Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Algirdui Biguzui, Reginai Butnevičienei ir advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK VPS patrulių būrio patrulis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d., 228 str. 1 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d.;

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK VPS OVG specialistas, neteistas,

kaltinamas pagal BK 181 str. 1 d., 228 str. 1 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. ir R. S. kaltinami ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. 19.30 val. iki 2012 m. rugsėjo 29 d. 9 val., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato, esančio Kupiškyje, Gedimino g. 54, patalpose, būdami valstybės tarnautojais – atitinkamai Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK Viešosios policijos Patrulių būrio patruliu ir Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistu, veikdami bendrininkų grupe, tarnybos metu vykdydami savo kaip policijos pareigūnų įgaliojimus, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2012-09-28 tarnybinius pranešimus apie nustatytą administracinės teisės pažeidimą, nurodydami juose melagingus duomenis apie tai, kad 2012-09-28, apie 18.20 val., nuvykę į Kupiškio rajoną, Šimonių miestelį, Šimonėlių gatvėje pamatė važiuojantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pastebėjęs policijos automobilį pradėjo važiuoti atbuline eiga, įvažiavo į pievą ir sustojo; bei panaudojo šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, kurių pagrindu A. B. 2012-09-29 apie 10 val. Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK surašydamas žinomai melagingus duomenis tyčia suklastojo tikrą dokumentą – administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė melagingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nustatytą A. Š. tariamai įvykdytą administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. (transporto priemonės vairavimas esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), LR ATPK 124 ¹ str. 7 d. (kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei transporto priemonės vairuotojų, savininkų ir valdytojų pareigos ir reikalavimų pažeidimas), panaudojo šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikiant juos Kupiškio rajono apylinkės teismui, kurių pagrindu buvo pradėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sumenkintas policijos kaip visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetas, diskredituotas policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardas, sumenkintas valstybinės įstaigos – Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK prestižas, akivaizdžiai diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, todėl didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo – Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono PK kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai.

Motyvuojamoji dalis

Pranešimas iš Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos patvirtina, kad A. Š. pranešimas apie A. B., R. S. ir R. P. galimai nusikalstamas veikas valdyboje nebuvo registruotas (3 t., 185 b.l.).

Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir pranešimo apie įtarimą kopija patvirtina, kad 2013-08-23 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame A. Š. dėl 2012-09-28 įvykių pareikšti įtarimai pagal BK 286 str., 290 str., 284 str. 1 d. (4 t., 19 – 20 b.l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Dėl A. B., R. S. ir R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 str. 1 d., 228 str. 2 d.

