Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Algirdo Gapučio ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus, nuteistojo K. S. gynėjo advokato Mantvydo Šivicko, nuteistojo J. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendžio, kuriuo:

- R. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-07-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta bausme ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- J. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- K. S. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-12-12 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas 2015-03-03 Panevėžio apygardos nuosprendžiu, paskirta bei neatlikta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo teismo nuosprendžiu priteista iš R. G. 193,08 Eur R. R. ir A. R. turtinės žalos atlyginimui, o jų civilinio ieškinio dalis dėl 20,27 Eur turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta; taip pat priteista iš R. G., J. L. ir K. S.: solidariai R. R. 2000 Eur, o A. R. – 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, bei iš kiekvieno po 68,20 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybės naudai, bei po 18,73 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Taip pat šiuo nuosprendžiu R. G. ir K. S. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 187 str. 3 d., o J. L. – iš kaltinimų pagal BK 187 str. 3 d. ir BK 159 str., jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d.), be to, nuosprendžiui įsiteisėjus, jiems iškeltinos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 50 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario 27 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su J. L. ir K. S., turint bendrą tikslą ir numačius bendrą nusikaltimo rezultatą, panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusius R. ir A. R. bei jų mažamečius vaikus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t.y. iš anksto susitarus su J. L. ir K. S., sudarius nusikalstamos veikos planą ir nurodžius J. L. ir K. S. veiksmus, kuriuos jie turės atlikti, davus jiems nusikaltimo įrankius – pirštines, radijo ryšio priemones, lipnią juostą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį, jo vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „Ford Mondeo“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo ir liko laukti automobilyje, kol J. L. su K. S. nuėjo į nukentėjusiųjų butą, K. S. iš vidaus užrakinus buto duris ir nukreipus šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį R. R. į galvą jos mažamečio sūnaus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, liepiant tylėti ir grasinant užmušti, tuo metu J. L. sudavus du smūgius nukentėjusiam A. R. į veidą mažametės dukros A. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, ir tuo padarius A. R. muštinę žaizdą kaktoje, poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, nosies ir kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, apatinio žandikaulio kairės pusės, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ančio priekinės ir išorinės sienelių bei akiduobės apatinės sienelės lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo tarpu K. S. tęsiant savo veiklą bauginti ir demonstruoti R. R. šaunamąjį ginklą, J. L. kraustė spintą ieškodamas pinigų. Be to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, t.y. K. S. toliau demonstruojant ginklą R. R. jos mažamečių vaikų akivaizdoje, įremiant ginklą R. R. ir po to jos mažamečiui sūnui į kaktą bei žodžiais grasinant panaudoti ginklą, J. L. kartu su K. S. reikalaujant perduoti nukentėjusiųjų turimus pinigus, tokiu būdu palaužiant nukentėjusiųjų valią priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. R. ir A. R. priklausantį turtą – pinigus 2000 Lt, kuriuos J. L. su K. S. grįžus į automobilį „Ford Mondeo“, jam atidavė J. L..

J. L. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario 27 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. G. ir K. S., turint bendrą tikslą ir numačius bendrą nusikaltimo rezultatą, panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusius R. ir A. R. bei jų mažamečius vaikus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t.y. R. G. vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur R. G. liko laukti, o jis kartu su K. S. nuėjo į nukentėjusiųjų butą, kur K. S. iš vidaus užrakinus buto duris ir nukreipus šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį R. R. į galvą jos mažamečio sūnaus R. R. akivaizdoje, liepiant tylėti ir grasinant užmušti, sudavė du smūgius nukentėjusiam A. R. į veidą mažametės dukros A. R. akivaizdoje, tuo padarydamas A. R. muštinę žaizdą kaktoje, poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, nosies ir kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, apatinio žandikaulio kairės pusės, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ančio priekinės ir išorinės sienelių bei akiduobės apatinės sienelės lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei K. S. tęsiant savo veiklą bauginti ir demonstruoti R. R. šaunamąjį ginklą, kraustė spintą ieškodamas pinigų. Be to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, t.y. K. S. toliau demonstruojant ginklą R. R. jos mažamečių vaikų akivaizdoje, įremiant ginklą R. R. ir po to jos mažamečiui sūnui į kaktą bei žodžiais grasinant panaudoti ginklą, jis kartu su K. S. reikalavo perduoti nukentėjusiųjų turimus pinigus, tokiu būdu palaužiant jų valią priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. R. ir A. R. priklausantį turtą - pinigus 2000 Lt, kuriuos jis su K. S. grįžus į automobilį „Ford Mondeo“ atidavė R. G..

