Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą dėl Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė Ž. L. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį 1100 eurų dydžio bauda už tai, kad pagal Sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. balandžio 28 d.) atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikdama netikslius duomenis (prekių aprašymas ir klasifikavimas), pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punktą, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos bei 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, VI priede esančio Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių, sąrašo 19 punkto nuostatas.

Nutarime taip pat nurodyta, kad siekiant nustatyti, kokia prekė transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kuri buvo nurodyta tiek T1 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugsėjo 22 d.), tiek importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugsėjo 23 d.)) realiai buvo įvežta į Lietuvos Respubliką (Europos Sąjungą), 2021 m. spalio 21 d. buvo paimti šios prekės mėginiai (mėginių ėmimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini)). Muitinės laboratorijoje 2021 m. lapkričio 18 d. ištyrus prekės mėginius (tyrimo protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad tai – lauko žemė, užteršta metalais; rekomenduojamas TARIC kodas yra 2530 90 00 00. Kauno teritorinėje muitinėje 2021 m. lapkričio 19 d. įformintuose Prekių klasifikavimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tai – lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais (nikeliu <1, kobaltu <1, švinu <1, chromu <1, bariu <1), kuri klasifikuojama TARIC kodu 2530 90 00 00.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, Ž. L. apskritai negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes jos veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Ž. L. kaltinama Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje, Reglamento B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje bei Įgyvendinimo Reglamento 2019-2072 19 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimu, todėl šiuo atveju būtina įvertinti šių normų turinį ir nustatyti ar jose yra nustatyta prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarka, ar jose yra numatyta pareiga deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją ir ar šios tvarkos nebuvo laikytasi. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje yra tik išvardintos konkrečios deklaracijų rūšys, kuriose už pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę, tačiau pačios Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos ši norma nenustato, kaip ir nenustato pareigos deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją. Reglamento B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Taigi, minėtų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, kurių nesilaikymas inkriminuotas Ž. L. išimtinai apibrėžia tik subjektą, kuris atsakingas paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei reikalavimo deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją, nei atsakomybės už importuotojo pasirinktų prekių gabenimą, nei konkrečios Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato (žr. LAT 2019-10-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 ir LAT 2020-03-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-859/2020). Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad už nenustatytos tvarkos pažeidimą negalėjo būti taikoma ir administracinė atsakomybė, nes negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis ir už tai taikyti administracinę atsakomybę (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. N62-50/2011). Įgyvendinimo Reglamento 2019-2072 19 punkte nustatyta, kad draudžiama įvežti į Europos Sąjungą iš trečiųjų valstybių, išskyrus Šveicariją, dirvožemį, iš dalies sudarytą iš kietos organinės medžiagos, deklaruojamą kodu 2530 90 00. Šiame kontekste taip pat atkreipiame teismo dėmesį į tai, kad Ž. L. negalėjo pažeisti Įgyvendinimo Reglamento 2019-2072 19 punkto, nes ji negabeno ir neįvežė į Europos Sąjungą EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugsėjo 23 d.) deklaruotų prekių, o tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus užpildė ją. Minėtoje EID nurodytas prekes gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakomybėn traukiama Ž. L., todėl akivaizdu, kad Įgyvendinimo Reglamento 2019-2072 19 punkto nuostatų pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai. Be to, pagal 2014 m. balandžio 28 d. muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkas (šiuo atveju Ž. L.) neatsako už pasekmes, kurios gali atsirasti dėl kliento – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai nurodytų, ar nepilnai pateiktų duomenų apie krovinį (Sutarties 3.1. ir 3.2., punktai), todėl muitiniam įforminimui pateikdama EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugsėjo 23 d.) Ž. L. neturėjo net menkiausios galimybės numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamos prekės – naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų platinos, paladžio, rodžio – miltelių pavidalu, bus priskirtas nomenklatūros kodas TARIC 2530 90 00 00, ir kad tokias prekes yra draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad Ž. L. užpildydama ir pateikdama EID pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie importuojamas prekes nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, tai yra, jos psichinis santykis su veika (TARIC kodo nurodymas deklaracijoje) neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo, nes ji sąmoningai ar dėl neatsargumo nesiekė suklaidinti muitinę ir naudotų pramoninių katalizatorių laužo, kurio sudėtyje yra tauriųjų metalų TARIC kodą nurodė iš anksto žinodama, kad faktiškai yra importuojama lauko žemė, užteršta metalais, kurios įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją yra draudžiamas. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog Prekė turėjo būti deklaruota TARIC kodu 2530 90 00 00, o ne 7112 92 00 00 TARIC kodu, paaiškėjo tik atlikus laboratorinius tyrimus (Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu Ž. L. neturėdama muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad importuojamas ne naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų platinos, paladžio, rodžio – miltelių pavidalu, bet lauko žemė klasifikuojama Institucijos nustatytu 2530 90 00 00 TARIC kodu. Kitu atveju kyla klausimas, jeigu jau taip lengvai būtų galima vien tik vizualiai apžiūrėjus Prekę nustatyti jos sudėtį, kam tuomet Institucija ėmė mėginį ir siuntė jį Muitinės laboratorijai. Šiuo atveju statistiškai normaliam ir protingam žmogui numatyti tokią aplinkybę, neatlikus laboratorinių tyrimų yra neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, kad paimto mėginio ištyrimas užtruko, todėl neprotinga būtų reikalauti iš deklaranto, kad tokią aplinkybę jis būtų numatęs dar prieš pateikdamas EID. Taip pat neprotinga reikalauti iš deklaranto kiekvieną kartą prieš pateikiant deklaraciją kreiptis į muitinę dėl laboratorinio tyrimo atlikimo. Administracinėje teisėje pripažįstamas „impossibilium nulla obligatio est“ principas (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) (pvz. žr. LVAT 2017-01-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016; 2020-05-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1935-756/2020). Nagrinėjamu atveju matyti, kad Institucija reikalauja iš Ž. L. to kas neįmanoma, tai yra, turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją ir iš anksto žinoti Prekės sudėtį, nors kaip jau buvo minėta ji objektyviai negalėjo numatyti, kad neva importuojama lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais. Kaip minėta, tik atlikus laboratorinius tyrimus Muitinės laboratorija pateikė rekomenduojamą TARIC kodą, todėl Ž. L., net ir ėmusiai bet kokių veiksmų, įskaitant fizinę prekės apžiūrą, objektyviai negalėjo numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuoja lauko žemę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų atitinkamo subjekto padarytus pažeidimus. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad kaltinimas Ž. L., padarius ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, išimtiniai grindžiamas Prekių klasifikavimo aktais, kuriuose neva yra neginčijamai nustatyta, jog EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruota Prekė turėjo būti klasifikuojama TARIC kodu 2530 90 00 00. Tačiau skundžiamame nutarime nurodyti Prekių klasifikavimo aktai Ž. L. apskritai nebuvo siunčiami, todėl ji negalėjo pasinaudoti jų apskundimo teise. Skundžiamame nutarime minimos ir 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių (galiojusių iki 2021 m. lapkričio 5 d.) nuostatos, tačiau šiame kontekste tenka pažymėti, kad pati Institucija Muitinės leidimų sistemoje (toliau – MLS) 2022 m. gegužės 11 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ imti EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių mėginį, nurodydama, kad, leisti imti prekės mėginį nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, atkreipiame teismo dėmesį į tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje yra keliams UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotų ginčo Prekių klasifikavimo ir cheminės sudėties nustatymo klausimas. Šioje byloje teisėjos elektronine rezoliucija yra patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas ir paskirta Prekės ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nutarimo priėmimo metu nebuvo pakankamai duomenų, kad EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės tikrai yra lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais. Kita vertus, šiuo atveju Institucija nesilaikė Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ jas išdėstant nauja redakcija (toliau – Taisyklės) V skyriuje nustatytos sprendimų pagal Prekių klasifikavimo aktus priėmimo tvarkos. Minėtų Taisyklių 43 punkte aiškiai pasakyta, kad teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys per 5 darbo dienas nuo Prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos, deklarantui įteikia (išsiunčia) patvirtintą Prekės klasifikavimo akto kopiją: su lydraščiu, jei pagal mėginio klasifikavimo rezultatus tarifinis prekės klasifikavimas nesikeičia (Taisyklių 43.1 punktas); su raštu, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei tiksliam mokesčių apskaičiavimui reikalinga