleisdavo reikalavimo teises į gautinas sulaikytas sumas. Nurodyti bendrovės valdymo organų veiksmai ir susitarimai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį.

5. Tarp šalių 2018 m. rugsėjo 5 d. susitarimas (tuo pagrindu atliktas mokėjimas) sudarytas tuo metu, kai UAB „Stalesta“ turėjo aukštesnės eilės kreditorių (trečios ir ketvirtos eilės), kurių reikalavimai priešingai nei UAB „Dainesta“ buvo pradelsti ir turėjo būti dengiami pirmiau nei UAB „Dainesta“. Taigi, darytina išvada, kad sudarytas susitarimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo eiliškumo tvarką, o tai yra pagrindas pripažinti egzistuojantį tyčinio bankroto požymį įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei egzistuojančią tyčinio bankroto prezumpciją įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

6. Patikrinus duomenis VMI elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje iSAF paaiškėjo, kad UAB „Stalesta“ nėra gavusi ir deklaravusi UAB „Strėlė Logistics“ sąskaitos 988,05 Eur sumai, tokios sąskaitos nėra ir tarp perduotų UAB „Stalesta“ dokumentų. Tarp įmonės dokumentų buvo rasta UAB „Strėlė Logistics“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. išrašyta sąskaita 988,05 Eur sumai ne UAB „Stalesta“, o UAB „NT statybų valdymas“ su žyma, kad sąskaita apmokėta 2018 m. rugsėjo 5 d.. Be to, tarp apskaitos dokumentų rastas ir tarpusavio skolų suderinimo aktas, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, UAB „Stalesta“ buvo skolinga UAB „Strėlė Logistics“ tik 0,72 Eur sumą. Pareiškėjos nuomone, tikėtina, kad 2019 m. kovo 28 d. susitarime nurodomos aplinkybės yra fiktyvios ir tokiu susitarimu tik buvo bandoma sumažinti UAB „NT statybų valdymas“ skolą UAB „Stalesta“ išvengiant tiesioginio apmokėjimo UAB „Stalesta“ dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeiti lėšų įkeitimą, išieškojimus vykdomosiose bylose. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu požymiu. Be to, paskutinė sudaryta ir VĮ Registrų centrui pateikta finansinė atskaitomybė yra už 2018 m., už 2019 m. – 2020 m. finansinės atskaitomybės pateiktos nebuvo.

7. D. K. įsigijus UAB „Dainesta“, UAB „Stalesta“ buvo pradėta kryptingai rengti bankrotui (pvz. nebepriimami nauji darbuotojai, grąžintas spausdintuvas, UAB „Stalesta“ vadovas S. K. ir UAB „Dainesta“ vadovas (taip pat jis buvo UAB „Stalesta“ akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas) D. K. pradėjo atlikinėti veiksmus, kuriais UAB „Stalesta“ lėšos, sutartys ir verslas pradėti perkėlinėti į UAB „Dainesta“. Visi UAB „Stalesta“ telefoninio, internetinio ryšio, informacinių technologijų ir kt. sutartys ir paslaugos buvo perkeltos UAB „Dainesta“, o įvertinus tarp šalių sudarytus susitarimus dėl mokėjimų perkėlimų ir įsipareigojimų perleidimų, darytina išvada, jog iš esmės UAB „Stalesta“ verslas buvo perkeltas į UAB „Dainesta“, kuri būtent tam tikslui ir buvo įsigyta. Taigi, yra pagrindas pripažinti egzistuojančią ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją.

8. Pareiškėjos nuomone, teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir pripažinti bankrotą tyčiniu, turi būti įvardinami ir atsakingi asmenys. UAB „Stalesta“ direktoriumi iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. K.. D. K. buvo UAB „Stalesta“ direktoriaus pavaduotoju iki 2019 m. gegužės 31 d. ir vieninteliu jos akcininku iki 2020 m. kovo 12 d., kuomet vieninteliu bendrovės akcininku tapo S. K.. UAB „Stalesta“ vardu veikė abu suinteresuoti asmenys D. K. ir S. K., D. K. veikė UAB „Stalesta“ vardu net ir po jo atleidimo iš direktoriaus pavaduotojo pareigų. Abiem suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie UAB „Stalesta“ taikomus turto areštus, priverstinius įkeitimus, abu dalyvavo nukreipiant bendrovės lėšas ir perkeliant verslą į UAB „Dainesta“, todėl atsakingais už tyčinį privedimą prie bankroto taip pat turi būti pripažinti abu suinteresuoti asmenys.

