Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.6.1.4.; 2.6.2.1.; 2.6.8.6.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.8.11.1.; 2.6.8.11.5.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.9.; 2.6.16.5.; 2.6.16.12.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.3.1.; 3.2.4.2.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

2021 m. rugsėjo 17 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas A. B. prašo priteisti iš atsakovo S. A. 451,30 Eur skolą nesumokėto nuomos mokesčio ir už spynos atrakinimo paslaugas, 2240,00 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog su atsakovu 2020 m. gruodžio 11 d. sudarė Nuomos sutartį, kuria atsakovui išnuomojo dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - patalpos) už 200,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Sutartyje šalys nustatė nuomos terminą - iki 2022 m. sausio 01 d. Sutartis nenumatė galimybės nuomininkui sutartį nutraukti anksčiau laiko, o ją nutraukus buvo numatytas nuomininko įsipareigojimas atsiskaityti už visą nuomos laikotarpį, Sutartis turėjo būti vykdoma bent jau metus, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, 200,00 Eur nuomą sumokėjo tik už 2021 metų sausio ir vasario mėnesius. 2021 m. balandžio 16 d. ieškovas išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriame nurodė, kad atsakovas nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių, todėl įspėjo, kad ir toliau nevykdant įsipareigojimų, ieškovas bus priverstas nutraukti nuomos sutartį. 2021 m. balandžio 23 d. ieškovas dar kartą įspėjo raštiškai atsakovą ir informavo, kad sutartis nutraukiama nuo 2021 m. gegužės 1 d. Atsakovas patalpų raktų negrąžino, 2021 m. gegužės 3 d. ieškovas į patalpas pateko avariniu būdu atrakindamas duris ir pakeisdamas spyną, dėl ko patyrė 51,30 Eur išlaidas. Ieškovas taip pat, remdamasis sutarties 5.3, 5.6., 6.2, 6.3 punktais, paskaičiavo 2240,00 Eur baudą už sutarties nutraukimą. Nurodė, jog sutarčių reikia laikytis, atsakovas buvo įsipareigojęs patalpas nuomotis iki 2022 m. sausio 1 d., sutartį nutraukė anksčiau, todėl prašo ieškinį tenkinti.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas neginčija, kad 2020 m. gruodžio 11 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria atsakovas iš ieškovo išsinuomojo 100 kv. m. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat neginčija, jog patalpas atsakovas išsinuomojo iki 2022 m. sausio 1 d. Nuomos tikslas - vykdyti komercinę veiklą, t. y. patalpų paskirtis buvo prekių sandėliavimas. Taip pat nurodė, jog 2020 m. gruodžio 11 d. susitiko su ieškovu, apžiūrėjo patalpas ir padavė ieškovui 200,00 Eur depozitą. Kitą dieną (2020 m. gruodžio 12 d.) atvyko pasirašyti sutartį ir padavė 143,00 Eur sumą už gruodžio mėnesio nuomą. Paaiškino, jog už nuomą mokėjo 2021 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais, mokėjimus atlikdavo grynaisiais. Atvykdavo su verslo partneriu į bendrovės (duomenys neskelbtini) ofisą, užlipdavo į antrą aukštą ir perduodavo pinigus administratorei. Ieškovas nepateikdavo nei sąskaitų, nei mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Teigė, jog 2021 metų vasario pabaigoje informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą ir kovo mėnesio 16 d. atidavė patalpų raktus administratorei. 2021 m. balandžio mėnesį mokėjimų pagal sutartį jau nebeatliko, tačiau kadangi sutartyje nebuvo numatytas 200,00 Eur depozitas, o jis buvo sumokėtas ieškovo žodiniu reikalavimu, todėl ši depozito suma turėtų būti įskaityta į mokėtiną nuomą. 2021 m. liepos 27 d. atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo pakartotinai patvirtino savo 2021 metų vasario mėn. žodinį pranešimą, jog nuomos sutartį atsakovas nutraukia nuo 2021 m. birželio 1 d. Nurodyto pasekoje, atsakovas teigė, jog yra atsiskaitęs ieškovui už nuomos paslaugas, nėra skolingas jokių mokesčių, pranešė apie sutarties nutraukimą vasario mėn. pabaigoje, patalpas perdavė tinkamai 2021 m. kovo mėnesį, ir laiko, kad sutartis buvo nutraukta 2021 m. birželio 1 d.. Atsižvelgiant į tai, nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 51,30 Eur skolą ir už spynos atrakinimo paslaugas yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas nurodė, jog sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, ieškovas parengė ir pateikė atsakovui sutartį, ieškovas – pranašesnė šalis, prašo priteisti baudą už sutarties nutraukimą, tokios netesybos atsakvo manymu, yra nesąžiningos, todėl turi būti mažinamos.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

3. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovas A. B. ir atsakovas S. A. sudarė nuomos sutartį (toliau - Sutartis), kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 100 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos, Sutarties 1. Punktas). Nuomininkas (toliau - atsakovas) už nurodytas patalpas įsipareigojo mokėti 200,00 Eur mokestį už kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2021 m. sausio 1 d., mokestį už patalpų nuomą apmokant pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 d. (Sutarties 4.1., 4.2 punktai). Sutartyje taip pat numatyta, jog ji įsigalioja nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 7.1. punktas). Patalpų nuomos terminas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. (Sutarties 2.2. punktas). Atsakovas nurodyta sutartimi taip pat įsipareigojo sutartį nutraukti prieš terminą tik šalims susitarus (Sutarties 5.1. punktas). Sutarties 5.3 punktas numatė, jog tuo atveju, jei atsakovas nesilaiko sutarties sąlygų, vieną mėnesį vėluoja mokėti nuomos mokestį arba komunalinius mokesčius, nuomotojas (toliau - ieškovas) gali nutraukti sutartį iš karto ir reikalauti, kad jam būtų padengta skola ir sumokėta bauda numatyta 6.3 punkte. Ieškovui anksčiau laiko, numatyto 2.2. punkte, nutraukus sutartį, remiantis 5.3. punktu atsakovas moka 600,00 Eur baudą. Sutarties 5.6 punktas numatė, jog atsakovui vienašališkai norint nutraukti sutartį anksčiau laiko, nepriklausomai nuo priežasčių, atsakovas privalo sumokėti už visą nuomos laikotarpį numatytą sutarties 2.2. punkte, tai galioja ir tada, kai atsakovas nutraukia sutartį pagal 5.3 ar 6.3 punktus, jei jis pasibaigęs ir sutartis prasitęsusi neribotam laikotarpiui, atsakovas privalo sumokėti 3 mėn. dydžio nuomą, terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio. Sutarties 6.2. punktas numatė, jog už kiekvieną uždelstą dieną (pasibaigus nuomos sutarčiai), kai nuomininkas neatlaisvina, neperduoda patalpų, pagal 3.2.5. ar 5.4. punktą, skaičiuojama 20,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną tol, kol patalpos, teritorija bus atlaisvintos arba suremontuotos.

4. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog 2020 m. gruodžio 12 d. ieškovas perdavė ir atsakovas priėmė patalpas pagal sutartį (2020 m. gruodžio 12 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktas). Iš ieškovo 2021 m. balandžio 16 d. įspėjimo matyti, jog ieškovas nurodytą datą ragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, nurodė, jog atsakovas nuo 2021 m. kovo 1 d. nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių bei teigė, kad atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas bus priverstas nutraukti sutartį nuo 2021 m. gegužės 1 d. ir kreiptis į teismą dėl skolos, nuostolių ir baudos priteisimo. 2021 m. balandžio 23 d. įspėjimu ieškovas pranešė atsakovui, jog nutraukia sutartį nuo 2021 m. gegužės 1 d., prašė iki šios datos patalpas atlaisvinti ir jas perduoti pasirašant patalpų priėmimo – perdavimo aktą, sumokėti susidariusį įsiskolinimą, 600,00 Eur baudą pagal sutarties 6.3. punktą. Iš pateiktos IĮ „Spynų centras“ 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1902 ir pinigų priėmimo kvito matyti, jog ieškovas patyrė 51,30 Eur avarinio durų atrakinimo išlaidas. Taip pat 2021 m. gegužės 10 d. rašte „Dėl nuomos sutarties“ atsakovas ieškovui nurodė, jog patalpas ir raktus perdavė 2021 m. kovo 4 d., yra su ieškovu atsiskaitęs už visą nuomos laikotarpį iki 2021 m. birželio 1 d. ir sutartį laiko nutraukta nuo 2021 m. birželio 1 d. 2021 m. balandžio 27 d. atsakovas raštu informavo ieškovą, jog už patalpų nuomą sumokėta iki 2021 m. balandžio 15 d.

Dėl ginčo esmės

5. Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl negyvenamosios patalpos nuomos mokesčio tinkamo mokėjimo, patalpų grąžinimo ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo – baudų už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą priteisimą. Tarp šalių nėra ginčo, jog šalys Sutartį sudarė 2020 m. gruodžio 12 d., kai buvo pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, taip pat byloje nėra ginčo, jog atsakovas 2021 m. sausio ir vasario mėnesį įsipareigojimus vykdė tinkamai, už patalpų nuomą šiuos mėnesius mokėjo po 200,00 Eur, o visi atsiskaitymai vykdant Sutartį buvo atliekami grynaisiais pinigais.

