Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nuteistųjų gynėjams advokatams Algirdui Biguzui, Vytautui Kupcikevičiui, Eligijai Norkienei - Paplauskei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P., R. S., A. B., nukentėjusiojo A. Š., Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B.,R. S., R. P. kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda;

A. B., R. S. ir R. P., BK 68² straipsnio pagrindu, atimta teisė du metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dirbti su valstybės tarnyba susijusį darbą.

A. B., R. S. ir R. P. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. B. ir R. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo) išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Nukentėjusiajam A. Š. iš A. B., R. S. ir R. P. solidariai priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., R. S., R. P. nuteisti už tai, kad jie 2012 m. spalio 11 d., apie 12 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate (duomenys neskelbtini), 10 kabinete, būdami valstybės tarnautojai: (duomenys neskelbtini) patrulis A. B., (duomenys neskelbtini) specialistas R. S. ir (duomenys neskelbtini) patrulis R. P., veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami turtinės naudos, o būtent:

neteisėtai telefonu iškvietę A. Š. į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą ir pokalbio su juo metu užsimindami, jog jie gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jų garbės ir orumo pažeminimo, nurodydami, kad teismas jiems gali priteisti po 5000 litų moralinei žalai atlyginti, žinodami, kad 2012-10-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme bus nagrinėjama A. Š. administracinė byla dėl jų, kaip pareigūnų, garbės ir orumo įžeidimo, tačiau dėl galimo neturtinės žalos atlyginimo už tai į teismą nesikreipdami, neteisėtai reikalavo iš A. Š. kaip atlyginimą už patirtą neturtinę žalą perduoti jiems 3000 litų – po 1000 litų kiekvienam, taip akivaizdžiai pažeisdami valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, sumenkindami policijos kaip visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetą, diskredituodami policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardą, iškraipydami (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kaip valstybės institucijos, funkcijas ir veiklos principus, padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui bei Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

A. B., R. S. ir R. P. buvo kaltinami ir tuo, kad 2012 m. spalio 11 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, (duomenys neskelbtini), 10 kabinete, būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupe, pokalbio su A. Š. metu panaudodami psichinę prievartą – grasindami kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jų garbės ir orumo pažeminimo, nurodant, kad teismas jiems priteis po 5000 litų moralinės žalos atlyginimo, tokį savo reikalavimą nepagrįstai, tai yra žinodami, kad dėl jų, kaip pareigūnų, garbės ir orumo pažeminimo administracinė byla A. Š. atžvilgiu jau yra nagrinėjama (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, nepagrįstai savo reikalavimus motyvuodami teise reikalauti moralinės žalos atlyginimo už jų garbės ir orumo pažeminimą, A. B. ir R. S. nurodydami, kad tarnybos metu dėl A. Š. elgesio turėjo papildomai dirbti, visą naktį vargti, turėjo ilgai tvarkyti dokumentus, neturėdami teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusįjį A. Š. perduoti jiems turtą – 3000 litų.

A. B. ir R. S. buvo kaltinami ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. 19.30 val. iki 2012 m. rugsėjo 29 d. 9 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, būdami valstybės tarnautojais – atitinkamai (duomenys neskelbtini) patruliu ir (duomenys neskelbtini) specialistu, veikdami bendrininkų grupe, tarnybos metu vykdydami savo kaip policijos pareigūnų įgaliojimus, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2012-09-28 tarnybinius pranešimus apie nustatytą administracinės teisės pažeidimą, nurodydami juose melagingus duomenis apie tai, kad 2012-09-28, apie 18.20 val., nuvykę į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė važiuojantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, pastebėjęs policijos automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga, įvažiavo į pievą ir sustojo; bei panaudojo šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, kurių pagrindu A. B. 2012-09-29 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) rajono PK, surašydamas žinomai melagingus duomenis, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė melagingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nustatytą A. Š. tariamai įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonės vairavimas esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje (kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei transporto priemonės vairuotojų, savininkų ir valdytojų pareigos ir reikalavimų pažeidimas), panaudojo šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikiant juos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui, kurių pagrindu buvo pradėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sumenkintas policijos kaip visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetas, diskredituotas policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardas, sumenkintas valstybinės įstaigos – (duomenys neskelbtini) rajono PK prestižas, akivaizdžiai diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, todėl didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) rajono PK ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos (duomenys neskelbtini) rajono PK kaip valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai.

Nuteistieji nepagrįstai suabsoliutina A. Š. atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą, kadangi ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir bylos atidavimas į teismą dar nereiškia, kad įtariamasis padarė kokią nors nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų R. S., A. B., Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo A. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies, BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sutinka su šiais apeliantų apeliacinių skundų argumentais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. B. ir R. S. išteisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog 2012-09-28 20.45 val. A. Š. buvo nustatytas vidutinis girtumas (1 t., b.l. 130 – 131).

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimu, A. Š. administracinio teisės pažeidmo byla dalyje dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, jog atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį siejama išimtinai su neblaivaus asmens automobilio vairavimo fakto nustatymu arba apsvaigimo patikrinimo vengimu, kai neginčijamai nustatytas vairavimo faktas. Teismas nustatė, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįrodė, jog A. Š. 2012-09-28 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), bei vengė neblaivumo patikrinimo. Liko nepaneigta A. Š. versija, kurią patvirtina liudytojos E. D. ir P. K., kad jis atvykus policijos pareigūnams 2012-09-28 apie 18.40 val., nevairavo automobilio Audi (3 t., b.l. 176-183). (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2013-07-26 nutartimi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimas paliktas nepakeistas, o A. B. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmesti (3 t., b.l. 198-199).

POLIS personalo posistemio išrašas, Pareigūno tarnybinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog A. B. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu ėjo (duomenys neskelbtini) patrulio pareigas (2 t., b.l. 35-36). Iš (duomenys neskelbtini) patrulio pareigybės aprašymo matyti, jog A. B., be kitų funkcijų, kontroliuoja keliuose ir gatvėse transporto ir pėsčiųjų eismą, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėjams taiko administracinio poveikio priemones; pagal kompetenciją skiria administracines nuobaudas KET pažeidėjams, dirba su registrais ir informacinėmis sistemomis, kurių sąrašas ir vykdomos funkcijos priskiriamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko nustatyta tvarka (2 t., b.l. 38-39).