Iš bylos matyti, kad jokios turtinės žalos kaltinamiesiems A. Š. 2012-09-28 įvykio metu nepadarė. Patys kaltinamieji patvirtino, jog su juo buvo kalbama apie atsiskaitymą už jų įžeidimus, koliojimą, jiems išsakytus grasinimus ir pan. Tai neturtinės žalos dalykas, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal tą pačią CK 6.250 str. 1 d., neturtinę žalą gali įvertinti pinigais tik teismas. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, ir visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įrodymai šioje byloje rodo, jog 2012-10-11, t. y. susitikimo Kupiškio rajono PK momentu, A. Š. buvo pradėta tik administracinio teisės pažeidimo teisena, tame tarpe – ir dėl ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo (jo turinys išdėstytas aukščiau). Pagal ATPK 273 str. nukentėjusiuoju yra laikomas asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Iš to seka, kad ir administracinio teisės pažeidimo byloje bet kuris nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą neturtinę (moralinę) žalą. Galimą neturtinę žalą patyręs policijos pareigūnas nėra išimtis. Tačiau, čia itin svarbus momentas yra tas, kad pinigais įvertinti atlygintiną neturtinės žalos dydį įstatymas teisę suteikia tik teismui, o ne pačiam nukentėjusiajam. Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog kaltinamieji reikalavo atlyginti jiems žalą už įžeistą jų garbę ir orumą net nebūdami pripažinti nukentėjusiais – į teismą su tokiu prašymu jie kreipėsi tik 2012-10-23. Be to, jie teismui nebuvo pateikę ir jokio ieškinio dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Todėl jų veiksmai siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai iš paties A. Š., išsikviečiant jį į policijos komisariatą, nurodant jam, kad priešingu atveju, t. y. jam nesutikus su jų reikalavimu, jie gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir reikalauti didesnės atlygintinos sumos, prieštarauja aukščiau paminėtam CK 6.250 str., todėl yra akivaizdžiai neteisėti. Kaltinamieji yra policijos pareigūnai, kuriems keliami patys aukščiausi profesiniai ir etiniai reikalavimai. Savo tarnyboje jie privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., nustatančia, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. nustatyta pareigūno priesaika gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą; Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 str. 1 d. nustatančia, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais; 4 str. 2 d., nustatančia, kad policijos veikla grindžiama teisėtumo principu. Savo neteisėtais, įstatymui prieštaraujančiais, veiksmais, kuriais jie siekė turtinės naudos – neteisėtai iš A. Š. gauti 3000 litų neva jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir kurie yra nesuderinami su tarnybos valstybei interesais, pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, akivaizdžiai diskredituoja policijos pareigūno vardą ir menkina policijos kaip valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetą, jie padarė didelės žalos valstybei bei kaltinime nurodytiems juridiniams asmenims. Jų veika yra įrodyta ir atitinka BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Pagal BK 181 str. 1 d. baudžiamas tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas pagal BK 181 str. 1 d. dėl A. Š. turto prievartavimo grindžiamas tuo, kad kaltinamieji 3000 litų iš nukentėjusiojo reikalavo neturėdami tam teisėto pagrindo, kaip psichinę prievartą panaudodami grasinimą kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, ir pan. Tačiau, viena vertus – jau aukščiau nurodytais motyvais galima daryti išvadą, jog kaltinamieji neabejotinai turėjo teisę reikalauti iš A. Š. neturtinės žalos atlyginimo, tačiau elgėsi neteisėtai reikalaudami jos ne įstatymo nustatyta tvarka kreipdamiesi į teismą, o tiesiogiai iš paties A. Š.. Kita vertus, tikrai negali būti tapatinama su psichine prievarta ar grasinimu tokia prievarta tiek BK 181 str. prasme, tiek ir bendrai baudžiamosios teisės prasme, asmens, patyrusio žalą, teisė kreiptis į teismą su prašymu ją atlyginti. Tai nėra joks grasinimas – tai konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Taigi, nesant BK 181 str. 1 d. nusikaltimo sudėčiai būtino fizinės ar psichinės prievartos elemento nėra ir pačios šio nusikaltimo sudėties. Pagaliau, šiuo atveju akivaizdu, kad neteisėti kaltinamųjų veiksmai tiesiogiai išplaukė iš jų, kaip policijos pareigūnų, tarnybinių pareigų, buvo betarpiškai susiję su jų įgaliojimais, kuriais jie akivaizdžiai piktnaudžiavo ir neteisėtu būdu siekė turtinės naudos sau. Jie, kaip jau minėta, visiškai atitinka BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl, pagal BK 181 str. 1 d. kaltinamieji išteisinami jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

numatytų BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Iš kaltinimo A. B. ir R. S. šiame epizode matyti, jog jų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, padaręs didelės neturtinės žalos valstybei ir jos vardu veikiančiai policijai (BK 228 str. 1 d. numatyta veika) betarpiškai siejamas su tikrų dokumentų suklastojimu (A. B. inkriminuotas melagingų duomenų įrašymas 2012-09-28 tarnybiniame pranešime ir jo pagrindu 2012-09-29 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole; R. S. – tik melagingų duomenų įrašymas 2012-09-28 tarnybiniame pranešime) bei šių žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas (inkriminuotas A. B.), pateikiant juos į administracinę bylą, kuri 2012-10-16 buvo nagrinėjama Kupiškio rajono apylinkės teisme. Melagingais duomenimis nurodomi duomenys, kad A. B. ir R. S. 2012-09-28, apie 18.20 val., nuvykę į Kupiškio rajoną, Šimonių miestelį, Šimonėlių gatvėje pamatė važiuojantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pastebėjęs policijos automobilį pradėjo važiuoti atbuline eiga, įvažiavo į pievą ir sustojo. Šie duomenys ir tapo pagrindu A. B. surašyti nukentėjusiajam administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. už automobilio vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau, kad 2012-09-28 apie 18.20 val. Šimonių miestelyje Šimonėlių gatvėje A. Š. vairavo savo automobilį ir netrukus patikrintas pasirodė esąs neblaivus, parodė tik kaltinamieji A. B. ir R. S.. Pažymėtina, kad R. S. apklaustas tyrimo metu (2 t., 81 – 84 b.l.) tvirtino, jog pagal iškvietimą atvykęs į Šimonis jis nukentėjusiojo automobilį matė ir rado jau stovintį pievoje. Jis čia labai aiškiai nurodė, kad būtent A. B. jam pasiūlė tarnybiniame pranešime nurodyti neteisingus duomenis. Vėlesnėje tyrimo stadijoje jis žinoma savo parodymus pakeitė ir davė tokius pat parodymus kaip ir A. B.. Tuo tarpu, tiek nukentėjusysis A. Š., tiek drauge su juo buvę V. I. ir R. M. nuosekliai pasakojo, kad į Šimonis nukentėjusysis atvažiavo blaivus, o degtinę gėrė jau sustoję pievoje netoli E. D. namų. Čia juos ir rado atvykę kaltinamieji. Tai patvirtino ir liudytojos E. D. bei P. K., pasak kurių dar gerokai iki atvykstant policijos ekipažui automobilis jau stovėjo pievoje. A. K. parodymai, kad A. Š. automobiliu važiavo neatsargiai, t. y. važiuodamas keliu vingiavo, be reikalo naudojo garsinį signalą, vos jos nepartrenkė, tėra prielaida ar spėjimas, kurie nelaikytini patikimu A. Š. girtumą vairuojant automobilį patvirtinančiu įrodymu ir kuriais vadovaujantis galima būtų daryti besąlygiškas išvadas ar jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, visi šie duomenys apie galimą A. Š. vairavimą jam esant neblaiviam buvo patikrinti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje tiek Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013-05-20 nutarimu, tiek Panevėžio apygardos teismas 2013-07-26 nutartimi pripažino, kad nėra įrodymų A. Š. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir dėl šio pažeidimo jam administracinę bylą nutraukė. Tokiu būdu, vertinant formaliai tiek A. B., tiek R. S. savo 2012-09-28 tarnybiniuose pranešimuose, o A. B. – ir jo kitą dieną surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, apie nukentėjusiojo vairavimą esant neblaiviam nurodė neabejotinai klaidingus duomenis, kurie vėliau buvo panaudoti jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Neabejotina, kad tiek paminėti tarnybiniai pranešimai, tiek ir aptariamas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra dokumentai, kurie galėtų būti pripažįstami BK 300 str. numatytos nusikaltimo sudėties dalyku.

