Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-362 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė;

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 6 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015 m. rugsėjo 15 d.

2017 m. rugsėjo 20 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-362 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam R. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis jau atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas ketvirtą kartą. Nuteistajam likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra nedidelė – 5 mėnesiai 16 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnio svarstymo metu Komisijos pasiūlytas rekomendacijas – šiuo metu jis tęsia darbą be sargybos ir be palydos. Nuteistajam suteikta teisė dirbti ir išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos namų teritorijos ribų. Nuteistasis, turėdamas finansinių įsipareigojimų, juos sprendžia. Komisija nuteistajam buvo rekomendavusi kreiptis į mediatorius dėl turimų finansinių įsipareigojimų vykdymo, nuteistasis į juos kreipėsi ir sudarė sutartį. Nuteistasis visos bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas. Už nepriekaištingą elgesį nuteistasis paskatintas 6 kartus. Anot Komisijos, visa tai rodo, jog nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį teigiama linkme. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo – pirminio vertinimo metu rizika buvo vertinama 85 balais, vėliau – 77 balais, o šiuo metu rizika vertinama 75 balais. O tai rodo, jog nuteistasis mažina kriminogeninių veiksnių riziką. Nuteistasis pakeitė nuostatas į priežiūrą, elgiasi nepriekaištingai, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis yra motyvuotas radikaliai pasikeisti, jis kreipėsi į psichologą dėl konsultacijų ir jose dalyvavo, siekiant keisti mąstymą, ugdyti kontrolę ir mokytis iš patyrimo. Nuteistojo motyvacija darbui teigiama, jis stipriai dirba. Nuteistojo socialiniai ryšiai nenutrūkę, jis bendrauja su artimaisiais – žmona, tėvais, seneliais bei kitais artimais giminaičiais. Pats nuteistasis pripažįsta, jog anksčiau, prieš 10 metų jis vartojo narkotines medžiagas, tačiau jis jų atsisakė ir teigia, jog šiuo metu jis psichiką veikiančioms medžiagoms priklausomybių neturi. Nuteistasis apie ateitį mąsto pozityviai, laisvėje planuoja gyventi su šeima, ja rūpintis, įsidarbinti statybų sektoriuje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti jo teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis R. G. yra atlikęs įstatyme nustatytą ½ dalį bausmės kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien formaliojo pagrindo nepakanka, nes būtina visuma aplinkybių, kurios patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga matyti, jog nuteistasis R. G. anksčiau buvo teistas net 11 kartų. Jis praeityje teistas už įvairaus pobūdžio bei sunkumo nusikaltimus, tačiau jo teistumų sąraše dominuoja smurtiniai nusikaltimai bei nusikaltimai nuosavybei. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam skirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno nesunkaus ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Vien jau šios aukščiau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis uoliai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis pažeidė šiuo institutu jam nustatytas sąlygas – padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi labai svarbu pažymėti bei akcentuoti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo institutą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas ketvirtą kartą. Iš 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-355 matyti, jog Komisiją sudarė 8 nariai, iš kurių 6 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą bei 2 nariai – prieš lygtinio paleidimo taikymą.

Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis turi įgijęs 9 klasių išsilavinimą, kurį jis įgijo jau bausmės atlikimo metu, kadangi laisvėje jis mokyklos nelankė, bėgdavo iš pamokų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo kelias specialybes, dirbo, tačiau verta atkreipti dėmesį, jog laisvėje nuteistasis yra trumpai dirbęs oficialų darbą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies. Nuteistasis neturi jokių santaupų, tačiau jis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų, kurių jis ilgą laiką pats nevykdė, motyvuodamas tuo, kad nežino nukentėjusiųjų banko sąskaitos numerio. Nuteistasis turimas finansines prievoles pradėjo vykdyti tik tuomet, kai jam tai daryti rekomendavo Komisija. Akivaizdu, kad nuteistasis savanoriškai nerodė savo iniciatyvos bei noro kuo greičiau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, o šiuo metu jis tai daro tik priverstas aplinkybių, nes siekia lygtinio paleidimo. Be to, nuteistasis dar turi nesumokėtų administracinių baudų. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis su žmona turi mažametę dukrą, prie kurios išlaikymo kas mėnesį jis privalo prisidėti. Šios aplinkybės rodo, jog išėjus į laisvę, visų turimų finansinių prievolių pastoviam vykdymui nuteistajam bus reikalingos pakankamai didelės piniginės lėšos.

Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, jog laisvėje nuteistasis bendravo su teistais, darančiais nusikaltimus bei nedirbančiais asmenimis. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai sudarydavo jam sąlygas nusikalsti. Verta pabrėžti, jog pats nuteistasis nurodė, kad praeityje jis vartojo narkotines medžiagas, tačiau, anot jo, jų vartojimą jis pats sėkmingai nutraukė.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pokalbio metu nuteistasis bendrauja noriai, kalbus, stengiasi būti atviras. Praeityje nuteistojo elgesyje yra pasireiškusi agresija, smurtas, impulsyvumas, jis ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi save kontroliuoti, apmąstyti savo veiksmus, mokosi iš patyrimo. Pažymėtina, jog nuteistasis anksčiau laikėsi kriminalinės subkultūros nuostatų ir jis ne visada akylai paisė nustatytos tvarkos bei taisyklių.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 6 kartus. Tačiau ši aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos tikslų siekimą.

Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, tai yra vertinama 75 balais pagal OASys vertinimo metodiką, o smurtinio elgesio rizika vertinama kaip aukšta. Bendrai vertinant, matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmo jos vertinimo sumažėjo nežymiai – 10-čia balų. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į nuteistojo elgesiui įtakos turinčius identifikuotus kriminogeninius veiksnius, tai yra ankstesni teisės bei režimo pažeidimai (daug smurtinių nusikaltimų, nusikalsti pradėjo jauname amžiuje, problemos elgesyje pasireiškė dar vaikystėje, pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas), pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys (savivokos stoka, impulsyvūs veiksmai).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo R. G. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis R. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis akylai laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, atsisakoma patvirtinti 2017 m. rugsėjo 20 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-362 dėl nuteistojo R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2017 m. rugsėjo 20 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-362 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.