- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2-78-1120/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- R. V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ ieškinį atsakovui R. V. M. dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „RVM Investments“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: priteisti iš R. V. M. (toliau – atsakovas) 845 516,24 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 845 516, 24 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 845 516,24 Eur sumos sugrąžinimo ieškovei, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 845 516,24 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat prašė sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą antstolio Dainiaus Šidlausko vykdomojoje byloje Nr. 0178/20/01931.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, sustabdė turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą antstolio D. Šidlausko vykdomojoje byloje Nr. 0178/20/01931.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtas, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, buvo atliktas tik formalus ieškovės pateiktų įrodymų vertinimas, sprendė, kad tikslinga sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, pagal vykdomą pagal sprendimą už akių antstolio D. Šidlausko vykdomojoje byloje Nr.0178/20/01931.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Ieškovė BUAB „RVM Investments“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Civilinėje byloje yra gautos pažymos, patvirtinančios, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti. Nepagrista atsakovo pozicija, kad jis nėra gavęs teismo jam siųsti dokumentų.
6.2. Ieškovė pateikė atsakovo sudarytas sutartis dėl banko sąskaitos, internetinės bankininkystės, sudarytas su AB Šiaulių bankas, kuriame yra atsakovo banko sąskaita, taip pat ir atsakovo užpildytą anketą banko sąskaitos atidarymui. Atsakovas su banku sudarytoje internetinės bankininkystės sutartyje yra nurodęs savo adresą (duomenys neskelbtini) (tai yra tas pats adresas kuriuo teismo buvo išsiųsti ir įteikti teismo dokumentai atsakovui pasirašytinai du kartus). Atsakovas su banku sudarytoje banko sąskaitos sutartyje nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini). Abejose sutartyse su banku nurodytas ir toks pats atsakovo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kai jau teismui pateiktoje atstovavimo sutartyje atsakovas deklaruoja kitą tiek el. pašto, tiek ir gyvenamosios vietos adresą.
6.3. Kad atsakovas naudoja būtent nurodytą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) patvirtina ir civilinėje byloje Nr. e2-1585-254/2018, išnagrinėtoje Kauno apygardos teisme, pagal ieškovės pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atsakovui UAB Kauno saulėtekis pateiktas atsakovo pranešimas.
Atsiliepimas
6.4. Atsakovas atsakydamas į banko klausimą dėl jo profesinės veiklos, nurodė kad tai yra individuali veikla susijusi su nekilnojamu turtu. Bankas anketoje pateikė klausimą nurodyti užsienio šalis, su kuriomis bus vykdomos operacijos (nenurodžius valstybių, laikoma, kad asmuo operacijas vykdys Lietuvos Respublikos teritorijoje). Atsakovas valstybių nenurodė. Atsakovas atsakė bankui, kad jis yra tikrasis banko sąskaitos (atidarytos Lietuvoje) lėšų savininkas. Taigi, atsakovo verslo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsakovas anketoje nurodė, kad valiuta kuria planuoja atlikti operacijas yra eurai, taigi ir šie duomenys patvirtina atsakovo vykdomo verslo vietą Lietuvos Respublikoje (Europos sąjungoje). Anketoje atsakydamas į klausimą kur yra atsakovo mokesčių mokėjimo valstybė, nurodė, kad tai yra Lietuvos Respublika.
6.5. 2019 m. kovo 25 d. atsakovo Lietuvos Respublikoje AB Šiaulių banke atlikti mokėjimai patvirtina, kad atsakovas pavedimus atliko būdamas Lietuvos Respublikoje. Atsakovo banko sąskaitos AB Šiaulių banke išrašas, laikotarpiui nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2020 m. birželio 9 d., patvirtina, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje (Vilniuje) yra atlikęs įvairių buitinės paskirties (už maisto produktus prekybos centruose, sąskaitų apmokėjimas restoranuose, grynųjų pinigų paėmimo operacijos bankomatuose, ir pan.) mokėjimų banko kortele 78 kartus. Banko išraše nėra banko operacijos iš kurios būtų matyti, kad atsakovas būdamas Lietuvoje gyvena viešbutyje, kas tvirtina, kad atsakovas turi Lietuvoje gyvenamą vietą.
