- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-2094-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23151-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Rosita Patackienė, Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- Z. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovėse „Baltic Arms“
- Trečiasis asmuo
- R. V., „ERGO Life Insurance SE“
- Advokatai
- Ugnius Pėdnyčia, Vygantas Barkauskas
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovėse „Baltic Arms“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys R. V. ir „ERGO Life Insurance SE“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB ,,Baltic Arms“ patikslintu ieškiniu atsakovui Z. V. prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo 2002-12-30 atsakovo su „ERGO Life Insurance“ SE sudarytos kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų atsakovo atliktą 2019-10-07 pakeitimą dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėja, suėjus draudimo sutarties terminui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. reiškia actio Pauliana ieškinį. Atsakovas Z. V. yra ieškovo skolininkas, kurio atžvilgiu vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai. Vykdymo procese antstolio surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas 2002-12-30 su „ERGO Life Insurance“ SE sudarė kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (toliau – Draudimo sutartis), kurioje yra vienintelis apdraustasis asmuo atsakovas Z. V.. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, antstolis 2018-01-17 patvarkymu areštavo atsakovo esamas / būsimas bei jam išmokėtinas pinigines lėšas iš „ERGO Life Insurance“ SE (nustatytas 167 277,96 Eur turto arešto mastas bei draudikui nurodyta skolininkui išmokėtinas lėšas pervesti į skolininko areštuotą sąskaitą);
1.2. vykdomojoje byloje antstolis 2022-10-26 informavo kreditorius, įskaitant ieškovą, kad 2022-10-26 nustatyta, jog baigia galioti atsakovo Z. V. su „ERGO Life Insurance“ SE sudaryta kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis. Antstolis informavo, kad pagal turimus duomenis atsakovas naudos gavėju draudimo sutarties galiojimo pabaigoje nurodė ne save, o savo sutuoktinę trečiąjį asmenį R. V.. Pakeitimas atliktas 2019-10-07. Antstolis 2022-10-26 informavo, kad 2022-10-26 peržiūrėjus Vedybų sutarčių registro duomenis nustatyta, jog atsakovas ir R. V. 2016-07-21 pakeitė 2004-02-09 sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį. Susipažinus su 2016-07-21 susitarimu dėl vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimo, matyti, kad lėšos, kurias pasibaigus atsakovo Z. V. sudarytai draudimo sutarčiai draudikas išmokės sutartyje nurodytam naudos gavėjui R. V., bus laikomos šio asmens asmenine nuosavybe ir išieškojimas iš šio turto pagal atsakovo prievoles bus negalimas;
1.3. Draudimo sutarties pakeitimu, kuriuo naudos gavėju nurodyta atsakovo sutuoktinė, atsakovas sudarė vienašalį sandorį trečiojo asmens R. V. naudai dėl turtinių teisių į draudimo išmoką neatlygintinio perleidimo, pažeisdamas esamų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Apie tokias aplinkybes ieškovui anksčiau nebuvo žinoma. Egzistuoja visos actio Pualiana sąlygos vienašalį atsakovo Z. V. 2019-10-07 sandorį pripažinti negaliojančiu;
1.4. atsakovas turi 264 269,52 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovui, išieškomą priverstine tvarka;
1.5. ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises. Ginčo sandoriu R. V. perleista turtinė teisė į draudiko draudimo termino pabaigoje išmokamas lėšas. Sudarydamas ginčijamą draudimo sutarties pakeitimą, atsakovas siekia nukreipti iš draudiko gautinas sukauptas lėšas savo sutuoktinei, kuri šias lėšas įgytų asmeninės nuosavybės teise, todėl atsakovo kreditorių reikalavimai iš šių lėšų negalės būti tenkinami. Nei iki, nei po ginčijamo vienašalio sandorio sudarymo (2019-10-07) atsakovas Z. V. neatsiskaitė nei su ieškovu, nei su kitais kreditoriais. Atsakovo galimybė atsiskaityti su ieškovu yra hipotetinė, nes atsakovas oficialiai beveik neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovo pajamas sudaro gaunama renta ir Valstybinio socialinio draudimo išmokos, tačiau iš šių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti išskaitoma suma (vidutiniškai 298,64 Eur / mėn.) yra nereikšminga bendros išieškotinos skolos dydžio kontekste;
1.6. nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Apie ginčijamą sandorio dalį, t. y. aplinkybę, kad naudos gavėju draudimo išmokai gauti atsakovas nurodė savo sutuoktinę, ieškovas sužinojo 2022-10-26 iš antstolio pranešimo. Ši informacija pasitvirtino 2022-11-15 antstoliui pateikus iš draudiko gautą atsakymą ir jo priedą. Anksčiau apie ginčijamą pakeitimą sužinoti nebuvo galimybės, kadangi tokios informacijos atsakovas Z. V. neatskleidė ne ieškovui ir vykdomąsias bylas vykdančiam antstoliui;
1.7. skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Aplinkybių, dėl kurių atsakovas Z. V. būtų turėjęs sudaryti vienašalį sandorį sutuoktinės naudai, ją nurodant naudos gavėja, nebuvo. Vienašalis sandoris sudarytas tik tam, kad atsakovas galėtų išvengti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymo ir jam taikomų disponavimo turtu ir turtinėmis teisėmis apribojimų realaus taikymo;
1.8. atsakovas Z. V. ir trečiasis asmuo R. V. buvo nesąžiningi. Sandorį atsakovas sudarė su savo sutuoktine, todėl preziumuojamas atsakovo nesąžiningumas, nes jis sudarė sandorį savo sutuoktinės naudai. Trečiasis asmuo R. V., kuriai perduota turtinė teisė, taip pat buvo nesąžininga (CK 6.67 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, kaip ir R. V., žinojo apie Z. V. atžvilgiu vykdomus teismo procesinius sprendimus, ir tai, kokio masto reikalavimai yra išieškomi ieškovui ir kitiems kreditoriams. Atsakovas žinojo apie antstolio 2018-01-17 patvarkymą ir juo nustatytus ribojimus.
2. Atsakovas Z. V. prašė nutraukti bylą CK 1.137 straipsnio pagrindu arba nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, arba palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, arba teismui nusprendus nagrinėti ieškinį – ieškinį atmesti. Atsakovas prašė dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirti ieškovui baudą, apie prašymą pasirašiusio advokato Ugniaus Pėdnyčios elgesį pranešti Lietuvos advokatūrai. Atsakovas prašė skirti ieškovui baudas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį, kuriuo siekiama ieškinyje neskelbiamų tikslų, taip pat dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ketvirtą kartą tikslinant ieškinį, tokiais veiksmais siekiant vilkinti procesą šioje byloje. Nurodė, kad:
2.1. ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti. Ieškovas apie draudimo sutartį žino ne vėliau, kaip nuo 2018-06-20, nes J. M. vadovaujamos UAB ,,Baltic Arms“ ir UAB ,,Skomė“ kaip tretieji asmenys dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-1026-1044/2021 nagrinėjime. BUAB ,,FF lizingas“ 2018-06-20 ieškinio inicijavimui pritarė BUAB ,,FF lizingas“ kreditorių susirinkimas, kurio pirmininku buvo UAB ,,Baltic Arms“. Ieškovas UAB ,,Baltic Arms“ apie Draudimo sutartį žinojo dar anksčiau. Civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021 UAB ,,Baltic Arms“ ir UAB ,,Skomė“ atstovavo advokatas Vygantas Barkauskas;
2.2. išieškojimus iš atsakovo vykdantis antstolis Donatas Kisielius aktyviai domėjosi Draudimo sutartimi, reikalavo informacijos iš Z. V. ir „ERGO Life Insurance“ SE. 2021-01-07 turto arešto aktų registras įregistravo papildomą didesnio dydžio Draudimo sutarties lėšų areštą. Ieškovas nepaaiškino, kodėl po 2021-01-07 nebesidomėjo Draudimo sutartimi. UAB ,,Skomė“ ir ieškovas UAB ,,Baltic Arms“, šių įmonių vadovas ir UAB ,,FF lizingas“ akcininkas J. M. informaciją apie Draudimo sutartį žino nuo 2013-09-26 iš vykdomosios bylos Nr. 0013/12/01254. Ieškovas UAB ,,Baltic Arms“, atstovaujas advokatų, žinojo apie Draudimo sutarties vykdymą nuo 2013 m., atidžiai sekė jos eigą, ir reaguodavo, todėl turėjo žinoti ir apie 2019-10-07 Draudimo sutarties pakeitimą. Tai patvirtina ir ieškovo teismui pateikta informacija apie antstolio Donato Kisieliaus 2018-01-17 ir 2021-01-07 patvarkymus dėl šios draudimo sutarties;
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021, kuriuo atmestas UAB ,,FF lizingas“ ieškinys atsakovui Z. V., konstatuotos šiam ginčui prejudicinį ryšį turinčios aplinkybės – 2016-06-29 atsakovo patirtos sunki politrauma. Teismas minėtoje byloje padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygos, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio;
2.4. ieškovo gydymas tęsiamas ir sudėtingos chirurginės operacijos vis dar vykdomos. Tikrieji ieškinio pateikimo tikslai slepiami nuo teismo. J. M. vadovaujamos UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“ siekia fizinio, moralinio susidorojimo su atsakovu, apsunkinti jį teisminiais ginčais, kad pavyktų tęsti neteisėtai užvaldytos UAB ,,Skomė“ valdymą.
