- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-819-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23151-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- Z. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., ERGO Life Insurance SE
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, suinteresuoti asmenys R. V. ir ERGO Life Insurance SE.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Arms“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. V. (toliau – ir atsakovas), prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo 2002 m. gruodžio 1 d. atsakovo ir ERGO Life Insurance SE sudarytos Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. (Duomenys neskelbtini) su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (toliau – ir Gyvybės draudimo sutartis) atsakovo atliktą 2019 m. spalio 7 d. pakeitimą dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėju suėjus draudimo sutarties terminui.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Gyvybės draudimo sutarties pagrindu atsakovo sukauptas lėšas, uždrausti ERGO Life Insurance SE išmokėti šias lėšas naudos gavėjai R. V., sustabdyti Gyvybės draudimo sutarties galiojimą ir vykdymą.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindžia tuo, kad 2022 m. lapkričio 30 d. suėjus Gyvybės draudimo sutarties terminui, ERGO Life Insurance SE turės pareigą išmokėti atsakovo sukauptas lėšas Gyvybės draudimo sutartyje nurodytai naudos gavėjai – atsakovo sutuoktinei R. V.. Pagal 2016 m. liepos 21 d. susitarimą dėl vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, šios lėšos taps asmenine R. V. nuosavybe, ir išieškojimas iš šių lėšų atsakovo kreditorių naudai bus negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – sustabdė Gyvybės draudimo sutarties atsakovo atlikto 2019 m. spalio 7 d. pakeitimo dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėju suėjus draudimo sutarties terminui galiojimą ir vykdymą bei uždraudė ERGO Life Insurance SE išmokėti atsakovo sukauptas lėšas Gyvybės draudimo sutartyje nurodytai naudos gavėjai R. V.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį, reikalavimų faktinį bei teisinį pagrindą, taip pat pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
4.2. atsakovas yra skolingas ieškovei dideles pinigų sumas, atsakovo atžvilgiu nuo 2016 metų vykdomi išieškojimai eilėje vykdomųjų bylų. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, antstolio patvarkymu buvo areštuotos atsakovui priklausančios (esamos (būsimos)) piniginės lėšos, esančios ERGO Life Insurance SE, bei uždrausta priimti reikalavimo įvykdymą arba valdyti ar disponuoti šia turtine teise. Ieškovės teigimu, nepaisydamas šio patvarkymo, atsakovas ginčijamu 2019 m. Gyvybės draudimo sutarties pakeitimu sudarė vienašalį sandorį trečiojo asmens (sutuoktinės R. V.) naudai dėl turtinių teisių į draudimo išmoką neatlygintinio perleidimo. Be to, susitarimu dėl vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo sutuoktiniai susitarė, jog ankščiau aptartos lėšos taps asmenine R. V. nuosavybe. Taigi, ieškovės nuomone, atsakovas siekia nukreipti iš draudiko gautinas sukauptas lėšas (t. y. perleisti teisę gauti sukauptas lėšas) savo sutuoktinei, kuri šias lėšas įgytų asmeninės nuosavybės teise, todėl atsakovo kreditorių reikalavimai iš šių lėšų negalės būti tenkinami;
4.3. tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės gali pasunkėti arba tapti neįmanomas galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas. 2022 m. lapkričio 30 d. suėjus draudimo sutarties terminui draudikas ERGO Life Insurance SE turės pareigą išmokėti atsakovo sukauptas lėšas Gyvybės draudimo sutartyje nurodytai naudos gavėjai – atsakovo sutuoktinei R. V.. Pastarajai pasinaudojus savo teise savo nuožiūra disponuoti ginčo lėšomis, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, piniginių lėšų išreikalavimas iš R. V. gali tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį bei paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą, iš kurios 2 500 Eur turi būti lygiomis dalimis sumokėti atsakovui ir trečiajam asmeniui R. V.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. nutartis yra priimta dėl 2002 m. gruodžio 1 d. Kaupiamojo draudimo sutarties, tačiau tokios sutarties neginčija ieškiniu ieškovas, 2002 m. gruodžio 1 d. draudimo sutarties su ERGO Life Insurance SE atsakovas nėra sudaręs. Atsakovas ir R. V. yra sudarę su ERGO Life Insurance SE 2002 m. gruodžio 30 d. sutartį, kuri nėra šios civilinės bylos ginčo dalykas. Tad pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones draudimo sutarčiai, kuri nėra šios bylos ginčo dalykas;