9. Suinteresuoti asmenys S. K. ir D. K. atsiliepimu į pareiškimą pripažinti UAB „Stalesta“ bankrotą tyčiniu prašo atmesti pareiškimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju veiksmai dėl kurių UAB „Stalesta” bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, turi būti vadovaujamasi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ normomis. Suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėja nepagrįstai prašyme remiasi ir JANI įstatymo nuostatomis.

10. Suinteresuoti asmenys nesutinka, kad tyčia delsė kelti įmonei bankrotą, nes jie iki paskutinio tikėjosi įmonę išsaugoti, dėjo pastangas atkurti mokumą, tačiau esminė priežastis, kodėl įmonė subankrutavo buvo UAB „Irdaiva“ bankrotas, dėl ko UAB „Stalesta“ negavo didelės pinigų sumos už atliktus darbus ir negalėjo atsiskaityti su tiekėjais. Didžiąją skolos dalį 2018 metais sudarė 297 529,72 Eur skola UAB „Irdaiva“. Tačiau ši skola buvo dengiama, o UAB „Irdaida“ neatsiskaitė su UAB „Stalesta“ už atliktus darbus, nes bankrutavo. Taigi, šiuo atveju nėra įrodyta, kad suinteresuoti asmenys tyčia nesikreipė dėl bankroto įmonei iškėlimo. 2019 m. įmonė veiklos jau nebevykdė ir nors suinteresuoti asmenys nesikreipė š teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nebuvo bankroto priežastis ir tai neblogino kreditorių interesų.

11. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. pasirašytas trišalis susitarimas tarp šalių UAB „Alvora“, UAB „Stalesta“ ir UAB „Dainesta“ jokios žalos įmonei nepadarė, priešingai jis buvo netgi naudingas UAB „Stalesta“, nes UAB „Stalesta“ buvo skolinga UAB „Dainesta“, o UAB „Stalesta“ 89 780,63 Eur buvo skolinga UAB „Alvora“, todėl sudarius trišalį susitarimą ir skolas sudengus, UAB „Stalesta“ negavo 89 780,63 Eur, o jos skola UAB „Dainesta“ sumažėjo 90 000 Eur. Suinteresuoti asmenys siekė išgelbėti įmonę, buvo uždėtas areštas įmonės sąskaitoms, todėl visas degančias skolas, kurių nepadengus įmonė visiškai negalėtų dirbti, prašė debitorių sumokėti kreditoriams. Tačiau tai nebuvo nenaudingi sandoriai ir įmonės turtinė padėtis dėl to nepakito. Nurodo, kad 2018 m. liepos 24 d. susitarimu tarp UAB „Amber Cargo“, UAB „Stalesta“, UAB „Dainesta“ ir G. B. 15 000 Eur avansas buvo įskaitytas UAB „Dainesta“, nes UAB „Stalesta“ dėl sunkios padėties įmonėje nesugebėjo vykdyti sutarties ir jos pareigas perėmė UAB „Dainesta“. Kadagi UAB „Stalesta“ nebuvo atlikusi darbų, o juos apsiėmė atlikti UAB „Dainesta“, todėl normalu, kad avansas atiteko šiai įmonei. Pažymėtina, kad jeigu UAB „Stalesta“ įsipareigojimų nebūtų perėmus UAB „Dainesta“ UAB „Stalesta“ patirtų nuostolius, nes reikėtų mokėti baudas dėl neatliktų stogo darbų, kadangi įmonė neturėjo tam resursų dėl areštuotų sąskaitų. Suinteresuoti asmenys nesutinka ir dėl automobilių Toyota Yaris ir Renault Master lizingo sutarčių nenaudingumo. UAB „Stalesta“ mokėjo pagal lizingo sutartis nedideles sumas, nes nenorėjo, kad beveik visiškai išmokėtas turtas atitektų lizingo bendrovei, kuri parduotų automobilį ženkliai pigiau nei jo vertė. Pažymi, kad suinteresuoti asmenys nesudarinėjo įmonei nenaudingų sandorių, nesisavino lėšų, nepervedinėjo jų kitoms įmonėms be pagrindo, o norėjo dirbti ir bandyti išgelbėti įmonę.