K. S. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario 27 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. G. ir J. L., turint bendrą tikslą ir numačius bendrą nusikaltimo rezultatą, panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusius R. ir A. R. bei jų mažamečius vaikus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t.y. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo R. G. vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „Ford Mondeo“, kur R. G. liko laukti, o jam kartu su J. L. nuėjus į nukentėjusiųjų butą, kuriame jis iš vidaus užrakino buto duris ir nukreipė šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį R. R. į galvą jos mažamečio sūnaus R. R. akivaizdoje, liepė tylėti ir grasino užmušti, tuo metu J. L. sudavus du smūgius nukentėjusiam A. R. į veidą mažametės dukros A. R. akivaizdoje, tuo padarant A. R. muštinę žaizdą kaktoje, poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, nosies ir kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, apatinio žandikaulio kairės pusės, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ančio priekinės ir išorinės sienelių bei akiduobės apatinės sienelės lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsė savo veiklą bauginant ir demonstruojant R. R. šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį, kol J. L. kraustė spintą ir ieškojo pinigų. Be to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, t.y. toliau demonstravo ginklą R. R., jos mažamečių vaikų akivaizdoje, įrėmė jį R. R. ir po to jos mažamečiui sūnui į kaktą, žodžiais grasino panaudoti ginklą, kartu su J. L. reikalavo perduoti nukentėjusiųjų turimus pinigus, tokiu būdu palaužiant jų valią priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. R. ir A. R. priklausantį turtą – pinigus 2000 Lt, kuriuos su J. L. grįžęs į automobilį „Ford Mondeo“ atidavė R. G..

Be to, R. G., J. L. ir K. S. išteisinti iš kaltinimų tuo, kad jie, bendrais veiksmais, siekiant išvengti, kad nukentėjusieji nekviestų pagalbos, K. S. paėmus iš nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 60 Lt vertės su SIM kortele „Tele 2 Pildyk“ 5 Lt vertės, o J. L. paėmus nuo stalo R. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia X2“ 120 Lt vertės su SIM „Tele 2 Pildyk“ 5 Lt vertės ir atminties 20 Lt vertės kortelėmis ir abu telefonus išmetus į klozetą ir taip juos sugadinus – sunaikino nedidelės vertės svetimą – R. R. priklausantį 210 Lt bendros vertės turtą.

J. L. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2014-02-26 ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, žinodamas, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, R. G. siūlymu bendrininkaujant grupėje vykdyti nusikalstamą veiką ir rasti nusikalstamos veikos bendravykdytoją, pakvietė K. S. dalyvauti nusikalstamojoje veikloje – vykti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu R. G. vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“, kuriame K. S. buvo pasiūlyta dalyvauti R. ir A. R. šeimos turto apiplėšime ir tokiu būdu įtraukė vaiką – nepilnametį K. S. į nusikalstamą veiką.

Nuteistasis J. L. nesutinka su teismo išvada dėl jo parodymų nenuoširdumo, nenuoseklumo ir siekimo padėti išvengti atsakomybės bendrininkui R. G.. Pažymi, kad teismas neteisingai nurodė, jog jis neigė sudavęs nukentėjusiajam A. R. du smūgius į veidą. Nuteistojo manymu, jam nepagrįstai nepripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio bei dėl dalinio žalos atlyginimo. Teigia nuo pat tyrimo pradžios prisipažinęs dėl plėšimo įvykdymo, davęs išsamius parodymus, nuoširdžiai galėjosi, siekė sušvelninti nusikaltimo pasekmes, pagal galimybes atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, taip pat atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo A. R. laikino nedarbingumo, atsiprašė nukentėjusiųjų A. R. bei A. R. ir jie jo atsiprašymą priėmė bei jam atleido.

