Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1164-647/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. eA2-6071-860/2018 pagal pareiškėjos Z. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. Š. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1164-647/2015 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, 2018 m. birželio 15 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.2018 m. birželio 20 d. suinteresuoto asmens A. Š. atstovas adv. M. P. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą suinteresuoto asmens A. Š. naudai.Prašyme nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d. parengus atsiliepimą į pareiškimą A. Š. buvo pateikta sąskaita-faktūra, tačiau ji buvo apmokėta tik 2018 m. birželio 19 d., kadangi A. Š. neturėjo galimybių atlikti mokėjimo pavedimo, todėl A. Š. neturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens A. Š. atstovo adv. M. P. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. eA2-6071-860/2018.Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė nutartį 2018 m. birželio 15 d., išspręsdamas pareiškėjos prašymą iš esmės. Suinteresuoto asmens A. Š. atstovas klausimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo iškėlė 2018 m. birželio 20 d., t. y. nepraleidęs įstatymu nustatyto dvidešimties dienų termino (CPK 277 straipsnio 2 dalis), todėl teismas vertino, ar yra pagrindas priimti byloje papildomą sprendimą.Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 12 d. suinteresuoto asmens A. Š. atstovas adv. M. P. pateikė savo atstovaujamojo atsiliepimą į pareiškėjos Z. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1164-647/2015, tačiau kartu su atsiliepimu nepridėjo jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų (sąskaitos - faktūros, mokėjimo pavedimo ir kt.).2018 m. birželio 20 d. teikdamas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. eA2-6071-860/2018 suinteresuoto asmens atstovas adv. M. P. nurodė, jog A. Š. neturėjo galimybių laiku atlikti mokėjimo pavedimo ir dėl to iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, tačiau, pasak teismo, prašyme nenurodomos reikšmingos aplinkybės, nepateikiami įrodymai dėl A. Š. negalėjimo laiku atlikti mokėjimo.Teismas pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą 2018 m. birželio 15 d. rašytinio proceso tvarka, tad jis turėjo galimybę pasirūpinti, jog reikiami dokumentai apie realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas būtų teismui pateikti laiku, tačiau jis to nepadarė.Kadangi suinteresuoto asmens atstovas sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas Nr. A18-039 ir mokėjimo nurodymą Nr. 464 pateikė tik 2018 m. birželio 20 d., t. y. jau po teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties priėmimo, anksčiau šių duomenų nebuvo pateikęs, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, kuri yra imperatyvi sprendžiamu kausimu, prašymo dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tuo pačiu ir dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, negalėjo tenkinti.Atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad suinteresuotas asmuo (jo atstovas) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą dėl 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo, byla yra išnagrinėta iš esmės ir išspręsti visi klausimai pagal pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad papildomo sprendimo priimti nėra pagrindo, todėl suinteresuoto asmens atstovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį ir prašymą tenkinti, t.y. priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš Z. Š. A. Š. naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2018 m. birželio 12 d. suinteresuoto asmens A. Š. atsiliepimu prašoma atmesti pareiškėjos prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, tą pačią dieną kuomet buvo pateiktas atsiliepimas advokatas M. P. A. Š. pateikė sąskaitą-faktūrą Nr.A18-039, tačiau ši sąskaita buvo apmokėta tik 2018 m. birželio 19 d., kadangi A. Š. neturėjo galimybių atlikti mokėjimo pavedimo (prieigos prie kompiuterio, kuriuo galėjo padaryti mokėjimo pavedimą), todėl jis neturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. A. Š. 2018 m. birželio 19 d. apmokėjus teismui buvo pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo teismui nebuvo pateikti, tačiau atsižvelgiant į pateiktos sąskaitos faktūros išrašymo datą, matyti, kad ji buvo išrašyta dar iki teismui priimant sprendimą, o apmokėjimas atliktas po sprendimo priėmimo. Teismas neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę, nes pateikti šiuos dokumentus teismui iš karto po to, kai buvo patirta išlaidų, yra šalies teisė, o ne pareiga.

Pareiškėja Z. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Aplinkybė, jog A. Š. neturi prieigos prie kompiuterio nepatvirtina fakto, jog jis negalėjo laiku sumokėti atstovui už atliktas paslaugas, kadangi pavedimą galima atlikti banko skyriuje, pašte, net parduotuvių terminaluose. Aplinkybės, jog jis neturėjo lėšų banko sąskaitoje neįrodinėjo, be to nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Duomenų apie sunkią A. Š. turtinę padėtį irgi byloje nėra. 2018 m. gegužės 25 d. teismo siųstu pranešimu A. Š. buvo informuotas, kad teismo posėdis vyks 2018-06-15 rašytinio proceso tvarka. Taigi, A. Š. žinojo, kad teismas priims galutinį sprendimą. Be to, A. Š. buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato, kuris turėjo žinoti savo pareigą pateikti byloje atstovaujamojo turėtų išlaidų įrodymus kartu su atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 277 straipsnyje įtvirtinta papildomo sprendimo priėmimo galimybė tais atvejais, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas); išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, jog papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu tuomet, kai teismas, esant šalies pareikštam prašymui, neišsprendė tam tikro prašymo.Byloje sprendžiamas klausimas dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmens teisė į tinkamą procesą, civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 straipsnis) ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar numatomas bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).Nagrinėjamu atveju apeliantas A. Š., nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad sąskaita-faktūra buvo išrašyta dar iki teismui priimant sprendimą, o apmokėjimas atliktas po sprendimo priėmimo, nes jis neturėjo galimybių atlikti mokėjimo pavedimo (prieigos prie kompiuterio).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis neturėjo galimybių atlikti mokėjimo pavedimo (prieigos prie kompiuterio) ir dėl to iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, yra subjektyvaus pobūdžio ir iš esmės nulemta suinteresuoto asmens ir jos atstovo rūpestingumo ir atsakingumo stokos. Kita vertus, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti dokumentai (2018 m. birželio 11 d. Sąskaita-faktūra Nr. A18-039 ir 2018 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, jog sąskaita faktūra buvo išrašyta iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, tačiau apmokėta jau po bylos išnagrinėjimo pabaigos (2018 m. birželio 11 d. sąskaita faktūra už atsiliepimo parengimą buvo apmokėta 2018 m. birželio 19 d.), nenustatęs suinteresuoto asmens ir jo atstovo veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą užtikrinti suinteresuoto asmens procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Apelianto kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą pateikti dokumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė 250 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir tenkinti suinteresuoto asmens A. Š. prašymą priimti papildomą sprendimą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos Z. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) jo pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.