12. Pareiškėja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 3 dalies 2 punkte numatytų tyčinio bankroto požymį įrodinėja remdamasi tuo, kad UAB „Stalesta“ sudarydama susitarimą su UAB „Dainesta“ 2018 m. rugsėjo 5 d., turėjo 15 501,37 Eur skolą VSDFV ir 12 404,1 Eur skolą AB „Specializuota komplektavimo valdyba“. Tačiau suinteresuotų asmenų nuomone, šis susitarimas nepažeidė kreditorių interesų, nes UAB „Stalesta“ turėjo turto ir dar jai beveik 50 000 Eur turėjo sumokėti už atliktus darbus UAB „Irdaiva“. Vien turimų automobilių vertės pakanka padengti minėtas skolas VSDFV ir AB „Specializuota komplektavimo valdyba“. Taigi minėtu susitarimu nebuvo tyčia siekiama kažkaip apsunkinti kreditorinių reikalavimų patenkinimo.

13. UAB „Stalesta“ buhalterija buvo vykdoma elektronine programa. Apgaulingos apskaitos tvarkymą pareiškėja grindžia tik viena 988 Eur sąskaita faktūra, kuri pasak jos netinkamai įforminta. Suinteresuotų asmenų nuomone, tai neleidžia daryti išvados, kad buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, nes iš pateiktų buhalterinių dokumentų pareiškėja aiškiai nustatė turimą turtą, įsipareigojimus ir t.t. Jokie dokumentai nebuvo paslėpti, o tam tikrus neatitikimus visuomet galima išsiaiškinti ir pašalinti. Apgaulinga apskaita lėmusia tyčinį bankrotą galima pripažinti tik tokią apskaitą kuomet tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais objektyviai neįmanoma įvertinti įmonės nemokumo priežasčių. Šiuo atveju visi dokumentai yra, įmonės finansinę padėtį galima nustatyti, todėl nėra apgaulingo apskaitos tvarkymo, kaip tyčinio bankroto požymio.

14. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad kai kurios sutartys buvo perduotos siekiant sumažinti įmonei finansinę naštą ir išvengti bankroto, o ne skolas palikti UAB „Stalesta“, o veiklą perkelti į kitą įmonę. UAB „Stalesta“ 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į AB Telia LT, kad turimas paslaugų paketas būtų perkeliamas į UAB „Dainesta“, nes UAB „Stalesta“ stengėsi optimizuoti veiką, siekė sumažinti mokėjimų už nebūtinas paslaugas sumas. UAB „Stalesta“ perkėlusi paslaugas UAB „Dainesta“ išvengė netesybų nutraukiant išankstinę sutartį. Analogiškai ir su UAB „Baltnetos komunikacijos“, UAB „Baltic print“ ir UAB „Gelsva“ paslaugų perkėlimu iš UAB „Stalesta“ į UAB „Dainesta“. Šiuo atveju nebuvo perkeltos sutartys, kurios teikė UAB „Stalesta“ pelną, o priešingai UAB „Stalesta“ turėjo mokėti už minėtų įmonių teikiamas paslaugas. UAB „Dainesta“ iš to negavo naudos, išskyrus minėtų įmonių teikiamas paslaugas, už kurias pati susimokėjo.

15. Byloje nėra įrodymų, jog suinteresuoti asmenys būtų tyčia UAB „Stalesta“ privedę prie bankroto, todėl pareiškėjos prašymas yra visiškai nepagrįstas. Byloje nėra pakankamai požymių, kurie leistų daryti neabejotiną (labiau tikėtiną) išvadą, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

16. Nors pareiškėja prašyme prašo pripažinti suinteresuotus asmenis atsakingus už UAB „Stalesta“ bankrotą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Ne. e2-1383- 798/2021 išaiškino, kad nustačius, jog prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas, atsakingo už tyčinį bankrotą asmens nustatymo klausimas taip pat turėjo būti nagrinėjamas pagal šio įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 36 punktas). ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Suinteresuotų asmenų nuomone, šiuo atveju teismas neturėtų nurodyti atsakingų asmenų.

