- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-2216-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23151-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- Z. V., „ERGO Life insurance“ SE
- Trečiasis asmuo
- R. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. V. ir trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ ieškinį atsakovams Z. V. ir „ERGO Life insurance“ SE dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Baltic Arms“ ieškiniu prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo 2002-12-01 atsakovo Z. V. su „ERGO Life Insurance“ SE sudarytos Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų atsakovo atliktą 2019-10-07 pakeitimą dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėju, suėjus draudimo sutarties terminui (atliktą 2019-10-07 atsakovo prašymu dėl naudos gavėjo nurodymo, draudimo liudijimo Nr. 71-521-032074), taip pat prašo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovo reikalavimų užtikrinimui teismo 2022-11-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas atsakovo Z. V. su „ERGO Life Insurance“ SE sudarytos Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų atsakovo atlikto 2019-10-07 pakeitimo dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėju, suėjus draudimo sutarties terminui (atlikto 2019-10-07 atsakovo prašymu dėl naudos gavėjo nurodymo, draudimo liudijimo Nr. 71-521-032074) galiojimas ir vykdymas bei „ERGO Life Insurance“ SE uždrausta išmokėti atsakovo Z. V. sukauptas lėšas draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui R. V..
Šalies argumentai
3. 2023-07-31 atsakovas Z. V. ir trečiasis asmuo R. V. pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal teismo 2022-11-19 nutartį, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašo įpareigoti ieškovą UAB „Baltic Arms“ nedelsiant į teismo sąskaitą sumokėti 64 000 Eur, bei teismo nutartį vykdyti skubiai. Teigia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčas nepagrįstai išspręstas iš esmės. Dėl pareiškėjų finansinių problemų buvo nutraukta jų atstovavimo sutartis teisminiuose ginčuose dėl UAB „Skomė“ valdymo. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais iš pareiškėjų priteistos didelės bylinėjimosi išlaidos (iš „Ellora 4522899“ Ltd teisių perėmėjo Z. V. priteista 39 794,55 Eur, iš R. V. priteista 24 379,41 Eur, iš Z. V. priteista 70,25 Eur). Pareiškėjai yra pensininkai, neturi lėšų įvykdyti teismų sprendimų, todėl dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai gali patirti didelių nuostolių (papildomos išlaidos dėl priverstinio vykdymo, galimas vienintelio gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), praradimas ir kt.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi netenkino atsakovo Z. V. ir trečiojo asmens R. V. prašymo. Nurodė, kad:
4.1 galimus nuostolius pareiškėjai grindžia abstrakčiais teiginiais, kad neturi piniginių lėšų ir negali įvykdyti teismų sprendimais priteistų didelių bylinėjimosi išlaidų sumų, dėl ko gali patirti papildomų išlaidų dėl priverstinio vykdymo, išieškant minėtas sumas, ar net prarasti gyvenamąjį būstą, tačiau konkrečių įrodymų dėl galimų nuostolių realumo nepateikė;
Šalies argumentai
4.2 pareiškėjai neįrodinėja, kad nurodyti nuostoliai yra susiję būtent su šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y., kad nesustabdžius draudimo sutarties pakeitimo galiojimo ir vykdymo, minėtų galimų nuostolių pareiškėjai nepatirtų. Teismas 2022-11-29 nutartyje buvo nustatęs, kad skolininkui Z. V. priklausančios bei jam išmokėtinos piniginės lėšos iš „ERGO Life Insurance“ SE yra areštuotos antstolio patvarkymu;
Žemesnės instancijos teismas
4.3 teismas 2022-11-29 nutartimi nustatė, kad išmokėjus atsakovo sukauptas lėšas draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui – atsakovo sutuoktinei trečiajam asmeniui R. V., ir jai pasinaudojus teise disponuoti ginčo objektu tapusiomis lėšomis, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, būsimas piniginių lėšų išreikalavimas iš R. V. gali tapti neįmanomas. Kadangi teismo sprendimo, galimai priimto ieškovo naudai, įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo atsakovo galimybės disponuoti ginčo piniginėmis lėšomis, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas status quo dėl šių piniginių lėšų;
