Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei T. S. (buvusi pavardė – S.) dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį Nr. BK-023207 (toliau – Sutartis) pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ atsakovei T. S. (buvusi pavardė – S.) išnuomojo kilnojamąjį daiktą – vasaros prekę/ batutą Jump Power, modelio Nr. batutas Ufo, serijos Nr. 22892005372, 24 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 27,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nereagavo į pretenziją sumokėti skolą, todėl pradinė kreditorė 2021 m. gruodžio 13 d. sutartį nutraukė, apie tai atsakovę prieš 10 dienų raštu įspėjusi atsakovę.

2021 m. spalio 4 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-10/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį. 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovei išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei nei visiškai, nei iš dalies neįvykdė.

Įvertinus tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą nuomos sutartį, nustatyta, kad Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovės įsigyjamo daikto (batuto), kuris perduodamas atsakovei, vertė yra 435 Eur su PVM; už daiktą mokėtina suma buvo išdėstyta į 24 mokėjimus, kas mėnesį mokant 27,99 Eur įmokas. Šios Sutarties sąlygos patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos Sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą Sutarties objektui (batutui) įsigyti. Sutartyje buvo numatyta, jog tinkamo įvykdymo atveju, atsakovė įgyja teisę už 1,00 Eur įsigyti sutarties objektą. Nors ši Sutarties formuluotė tiesiogiai neįtvirtina atsakovės pareigos įsigyti sutarties objektą, visgi tokia Sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą, atsakovei už 1,00 Eur įsigyti Sutarties objektą, už kurį ji jau yra sumokėjusi visas įmokas, sudarančias netgi didesnę sumą nei pati daikto vertė, vertintina kaip formali ir numatyta, siekiant išvengti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

Be to, Sutarties skiltyje „Turto grąžinimas“ nurodyta, kad pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto Sutartyje nurodyta tvarka ar nutraukus Sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip kitą dieną po Sutarties pasibaigimo ar Sutarties nutraukimo. Sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, Sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki Sutarties pabaigos. Atsakovei nemokant įmokų, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės pagal Sutartį nesumokėtų įmokų sumą. Sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais įvardijamas turto grąžinimas arba reikalavimas sumokėti likusias įmokas, tačiau nuostatų, kad turto įsigijimas priklausytų dar ir nuo papildomos sąlygos – 1,00 Eur sumokėjimo, nėra numatyta. Įvertinus Sutarties sąlygų visumą, darytina išvada, kad tikrieji šalių ketinimai ir Sutarties sudarymo tikslas buvo atsakovei mokant kasmėnesines įmokas įsigyti daiktą (batutą) nuosavybėn, o ne jį valdyti ir juo naudotis, o pradinės kreditorės tikrasis siekis buvo daiktą parduoti, bet ne jį nuomoti. Kasmėnesinis Sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas suteikė atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iš karto. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ su atsakove sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-023207 pradinė kreditorė ir atsakovė iš esmės susitarė ne dėl vasaros prekės – batuto, o dėl jo finansavimo sąlygų – daikto įsigijimo atidėto mokėjimo būdu, atsakovei mokant kasmėnesines įmokas. Dėl šių priežasčių Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos. Tokios teismo išvados atitinka ir naujausią teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-450-372/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-883/2022).

Tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 316,73 Eur nesumokėtas įmokas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 142,52 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus po 0,25 procento nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną bet ne ilgiau kaip už 180 dienų. Nors atsakovė su ieškiniu sutinka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas bei į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Nagrinėjamu atveju 2020 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį Nr. BK-023207 nusprendus laikyti vartojimo kredito sutartimi, teismui kyla pareiga Sutarties sąlygų atitiktį vertinti sąžiningumo kriterijams.

Įvertinus pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą Sutartį, darytina išvada, kad Sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos Sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad sąlyga, numatanti delspinigių dydį, būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove ir atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, byloje nėra (6.2284 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis). CK 6.228 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

Be to, pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė pripažįsta, kad Sutartyje numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli ir prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,25 proc. delspinigių normą. Visgi netgi sumažinta prašomų priteisti delspinigių norma yra didesnė, nei VKĮ įtvirtintas maksimalus galimas dydis (0,05 proc.), todėl toks delspinigių dydis laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ nuostatoms, bet ir per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlyga, numatanti nepagrįstai didelį delspinigių dydį, yra nesąžininga (CK 6.228 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir negaliojanti ab initio (sudarymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai) ir ieškovės reikalavimas dėl 142,52 Eur delspinigių iš atsakovės priteisimo atmestinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 263 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 21 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos už ieškinio parengimą. Teismas patenkino 69 procentus ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 181 Eur (263 Eur x 69 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis šešių mėnesių laikotarpiui. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepareiškė prieštaravimų dėl sprendimo išdėstymo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovės interesai nebus pažeisti ir tikslinga tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo iš dalies. Atsakovei šiuo sprendimu priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimas išdėstytinas dalimis per 3 mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., nustatant, kad atsakovė mokės ieškovei kas mėnesį ne mažiau kaip po 193 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ji turi sumokėti ne tik priteistą negrąžintą skolą, bylinėjimosi išlaidas, tačiau ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (paskutinės įmokos sumokėjimo dienos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 279, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, kodas 302528679, negrąžintas nuomos įmokas 316,73 Eur (tris šimtus šešiolika Eur 73 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovei T. S. šio sprendimo vykdymą išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., nustatant, kad atsakovė T. S. mokės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ kas mėnesį ne mažiau kaip po 193 Eur iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.