Vilniaus apygardos teismo nutartis

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.Pareiškėja Z. Š. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1164-647/2015 pagal Z. Š. ir A. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme, ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą, ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas, ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; priimti naują sprendimą, panaikinti 2015 m. kovo 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos dėl turto pasidalinimo, o šalims nepateikus tvirtinti naujos sutarties, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta Z. Š. ir A. Š. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, palikti nenagrinėtą; atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1164-647/2015. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1164-647/2015 buvo nutraukta 1989 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp Z. Š. ir A. Š. sudaryta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1 punktu Z. Š. įsipareigojo A. Š. kiekvieną mėnesį skirti 150 Eur sumą pervedant į A. Š. priklausančią sąskaitą banke iki 2025 metų gruodžio mėn., kadangi jis persikels gyventi į blogesnes sąlygas. Teigė, kad sutarties sąlyga, kurioje Z. Š. įsipareigojo mokėti 150 Eur sumą A. Š. iki 2025 metų gruodžio mėn., buvo įrašyta tik dėl akių, t.y. tam, kad A. Š. nemokėtų išlaikymo dukrai, kuris nepilnametei dukrai turėtų būti mokamas iki 2025 m. gruodžio mėnesio. Iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad turtas buvo padalintas lygiomis dalimis, todėl neatsirado turto skirtumo, kurį reikėtų kompensuoti. Pareiškėja sutiko tokią sąlygą įrašyti, kadangi A. Š. žadėjo gyvenamajame name negyventi, namą išlaikyti, mokėti bankui grąžintino kredito dalį. Apsimestine sąlyga buvo siekta išvengti išlaikymo nepilnametei dukrai mokėjimo ir po santuokos nutraukimo faktiškai A. Š. neišlaikė nepilnametės dukters, todėl buvo pažeista nepilnametės dukters teisė gauti išlaikymą. Kadangi A. Š. nesilaikė žodinio susitarimo išlaikyti namą po santuokos nutraukimo ir mokėti dalį kredito, be to, pradėjo namu naudotis, pareiškėja suprasdama, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1 punkte įtvirtinta sąlyga mokėti A. Š. 150 Eur sumą už blogesnes gyvenimo sąlygas yra tariama ir negaliojanti, kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2235-723/2017 pripažino negaliojančia santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.1 punktą, kuriuo Z. Š. įsipareigojo A. Š. kiekvieną mėnesį skirti 150 Eur sumą pervedant į jam priklausančią sąskaitą banke iki 2025 m. gruodžio mėn., kadangi A. Š. persikels gyventi į blogesnes sąlygas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą toje dalyje.Nurodė, kad šiuo metu susidaro teisinis kazusas kuomet faktiškai negaliojanti sutarties sąlyga turi būti vykdoma ir tokiu būdu, visų pirma, yra pažeidžiamos nepilnametės (duomenys neskelbtini) teisės būti išlaikomai abiejų tėvų. (duomenys neskelbtini) turi sveikatos problemų, tad nepilnametei dukrai dėl ligos skirtinas ženkliai didesnis išlaikymas nei 150 Eur. A. Š. kreipėsi į antstolius dėl 4 800 Eur sumos, mokėtinos jam už blogas gyvenimo sąlygas, išieškojimo iš Z. Š.. Taigi, susidaro situacija, kai A. Š., sumokėjęs susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už tris metus nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini), dabar minėtą sumą nori susigrąžinti vadovaudamasis patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.1 punkto nuostata. A. Š. gyvena bute su visais patogumais, o pati pareiškėja su dukra gyvena ne pilnai įrengtame name. Pareiškėja mano, kad minėta sąlyga yra ne tik prieštaraujanti nepilnametės dukters teisėtiems interesams gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, bet ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms.Pažymėjo, kad egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kadangi ginčijama šalių sudaryta sutartis faktiškai prieštarauja pareiškėjos valiai; sutartis sudaryta dėl akių, todėl niekinė ir nesukurianti šalims jokių teisinių pasekmių, be to, prieštaraujanti nepilnametės dukters teisėms ir imperatyvioms įstatymo normoms. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas numato kompensacijos mokėjimą vienam iš sutuoktinių už jam tenkančią dalintino turto dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalis), įstatymas numato išlaikymo vienam iš sutuoktinių mokėjimo galimybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis), tačiau įstatymas nenumato kompensacijos už blogesnes gyvenimo sąlygas mokėjimo galimybės. Vilniaus rajono apylinkės teismas, negalėjo tvirtinti pareiškėjos ir A. Š. sudarytos sutarties sąlygos dėl periodinių 150 Eur dydžio mokėjimų už blogesnes A. Š. gyvenimo sąlygas, nes tokia sąlyga nepateko į įstatymo numatytą sąrašą klausimų, kuriuos sutuoktiniai turi išspręsti nutraukdami santuoką, akivaizdžiai prieštaravo įstatymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis), viešajai tvarkai, iš esmės pažeidė sutuoktinių nepilnamečio vaiko, pačios pareiškėjos interesus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad sprendimas šioje byloje nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento. Taigi, terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą formaliai baigėsi 2015 m. birželio 12 d. Nors terminas yra praleistas, pareiškėja prašo terminą pareiškimui atnaujinti dėl sąžiningo suklydimo. Kaip pareiškėja nurodė, šalys į teismo patvirtintą sutartį įtraukė apsimestinę sąlygą, todėl suprantama, kodėl dėl proceso atnaujinimo nebuvo kreiptąsi trijų mėnesių laikotarpyje po teismo sprendimo priėmimo dienos. Aplinkybė, kad A. Š. nesilaikys šalių žodinio susitarimo tapo žinoma tik vėliau, todėl Z. Š. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skolos priteisimo, bei reikalavo panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1 punkto dalies nuostatą ir tokiu būdu gynė savo ir nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) teises teisme. Praleisto termino atnaujinimas užtikrintų pareiškėjos nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) teisės gauti išlaikymą realizavimą, pašalintų iš sutarties apsimestinę sąlygą, todėl pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais turėtų būti patenkintas.Suinteresuotas asmuo (atsakovas) A. Š. atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pareiškėja klaidingai teigia, jog sutarties 2.1.1 punkto sąlyga, nurodanti, jog Z. Š. įsipareigoja mokėti A. Š. kiekvieną mėnesį 150 Eur sumą pervedant į A. Š. priklausančią sąskaitą banke iki 2025 m. gruodžio mėn., kadangi A. Š. persikels gyventi į blogesnes sąlygas, yra apsimestinė. Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.1 punktą A. Š. iš tikrųjų perėjo gyventi į blogesnes gyvenimo sąlygas, todėl sutarties sąlyga nėra ir negali būti laikoma apsimestine, kadangi ji realiai yra vykdoma ir galiojanti. Pareiškėjos teiginiai, kad A. Š. nesilaikė žodinio susitarimo išlaikyti namą po santuokos nutraukimo ir mokėti dalį kredito yra niekuo nepagrįsti, neturintys jokio objektyvaus įrodymų ar argumentų pateikimo. Pareiškėja kaip argumentą, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.1 punktas yra negaliojantis pateikia Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2235-723/2017. Toks pareiškėjos argumentas yra be teisinio pagrindo, kadangi toje pačioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-553/2018, išnagrinėjęs A. Š. apeliacinį skundą, nutarė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu patvirtinančią sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1 punkto nuostatą.Teigė, kad A. Š. visokeriopai prisideda prie dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymo bei auklėjimo; kiekvieną mėnesį moka išlaikymą, skiria daug laiko dukrai ir nuolatos su ja susitinka. Būdamas kartu su dukra nuperka vaiko poreikiams reikalingus daiktus, patinkančius rūbus, aprūpina maistu. Suinteresuotam asmeniui priklausanti turto dalis yra visiškai neįrengta, tad joje negalima gyventi. Pareiškėja gyvena pilnai įrengtoje namo dalyje, kurioje yra visi reikalingi patogumai – įrengta virtuvė, dujinė viryklė, buitinė technika, baldai, tualetas, dušas, katilinė, laiptinė bei atskiras kambarys dukrai. A. Š. savo asmeninėmis bei savo tėvų lėšomis prisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo, ką pripažino ir pati pareiškėja, kai dar prieš kreipiantis į teismą buvo pasirašytas skolos raštas, kuriame teigiama, kad Z. Š. skolinga A. Š. 1 000 000 Lt. Siekiant apsaugoti ir atsižvelgti į nepilnametės dukros interesus, suinteresuotas asmuo po santuokos nutraukimo sutiko persikelti į blogesnę namo dalį ir palikti pareiškėjai bei dukrai geresnę, pilnai įrengtą ir sutvarkytą namo dalį. Remiantis santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi A. Š. visus įsipareigojimus įvykdė ir vykdo toliau – mokėjo ir moka dukters išlaikymui skirtas lėšas bei įmokas bankui už kreditą. Taip pat toliau sąžiningai vykdo visas prievoles pagal sudarytą sutartį. Kadangi Z. Š. savo prievolių pagal sutartį nevykdė, A. Š. buvo priverstas kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo. Dėl šios priežasties, norėdama išvengti savo prievolių, pareiškėja stengiasi išvengti atsakomybės bei prievolių vykdymo.Dėl proceso atnaujinimo pagrindų nurodė, jog pareiškėja prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teigė, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais įstatyme nustatytais ypatumais. Proceso atnaujinimas yra negalimas dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį – jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės. Šioje konkrečioje situacijoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad yra iš esmės pasikeitusios tam tikros aplinkybės. Pareiškėja iš esmės neįrodinėja, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą, kadangi visi pareiškime išdėstyti teiginiai susiję su pačios pareiškėjos aplinkybių vertinimu, tačiau ne su teisės normos taikymo ar aiškinimo klaidomis. Šioje situacijoje pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų ir suteiktų priežastį abejoti teismo priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjai atiteko namo dalis su visa įranga, t. y. virtuvė, tualetas, dušas, katilinė, tuo tarpu A. Š. namo dalyje viso to nėra ir jis pats iš savo lėšų tai turės įsirengti. Pareiškimas iš esmės grindžiamas samprotavimais ir teiginiais, kurie negali suponuoti išvados dėl sandorio simuliavimo, susitarimu nebuvo niekas paslėpta ir dengiama, todėl teigti, kad susitarimas ydingas ir neatitinka šalių valios, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja Z. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1164-647/2015. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti sutuoktinių nuspręsta dėl įvairių teisių ir pareigų, o pareiškėjos aiškus ir nedviprasmiškas įsipareigojimas mokėti periodinius 150 Eur dydžio mokėjimus už blogesnes gyvenimo sąlygas A. Š., nesukelia pagrindo daryti išvadą, kad tokia sutartis negalėjo būti tvirtinama. Ši sąlyga akivaizdžiai pažeidžia nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) teises būti išlaikomai abiejų tėvų, o taip pat pažeidžia pačios Z. Š. teises, kadangi ji yra įpareigota iki 2025 m. gruodžio mėn. mokėti išmokas A. Š., neatsižvelgiant į faktą, ar jis faktiškai gyvena blogesnėse sąlygose ar ne. Sutartyje apskritai nenumatyta galimybė pasikeitus A. Š. ar Z. Š. gyvenimo sąlygomis peržiūrėti mokėjimo terminus ar visai nebemokėti minėtos išmokos, o tai pažeidžia lygiateisiškumo principą;pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teismui objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad buvo nuspręsta išvengti vienam iš tėvų priklausančios prievolės teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą iki pilnametystės. Pareiškėja nurodė, jog prieš pateikiant 2015 metais Vilniaus rajono apylinkės teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Z. Š. ir A. Š. ilgai derėjosi dėl sutarties sąlygų. 2014 m. birželio 30 d. šalys pasirašė santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį, kurioje nurodė, kad dukra (duomenys neskelbtini) lieka gyventi su mama, Z. Š. atsisako alimentų dukros išlaikymui. Alimentai užskaityti dėl turto padalinimo kainų skirtumo;įstatyme įtvirtinta teismo teisė tvirtinti šalių sudarytą sutartį tik tuo atveju, jei jos nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, taip pat neprieštarauja viešam interesui. Teismas turi teisę prieštaraujančių įstatymui sąlygų neįtraukti į teismo sprendimą. 2015 m. kovo 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkto nuostata, kuria Z. Š. faktiškai iki dukters pilnametystės įsipareigojo mokėti A. Š. analogiško dydžio mokestį už blogesnes gyvenimo sąlygas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi susitarimas sudarytas tik dėl akių, todėl nepilnametė dukra iš A. Š. negauna išlaikymo, o atsisakymas nuo išlaikymo teisės negalioja.(CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 2 dalis);pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens sudarytos sutarties sąlygos dėl periodinių 150 Eur dydžio mokėjimų už blogesnes A. Š. gyvenimo sąlygas, nes tokia sąlyga nepateko į įstatymo numatytą sąrašą klausimų, kuriuos sutuoktiniai turi išspręsti nutraukdami santuoką, akivaizdžiai prieštaravo įstatymui (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), viešajai tvarkai, iš esmės pažeidė sutuoktinių nepilnamečio vaiko, pačios pareiškėjos interesus. Tokiu būdu 2015 m. kovo 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl byla atnaujintina CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu teisiniu pagrindu;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą prašymui paduoti. Pareiškėja nurodė, jog šalys į teismo patvirtintą sutartį įtraukė apsimestinę sąlygą, todėl suprantama, kodėl dėl proceso atnaujinimo nebuvo kreiptąsi trijų mėnesių laikotarpyje po teismo sprendimo priėmimo dienos. Aplinkybė, jog A. Š. nesilaikys šalių žodinio susitarimo tapo žinoma tik vėliau, todėl Z. Š. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skolos priteisimo, bei reikalavo panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkto dalies nuostatą ir tokiu būdu gynė savo ir nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) teises teisme.