6.6. Atsakovas pateikė atstovavimo sutartį, sudaryta su advokatu V. R.. Tačiau iki atstovavimo sutarties su V. R., atsakovas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo A. T. P., kuris veikdamas kaip atsakovo atstovas bankroto administratoriui perdavė ieškovės dokumentus (tarp perduotų dokumentų nėra atsakovo paties su savimi sudarytų tariamų paskolos sutarčių). A. T. P. iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės atstovas. Į A. T. P. depozitinę sąskaitą atsakovas 2019 m. lapkričio 27 d. pervedė 10 000 Eur, 2019 m. lapkričio 19 d. pervedė 25 000 Eur ir 2019 m. gruodžio 4 d. pervedė 5 000 Eur, šių mokėjimų paskirtis – deponuotos lėšos ieškovės finansinių reikalavimų dengimui. Atsakovas apie šioje byloje pradėtą procesą žinojo iš savo atstovo A. T. P..
6.7. Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-788-567/2020, kurioje A. T. P. atstovauja atsakovą. Nurodytoje byloje A. T. P. 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad ieškovė bylinėjasi ir kitoje byloje su kitu asmeniu įmonės valdymo organu (atsakovu, nes kitos bylos kur ieškovė bylinėtųsi su valdymo organu nėra), taigi atsakovo atstovui A. T. P., kaip ir pačiam atsakovui, buvo gerai žinoma apie vykstantį teismo procesą. Ši aplinkybė atskirai pažymėta ir 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
6.8. Aplinkybę, kad atsakovas būna Lietuvoje patvirtina ir atsakovo 2019 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje pasirašytas apeliacinis skundas dėl 2019 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3341-535/2019. Prie apeliacinio skundo, siekdamas pagristi savo kaip ieškovės vadovo įgaliojimus, atsakovas pateikė ieškovės steigėjo sprendimą, kuriame atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra nurodytas tuo pačiu adresu, kaip ir teismo dokumentai įteikti šioje byloje, t. y. (duomenys neskelbtini).
6.9. Atsakovo pateiktos 2019 m. sausio 24 d., vasario 27 d., ir kovo 20 d. sutartys yra niekinės. Tikėtina, kad atsakovas pats su savimi šioje byloje pateiktas paskolos sutartis sudarė jau po bankroto bylos iškėlimo, atgaline data, tokios paskolų sutartys bankroto administratoriui perduotos nebuvo. Pateikiamos paskolos sutartys nėra nurodytos ir banko pavedimų detalėse, darant apmokėjimus. Iš ieškovės AB Šiaulių banko sąskaitos išrašo matyti, kad: 2019 m. kovo 25 d. atsakovui pervesta 300 000 Eur, paskirtis – pagal sutartį; 2019 m. kovo 25 d. atsakovui pervesta 350 000 Eur, paskirtis – pagal sutartį; 2019 m. kovo 25 d. atsakovui pervesta 195 516,24 Eur, paskirtis – pagal sutartį. Sutartys, kurių pagrindu atlikti mokėjimai, bankroto administratoriui nepateiktos.
6.10. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad yra nors vienas iš pagrindų, kai galima sustabdyti išieškojimo vykdymą. Nepagrįsti argumentai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tai kaip nors gali sutrukdyti įvykdyti galbūt atsakovui palankų teismo procesinį sprendimą. Atsakovas neturi turto į kurį antstolis galėtų nukreipti realizavimo veiksmus, išskyrus lėšas banko sąskaitoje, kurios šiuo metu yra antstolio depozitinėje sąskaitoje. Todėl turto realizavimo veiksmai nėra, ir nebus atliekami. Nėra pagrindo sutikti, kad teismas galėjo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iškils grėsmė įvykdyti galbūt atsakovui palankų teismo sprendimą. Šiuo metu iš atsakovo banko sąskaitos nurašytos piniginės lėšos yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, ir nėra prielaidų, kad piniginių lėšų buvimas antstolio depozitinėje sąskaitoje kaip nors pažeistų atsakovo teisėtus turtinius interesus. Išieškojimo veiksmai nėra vykdomi, todėl ir stabdyti išieškojimo vykdymo procese atsakovo nurodytais argumentais nėra pagrindo. Antstolis neskirsto piniginių lėšų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo metu kyla reali grėsmė atsakovo turtiniams interesams.