3. Trečiasis asmuo R. V. prašė nutraukti bylą CK 1.137 straipsnio pagrindu, teismui atsisakius ginti apsimestines ieškovo teises, o teismui nusprendus nagrinėti ieškinį: nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu arba palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, arba atmesti ieškinį. Prašė skirti ieškovui baudą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apie prašymą pasirašiusio advokato Ugniaus Pėdnyčios elgesį pranešti Lietuvos advokatūrai. Prašė skirti ieškovui baudas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reiškiant ieškinį, kuriuo siekiama ieškinyje neskelbiamų tikslų, taip pat dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ketvirtą kartą tikslinant ieškinį, siekiant vilkinti procesą šioje byloje. Nurodė, kad:
3.1. R. V. nežinojo nei apie šį, nei apie kitus Draudimo sutarties pakeitimus, išskyrus tą faktą, kad nuo Draudimo sutarties sudarymo R. V. yra naudos gavėja visais Draudimo sutarties atvejais. Apie Draudimo sutarties pakeitimus R. V. niekas nepranešė;
Šalies argumentai
3.2. ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau jo neprašė atnaujinti, nenurodė termino praleidimo priežasčių. Ieškovo teiginys, kad apie ginčo sandorį sužinojo iš 2022-10-26 antstolio Donato Kisieliaus, yra klaidinantis. Ieškovas apie Draudimo sutartį žino iš 2017 m. inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-1026-1044/2021, kurioje nagrinėtas BUAB ,,FF lizingas“ ieškinys atsakovams Z. V. bei jo dukteriai V. V. dėl prašymo pripažinti negaliojančiomis 2016 m. ir 2017 m. „ERGO Life Insurance“ SE draudimo išmokų pagal Draudimo sutartį perleidimo sutartis. Ieškinys buvo atmestas;
3.3. ieškovo vadovas J. M. informaciją apie Draudimo sutartį sužinojo 2013 m. iš vykdomosios bylos Nr. 0013/12/01254, kurioje antstolis Vitalis Milevičius vykdė skolos išieškojimą iš UAB ,,Skomė“. J. M. yra ne tik ieškovo, bet ir UAB ,,Skomė“ direktorius nuo 1997 m., todėl ieškovui žinoma visa informacija, kurią žino ir UAB ,,Skomė‘ iš vykdomosios bylos Nr. 0013/12/01254. UAB ,,Skomė“ aktyviai dalyvavo vykdomojoje byloje Nr. 0013/12/01254, skundė teismui visus antstolio Vitalio Milevičiaus patvarkymus, siekė sustabdyti nurodytą vykdomąją bylą;
3.4. ieškovas, atstovaujamas advokatų, žinojo apie Draudimo sutartį nuo 2013 m., atidžiai sekė jos eigą ir reaguodavo, todėl turėjo žinoti ir apie Draudimo sutarties pakeitimus. Tai patvirtina ir ieškovo teismui pateikti Turto arešto aktų registro duomenys, kurie antstolio Donato Kisieliaus keisti jo 2018-01-17 ir 2021-01-07 patvarkymais. Šių vykdomųjų bylų išieškotojai yra ieškovas ir UAB ,,Skomė“, kurioms vadovauja J. M., aktualiu metu buvo ir BUAB ,,FF lizingas“, kurios kreditorių komiteto pirmininkė UAB ,,Baltic Arms“ vadovavo šio bankroto procedūroms Visi šie trys juridiniai asmenys atidžiai sekė draudimo sutarties vykdymą ir patys, ir per antstolį Donatą Kisielių.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo „ERGO Life Insurance“ SE atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo Z. V. 2019-10-07 pateiktas prašymas nurodyti (pakeisti) naudos gavėją draudimo termino pabaigoje, juo nurodant savo sutuoktinę R. V., yra vienašalis sandoris, kurio sudarymui trečiasis asmuo „ERGO Life Insurance“ SE neturėjo ir negalėjo turėti įtakos. Nuo šios civilinės bylos rezultato priklausys, kuriam subjektui trečiasis asmuo „ERGO Life Insurance“ SE turės išmokėti pinigines lėšas pagal draudimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo 2002-12-30 atsakovo Z. V. su „ERGO Life Insurance“ SE sudarytos kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų atsakovo atliktą 2019-10-07 pakeitimą dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėja, suėjus draudimo sutarties terminui. Priteisė iš atsakovo Z. V. ieškovui UAB ,,Baltic Arms“ 4 813 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš atsakovo Z. V. 58,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu. Teismas nurodė, kad:
5.1. Draudimo sutartyje nurodyta, kad pasibaigus draudimo terminui draudimo išmoką gauna draudėjas. Ginčo sandoriu buvo pakeista Draudimo sutarties nuostata ir naudos gavėju, pasibaigus draudimo terminui, nurodytas ne atsakovas, o jo sutuoktinė R. V.;
5.2. ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą Z. V.. Ieškovas turi 264 269,52 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą egzistavo tiek ginčo sandorio sudarymo metu, tiek egzistuoja iki šiol;
5.3. ginčijamas 2019-10-07 vienašalis sandoris neabejotinai pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises. Šiuo vienašaliu atsakovo sandoriu buvo panaikinta ieškovo teisė nukreipti išieškojimą į atsakovo sukauptas pinigines lėšas. Kito turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, atsakovas Z. V. neturi. Nuo 2016–2017 m. vykdomi priverstiniai skolos išieškojimai, tačiau skolos dengiamos nežymiai;
5.4. teismas nesutinka su atsakovo argumentu dėl ginčo sandorio sudarymo privalomumo. Aplinkybė, kad atsakovui reikalingos lėšos gydymui, nereiškia, kad atsakovas privalėjo sudaryti kreditorių interesus pažeidžiantį ginčo sandorį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-27 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021 nėra nustatytos šiai bylą prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, susijusios su ginčo sandorio privalomumu ar neprivalomumu. Įvertinęs atsakovo nurodytas priežastis, teismas sprendžia, kad jos negali būti vertinamos kaip privalomumas ginčo sandoriui sudaryti;
5.5. atsakovas ir trečiasis asmuo nepagrįstai ieškovo sužinojimą apie ginčo sandorį sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-1026-1044/2021. Turi būti nustatyta, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti būtent apie 2019-10-07 atsakovo vienašalį sandorį, o ne apie Draudimo sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021 nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su atsakovo 2019-10-07 vienašaliu sandoriu dėl naudos gavėjo pakeitimo, minėtoje byloje nebuvo pateiktas 2019-10-07 atsakovo pranešimas. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas apie ginčo sandorį sužinojo ar galėjo sužinoti anksčiau, nei 2022-10-26. Konstatuotina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana institutui taikyti nėra praleistas;
5.6. egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos pripažinti 2019-10-07 vienašalį sandorį, kuriuo buvo pakeistas naudos gavėjas, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 6.66 straipsnio pagrindu;
5.7. nenustatyta, kad ieškiniu ieškovas būtų siekęs kitų tikslų, nei ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir ieškovas turėtų galimybę nukreipti savo reikalavimą į atsakovui priklausančias sukauptas pinigines lėšas. Vien tai, kad ieškovas keturis kartus tikslino ieškinį, savaime nereiškia, kad ieškovas vilkina bylos nagrinėjimą. Atsakovo ir trečiojo asmens prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas. Nenustatyta ieškovą atstovavusio advokato Ugniaus Pėdnyčios veiksmų, dėl kurių reikėtų informuoti Advokatų tarybą;
5.8. ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 578 Eur dydžio žyminis mokestis ir 4 235 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 4 813 Eur. Byloje patirtos 58,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovas Z. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti CK 1.137 straipsnio pagrindu, teismui atsisakant ginti apsimestines ieškovo teises arba ketvirtą patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtinu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas); nusprendus ieškinį nagrinėti, ieškinį atmesti; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-29 nutartį; skirti 2016-06-29 įvykio, kurio pasekoje Z. V. patyrė sunkias politraumas, vietos ((duomenys neskelbtini)) apžiūrą ir surašyti apžiūros protokolą; dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teikiant ketvirtą ieškinio versiją, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, nubausti ieškovą UAB „Baltic arms“ 5 000 Eur bauda, 50 proc. jos sumokant lygiomis dalimis atsakovui Z. V. ir trečiajam asmeniui R. V.; dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant be teisinio pagrindo likti šios bylos dalyviu ir tai pripažinus teismo posėdyje, drauge su ieškovu vilkinant bylos nagrinėjimą, nubausti „ERGO Life Insurance“ SE dėl prisidėjimo prie ieškovo vykdyto bylos nagrinėjimo vilkinimo pirmosios instancijos teisme – nubausti šį trečiąjį asmenį 4 000 Eur bauda, 50 proc. jos sumokant lygiomis dalimis atsakovui Z. V. ir trečiajam asmeniui R. V., priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodo, kad:
6.1. teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl atsakovo 2024-04-30 rašytiniuose paaiškinimuose (9-oje jų dalyje) ir ieškovo atstovo bei Z. V. paaiškinimų baigiamųjų kalbų metu apie tai, kad Draudimo sutarties pagrindu sukauptos ir išmokamos lėšos R. V. asmenine nuosavybe tapo nuo 2016-07-21, pasirašius 2002-02-09 Z. V. ir R. V. Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimą. Ieškovas šį povedybinės sutarties pakeitimą pripažįsta ir jo neginčija;
6.2. „ERGO Life Insurance“ SE 2022-11-24 atsakyme nurodė, kad Draudimo sutartis buvo keista 3 kartus – 2018-06-01 metams stabdytos įmokos, 2019-06-01 įmokos stabdytos visam laikui, 2019-10-01 pakeistas naudos gavėjas. Draudimo įmonė patvirtino, kad 2019-10-07 atsakovo raštas nėra Draudimo sutarties pakeitimas. Draudimo sutarties 2019-10-07 pakeitimas yra ne sutarties pakeitimas, o tik atsakovo pranešimas, kad 2002-02-09 Z. V. ir R. V. Vedybų (povedybinės) sutarties 2016-07-21 pakeitimu sukauptų draudimo sutarties lėšų savininke tapo R. V.. Teisminis ginčas negali sukelti teisinių pasekmių, nes tebėra galiojantis 2016-07-21 Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimas. Vedybų (povedybinė) sutartis įregistruota viešame registre, t. y. žinoma ir ieškovui UAB „Baltic arms“;
6.3. teismas nevertino atsakovo ir trečiojo asmens R. V. argumentų dėl ieškinio senaties. Teismas nepasisakė dėl CK 66 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad kreditorius actio Pauliana ieškinį gali pareikšti per vienerius metus nuo sužinojimo arba nuo tada, kada turėjo sužinoti apie ginčo sandorį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad J. M. vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, atstovaujami advokatų, nuo 2013-09-26 žino apie Draudimo sutartį, sekė vykdymą ir imdavosi priemonių dėl sutarties pakeitimų ir vykdymo;
6.4. civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021, kurioje UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“ buvo tretieji asmenys, priimtas teismo sprendimas turi prejudicinę galią. Minėta byla baigta nagrinėti 2021 m. Neįsivaizduojama, kad ieškovas UAB „Baltic arms“ nežinojo apie Draudimo sutarties 2019-10-07 pakeitimą, nors privalėjo apie tai žinoti, nes intensyviai ir nuosekliai sekė Draudimo sutarties vykdymą;
6.5. po 2016-06-29 Z. V. patirtų sunkių politraumų, UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ sekė atsakovo sveikatos būklę ir tikėtinų išmokų pagal Draudimo sutartį gavimą, dėl ko kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą. Siekdamos kontroliuoti išmokas pagal Draudimo sutartį UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ aktyviai veikė per antstolius ir per BUAB „FF Lizingas“. Tai patvirtina BUAB „FF Lizingas“ susirašinėjimas su Z. V. ir V. V. dėl išmokų pagal Draudimo sutartį;