6. Civilinėje teisėje sutartinius santykius reglamentuoja ne tik šalių sudaromos sutartys, bet ir dispozityviosios sutarčių teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. Taigi, tiek, kiek šalys nesusitaria pačioje sutartyje, yra užpildoma konkrečią sutarčių rūšį reguliuojančių dispozityviųjų normų turiniu. Dispozityvioji teisės norma palieka laisvę šalims nustatyti tokias sąlygas, kokios joms yra priimtiniausios, o teisės normoje nustatytos elgesio taisyklės taikomos tuo atveju, jei šalys tokia galimybe nepasinaudojo.

7. Sprendžiant klausimą dėl nuomotojo ir nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iš negyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sistemiškai taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus „Nuoma“ normos, tarp jų – bendrosios nuostatos (CK 6.477-6.482 straipsniai), nuomos sutarties šalių teises ir pareigas nustatančios normos (CK 6.483-6.495 straipsniai) bei nuomos sutarties pabaigos taisyklės (CK 6.496-6.503 straipsniai). Negyvenamųjų patalpų komerciniai nuomos santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008, 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

8. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Šalių Sutarties 4.1. punktas numatė, jog mėnesio nuomos mokesčio suma yra 200,00 Eur, nuomos mokestis turi būti sumokamas ieškovui pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 dienos. Ieškovas byloje nurodė, jog atsakovas 2021 m. sausio ir vasario mėnesius įsipareigojimus vykdė tinkamai, nuomos mokestį mokėjo, tačiau liko skolingas 400,00 Eur nuomos mokesčio, už 2021 m. kovo ir balandžio mėnesius po 200,00 Eur už kiekvieną mėnesį. Atsakovas nurodė, jog 2020 m. gruodžio mėnesį sumokėjo 343,00 Eur sumą, t. y. 200,00 Eur depozitą apžiūrėjus patalpas bei sekančią dieną, jau pasirašius sutartį, 143,00 Eur nuomos mokestį už gruodžio mėnesį. 2021 m. sausio 15 d. sumokėjo 200,00 Eur už nuomos laikotarpį nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. vasario mėnesį sumokėjo 260,00 Eur už nuomos laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki kovo 15 d. bei 2021 m. kovo mėnesį sumokėjo 250,00 Eur už nuomą ir komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d. iki balandžio 15 d. Kadangi Sutartyje nebuvo numatytas depozitas, atsakovas taip pat nurodė, jog depozito suma įskaityta į mokėtiną nuomą už balandžio mėnesį ir atsakovas yra visiškai su ieškovu atsiskaitęs. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra reikalavimo dėl komunalinių mokesčių priteisimo, todėl teismas toliau dėl jų nepasisako.

9. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

10. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Civiliniame procese teismas savo išvadas privalo daryti vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo bei pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė taip pat grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

11. Minėta, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas nuompinigius mokėjo grynaisiais pinigais iki einamojo mėnesio 15 dienos, tačiau iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, jog nei ieškovas nei atsakovas tiesioginių įrodymų, kad atsakovas savo įsipareigojimus dėl ieškinio dalyke nurodytų nuompinigių vykdė galimai netinkamai ar tinkamai, nepateikė. Akcentuotina, jog abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas faktinį ieškinio pagrindą įrodinėja savo paaiškinimais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

12. Byloje liudijęs atsakovo verslo partneris A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2020 m. gruodžio 11 d. jie kartu su atsakovu atvyko apžiūrėti nuomai siūlomas patalpas. Įvertinę, jog patalpos tinka, atsakovas, dalyvaujant liudytojui, padavė ieškovui 200,00 Eur sumą ir kitą dieną atvyko pasirašyti ieškovo paruoštą sutartį bei sumokėjo 143,00 Eur sumą už gruodžio mėnesio nuomą. Taip pat paaiškino, jog jis yra atsakingas už kartu su atsakovu vykdomo verslo finansus, todėl visada ieškovui mokant nuomos mokestį, vykdavo kartu su atsakovu. Tiek sausio, tiek vasario, tiek kovo mėnesį jie abu atvykdavo prie bendrovės (duomenys neskelbtini) ofiso, liudytojas paduodavo pinigus atsakovui, pastarasis užlipdavo į antrą ofiso aukštą ir pinigus perduodavo. Kovo mėnesį atsakovas ieškovui sumokėjo 260,00 Eur, iš kurių 200,00 Eur buvo už nuomą. Atsiskaitymo aplinkybes jis matydavo, kadangi ofise buvo stikliniai langai (2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 19 min. 51 sek. iki 1 val. 33 min. 18 sek.). Akcentuotina, jog Sutarties 3.2.3 punktas, kuriame nurodoma, kad už komunalinius mokesčius atsakovui sąskaitas pateiks A. B. įmonė (duomenys neskelbtini), teikianti administravimo paslaugas, tik patvirtina, jog liudytojui buvo žinomos Sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybės, kadangi mažai tikėtina, jog liudytojas, teikdamas paaiškinimus teisme, būtų atsitiktinai paminėjęs įmonės „Anara“ pavadinimą (CPK 178, 185 straipsniai).