6.11. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymas nagrinėjamu atveju nekeltų abejonių, kadangi antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos yra apsaugotos, ir antstolis galės grąžinti atsakovui iš jo išieškotas lėšas. Teismas nepagrįstai tenkino prašymą dėl atsakovo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
1. Atsakovas R. V. M. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, taikyti procesines priemones už nesąžiningą ieškovės elgesį, bylą pripažinti turinčia konfidencialių duomenų, apimančią trečiųjų asmenų informavimą ir bylos duomenis bei pačią bylą vesti kaip uždarą teismo procesą ar dalį medžiagos – dėl banko sąskaitos ir išrašų duomenų – pripažinti nevieša. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį ir sustabdė sprendimo vykdymą, nes atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais, akivaizdu, kad ieškovė tyčia ir elgdamasi nesąžiningai pateikė neteisingus atsakovo gyvenamosios vietos duomenis. Akivaizdu ir tai, kad ieškovė suklaidindama teismą Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. eB2-2268-852/2020 nurodė, kad šios pervestos įmonės sumos laikomos atsakovo pajamomis, už kurias buvo pateikta bankroto administratoriaus deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai ir priskaitytos mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio sumos pagal teismui pateiktą 2020 m. lapkričio 26 d. atsiliepimą toje byloje. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė įrodinėja priešingas aplinkybes, kad tai jau yra atsakovo neteisėtai gautos pajamos, dėl kurių priimtas sprendimas už akių ir jos priteistos iš atsakovo kaip gražintinos įmonei. Toks ieškovės elgesys pripažintinas nesąžiningu. Administratoriaus elgesys nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, pas jį yra visi dokumentai, sutartys, akivaizdžiai neteisingai nurodytas teismas kuriam buvo pareikšti reikalavimai kaip neteismingam teismui.
7.2. Pagal byloje pateiktus dokumentus – atsakovas gavo ne pajamas, o paskolą, ir ieškovė nesiėmė teisingų ir pagrįstų veiksmų, šioms iškilusioms aplinkybės ištaisyti. Bankroto byloje pareikšta reikalavimų ne daugiau kaip 40 000 Eur sumai, tuo tarpu šiuo metu areštas taikytas daugiau nei 800 000 Eur sumai. Lėšos iš viso virš 300 000 Eur sumos jau buvo nuskaitytos iš atsakovo. Todėl, kad kai teismui tokį reikalavimą patenkinus iš išieškotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama, o ieškovės įgaliojimai bankroto byloje laikytini pasibaigę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
3. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
4. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atsakovui tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 845 516,24 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. 2020 m. spalio 12 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl 845 516,24 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už 845 516,24 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš atsakovo.
6. 2020 m. spalio 28 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame, be kita ko, atsakovas prašė sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą antstolio D. Šidlausko vykdomojoje byloje Nr. 0178/20/01931. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir sustabdė turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą antstolio D. Šidlausko vykdomojoje byloje Nr. 0178/20/01931.
7. Ieškovė atskirajame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, plačiai aprašo savo argumentus dėl nesutikimo su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriais grindžia atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrįstumą.
8. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai ir įrodymai, susiję su atsakovo galimu žinojimu apie prasidėjusį teismo procesą ir tinkamu jo informavimu, pirmosios instancijos teismo vertintini nagrinėjant atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės, tad šiuo atveju nevertinami, kaip nesudarantys pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos taikymo neteisėtumą (CPK 144 straipsnis). Šiame apeliaciniame procese vertintini tik ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
10. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tačiau atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taigi, laikė nustatytas abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Ieškovei su teismo nutartimi nesutinkant, vertintinas šių sąlygų egzistavimas.
11. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkino atsakovo pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių bei atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl laikytina, kad atsakovas tikėtinai pagrindė savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokiu atveju laikytina egzistuojanti pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
12. Nesutikdama dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, atskirajame skunde ieškovė teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdymą. Nesutinka, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tai gali sutrukdyti įvykdyti galbūt atsakovui palankų teismo sprendimą. Teigia, kad atsakovas neturi turto į kurį antstolis galėtų nukreipti realizavimo veiksmus, išskyrus lėšas banko sąskaitoje, kurios šiuo metu yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, todėl turto realizavimo veiksmai nėra, ir nebus atliekami. Mano, kad atsakovo piniginių lėšų buvimas antstolio depozitinėje sąskaitoje nepažeidžia atsakovo turtinių interesų. Teigia, kad išieškojimo veiksmai nėra vykdomi, todėl ir stabdyti išieškojimo vykdymo procese atsakovo nurodytais argumentais nėra pagrindo, kadangi antstolis neskirsto piniginių lėšų, todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu kyla reali grėsmė atsakovo turtiniams interesams. Mano, kad atsakovas, esant poreikiui, galės pasinaudoti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu.
13. Šioje byloje atsakovo prašymas sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, antstolio D. Šidlausko vykdomojoje byloje Nr.0178/20/01931 savo esme yra prašymas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
14. Sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymo klausimą yra aktualūs tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, įskaitytinai ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymas, galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018 ir kt.) Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
15. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumo principas.
16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
17. Šioje byloje priimtam sprendimui už akių įsiteisėjus, teismas ieškovei išdavė vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas vykdyti antstoliui, pradėta vykdomoji byla. Pirmosios instancijos teisme gautas ir priimtas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkino atsakovo pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių bei atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Tai reiškia, kad sprendimas už akių, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra panaikintas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad CPK tiesiogiai nenumato procedūros, kaip panaikinami vykdomieji raštai, tačiau sistemiškai aiškinant teisės normas, darytina išvada, kad jei panaikinamas teismo sprendimas (vykdytinas dokumentas) – netenka galios ir vykdomasis raštas (vykdomasis dokumentas). Šiuo atveju teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas gali priimti kitokį procesinį sprendimą, nei tas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, pavyzdžiui ieškinį atmesti, ieškovės naudai priteisti mažesnę sumą, nei tą, kuriai išduotas vykdomasis raštas ar kt. Įvykdžius vykdomąjį raštą dėl procesinio sprendimo, kuris panaikintas, net ir tuo atveju, jeigu ateityje būtų priimtas tokia pačia apimtimi ieškovei palankus procesinis sprendimas, neabejotinai iškyla grėsmė, kad galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos, kurią užbaigus išduotas vykdamasis raštas, nagrinėjimas galėjo būti atnaujintas (ką pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ir padarė), pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė esant būtina taikyti atsakovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones.
18. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė šiuo atveju yra bankrutavusi įmonė ir šioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei antstoliui išieškojus lėšas vykdymo procese iš atsakovo ieškovės naudai, būtų apsunkintas sprendimo vykdymo atgręžimo taikymas (CPK 760 straipsnis), kadangi įmonės atsiskaitymai su jos kreditoriais po bankroto bylos iškėlimo yra griežtai apriboti įstatymo. Todėl atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kuriuo turėtų būti taikomas sprendimo vykdymo atgręžimo institutas, būtų neabejotinai apsunkintas netaikius šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių.
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones atsakovui tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, taikant sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūrą inicijavusios šalies prašomas priemones, būtų pasiekti įstatymu deklaruojami laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai – iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti byloje status quo (esama padėtis).
20. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti prašymai dėl bylos medžiagos pripažinimo ne vieša ir uždaro teismo posėdžio turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kurio žinioje yra bylos dėl ginčo esmės (dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), kadangi šiame apeliaciniame procese sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas – laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymas. Be to, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl bylos medžiagos viešumo ir tokio prašymo netenkinus, atsakovas negalėtų pasinaudoti teisę į apeliaciją, kuri jam užtikrinta CPK 10 straipsnio 2 dalyje.
21. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.