papildoma informacija. Rašte nurodomas terminas, iki kurio deklarantas turi pateikti prašomą informaciją (Taisyklių 43.2 ppunktas); su pranešimu apie deklarantui nepalankų sprendimą, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei užtenka informacijos sprendimui priimti (Taisyklių 43.3 punktas). Taisyklių 44 punktas numato, kad jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prekės klasifikavimo ir (arba) mokesčių perskaičiavimo. Taisyklių 43.3 punkte įtvirtinta pareiga muitinei, atsižvelgiant į tai, kad Prekės tarifinis klasifikavimas keitėsi, išsiųsti pranešimą apie nepalankų sprendimą, tačiau toks pranešimas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei Ž. L. išsiųstas nebuvo. Kaip ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimtas sprendimas dėl prekės klasifikavimo, kurį deklarantas turėtų teisę apskųsti Muitinės departamentui (Taisyklių 44 punktas). Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nurodyti Prekės klasifikavimo aktai taip pat Ž. L. išsiųsti nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms ir teisės aktų nustatyta tvarka nepriėmus sprendimo dėl Prekės klasifikavimo, skundžiamame nutarime nurodomi Prekių klasifikavimo aktai (kaip savarankiški ir nekvestionuojami įrodymai), nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugsėjo 23 d.) deklaruota Prekė turėjo būti klasifikuojama TARIC kodu 2530 90 00 00. Pažymėtina ir tai, kad minėtų Taisyklių kontekste, patys Prekių klasifikavimo aktai, teritorinei muitinei nepriėmus atskiro sprendimo, nelaikyti įsiteisėjusiu individualiu administraciniu aktu (sprendimu), kuriuo remiantis būtų galima įrodinėti Prekės tarifinio klasifikavimo teisingumą ir tuo pačiu Ž. L. kaltę padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kaltinant asmenį padarius ANK numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visumą. Nagrinėjamu atveju Ž. L. kaltės turinys visiškai neatskleistas ir tik deklaratyviai nurodyta, kad ji nepasinaudojo teise apžiūrėti Prekes, nors būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT7-29-746/2015). Dar daugiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartyje priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023 aiškiai pasakė, kad administraciniu nusižengimu laikoma kaltininko padaryta pavojinga veika. Taigi, taikant administracinę atsakomybę, svarbu ne tik nustatyti, ar padaryta veika atitinka ANK numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet ir įvertinti konkrečios veikos pavojingumą. Kaltinimas iš esmės grindžiamas vien tik Prekių klasifikavimo aktais, kurie kaip minėta nėra savarankiški ir nekvestionuojami įrodymai, o tai nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugsėjo 23 d.) deklaruota Prekė turėjo būti klasifikuojama TARIC kodu 2530 90 00 00. Papildomai akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kitus nutarimus). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (žr. 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kitus nutarimus). Ž. L. nuomone, tuo atveju jeigu teismas nuspręs, kad ji vis dėlto yra kalta dėl ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sušvelninti paskirtą nuobaudą. Paskirta 1110 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė ir prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Galimybę paskirti mažesnę baudą yra konstatavę ir kiti bendros kompetencijos apygardos teismai (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-299-634/2019). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnę baudą nei ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes kaip jau buvo minėta, Ž. L. nesiekė sąmoningai klaidinti muitinės, o ir jokių neigiamų pasekmių nekilo. Be to, galimybę paskirti mažesnę baudą numato ir ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi, atsižvelgiant į minėtų faktinių duomenų visumą, veikos mažareikšmiškumą, nedidelį jos pavojingumą, galėtų būti taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirta bauda, mažesnė, nei sankcijoje numatyta minimali. Juo labiau, kad Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte numatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Apibendrinant pasakytina, kad Institucija klaidingai konstatavo, jog Ž. L. veikoje yra nustatyti visi inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementai, todėl ji gali būti pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena Ž. L. atžvilgiu dėl ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo turėtų būti nutraukta, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 212 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Ši teisės norma yra blanketinė, t. y., šiuo atveju, nukreipianti į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, vertintinas pateikiamos deklaracijos turinys, nustatant, jog dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-74-387/2022), t. y. nagrinėjamu atveju prekės deklaravimo tvarkos pažeidimas pasireiškia būtent tais veiksmais, kurie išvardinti pačioje ANK 212 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. O šios konkrečios bylos atveju – Ž. L. administracinėn atsakomybėn patraukta už netikslios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, kai tai turėjo įtakos draudimų taikymui.

Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, šio kodekso 5 straipsnio 6 punkte numatyta, kad atstovas muitinėje – bet kuris asmuo, kito asmens įgaliotas atlikti muitų teisės aktų nustatytus veiksmus ir formalumus, privalomus jo santykiuose su muitine; to paties straipsnio 12 punkte nurodoma, kad muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus.

Kaip nustatyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga (b.l. 43), 2014 m. balandžio 28 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos muitinės tarpininko Ž. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus E. K., buvo sudaryta sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta ir tai, jog muitinės tarpininkas, šiuo atveju Ž. L., aktų nustatytais atvejais privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų nustatytas muitinės tarpininko pareigas, naudotis jose nustatytomis teisėmis. Tai patvirtina, kad Ž. L. teikia muitinės tarpininko paslaugas ir atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aptariamos sutarties 1.1 punkte dėl muitinės tarpininko teisių ir pareigų susitarta, kad muitinės tarpininkas (t.y. Ž. L.) aktų nustatytais atvejais privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų nustatytas muitins tarpininko pareigas, naudotis jose nustatytomis teisėmis. Be to, šios sutarties 3.1 punkte ir 3.2 punkte nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. L. pateikia dokumentus, reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinktai muitinės procedūrai įforminti ir prekes, kurios turi būti pateikiamos muitiniam tikrinimui. Visi pateikti dokumentai turi būti galiojantys. Dokumentų forma ir juose teikiama informacija turi atitikti prekių deklaravimo ir muitinio patikrinimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Ž. L., kaip muitinės tarpininkė yra atsakinga už pateiktų deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, t. y. turi pareigą šiuos duomenis kontroliuoti. Taigi, yra tinkamas subjektas.

2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, papildomas išsamiomis taisyklėmis, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, VI priede esančio Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių sąrašo 19 punkte nustatyta, kad draudžiama įvežti dirvožemį, iš dalies sudarytą iš kietos organinės medžiagos (KN kodas 2530 90 00).

Kaip nustatyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, muitinės tarpininkė Ž. L., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracija priimta Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“) ir joje nurodė į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaruojamą prekę įvardinant ją kaip „naudotą pramoninių katalizatorių laužą, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo (platina, paladis, rodis) (miltelių pavidalu)“, įrašant prekės kodą – (duomenys neskelbtini). Importuojama prekė buvo pateikta Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „(duomenys neskelbtini)“ muitinio tikrinimo vietoje „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinant importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su ja pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad skiriasi importo bei ankščiau pateiktoje tranzito deklaracijoje nurodyti prekės duomenys. Ankščiau pateiktoje tranzito deklaracijoje prekės buvo įvardijamos kaip „vario kilimėliai“, kodu – 7401. Taip pat buvo pateikti du skirtingai užpildyti 2021 m. rugsėjo 9 d. ANNEX VII ir 2021 m. rugsėjo 20 d. ANNEX VII dokumentai, iš kurių pirmuoju atveju atliekų aprašymui skirtame langelyje Nr. 9 nurodyta „Vario matinis“, o antruoju atveju tame pačiame 9 langelyje nurodyta „Pramoninių katalizatorių, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų atliekos ir laužas“, todėl 2021 m. rugsėjo 29 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta prekė buvo sulaikyta pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30) ir perduota saugojimui į muitinės sandėlį (b.l. 44). Kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 29 d. lydraščio ir juo siunčiamų dokumentų turinio (b.l. 29-57), Ž. L. muitinei pateiktuose dokumentuose nustatyti neatitikimai, t.y. pateikti du skirtingi ANNEX dokumentai, CMR dokumentuose nurodyta visai kita prekė, skiriasi duomenys apie tranzitą (pirminis dokumentas) ir importo deklaracijose, neaišku, ar prekė nėra pavojinga.