Taip pat nuteistojo J. L. manymu, teismas skirdamas jam savo trukme artimesnę sankcijoje nustatytam vidurkiui bausmę ir tokio savo sprendimo nepagrindęs, nesilaikė BK VIII skyriuje numatytų bausmės skyrimo taisyklių bei pažeidė teisingumo principą. Mano, kad jam paskirtoji bausmė yra per griežta. Pažymi, kad yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, mokosi ir pagal mokslo vietą yra charakterizuojamas teigiamai. Teigia, kad pripažinus dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas turėjo pakankamą ir pagrįstą pagrindą jam paskirti švelnesnę bausmę, t. y. įstatymu nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę arba jai artimą, jos vykdymą atidedant pagal BK 75 str. Tai, kad jis padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, praeityje buvo teisiamas, administracine tvarka baustas, nedraudžia taikyti BK 75 str. Mano, kad jo praeityje padarytus nusikaltimus vertino atskirai nuo kitų aplinkybių ir nepakankamai vertino jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, neatsižvelgė į tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs ir šeimoje augina mažametę dukrą, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apelianto J. L. manymu, neteisingai išspręstas ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimas, nes nesivadovauta teismų praktika bei neatsižvelgta į jo turtinę, šeiminę padėtį, taip pat į kitų nuteistųjų turtinę bei šeiminę padėtis. Nurodo, kad jis neturi jokio turto ir yra jokių pajamų negaunantis moksleivis, vedęs ir šeimoje augina mažametę dukrą. Mano, kad teismas priteisė per dideles kompensacijas nukentėjusiesiems patirtai neturtinei žalai atlyginti, dydžiai mažintini mažiausiai per pusę. Nuteistasis taip pat mano, kad teismo sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 50 str. iškėlimo jam yra nepagrįstas, be to, ATPK 35 str. 4 d. neleidžia skirti administracinės nuobaudos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti kiekvieno jų apeliacinius skundus, o prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo R. G. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus, nuteistojo K. S. gynėjo advokato M. Šivicko, nuteistojo J. L. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo R. G. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus apeliacinio skundo

Skunde teigiama apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nuteistojo R. G. atžvilgiu bei įvairius procesinius pažeidimus, nuteistojo gynėjo manymu, įpareigojančius naikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia tokius nuteistojo gynėjo V. Kupcikevičiaus teiginius patvirtinančių duomenų, todėl skundą atmeta.

Skunde keliamas klausimas dėl šioje byloje liudytoju apklausto V. D. atsakomybės ir jo atžvilgiu prokuroro priimto procesinio sprendimo teisėtumo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 255 str. 1 d. įtvirtintos nagrinėjimo teisme ribos draudžia spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl asmenų ir nusikalstamų veikų, dėl kurių byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, skunde minimas V. D. atžvilgiu prokuroro priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir revizuoti jo apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi teisės. Todėl teisėjų kolegija dėl skundo teiginių apie V. D. veiksmus, jam taikytiną atsakomybę nepasisako ir nevertina.

Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu konstatuotas R. G. dalyvavimas kvalifikuoto plėšimo padaryme. Teigiama, jog jo nuteisimą jam pareikšto kaltinimo apimtyje lėmė prokuroro procesinis sprendimas V. D. atžvilgiu, ginčijamas R. G. priskirtas bendrininko vaidmuo, teigiant apie galimą jo patraukimą atsakomybėn tik už padėjimą įvykdyti plėšimą. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą pagal nuteistojo R. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl šių nusikaltimų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka pripažinti R. G. kaltu padarius inkriminuotą nusikaltimą viso kaltinimo apimtyje.

Nuteistajam R. G. inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 180 str. 2 d., kuris numato atsakomybę tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Nuteistasis R. G. teigia, kad jo vaidmuo jam inkriminuotame plėšime pasireiškė iš esmės tik K. S. ir J. L. nuvežant savo automobiliu į įvykio vietą ir parvežant iš jos, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina jį atlikus ne tik jo paminėtus, bet ir kitus jam pateiktame kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus.

Apylinkės teismas, pripažindamas R. G. kaltu dėl kaltinime nurodytų jam inkriminuotų veiksmų pagal BK 180 str. 2 d., rėmėsi šiais įrodymais: liudytojų V. D., A. J., V. K., E. M., M. P. parodymais, iš dalies ir kitų nuteistųjų parodymais, taip pat kitais duomenimis. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog R. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiam apylinkės teismo įrodymų vertinimui bei išvadai. Ta aplinkybė, kad nuteistojo R. G., jo gynėjo subjektyviai pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jie mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją).