Pareiškimas tenkinamas.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Stalesta“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 20 d. Įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Valdymo ekspertai“. 2022 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti UAB „Stalesta“ kreditorių finansiniai reikalavimai 115 905,75 Eur sumoje. VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. įmonės direktoriumi buvo S. K.. Nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. kovo 12 d. įmonės akcininkas D. K., nuo 2020 m. kovo 12 d. įmonės akcininkas S. K.. Įmonės direktorius S. K. perdavė nemokumo administratoriui visą įmonės turtą, sudarė balansą 2022 m. kovo 31 d. duomenimis, pateikė paaiškinimus susijusius su vykdyta įmonės veikla, perdavė dalį (iki 2020 m.) bendrovės apskaitos dokumentų.

18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Pareiškimas iškelti UAB „Stalesta“ bankroto bylą teismui pateiktas 2022 m. kovo 7 d., nemokumo (bankroto) byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. balandžio 20 d. Pareiškimas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pateiktas 2023 m. sausio 10 d. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Stalesta“ nemokumo procesas buvo pradėtas ir prašymas dėl šio juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant aktualioms JANĮ nuostatoms. Tačiau sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia atsakovo veiksmais (neveikimu) ir iki JANĮ įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, todėl nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra pagrindas spręsti dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ nuostatos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamojoje praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas

19. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje; įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

20. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašo pripažinti UAB „Stalesta“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose, 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.

21. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą – teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (2 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas).

22. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis numato, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu: veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (1 punktas); atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (2 punktas).

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte

23. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžė kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

24. Byloje nustatyta, kad UAB „Stalesta“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą pateikti už 2018 m. laikotarpį. Balanso duomenimis už 2018 metus, įmonė turėjo turto už 238 738 Eur: ilgalaikio turto deklaruota už 37 226 Eur, trumpalaikio turto – 201 512 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 531 927 Eur, iš kurių 26 744 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 505 183 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Iš Pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad įmonė 2018 m. veikė nuostolingai (nuostolis 297 243 Eur). Kaip matyti, pagal 2018 m. duomenis bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau iš įmonės 2017 m. balanso duomenų matyti, kad jau ir tuo metu įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir įmonė patyrė nuostolių, t. y. turėjo turto už 354 891 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 364 946 Eur, taip pat įmonė veikė nuostolingai (nuostolis 14 109 Eur). Tai sudaro pagrindą išvadai, jog 2017 metų pabaigoje įmonė buvo nemoki.

25. Byloje esantis UAB „Stalesta“ vadovo S. K. informacinis pranešimas kreditoriui patvirtina, jog vadovui buvo žinoma, kad įmonė nuo 2018 m. pradžios susiduria su finansiniais sunkumais, nuo 2018 m. kovo mėn. visos sąskaitos, lėšos kasoje ir turtas yra areštuoti. Tačiau nepaisant to, UAB „Stalesta“ nei valdymo organai, nei dalyviai nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Be to, net ir nutraukus nuo 2019 m. rugsėjo mėn. įmonės veiklą bendrovės valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, kad jie siekė išsaugoti įmonę, stengėsi atkurti mokumą, nepagrįstos, nes jų veiksmai, t. y. įmonės verslas, sutartys, darbuotojai buvo perkelti į naująją įmonę UAB „Dainesta“, kuriai vadovavo D. K., neleidžia daryti išvados, kad UAB „Stalesta“ valdymo organai ėmėsi priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog nustatytos aplinkybės patvirtina esant tyčinio bankroto požymį nurodytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte

26. Pareiškėja pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė aplinkybėmis, kad buvo sudaryti sandoriai / susitarimai, prieštaraujantys bendrovės, kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, ekonomiškai nenaudingi, bloginantys finansinę padėtį bei tokie, kuriais buvo siekiama išvengti taikomų ribojimų bendrovės piniginėms lėšoms.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