6.6. 2022-10-26 antstolio raštas patvirtina, kad išieškotojams buvo žinoma apie antstolio 2021-01-07 patvarkymu Nr. S-21-174-566 areštuotas skolininkui tariamai priklausančias (esamas / būsimas) bei jam išmokėtinas lėšas iš „ERGO Life Insurance“ SE. Šis areštas įregistruotas, tai patvirtina, kad ieškovas bent nuo 2021-01-07 žino apie „ERGO Life Insurance“ SE sukauptas lėšas, seka Draudimo sutarties aplinkybes ir vykdymą ir atitinkamai reaguoja. Ieškovas neprašė teismo atnaujinti terminą ieškiniui teikti, nepateikė įrodymų ir paaiškinimų, kodėl jis praleido šį terminą, nors Draudimo sutarties vykdymą sekė nuo 2017 m.;
6.7. šioje byloje ieškovą atstovauja kitas advokatas, kad įprastai UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ bylose su Z. V. ir R. V. atstovaujantis advokatas Vygantas Barkauskas nesulauktų jam ir ieškovui nepatogių klausimų dėl informacijos apie Draudimo sutartį, apie kurią ieškovas iš bylų žino nuo 2013-09-26. Siekdamas suklaidinti teismą, ieškovas pirmose ieškinio versijose nurodinėjo, kad buvo 2012-12-01 Draudimo sutarties pakeitimas, nors tokios sutarties nėra. Ieškovas tai pavadino technine klaida, bet tai rodo, kad ieškovas nuo 2013 m. žino tikrąją 2002-12-30 Draudimo sutarties sudarymo datą. Ši tariamai techninė klaida yra apsimestinė, ja siekta suklaidinti teismą, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties. Kai ieškovas patvirtino, kad ieškinio dalykas yra 2002-12-30 Draudimo sutarties 2019-10-07 pakeitimas, jis patvirtino, kad ginčo dalykas yra Draudimo sutartis, kuri dešimt metų (nuo 2013 m.) yra žinoma ieškovui, ką pradiniu ieškiniu ieškovas bandė nuslėpti nuo teismo;
6.8. ieškovas 2023-04-24 ketvirta ieškinio versija atsakovu įtraukė ir „ERGO Life Insurance“ SE, tačiau jam nepateikė reikalavimų. 2024-02-21 Taikos sutartimi su atsakovu „ERGO Life Insurance“ SE ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų šiam atsakovui, nors jokių reikalavimų jam nebuvo pateikęs ir nenurodęs, kuo šis atsakovas pažeidė ieškovo teises. „ERGO Life Insurance“ SE pagal reikalavimą negali turėti sąžiningų interesų, neslėpė bendradarbiavimo su ieškovu, nors stengėsi išlaikyti formalų neutralumą. „ERGO Life Insurance“ SE, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, padėjo ieškovui vilkinti bylos nagrinėjimą ir veikė prieš atsakovą. Vėl trečiuoju asmeniu byloje tapusi „ERGO Life Insurance“ SE nepareiškė pozicijos kieno pusėje (ieškovo ar atsakovo) yra, o teismo posėdyje pripažino Z. V. 2024-05-09 prašymo dėl šio trečiojo asmens pašalinimo iš bylos pagrįstumą, tačiau prašė palikti bylos dalyviu dėl teismo praktikos. „ERGO Life Insurance“ SE dalyvavimas šios bylos nagrinėjime yra nepagrįstas, nes teismo sprendimas neįtakoja jo teisių ir pareigų, išskyrus tai, kad gali tekti vykdyti teismo sprendimą. Teismas nepašalino „ERGO Life Insurance“ SE ir nepriėmė sprendimo dėl ieškovo UAB „Baltic arms“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, metus laiko užvilkinus bylos nagrinėjimą ieškinio tikslinimu, antru atsakovu įtraukiant „ERGO Life Insurance“ SE ir nepareiškiant šiam atsakovui reikalavimo. Teismas nepriėmė sprendimo dėl 2024-04-30 Z. V. prašymo nubausti ieškovą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas sprendime dėl 2024-04-30 atsakovo prašymo nepasisakė, dėl ko atsakovas pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo;
6.9. ieškinys neatitinka CK 6.66 straipsnio 4 dalies reikalavimo, kadangi kreditorius pripažino, jog išieškojimas iš atsakovo turėtų trukti dar bent kelis šimtus ar net tūkstančius metų, kas yra neįmanoma. Ieškovas pripažino, kad ieškiniu siekia ne skolų išieškojimo, o kitų tikslų – pakenkti Z. V. sveikatai ir apsunkinti jo bei R. V. bylinėjimąsi dėl UAB „Skomė“ valdymo susigrąžinimo iš neteisėto valdymo. Ieškinys neatitinka CK 6.66 straipsnio 5 dalies reikalavimo dėl tariamo R. V. nesąžiningumo, nes ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė teiginio, kad R. V. yra nesąžininga;
6.10. teismas nepasisakė dėl atsakovo ir trečiojo asmens R. V. reikalavimų, kad ieškinys pareikštas,pažeidžiant CPK 5 straipsnio 1 dalį, kad jis neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų ir paliktinas nenagrinėtinu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas);
6.11. teismas pripažino, kad R. V. yra Draudimo sutarties naudos gavėja nuo jos sudarymo, tačiau nevertino, kad tai patvirtina ir Draudimo sutartis, ignoravo, kad „ERGO Life Insurance“ SE patvirtino, kad kitų susitarimų dėl Draudimo sutarties naudos gavėjo pakeitimo nebuvo, todėl 2019-10-01 Z. V. prašymas dėl naudos gavėjo pakeitimo (dokumento data 2019-10-07) nesukėlė teisinių ir faktinių pasekmių dėl Draudimo sutarties vykdymo;
6.12. teismas nenagrinėjo Z. V. sveikatos būklės ir sudarytos povedybinės sutarties pakeitimo, kuriuo įtvirtinta Draudimo sutarties pagrindu sukauptų lėšų nuosavybė R. V.. Todėl šioje byloje priimtas ieškinys yra beprasmis, nes jo tenkinimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių, išskyrus bylinėjimosi išlaidas;
6.13. teismas nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovas ieškiniu siekia ieškinyje neskelbiamų tikslų, o būtent apsunkinti Z. V. ir R. V. sveikatos būklę ir jų bylinėjimosi galimybes dėl didelės vertės turto UAB „Skomė“ valdymo susigrąžinimo iš neteisėto valdymo. Todėl byla nutrauktina CK 1.137 straipsnio pagrindu, teismui atsisakant ginti apsimestines ieškovo teises, arba ieškinį palikti nenagrinėtinu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas), o nusprendus nagrinėti – atmesti;
6.14. teismas sprendime be argumentų ir be atsakovo argumentų vertinimo pareiškė, kad ši byla neturi prejudicinio ryšio su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021;
6.15. teismas be argumentų atmetė Z. V. prašymą CPK 210 straipsnio 1 dalies pagrindu skirti 2016-06-29 įvykio, kurio metu Z. V. patyrė sunkias politraumas, vietos apžiūrą ir surašyti apžiūros protokolą. Be šios apžiūros sudėtinga įsivaizduoti, kokiomis aplinkybėmis ir kokio sunkumo traumas patyrė Z. V., kodėl beveik kasmet jam daromos sudėtingos chirurginės operacijos, vykdomas tęstinis gydymas. Tam būtinos nemažos lėšos, kurių gavimas ribojamas dėl priteistų skolų išieškojimo;
6.16. teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus priteisti bylinėjimosi išlaidas bylą laimėjusiai pusei. Ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos jų dydžiu prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vietoje to, kad dėl akivaizdaus bylos vilkinimo teismas nubaustų ieškovą ir drauge su juo veikiantį trečiąjį asmenį „ERGO Life Insurance“ SE, teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ yra PVM mokėtojai, todėl šių įmonių iš advokatų gautos PVM sąskaitos faktūros yra teikiamos VMI ir PVM dalimi mažinamas valstybei mokėtinas PVM. PVM dalių priteisimas iš atsakovo yra nepagrįstas šių įmonių praturtėjimas, nes iš VMI atgautą (arba nemokamą) PVM šios įmonės dar kartą gautų iš ieškovų.
Atsiliepimas
7. Ieškovas UAB „Baltic Arms“ atsiliepime teigia, kad apeliacinis skundas ir jame nurodomi prašymai yra nepagrįsti. Nurodo, kad:
5.1 2016-07-21 Zigmo ir R. V. vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimo 4.1.6 punktas ir draudimo sutarties priede Nr. 2 aptariamos sąlygos rodo, kad iki vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimo ir po to lėšos buvo / yra asmeninė apelianto nuosavybė, nes vedybų sutarties pakeitimu šalys susitarė, jog išmokos susijusios su sutuoktinio asmeniu ar kilusios žalos sveikatai ar gyvybei pagrindais, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Apeliantui atlikus 2019-10-07 Draudimo sutarties pakeitimą, lėšos būtų išmokėtos R. V. ir taptų jos asmenine nuosavybe, nes pakeitimu apeliantas savo nuosavybę į lėšas perleido R. V., t. y. sudarė šioje byloje ginčijamą sandorį;
5.2 nepagrįstas apelianto vertinimas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, toks vertinimas neatitinka sprendimo turinio ir bylos medžiagos. Bandoma klaidinti teismą, kad apelianto 2019-10-07 sandoris nėra draudimo sutarties pakeitimas, nes „ERGO Life Insurance“ SE 2022-11-24 elektroniniame laiške nurodyta, jog atlikti 3 draudimo sutarties pakeitimai. Iš dokumento turinio matosi, jog elektroniniame laiške neteisingai nurodyta data, nes nėra 2019-10-01 datos prašymo. „ERGO Life Insurance“ SE elektroniniame laiške nurodė datas, nuo kurių pradėti vykdyti apelianto prašymai. Pasinaudodamas netikslumais atsakovas bando sukurti iliuziją, kad byloje vertinti dokumentai neva nesukelia teisinių pasekmių;
5.3 apeliantas vertina, jog bylos esmė neatskleista, nes teismas įrodymus įvertino ne apelianto interesais. Apelianto versijos dėl ieškovo sužinojimo apie 2019-10-07 ginčo sandorį atmestinos, nes ieškovas negalėjo net 6 m, iki sandorio sudarymo sužinoti apie ginčo sandorį. Apeliantas nepateikė duomenų, kad ieškovas tiesiogiai gali gauti informaciją iš draudimo bendrovės apie draudimo sutarties vykdymą. Informaciją apie apelianto sandorius, gaunamas pajamas ar kitus turtinius aspektus, ieškovas gali sužinoti tik iš vykdomosios bylos, kai apie tai informuoja antstolis. Apeliantas būtų pateikęs įrodymus iš vykdomosios bylos, kad antstolis ieškovą apie ginčo sandorį informavo ankščiau nei 2022-10-26, jei tokie duomenys būtų;
5.4 apelianto samprotavimas, kad ieškovas apie ginčo sandorį turėjo sužinoti 2021-01-07, kai antstolis turto arešto aktų registre įregistravo patvarkymą, kuriuo areštuotos apeliantui priklausančios lėšos nepagrįstas, nes nėra žymens apie 2019-10-07 apelianto sandorį. Padarius prielaidą, kad ieškovas ankščiau nei 2022-10-26 sužinojo apie ginčo sandorį, neaišku kodėl ieškovas turėtų laukti, o ne nedelsiant ginčyti sandorį, kuris pažeidžia jo interesus. Apelianto argumentacija grįsta arba akivaizdžiu bandymu klaidinti arba logikai prieštaraujančiais argumentais. Teiginiai apie sužinojimo momentą 2021-01-07 neatitinka tikrovės bei yra nepagrįsti;
5.5 ginčijama ne visa Draudimo sutartis, o tik vienašalis 2019-10-07 pakeitimas, kuriuo apeliantas siekia nuslėpti savo asmeninį turtą nuo kreditorių. Apelianto pasikartojantys argumentai, kad draudimo sutartis ginčijama neva pilna apimtimi, o pati sutartis ieškovui žinoma jau seniai, neatitinka ginčo dalyko ir bylos esmės;
Šalies argumentai
5.6 apeliantas teigia, kad neva buvo ignoruojamas, su juo nebuvo bandoma užbaigti ginčą taikiai, tačiau teiginiai neatitinka tikrovės. Sprendime motyvuotai išspręstas apelianto prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui, o papildomo sprendimo prašymą teismas 2024-06-28 nutartimi atsisakė priimti, pakartotinai nurodant, jog minėtas prašymas išspręstas sprendimu. Apelianto teiginiai apie tariamus procesinius pažeidimus neatitinka rašytinės bylos medžiagos, faktinių aplinkybių;
5.7 apeliantas daug metų skolingas ieškovui, todėl ieškovas turi interesą, kad bent iš dalies būtų sumokėtos apelianto skolos. Ieškovas yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam nuolatos yra lėšų poreikis, todėl ieškovas rūpinasi savo interesais ir veiklos tęstinumu, o ne, kaip apeliantas bando pateikti, bylinėjimusi su juo;
5.8 ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti R. V. nesąžiningumą, nes R. V. nėra ginčijamo sandorio šalimi – ginčijamas sandoris yra vienašalis apelianto sandoris. CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu. Vertinant, kad R. V. yra sandorio šalimi, jos nesąžiningumas preziumuojamas. Apelianto teiginiai apie ieškinio trūkumus ar neatitikimą teisiniam reglamentavimui yra nepagrįsti;
