- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-191-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01355-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- Z. Š.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančią bei skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Š. jo nepilnametės dukters U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190,00 EUR kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 3 300 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2017-02; 2015-03-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkto nuostatą: „kadangi A. Š. persikelia gyventi į blogesnes sąlygas, Z. Š. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti 150,00 EUR sumą pervedant į A. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke iki 2025-12 mėn.“ pripažinti negaliojančia nuo Sutarties pasirašymo momento; priteisti ieškovei iš atsakovo A. Š. 1 699,34 EUR dydžio skolą; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015-03-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnametės dukters U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2. punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį nepilnametei dukrai skirti 150,00 EUR iki jos pilnametystės. Po santuokos nutraukimo atsakovas išlaikymo dukrai nemokėjo. Ieškovė atsakovui siūlė kitus išlaikymo vaikui mokėjimo būdus bei įvairius turto pasidalinimo būdus. Atsakovas sprendžiant vaiko ir turto išlaikymo klausimus bendradarbiauti atsisako. Kadangi ieškovė nežino atsakovo gaunamų pajamų dydžio, todėl prašo priteisti minimalų 190,00 EUR dydžio išlaikymą mokamą kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovas nuo santuokos nutraukimo išlaikymo savo dukrai nemokėjo, todėl priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2017-02 viso 3 300,00 EUR (150,00 EUR x 22 mėn.). Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.1. punktu ieškovė įsipareigojo atsakovui kiekvieną mėnesį skirti 150,00 EUR sumą, pervedant į atsakovui priklausančią sąskaitą banke iki 2025 12 mėn., kadangi pastarasis persikels gyventi į blogesnes sąlygas. Ieškovė mano, jog ši sutartyje įtvirtinta sąlyga yra tariama ir negaliojanti. Teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visas šalių įgytas turtas buvo padalintas lygiomis dalimis po ½, taigi, neliko padalinto turto kainų skirtumo. Sutarties sąlyga dėl ieškovės įsipareigojimo mokėti 150,00 EUR sumą atsakovui iki 2025-12 mėn. buvo įrašyta tik dėl akių, t.y. tam, kad atsakovas nemokėtų išlaikymo dukrai, kuris nepilnametei dukrai turėtų būti mokamas iki 2025-12 mėn. Ieškovė sutiko tokią sąlygą įrašyti, kadangi atsakovas žadėjo gyvenamajame name negyventi, namą išlaikyti, mokėti banko kredito dalį. Atsakovas blogesnėse sąlygose negyvena. Jis gyvena bute su visais patogumais, tuo tarpu pati ieškovė su dukra gyvena nepilnai įrengtame name. Minėta sąlyga yra ne tik prieštaraujanti nepilnametės dukters teisėtiems interesams gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, bet ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2017-02-21 ieškovė sumokėjo 332,59 EUR už gyvenamojo namo šildymą dujomis ir 366,29 EUR kietu kuru, kadangi gyvenamojo namo šildymas priskiriamas prie daikto išlaikymo, ½ dalį šios sumos privalo sumokėti atsakovas. Ieškovė, vykdydama su AB DNB banku sudarytos kredito 2003-12-30 Kreditavimu sutarties Nr. 3391-03IL nuostatas, iš savo asmeninių lėšų grąžino bankui 1 999,71 EUR skolą, 359,77 EUR sumokėjo palūkanų ir 7,74 EUR delspinigių. Bendra ieškovės įvykdytų prievolių suma ieškinio padavimo dienai yra 2367,22 EUR, todėl atsakovui atsirado pareiga grąžinti pusę šios sumos – 1 183,61 EUR.