Apylinkės teismas skundžiamame sprendime detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių nuteistojo R. G. gynėjo apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistojo R. G. kaltei apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai išspręsti nuteistojo R. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 2 d. klausimą. Todėl išteisinti R. G. iš jo ar šią veiką perkvalifikuoti į BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d., taip pat perduoti bylą prokurorui nėra jokio pagrindo.

Šios išvados nekeičia nuteistojo R. G. gynėjo teiginiai apie, jo manymu, nepagrįstą V. D. veiksmų perkėlimą nuteistajam R. G., ką paneigia byloje esančių objektyvių įrodymų visuma, bei J. L. pateikto garso įrašo nepripažinimą tinkamu įrodymu. Beje, prašymas dėl garso įrašo prijungimo, apylinkės teismo buvo išspręstas tinkamai, motyvuotai, nurodant išsamius argumentus, kuriems nepritarti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo R. G. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Taip pat apylinkės teismas tinkamai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus.

Nuteistojo R. G. gynėjas, kritikuodamas teismo atliktą įrodymų vertinimą ir reikšdamas nepritarimą dėl jo ginamojo nuteisimo, teigia apie teismo šališkumą, tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistajam R. G. nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl R. G. kaltės, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Skunde minimos aplinkybės dėl to, kad iki perduodant bylą nagrinėti teismui posėdyje ta pati teisėja atliko ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, nes sprendė dėl suėmimo termino pratęsimo R. G. nepagrįstos. Bylos duomenys patvirtina, kad byla su kaltinamuoju aktu teisme gauta 2014-07-25 (t. 7, b.l. 3), ji paskirta nagrinėti teisėjai D. Vaidachavičienei, o sutinkamai su BPK 127 str. 9 d. – kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, ką teisėja ir padarė.

Kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo R. G. gynėjo formalūs, deklaratyvūs teiginiai apie, jo manymu, kitus baudžiamojo proceso pažeidimus, nes teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant nuteistojo R. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį jo atžvilgiu, nepadaryta.

Dėl nuteistojo K. S. gynėjo advokato M. Šivicko apeliacinio skundo

Skundu keliami bausmės individualizavimo ir civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo klausimai, prašoma mažinti laisvės atėmimo bausmės terminą bei neturtinės žalos dydį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. S. gynėjo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė nuteistajam K. S. bausmę, nustatė jos dydį, taip pat nustatė tinkamą priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir mažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytą priteistiną neturtinės žalos dydį bei K. S. paskirtą bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

Skunde lyginamos nuteistiesiems K. S. ir J. L. paskirtos bausmės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės yra individualizuojamos atsižvelgiant ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančius požymius, bet ir asmenybių ypatumus, todėl toks palyginimas ar bausmių santykio nustatymas prieštarautų pačiai teisingumo esmei.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas K. S. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padarytas vienas tyčinis, sunkus, baigtas, smurtinio pobūdžio, naudojant ginklą, bendrininkų grupėje nusikaltimas ne tik suaugusiųjų, bet ir mažamečių atžvilgiu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje. Teismas tinkamai įvertino K. S. asmenybę – inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnametis, neteistas, administracine tvarka baustas, besimokantis, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, o mokymosi vietoje – neigiamai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. turi elgesio ir emocijų sutrikimų, yra konfliktuojantis, grubus, tėvai bei mokykla nepajėgia teigiamai įtakoti jo netinkamo elgesio. Kaip matyti iš bylos, po šiuo teismo nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo, jis padarė ir kitų nusikalstamų veiksmų.

Atsižvelgęs į šias bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas K. S. paskyrė realią sankcijoje numatytą vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę. Tokią bausmę laikyti per griežta bei neteisinga nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių K. S. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl fizinio smurto nevartojimo ir nuteistojo K. S. vartoto psichologinio smurto, atsakomybės nemažina bei nesąlygoja bausmės švelninimo. Todėl labiau švelninti bausmę nuteistajam K. S. nėra pagrindo.