5.9 apeliantas teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino apelianto teiginių, susijusių su UAB „Skomė“, BUAB „FF Lizingas“, užsienio juridiniu asmeniu „Ellora 4522899“ Ltd ir kitais subjektais. Apelianto minimi subjektai nėra šios bylos dalyviai, jie nedalyvavo, sudarant ginčo sandorį, nėra susiję su ginčo sandoriu;
5.10 apeliantas daro išvadą, kad ieškovas siekia kitų tikslų ir dėl to prašė skirti baudą. Teismas atsižvelgė į apelianto argumentaciją, sietiną su kitais tikslais, tačiau jų nenustatė. Aplinkybė, kad detaliai sprendime neaprašytas kiekvienas apelianto argumentas, susijęs su subjektais, kurie nėra šios bylos dalyviais ar aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su ginčo sandoriu, nereiškia, jog nėra atskleista bylos esmė;
5.11 2016-06-29 įvykis nėra susijęs su ginčo dalyku, jo aplinkybės nėra aktualios 2019-10-07 ginčo sandoriui. Apelianto vertinimas, kad teismas privalo ištirti visus apelianto teiginius, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiję su ginčo dalyku, nėra teisingas, nes būtų sudaromos sąlygos piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylų nagrinėjimą;
5.12 ieškovas nesutinka su apelianto argumentu, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Teismų praktikoje bylinėjimosi išlaidos priteisiamos su visais mokesčiais;
5.13 rezoliucinėje skundo dalyje apeliantas nurodo daugybę prašymų, tačiau dalis jų nesusiję ginčo dalyku. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2022-11-29 teismo nutartį, tačiau nenurodyta kokioje byloje, o skundo motyvuojamoje dalyje ši nutartis nėra minima, nenurodomi motyvai, kodėl ji turi būti panaikinta. Tikėtina, kad apeliantas supainiojo bylas arba siekia kitų tikslų. Apeliantas prašo skirti 2016-06-29 įvykio vietos apžiūrą ir surašyti apžiūros protokolą, bet šis įvykis nėra susijęs su ginčo dalyku, tokio protokolo surašymas neatskleis bylai aktualių aplinkybių. Apeliantas prašo skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau pats piktnaudžiauja apeliantas. Apeliantas prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Apeliantas prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio, bet šis prašymas išspręstas 2024-06-28 nutartimi.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti Z. V. apeliacinį skundą, pašalinti trečiąjį asmenį „ERGO Life Insurance“ SE iš šios bylos dalyvių, nubausti ieškovą UAB „Baltic arms“ dėl bylos vilkinimo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
8.1. sprendime nepaaiškinta, kodėl nevertinti R. V. ir atsakovo argumentai dėl atsakovo sveikatos būklės ir argumentai dėl tikrųjų ieškinio pateikimo priežasčių. Advokatas Ugnius Pėdnyčia baigiamojoje kalboje patvirtino, kad R. V. tapo Draudimo sutartimi sukauptų lėšų savininke dar iki Draudimo sutarties 2019-10-07 pakeitimo, t. y. 2016-07-21 susitarimu dėl 2002-02-09 Z. V. ir R. V. Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimo. Ieškovas patvirtino, kad Draudimo sutarties 2019-10-07 pakeitimas tebuvo vienasmenis jo pranešimas draudimo bendrovei apie Draudimo sutartimi sukauptų lėšų nuosavybės teisės pakeitimo dėl Z. V. sveikatos būklės po 2016-06-29 jo patirtų sunkių politraumų;
Šalies argumentai
8.2. apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino atsakovo ir R. V. argumentų dėl ieškinio senaties. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, atstovaujamas advokatų, iš vykdomosios bylos Nr.0013/12/01254 nuo 2013-09-26 žino apie Draudimo sutartį, seka jos vykdymą;
8.3. prejudicinę galią turi civilinė byla Nr. e2-1026-1044/2021 dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiomis ab initio 2016-08-22 ir 2017-01-27 „ERGO Life Insurance“ SE draudimo išmokų pagal tą pačią draudimo sutartį perleidimo sutartis, pagal kurias Z. V. dėl sunkios savo sveikatos būklės šias išmokas perleido dukrai. Nurodytoje byloje UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“ veikė kaip tretieji asmenys ieškovo BUAB „FF Lizingas“ pusėje, o UAB „Baltic arms“ buvo BUAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto pirmininkas, inicijavęs ieškinio pateikimą. Minėta byla baigta nagrinėti 2021 m., todėl ieškovas jau tada sekė ir kontroliavo Draudimo sutartį;
8.4. atsakovas nepaneigė apelianto argumentų, kad po 2016-06-29 atsakovo patirtų traumų kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, tačiau teismui nepateikė Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo. Be teismo leidimo UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ buvo pateikta jų prašyta informacija apie Z. V. sveikatos būklę. UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ sekė Z. V. gyvybės draudimo situaciją, reikalaudami informacijos ir iš „ERGO Life Insurance“ SE. Antstolis 2021-01-17 įregistravo Draudimo sutarties lėšų arešto akto pakeitimą. Tuo ieškovas patvirtino, kad nuo 2021-01-17 žino apie 2019-10-07 Draudimo sutarties pakeitimą. Dėl apelianto ir R. V. nurodytų argumentų, ieškiniui taikytina senatis. Ieškovas neprašė atnaujinti terminą ieškiniui teikti, nepateikė įrodymų ir paaiškinimų, kodėl jis praleido šį terminą, nors su antstoliu sekė Draudimo sutarties vykdymą nuo 2017 m.;
8.5. ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos padidintų jo naudai iš apelianto išieškomas sumas daugiau, nei ieškovas gautų iš proporcingos draudimo išmokos dalies. Ieškovui iš bylinėjimosi nėra finansinės naudos, išskyrus tai, kad vilkinamas draudimo lėšų sumokėjimas R. V.. Ieškovas neįrodinėjo teiginio, kad trečiasis asmuo R. V. yra nesąžininga dėl ginčo sandorio;
8.6. palaiko reikalavimą nubausti ieškovą dėl bylos nagrinėjimo vilkinimo, teikiant ketvirtą patikslintą ieškinį, atsakovu įtraukus „ERGO Life Insurance“ SE, tačiau jam nepateikus ieškinio reikalavimų, o po to apsimestine mediacija, taikos sutartimi vėl atsakovo „ERGO Life Insurance“ SE statusą pakeitus į trečiojo asmens statusą. „ERGO Life Insurance“ SE nepareiškė, kieno pusėje (ieškovo ar atsakovo) jis veikia, patvirtino, kad neturi teisinio intereso, tačiau prašė jį palikti byloje. Teismas nepagrįstai nepašalino šio trečiojo asmens. Nepagrįstas buvimas šios bylos dalyviu (ginčijamas sandoris yra vienašalis ir sudarytas tik Z. V.) apsunkina ir vilkina bylos nagrinėjimą, didina bylinėjimosi išlaidas. Prašo pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos dalyvių;
8.7. teismas nepasisakė dėl argumentų, kad ieškinys pareikštas pažeidžiant CPK 5 straipsnio 1 dalį, kad jis neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų ir paliktinas nenagrinėtinu;
8.8. teismas pripažino, kad R. V. yra Draudimo sutarties naudos gavėja nuo jos sudarymo, tačiau nevertino, kad tai patvirtina ir Draudimo sutartis, ignoravo ir nepasisakė dėl to, kad „ERGO Life Insurance“ SE patvirtino, jog kitų susitarimų dėl Draudimo sutarties naudos gavėjo pakeitimo nebuvo. 2019-10-01 Z. V. prašymas dėl naudos gavėjo pakeitimo (dokumento data 2019-10-07) nesukėlė teisinių ir faktinių pasekmių dėl Draudimo sutarties vykdymo. Teismas nepasisakė dėl 2016-07-21 dėl Z. V. sveikatos būklės dėl 2016-06-29 patirtų traumų ir R. V. sudarytos povedybinės sutarties pakeitimo, kuriuo įtvirtinta Draudimo sutarties pagrindu sukauptų lėšų nuosavybė R. V.. Sutinka su apelianto pozicija, kad ieškinys yra beprasmis, nes jo tenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių, išskyrus bylinėjimosi išlaidas;
8.9. teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų ir įrodymų, patvirtinančių tikrąsias ieškinio šioje byloje pateikimo priežastis. Byla nutrauktina, teismui atsisakant ginti apsimestines ieškovo teises, arba ieškinį palikti nenagrinėtinu, o nusprendus nagrinėti – atmesti;
8.10. teismas sprendime be argumentų pareiškė, kad ši byla neturi prejudicinio ryšio su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021;
8.11. palaiko apelianto prašymą skirti 2016-06-29 įvykio, kurio pasekoje Z. V. patyrė sunkias politraumas, vietos apžiūrą ir surašyti apžiūros protokolą. Be šios apžiūros sudėtinga įsivaizduoti, kokiomis aplinkybėmis ir kokio sunkumo traumas patyrė apeliantas, kodėl jam beveik kasmet daromos sudėtingos chirurginės operacijos, vykdomas tęstinis gydymas;
8.12. sutinka su apelianto argumentais dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo „ERGO Life Insurance“ SE atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto prašymą dėl 4 000 Eur baudos skyrimo trečiajam asmeniui „ERGO Life Insurance“ SE, kitus apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į šiame atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Nurodo, kad:
9.1. ieškovas pagrįstai pasinaudojo procesine teise atsiimti ieškinį „ERGO Life Insurance“ SE atžvilgiu. Ieškovas ir „ERGO Life Insurance“ SE 2024-02-21 sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas atsiima visus reikalavimus „ERGO Life Insurance“ SE atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-03-18 nutartimi perkvalifikavo taikos sutartį į ieškinio atsiėmimą „ERGO Life Insurance“ SE atžvilgiu ir tenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Apeliantas nenurodė kitų argumentu dėl „ERGO Life Insurance“ SE piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliantas nenurodė, kokiu būdu trečiasis asmuo vilkino bylos nagrinėjimą ar veikė prieš apeliantą;
Šalies argumentai
9.2. apeliantas nepagrįstai prašo nubausti „ERGO Life Insurance“ SE 4 000 Eur bauda, nes „ERGO Life Insurance“ SE trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas teismo iniciatyva. Teismas nutarties dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos nepriėmė, nes tam nebuvo pagrindo. Tai, kad „ERGO Life Insurance“ SE buvo proceso dalyvis, nėra ir negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesine teise. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nebuvo pareiškęs reikalavimo nubausti „ERGO Life Insurance“ SE bauda;
9.3. teismas atskleidė bylos esmę ir tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus. Sprendime padarytos išvados ir nustatytos faktinės aplinkybės atitinka byloje surinktus ir pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertintus įrodymus. Sprendimo išvados pagrįstos ištirtų ir procesiniame sprendime išdėstytų įrodymų visetu. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nėra pagrindas konstatuoti procesinio pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacijos objektas – dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia CK 6,66 straipsnio pagrindu.
Dėl faktinių aplinkybių
12. Tarp draudiko „ERGO Life Insurance“ SE (byloje dalyvaujančio trečiojo asmens statusu) ir draudėjo atsakovo Z. V. 2002-12-30 buvo sudaryta kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Šios sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad pasibaigus draudimo terminui, draudimo išmoką gauna draudėjas atsakovas Z. V..
13. Atsakovas Z. V. draudikui „ERGO Life Insurance“ SE 2019-10-07 pateikė vienašalį pranešimą, kuriuo pakeitė naudos gavėją draudimo termino pabaigoje į atsakovo sutuoktinę R. V. (šioje byloje dalyvaujančią trečiojo asmens statusu).
14. Iš „ERGO Life Insurance“ SE 2022-11-04 rašto matyti, kad draudėjas (atsakovas) sutarties pasibaigimo dieną, t. y. 2022-12-01, turi sukaupęs 22 720,02 Eur garantuotą išperkamąją sumą ir 610,27 Eur perviršį (papildomą išmoką).
15. Sutuoktiniai Z. V. ir R. V. yra sudarę Vedybų (povedybinę) sutartį, kurios sąlygos buvo pakeistos 2016-07-21 sudarytu susitarimu dėl Vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo pakeistas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės, asmeninio turto ir šeimos turto režimas.
Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui
16. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė – 2024-01-31 pranešimą, kad Z. V. įrašomas į eilę dėl kelio protezų; 2024-06-27 išrašą iš Z. V. sąskaitos banke ir duomenis apie iš jo išieškomas sumas; 2022 m. ir 2023 m. Z. V. pajamų mokesčio deklaracijas; 2023-08-31 VĮ Regitra pažymą Nr.l.l3-S3-209; 2023-09-01 NTR išrašą apie Z. V. turtą; www.registrucentras.lt duomenis apie UAB „Infoverslas“ ir UAB „FF Lizingas“; 2022-11-18 TAAR išsamų išrašą apie Z. V. turto areštus; 2022-12-22 Susitarimą dėl 2016-10-04 Teisinių paslaugų sutarties Nr. 302 nutraukimo.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nenurodė argumentų dėl naujų įrodymų priėmimo, dėl to teismas papildomų įrodymų nepriima.
Dėl Vedybų (povedybinės) sutarties vertinimo
19. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl atsakovo argumentų, išdėstytų jo rašytiniuose 2024-04-30 paaiškinimuose (9-oje jų dalyje) ir ieškovo atstovo bei Z. V. paaiškinimų baigiamųjų kalbų metu, kad Draudimo sutarties pagrindu sukauptos ir išmokamos lėšos R. V. asmenine nuosavybe tapo nuo 2016-07-21, pasirašius 2002-02-09 Z. V. ir R. V. Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimą. Ieškovas šį Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimą pripažįsta ir jo neginčija. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tiek iki Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimo, tiek ir po jo, aptariamos lėšos buvo / yra asmeninė apelianto nuosavybė. Skundžiamame sprendime šie aspektai yra įvertinti, todėl nėra taip, kad teismas jų neįvertino.
20. 2022-12-12 lydraščiu draudikas pateikė tarp atsakovo Z. V. ir trečiojo asmens sudarytą Kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (su visais priedais ir pakeitimais) (DOK-202023). Draudimo sutarties priede Nr. 2, kuris įsigalioja 2003-12-01, nustatyta, kad pasibaigus pagal Kaupiamojo draudimo taisykles sutarto draudimo terminui, draudimo išmoką gauna draudėjas. Draudėju Draudimo sutarties priede Nr. 2 yra nurodomas atsakovas Z. V.. Tuo patvirtinama, kad pagal Draudimo sutarties nuostatas kaupiamojo draudimo išmokos būtų išmokamos atsakovui.
21. Nagrinėjamu atveju, aktualu, kokiu būdu yra nustatomas pagal Draudimo sutartį sukaupto turto režimas. Teikdamas argumentą, jog 2016-07-21 Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimu Z. V. ir R. V. susitarė dėl kaupiamojo draudimo išmokos, pasibaigus draudimo terminui, priskyrimo R. V. asmeninei nuosavybei, konkrečiai nenurodo, kokiu Vedybų (povedybinės) sutarties punktu remiasi. Ieškovas atsikirtimus grindžia 2016-07-21 Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitime aptartu 4.1.6. punktu. Z. V. ir R. V. 2016-07-21 sudaryto Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimo (CBP-23101) 4 dalies, kurioje aptarta sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė nuosavybė bei šeimos turtas, 4.1.6 punkte nustatyta, kad lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
22. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyjamas turtas po pakeitimo yra apibrėžtas Vedybų (povedybinės) sutarties 3.1 punkte, dėl neregistruojamo turto nuosavybės formos pasisakant, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyjamo turto rašytinės formos sandorį turi sudaryti abu sutuoktiniai. Nesant duomenų apie R. V. dalyvavimą ar bent sutikimą dėl rašytinės formos sandorio, nebūtų pagrindo iš Draudimo sutarties gaunamas lėšas laikyti ir bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo Vedybų (povedybinės) sutarties ar 2016-07-21 pakeitimo sudarymo. Šiame ginče aktualus Vedybų (povedybinės) sutarties 4.1.8 punktas, kuriame nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami bet kokie po šios sutarties pasirašymo vienos iš šalių vardu įgyti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, indėliai kredito įstaigose, dividendai, vertybiniai popieriai ir gaunamos pajamos. Taigi, 2016-07-21 Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimu nebuvo padaryta tokių pakeitimų, kad atsakovo 2022 m. įgyjamos kaupiamojo draudimo įmokos galėtų tapti trečiojo asmens R. V. asmenine nuosavybe. Draudimo sutartis yra sudaryta rašytinės formos sandoriu, kuris pasirašytas tik atsakovo Z. V., todėl būtų pagrindas įgyjamą turtą laikyti asmeniniu atsakovo turtu bent jau nuo 2016-07-21 Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimo, o ne asmeniniu trečiojo asmens R. V. turtu.
23. Iš aptartų dokumentų turinio teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek iki Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimo, tiek ir po jo, Draudimo sutarties pagrindu sukauptos lėšos nebuvo asmeninė trečiojo asmens R. V. nuosavybė. Apeliantui atlikus 2019-10-07 Draudimo sutarties pakeitimą, buvo pakeista Draudimo sutarties nuostata, kad lėšos būtų išmokėtos R. V. ir taptų jos asmeninė nuosavybe. Draudimo sutarties pakeitimu apeliantas pakeitė naudos gavėją pasibaigus draudimo terminui ir juo nurodė savo sutuoktinę R. V.. Apeliantas savo nuosavybę į lėšas perleido sutuoktinei R. V., sudarydamas šioje byloje ginčijamą sandorį, o ne sudarydamas Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakydamas dėl argumentų, išdėstytų jo rašytiniuose 2024-04-30 paaiškinimuose. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui 2024-04-30 pateikė paaiškinimus, kurių 9-oje dalyje nurodė, kad Draudimo sutarties naudos gavėja nuo Draudimo sutarties sudarymo yra R. V.. Remiantis Z. V. ir R. V. Vedybų (povedybinės) sutartimi, Draudimo sutarties pagrindu išmokamos lėšos, yra R. V. asmeninė nuosavybė.
25. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatyta, kad skundžiamo sprendimo 11 punkte teismas konstatavo, jog nors ir galima sutikti su atsakovu, kad Draudimo sutartyje nurodyta naudos gavėja R. V. (tuo atveju, jei įvyktų draudiminis įvykis draudimo sutarties galiojimo periodu), tačiau minėtoje sutartyje (jos priede Nr. 2) taip pat nurodyta, kad pasibaigus draudimo terminui draudimo išmoką gauna draudėjas. Todėl ginčo sandoriu buvo pakeista būtent ši sutarties nuostata, t. y. naudos gavėju pasibaigus draudimo terminui nurodytas nebe atsakovas, o jo sutuoktinė R. V..
26. Nors pirmosios instancijos teismas aiškiai neįvertino atsakovo argumentų dėl 2016-07-21 Vedybų (povedybinės) sutarties pakeitimo reikšmės, nustatant išmokėtinos kaupiamojo draudimo išmokos nuosavybės formą, tačiau padarė išvadas, kad naudos gavėjas buvo pakeistas ginčo sandoriu, kas rodytų atsakovo argumento atmetimą. Sutiktina su atsakovu, kad teismas sprendimu turi aiškiai pasisakyti dėl teisinę reikšmę turinčių argumentų. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, vieno iš atsakovo argumentų analizės trūkumas nereiškia viso bylos esmės neatskleidimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šis procesinis sprendimo trūkumas buvo ištaisytas, o teisėjų kolegijos padarytos išvados atitinka pirmosios instancijos teismo poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas neturi pareigos pasisakyti dėl absoliučiai visų atsakovo paaiškinimuose ar teismo posėdžio metu paminėtų aplinkybių, detaliai atsakyti į absoliučiai kiekvieną atsakovo bylos nagrinėjimo metu kokiu nors aspektu išsakytą argumentą. Teismas pirmiausia turi pasisakyti dėl esminių šalių argumentų, galinčių (turinčių) įtaką bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl tam tikrų šalies teiginių nepaminėjimas sprendime ar jų ne toks išsamus paminėjimas negali būti vertinamas, kaip bylos esmės neatskleidimas. Teismo pareiga ir bylos išnagrinėjimo tikslas – tinkamai įvertinti įrodymų visumą. Apeliantas nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir neįvertinti apelianto paaiškinimuose pateikti argumentai.
Dėl Draudimo sutarties 2019-10-07 pakeitimo teisinės galios
28. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad draudimo įmonė „ERGO Life Insurance“ SE 2022-11-24 atsakymu patvirtino, jog 2019-10-07 atsakovo raštas nėra Draudimo sutarties pakeitimas. Draudikas 2022-11-24 rašte teigė, kad Draudimo sutartis buvo keista 3 kartus – 2018-06-01 metams stabdytos įmokos, 2019-06-01 stabdytos įmokos visam laikui, 2019-10-01 keistas naudos gavėjas. Tuo patvirtinta, kad 2019-10-07 atsakovo raštas nėra Draudimo sutarties pakeitimas, o tik atsakovo pranešimas, kad 2002-02-09 Z. V. ir R. V. Vedybų (povedybinės) sutarties 2016-07-21 pakeitimu sukauptų draudimo sutarties lėšų savininke tapo R. V.. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apelianto argumentas yra klaidinantis teismą, nes 2022-11-24 rašte yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant Draudimo sutarties pakeitimo datą (vietoje 2019-10-01 dokuemnto, kurio nėra, turėjo būti 2019-10-07).
29. Pagal į bylą pateiktą „ERGO Life Insurance“ SE 2022-11-24 elektroninį laišką (DOK-52804) nustatyta, kad apeliantas draudiko buvo informuotas, jog Draudimo sutartis keista 3 kartus ir yra 3 apelianto prašymai: 2018-06-01 metams stabdytos įmokos; 2019-06-01 stabdytos įmokos visam laikui; 2019-10-01 keistas naudos gavėjas. Į bylą pateikti ir su minėtu elektroniniu laišku „ERGO Life Insurance“ SE apeliantui siųsti jo pateikti prašymai. Pirmas pateiktas dokumentas yra apelianto 2018-06-08 prašymas sustabdyti draudimo įmokų mokėjimą, nors elektroniniame laiške šio prašymo data nurodoma 2018-06-01, tačiau „ERGO Life Insurance“ SE savo 2022-11-24 elektroniniame laiške neteisingai nurodė prašymo datą, nes prašymo, kurio data būtų 2018-06-01 nėra. Antras dokumentas yra apelianto 2019-05-30 prašymas sustabdyti draudimo įmokų mokėjimą / atsisakyti draudimo sutarties. Elektroniniame laiške šio prašymo data nurodoma 2019-06-01, tačiau elektroniniame laiške neteisingai nurodyta data, nes 2019-06-01 datos prašymo nėra. Paskutinis dokumentas yra apelianto 2019-10-07 Fizinio asmens prašymas pakeisti draudėją / naudos gavėją į fizinį asmenį. Minėtame elektroniniame laiške šio prašymo data nurodoma 2019-10-01, elektroniniame laiške neteisingai nurodyta data, nes 2019-10-01 datos prašymo nėra.
30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes sutiktina su aiškinimu, jog 2022-11-24 elektroniniame laiške „ERGO Life Insurance“ SE darbuotojas nurodė ne dokumentų sudarymo datas, o datas, nuo kurių pradėti vykdyti draudėjo prašymai, kas matyti iš aptartų dokumentų turinio. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nebuvo pateikta kitų dokumentų, kurių datos atitiktų minėtame draudiko elektroniniame laiške nurodytas datas bei turiniu būtų identiški laiške minėtiems ir pateiktiems prašymams. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas apelianto teiginys, jog jo 2019-10-07 raštas nėra Draudimo sutarties pakeitimas.
31. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. V. yra Draudimo sutarties naudos gavėja nuo jos sudarymo, tačiau nevertino, kad tai patvirtina ir Draudimo sutartis, ignoravo, kad „ERGO Life Insurance“ SE patvirtino, kad kitų susitarimų dėl Draudimo sutarties naudos gavėjo pakeitimo nebuvo, todėl 2019-10-01 Z. V. prašymas dėl naudos gavėjo pakeitimo (dokumento data 2019-10-07) nesukėlė teisinių ir faktinių pasekmių dėl Draudimo sutarties vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad galima sutikti su atsakovu, kad draudimo sutartyje nurodyta naudos gavėja R. V. (tuo atveju, jei įvyktų draudiminis įvykis draudimo sutarties galiojimo periodu), tačiau minėtoje sutartyje (jos priede Nr. 2) taip pat nurodyta, kad pasibaigus draudimo terminui draudimo išmoką gauna draudėjas. Šiuo atveju ginčo sandoriu ir buvo pakeista būtent ši sutarties nuostata, t. y. naudos gavėju pasibaigus draudimo terminui nurodytas nebe atsakovas, o juo sutuoktinė R. V..
33. Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Todėl apelianto argumentai, kad 2019-10-07 Draudimo sutarties pakeitimas nesukėlė teisinių ir faktinių pasekmių dėl Draudimo sutarties vykdymo, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl senaties termino
34. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo ir trečiojo asmens R. V. argumentų dėl ieškinio senaties. Teismas nepasisakė dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad kreditorius actio Pauliana ieškinį gali pareikšti per vienerius metus nuo sužinojimo arba nuo tada, kada turėjo sužinoti apie ginčo sandorį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad J. M. vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, atstovaujami advokatų, nuo 2013-09-26 žino apie Draudimo sutartį, sekė vykdymą ir imdavosi priemonių dėl sutarties pakeitimų ir vykdymo.
35. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas nėra Draudimo sandorio šalis, nėra priežiūros institucija, todėl negali vykdyti Draudimo sutarties administravimo. Ieškovo veikla nėra susijusi su finansinėmis priemonėmis, draudimo produktais ar pan., o draudimo bendrovė „ERGO Life Insurance“ SE neturi pareigos ir negali ieškovui teikti informaciją apie Draudimo sutarties vykdymą. Apie ginčo sandorį (įvykusį 2019-10-07) ieškovas sužinojo tik 2022-10-26, kai šią informaciją gavo iš antstolio, ne iš draudimo bendrovės.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad turi būti nustatyta, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti būtent apie 2019-10-07 atsakovo vienašalį sandorį, o ne apie pačią 2002-12-30 Draudimo sutartį. Įvertinęs atsakovo argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas apie ginčo sandorį būtų sužinojęs ar galėjęs sužinoti anksčiau, nei jo nurodyta data – 2022-10-26. Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, susiję su ieškinio senaties termino pradžia iš esmės siejami su ieškovo žinojimu apie pačią Draudimo sutartį.
37. Reikalavimams, reiškiamiems pagal actio Pauliano ieškinį, taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas ir teigia, o ieškovas neginčija, kad jis apie Draudimo sutartį žino nuo 2013 m. ar keliais metais vėliau, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas nuo 2013-09-26 žinojo ar turėjo žinoti apie 2019-10-07 ginčo sandorį. Pažymėtina, kad ginčo sandoris sudarytas 6 metais vėliau, nei ieškovas sužinojo apie pačią Draudimo sutartį. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas atidžiai sekė apelianto Draudimo sutarties vykdymą ir 2018-02-06 buvo informuotas apeliantui išmokėtą draudimo išmoką, o 2016 m. ieškovo ir UAB „Skomė“ prašymų pagrindu buvo areštuotos apelianto lėšos, be to, ieškovas Draudimo sutarties vykdymą sekė ir per BUAB „FF Lizingas“, ką patvirtina 2018 m. BUAB „FF Lizingas“ raštai. Tačiau, tai, jog ieškovas žinojo apie Draudimo sutartį ir reagavo į jos vykdymą, neleidžia teigti, kad ieškovas galėjo sužinoti apie ginčo sandorį, sudarytą 2019-10-07, anksčiau nei jis buvo sudarytas, t. y. 2013 m., 2016 m., 2018 m. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo ir trečiojo asmens R. V. argumentų dėl ieškinio senaties atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus bylos medžiagą nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas apie ginčo sandorį sužinojo dar iki jo sudarymo.
39. Apeliantas teigia, kad po 2016-06-29 Z. V. patirtų sunkių politraumų UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ sekė atsakovo sveikatos būklę ir tikėtinų išmokų pagal Draudimo sutartį gavimą, dėl ko kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą. Siekdamos kontroliuoti išmokas pagal Draudimo sutartį UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ aktyviai veikė per antstolius ir per BUAB „FF Lizingas“. Tai patvirtina BUAB „FF Lizingas“ susirašinėjimas su Z. V. ir V. V. dėl išmokų pagal Draudimo sutartį. Apeliantas nurodo, kad UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ direktorius J. M. informaciją apie Draudimo sutartį žino ir kaip vykdomosios bylos Nr.0013/12/01254 dalyviai nuo 2013-09-26. BUAB „FF Lizingas“, UAB „Baltic arm“ ir UAB „Skomė“ išieškojimąiš Z. V. vykdė jų pasirinktas antstolis Donatas Kisielius, kuris domėjosi Draudimo sutartimi, reikalavo iš „ERGO Life Insurance“ SE informacijos apie Draudimo sutartį. Draudimo sutarties 2019-10-07 pakeitimas buvo sudarytas nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1026-1044/2021. 2018-09-24 UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ dublike, civilinėje byloje Nr.e2-843-1099/2019, nurodė, kad jie apie „ERGO Life Insurance“ SE išmokas pagal Draudimo sutartį dėl 2016-06-29 draudiminio įvykio sužinojo iš 2018-02-06 „ERGO Life Insurance“ SE rašto, kurį antstolis Donatas Kisielius gavo 2018-02-12.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad net sutinkant su apelianto argumentu, jog ieškovas aktyviai domėjosi išmokų pagal Draudimo sutartį išmokėjimu, tai niekaip neįrodo, kad ieškovas apie ginčo sandorį turėjo galimybę sužinoti ir sužinojo anksčiau nei iš antstolio Donato Kisieliaus 2022-10-26 pranešimo. Atsakovas nenurodo konkrečių įvykių, kurių pasekoje ieškovas būtų sužinojęs ar turėjęs sužinoti apie ginčo sandorį. Nėra duomenų, kad pats atsakovas būtų ieškovui ar Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021 pateikęs duomenis apie ginčo sandorį. Taip pat nėra duomenų, kad apie ginčo sandorį būtų žinoma sveikatos apsaugos ministrui. Vien tai, kad ieškovas domėjosi gyvybės draudimu, savaime nepatvirtina fakto, kad ieškovui apie ginčo sandorį tapo žinoma anksčiau.
41. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2022-10-26 antstolio raštas patvirtina, jog išieškotojams buvo žinoma apie antstolio 2021-01-07 patvarkymu Nr. S-21-174-566 areštuotas skolininkui tariamai priklausančias (esamas / būsimas) bei jam išmokėtinas lėšas iš „ERGO Life Insurance“ SE. Areštas įregistruotas, taigi ieškovas bent nuo 2021-01-07 žino apie „ERGO Life Insurance“ SE sukauptas lėšas, seka Draudimo sutarties aplinkybes ir vykdymą ir atitinkamai reaguoja. Ieškovas neprašė teismo atnaujinti terminą ieškiniui teikti, nepateikė įrodymų ir paaiškinimų, kodėl jis praleido šį terminą, nors Draudimo sutarties vykdymą sekė nuo 2017 m. Ieškovas nurodo, kad deklaratyvūs teiginiai apie sužinojimo momentą nuo 2021-01-07 neatitinka tikrovės bei bylos medžiagos, nes turto arešto aktų registre duomenų apie 2019-10-07 sandorį nėra.
Žemesnės instancijos teismas
42. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kartu su ieškiniu pateiktą išrašą iš Turto arešto aktų registro, nustatė, jog jame nėra įrašo ar žymens apie tai, kad 2019-10-07 buvo sudarytas ginčo sandoris. Atsižvelgiant į tai, atmesti apelianto argumentai, kad ieškovas bent nuo 2021-01-07 žino apie ginčo sandorį.
43. Apeliantas nurodo, kad 2021 m. buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1026-1044/2021, kurioje UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“ buvo tretieji asmenys, baigta nagrinėti 2021 m. Apeliantas neįsivaizduoja, kad ieškovas UAB „Baltic arms“ nežinojo apie Draudimo sutarties 2019-10-07 pakeitimą, nors privalėjo apie tai žinoti, nes intensyviai ir nuosekliai sekė Draudimo sutarties vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
44. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „FF Lizingas“, kuriai atstovauja bankroto administratorius UAB „Admivita“, ieškinį atsakovams Z. V. ir V. S. dėl neatlygintinio pinigų perleidimo (dovanojimo) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai dėl pripažinimo negaliojančiančiomis 2016-08-22 ir 2017-01-27 ERGO draudimo išmokos perleidimo sutarčių CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.
45. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla baigta nagrinėti tik 2021 m., tačiau ieškovas BUAB „FF Lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, kreipėsi į teismą su ieškiniu 2018-06-20, kurį patikslino 2019-02-28, t. y. dar iki ginčo sandorio sudarymo. Be to, minėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl draudimo išmokos pervedimo į apelianto dukters banko sąskaitą, pervedimai atlikti 2016-08-22 ir 2017-01-27, t. y. iki ginčo sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl ginčo sandorio sudarymo ir ieškovas neturėjo pagrįstos galimybės nagrinėjant nurodytą civilinę bylą sužinoti apie 2019-10-07 Draudimo sutarties pakeitimą. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021 priimtame, apeliacine tvarka panaikintame 2019-07-25 sprendime buvo nurodyta, kad „ERGO Life Insurance“ SE 2018-02-06 informavo antstolį apie atsakovui Z. V. išmokėtas draudimo išmokas. Apelianto pateiktoje teismo sprendimo citatoje nėra užsiminta apie ginčo sandorį, tuo labiau, kad citatoje yra pateikiama informacija apie 2018-02-06 pranešimą antstoliui, kai ginčo sandoris sudarytas vėliau, t.y. 2019-10-07.
46. Apeliantas teigia, kad siekdamas suklaidinti teismą ieškovas pirmose ieškinio versijose nurodė, kad buvo 2012-12-01 Draudimo sutarties pakeitimas, nors tokios sutarties nėra. Ieškovas tai pavadino technine klaida, bet tai rodo, kad ieškovas nuo 2013 m. žino tikrąją 2002-12-30 Draudimo sutarties sudarymo datą. Ši tariamai techninė klaida yra apsimestinė, ja siekta suklaidinti teismą, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties. Kai ieškovas patvirtino, kad ieškinio dalykas yra 2002-12-30 Draudimo sutarties 2019-10-07 pakeitimas, jis patvirtino, kad ginčo dalykas yra Draudimo sutartis, kuri dešimt metų (nuo 2013 m.) yra žinoma ieškovui, ką pradiniu ieškiniu ieškovas bandė nuslėpti nuo teismo.
Žemesnės instancijos teismas
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad ieškovas negalėjo padaryti rašybos / techninės klaidos pateiktuose pirminiuose ieškiniuose, nėra pagrindo šio apsirikimo vertinti kaip ieškovo sąmoningo siekio suklaidinti teismą dėl ieškinio senaties taikymo termino.
48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas apie ginčo sandorį sužinojo 2022-10-26 ir vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana institutui taikyti nėra praleistas.
Dėl privalomumo sudaryti sandorį ir prejudicinių faktų
49. Apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021, kurioje UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“ buvo tretieji asmenys, priimtas teismo sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime be argumentų pareiškė, kad ši byla neturi prejudicinio ryšio, nors byloje nustatytos prejudicinį ryšį ginčo dalykui turinčios aplinkybės, t. y. 2016-06-29 atsakovo Z. V. patirtos sunkios politraumos, po kurių jis stebuklingai liko gyvas, kurios yra išskirtinės aplinkybės, sprendžiant dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius.