4.4 jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, nustatyti draudimai yra pernelyg varžantys pareiškėjų interesus, jie gali pateikti prašymą taikyti kitas savo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Atsakovas Z. V. ir trečiasis asmuo R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti Z. V. ir R. V. prašymą dėl nuostolių dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-29 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo – įpareigoti ieškovą UAB „Baltic arms“ nedelsiant į teismo sąskaitą sumokėti 64 000 Eur, atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka. Nurodo, kad:
2.1. nepagrįstas teiginys, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl galimų nuostolių dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pateikti įrodymai, patvirtinantys apeliantų pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Civilinėje byloje Nr. 2A-6-467/2023 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2023-07-13 nutartį, įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2016-11-30 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-866-567/2016, kuriais priteistos didelės bylinėjimosi išlaidos: iš „Ellora 4522899“ Ltd teisių perėmėjo Z. V. priteista 39 794,55 Eur, iš R. V. – 24 379,41 Eur, iš Z. V. – 70,25 Eur. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-6-467/2023 iš „Ellora 4522899“ Ltd teisių perėmėjo Z. V. papildomai priteista 10 000 Eur;
2.2. pateikti įrodymai, patvirtinantys daugiau nei 0,5 mln. eurų antstolių išieškomas sumas iš pensininko Z. V. ir jam pragyvenimui nustatytą minimalią laisvai disponuojamą sumą. R. V. taip pat yra pensininkė, kurią darbdavys bet kada gali atleisti iš bibliotekininkės pareigų. Iš R. V. priteista 24 379,41 Eur suma yra panašaus dydžio, kaip ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis šioje byloje sulaikytos „ERGO Life Insurance“ SE sąskaitoje sukauptos jai išmokėtinos lėšos;
2.3. galimų nuostolių ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių priežastinis ryšys yra tiesioginis – R. V. turi nedelsdama sumokėti 24 379,41 Eur (ir vykdymo išlaidas), kurias galėtų sumokėti, jei šioje byloje nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jos taikytos ieškovo prašymu, nors ieškinys teismui pateiktas, praleidus vienerių metų senaties terminą kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties;
2.4. bylos medžiaga patvirtina, kad šios lėšos priklauso ne Z. V., bet R. V., todėl antstolio areštas Z. V. lėšoms, šioms lėšoms netaikomas. Tokiu konstatavimu teismas pareiškė išankstinę savo nuomonę dėl galimo būsimo teismo sprendimo, dėl ko konstatuotina, kad teismas pažeidė CPK 21 straipsnio reikalavimus dėl nešališko bylos nagrinėjimo;
2.5. nepagrįstas teiginys, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, galimas būsimo teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, būsimas piniginių lėšų išieškojimas iš R. V. gali tapti neįmanomas. Tai – nelogiškas teiginys, nes jei civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 iš R. V. priteistos panašaus dydžio 24 379,41 Eur nedelsiant mokėtinos bylinėjimosi išlaidos nėra pagrindas atsirasti tokio dydžio R. V. nuostoliams, tai nėra pagrindo teismui skundžiamoje nutartyje teigti, kad galimo būsimo teismo sprendimo vykdymas byloje bus apsunkintas ar išvis neįmanomas. R. V. yra gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), savininkė;
2.6. teismas tvirtina, kad būtina užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-19 nutarties vykdymą, tačiau nepaaiškina, kodėl nereikia vykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016;
2.7. teismas nevertino prašyme pateiktų argumentų, kad tikrasis ieškinio šioje byloje pateikimo teismui tikslas – siekis sutrukdyti UAB „Skome“ akcininkams dalyvauti teisminiuose ginčuose dėl UAB „Skome“ valdymo susigrąžinimo iš neteisėto valdymo, siekiant, kad Z. V., R. V. ir jų valdomos / valdytos įmonės iki 2009-05-20 valdžiusios 70,4 proc. visų UAB „Skome“ akcijų, turėtų finansinių problemų ir negalėtų būti tinkamai atstovaujami teisminiuose ginčuose dėl UAB „Skome“ valdymo bylose. Dėl apeliantų finansinių problemų buvo nutraukta jų atstovavimo sutartis su advokatais. Todėl neteisėtai didelės vertės UAB „Skome“ turtą užvaldžiusi UAB „Baltic arms“ siekia, kad apeliantai netektų ne tik finansinės galimybės tęsti bylinėjimąsi teismuose dėl UAB „Skome“ valdymo susigrąžinimo iš neteisėto jų valdymo, kurio neteisėtumas nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, bet ir vienintelio gyvenamojo būsto.