5.2. pirmosios instancijos, nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė Gyvybės draudimo sutarties galiojimą ir vykdymą. Tai yra neproporcinga priemonė, kadangi neaišku, kam tektų atsakomybė dėl galimos atsakovo mirties pasekmių, negaliojant šiai sutarčiai. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui pakaktų draudimo išmokos išmokėjimo sustabdymo;
5.3. Gyvybės draudimo sutartis patvirtina, kad R. V. yra šios sutarties naudos gavėja nuo Gyvybės draudimo sutarties sudarymo. Todėl ieškovės teismui pateiktas 2019 m. spalio 7 d. prašymas dėl naudos gavėjo pakeitimo, jei toks ir būtų, niekaip neįtakoja Gyvybės draudimo sutarties naudos gavėjos R. V. teisių ir pareigų, ji ir be šio prašymo yra Gyvybės draudimo sutarties lėšų gavėja ir savininkė. Todėl nėra pagrindo ieškovei teigti, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai;
5.4. ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą sandoriui nuginčyti (CK 1.125 straipsnio 7 dalis; 6.66 straipsnio 3 dalis). Ieškovė žino apie atsakovo ir ERGO Life Insurance SE sudarytą Gyvybės draudimo sutartį ne vėliau kaip nuo 2018 m. birželio 20 d., nes ieškovė ir UAB „Skome“, kaip tretieji asmenys, dalyvavo civilinės bylos pagal BUAB „FF Lizingas" (Duomenys neskelbtini) ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančia ab initio (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini) ERGO Life Insurance SE draudimo išmokų pagal Gyvybės draudimo sutartį perleidimo (dovanojimo) sutartis.
Atsiliepimas
6. R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentus:
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra priimta dėl 2002 m. gruodžio 1 d. draudimo sutarties, tačiau ieškovė tokios sutarties neginčija ieškiniu;
6.2. nutartimi tenkintas ieškovo prašymas sustabdyti net Gyvybės draudimo sutarties galiojimą ir vykdymą, nors ieškiniu nėra ginčijama Gyvybės draudimo sutartis. Tokiu būdu dėl šios nepagrįstos teismo nutarties susidarė dviprasmiška padėtis dėl Gyvybės draudimo sutarties galiojimo - net jei ieškinys būtų dėl egzistuojančios Gyvybės draudimo sutarties, tačiau jos pačios sudarymo neginčijant, pažeidžiami atsakovo ir trečiojo asmens, kaip naudos gavėjo, interesai. Teismas neturėjo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pritaikytos ne dėl šios bylos ginčo dalyko.
7. ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. atskirajame skunde nurodoma, kad nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2002 m. gruodžio 1 d. Gyvybės draudimo sutarčiai, tačiau atsakovas tokios nėra sudaręs, jis yra sudaręs 2002 m. gruodžio 30 d. Gyvybės draudimo sutartį, kuri neva nėra šios bylos ginčo dalykas;
7.2. pirminėje ieškinio redakcijoje buvo rašymo (spausdinimo) neatitikimų, bet iš ieškinio turinio ir bylos medžiagos žinoma (suprantama), kad ieškovė ginčija atsakovo ir ERGO Life Insuarance SE sudarytos 2002 m. gruodžio 30 d. kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. (Duomenys neskelbtini) pakeitimą, padarytą 2019 m. spalio 7 d., nors ieškinio tekste yra rašymo (spausdinimo) neatitikimų atspausta ne 2002 m. gruodžio 30 d. data, o 2012 m. gruodžio 1 d. data;
7.3. iš atsakovo ir trečiojo asmens R. V. atsiliepimų į ieškinį matyti, kad jie nors ir atkreipė dėmesį į minėtą spausdinimo neatitikimą, bet atsikirtimus teikė dėl 2002 m. gruodžio 30 d. kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. (Duomenys neskelbtini) pakeitimo, atlikto 2019 m. spalio 7 d., t. y. faktiškai bylos dalyviai aiškiai ir teisingai identifikuoja ginčo objektą;
