Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

9.5 Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjant apeliacinį skundą, yra būtina ex officio atlikti šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų, susijusių su netesybomis (delspinigiais), atitikties sąžiningumo kriterijams vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 9 dalis), 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byloje dalyvaujančius asmenis informavo apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasiūlė jiems pasisakyti dėl nurodytų vartojimo sutarties sąlygų. Šalys papildomų paaiškinimų byloje nepateikė.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, įvertindamas aspektus, dėl kurių šalims buvo nurodyta, jog ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas, t. y. dėl šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų, susijusių su delspinigiais, atitikties sąžiningumo kriterijams.

Dėl vartojimo sutarčiai taikytinų teisės normų

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 781,77 Eur skolos priteisimo tenkino, o priteistiną delspinigių sumą sumažino, argumentuodamas tuo, kad orientaciniu dydžiu laiko Vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius.

21. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

22. Pažymėtina, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Taigi vartojimo kreditas gali būti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panašiu finansiniu būdu (pvz., prekėmis). Atsižvelgiant į tai, visi paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sandoriai, kurie turi atidėto finansavimo elementą, yra laikytini vartojimo kredito (finansavimo) sutartimis.

23. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovo įsigyjamo daikto (skalbimo mašinos), kuris perduodamas atsakovui, vertė yra 529 Eur; už daiktą mokėtina suma yra išdėstoma į 24 mokėjimus, kas mėnesį mokant 33,99 Eur įmokas. Šios sutarties sąlygos patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Pažymėtina, kad tinkamai įvykdęs sutartį atsakovas už skalbimo viso būtų sumokėjęs 815,76 Eur (33,99 Eur x 24). Sutartyje buvo numatyta, jog tinkamo įvykdymo atveju, atsakovas įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektą – skalbimo mašiną. Nors ši sutarties formuluotė tiesiogiai neįtvirtina atsakovo pareigos įsigyti sutarties objektą, teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, sudarančias netgi didesnę sumą nei pati daikto vertė, vertintina kaip formali ir numatyta siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytam, įvertinus ginčo sutarties sąlygų visumą, darytina išvada, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo atidėto mokėjimo būdu įsigyti kilnojamąjį daiktą (skalbimo mašiną) atsakovo nuosavybėn, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo pasiekti šį tikslą, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iš karto.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į ginčo sutarties skiltyje „Turto grąžinimas“ įtvirtintą nuostatą, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto sutartyje nurodyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip kitą dieną po sutarties pasibaigimo ar sutarties nutraukimo. Sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas skalbimo mašinos nėra grąžinęs. Vis dėlto, ieškovė nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą, kaip ji teigia, nuomos tikslu perduotą daiktą grąžinti. Priešingai, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo pagal sutartį nesumokėtų įmokų sumą. Toks ieškovės elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be kita ko, patvirtina, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo atsakovui mokant kasmėnesines įmokas įsigyti daiktą nuosavybėn, o ne jį valdyti ir juo naudotis, o pradinės kreditorės tikrasis siekis buvo daiktą parduoti, bet ne jį nuomoti. Juo labiau, nurodytoje sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais įvardijamas turto grąžinimas arba reikalavimas sumokėti likusias įmokas, tačiau nuostatų, kad turto įsigijimas priklausytų dar ir nuo papildomos sąlygos – 1 Eur sumokėjimo, nėra numatyta. Tai dar kartą patvirtina išvadą, kad skalbimo mašinos nebuvo siejamas su 1 Eur sumos sumokėjimu, o jo įsigijimą nuosavybėn iš esmės lėmė visų sutartyje numatytų įmokų sumokėjimas.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad 2021 m. vasario 1 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-025643 pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi skalbimo mašina, tačiau dėl jos finansavimo sąlygų – tai yra daikto įsigijimo atidėto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas. Todėl nurodyta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.

Dėl vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį, atitikties sąžiningumo kriterijams

27. 2021 m. vasario 1 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje buvo numatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atsakovui už 180 dienų paskaičiavo 703,80 Eur delspinigių, kuriuos pirmosios instancijos teismas sumažino iki 70,36 Eur (t. y. vietoje 0,5 proc. delspinigių normos, pritaikė 0,05 proc. delspinigių normą), atsižvelgdamas į tai, kad netesybos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą.

28. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

29. Įvertinus pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytą sutartį, darytina išvada, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad sąlyga, numatanti delspinigių dydį, būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ir atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, byloje nėra (6.228⁴ straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

30. CK 6.228 ⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

31. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams privalomai taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, be kita ko, ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t. y. dešimt kartų didesnę nei Vartojimo kredito įstatymo įtvirtintas maksimalus galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Taigi nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlyga, numatanti nepagrįstai didelį delspinigių dydį yra nesąžininga (CK 6.228 ⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228 ⁴ straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Esant nurodytam, ginčo sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228 ⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis).

35. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sąžiningumo kriterijų ir galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis šalių valią, o tik numato maksimalų galimą taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 proc.). Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų būti vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas). Todėl teismas, pripažinęs sutarties sąlygą dėl delspinigių kaip nesąžiningą, neturi pagrindo taikyti netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas ir savo iniciatyva spręsti dėl šalių interesus atitinkančio vieno konkretaus delspinigių dydžio, patenkančio į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytos delspinigių normos ribas, t. y. mažinti netesybas iki tokio dydžio, kuris galėtų būti laikomas sąžiningu vartotojo atžvilgiu.

36. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

38. Apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta 2021 m. rugsėjo 28 d. Vėlesniuose teismų sprendimuose, vertinant nuomos vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį sąžiningumą, kaip ir šioje byloje, buvo nustatyta, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios nuomininkas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas. Teismai, įvertinę sutartimi nustatytą delspinigių dydį, padarę išvadą, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis akivaizdžiai yra per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228 ⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, atmetant ieškovės reikalavimą dėl 703,80 Eur delspinigių iš atsakovo priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

41. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 276 Eur bylinėjimosi išlaidų (34 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur teisinei pagalbai apmokėti). Atmetus ieškovės reikalavimą priteisti 703,80 Eur delspinigių, konstatuotina, kad byloje buvo patenkinta 52,69 proc. ieškovės reikalavimų. Esant nurodytam, ieškovei iš atsakovo priteistina 145,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 7,12 Eur, o iš ieškovės priteistina 6,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinio skundo netenkinti.

Pripažinti 2021 m. vasario 1 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu T. R. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-025643 sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 781,77 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 77 ct) nesumokėtas nuomos įmokas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (781,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,42 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,12 Eur (septynių eurų 12 ct), o iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 6,31 Eur (šešių eurų 31 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke , banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.