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad neneigia savo pareigos mokėti nustatytą išlaikymą ir šią savo pareigą supranta, pripažįsta bei tinkamai vykdo nuo pat santuokos nutraukimo momento. Tai įrodo pateiktas sąskaitos išrašas. Vaiko išlaikymo įmokas už atsakovą pervesdavo šalių vyresnė dukra bei sūnus, kadangi ieškovė kategoriškai atsisakė naudoti atsakovo teikiamas lėšas, teigdama, kad nepilnametę dukrą išlaikys pati, todėl vyresnieji vaikai pervesdavo savo asmenines lėšas už atsakovą. Vidutiniškai ieškovei nepilnametės dukros išlaikymui per 18 mėn. buvo skiriama po 158,13 EUR. Atsakovas prie nepilnametės dukros išlaikymo prisidėdavo ir prisideda ne tik pervesdamas pinigines lėšas. Atsakovas, šalių dukrai būnant su juo, perka jai maisto, vežasi ją atostogauti, nuperka reikalingus aukštos kokybės rūbelius bei kitus reikalingus daiktus. Vasaros atostogas (nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudenio) nepilnametė dukra visuomet praleidžia su atsakovu sodyboje ir tuo metu atsakovas ją pilnai išlaiko bei kartu moka nustatytą vaiko išlaikymo dydį ieškovei. Su ieškovės prašymu atsakovo mokamą išlaikymo dydį padidinti nuo 150,00 EUR iki 190,00 EUR dydžio mokamos sumos per kalendorinį mėnesį nesutinka. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jo sveikatos būklė šiuo metu yra prasta, todėl atsakovas turi skirti ganėtinai dideles lėšas reabilitacijai bei gydymuisi. Per laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2016-10-30 ieškovei atsakovas, pasinaudodamas dukters I. Š. pagalba, perdavė 3 829,10 EUR dydžio sumą, sūnaus D. Š. pagalba 2 850,00 EUR dydžio sumą, o asmeniškai pats ieškovei pardavė 423,09 EUR, t.y. viso 7 165,19 EUR. Šios lėšos buvo skirtos: 3 365,00 EUR komunalinėms paslaugoms, kreditoriniams įsipareigojimams, atsirandantiems iš bendros šalių nuosavybės, dengti, taip pat 2 850,00 EUR dydžio suma buvo skirta nepilnametės dukters U. Š. išlaikymui. Laikytina, kad minėtos lėšos yra daugiau nei pakankamos bendro turto išlaikymui, o ieškovei, kuri teigia, kad šių lėšų nepakako, kyla pareiga įrodyti savo deklaratyvius teiginius. Šiuos duomenis patvirtina ir ieškovės bei atsakovo ranka sudaryti mokėjimo lapeliai, kuriuose yra detalizuoti komunaliniai mokesčiai bei pačios ieškovės ranka atliktas patvirtinimas, kad pinigus ji gavo. Šalys susitarė dėl kompensacijos mokėjimo, kadangi atsakovas išsikraustė į ženkliai blogesnes gyvenimo sąlygas - į šalia esantį ūkinį pastatą, kuriame yra sudėtinga naudotis net elementariais patogumais, todėl neabejotinai yra įrodomas blogesnių gyvenimo sąlygų realumas bei paneigiamas galimas simuliavimas. Tokiu būdu atsakovas siekė išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių kuriuos galėtų matyti nepilnametė dukra dėl nenustatytos naudojimosi tvarkos. Tuo tarpu ieškovė naudojasi visu gyvenamuoju namu, nors pusė jo priklauso atsakovui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo sutarties pasirašymo momento 2015-03-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp A. Š. ir Z. Š. 2.1.1. punkto nuostatą: „kadangi A. Š. persikelia gyventi į blogesnes sąlygas, Z. Š. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti 150,00 EUR sumą pervedant į A. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke iki 2025-12 mėn.“. Priėmė ieškovės Z. Š. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1 699,34 EUR skolos iš atsakovo A. Š. priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Priteisė iš A. Š. valstybei 31 EUR žyminio mokesčio. Grąžino ieškovei Z. Š. 28,50 EUR žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas, nustatęs, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno interesų, ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies priėmė ir bylą dalyje dėl 1 699,34 EUR skolos iš atsakovo priteisimo nutraukė. Byloje teismas nenustatė objektyvaus pagrindo padidinti nepilnamečiui vaikui skirtą išlaikymą, nes nebuvo pateikti įrodymai apie padidėjusius vaiko poreikius ar pablogėjusią nepilnamečio vaiko sveikatos būklę ir nustatyta, kad atsakovo sveikatos būklė pablogėjo, vertinant ją nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, priėmimo. Reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, motyvuojant tuo, kad išlaikymo klausimas yra išspręstas teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ir ieškovė turi kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį antstoliui vykdyti. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog santuokos nutraukimo sutarties 2.1.1 punkto sąlyga buvo sudaryta ne dėl atsakovo perėjimo gyventi į blogesnes sąlygas, todėl ją pripažino apsimestine ir laikė, kad sandorio šalys – ieškovė ir atsakovas - faktiškai sudarė turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, atsižvelgiant į jos turinį ir šalių elgesį po sutarties sudarymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimą ieškinį atmetant visiškai ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nėra pagrindo pripažinti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygą apsimestine, nes atsakovas iš tikrųjų persikėlė į blogesnes sąlygas. Ieškovei tekusi namo dalis yra su pilna įranga, tuo tarpu atsakovui priklausanti namo dalis yra be įrengimų ir 150 EUR kompensacija yra skirta kompensuoti šį skirtumą. Taikos sutarties susitarimu nebuvo niekas paslėpta ir dengiama. Ieškovė neįrodė, kad ginčijama taikos sutarties sąlyga yra tariama, sudaryta tik dėl akių, nes jos teiginiai yra tik samprotavimai. Teismo argumentai, kad šalių siekis ir valia buvo perleisti/įsigyti turtą nuosavybės teise, taip kad ieškovei tektų visas namas, bet nereikėtų mokėti kompensacijos iki 2025 metų, o atsakovas gaus nuosavybėn ūkinį pastatą, bet nemokės išlaikymo iki dukters pilnametystės, paremtos tik ieškovės samprotavimais ir atsakovas dėl to nesitarė. Teismas nors išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje to nenurodė.