POLIS personalo posistemio išrašas, Pareigūno tarnybinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog R. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu ėjo (duomenys neskelbtini) specialisto pareigas (2 t., b.l. 95-96). Iš (duomenys neskelbtini) specialisto pareigybės aprašymo matyti, jog R. S., be kitų funkcijų, periodiškai patruliuoja veiklos teritorijoje, atsako už administracinių teisės pažeidimų protokolų priėmimą, dirba su registrais ir informacinėmis sistemomis, kurių sąrašas ir vykdomos funkcijos priskiriamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko nustatyta tvarka (2 t., b.l. 98-99).

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, t.y. tiek numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, tiek ir numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pateiktuose kaltinimuose yra inkriminuotas tikrų dokumentų suklastojimas ir žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas. R. S. -2012-09-28 tarnybinio pranešimo suklastojimas, o A. B.- 2012-09-28 tarnybinio pranešimo, administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir paminėtų trijų žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuriuo prašė kaltinamojo R. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip padėjimą A. B. suklastoti tikrą dokumentą - administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. 2012-09-28 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti žinomai neteisingi duomenys, ir jį panaudoti (BK 24 straipsnio 6 dalis, 300 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, jog dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-35/2011,Nr. 2K-37/2012).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-277-697/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, aukščiau išdėstytos suformuotos teismų praktikos kontekste, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. ir R. S. surašytus 2012-09-28 tarnybinius pranešimus, A. B. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino tikrais dokumentais, kuriuose pastarieji nurodė žinomai neteisingus duomenis apie A. Š. automobilio „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), vairavimą 2012-09-28 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), esant neblaiviam. Kita vertus, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog A. B. ir R. S. padarytas paminėtų dokumentų suklastojimas bei jų panaudojimas negalėjo sukelti ir realiai nesukėlė A. Š. teisiškai reikšmingų padarinių, dėl ko paminėti kaltinamųjų veiksmai nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu.

Susiformavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei administracinės teisės mokslo teorija, leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575 – 1253/2010). Teisės doktrinoje yra pažymėta, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Viena iš vadų pradėti bylos tyrimą gali būti kompetentingo pareigūno tiesioginis administracinės teisės pažei­dimo fakto pastebėjimas (konstatavimas).

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji būtent savo 2012-09-28 surašytuose tarnybiniuose pranešimuose ir užfiksavo aplinkybes apie tiesiogiai neva matytą administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, faktą, kas ir buvo vada pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimą, o vėliau ir juose surašytų žinomai neteisingų duomenų pagrindu surašyti A. Š. teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui.

Tuo tarpu, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 259 straipsnio l dalies, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinės teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Tai, kad šiuo atveju tiek A. B. ir R. S. surašytuose 2012-09-28 tarnybiniuose pranešimuose, tiek šių tarnybinių pranešimų pagrindu A. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), dalis užfiksuotos informacijos - 2012-09-28 apie 18.40 val., nuvykę į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė važiuojantį automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pastebėjęs policijos automobilį pradėjo važiuoti atbuline eiga, įvažiavo į pievą ir sustojo, - neatitinka tikrovės, patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Šią paminėtuose dokumentuose užfiksuotą aplinkybę, kaip tikrovę atitinkančią, teisme patvirtino tik patys kaltinamieji A. B. ir R. S.. Tuo tarpu nukentėjusysis A. Š., kartu su juo buvę V. I., R. M. apklausų metu nuosekliai tvirtino, jog A. Š. alkoholinius gėrimus įvykio dieną pradėjo vartoti tik jiems sustojus ir esant užgesintam automobilio varikliui, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje pievoje, iš kurios jie niekur nebuvo išvažiavę ir kur vėliau atvyko bei nukentėjusįjį sulaikė policijos pareigūnai (kaltinamieji).Netikėti nukentėjusiojo, minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo. Faktą, jog įvykio dieną prieš atvykstant į (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) gatvę policijos pareigūnams, A. Š. automobilio „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), išgėręs nevairavo ir atvykę policijos pareigūnai prieš pat sulaikymą negalėjo matyti A. Š. neblaivaus vairuojančio šį automobilį, patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai. Liudytojos D. E. D., P. K., A. K. apklausų metu nuosekliai parodė, jog iki atvykstant policijos pareigūnams, automobilis Audi jau kurį laiką stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje pievoje. Liudytoja D. E. D. parodė, jog automobilį, stovintį jos pievoje, įvykio dieną ji pamatė dar apie 15.30 – 16 val. Iš liudytojos parodymų seka, jog A. Š. automobilis jai priklausančioje pievoje stovėjo iki pat policijos pareigūnų atvykimo, jis niekur nebuvo išvažiavęs. Liudytoja patvirtino mačiusi pravažiuojantį policijos automobilį, kuris po 4-5 minučių grįžo prie jos pievoje užgesintu varikliu stovėjusio Audi automobilio, tačiau nematė jokio kito prieš policijos automobilį nuvažiuojančio automobilio. Iš liudytojos D. E. D. parodymų seka, jog pieva, kurioje stovėjo nukentėjusiajam priklausantis automobilis, iki atvykstant pareigūnams nebuvo išvažinėta. Pasak liudytojos P. K., ji kaimynės E. D. pievoje stovintį tamsios spalvos Audi automobilį 2012-09-28 pastebėjo apie 18 val. Maždaug tuo metu ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po 20 minučių, tuo tarpu minėtas automobilis visą laiką iki atvykstant pareigūnams stovėjo pievoje, nebuvo išvažiavęs. Tai, kad nuo to momento, kai P. K. iškvietė policijos pareigūnus, iki jų atvykimo E. D. pievoje niekur nebuvo išvažiavęs ir stovėjo toje pačioje vietoje taip pat patvirtino ir P. K. dukra A. K.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš esmės sutapo ir nukentėjusiojo, liudytojų V. I., R. M., D. E. D., P. K. parodymai apie A. Š. priklausančio automobilio, liudytojai D. E. D. priklausančioje pievoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, stovėjimo vietą (automobilis stovėjo į pievą įvažiavęs maždaug 30 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės).

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Š. kartu su draugais automobiliu „Audi A6 Avant“ į paminėtą pievą, kurioje užgesinęs automobilio variklį vartojo alkoholinius gėrimus, atvyko gerokai anksčiau nei policijos pareigūnai A. B. ir R. S., gavę pranešimą, atvyko į įvykio vietą, be to, automobilis „Audi A6 Avant“ iš tos vietos iki atvykstant policijos pareigūnams nebuvo pajudėjęs. Beje, paminėtų įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes bei šią išvadą iš esmės patvirtina ir paties kaltinamojo R. S. ikiteisminio metu duoti ir pirmiau išdėstyti parodymai. Šios apklausos metu kaltinamasis nedviprasmiškai nurodė, jog įvykio dieną (duomenys neskelbtini) g. A. Š. girto vairuojant automobilį „Audi A6 Avant“ jis su kolega nematė, tuo tarpu tarnybiniame pranešime tikrovės neatitinkančią informaciją nurodė pasiūlius A. B.. Nors kaltinamasis šiuos savo parodymus vėlesnių apklausų metu neigė, tačiau nesugebėjo įtikinamai paaiškinti parodymų keitimo priežasčių, nurodytos parodymų keitimo priežastys skirtingose bylose skyrėsi (administracinėje byloje ir šioje baudžiamojoje byloje).