Kaip nepagrįsti atmestini K. S. teiginiai apie jo prisipažinimą ir gailėjimąsį. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Gi šiuo atveju iš bylos matyti, kad nors K. S. formaliai ir nurodė pripažįstantis savo kaltę, tačiau bylos duomenys rodo, kad prisipažinimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių. Be to, jis pripažino tik dalį nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, o kitas aplinkybes pateikė savaip interpretuodamas, iškreipdamas. Todėl apylinkės teismas tai pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taigi konstatuotina, kad nuteistajam K. S. švelninti bausmę nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į bendrai nuteistųjų smurtinių veiksmų pobūdį, jų kaltę, kaltės formą, turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, įvertinęs nukentėjusiųjų patirtą baimę, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus ir kt., taip pat atsižvelgęs į CK 6.260 str. įtvirtintus kriterijus, nukentėjusiajai iš nuteistųjų solidariai priteisė 2000 eurų, o nukentėjusiajam – 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nuteistojo K. S. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, spręsdamas civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei konstatuoja, jog priteisti neturtinės žalos atlyginimai nukentėjusiesiems yra proporcingi ginamoms vertybėms, atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

Dėl nuteistojo J. L. apeliacinio skundo

Apeliantas J. L. iš esmės neneigia įvykdęs paprastą plėšimą (BK 180 str. 1 d.), tačiau neigia įvykdęs kvalifikuotą - BK 180 str. 2 d. numatytą plėšimą, nes teigia dėl ginklo panaudojimo plėšimo metu nesitaręs, apie jį sužinojęs tik bute K. S. jį išsitraukus, todėl manantis, kad jis trauktinas atsakomybėn pagal BK 180 str. 1 d. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti.

Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad J. L. su bendrininkais darant plėšimą buvo panaudotas ginklas. Nuteistieji K. S., R. G. parodė, kad ginklas K. S. buvo paduotas prieš pat einant į numatytą apiplėšti butą, matant J. L., kas atitinka paties J. L. ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-27 duotus parodymus. Be to, priešingai apelianto teiginiams, nukentėjusiosios R. R. parodymai rodo, kad J. L. matė K. S. turint rankoje ginklą, tuo nesistebėjo ir tam neprieštaravo, ką patvirtinta ir tolesni pastarųjų bendri veiksmai bute bei pasišalinimas iš jo. Vertinant byloje esančių, skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų visumą, nėra pagrindo abejoti, kad nuteistojo J. L. tyčia apėmė ir ginklo panaudojimą bendrininkų grupės vykdytame plėšime. Todėl apelianto prašymu perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 180 str. 1 d. nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiama apie nuosprendžio grindimą prielaidomis, netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, baudžiamojo proceso pažeidimus, nukrypimą nuo teismų praktikos. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą pagal apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl J. L. kaltės, kurios priešingai apelianto teiginiams, yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize bei atitinka teismų praktiką. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, pritaria apylinkės teismo motyvams ir konstatuoja, kad tokia teismo išvada dėl J. L. nuteisimo pagal BK 180 str. 2 d. yra teisinga, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį jo atžvilgiu, nenustatyta. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistojo J. L. kaltei skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

Skunde keliami klausimai dėl šioje byloje liudytoju apklausto V. D. atsakomybės, jo veiksmų vertinimo vadovaujantis BPK 255 str. 1 d. nenagrinėtini, o klausimas dėl J. L. pateikto garso įrašo nepripažinimo tinkamu įrodymu argumentuotai bei teisingai išspręstas apylinkės teismo teisminio nagrinėjimo metu ir tam nepritarti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo J. L. teiginiai apie, jo manymu, ikiteisminio tyrimo subjektų šališkumą minėto V. D. atžvilgiu. Vien tai, kad šis asmuo šioje byloje nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas nuteistojo J. L. atžvilgiu atliktas šališkai, kadangi byloje yra surinkta pakankamai jo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodymų.

Apeliantas nesutinka ir su jam paskirtąja bausme, prašo pripažinti dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą ir bausmės vykdymą atidėti. Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo tenkinti šiuos nuteistojo J. L. prašymus.

