Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 5 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. G. bausmę atlieka pagal: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. įsakymą, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 parų arešto bausme; 2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, nuteistas galutine 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018-03-06).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2016 m. liepos 5 d. priėmė nutarimą Nr. 357-283, kuriuo nutarė nuteistajam R. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. G. skundą dėl Komisijos 2016 m. liepos 5 d. priimto nutarimo, pritardamas Komisijos išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo teigti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo R. G. skunde prašoma panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį ir Komisijos 2016 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 357-283, ir tenkinti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Skundo autorius nesutinka su teismo nurodytais argumentais dėl jo turimų finansinių įsipareigojimų ir jam nustatyto vidutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Visų pirma, nuteistasis pažymi, kad spręsti finansinius įsipareigojimus jis geriau sugebės būdamas laisvėje, kadangi pataisos įstaigoje tam yra ribotos sąlygos. Todėl nemano, kad finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę, tuo labiau, kai ir šiuo metu jis jau dirba už pataisos įstaigos ribų. Dėl jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų nuteistasis pažymi, kad šis vertinimas jam buvo atliktas prieš pat jo prašymo svarstymą Komisijoje, be to, dalį vertinimo balų sudaro statiniai veiksniai (teistumai ir kt.), kurių jis pakeisti negali. Tuo tarpu bausmės atlikimo metu jis elgėsi nepriekaištingai, už gerą elgesį buvo skatintas, įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau ši programa nenumato, kaip sumažinti jo statinius veiksnius. R. G. nuomone, nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas bausmės pradžioje ir vėliau, po jiems taikytų priemonių, o ne prieš pat Komisijos posėdį. Skunde nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys dėl jo agresyvumo, smurto, impulsyvumo prieštarauja duomenims apie jo nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu. Todėl akivaizdu, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga surašyta tendencingai, siekiant, kad Komisija netaikytų jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad Komisijos rekomendacijas jis gali vykdyti ir būdamas nesuimtas, be to, laisvėje galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus ir padėti savo šeimai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas Komisijai sudarė formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. G. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės ir net artimos aukštai rizikos grupės (85 balai), todėl turi būti nustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors, kaip ir nurodoma nuteistojo skunde, bausmės atlikimo metu stebimi tam tikri teigiami jo elgesio pokyčiai – jis laikosi nustatytų režimo reikalavimų, yra skatinamas, dirba už pataisos įstaigos ribų, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šis pozityvus elgesio pasikeitimas nėra absoliutus ir nesudaro pagrįsto pagrindo tikėtis tokio paties jo elgesio ir laisvėje. Ši išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad R. G., nors ir dirbdamas apmokamą darbą, tačiau visiškai nesistengia sumažinti dėl nusikaltimo kilusių pasekmių – iš jo nukentėjusiajam priteisto daugiau nei 6000 Eur civilinio ieškinio nėra pradėjęs atlyginti. Save nuteistasis teisina teigdamas, kad neturi informacijos apie nukentėjusįjį, tačiau duomenų, kad jis būtų kreipęsis į nuosprendį priėmusį teismą dėl šių duomenų pateikimo, jo asmens byloje taip pat nėra. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad turi šeimą ir vaiką, kuriems reikia jo finansinės pagalbos, kurią jis galėtų suteikti dirbdamas laisvėje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu jokio finansinio išlaikymo savo šeimai jis neteikė, nors pagal pateiktus duomenis bausmės atlikimo metu yra gavęs pakankamas pajamas (1842,38 Eur), kurias visas išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, didesniam komfortui bausmės atlikimo vietoje susikurti, o ne vaiko interesams, kas neabejotinai nuteistojo asmenybę apibūdina labiau neigiamai. Todėl įvertinus tai, kad R. G. bausmę šiuo metu atlieka už sunkaus savanaudiško, su finansinės naudos siekimu susijusio nusikaltimo padarymą ir anksčiau už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas yra ne kartą teistas, jo lėšų tvarkymo specifika kelia teismui pagrįstų abejonių pakankama elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu abejotina, kad R. G., turėdamas tik 9 klasių išsilavinimą ir menką darbinę patirtį, laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, atlyginti priteistą civilinį ieškinį ir ateityje daugiau nenusikalsti.

Todėl, apygardos teismas sprendžia, kad tik nuo 2015-09-15 stebimas nuteistojo teigiamas elgesys Alytaus pataisos namuose, įvertinant paminėtas aplinkybes, susijusias su padarytos žalos atlyginimu, šeimos išlaikymu, taip pat nustatyta gana aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus ir į itin neigiamą R. G. charakteristiką iki šios bausmės atlikimo (ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio ir savanaudiškus nusikaltimus, yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir kt.), dar nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad R. G. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2016 m. liepos 5 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.