Tačiau, baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos BK 300 straipsnio saugomai vertybei – teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010; 2K-559/2011, 2K-113/2012; 2K-104/2013).

Pagal ATPK 224 str. 1 d. administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., nagrinėja teismai. Tai reiškia, kad A. B. ir R. S. padarytas dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas negalėjo sukelti ir realiai nesukėlė A. Š. teisiškai reikšmingų padarinių, t. y. 2012-09-28 tarnybiniuose pranešimuose ir 2012-09-29 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus duomenis turėjo įvertinti ir įvertino teismas, atmetė juos kaip nukentėjusiojo kaltę neblaiviam vairavus automobilį patvirtinančius įrodymus ir dėl šio pažeidimo jam administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Iš to galima spręsti, kad aptariami A. B. ir R. S. veiksmai suklastojant dokumentus ir juos panaudojant nėra pavojingi baudžiamojo įstatymo požiūriu, todėl kaltinamieji pagal BK 300 str. 1 d. išteisinami jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iš kaltinimo A. B. ir R. S., kuriame apibrėžtos jame nurodytų nusikalstamų veikų nagrinėjimo ribos, matyti, jog minėtų dokumentų suklastojimas ir jų pateikimas į administracinę bylą yra betarpiškai siejamas su kaltinamųjų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi (BK 228 str. 1 d.), t. y. šie veiksmai laikomi piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi būdu ir sudaro šios nusikalstamos veikos esmę ir turinį. Čia teigiama, kad būtent tokiu elgesiu kaltinamieji sumenkino policijos kaip teisėsaugos institucijos autoritetą, diskreditavo policijos pareigūno vardą ir pan., dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė tiek valstybė, tiek Kupiškio rajono PK bei Policijos departamentas. Jokie kitokie neteisėti kaltinamųjų veiksmai (be dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo), kuriuos kaip savarankiškus būtų galima vertinti kaip jų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kaltinime nėra nurodyti. Čia būtina pažymėti, kad A. B. įteiktame 2013-06-18 pakeistame kaltinime yra nurodyta, jog jis 2012-09-29 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė melagingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir apie A. Š. tariamai įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. (kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei transporto priemonių vairuotojų, savininkų ir valdytojų pareigos ir reikalavimų pažeidimas). Tačiau, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse (t. y. ATPK). Kokie tai konkrečiai Kelių eismo taisyklių pažeidimai, apie kuriuos A. B. protokole nurodė melagingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaltinime nėra konkrečiai nurodyta. Kita vertus, iš protokolo kopijos matyti, jog be vairavimo esant neblaiviam (ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas), A. Š. buvo inkriminuota tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumentų, draudimo poliso bei techninės apžiūros talono. Nukentėjusiojo administracinę bylą išnagrinėjęs Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013-05-20 nutarimu pripažino, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimus, t. y. policijos pareigūnams pareikalavus nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės poliso. Šis teismas taip pat nustatė, jog A. Š., policijos pareigūno reikalavimu įvykio vietoje atsisakęs pasitikrinti savo neblaivumą, pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 18 p. reikalavimus. Už šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus teismas nukentėjusiajam pagal ATPK 124¹ str. 7 d. skyrė atitinkamą administracinę nuobaudą, kurią paliko galioti ir Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Esant tokiai situacijai visiškai neaišku, kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus, kuriuos siūloma vertinti kaip piktnaudžiavimą tarnyba, atliko A. B., 2012-09-29 administracinio teisės pažeidimo protokole įrašęs aukščiau aptartus Kelių eismo taisyklių 16 ir 18 p. reikalavimų pažeidimus. Tokiu būdu pripažinus, jog dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas šiuo atveju nebuvo teisiškai reikšmingas tiek, kad turėtų būti baudžiamas taikant baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, kad šiais veiksmais kaltinamieji piktnaudžiavo ir tarnybine padėtimi. Todėl jie pagal BK 228 str. 1 d. taip pat išteisinami tuo pačiu pagrindu, t. y. jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo A. Š. pareikštas 6000 litų ieškinys patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies – jam solidariai iš kaltinamųjų priteisiama 3000 litų. Neabejotina, kad piktnaudžiaudami tarnyba savanaudiškais tikslais, siekdami turtinės naudos sau, vykdydami savo tiesiogines pareigas – būdami policijos pareigūnais, t. y. asmenimis, privalančiais saugoti ir ginti visuomenės narius nuo neteisėtų veiksmų, tačiau vietoje to patys elgdamiesi neteisėtai, kaltinamieji neabejotinai sukėlė A. Š. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus važinėti po teismų posėdžius, o ne dirbti savo tiesioginį darbą. Tačiau, teismo vertinimu, prie to prisidėjo ir pats nukentėjusysis, įvykio vietoje atsisakęs paklusti policijos pareigūnų reikalavimui pateikti Kelių eismo taisyklėse numatytus privalomus pateikti dokumentus, pasitikrinti savo neblaivumą. Be to ir pats nukentėjusysis teismui nepateikė duomenų, jog šiuo nusikaltimu jam buvo sukeltos kažkokios reikšmingesnės pasekmės. Todėl pareikštas ieškinys mažinamas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamieji padarė sunkų, baigtą, tyčinį, savo esme savanaudišką nusikaltimą. Jie anksčiau nėra teisti, neturi administracinių nuobaudų, turi šeimas, mažamečių vaikų, visi buvusioje darbovietėje charakterizuojami gerai. A. B. turi sveikatos problemų, šiuo metu dirba pas ūkininką. Todėl jie baudžiami bauda, kurios dydis nustatomas atsižvelgus į BK 47 str. 3 d. 4 p. numatytą šios bausmės rūšies dydį už sunkius nusikaltimus, tačiau ji skiriama mažesnė, nei jos vidurkis.