Tuo pačiu pažymėtina tai, jog kaltinamųjų surašytuose dokumentuose (tarnybiniuose pranešimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole) nurodytos aplinkybės - neva įvykio dieną jiems matant, A. Š., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ir liudytojo P. M. parodymai. Nors iš šio liudytojo apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų seka, jog jam apie 18.20 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pas kaimyną automobilio „Audi A6 Avant“ D. E. D. priklausančioje pievoje dar nebuvo, tačiau tokie liudytojo parodymai prieštarauja aukščiau išdėstytų įrodymų visumos pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl jie vertinami kritiškai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog P. M. 2012-12-03 teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiamas liudytoju parodė, jog įvykio pradžios nematė, neužsiminė ir apie tai, jog jam vykstant pas kaimyną (duomenys neskelbtini) gatve, automobilio Audi pievoje nebuvo. Liudytoja D. E. D. apklausos metu paneigė ir liudytojo P. M. nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną jos ir kaimynės B. vos nesuvažinėjo (duomenys neskelbtini) gatve vingiuodamas važiuojantis Audi automobilis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog liudytojo I. Š. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-07-26 rašte nurodyta aplinkybė, kad A. Š. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelės atsiimant sulaikytą automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), šis buvo užvestas užvedimo rakteliu ir išvažiavo sava eiga, vertinant juos aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, taip pat nepatvirtina kaltinamųjų tarnybiniuose pranešimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto neblaivaus A. Š. vairavimo fakto.

Be pirmiau išdėstytų nukentėjusiojo, liudytojų V. I., R. M., D. E. D., P. K., A. K. parodymų, aplinkybę, jog 2012-09-28 tarnybiniuose pranešimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamųjų nurodyti duomenys apie 2012-09-28 apie 18.40 val. neva jų betarpiškai matytą neblaivaus A. Š. vairavimo (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje faktą, neatitinka tikrovės, patvirtina ir įsiteisėjęs (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimas, kuriuo A. Š. administracinio teisės pažeidmo byla dalyje dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tiek minėtame nutarime, tiek įvertinus šio nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą priimtoje (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2013-07-26 nutartyje, teismai konstatavo, jog byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. Š. veiksmuose esant ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Taigi išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, jog kaltinamieji suklastojo tikrus dokumentus – tarnybos metu vykdydami savo kaip policijos pareigūnų įgaliojimus A. B. ir R. S. surašė 2012-09-28 tarnybinius pranešimus, o A. B. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė iš dalies tikrovės neatitinkančią informaciją – tai, kad jie 2012-09-28 apie 18.40 val., nuvykę į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė važiuojantį automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pastebėjęs policijos automobilį pradėjo važiuoti atbuline eiga, įvažiavo į pievą ir sustojo, o A. B. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir panaudojo, pateikdamas juos administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui. Tuo pačiu paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina ir tai, jog kaltinamųjų paminėtų tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas – pateikimas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri buvo priimta ir išnagrinėta iš esmės, turėjo įtakos teisiniams santykiams bei nukentėjusiojo A. Š. teisėms ir pareigoms. A. Š. atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo buvo pradėtas ir vyko administracinis procesas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad A. B. ir R. S. padarytas tikrų dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių, nes A. Š. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nėra teisiškai reikšminga kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina tai, jog nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-277-697/2015). Be kita ko, pirmiau išdėstytų byloje surinktų bei teisme ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta ir tai, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t.y. A. B. ir R. S. klastodami tikrus dokumentus, o A. B. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir panaudodamas, puikiai suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu A. B. ir R. S. veiksmuose nustatyti visi jiems inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog kaltinamųjų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas šiuo atveju nebuvo teisiškai reikšmingas tiek, kad turėtų būti baudžiamas taikant baudžiamąją atsakomybę, kaltinamuosius išteisino ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymo būdas A. B. ir R. S. pateiktuose kaltinimuose buvo susietas būtent su pirmiau aptartų tikrų dokumentų suklastojimu bei jų panaudojimu. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad A. B. ir R. S. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas, nustačius ir kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, spręsti pastarųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013).

Pažymėtina tai, jog A. B. ir R. S. aukščiau aptartus BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkančius veiksmus atliko, būdami valstybės tarnautojais ir dirbdami – A. B. (duomenys neskelbtini) patruliu, o R. S. (duomenys neskelbtini) specialistu, kas leidžia teigti, kad pastarieji tokiu būdu pažeidė iš teisės aktų jiems kylančias pareigas - Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, kuriuose numatytos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, kuriuose numatytos pareigos gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 1, 2, 3 punktus, kuriuose numatytos pareigos nuolatos vykdyti bendrąsias pareigūnų pareigas, gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą nedelsiant apie tai pranešti policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, 12 straipsnio 2 dalį, tai yra, sulaužė duotą pareigūno priesaiką, taip savo nusikalstamais veiksmais pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipė tarnybos veiklos esmę ir turinį, diskreditavo policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardą bei sumenkino valstybės institucijos - policijos, autoritetą, griaudami pasitikėjimą šia institucija, sudarė sąlygas bausti administracinio teisės pažeidimo nepadariusį asmenį ir tuo pažeidė ATPK 7 straipsnyje numatytą teisėtumo principą.

Kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pasekmės – didelės žalos padarymas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui – yra būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymis. Pagal teismų praktiką didelė žala gali būti ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobūdžio. Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais padarė didelės neturtinės žalos A. Š., policijai ir valstybei. BK 228 straipsnio atveju neturtinio pobūdžio žala teismų praktikoje paprastai pripažįstama didele, jeigu ji padaroma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimu, darbo sutrikdymu. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei ( LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-232/2012). Nagrinėjamu atveju tarnybine padėtimi piktnaudžiavo valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) patrulis ir (duomenys neskelbtini) specialistas, t.y. asmenys, kuriems keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. Kaltinamieji A. B. ir R. S., būdami valstybės tarnautojai ir piktnaudžiaudami tarnyba, savo veiksmais pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipė tarnybos veiklos esmę ir turinį, diskreditavo policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardą bei sumenkino valstybės institucijos - policijos, autoritetą, griaudami pasitikėjimą šia institucija, sudarė sąlygas bausti administracinio teisės pažeidimo nepadariusį asmenį, t. y. padarė didelę neturtinę žalą A. Š., policijai bei valstybės interesams. Kaltinamieji ignoravo savo tiesiogines pareigas, veikė priešingai valstybės institucijos, kuriai jie atstovavo, tikslams. Nuteistieji sudarė įspūdį, kad teisėsaugos institucijoje, klastojant dokumentus, gali būti pradėti procesai ir tiems asmenims, kurie realiai teisės pažeidimo nepadarė, t. y. sumenkino policijos autoritetą, diskreditavo policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad jau vien tai, kad valstybės tarnyba yra skirta tarnauti žmonėms, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų viršijimas, pasireiškiantis nepagrįstu žmogaus teisių ar laisvių suvaržymu ar kitokiais padariniais – yra didelė žala ne tik tam asmeniui, bet ir valstybės tarnybos autoritetui, tuo pačiu ir pačios valstybės interesams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2005). Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamųjų neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala A. Š., policijai ir valstybei.

Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamieji tikrus dokumentus - A. B. ir R. S. 2012-09-28 tarnybinius pranešimus, o A. B. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo, A. B. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir panaudojo, pateikdamas juos administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui, puikiai žinodami, kad juose nurodyti duomenys yra iš dalies neteisingi, t.y. kad jie 2012-09-28 apie 18.40 val., nuvykę į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) gatvėje iš tikrųjų nematė neblaivaus A. Š. vairuojančio automobilį „Audi A6 Avant“. Automobilis išjungtu varikliu stovėjo pievoje. Jie neabejotinai suprato, kad šie jų veiksmai yra pavojingi, dėl jų neteisėtų veiksmų pradėtas administracinės teisės pažeidimo bylos procesas ir A. Š. gali būti nubaustas už pažeidimą, kurio realiai nepadarė, numatė, kad dėl tokio elgesio realiai gali atsirasti nustatyta didelė žala. Suprato, kad A. Š. gali būti nubaustas už vieno iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad jį neteisėtai patraukus administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonės vairavimas esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) numatyto teisės pažeidimo padarymą, gali būti neteisėtai suvaržyta jo teisė vairuoti transporto priemonę, jam gi gali būti paskirta piniginė bauda.

Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog A. B. ir R. S. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

kad jie, būdami valstybės tarnautojais ir dirbdami – A. B. (duomenys neskelbtini) patruliu, o R. S. (duomenys neskelbtini) specialistu, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. 19.30 val. iki 2012 m. rugsėjo 29 d. 9.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose sutarė tarnybiniuose pranešimuose nurodyti melagingus duomenis, apkaltinant A. Š. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonės vairavimas esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) numatytą teisės pažeidimą, ir tuo tikslu surašė 2012 m. rugsėjo 28 d. tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė melagingus duomenis, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. apie 18 val. 20 min. nuvykę į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė važiuojantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavęs A. Š., pastebėjęs policijos automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga, įvažiavo į pievą ir sustojo.

A. B., tęsdamas nusikaltimą, 2012 m. rugsėjo 29 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose pagal savo ir R. S. tarnybinius pranešimus su nurodytais melagingais duomenimis surašė 2012 m. rugsėjo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė melagingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie A. Š. tariamai įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tai yra, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. apie 18 val. 40 min. A. Š., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį suklastojo bei panaudojo pateikdamas jį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylą.

Tokiu būdu, A. B. ir R. S., suklastodami tikrus dokumentus - 2012 m. rugsėjo 28 d. tarnybinius pranešimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. B. juos panaudodamas, pažeisdami Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, kuriuose numatytos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, kuriuose numatytos pareigos gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 1, 2, 3 punktus, kuriuose numatytos pareigos nuolatos vykdyti bendrąsias pareigūnų pareigas, gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą nedelsiant apie tai pranešti policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, 12 straipsnio 2 dalį, tai yra, sulaužydami duotą pareigūno priesaiką, ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdami pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipydami tarnybos veiklos esmę ir turinį, diskredituodami policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardą bei menkindami valstybės institucijos - policijos, autoritetą, griaudami pasitikėjimą šia institucija, sudarydami sąlygas bausti administracinio teisės pažeidimo nepadariusį asmenį, tuo pažeisdami ATPK 7 straipsnyje numatytą teisėtumo principą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė A. Š., policija ir valstybė.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

Apeliantai A. B., R. S., R. P. neigia padarę šį jiems inkriminuotą nusikaltimą, mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos skundžiamu nuosprendžiu pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kadangi jų veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prašo skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir priimti jiems naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Šie apeliantų prašymai tenkinami.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalis dėl A. B., R. S., R. P. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį naikinama ir šioje dalyje priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su šios kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo, ko pasėkoje, nepagrįstai kaltinamųjų veiksmuose nustatė visus aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Tuo tarpu BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl A. B., R. S., R. P. padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, turi būti įvertinta, ar jų veiksmai atitinka šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme A. B. palaikė savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodė, jog jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš A. Š.. Tai yra nustatyta prejudiciniu faktu. Jis nesutinka, kad pažeidė pakeistame kaltinime nurodytus teisės aktus. Kaltinime nėra nurodyta kokiais konkrečiai veiksmais arba neveikimu jis pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus (4 t., b.l. 194-195).

Liudytoja G. Š. teisme patvirtino, kad įvykio dieną A. Š., būdamas neblaivus, tiek (duomenys neskelbtini), tiek vėliau policijos komisariate elgėsi labai agresyviai, visą laiką plūdosi (vadino gaidžiais ir kt.), keikėsi, stumdėsi, priešinosi bandant jį įsodinti į automobilį, patalpinti į sulaikymo kamerą, grasino, kad visi tą dieną dirbę pareigūnai bus atleisti iš darbo. Kameroje nenurimo, sugadino vaizdo kamerą, nutraukė laidus. Ji įvykio vietoje apklausė liudytojus, dalyvavo išvežant A. Š. automobilį, jokių dokumentų dėl įvykio nepildė. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) rajone netoli (duomenys neskelbtini) kaimo su A. B. buvo susitikę nukentėjusįjį, kuris važiavo traktoriumi. Su juo kalbėjosi A. B., girdėjo, kaip nukentėjusysis nuolat klausinėjo, kas jam bus, ar jis nepraras vairuotojo pažymėjimo. Po pokalbio A. B. minėjo, kad A. Š. davė jam savo telefono numerį (3 t., b.l. 113-114).