Atsiliepimas
3. Ieškovas UAB „Baltic Arms“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundas nepagrįstas, o apeliantų teiginiai nėra pagrindas naikinti nutartį. Nurodo, kad:
3.1. civilinėje byloje Nr. 2A-6-467/2023 bendra iš apeliantų priteista suma yra 74 244,21 Eur. Apeliantas Z. V. yra sukaupęs apie 23 000 Eur kaupiamajame gyvybės draudime. Nagrinėjama byla iškelta, nes Z. V. šią sukauptą sumą vykdomosiose bylose (išieškoma daugiau nei 0,5 mln. Eur) bando nuslėpti nuo kreditorių, bandydamas ją perleisti R. V.;
3.2. apeliantai veikia nesąžiningai, bando nuo kreditorių lėšas nuslėpti, todėl abejotina, ar šias lėšas gavus 2022 m. gruodžio mėnesį (pasibaigus draudimo sutarčiai), lėšos būtų taupytos ir saugotos iki 2023-07-27 (teismo nutarties įsiteisėjimo dienos). Labiau tikėtina, kad per pusmetį jos būtų paslėptos nuo kreditorių arba panaudotos kitais tikslais;
3.3. kyla klausimas, kaip, gavus 23 000 Eur, būtų sumokėta teismo priteista 74 244,21 Eur suma. Minėti teismo sprendimai ir jais iš apeliantų priteistos sumos yra nesusiję su šios bylos ginčo dalyku ir taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl apeliantų deklaruojami nuostoliai būtų kilę nepriklausomai nuo šios bylos ir joje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių;
3.4. nutartyse, kurias pateikė apeliantai su pradiniu prašymu, kuriomis iš apeliantų priteisti nuostoliai, nėra priteistos procesinės palūkanos, tai reiškia, kad net ir delsiant sumokėti nuostolius, nuostoliai nedidėja;
3.5. apeliantai pripažįsta, jog kreditorių išieškojimo mastas viršija 0,5 mln. eurų, todėl naujos vykdomosios bylos iniciavimas (jeigu tokia būtų) nesukeltų papildomų neigiamų padarinių, nes iki šiol vykstantys išieškojimo procesai nėra rezultatyvūs;
3.6. 2022 m. UAB „Baltic Arms“ apyvarta siekė net ~ 2,5 mln. eurų, o grynasis pelnas net 394 746 Eur, ieškovui nevykdomos nemokumo ar skolų išieškojimo procedūros, todėl ieškovas būtų pajėgus kompensuoti nuostolius. 64 000 Eur išėmimas iš įmonės apyvartinių lėšų ieškovui keltų nuostolį, ko ir siekia apeliantai. Tikėtina, kad prašymu užtikrinti nuostolių atlyginimą ir skundu siekiama ieškovui sukelti nuostolių negautų pajamų forma.