Žemesnės instancijos teismas
50. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-27 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021 nėra nustatytos šiai bylą prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, susijusios su ginčo sandorio privalomumu ar neprivalomumu. Aplinkybė, jog atsakovui reikalingos lėšos gydymui, nereiškia, kad atsakovas privalėjo sudaryti ginčo sandorį, pažeidžiantį kreditorių interesus.
51. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; ir kt.). Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
52. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-27 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021, konstatavo, kad ieškovas BUAB „FF Lizingas“ neįrodė actio Pauliana sąlygos, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Teismas rėmėsi tuo, kad 2016-08-22 ir 2017-01-27 atsakovo Z. V. neatlygintinio draudimo išmokų (lėšų) perleidimo (dovanojimo) dukrai V. S. sandoriai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra tėvas ir dukra, į 2016-06-29 nelaimingo įvykio pasekmes atsakovo sveikatai, nereiškia, kad atsakovas, išduodamas įgaliojimą dukrai, nesuformulavo jai pavedimo atlikti tam tikras funkcijas, veiksmus ieškovo vardu ir interesais. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo laikotarpiu tokio sandorio sudarymas pagrįstas, o ieškovo ginčijamas atsakovui priklausančių lėšų (draudimo išmokų) pervedimas į atsakovės V. S. sąskaitą ir jų panaudojimas, atitinka įgaliojimo turinį, nenustatyta atsakovų piktnaudžiavimo sudarant įgaliojimą.
53. Civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021 buvo vertinamos aplinkybės dėl draudimo išmokų perleidimo (dovanojimo) dukrai ir teismas konstatavo, kad atsakovas dukrai neperdavė nuosavybės teisės į dovanojamą turtą (draudimo išmokas). Be to, teismas atsižvelgė į atsakovo sužalojimus, patirtus nelaimingo įvykio metu ir įvertino po mažiau nei mėnesio išduoto atsakovo įgaliojimo atsakovei turinį, todėl sprendė, kad atsakovai tuo metu rūpinosi kilusia grėsme atsakovo sveikatai ir to pasekmėmis į ateitį, o ne rūpinosi kaip išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
54. Nagrinėjamu atveju byloje yra vertinamas atsakovo sudarytas vienašalis sandoris, kuriuo lėšos, pasibaigus Draudimo sutarčiai, draudiko bus išmokėtos sutartyje nurodytam naudos gavėjui – apelianto sutuoktinei R. V. ir taps jos asmenine nuosavybe. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021 konstatuota, kad atsakovo perleistos lėšos dukrai netapo atsakovo dukros asmeninėmis lėšomis, nebuvo perduota nuosavybės teisė į draudimo išmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, laikas nuo nelaimingo įvykio iki atsakovo sudaryto vienašalio sandorio yra ne mėnuo, kaip civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021, tačiau daugiau nei 3 metai. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-27 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1026-1044/2021, vertinti kaip turinčio prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovas neįrodė, kad dėl sudėtingos sveikatos būklės ir tebesitęsiančio gydymo po 2016-06-29 įvykio, privalėjo sudaryti ginčo sandorį.
55. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje ieškovą atstovauja kitas advokatas, kad įprastai UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ bylose su Z. V. ir R. V. atstovaujantis advokatas Vygantas Barkauskas nesulauktų jam ir ieškovui nepatogių klausimų dėl informacijos apie Draudimo sutartį, apie kurią iš bylų ieškovas žino nuo 2013-09-26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra svarbu, koks advokatas atstovauja ieškovą, kadangi advokatas atstovauja ne savo, o atstovaujamojo (ieškovo) interesams ir advokato suinteresuotumas bylos baigtimi yra ne materialinis teisinis, o procesinis teisinis.
Dėl ieškinio atitikimo CK 6.66 straipsnio 4 dalies reikalavimams
56. Apeliantas teigia, kad ieškinys neatitinka CK 6.66 straipsnio 4 dalies reikalavimo, kadangi kreditorius pripažino, jog išieškojimas iš atsakovo turėtų trukti dar bent kelis šimtus ar net tūkstančius metų, kas yra neįmanoma. Ieškovas pripažino, kad ieškiniu siekia ne skolų išieškojimo, o kitų tikslų – pakenkti Z. V. sveikatai ir apsunkinti jo bei R. V. bylinėjimąsi dėl UAB „Skomė“ valdymo susigrąžinimo iš neteisėto valdymo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas jau daug metų skolingas ieškovui, todėl ieškovas turi interesą, kad bent iš dalies būtų sumokėtos apelianto skolos. Ieškovas yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam nuolatos yra lėšų poreikis, todėl ieškovas rūpinasi savo interesais ir veiklos tęstinumu, o ne, kaip apeliantas bando pateikti, bylinėjimusi su juo.
57. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas siekia ne skolų išieškojimo. Nors tokiais įrodymais atsakovas laiko ieškovo teiginį, kad išieškojimas iš atsakovo Z. V. turėtų trukti dar bent kelis šimtmečius ar net tūkstančius metų, kas neįmanoma, šis teiginys vertintinas kaip galimos išieškojimo iš atsakovo trukmės nurodymas, o ne kaip siekis pakenkti atsakovui. Apeliantas pripažįsta, kad jis turi daug teisminių procesų, jo atžvilgiu yra užvesta daug vykdomųjų bylų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis ieškovų pasisakymas yra vertinamas tik kaip susiklosčiusios situacijos apibūdinimas ir teisinių pasekmių atsisakyti taikyti Actio Pauliana institutą nesukelia. Nekyla abejonių, kad patenkinus ieškinį, galima nukreipti išieškojimui suma būtų panaudota ieškovo reikalavimų tenkinimui. Vien tai, kad ši suma yra mažesnė už ieškovo turimą reikalavimo teisę, sąžiningai vertinant, negali reikšti, jog atsakovas gali būti atleidžiamas nuo pareigos apskritai atsiskaityti su ieškovu.
Dėl ieškinio atitikimo CK 6.66 straipsnio 5 dalies reikalavimams
59. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.
60. Apelianto vertinimu ieškinys neatitinka ir CK 6.66 straipsnio 5 dalies reikalavimo dėl tariamo R. V. nesąžiningumo, nes ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė teiginio, kad R. V. yra nesąžininga. Ieškovas nurodo, kad pareigos įrodinėti R. V. nesąžiningumą neturėjo, nes R. V. nėra ginčijamo sandorio šalimi – ginčijamas sandoris yra vienašalis apelianto sandoris. Be to, CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu. Net jeigu vertinti, kad R. V. yra sandorio šalimi, jos nesąžiningumas preziumuojamas minėtu teisiniu pagrindu.
61. Nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti apelianto sudarytą vienašalį sandorį niekiniu ir negaliojančiu. R. V. nėra šio ginčo sandorio šalis. Ginčo sandorį sudarė apeliantas atlikdamas Draudimo sutarties pakeitimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti ir R. V. nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl R. V. nesąžiningumo.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu bei bylos nutraukimo
62. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo ir trečiojo asmens R. V. reikalavimų, kad ieškinys pareikštas, pažeidžiant CPK 5 straipsnio 1 dalį, kad jis neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų ir paliktinas nenagrinėtinu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
63. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės.
64. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo, yra išaiškinęs, kad šis punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinio pareiškime nenurodytas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Pagal CPK 296 straipsnį teismas turi laikytis pareiškimo palikimo nenagrinėto tvarkos. Pirmiausia teismas turi nustatyti terminą ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Ieškinio pareiškimo trūkumai gali būti šalinami tik pirmosios instancijos teisme. Jeigu ieškinio pareiškime nenurodytas ieškinio pagrindas ar nesuformuluotas ieškinio dalykas, tai, nepašalinus šių trūkumų pirmosios instancijos teisme, liktų neatskleista bylos esmė. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turi taikyti CPK 296 straipsnio 11 punktą ir 2 dalį ir palikti pareiškimą nenagrinėtą. Priėmus ieškinį, nenustačius jo formos ir turinio trūkumų, vėliau taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą galima tik tada, kai procesinio dokumento trūkumai yra esminiai, t.y. tokie, dėl kurių negali bylos nagrinėti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
65. Pirmosios instancijos teismas atsakovo ir trečiojo asmens prašymą išnagrinėjo ir nurodė, kad nenustatė paskutinio patikslinto ieškinio trūkumų, dėl kurių būtų galima spręsti apie ieškinio palikimą nenagrinėtu.
66. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija taip pat nenustatė ieškinio trūkumų, kurie kliudytų priimti teismui procesinį sprendimą. Įvertinus ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį nėra pagrindo nustatyti ieškinio trūkumų ir palikti ieškinį nenagrinėtu. Ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtas, nebuvo nustatyti jokie jo trūkumai, kurie būtų kliudę priimti teismui skundžiamą sprendimą. Iš apeliacinio skundo argumentų sunku suprasti, kokius ieškinio trūkumus teismas turėjo nustatyti. Pažymima, kad ieškovas teikė ketvirtą ieškinio versiją, netinkamai sudarė taikos sutartį su „ERGO Life Insurance“, kai taikos sutartimi atsisakė reikalavimų, nors jų ir nebuvo pareiškęs, tačiau tokios aplinkybės nesudaro ieškinio trūkumų. Tame pačiame apeliacinio skundo punkte apeliantas pažymi, jog teismas sprendime netinkamai įvertino, kad R. V. naudos gavėja buvo nuo Draudimo sutarties sudarymo, kad 2019-10-07 prašymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, teismas nepasisakė dėl Z. V. sveikatos būklės. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas, nustatant faktines aplinkybes bei pateikiant teisinį vertinimą, nėra susijęs su ieškinio tinkamumu nagrinėjimui civilinio proceso tvarka, kaip tai reglamentuota CPK 135, 138 straipsniuose.
67. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovas ieškiniu siekia ieškinyje neskelbiamų tikslų, o būtent apsunkinti Z. V. ir R. V. sveikatos būklę ir jų bylinėjimosi galimybes dėl didelės vertės UAB „Skomė“ turto valdymo susigrąžinimo iš neteisėto valdymo. Laiko, kad byla nutrauktina CK 1.137 straipsnio pagrindu, teismui atsisakant ginti apsimestines ieškovo teises, arba ieškinį palikti nenagrinėtinu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas), o nusprendus nagrinėti – atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
68. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nenustatė, jog paduotu ieškiniu ieškovas būtų siekęs kitų tikslų, nei kad būtų ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu ir ieškovas turėtų galimybę nukreipti savo reikalavimą į atsakovui priklausančias sukauptas pinigines lėšas. Pripažino ieškovo reikalavimus pagrįstais ir nenustatė pagrindo taikyti CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos, nustatančios, kad jeigu asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti ją ginti.
69. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertino šalių pateiktus įrodymus, tačiau neturėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovas ieškiniu siekia kitų tikslų. Aplinkybė, kad teismas sprendime detaliai neaprašė kiekvieno apelianto argumento, susijusio su UAB „Skomė“, BUAB „FF Lizingas“, užsienio juridiniu asmeniu Ellora 4522899 Ltd ir kitais subjektais, kurie nėra šios bylos dalyviais ar aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su ginčo sandoriu nereiškia, jog nėra pateikti teismo argumentai.