Liudytojas G. M. teisme parodė, kad į policijos komisariatą pristatytas A. Š. buvo nestipriai sugadinęs turtą sulaikymo kameroje. Komisariatui padaryta žala nebuvo vertinta, nes jis pats ją atlygino, viską sutvarkė, dėl to nebuvo pagrindo ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo (4 t., b.l. 49-50).

Liudytojai P. K., P. M. apklausiami teisme patvirtino, jog 2012-09-28 vakare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje sulaikant A. Š., pastarasis elgėsi agresyviai, keikė pareigūnus, priešinosi jiems (3 t., b.l. 93-94, 5 t., b.l. 37-38).

2012-10-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, jog A., Š. pareigūnams pateikė garso įrašo, daryto 2012-10-11 garso įrašymo įrenginiu Olympus, kopiją (1 t., b.l. 57).

Iš 2012-10-11 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. Š. pateiktas garso įrašymo įrenginys Olympus ir jame esantis garso įrašas, darytas 2012-10-11, perkeltas į skaitmeninę laikmeną (1 t., b.l. 58-62).

Iš Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2012-10-23 nutarimo matyti, kad sutikus ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo nutarta susipažinti su abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinėmis, laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2012-10-22 (1 t., b.l. 72).

2012-11-02 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad A. B. 2012-10-10 10.33 val. paskambino R. P., iš karto po to 10.37 val. – A. Š.. 10.39 val., 10.40 val. A. B. skambino R. P. ir R. S.. Laikotarpiu 2012-09-28 – 2012-10-22 telefoninių įvykių tarp R. P., R. S. ir A. Š. neužfiksuota (1 t., b.l. 79 – 80).

Iš 2013-01-09 tyrėjo R. Š. tarnybinio pranešimo ir prie jo esančių pokalbių stenogramų matyti, jog 2012-10-15 12.39 val. A. Š. paskambino A. B.. Pokalbio metu nukentėjusysis pasitikslino, ar dėl įvykio pareigūnai daugiau nerašė pareiškimų, ir tarėsi susitikti. A. B. jam pasakė, kad susitikime turi dalyvauti ir jo kolegos – budėtojas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) (R. P.), ir mažiukas, vietinis, buvęs kriminalistas (R. S.). Pokalbio pabaigoje A. B. pažadėjo A. Š. netrukus perskambinti (įrašas Nr. 53). 12.41 val., A. B. paskambino R. P., pasiteiravo, kada jis budės, pasakė, kad skambino „draugas“ (A. Š.) ir kad viskas gerai. Šio pokalbio metu R. P. paprašė A. B. paimti jo dalį (įrašas Nr. 55). 12.43 val. A. B. paskambino R. S. ir taip pat pasakė apie A. Š. skambutį jam. R. S. pasiteiravo, ar viskas taip, kaip jie tarėsi, A. B. patvirtino, kad „turėtų taip būt“ ir pasakė, kad jis viską paims ir R. S. paskambins (įrašas Nr. 56). 12.45 val. A. B. paskambino A. Š. ir tarėsi, kad jis, R. S. ir R. P. parašys teismui raštą, kad A. Š. jų atsiprašė ir jie pretenzijų jam neturi. Dėl to, už pasipriešinimą jiems įvykio metu, nukentėjusysis gali tikėtis minimalios nuobaudos. Pokalbio metu jie sutarė susitikti po 19 val., kai A. B. bus darbe (įrašas Nr. 57). Iš tolesnių tos pačios dienos kaltinamųjų pokalbių (įrašai Nr. 59, 64, 65, 66) matyti, kad šį raštą rengė A. B., nes būtent jis tikslinosi R. S. ir R. P. gimimo datas, derino su jais teksto turinį, net tarėsi su R. P. už jį šiame rašte pasirašyti (1 t., b.l. 96 – 104).

R. P. 2012-09-28 tarnybinio pranešimo kopija patvirtina, kad 2012-09-28 21.10 val. pristatytas į policijos komisariatą A. Š. nevykdė jo reikalavimų, įžeidinėjo jį bei kitus pareigūnus, koliojosi, keikė necenzūriniais žodžiais, grasino atleidimu iš darbo, priešinosi, patalpintas į sulaikymo kamerą sugadino vaizdo kamerą, nutraukė laidus, apšvietimo lempą, atidarius sulaikymo kamerą jį puolė ir pastūmė, po ko buvo panaudotos spec. priemonės dujos, kovinių imtynių veiksmai, uždėti antrankiai (1 t., b.l. 125).

A. B., R. S. 2012-09-28 tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuotos aplinkybės apie tai, jog A. Š. 2012-09-28 sulaikomas (duomenys neskelbtini) g., o taip pat ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, koneveikė juos, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, grasino susidorojimu (1 t., b.l. 126, 127-128).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š. teismui pateiktas 2012-10-15 pokalbio (duomenys neskelbtini) PK tarp jo, jo sūnaus M. Š. ir kaltinamųjų garso įrašas nėra sumontuotas. Pokalbio metu užfiksuotas 5 asmenų pokalbis. Iš pokalbio stenogramos matyti, kad šio susitikimo metu R. P. pirmasis pasiūlė kalbėti konkrečiai, nes jam reikėjo dirbti. R. S. drauge su A. B. aiškina nukentėjusiajam, kad jie gali kreiptis į teismą dėl jiems padarytos žalos atlyginimo, kad atlyginus jiems nuostolius tai būtų pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Po to R. S. pasiūlo A. Š. kalbėti, siūlyti jiems ką nors. Nukentėjusiajam paklausus kokia konkrečiai suma tenkintų, R. P. įvardina, kad jie ketina teisme prašyti priteisti kiekvienam po 5000. A. Š. pasiūlius atsiskaityti natūra, t.y. papjauti 150 kg bekoną, R. S. ir A. B. pasijuokė iš tokio pasiūlymo ir jo atsisakė. Po šio pasiūlymo R. P. daugiau pokalbyje nebedalyvavo. Pokalbio metu R. S. nukentėjusiajam paaiškino, kad dėl jo elgesio komisariate jis turėjo skubėti į pagalbą kolegoms, dėl ko nespėjo pasidaryti savo darbų ir juos turėjo dirbti ryte, dar kartą jam pasiūlė tartis, nes jie savo sąlygas pasakė. Su nukentėjusiojo pasiūlyta 100 litų suma R. S. nesutiko. Kai A. Š. pasiūlė 1000 litų visiems trims, A. B. pasakė, kad „jeigu kiekvienam, tai pagalvotų“. R. S. ir A. B. pasako, kad jei kreiptųsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, tai nukentėjusiajam būtų jau trečia byla, o patenkinus ieškinį, jam tektų atlyginti ir teismo išlaidas. Galiausiai, A. Š. pasitikslinus, ar jie sutiktų su 1000 litų suma kiekvienam, A. B. sutiko (3 t., b.l. 202 – 218).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2013-07-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) teismą informavo, jog laikotarpiu 2012-09-28 – 2012-10-11 A. Š. skundų ar pranešimų nebuvo gauta (3 t., b.l. 184).