13. Sprendžiant ieškovo reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo pagrįstumą, pažymėtina, jog šalių sudarytoje Sutartyje neapibrėžtas atsiskaitymo būdas, t. y. nenumatyta, ar atsiskaitoma grynaisiais, ar bankiniu pavedimu į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, kas neginčijamai patvirtintų ieškovo poziciją, jog lėšų už ginčo nuomos mėnesius jis negavo. Byloje nustatyta, kad tarp šalių už nuomą ir komunalines paslaugas buvo mokama grynaisiais pinigais. Akcentuotina, jog atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad Sutartį paruošė ieškovas ir Sutartis buvo pasirašyta kitą dieną po patalpų apžiūros, lauke, šias aplinkybes taip pat patvirtino byloje liudijęs A. J. (2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 19 min. 51 sek. iki 1 val. 33 min. 18 sek.). Taigi, įvertinęs liudytojo parodymus, patvirtinančius atsakovo paaiškinimus, teismas sprendžia, jog liudytojo nurodytos Sutarties pasirašymo aplinkybės patvirtina, kad atsiskaitymo grynaisiais pinigais būdą pasiūlė bei toleravo pats ieškovas. Taip pat pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nuoma verčiasi ne pirmi metai, turi keletą objektų (2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 15 min. 11 sek. iki 1 val. 17 min. 55 sek.), vadinasi, darytina išvada, jog ieškovui buvo suprantami atsiskaitymų grynaisiais pinigais ypatumai bei galima rizika. Nepaisant to, ieškovas, būdamas savo srities žinovas, mokėjimus už nuomą grynaisiais pinigais toleravo, taip pat tarp šalių nebuvo susiklosčiusios praktikos, kad paimdamas grynuosius pinigus, ieškovas išduoda atsakovui pakvitavimą (CK 6.65 straipsnis), jog pinigus iš jo gavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei ieškovui nepateikus jokių ieškinio reikalavimą dėl nesumokėtų nuompinigių pagrindžiančių patikimų įrodymų, teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo 2021 m. kovo mėnesį bei juos patvirtinančius liudytojo A. J. parodymus, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas už 2021 metų kovo mėnesio nuomą atsiskaitė tinkamai, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos atmetama kaip neįrodytą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

14. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur nuomos mokestį ir už 2021 m. balandžio mėnesį. Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog prieš sudarant sutartį, 2020 m. gruodžio 11 d., ieškovui buvo sumokėta 200,00 Eur depozito suma, todėl ši suma yra įskaitytina už 2021 m. balandžio mėnesio nuomą.

15. Pažymėtina, jog sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl 200,00 Eur nuomos mokesčio už 2021 m. balandžio mėnesį, būtina įvertinti, ar atsakovui apskritai atsirado pareiga mokėti už pastarąjį mėnesį, kadangi atsakovas teigia, jog apie Sutarties nutraukimą pranešė ieškovui 2021 m. kovo mėnesį bei kovo 16 d. padavė ieškovui patalpų raktus. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje liudijęs A. J. paaiškino, kad 2021 m. balandžio mėnesį pranešė ieškovui, jog patalpų nebesinuomos, kadangi turi kitą sandėlį, tačiau nurodė, kad patalpų rakto atidavimo aplinkybių jis nežino, rakto perdavimo nematė, tik padavė raktus atsakovui ir pasakė, jog atsakovas juos nuvežtų ieškovui (2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 19 min. 51 sek. iki 1 val. 33 min. 18 sek.). Taigi, liudytojo paaiškinimai nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių dėl patalpų perdavimo ir Sutarties nutraukimo kovo mėnesį, tačiau byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, t. y. rašytinis susirašinėjimas tarp šalių, Sutartis, IĮ „Spynų centro“ PVM sąskaita faktūra leidžia teismui daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas balandžio mėnesį tinkamai patalpų ieškovui neperdavė. Sutarties 2.4. punktas numatė, jog pasibaigus patalpų nuomai, surašomas patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir patalpos grąžinamos ieškovui, tačiau byloje nėra duomenų, jog šalys būtų tokį aktą pasirašiusios (CPK 12, 179, 185 straipsniai). Tuo tarpu, 2021 m. gegužės 3 d. IĮ „Spynų centro“ PVM sąskaita faktūra leidžia spręsti, jog iki 2021 m. gegužės 3 d. ieškovas į patalpas patekti be avarinio durų atrakinimo galimybės neturėjo. Taigi, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei logikos dėsniais, taip pat įvertinęs, protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą, teismas sprendžia, jog ieškovas nebūtų samdęs avarinių durų atrakinimu užsiimančios bendrovės tam, kad patektų į jam priklausančias patalpas, jeigu atsakovas jam būtų tinkamai perdavęs patalpų raktus (CPK 12, 179, 185 straipsniai).