Kadangi kaltinamieji nusikaltimą padarė piktnaudžiaudami savo kaip valstybės tarnautojų pareigomis ir toliau jie negalėtų dirbti tokio darbo, kartu su bausme jiems skiriama ir bausmės paskirtį padėsianti įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti darbą, susijusį su valstybės tarnyba.

Kaltinamiesiems taikomas laikinas nušalinimas nuo jų vykdytų pareigų Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK paliekamas iki įsiteisės šis nuosprendis.

Daiktiniai įrodymai ir reikšmingi bylai daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus: byloje esančios CD laikmenos, tarnybinių dokumentų originalai – paliekami saugoti byloje; A. Š. diktofonas – grąžinamas jam.

Iš kaltinamųjų nukentėjusiajam A. Š. kaip proceso išlaidos išieškoma po 1000 litų išlaidų už advokato paslaugas bei po 21,53 lito liudytojos kelionės į teismą išlaidų (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 1 – 2 d., 5 d. 1 p., teismas

NUSPRENDĖ:

A. B., R. S. ir R. P. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. ir skirti kiekvienam po 200 MGL, t. y. 26000 (dvidešimt šešių tūkstančių) litų baudą. Nustatyti, kad skirtą baudą jie turi sumokėti per vienerius metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. į bausmės laiką įskaityti vieną parą, išbūtą jį sulaikius (nuo 2012-10-17 iki 2012-10-18), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 str.).

A. B., R. S. ir R. P. atimti teisę du metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dirbti su valstybės tarnyba susijusį darbą (BK 68² str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis jiems palikti nepakeistą.

Palikti galioti laikiną nušalinimą nuo pareigų iki įsiteisės šis nuosprendis : A. B. – nuo Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigų; R. S. – nuo Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialisto pareigų; R. P. – nuo Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigų.

A. B., R. S. ir R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. dėl A. Š. turto prievartavimo išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. B. ir R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo išteisinti jiems nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Priteisti iš A. B., R. S. ir R. P. solidariai A. Š. 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Byloje esančias CD laikmenas, tarnybinių dokumentų originalus – palikti saugoti byloje; A. Š. pateiktą diktofoną – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jam.

Išieškoti iš A. B., R. S. ir R. P. valstybei po 21,53 lito, o A. Š. – po 1000 litų, proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.