Kaltinamųjų A. B., R. S. ir R. P. prašymai pripažinti juos nukentėjusiais administracinėje byloje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, teisėtų jų reikalavimų nevykdymo bei dėl jų garbės ir orumo įžeidimo gauti 2012-10-23 (1 t., b.l. 140 – 142).

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimu A. Š. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą; A. Š. administracinė byla dalyje dėl ATPK 126 straispnio 4 dalies pažeidimo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties; tuo tarpu A. Š. atžvilgiu surinkta administracinio teisės pažeidimo medžiaga pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, įžvelgus BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, perduota prokurorui, o administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta (3 t., b.l. 176 – 183). (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2013-07-26 nutartimi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimas paliktas nepakeistas, A. Š. bei A. B. apeliaciniais skundai atmesti (3 t., b.l. 198-199).

2013-08-23 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir 2014-01-24 pranešimo apie įtarimą kopija patvirtina, kad 2013-08-23 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 290 straipsnį, kuriame 2014-01-24 A. Š. dėl 2012-09-28 įvykių pareikšti įtarimai pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį (4 t., b.l. 19 – 20). A. B. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį ir 2014-01-29 nutarimu byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu (4 t, b.l. 142, 143-145).

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 290 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 286 straipsnį A. Š. išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių (4 t., b.l. 186-189). (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2015-02-20 nutartimi nukentėjusiojo A. B. ir nuteistojo A. Š. apeliaciniai skundai dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendžio atmesti (5 t., b.l. 20-22).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, neleidžia daryti išvados, jog kaltinamųjų A. B., R. P., R. S. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Minėto straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Taigi piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams. Todėl teismas visais atvejais turi pareigą atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas.

Byloje nustatyta, kad A. Š. 2012-09-28 vakarą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g., o po to ir (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate policijos pareigūnus A. B., R. S. ir R. P., siekdamas pažeminti juos dėl šių atliekamų pareigų, išvadino necenzūriniais, jų orumą žeminančiais, žodžiais. Tai patvirtina ne tik pačių kaltinamųjų parodymai, bet ir byloje liudytojais apklaustų G. Š., P. K., P. M., R. K. parodymai, 2012-09-29 A. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, vėliau priimtas ir šiuo metu įsiteisėjęs (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendis. Tokie A. Š. neteisėti veiksmai neabejotinai įžeidė savo pareigas vykdžiusių valstybės tarnautojų garbę ir orumą. Beje, kad savo veiksmus pareigūnų atžvilgiu pripažįsta neteisėtais ir pats A. Š., galima spręsti iš jo paties bei liudytojo M. Š. šioje byloje duotų parodymų, o taip pat ir iš A. Š. byloje pateikto 2012-10-11 policijos komisariate vykusio pokalbio su paminėtais pareigūnais įrašo. Kaltinamųjų, o taip pat ir A. Š., kartu su juo į pokalbį su pareigūnais vykusio M. Š. parodymai patvirtina, jog šių asmenų 2012-10-11 susitikimas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato patalpose įvyko bendra iniciatyva. Iš paminėto A. Š. užfiksuoto susitikimo metu vykusio pokalbio akivaizdu, kad tarp policijos pareigūnų ir A. Š. vyko derybos dėl A. Š. įžeidžiančiais, garbę ir orumą žeminančiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tai, kad vyko būtent derybos, apklausiamas teisme patvirtino ir šiame pokalbyje dalyvavęs A. Š. sūnus M. Š.. Susitikimo metu užfiksuotas pokalbis patvirtina, jog norėdamas susitarti dėl jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, būtent A. Š. siūlė įvairius žalos atlyginimo variantus. Ir tik po susitikimo, nusprendus, kad pareigūnų pageidaujamas gauti neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, A. Š. kartu su sūnumi M. Š. nutarė kreiptis į teisėsaugos pareigūnus dėl neva iš jo reikalaujamų pinigų. Taigi šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. B., R. S. ir R. P., nors ir kaltinime nurodytu laikotarpiu dėl tokių A. Š. veiksmų neteisėtumo nebuvo priimtas joks įsiteisėjęs procesinis sprendimas (administracinėje ar baudžiamojoje byloje), realiai turėjo pagrindo manyti, kad A. Š. veiksmais jiems buvo padaryta neturtinė žala ir jie turi teisę į tokios žalos atlyginimą, su kuo sutiko ir pats A. Š..

Pažymėtina tai, jog kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą patirtos žalos atlyginimą. Tai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir jį detalizuojančių Baudžiamojo proceso kodekso 109–118 straipsnių, Civilinio kodekso 6.250, 6.263, 6.283–285 ir kitų straipsnių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai sprendė, kad kaltinamųjų įvardintas atsiskaitymas už jų įžeidimą, jiems išsakytus grasinimus, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinės žalos sąvoką, t.y. tai, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisingai nurodė, jog to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kita vertus, paminėtų teisės normų kontekste pažymėtina tai, jog įstatymų numatytais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, žala gali būti atlyginama ne tik išieškant ją teisminiu keliu, bet ir esant kompromisiniam susitarimui dėl žalos atlyginimo tarp žalą padariusio ir už ją atsakingo asmens, t.y. neteisminiu keliu. Tuo atveju jeigu po įvykio geranoriškai susitarti dėl patirtos žalos atlyginimo nepavyksta, kitas kelias išieškoti patirtą žalą būtent ir yra teisminis.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytas aplinkybes bei jas susiejusi su paminėta teismų praktika, taikant BK 228 straipsnio nuostatas, konstatuoja, jog tarp kaltinime išdėstytų A. B., R. S., R. P. inkriminuotos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybių, kurias beje analogiškas, išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nėra nurodyta veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip šių policijos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimą priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ar įgaliojimų viršijimą, kurie atitiktų BK 228 straipsnio prasmę. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog esant blanketinei BK 228 straipsnio dispozicijai, nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyti teisės aktai, neatskleistas jų turinys, už kurių reikalavimų pažeidimą teismas nuteisė A. B., R. S., R. P.. Neatskleidus kaltinamųjų veiksmuose BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininkų veiksmų, kuo pasireiškė pastarųjų piktnaudžiavimas tarnyba, negalima kalbėti ir apie padarinius. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nurodė teisės aktus, kurių reikalavimus kaltinamieji neva piktnaudžiaudami tarnyba pažeidė. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir šiame prašyme kaltinamiesiems inkriminuotos aptariamos nusikalstamos veikos padarymo būdo aprašymas iš esmės atitiko pirmosios instancijos teismo nustatytąjį. Be kita ko, svarbu pažymėti tai, jog nei prokuratūra, nei nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalies neskundė.

Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. S., A. B. ir R. P. nepagrįstai nuteisti už šios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, todėl ši teismo nuosprendžio dalis naikintina ir kaltinamiesiems priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog nepagrįsti yra apelianto R. S. apeliacinio skundo argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumu šioje byloje. Bylos duomenys patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. 2012-10-11 tarnybinio pranešimo pagrindu (1 t., b.l. 1), kas neprieštarauja BPK 166 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms ikiteisminio tyrimo pradžią. Iš nukentėjusiojo A. Š., liudytojo M. Š. parodymų matyti, jog 2012-10-11 pokalbį su pareigūnais (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato patalpose A. Š. įrašinėjo savo iniciatyva. Pokalbį įrašinėjo tą pačią dieną pirktu diktofonu Olympus. Iš A. Š. byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo čekio kopijos matyti, kad diktofonas Olympus VN-712PC buvo pirktas būtent 2012-10-11 11.22 val. (3 t.,b.l. 72), tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, A. Š., jo sūnaus ir pareigūnų A. B., R. P., R. S. susitikimas policijos komisariato patalpose įvyko 2012-10-11 apie 12 val. Liudytojais apklausti pareigūnai A. M., R. Š., R. K. apklausų metu patvirtino, jog A. Š. pateiktą informaciją apie policijos pareigūnų galimai padarytą nusikalstamą veiką gavo tik 2012-10-11 vakarą, darbo pabaigoje, anksčiau jie su A. Š. nebendravo. Būtent tos dienos vakarą nuvykus pas A. Š. į namus, pareigūnams ir buvo pateiktas A. Š. iniciatyva padarytas pokalbio įrašas, nurodytos įvykio aplinkybės, po ko buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Vien tai, kad nebuvo išsaugotas Imuniteto valdyboje gautas elektroninis laiškas su A. Š. 2012-10-11 pateikta informacija apie pareigūnų galimai padarytą nusikalstamą veiką, nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje teisėtumo. Esant paminėtoms aplinkybėms, atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog A. Š. byloje pateiktą pokalbio įrašą padarė su policijos pareigūnų žinia jau pradėjus tyrimą.

Dėl BK 181 straipsnio 1 dalies taikymo

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. B., R. S. ir R. P. išteisinti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamųjų veiksmuose nėra šio jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių.

Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, pagrįstai A. B., R. S. ir R. P. išteisino pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

Pirmiau šiame nuosprendyje jau buvo aptarta, jog A. B., R. S. ir R. P., nors ir kaltinime nurodytu laikotarpiu dėl A. Š. 2012-09-28 veiksmų neteisėtumo nebuvo priimtas joks įsiteisėjęs procesinis sprendimas (administracinėje ar baudžiamojoje byloje), realiai turėto pagrindą manyti, kad A. Š. įžeidžiančiais, jų garbę ir orumą žeminančiais veiksmais jiems buvo padaryta neturtinė žala ir jie turi teisę į tokios žalos atlyginimą. Juolab, kad pats A. Š., sprendžiant iš jo paties parodymų, liudytojo M. Š. parodymų, pateikto pokalbio su pareigūnais įrašo turinio, savo pareigūnų atžvilgiu atliktų įžeidžiančių, jų garbę ir orumą žeminančių veiksmų neneigė. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamųjų reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas atsirado deliktinės atsakomybės pagrindu. Tuo tarpu esant turto prievartavimui, kaltininkas suvokia, kad jokios teise pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, A. B., R. S. ir R. P. veikoje nėra esminio turto prievartavimo sudėties objektyviojo požymio - kaltininkų suvokiamo neteisėto reikalavimo. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog prokuroro apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, jog kalinamieji 2012-10-11 policijos komisariato patalpose neva iš A. Š. reikalavo pinigų ir už „nepatogumus“ atliekant tiesiogines kaltinamųjų, kaip policijos pareigūnų, pareigas ir funkcijas, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir paties A. Š., liudytojo M. Š. parodymai, apelianto minimas pokalbio garso įrašas. Tai, kad pokalbio metu buvo užsiminta apie dėl A. Š. įvykio vakarą atliktų neteisėtų veiksmų sutrikdytą pareigūnų darbą, tam tikrų darbų neatlikimą, nereiškia, kad už tai buvo reikalaujama iš A. Š. pinigų. Tiek kaltinamųjų, tiek A. Š., liudytojo M. Š. pirmiau šiame nuosprendyje išdėstyti parodymai patvirtina, jog derybos dėl atsiskaitymo su A. Š. vyko tik dėl jo įžeidžiančių, garbę ir orumą žeminančių veiksmų.

Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, taip pat pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir tai, jog byloje nėra nustatytas ir dar vienas BK 181 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kitokios psichinės prievartos panaudojimas. Visi kaltinamieji apklausų metu nuosekliai tvirtino, jog jokių grasinimų, psichinės prievartos prieš A. Š. jie nenaudojo. Tarp jų tiesiog vyko derybos. Netikėti šiais A. B., R. S., R. P. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir paties A. Š. parodymai, jo veiksmai po 2012-09-28 įvykių, iniciatyvos susitikti su kaltinamaisiais rodymas, pokalbio su kaltinamaisiais metu pastarojo pateikti padarytos žalos atlyginimo variantai. Vertinant paties nukentėjusiojo, liudytojo M. Š. parodymus akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmais A. Š. nebuvo padarytas joks realus psichinis poveikis. Priešingai, pats pokalbyje su pareigūnais dalyvavęs nukentėjusiojo sūnus M. Š. teismui patvirtino, kad pokalbio metu vyko derybos. Tuo tarpu, sprendžiant iš bylos aplinkybių, kreipimasis į teisėsaugos institucijas buvo sąlygotas tik to, kad kaltinamųjų prašomos atlyginti žalos dydis A. Š. po pastarųjų susitikimo pasirodė per didelis. Taip, A. Š. pateiktame pokalbio su pareigūnais įraše yra užfiksuotos kaltinamųjų frazės apie kreipimąsi į teismą, apie galimą teismo priteistinos žalos dydį. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie kaltinamųjų pareiškimai šiuo atveju gali būti vertinami tik kaip A. Š. informavimas apie alternatyvų pastarojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo būdą.

Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, tenkinti šį prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą ir panaikinti A. B., R. S. ir R. P. priimtą išteisinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.

Skiriant kaltinamiesiems A. B., R. S. bausmes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, susijusią su dokumentų klastojimu, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Baigtos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tyčia. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarant aptariamas nusikalstamas veikas, nenustatyta, pastarųjų atsakomybę sunkina tai, jog veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be kita ko, teismas, skirdamas bausmes, įvertina ir byloje esančius kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis. Vertinant A. B., R. S. asmenybes pažymėtina tai, jog jie praeityje neteisti, nebausti ir administracine tvarka (2 t., b.l. 40, 42-44, 100, 108-110). Abu turi gyvenamąsias vietas, yra vedę, A. B. augina mažametę dukrą, R. S. - dvi nepilnametes dukras, iš kurių viena mažametė (2 t., b.l. 41, 101-102, 4 t., b.l. 104). Tiek A. B., tiek R. S. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vadovybės iš esmės charakterizuojami teigiamai (2 t., b.l. 70, 107). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog A. B. turi sveikatos problemų, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 48-49, 53, 3 t., b.l. 44, 4 t., b.l 2). Nuo 2014-02-10 iki šiol A. B. dirba ūkininko J. P. ūkyje, kaltinamasis ūkininko charakterizuojamas taip pat teigiamai (4 t., b.l. 14, 103). Šiuo metu R. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog kaltinamiesiems A. B. ir R. S. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos straipsnių sankcijose numatytos bausmės – baudos, savo dydžiu mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose numatyti baudų vidurkiai. Be to, atsižvelgus į tai, jog kaltinamieji aptariamas nusikalstamas veikas padarė piktnaudžiaudami savo, kaip valstybės tarnautojų, pareigomis, tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pastariesiems kartu su paskirta bausme tikslinga skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą, susijusį su valstybės tarnyba, atėmimą (BK 68² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų

Nukentėjusysis A. Š. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo A. B., R. S., R. P. pripažinus kaltais dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų (BK 300 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 181 straipsnio 1 dalis), prašė iš jų solidariai priteisti jam 6000 Lt (1737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog A. B. ir R. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, o R. P. nusikalstamų veikų nepadarė. Nustatyta, kad A. B. ir R. S. savo nusikalstamais veiksmais A. Š. padarė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija, nustatydama kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis A. Š. dėl A. B. ir R. S. nusikalstamų tyčinių veiksmų patyrė nepatogumus. Pastarojo atžvilgiu buvo pradėtas administracinis procesas ir dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Už paminėto pažeidimo padarymą įvykio metu straipsnio sankcijoje buvo numatyta ne tik bauda arba administracinis areštas, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dvejų iki trejų metų, kas neabejotinai nukentėjusiajam, užsiimančiam ūkininko veikla, kėlė didelį susirūpinimą ir nerimą dėl tolimesnės darbinės veiklos galimybių. Kita vertus, sprendžiant dėl A. Š. padarytos neturtinės žalos dydžio, būtina įvertinti ir tai, jog (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimu A. Š. administracinio teisės pažeidmo byla dalyje dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarimą Panevėžio apygardos teismas 2013-07-26 nutartimi paliko nepakeistą, t.y. realių pasekmių, susijusių su šio proceso baigtimi, A. Š. nepatyrė, jis nebuvo pripažintas kaltu dėl paminėto administracinio teisės pažeidimo padarymo, jam nebuvo paskirta nuobauda. Be kita ko, šiame kontekste būtina įvertinti ir kaltinamųjų turtinę padėtį. Kaip jau šiame nuosprendyje buvo minėta, abu kaltinamieji šiuo metu dirba, tačiau, bylos duomenys patvirtina, jog pastarųjų pajamos nėra didelės, be to, jie turi šeimas ir išlaiko nepilnamečius vaikus.

Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam A. Š. priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o tuo pačiu leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų.

Skundžiamu nuosprendžiu iš A. B., R. S., R. P. buvo nuspręsta išieškoti valstybei po 21,53 Lt, o A. Š. – po 1000 Lt proceso išlaidų. Atsižvelgus į tai, jog Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendis naikinamas BPK 329 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais, R. P. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinamas, byloje apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik A. B., R. S., todėl paminėtos proceso išlaidos išieškomos iš A. B. ir R. S..

Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis A. Š. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat prašo iš nuteistųjų priteisti jo turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pateikė pinigų priėmimo kvitą 400 Eur sumai (5 t., b.l. 34).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tokiais atvejais, išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą nagrinėta byla ir koks skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012).

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo pateiktas taip pat ir nukentėjusiojo A. Š. apeliacinis skundas, kuris tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo atstovas pateikė atsikirtimą į nuteistųjų A. B., R. S., R. P. apeliacinius skundus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliekamas dalinis įrodymų tyrimas, įvyko ne vienas teismo posėdis. Tokiu būdu, įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo netenkinti nukentėjusiojo prašymo išieškoti iš nuteistųjų jo turėtas proceso išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B., R. S. ir R. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį bei iš jų solidariai priteista 3000 litų A. Š. neturtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. B., R. S., R. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B., R. S. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (3766Eur) dydžio baudą; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (5649Eur) dydžio baudą. Nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, A. B. metams atimti teisę dirbti su valstybės tarnyba susijusį darbą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-10-17 iki 2012-10-18 (vieną parą), vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas atitinka 75,32 Eur ir šia dalimi sumažinti paskirtos baudos dydį.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (3766Eur) dydžio baudą; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (5649Eur) dydžio baudą. Nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, R. S. metams atimti teisę dirbti su valstybės tarnyba susijusį darbą.

Iš A. B. ir R. S. išieškoti 600 Eur nukentėjusiajam A. Š. žalai atlyginti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria iš A. B., R. S. ir R. P. išieškota valstybei po 21,53 Lt (6,24 Eur), o A. Š. – po 1000 Lt (289,62 Eur), proceso išlaidų.

Išieškoti iš A. B., R. S. valstybei po 9,35 Eur, o A. Š. naudai – po 434,43 Eur proceso išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir po 200 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.