16. CK 6.499 straipsnis reglamenuoja daikto grąžinimo nuomotojui tvarką. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (1 dalis). Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visa laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (2 dalis). Taigi, iš nurodyto matyti, kad bendroji taisyklė yra ta, jog pareiga grąžinti nuomojomą daiktą nuomotojui tenka būtent nuomininkui, nagrinėjamu atveju atsakovui. Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, jog tiek 2021 m. balandžio 27 d., tiek 2021 m. gegužės 10 d. ieškovui siųstuose pranešimuose, taip pat 2020 m. liepos 14 d. teismui pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, jog laiko, kad Sutartis buvo nutraukta nuo 2021 m. birželio 1 d., tuo tarpu iš ieškovo byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų matyti, jog ieškovas Sutartį nutraukė nuo 2021 m. gegužės 1 d. Nesutampant šalių valiai dėl Sutarties nutraukimo datos, teismas iš abiejų šalių nurodomų datų rašytiniuose dokumentuose sprendžia, jog 2021 m. balandžio mėnesį sutartis nutraukta nebuvo. Be to, teismas vertina, jog atsakovui kilo pareiga 2021 m. balandžio mėnesį mokėti už patalpų nuomą ir dėl to, jog byloje nėra jokių duomenų, kad patalpos ieškovui 2021 m. balandžio mėnesį buvo grąžintos (sprendimo 15. punktas). Akcentuotina, jog nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį yra siejama ir su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Nuomininkui neįvykdžius nurodytos teisinės pareigos ir negrąžinus išsinuomoto daikto, nuomotojui tenka šios prievolės nesilaikymo CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, bei konstatavus, jog 2021 m. balandžio mėnesį šalių Sutartis buvo vykdytina, taip pat nesant duomenų, jog atsakovas patalpų raktus ieškovui grąžino anksčiau nei 2021 m. gegužės 3 d., laikytina, jog atsakovui teko pareiga mokėti 200,00 Eur nuomos mokestį ir už 2021 m. balandžio mėnesį (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

17. Minėta, jog atsakovas teigia, kad prieš sudarant Sutartį ieškovui sumokėjo 200,00 Eur depozitą. Ieškovas šių aplinkybių nepripažįsta, Sutartis 200,00 Eur mokėtino depozito taip pat nenumato. Ieškovas taip pat teigė, jog visas sutarties pasirašymo aplinkybes derino tik su atsakovu, jie buvo dviese, tačiau teisme liudijęs A. J. išsamiai ir nuosekliai paaiškino Sutarties sudarymo aplinkybes bei nurodė, jog 2020 m. gruodžio 11 d. apžiūrėjus sandėlį, padavė 200,00 Eur sumą ieškovui ir kitą dieną, kartu su atsakovu atvykę pasirašyti sutartį padavė dar 143,00 Eur sumą už gruodžio mėnesio nuomą (2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 19 min. 51 sek. iki 1 val. 33 min. 18 sek.).

18. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje praktikoje dėl sutarčių aiškinimo, be kita ko, yra pažymima, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018, 48 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo atstovu, jog depozito mokėjimas nuomos sutarčių atveju yra įprasta praktika. Nors šalių Sutartis depozito nenumatė, tačiau akcentuotina, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad Sutartis buvo pasirašyta kitą dieną po pirmojo susitikimo ir patalpų apžiūros. Taigi, teismas, įvertinęs ne tik Sutarties turinį, bet ir abiejų šalių nurodomas Sutarties sudarymo aplinkybes, faktinius šalių veiksmus, taip pat liudytojo A. J. paaiškinimus, kurie yra logiški, nuoseklūs ir suderinami su CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatytais bendraisiais teisės principais – teisingumu, protingumu ir sąžiningumu, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas 200,00 Eur depozitą už patalpų nuomą ieškovui sumokėjo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Byloje nesant duomenų, jog šalių sutartiniams santykiams pasibaigus, ieškovas depozitą būtų grąžinęs, ar kitaip būtų patyręs nuostolių, kuriuos reikėjo padengti atsakovo sumokėtu 200,00 Eur depozitu, teismas sprendžia, jog 200,00 Eur depozito suma yra įskaitytina į mokėtiną nuomą už 2021 m. balandžio mėnesį ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą dėl 200,00 Eur nuomos mokesčio priteisimo už balandžio mėnesį taip pat atmeta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas apibendrina, jog ieškovo reikalavimas dėl 400,00 Eur nuomos mokesčio priteisimo už 2021m. kovo ir balandžio mėnesius yra atmetamas (žr. ir sprendimo 13. punktą).