28. Pareiškėjos teigimu buvo sudaryti šie ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai. Vienas iš jų, 2018 m. rugsėjo 5 d. tarp šalių UAB „Alvora“, UAB „Stalesta“ ir UAB „Dainesta“ sudarytas trišalis susitarimas dėl atsiskaitymų sureguliavimo. Susitarime šalys atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Stalesta“ yra skolinga UAB „Dainesta“ 90 000 Eur sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000013, o UAB „Alvora“ bus skolinga UAB „Stalesta“ 89 780,63 Eur sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000464, susitarė, kad UAB „Alvora“ tiesiogiai atsiskaitys su UAB „Dainesta“ jai pervesdama 89 780,63 Eur sumą. Taip pat pagal UAB „Stalesta“ 2018 m. birželio 22 d. prašymą UAB „Teikonta“ 2019 m. kovo 5 d. atsiskaitė su UAB „Stalesta“ kreditoriumi UAB „Dvilypis“ 2 200 Eur sumoje; pagal 2019 m. vasario 26 d. UAB „Stalesta“ pateiktą prašymą UAB „Teikonta“ pervedė UAB „Dainesta“ 1 585,06 Eur UAB „Stalesta“ priklausančių lėšų; pagal D. K. 2018 m. lapkričio 13 d. prašymą UAB „NT statybų valdymas“ sumokėjo UAB „Stalesta“ skirtą 4 816 Eur sumą į UAB „Dainesta“ sąskaitą; pagal 2018 m. lapkričio 13 d. S. K. prašymą UAB „NT statybų valdymas“ sumokėjo UAB „Dainesta“ papildomą 8 360,28 Eur sumą, kuri turėjo būti sumokama UAB „Stalesta“; pagal D. K. 2018 m. rugpjūčio 29 d. prašymą UAB „Adavas“ pervedė UAB „Dainesta“ 5 000 Eur UAB „Stalesta“ skirtą sumą; pagal S. K. 2019 m. gegužės 23 d. prašymą UAB „Stalesta“ susidariusi 212,35 Eur permoka AB Telia Lietuva buvo užskaityta į UAB „Dainesta“ atsiskaitymą už mobiliojo ryšio paslaugas; 2018 m. liepos 24 d. sudarytas susitarimas dėl mokėjimo įskaitymo, kuriuo šalys UAB „Amber Cargo“, UAB „Stalesta“, UAB „Dainesta“ ir G. B. sutarė, kad UAB „Amber Cargo“ sumokėtas 15 000 Eur avansas UAB „Stalesta“ pagal sudarytą rangos sutartį yra įskaitomas pagal UAB „Dainesta“ ir G. B. 2018 m. liepos 24 d. sudarytos sutarties visiško atsiskaitymo pinigų sumą, t. y. UAB „Stalesta“ gautos lėšos buvo panaudotos UAB „Dainesta“ įsipareigojimams vykdyti.

29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tiek UAB „Stalesta“, tiek UAB „Dainesta“ yra susijusios įmonės, besiverčiančios ta pačia veikla (stogų dengimas, statyba ir kt.). Abiejų įmonių buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). UAB „Stalesta“ direktorius S. K. yra UAB „Dainesta“ direktoriaus D. K. tėvas, pats D. K. iki 2020 m. kovo 12 d. buvo UAB „Stalesta“ akcininku. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. D. K. dirbo UAB „Stalesta“ direktoriaus pavaduotojo pareigose.

30. Kaip minėta, pagal byloje esančius duomenis UAB „Stalesta“ jau 2017 metų pabaigoje buvo nemoki. UAB „Stalesta“ neturėjo pakankamai lėšų ir turto atsiskaityti su visais kreditoriais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) 2018 m. liepos 12 d. sprendimu UAB „Stalesta“ turtas buvo įkeistas VSDFV naudai. Taip pat, kaip 2020 m. kovo 4 d. informaciniame pranešime nurodė UAB „Stalesta“ direktorius, nuo 2018 m. kovo mėn. UAB „Stalesta“ atsiskaitomosios sąskaitos, kasos lėšos, turimas turtas yra areštuotas.

31. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai, nes UAB „Stalesta“ sudaryti susitarimai ir sandoriai, kuriu metu UAB „Stalesta“ gautinos piniginės lėšos nukreipiamos susijusiai įmonei, buvo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi, blogino bendrovės finansinę padėtį.

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 3 dalies 2 punkte

32. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

33. Kaip jau minėta, 2018 m. rugsėjo 5 d. tarp šalių UAB „Alvora“, UAB „Stalesta“ ir UAB „Dainesta“ sudarytas trišalis susitarimas, kurio pagrindu šalys susitarė, jog UAB „Alvora“ 89 780,63 Eur UAB „Stalesta“ priklausančių lėšų perves į UAB „Dainesta“ sąskaitą, nors susitarimo sudarymo metu UAB „Stalesta“ neturėjo pakankamai lėšų ir turto atsiskaityti su visais kreditoriais. UAB „Stalesta“ 2018 m. birželio 18 d. turėjo įsiskolinimą VSDFV 15 501,37 Eur sumoje. VSDFV 2018 m. liepos 12 d. sprendimu UAB „Stalesta“ turtas buvo įkeistas VSDFV naudai. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad antstolio D. B. kontoroje dar 2018 m. kovo 30 d. buvo priimtas vykdomasis dokumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Stalesta“ atžvilgiu (išieškotojas UAB „Kečas“), o antstolė I. B. 2018 m. birželio 21 d. jau vykdė skolos išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 12 404,10 Eur skolos išieškojimo išieškotojo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“. Taip pat kaip matyti iš 2019 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo 2018 m. lapkričio 5 d. darbuotojas S. B. buvo atleistas iš UAB „Stalesta“, tačiau su juo nebuvo atsiskaityta. Minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei J. B., skola nebuvo išieškota iki pat bankroto iškėlimo, taigi su darbo santykiais priklausančios išmokos nebuvo mokamos ilgiau nei tris mėnesius.

34. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. trišalis susitarimas sudarytas tuo metu, kai UAB „Stalesta“ turėjo aukštesnės eilės kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti ir turėjo būti dengiami pirmiau nei UAB „Dainesta“. Todėl konstatuotina, kad sudarytas trišalis susitarimas, įmonės darbuotojo ir kitų kreditorių skolų nepadengimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo eiliškumo tvarką, o tai yra pagrindas pripažinti egzistuojantį tyčinio bankroto požymį įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei egzistuojančią tyčinio bankroto prezumpciją įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte

35. Pareiškėja apgaulingos apskaitos tvarkymą grindžia 988,05 Eur sąskaita faktūra, kuri yra netinkamai įforminta, taip pat tuo, kad paskutinioji finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui buvo pateikta už 2018 m., metinės finansinės atskaitomybės už 2019, 2020 m. VĮ Registrų centrui pateiktos nebuvo.

36. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, kad šie veiksmai ir (ar) neveikimas sąlygojo įmonės nemokumą ir buvo sąmoningi. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais.

37. Nustatyta, kad tarp šalių UAB „Stalesta“, UAB „NT statybų valdymas“ ir UAB „Strėlė Logistics“ 2019 m. kovo 28 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriame nurodoma, kad UAB „NT statybų valdymas“ yra skolinga UAB „Stalesta“, o UAB „Stalesta“ yra skolinga UAB „Strėlė Logistics“ 988,05 Eur sumą už paslaugas (krano nuomą), todėl UAB „NT statybų valdymas“ perveda 988,05 Eur sumą į UAB „Strėlė Logistics“ kaip užskaitą su UAB „Stalesta“ ir nuo apmokėjimo laikoma, kad UAB „NT statybų valdymas“ skola UAB „Stalesta“ sumažėja 988,05 Eur suma. Pareiškėja nurodė, kad patikrinus duomenis VMI elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje iSAF paaiškėjo, kad UAB „Stalesta“ nėra gavusi ir deklaravusi UAB „Strėlė Logistics“ sąskaitos 988,05 Eur sumai, tokios sąskaitos nėra ir tarp perduotų UAB „Stalesta“ dokumentų. Pasak pareiškėjos, tarp įmonės dokumentų buvo rasta UAB „Strėlė Logistics“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. išrašyta sąskaita 988,05 Eur sumai ne UAB „Stalesta“, o UAB „NT statybų valdymas“ su žyma, kad sąskaita apmokėta 2018 m. rugsėjo 5 d.

38. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl 988,05 Eur sąskaitos faktūros, nesudaro pagrindo laikyti, kad UAB „Stalesta“ apskaita buvo tvarkoma netinkamai tokiu mastu, jog tai būtų tyčinio bankroto priežastimi. Finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas (neparengimas), teismo vertinimu, taip pat pats savaime neįtakoja įmonės nemokumą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepateikė pakankamų duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto aplinkybių buvimą, todėl argumentai dėl šio punkto taikymo atmetami.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto

39. Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei.

40. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad D. K. 2018 m. balandžio 11 d. įsigijo UAB „Dainesta“. Kaip minėta, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tiek UAB „Stalesta“, tiek UAB „Dainesta“ yra susijusios įmonės, besiverčiančios ta pačia veikla (stogų dengimas, statyba ir kt.). UAB „Dainesta“ vadovas ir akcininkas D. K. iki 2020 m. kovo 12 d. buvo UAB „Stalesta“ akcininku, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „Stalesta“ direktoriaus pavaduotojo pareigose.

41. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Stalesta“ vadovas S. K. ir UAB „Dainesta“ vadovas D. K. atlikinėjo veiksmus, kuriais UAB „Stalesta“ lėšos, sutartys ir verslas pradėti perkėlinėti į UAB „Dainesta“: S. K. 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į AB Telia LT su prašymu nuo 2018 m. balandžio 25 d. perkelti iš UAB „Stalesta“ visų turimų paslaugų paketą į UAB „Dainesta“; S. K. 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į UAB „Baltnetos komunikacijos“ su prašymu nuo 2018 m. gegužės 1 d. perkelti iš UAB „Stalesta“ visų turimų paslaugų paketą į UAB „Dainesta“; S. K. 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į UAB „Baltic print“ su prašymu nuo 2018 m. gegužės 1 d. perkelti iš UAB „Stalesta“ visų turimų paslaugų paketą į UAB „Dainesta“; S. K. 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į UAB „Gelsva“ su prašymu nuo 2018 m. gegužės 1 d. perkelti iš UAB „Stalesta“ visų turimų paslaugų paketą į UAB „Dainesta“. Suinteresuoti asmenys pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčija, nurodo, kad kai kurios sutartys buvo perduotos siekiant sumažinti įmonei finansinę naštą ir išvengti bankroto. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. balandžio 15 d. UAB „Stalesta“ nebuvo priimami nauji darbuotojai. Teismas įvertinęs tai, kad UAB „Stalesta“ telefoninio, internetinio ryšio ir kt. sutartys ir paslaugos buvo perkeltos UAB „Dainesta“, bei įvertinęs aukščiau nurodytus tarp šalių sudarytus susitarimus dėl mokėjimų perkėlimo ir įsipareigojimų perleidimų, daro išvadą, jog UAB „Stalesta“ verslas buvo perkeltas į UAB „Dainesta“. Todėl yra pagrindas tokius veiksmus kvalifikuoti kaip veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme.

Dėl atsakingų asmenų

42. Pareiškėja nurodė, kad teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir pripažinti UAB „Stalesta“ bankrotą tyčiniu, turi būti įvardinami ir atsakingi asmenys. UAB „Stalesta“ vardu veikė abu suinteresuoti asmenys D. K. ir S. K., D. K. veikė UAB „Stalesta“ vardu net ir po jo atleidimo iš direktoriaus pavaduotojo pareigų. Pasak pareiškėjos, abiem suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie UAB „Stalesta“ taikomus turto areštus, priverstinius įkeitimus, abu dalyvavo nukreipiant bendrovės lėšas ir perkeliant verslą į UAB „Dainesta“, todėl atsakingais už tyčinį privedimą prie bankroto taip pat turi būti pripažinti abu suinteresuoti asmenys.

43. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl UAB „Stalesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas. ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį. Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos prašymą nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį, atmeta.

44. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

45. Patenkinus pareiškimą dėl UAB „Stalesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotų asmenų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stalesta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.