Dėl prašymo atlikti vietos apžiūrą
70. Apelianto vertinimu, teismas be argumentų atmetė Z. V. prašymą CPK 210 straipsnio 1 dalies pagrindu skirti 2016-06-29 įvykio, kurio metu Z. V. patyrė sunkias politraumas, vietos apžiūrą ir surašyti apžiūros protokolą. Be šios apžiūros sudėtinga įsivaizduoti, kokiomis aplinkybėmis ir kokio sunkumo traumas patyrė Z. V., kodėl beveik kasmet jam daromos sudėtingos chirurginės operacijos, vykdomas tęstinis gydymas. Tam būtinos nemažos lėšos, kurių gavimas ribojamas dėl priteistų skolų išieškojimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad minėtas įvykis nėra susijęs su ginčo dalyku, jo aplinkybės nėra aktualios 2019-10-07 ginčo sandoriui. Apelianto vertinimu, teismas privalo ištirti visus apelianto teiginius, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiję su ginčo dalyku. Toks vertinimas nėra teisingas, nes tokiu atveju būtų sudaromos sąlygos piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylų nagrinėjimą.
71. CPK 210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu reikalinga bylos aplinkybėms ištirti, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali paskirti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje arba vietos apžiūrą. Teismas įgyvendindamas proceso ekonomiškumo, koncentracijos principus (CPK 7 straipsnis), bei siekdamas, kad į bylą būtų pateikti tik su ginčo dalyku susiję įrodymai, atitinkantys sąsajumo reikalavimą (CPK 180 straipsnis), privalėjo aiškintis ar ieškovo prašymas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su 2016-06-29 įvykiu ir susijusias su sudėtinga apelianto sveikatos būklės bei tebesitęsiančiu gydymu. Nėra pagrindo sutikti, kad atsakovo prašymas skirti 2016-06-29 įvykio vietos apžiūrą ir surašyti apžiūros protokolą, teismo buvo atmestas be jokių motyvų.
72. Atsakovo sveikatos būklė yra fiksuota sveikatos priežiūros įstaigų dokumentuose, kurie gali būti vertinami procese. Teismas neturi specialių žinių, kad galėtų iš įvykio vietos, kuri yra atsakovo gyvenamoji vieta, spręsti dėl toje aplinkoje galimo patirti sveikatos sužalojimo. Tokių aplinkybių nustatymas atsakovo prašomu būdu yra neįmanomas.
Dėl bylos esmės atskleidimo ir sprendimo motyvuotumo
73. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 330 straipsniu, materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.
74. Net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).
Dėl baudų skyrimo
75. Apeliantas nurodo, kad teismas nepriėmė sprendimo dėl 2024-04-30 Z. V. prašymo nubausti ieškovą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovas 2023-04-24 ketvirta ieškinio versija atsakovu įtraukė ir „ERGO Life Insurance“ SE, tačiau jam nepateikė reikalavimų. 2024-02-21 Taikos sutartimi su atsakovu „ERGO Life Insurance“ SE ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų šiam atsakovui. „ERGO Life Insurance“ SE pagal reikalavimą negali turėti sąžiningų interesų. „ERGO Life Insurance“ SE, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, padėjo ieškovui vilkinti bylos nagrinėjimą ir veikė prieš atsakovą. Vėl trečiuoju asmeniu byloje tapusi „ERGO Life Insurance“ SE nepareiškė pozicijos kieno pusėje (ieškovo ar atsakovo) yra, o teismo posėdyje pripažino Z. V. 2024-05-09 prašymo dėl šio trečiojo asmens pašalinimo iš bylos pagrįstumą, tačiau prašė palikti bylos dalyviu dėl teismo praktikos.
76. Apeliantas prašo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teikiant ketvirtą ieškinio versiją, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, nubausti ieškovą UAB „Baltic arms“ 5 000 Eur bauda, 50 proc. jos sumokant lygiomis dalimis atsakovui Z. V. ir trečiajam asmeniui R. V.. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja pats apeliantas. Sprendimu buvo motyvuotai išspręstas baudos skyrimo ieškovui klausimas, o apelianto prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo teismas 2024-06-28 nutartimi atsisakė priimti, nurodant, jog prašymas išspręstas.
77. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vien tai, jog ieškovas keturis kartus tikslino ieškinį, savaime nereiškia, kad ieškovas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, nenustatė, kad ieškovas būtų siekęs vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovo ir trečiojo asmens prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė kaip nepagrįstą. Aplinkybė, kad yra priimtas atsakovui nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas nereiškia, kad ieškinys buvo pareikštas piktnaudžiaujant proceso teisėmis.
78. Pirmosios instancijos teismas 2024-06-28 nutartimi atsisakė priimti atsakovo Z. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovo procesinis prašymas, dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį ieškovui skyrimo dėl bylos vilkinimo reiškiant ketvirtą patikslintą ieškinį, kartu su kitais atsakovo ir trečiojo asmens R. V. procesiniais prašymais buvo išspręstas (atmestas) galutiniu teismo 2024-05-28 sprendimu (minėto sprendimo 29, 31 punktai).
79. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, sprendimo 29–31 punktuose, įvertino ieškovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apelianto teiginiai apie tai, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo neatitinka rašytinės bylos medžiagos. Byloje nenustatyta, kad ieškovas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovas nesąžiningai keturis kartus tikslino ieškinį, ar, kad sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Ieškinio tikslinimas, dokumentų teikimas į bylą yra proceso šalies teisė, šia teise ir naudojosi ieškovas. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.
80. Apeliantas prašo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant be teisinio pagrindo likti šios bylos dalyviu ir tai pripažinus teismo posėdyje, drauge su ieškovu vilkinant bylos nagrinėjimą, nubausti „ERGO Life Insurance“ SE dėl prisidėjimo prie ieškovo vykdyto bylos nagrinėjimo vilkinimo pirmosios instancijos teisme – nubausti šį trečiąjį asmenį 4 000 Eur bauda, 50 proc. jos sumokant lygiomis dalimis atsakovui Z. V. ir trečiajam asmeniui R. V.. Trečiasis asmuo„ERGO Life Insurance“ SE atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovas pagrįstai pasinaudojo procesine teise atsiimti ieškinį „ERGO Life Insurance“ SE atžvilgiu. Ieškovas ir „ERGO Life Insurance“ SE 2024-02-21 sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas atsiima visus reikalavimus „ERGO Life Insurance“ SE atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-03-18 nutartimi perkvalifikavo taikos sutartį į ieškinio atsiėmimą „ERGO Life Insurance“ SE atžvilgiu ir tenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Apeliantas nenurodė kitų argumentu dėl „ERGO Life Insurance“ SE piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. „ERGO Life Insurance“ SE trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas teismo iniciatyva. Teismas nutarties dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos nepriėmė, nes tam nebuvo pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nebuvo pareiškęs reikalavimo nubausti „ERGO Life Insurance“ SE bauda.
81. Trečiųjų asmenų dalyvavimą procese nagrinėjamu atveju lemia procesinis suinteresuotumas. Pirmosios instancijos teismas 2024-03-18 nutartimi įtraukė „ERGO Life Insurance“ SE trečiuoju asmeniu, teismas savo procesinį sprendimą tinkamai motyvavo ir proceso normų nepažeidė. Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija vertina apelianto argumentus dėl trečiojo asmens „ERGO Life Insurance“ SE nepašalinimo iš proceso. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad trečiojo asmens „ERGO Life Insurance“ SE atstovas būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nubausti „ERGO Life Insurance“ SE baudą netenkinamas.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-29 nutarties panaikinimo
82. Rezoliucinėje apeliacinio skundo dalyje apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-29 nutartį, tačiau motyvuojamoje apeliacinio skundo dalyje ši nutartis nėra minima, nėra nurodyti motyvai, kodėl ji turi būti panaikinta, nenurodyta, kokioje byloje ji priimta.
83. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė 2022-11-29 nutartį, kuria iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė atsakovo Z. V. su „ERGO Life Insurance“ SE, sudarytos Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų atsakovo atliktą 2019-10-07 pakeitimo dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėju suėjus draudimo sutarties terminui, atliktą 2019-10-07 atsakovo prašymu dėl naudos gavėjo nurodymo, draudimo liudijimo Nr. 71-521-032074, galiojimą ir vykdymą bei uždrausti „ERGO Life Insurance“ SE, išmokėti atsakovo Z. V. sukauptas lėšas Draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui R. V.. Apeliantas 2022-12-19 pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2022-11-29 nutarties. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-819-565/2023 išnagrinėjo atsakovo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-29 nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2022-11-29 nutartis įsiteisėjusi, todėl bylą nagrinėjantys teismai yra saistomi sprendimo visuotinio privalomumo principo ir negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-29 nutarties yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, konstatuoja, kad apelianto prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-29 nutartį yra nepagrįstas.
84. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas po teismo sprendimo priėmimo reglamentuojamas CPK 150 straipsnyje. CPK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Šiuo atveju, 2022-11-29 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galios iki sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
85. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus priteisti bylinėjimosi išlaidas bylą laimėjusiai pusei. Ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos jų dydžiu prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vietoje to, kad dėl akivaizdaus bylos vilkinimo teismas nubaustų ieškovą ir drauge su juo veikiantį trečiąjį asmenį „ERGO Life Insurance“ SE, teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
86. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka.
87. Šiuo atveju sprendimas priimtas ieškovo interesais, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
88. Pirmosios insatncijos teismas ieškovo naudai priteisė 578 Eur žyminio mokesčio ir 4 235 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo nuomone, priteistos bylinėjimosi išlaidos jų dydžiu prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas paaiškino (DOK-72814), kad 4 235 Eur advokato paslaugų išlaidas sudarė ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimas bei pateikimas teismui. Nurodė, kad ieškovo išlaidas reiktų sieti su Z. V. pasirinktu procesinio veikimo modeliu, kuomet atsakovas ignoruoja proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principus. Viso bylos nagrinėjimo metu buvo reiškiami Z. V. procesinio pobūdžio prašymai, į kuriuos priešingą suinteresuotumą turintiems proceso dalyviams teko teikti atsikirtimus. Be to, Z. V., nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, nevengė prašymus reikšti pakartotinai, nors jie teismo jau buvo atmesti. Toks procesinis elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl, įvertinus dėl Z. V. procesinio elgesio sugaištą ieškovo laiką procesui, ieškovo bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingo dydžio.
89. Ieškovas į bylą pateikė 2022-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas serija: 22 Nr. 243 ir UAB „Baltic Arms“ 2023-01-06 mokėjimo nurodymą. Sąskaitoje-faktūroje nurodytas paslaugų pobūdis – teisinės paslaugos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28182-1125/2022, pradėtoje actio Pauliana pagrindu dėl 2019-10-07 atlikto 2012-12-01 kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr.71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų pakeitimo, paskiriant R. V. naudos gavėja.
90. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos oficialiosios statistikos portale skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju, maksimalus dydis už ieškinį sudaro 4 451,25 Eur (2,5 x 1 780,50 Eur) (Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už ieškinio parengimą, nevertinant kitų teisnių paslaugų, suteiktų ieškovui šioje byloje. Įvertinus tai, kad ieškovas už visą bylos nagrinėjimą, įskaitant ieškinio, patikslintų ieškinių parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose prašo priteisti 4 235 Eur, t. y. mažiau nei galėtų prašyti vien už ieškinio parengimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog buvo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos.
91. Apelianto vertinimu, UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ yra PVM mokėtojai, todėl šių įmonių iš advokatų gautos PVM sąskaitos faktūros yra teikiamos VMI ir PVM dalimi mažinamas valstybei mokėtinas PVM. PVM dalių priteisimas iš atsakovo yra nepagrįstas šių įmonių praturtėjimas, nes iš VMI atgautą (arba nemokamą) PVM šios įmonės dar kartą gautų iš ieškovų. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentu, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Teismų praktikoje bylinėjimosi išlaidos priteisiamos su visais mokesčiais.
92. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog PVM dalių priteisimas iš atsakovo yra nepagrįstas įmonės praturtėjimas.
Dėl bylos baigties
93. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas 2024-06-28 nutartimi šį apelianto prašymą išsprendė ir netenkino atsakovo Z. V. prašymo atidėti mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo – atleido atsakovą nuo 475 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
94. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
95. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo Z. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.