20. Be to, byloje ieškovas, nurodydamas, jog patalpų raktai nebuvo grąžinti, kaip skolą prašo priteisti iš atsakovo 51,30 Eur spynos atrakinimo bei keitimo išlaidas. Teismas, spręsdamas dėl tinkamo patalpų grąžinimo sprendimo 15. - 17 punktuose konstatavo, jog atsakovas patalpų ieškovui tinkamai neperdavė, t. y. raktų negrąžino. IĮ „Spynų centras“ 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitas Nr. 1902 įrodo, jog ieškovas į savo patalpas turėjo patekti samdydamas įmonę, galinčią atrakinti spyną ir patyrė 51,30 Eur durų atrakinimo išlaidas. CK 6.499 straipsnio 3 dalis numato, nuomininko (atsakovo) pareigą atlyginti ir kitus, nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis, pasibaigus nuomos sutarčiai ir nuomininkui daikto nuomotojui tinkamai negrąžinus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas, ir ieškovui iš atsakovo priteistina 51,30 Eur suma kaip nuostolių atlyginimas (CK 6.249 straipsnis, CPK 12, 178 ,185 straipsniai).

Dėl sutartinių sankcijų (baudų) priteisimo

21. CK 6.193 straipsnyje yra įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis sutarties aiškinimo principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus sudarant sutartį, analizuoti visą sutartį. Sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą – sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti atsakovui 3 sutartines sankcijas pagal Sutarties 5.6., 6.2., 6.3. punktus: 1) atsakovui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio bei sutartį nutraukus anksčiau Sutartyje nustatyto termino, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1600,00 Eur baudą, paskaičiuotą po 200,00 Eur mėnesinio nuomos mokesčio už aštuonis mėnesius iki sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d. (Sutarties 5.6. punktas); 2) 600,00 Eur baudą už Sutarties nutraukimą anksčiau laiko, numatyto Sutarties 2.2. punkte, t. y. anksčiau nei 2022 m. sausio 1 d. (Sutarties 6.3. punktas); 3) 40,00 Eur baudą pasibaigus Sutarčiai, kai nuomininkas neatlaisvina Patalpų (skaičiuojant 20,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki Patalpų atlaisvinimo ar suremontavimo, Sutarties 6.2 punktas). Atsakovas su tokiomis netesybomis nesutinka, taip pat prašo teismo jas mažinti.

23. Nagrinėjamu atveju, iš bylos rašytinių duomenų bei ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovas prašo taikyti atsakovui sutartines sankcijas tiek už vienašališką sutarties nutraukimą, tiek už laiku nesumokėtą nuomos mokestį (Sutarties 5.3, 5.6 punktai). Akcentuotina, jog šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo (sprendimo 8. – 20. punktai), darytina išvada, jog atsakovas laikytinas prievolę dėl nuomos mokesčio mokėjimo vykdęs tinkamai, todėl byloje nėra pagrindo priteisti ieškovui netesybas už laiku nesumokėtą nuomos mokestį.

24. Vertinant, ar atsakovui kyla pareiga mokėti netesybas už vienašališką sutarties nutraukimą, akcentuotina, jog terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra labiau ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui; antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Sutartis nenumatė atsakovui teisės vienašališkai nutraukti sutartį, anksčiau Sutarties 2.2. punkte numatyto 2022 m. sausio 1 d. termino (Sutarties 5. dalis, CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas, tiek liudytojas A. J. paaiškino, jog pranešė ieškovui, kad nori nutraukti sutartį, liudytojas taip pat nurodė, jog jiems patalpos buvo nebereikalingos, kadangi jie rado kitą sandėlį (2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 19 min. 51 sek. iki 1 val. 33 min. 18 sek.). Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2021 m. balandžio 27 d. ir 2021 m. gegužės 10 d. atsakovo ieškovui siųsti rašytiniai pranešimai, taip pat patvirtina, jog atsakovas informavo ieškovą apie Sutarties nutraukimą. Taigi, įvertinęs atsakovo paaiškinimus bei juos pagrindžiančius liudytojo parodymus, pateiktus rašytinius duomenis, teismas laiko įrodytą aplinkybę, jog Sutartis buvo vienašališkai nutraukta atsakovo iniciatyva (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Papildomai pažymėtina, jog šalys byloje nurodo skirtingą Sutarties nutraukimo terminą, ieškovas laiko, jog sutartis yra nutraukta 2021 m. gegužės 1 d., atsakovas procesiniuose dokumentuose, ieškovui siųstuose pranešimuose sutarties nutraukimo terminą nurodė 2021 m. birželio 1 d., tačiau teismo posėdžio metu teigė, jog jau 2021 m. kovo mėnesį pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus byloje pateiktus rašytinius duomenis, įrodančius, jog 2021 m. gegužės 3 d. ieškovas į nuomotas patalpas pateko avariniu būdu atsirakindamas duris, taip pat liudytojo A. J. paaiškinimus, jog balandžio mėnesį jie su atsakovo jau turėjo kitą sandėlį, vadovaudamasis logikos dėsniais bei įrodinėjimo taisyklėmis, teismas sprendžia, jog Sutartis buvo nutraukta 2021 m. gegužės 1 d. (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

25. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

26. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Šalių sutartos netesybos, esant atitinkamam reikalavimui, teismo gali būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas neprašė priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1103-1043/2021).

27. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas prašo netesybas mažinti motyvuodamas, jog šios netesybos už sutarties nutraukimą yra nesąžiningos, sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, ieškovas yra pranašesnė šalis, sutartis parengta ir pasiūlyta ieškovo. Teismas šiuos atsakovo argumentus dėl netesybų mažinimo atmeta, kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos yra aiškios ir apibrėžtos. Sutartis yra pasirašyta šalių, išreiškusių savo valią ir sutikimą dėl sutarties turinio. Sutiktina su atsakovu, jog sutartis pasirašyta su fiziniu asmeniu, tačiau pažymėtina, jog atsakovas sutartį sudarė su verslu susijusiais tikslais. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, o liudytojas A. J. savo parodymais patvirtino atsakovo paaiškinimus, jog jie abu turi bendrą verslą ir patalpos atsakovui buvo reikalingos prekėms laikyti (2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 19 min. 51 sek. iki 1 val. 33 min. 18 sek.). Taigi, įvertinus šiuos duomenis, byloje nėra jokio pagrindo atsakovą laikyti vartotoju CK 6.228¹ straipsnio prasme. Abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, tačiau sutartis sudaryta komerciniais tikslais, todėl atsakovas, kaip vykdantis verslą asmuo, laikytinas galinčiu numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Tuo atveju, jeigu ieškovas nesudarė pakankamos galimybės atsakovui susipažinti su Sutarties nuostatomis, atsakovas, veikdamas komerciniais tikslais, prieš pasirašydamas sutartį, turėjo teisę reikalauti skirti laiko sutarties nuostatų įvertinimui. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas sutartį dėl patalpų nuomos būtų sudaręs ne savo laisva valia, jog ieškovas būtų taikęs spaudimą ar kitaip vertęs atsakovą sudaryti Sutartį. Akcentuotina, jog nerūpestingumas ar neatsakingumas prieš sudarant Sutartį negali būti vertinamas kaip priežastis teisėtai sudarytos ir galiojančios Sutarties nevykdymui. Sutartis turi įstatymo galią, sutarčių reikia laikytis, o prievolės turi būti vykdomos sąžiningai (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis).

28. Kita vertus, nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovas, remdamasis 5.6. ir 6.3 Sutarties punktais, reikalauja netesybų, mokamų baudos forma, ir šios yra išreikštos konkrečia, t. y. 1600,00 Eur ir 600,00 Eur suma. Tačiau iš nurodytų Sutarties punktų formuluočių matyti, jog šalių sutartos netesybos reglamentuoja sutartines sankcijas už tą patį Sutarties pažeidimą, t. y. vienašališką Sutarties nutraukimą. Taip pat, vertinant Sutarties nuostatas matyti, jog 5.6. punkte numatytos netesybos garantuoja ieškovui teisę gauti nuomos mokestį už visą nuomos laikotarpį iki 2022 m. sausio 1 d., nepaisant Sutarties nutraukimo. Tuo tarpu 6.3. punktas numato vienkartinę 600,00 Eur baudą už tą patį prievolės pažeidimą, t. y. Sutarties nutraukimą. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę į netesybų priteisimą, tačiau esant atsakovo reikalavimui jas mažinti, įvertinus prievolės pobūdį bei nustačius, jog ieškovas iš esmės reikalauja iš atsakovo už tą patį prievolės pažeidimą dvigubų netesybų baudos forma, konstatuoja, jog toks ieškovo reikalavimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl byloje yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti 2200,00 Eur netesybas (CK 6.73 straipsnio ).

29. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Akcentuotina, jog byloje pateikti duomenys – 2021 m. liepos 1 d. nuomos sutartis – įrodo, jog patalpos, esančios J. Basanavičiaus g. 144A, Šiauliuose, laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos1 d. yra išnuomotos kitam nuomininkui už 200,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Taigi, ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 1600,00 Eur netesybas, paskaičiuotas kaip 200,00 Eur nuomos mokestį už aštuonių mėnesių nuomos laikotarpį iki 2022 m. sausio 1 d., suplanuotų pajamų už patalpų nuomą negavo tik du mėnesius, nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. gegužės 1 d.) dienos iki naujos nuomos sutarties sudarymo (2021 m. liepos 1 d.), ir ši suma sudaro 400,00 Eur. Sutiktina su ieškovu, jog jis galimai patyrė nuostolius dėl naujų nuomininkų paieškos ir jų suradimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui pareiškus reikalavimą netesybas mažinti, kreditorius siekdamas pagrįsti, jog netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013). Šiuo atveju, ieškovas, teigdamas, jog jis neprašo atlyginti nuostolių, įrodymų apie patirtus nuostolius nepateikė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taip pat teismas vertina, jog ieškovo nuostoliai dėl naujų nuomininkų paieškos objektyviai negali siekti 1800,00 Eur sumos (2200, Eur (bendra netesybų suma) – 400,00 Eur (minimalūs negauto nuomos mokesčio nuostoliai)), tokios netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Bylos duomenys įrodo, jog ieškovo minimalūs nuostoliai sudaro 400,00 Eur sumą, todėl vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia jog 2200,00 Eur netesybų suma nagrinėjamu atveju yra viršijanti ieškovo realiai patirtus ar minimalius nuostolius bei neatitinkanti protingumo principo. Pažymėtina ir tai, kad su verslo tikslais sudaromos negyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nustatomos netesybos visų pirma skirtos skatinti nuomininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus ir neturi tapti nuomotojo galimybe gauti nepagrįstą finansinę naudą dėl pernelyg didelio netesybų dydžio.

30. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

31. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus atsakovo padaryto Sutartinio pažeidimo mastą, tai, jog atsakovui už tą patį prievolės pažeidimą sutartinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma du kartus, dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą patirtų nuostolių dydį, matyti, jog 2200,00 Eur netesybos ne tik yra neprotingai didelės bei neproporcingos padaryto pažeidimo mastui, tačiau kartu prieštarauja ir sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai bei suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti ieškovui bei pažeidžia teisėtus atsakovo interesus. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, siekiant nepažeisti sutarčių laisvės principo ir nemažinant netesybų iki minimalių nuostolių, teismas mažina 2200,00 Eur baudą iki Sutarties 6.3. punkte numatytų 600,00 Eur netesybų, kas laikytina tinkama kompensavimo priemone, siekiant užtikrinti ieškovo teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas ieškovo reikalavimą dėl 2200,00 Eur baudos priteisimo tenkinti iš dalies, konstatuojant, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 600,00 Eur netesybų suma, likusioje 1600,00 Eur netesybų sumoje ieškovo reikalavimą atmetant (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

32. Vertindamas likusios ieškovo reikalavimo atsakovui dalies dėl 40,00 Eur baudos (paskaičiuotos už dviejų dienų laikotarpį po Sutarties pabaigos, t. y. 2021 m. gegužės 1 d., kai nuomininkas neatlaisvina, neperduoda patalpų) pagrįstumą, teismas atsižvelgia tiek į Sutarties šalių ketinimus sudarant sutartį, šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą, tiek ir į šalių elgesį po jos sudarymo. Teismo sprendimo 15. – 16., 24. punktuose konstatuota, jog atsakovas patalpų raktų negrąžino ir tinkamai patalpų ieškovui neperdavė, sutartis nutraukta nuo 2021 m. gegužės 1 d., rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas į patalpas pateko po dviejų dienų avariniu būdu, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas turi teisę į 40,00 Eur baudą, paskaičiuotą už dvi dienas, iki faktinio patekimo į patalpas dienos (2021 m. gegužės 3 d.), todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkinamas ir jam iš atsakovo priteistina 40,00 Eur bauda (CPK 12, 178, 185 straipsniai, Sutarties 3.2.5, 5.4., 6.2. punktai).

Dėl palūkanų priteisimo.

33. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nenustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti prievolė praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 691,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

35. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 61,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 310,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 371,00 Eur. Atsakovas savo patirtų bylinėjimosi išlaidų teismui nenurodė ir įrodymų nepateikė. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. teismo sprendimu patenkinus 26 procentus ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 96,46 Eur (371,00 Eur x 26 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

36. Teismas patyrė 6,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai šalims tenkanti į valstybės biudžetą išieškotinų šių išlaidų dalis neženkliai viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalimi, 6.71 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.156 straipsniu, 6.193 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.245 straipsnio 3 dalimi, 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.258 straipsniu, 6.487 straipsnio 1 dalimi, 6.499 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 3 dalimi, 98 straipsniu, 99 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 51,30 Eur (penkiasdešimt vieno euro 30 centų) nuostolius, 640,00 Eur (šešių šimtų keturiasdešimties eurų 00 centų) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 691,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 96,46 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 46 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.