7.4. nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nėra rašymo (spausdinimo) neatitikimų - visur nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčiai Nr. (Duomenys neskelbtini), t. y. būtent tai, kurią atsakovas pripažįsta sudaręs, dėl kurios teikė atsikirtimus į ieškinį;
7.5. laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos Gyvybės draudimo sutarties pakeitimui, atliktam 2019 m. spalio 7 d. Ginčo dalyku yra ne visa Gyvybės draudimo sutartis, o tik jos 2019 m. spalio 7 d. pakeitimas, kurį teismas tinkamai identifikavo nutartimi ir jam pritaikė laikinąsias apsaugos priemones;
7.6. nutartimi nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tiems atvejams, jeigu atsakovas patirtų traumą ar mirtų – šiais atvejais draudimo išmoka būtų sumokama įprasta tvarka;
7.7. laikinosios apsaugos priemonės galioja tik 2019 m. spalio 7 d. Gyvybės draudimo sutarties pakeitimui, kuriuo atsakovas siekia nuo kreditorių ir vykdomąsias bylas vykdančių antstolių nuslėpti turtą (išmokėtinas sukauptas lėšas), jį perleidžiant R. V. – pasibaigus Gyvybės draudimo sutarčiai, įmokėtas lėšas atsakovas gautų ne asmeniškai, jos būtų sumokėtos jo sutuoktinei R. V., su kuria tuo pačiu nesąžiningu tikslu sudaryta vedybinė sutartis;
7.8. nutartimi pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes atsakovas siekia nuslėpti savo turtą nuo kreditorių išieškojimo. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, neabejotinai lėšas atgauti kreditoriams būtų neįmanoma;
7.9. iki 2019 m. spalio 7 d. pakeitimo R. V. naudos gavėja buvo tik vienu atveju – atsakovo mirties atveju. Šiuo atveju ji ir liko naudos gavėja, nes sustabdytas tik sukauptų lėšų, išmokėtinų pasibaigus Gyvybės draudimo sutarčiai, išmokėjimas, o ne draudimo išmokos išmokėjimas įvykus draudiminiam atvejui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Atsakovas po atskirojo skundo pateikimo pateikė papildomus paaiškinimus. Atsakovo papildomus paaiškinimus atsisakoma priimti, nes įstatymas nenumato, kad apeliaciniame procese apeliantas, be apeliacinio (atskirojo) skundo, teiktų papildomus paaiškinimus.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo atsakovo ir ERGO Life Insurance SE sudarytos Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. (Duomenys neskelbtini) su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ERGO Life Insurance SE (Gyvybės draudimo sutartis) atsakovo atliktą 2019 m. spalio 7 d. pakeitimą dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėju suėjus draudimo sutarties terminui.
12. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti Gyvybės draudimo sutarties pagrindu atsakovo sukauptas lėšas, uždrausti ERGO Life Insurance SE išmokėti atsakovo sukauptas lėšas Gyvybės draudimo sutartyje nurodytai naudos gavėjai R. V. ir sustabdyti Gyvybės draudimo sutarties galiojimą ir vykdymą.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nutarė sustabdyti Gyvybės draudimo sutarties 2019 m. spalio 7 d. pakeitimo dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėju suėjus draudimo sutarties terminui galiojimą ir vykdymą bei uždrausti ERGO Life Insurance SE išmokėti atsakovo sukauptas lėšas Gyvybės draudimo sutartyje nurodytai naudos gavėjai R. V..
14. Pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad, 2022 m. lapkričio 30 d. suėjus Gyvybės draudimo sutarties terminui, ERGO Life Insurance SE turės pareigą išmokėti atsakovo sukauptas lėšas Gyvybės draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui – atsakovo sutuoktinei R. V.. Pastarajai pasinaudojus savo teise disponuoti ginčo lėšomis, teismo sprendimo įvykdymas dėl ginčo lėšų išreikalavimo iš R. V. pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
15. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai nustatomos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, tai yra jeigu asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai (prima facie) pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluoti ieškinio reikalavimai, ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai, pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytus argumentus ir reikalavimus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą.
18. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio senaties termino reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu pasibaigimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nevertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymima, kad praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
19. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, teismas turi įvertinti bei aptarti atsakovo buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovės pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ji grindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
20. Pažymėtina, kad nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, bet ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įrodyti neabejotino jo nesąžiningumo; ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė actio Pauliana ieškinį atsakovui, prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovo 2019 m. spalio 7 d. atliktą Gyvybės draudimo sutarties pakeitimą dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėja pagal šią sutartį.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovo galimo siekio išvengti išieškojimo. Nagrinėjamu atveju tiek teismas, tiek ieškovė atsakovo nesąžiningumą siejo su atsakovo atliktais veiksmais, kuriuos ieškovė siekia nuginčyti pareikštu ieškiniu.
23. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, antstolis Donatas Kisielius 2018 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. (Duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui Z. V. priklausančias (esamas/būsimas) bei jam išmokėtinas pinigines lėšas iš ERGO Life Insurance SE. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad skolininkas neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, taip pat valdyti ir disponuoti areštuojama turtine teise. Atsakovas 2019 m. spalio 7 d. pateikė ERGO Life Insurance SE prašymą nurodyti (pakeisti) naudos gavėją draudimo termino pabaigoje, juo nurodant savo sutuoktinę R. V., taigi sudarydamas vienašalį sandorį, kuriuo R. V. perleista turtinė teisė į draudiko draudimo termino pabaigoje išmokėtinas lėšas. Pagal 2016 m. atsakovo ir trečiojo asmens R. V. sudarytą povedybinę sutartį trečiajam asmeniui R. V. pagal Gyvybės draudimo sutartį išmokėtos lėšos taptų jos asmenine nuosavybe.
24. Atsižvelgus į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės gali pasunkėti arba tapti neįmanomas galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas. Draudikui išmokėjus Gyvybės draudimo sutartyje nurodytai naudos gavėjai R. V. išmokas pagal Gyvybės draudimo sutartį, ir R. V. pasinaudojus savo teise disponuoti ginčo lėšomis, net ir neturint nesąžiningų ketinimų, teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų.
25. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
26. Atsakovas teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, kadangi, jas pritaikius, sustabdytas Gyvybės draudimo sutarties galiojimas ir vykdymas. Todėl atsiranda rizika, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovas prarastų Gyvybės draudimo sutartimi suteikiamą apsaugą.
27. Šie atsakovo pateikti argumentai yra nepagrįsti, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdytas tik atsakovo 2019 m. spalio 7 d. atlikto pakeitimo dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėja suėjus Gyvybės draudimo sutarties terminui galiojimas ir vykdymas, bet ne pačios Gyvybės draudimo sutarties galiojimas ir vykdymas.
28. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė sutarčiai, kuri nėra ginčo dalykas, t. y. 2002 m. gruodžio 1 d. atsakovo ir ERGO Life Insurance SE sudarytai kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčiai, nors 2002 m. gruodžio 1 d. atsakovas nėra sudaręs sutarties su ERGO Life Insurance SE.
29. Kaip paaiškino ieškovė, ieškinyje dėl spausdinimo apsirikimo nurodyta neteisinga Gyvybės draudimo sutarties data – 2002 m. gruodžio 1 d., nors turėtų būti 2002 m. gruodžio 30 d. Tačiau yra nurodytas teisingas Gyvybės draudimo sutarties numeris – Nr. (Duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė Gyvybės draudimo sutarties Nr. (Duomenys neskelbtini) pakeitimui, atsakovo atliktam 2019 m. spalio 7 d. Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad 2002 m. gruodžio mėn. 1 d. yra sudaręs su ERGO Life Insurance SE kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį ar kad be 2002 m. gruodžio 30 d. atsakovo ir ERGO Life Insurance SE sudarytos Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. (Duomenys neskelbtini) su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų atsakovas su ERGO Life Insurance SE yra sudaręs kitas sutartis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinyje buvo neaiškiai nurodytas ginčo dalykas.
30. Atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje nustatyta antroji būtinoji šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nurodoma laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl baudos skyrimo
32. Atsakovas prašo paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą, iš kurios 2 500 Eur turi būti lygiomis dalimis sumokėti atsakovui ir trečiajam asmeniui R. V..
33. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje.
34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningi siekė užvilkinti teismo procesą ar sąmoningai reiškė visiškai nepagrįstus reikalavimus. Atsižvelgus į tai, atmetamas atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeista.
Atsakovo Z. V. prašymą skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Arms“ 5 000 Eur baudą atmesti.