4. Atsakovas „ERGO Life Insurance“ SE atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo Z. V. ir trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
4.1. teismas pagrindė savo teiginį, kodėl būsimas piniginių lėšų išieškojimas iš R. V. gali tapti neįmanomas;
Šalies argumentai
4.2. apeliantams, prašantiems taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kyla pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį. Apeliantai nepateikia įrodymų, kokiu būdu jie apskaičiuoja galimų 64 000 Eur nuostolių sumą. Kitose civilinėse bylose iš apeliantų priteistos bylinėjimosi išlaidos neturi priežastinio ryšio su pirmosios instancijos teismo 2022-11-19 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis;
4.3. vien apeliantų deklaratyvūs teiginiai apie galimus patirti didelius nuostolius (papildomos išlaidos dėl priverstinio vykdymo, išieškant teismo priteistas sumas, galimas vienintelio gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), praradimas ir kt.) negali būti pakankamu pagrindu pareikšto prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinimui;
4.4. apeliantai, prašydami įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (sumokėti 64 000 Eur užstatą), neįrodinėjo vienos iš būtinųjų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo iš ieškovo apsunkinimo arba neįmanomumo juos išieškoti. Nepateikė įrodymų, jog ieškovas jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nebūtų pajėgus apeliantams atlyginti jų patiriamus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
9. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-467/2022).
10. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017; kt.). CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: 1) realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, 2) tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, 3) tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
11. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).
12. Apeliantai teigia, kad nuostolių atsiradimas pagrįstas tuo, kad po to, kai nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo 2022-11-29 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas atsakovo Z. V. su „ERGO Life Insurance“ SE sudarytos Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų atsakovo atlikto 2019-10-07 pakeitimo dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėju suėjus draudimo sutarties terminui (atlikto 2019-10-07 atsakovo prašymu dėl naudos gavėjo nurodymo, draudimo liudijimo Nr. 71-521-032074) galiojimas ir vykdymas bei uždrausta „ERGO Life Insurance“ SE išmokėti atsakovo Z. V. sukauptas lėšas draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui R. V., apeliantams atsirado pareiga vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Civilinėje byloje Nr. 2A-6-467/2023 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2023-07-13 nutartį, įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2016-11-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016, kuriais iš nurodytos bylos ieškovų priteistos didelės bylinėjimosi išlaidos: iš „Ellora 4522899“ Ltd teisių perėmėjo Z. V. priteista 39 794,55 Eur, iš R. V. – 24 379,41 Eur, iš Z. V. – 70,25 Eur. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-6-467/2023 iš „Ellora 4522899“ Ltd teisių perėmėjo Z. V. papildomai priteista 10 000 Eur. Atsakovams neišgalint sumokėti įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistų sumų, gali būti pradėtas priverstinis vykdymo procesas, kurio pasekoje apeliantai patirtų nuostolių ir neproporcingus suvaržymus.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad toks tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas patvirtina būtinybę taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo priemones nagrinėjamoje byloje.
14. Teismas, spręsdamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Teismo 2022-11-29 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės buvo siekiama išsaugoti nepakitusią esamą teisinę padėtį (atsižvelgiant į byloje ieškovo pareikštų reikalavimų dalyką ir pobūdį). Apeliantai pareiškė prašymą užtikrinti 64 000 Eur dydžio galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą. Panašaus dydžio suma iš apeliantų yra priteista civilinėje byloje Nr. 2A-6-467/2023. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, jog apeliantams kitoje civilinėje byloje yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, savaime nepatvirtina nei apeliantų galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realumo nei tikėtino nuostolių dydžio.
15. Sutiktina su tuo, kad priverstinio vykdymo atveju, galimi tam tikri praradimai, tačiau šių galimų praradimų vertė nėra lygi išieškomai sumai. Prašyme dėl galimo nuostolių užtikrinimo nuostoliai nepagrįstai skaičiuojami kaip kitoje byloje priteista ir pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą išieškotina suma, kadangi ginčo dėl civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 priteistų bylinėjimosi išlaidų nėra, teismo sprendimai yra įsiteisėję. Apeliantų nurodomų nuostolių (papildomos išlaidos dėl priverstinio vykdymo, išieškant teismo priteistas sumas, galimas vienintelio gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), praradimas ir kt.) dėl galimo būsimo vykdymo proceso civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 dydis nėra susietas su civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, jokiu būdu nėra apskaičiuotas ir teismui nurodytas.
16. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad iš Z. V. antstoliai atlieka didesnės nei 0,5 mln. eurų sumos išieškojimą. Bylos duomenimis nustatyta, 2022-12-10 buvo areštuotos atsakovo sąskaitoje esančios lėšos 509 985,26 Eur sumai (DOK-205978). Taigi, esant tokio masto išieškojimui, išieškomų lėšų padidinimas civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 priteistos išieškotinos sumos dydžiu, esminės įtakos vykdymo veiksmams neturėtų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo turimas ir antstolių areštuotas itin dideles skolas, spręstina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuota ~23 000 Eur suma negali turėti įtakos vykdymo procesui.
17. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 papildomai iš R. V. priteista 24 379,41 Eur suma, t. y. suma, kuri lygi sumai, disponavimas kuria suvaržytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-29 nutartimi. Vien tai, kad draudimo sutartimi sukaupta suma būtų iš R. V. išieškoma, neturi įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 UAB „Baltic Arms“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, bylinėjimosi išlaidų didžioji dalis priteista UAB „Skome“ naudai. Taigi kito asmens, nei nagrinėjamoje byloje ieškinį pateikęs ieškovas, naudai.
18. Apeliantai teigia, kad yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad panaikinus teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, galimas būsimo teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išmokėjus atsakovo sukauptas lėšas draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui – atsakovo sutuoktinei trečiajam asmeniui R. V. ir pastarajai pasinaudojus savo teise disponuoti ginčo objektu tapusiomis lėšomis, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, būsimas piniginių lėšų išreikalavimas iš R. V. gali tapti neįmanomas. Kadangi šioje byloje yra sprendžiamas ne laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, o nuostolių užtikrinimo klausimas, tai teismo procesinis sprendimas, kuriuo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra tikrinamas dėl apeliaciniame procese taikomų ribojimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliantų vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu iš tikrųjų siekiama sutrukdyti UAB „Skome“ akcininkams dalyvauti teisminiuose ginčuose dėl UAB „Skome“ valdymo susigrąžinimo iš neteisėto valdymo, siekiant, kad Z. V., R. V. ir jų valdomos / valdytos įmonės iki 2009-05-20 valdžiusios 70,4 proc. visų UAB „Skome“ akcijų, negalėtų būti tinkamai atstovaujami teisminiuose ginčuose, dėl finansinių problemų buvo nutraukta apeliantų atstovavimo sutartis su advokatais. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir savo pažeistas teises ginti, naudodamasis advokatų paslaugomis. Neturint pakankamų lėšų, kiekvienam asmeniui yra užtikrinama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Argumentas dėl trukdymo kreiptis į teismą ir tinkamai atstovauti savo teises vertintinas kaip nepakankamai pagrįstas ir nutolęs nuo šiame procese nagrinėjamo klausimo, kadangi byloje dalyvauja ne tie patys juridiniai asmenys, negalima įvertinti, kokį teisminį procesą apeliantai norėtų inicijuoti.
20. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslis gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių būdas. Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, teismui nenustačius jo taikymui būtinų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-467/2022). Nagrinėjamu atveju įrodyti šias sąlygas turėjo pareigą apeliantai. Jų pateikti įrodymai ir išdėstytos aplinkybės pripažįstamos nepakankamomis patvirtinti apeliantų nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo realumą bei priežastinį ryšį su tų priemonių taikymu.
21. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad pagal aukščiau išdėstytus motyvus ir jais remiantis padarytas išvadas yra atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais ir nelemia kitokios teisinės išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
22. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas atsakovo Z. V. ir trečiojo asmens R. V. prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tinkamai įvertino prielaidų tokios priemonės taikymui (ne)egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nebuvo įrodytos atsakovo Z. V. ir trečiojo asmens R. V. nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo tikėtino realumo sąlygos, nėra pakankamas tokių nuostolių priežastinio ryšio su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagrindimas. Atsakovo Z. V. ir trečiojo asmens R. V. atskirojo skundo argumentai nesukuria pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo Z. V. ir trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.