Nuteistasis J. L. teigia nuo pat pradžių pripažinęs savo kaltę, gailėjęsis, be to, proceso metu jis atlygino dalį žalos. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nemato pagrindo konstatuoti, jog J. L. pripažino visas esminę reikšmę turinčias aplinkybes, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl dalinio žalos atlyginimo taip pat pažymėtina, kad nors BK 59 str. 2 d. nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos, tačiau tai yra ne teismo pareiga, bet teisė. Kaip matyti iš bylos, nuteistasis J. L. atlygino dalį turtinės žalos tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (8 t., 9-10 b.l.), kas leidžia J. L. pastangas atlyginti padarytą žalą vertinti kaip sąlygotas surinktų bylos duomenų. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai dalinio žalos atlyginimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Beje, į šią aplinkybę – dalinį žalos atlyginimą, nukentėjusiojo atsiprašymą apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas J. L. bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, skirdamas J. L. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. J. L. padarė vieną baigtą, tyčinį, sunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą, jį padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, besimokantis, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, o pagal gyvenamąją vietą – patenkinamai, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, J. L. buvo anksčiau teisiamas du kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo taikyti švelnesni įstatymai, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei skiriant įvairius įpareigojimus, tačiau tai jo nesulaikė nuo vėlesnių nusikalstamų veiksmų. Nors teistumo J. L. nusikaltimo padarymo metu neturėjo, šios aplinkybės be kita ko apibūdina nuteistojo asmenybę. Atsižvelgęs į šias bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas J. L. paskyrė realią sankcijoje numatyto vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę. Tokią bausmę laikyti per griežta bei neteisinga nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nėra. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui byloje nėra taip pat. Todėl labiau švelninti bausmę nuteistajam J. L. nėra pagrindo.

Nors nuteistasis J. L. prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik esant pagrįstai motyvuotai teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu apelianto J. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, jo vaidmuo joje, taip pat už ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų taikytų švelnesnių įstatymų neveiksmingumas, neleidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai J. L. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir todėl BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas.

Skundu nesutinkama ir su nukentėjusiesiems priteistais neturtinės žalos dydžiais, prašoma juos sumažinti, tačiau toks prašymas nepagrįstas, todėl atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimo klausimas skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstas teisingai, neperžengiant civilinio ieškinio ribų, nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, iš nuteistųjų priteisiant žalos atlyginimą vadovautasi tai reglamentuojančiais teisės aktais, teismų praktika, kokių tai pažeidimų priteisiant žalą ir nustatant jos dydį nenustatyta, todėl keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas J. L. taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo jo atžvilgiu, tačiau toks prašymas nepagrįstas, todėl atmetamas. Byloje esantys duomenys patvirtina J. L. tyčia sugadinus nukentėjusiosios R. R. turtą, tačiau sugadinto turto vertė leidžia spręsti tik dėl administracinės atsakomybės taikymo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pasisakė dėl būtinybės iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą jam, taip pat ir kitiems nuteistiesiems, kurių tyčia sutinkamai su bylos duomenimis irgi apėmė minėto turto sugadinimą. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad apylinkės teismas, teisingai nuosprendyje nurodęs tyčinio turto sugadinimo veiksmus, suklydo netiksliai nurodydamas ATPK straipsnį (vietoj ATPK 50³ str. nurodytas 50 str.), kuris nekeičiant skundžiamo nuosprendžio tikslintas ne tik J. L., bet kitų nuteistųjų atžvilgiu.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas J. L. nepagrįstai teigia apie administracinės atsakomybės taikymo negalimumą pagal ATPK 35 str., nes šio straipsnio 2 dalis numato, kad priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto minimas ATPK 35 str. 4 d. įtvirtintas dviejų metų terminas šiuo atveju sietinas ne su administracinio teisės pažeidimo padarymo diena, o su naujos BK 190 str. 1 d. redakcijos įsigaliojimu 2015-01-01, kuomet nedidelės turto vertės pasikeitimas sąlygojo atitinkamų nusikalstamų veikų dekriminalizavimą bei būtinybę taikyti administracinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus, nuteistojo K. S. gynėjo advokato Manvydo Šivicko, nuteistojo J. L. apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendį nurodant, kad nuosprendžiui įsiteisėjus R. G., J. L., K. S. iškeltinos administracinio teisės pažeidimo bylos ne pagal ATPK 50 str., o pagal ATPK 50³ str.