Ieškovė Z. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad išsikėlė į blogesnes sąlygas ir priešingai priešieškiniu prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, nes jis turi geresnes gyvenimo sąlygas. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tik pusę metų po santuokos nutraukimo gyveno ūkiniame pastate, o šiuo metu gyvena su drauge privačiame name. Atsakovas tik po metų nuo sprendimo priėmimo pamatė, kad jam priklauso pusę namo, o teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirašydamas taikos sutartį galvojo, jog jam atiteko ūkinis pastatas, o ieškovei gyvenamasis namas. Sutarties sąlyga dėl ieškovės pareigos mokėti atsakovui 150 EUR buvo sudaryta tik dėl to, kad atsakovui nereikėtų mokėti išlaikymo dukrai. Tolimesni šalių veiksmai po santuokos nutraukimo patvirtina, kad šalių valia sudarant sandorį skyrėsi nuo faktiškai sutartyje įtvirtintos turto dalybos nuostatos. Duomenų, kad atsakovas negali naudotis jam priklausančia namo dalimi, byloje nėra. Sutinka su atsakovo prašymu perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nes mano, kad teismas jas paskirstė neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7,8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.
Dėl naujų įrodymų
Atsakovas teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinimo negaliojančia. Atsakovas teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė aplinkybių, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė ir paskelbė sprendimą. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos atsakovo įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl teismas atsisako priimti naujus įrodymus.
Dėl reikalavimo Sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1164-647/2015 buvo nutraukta ieškovės Z. Š. ir atsakovo A. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1.1. punktu šalys susitarė, kad kadangi A. Š. persikelia gyventi į blogesnes sąlygas, Z. Š. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti 150 EUR sumą pervedant į A. Š. sąskaitą banke iki 2025 m. gruodžio mėn.Ieškovė Z. Š. ieškiniu prašė nutarties 15 punkte nurodytą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. puntą pripažinti negaliojančiu nuo Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo momento. Ieškovė paaiškino, kad ši sąlygas yra tariama, nes buvo pasirašyta tam, kad atsakovas nemokėtų dukrai išlaikymo, o ieškovė sutiko, nes atsakovas žadėjo negyventi šalims priklausančiame gyvenamajame name. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu, pasak atsakovo šalys susitarė dėl kompensacijos, nes atsakovas išsikraustė gyventi į blogesnes sąlygas.Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, kad šalių Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkte įtvirtinta sąlyga yra apsimestinė, nes buvo sudaryta ne dėl atsakovo perėjimo gyventi į blogesnes sąlygas ir pripažino, kad sandorio šalys faktiškai sudarė turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Teismas sprendė, kad abiejų šalių siekis ir valia buvo perleisti/įgyti turtą nuosavybės teises taip, kad ieškovei tektų visas namas, bet nereikėtų mokėti kompensacijos iki 2025 metų, o atsakovas gautų nuosavybėn ūkinį pastatą, bet išvengtų pareigos mokėti išlaikymą iki dukters pilnametystės.Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos pripažinimo apsimestine, motyvuodamas tuo, kad jis iš tikrųjų persikėlė į blogesnes gyvenimo sąlygas ir šalių sutartis buvo vykdoma. Apelianto įsitikinimu, byloje neįrodyta, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas ginčo teisena įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą Sutarties sąlygą dėl kompensacijos mokėjimo pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas.CK 3.53 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas patikrina, ar sutarties sąlygos yra teisėtos: ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys). Nustatęs, kad sutartis neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas įtraukia ją į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas visa apimtimi, t.y. įskaitant ir sutarties sąlygas, yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Kartu 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.Teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, turi įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, kaip esminis aplinkybių pasikeitimas įtakoja sutarties sąlygas, ar sudaro pagrindą (būtinybę) jas keisti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti sutuoktinių nuspręsta dėl įvairių teisių ir pareigų. Galimybė keisti sutarties sąlygas, kaip išimtinė teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių pakeitimo priemonė, sietina ir su tuo, į kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama intervuoti remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi. Joje paminėtos esminės aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymas, vaikų gyvenamoji vieta ir kt.). Kadangi aptariamoje CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, ji neturėtų būti plečiamai aiškinama. Taigi po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitusios aplinkybės neturėtų lemti buvusių sutuoktinių susitarimo dėl turto pakeitimo. Be to, turtas yra teisinės apyvartos objektas, todėl keičiant sutartį galėtų būti pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai. Sutarties sąlygų pakeitimas neatitiktų CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų ( nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principų).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus, vertino ir 2003-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003, nurodė, kad toks CK 3.53 straipsnio 3 dalies normos aiškinimas bei taikymas galimas išimtiniais atvejais, kai to reikalauja prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) ir kai toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Kaip matyti nagrinėjamuoju atveju, ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia įsiteisėjusiu teismo sprendimų patvirtintą Sutarties sąlygą nuo jos pasirašymo momento dėl kompensacijos mokėjimo, kuri yra viena iš kelių susijusių sąlygų, kuriomis buvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio turtinių teisių ir pareigų. Ieškovė šį reikalavimą pareiškė bendrais CK numatytais sandorio negaliojimo pagrindais, nesiedama šio reikalavimo nei su kažkokiomis iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, nei pasinaudodama proceso atnaujinimo institutu. Kaip minėta šios nutarties 21 punkte, teismas, patvirtindamas šalių sudarytą Sutartį, patikrino, ar Sutarties sąlygos yra teisėtos, t. y. ar jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi šiuo atveju taip pat galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią, šiuo sprendimu patvirtintų sąlygų keitimas yra galimas tik įstatymo nustatyta tvarka, o Sutarties sąlygų ginčijimas - tik atnaujinus procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo ir kiti privalomi su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Priešingu atveju susidarytų teisiškai nenuosekli ir prieštaringa situacija, būtų paneigta teismo sprendimo esmė ir privalomumas.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo reikalavimą, kuris ginčo teisena civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas, todėl teismo sprendimas dalyje dėl reikalavimo 2015-03-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkto nuostatą: „kadangi A. Š. persikelia gyventi į blogesnes sąlygas, Z. Š. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti 150,00 EUR sumą pervedant į A. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke iki 2025-12 mėn.“ pripažinti negaliojančia nuo Sutarties pasirašymo momento panaikinimas ir byla nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nors motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 1/3 dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 170 EUR, o atsakovui iš ieškovės priteisiama 240 EUR, tačiau rezoliucinėje dalyje išlaidų paskirstymo nenurodė.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas išsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendimo rezoliucinėje dalyje jų nenurodė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje panaikinamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas sekančiai: atsakovo naudai iš ieškovės priteisiama 120 EUR atstovavimo išlaidų atlyginimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
Ieškovė Z. Š. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 250 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dalyje dėl reikalavimo Sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento naikinamas ir civilinė byla nutraukiama, sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovei Z. Š. iš apelianto priteisti 250 EUR atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo 2015-03-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkto nuostatą: „kadangi A. Š. persikelia gyventi į blogesnes sąlygas, Z. Š. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti 150,00 EUR sumą pervedant į A. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke iki 2025-12 mėn.“ pripažinti negaliojančia nuo Sutarties pasirašymo momento panaikinti ir bylą nutraukti.
Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Z. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 120 EUR išlaidų, advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme, apmokėti.