Suinteresuotas asmuo A. Š. pateiktame atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos kaip esminius argumentus:pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė ne formaliai, kaip teigia ieškovė, o atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjos nurodytos proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia abejoti byloje priimtų teismo sprendimų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu;A. Š. savo turto dalimi gali laisvai disponuoti, tačiau tai nereiškia, kad toje turto dalyje galima gyventi. A. Š. namo dalis yra visiškai neįrengta ir joje neįmanoma gyventi dėl būtiniausių įrenginių trūkumo – nėra nei šildymo, nei vandentiekio. Pareiškėjai buvo palikta pilnai įrengta namo dalis, kurioje yra visi reikalingi patogumai – įrengta virtuvė, dujinė viryklė, buitinė technika, baldai, tualetas, dušas, katilinė, laiptinė bei atskiras kambarys tik dukrai (duomenys neskelbtini). Siekdamas užtikrinti dukters (duomenys neskelbtini) gerbūvį A. Š. po santuokos nutraukimo sutiko persikelti į blogesnę namo dalį ir palikti Z. Š. bei (duomenys neskelbtini) geresnę, pilnai įrengtą ir sutvarkytą namo dalį. Pareiškėja pilnai gali naudotis savo turima namo dalimi, jame gyventi, o A. Š. gyvenimo sąlygos jo turto dalyje yra neįmanomos;aplinkybė, kad tarp pareiškėjos ir suineteresuoto asmens buvo laisva valia ir konsensusu priimtas susitarimas ir pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje ir sulygta dėl pareiškėjos kompensacijos suinteresuotam asmeniui dėl persikėlimo į prastesnes gyvenimo sąlygas, neleidžia teigti, kad minėta sąlyga dėl kompensacijos atsakovui yra apsimestinė yra klaidinga. Priešingai, pateikti dokumentai byloje (atsakovo išlaikymo išmokos (duomenys neskelbtini) ir kt.) aiškiai nurodo, kad sąlyga nėra apsimestinė, yra reali ir vykdoma.pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad įvertinus visas teisines ir faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutinkti su pareiškėja ir manyti, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje grindė aplinkybėmis, kurios, pareiškėjos manymu, reiškia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, pagal kurį procesas atnaujinamas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Taigi pirmoji ir būtina nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo sąlyga – tokios klaidos padarymas siekiant proceso atnaujinimo kvestionuojamame teismo sprendime. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesuteikia teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos prašyme išdėstytos aplinkybės keltų pagrįstų abejonių įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir kad jas reikėtų dar kartą įvertinti atnaujinus procesą byloje;pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prašyme atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui ir atmestė teiginius dėl būtinumo atnaujinti procesą byloje. Proceso atnaujinimas pagal pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, kurios nėra išskirtinės, taip pat jau yra teismo teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais. Pareiškime nepateikiama faktinių bei teisinių prielaidų, leidžiančių pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesą, tikrinti šio sprendimo teisėtumą, o pareiškėjai jų nepaneigus, nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl pareiškėjos nurodytų teiginių.