Kaip matyti iš ištirtos administracinio nusižengimo medžiagos (b.l. 46-48), 2021 m. spalio 21 d. buvo paimti sulaikytos prekės mėginiai protokolais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Imant mėginius, dalyvavo ir pati Ž. L., tačiau kaip matyti iš virš paminėtų protokolų turinio, jokių pretenzijų dėl mėginio paėmimo, dydžio ir įpakavimo neišsakė.

Muitinės laboratorija 2021 m. lapkričio 18 d. tyrimo protokolais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad tirti pateiktos lauko žemės užterštos metalais, rekomenduojamas TARIC kodas yra 2530 90 00 00. (b.l. 49-51). Iš 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstos prekės klasifikavimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos kopijos. Vėliau, 2022 m. vasario 2 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek registruotu laišku, tiek elektroniniu paštu buvo išsiųstas Kauno teritorinės muitinės sprendimas dėl prekių sulaikymo protokolu sulaikytų prekių grąžinimo ir įpareigojimo išgabenti jas iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutikdamas su virš paminėtu TARIC kodu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad neatlikus papildomų tyrimų pareiškėjai galėjo būti nežinoma apie tinkamą prekės klasifikavimą, tačiau Ž. L. nesiėmė tinkamų priemonių teisingam deklaracijos užpildymui ir pateikimui. Tuo labiau, kad Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Nors sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad prekės klasifikavimo kodas pasikeitė po muitinės laboratorinių tyrimų, tačiau šiuo atveju Ž. L. nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ir neįsitikinusi, kad muitinei teikiamoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi vis tiek ją pateikė muitinės įstaigai. Taigi, Ž. L. veikdama kaip muitinės tarpininkė, turinti šios veiklos profesinę patirtį, turėjo pareigą importo deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, o iškilus neaiškumams, turėjo teisę savo iniciatyva ir savalaikiai patikrinti importuojamą prekę, siekdama nustatyti teisingą jos tarifinį klasifikavimą, tačiau to nepadariusi prisiėmė riziką dėl atsakomybės, kylančios pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi suformuotos pozicijos, jog muitinės tarpininkės administracinės atsakomybės nešalina tai, kad ji vadovaujasi atstovaujamos įmonės klaidingai nurodytu prekės kodu ar pateikta informacija, priešingai – ji privalo veikti apdairiai ir rūpestingai bei imtis visų priemonių, kad būtų nustatytas teisingas deklaruojamos prekės kodas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-318-245/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose AN2-187-606/2018, AN2-376-462/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-413-576/2019).

Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Pažymėtina, jog konstatuojant kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pateikta netiksli ir (ar) neišsami informacija, galinti sukelti ar sukėlusi numatytus padarinius, taip pat būtina nustatyti, kad pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. L. būtų pasinaudojusi jai kaip muitinės tarpininkei suteiktomis teisėmis apžiūrėti ketinamas išleisti į laisvą apyvartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes, nors esant prieštaringam tos pačios prekės aprašymui ir skirtingiems virš paminėtiems duomenims dviejuose dokumentuose 9 langelyje, muitininkės tarpininkui kilo net ne teisė, o pareiga ir būtinybė dėl skirtingos informacijos apie tą pačią prekę buvimo jas apžiūrėti. Visgi, Ž. L. realiai nepatikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių faktinės atitikties pateiktiems duomenims, 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) bei joje nurodytas prekes muitinei, taigi, ji nusprendė veikti savo rizika. Šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, jog Ž. L. administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo (neatsargia kaltės forma), t.y. būdama muitinės tarpininke ir atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama pakankamai muitinės tarpininko darbo patirties bei pareigą ir galimybes muitinei pateikti teisingus deklaracijos duomenis, to nepadarė. Esant nustatytoms aplinkybės, konstatuotina, kad Institucijos išvada yra teisinga dėl to, jog nepasinaudojusi savo teise patikrinti krovinį prieš deklaracijos pildymą ir tokiu būdu pateikdama deklaracijoje neteisingus duomenis, Ž. L. prisėmė atsakomybę pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a ir c punktų ir 2015 m. liepos 28 d. Komisjos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies skyriaus 7 pastraipos nuostatas.

Vertinant pareiškėjos atstovo teiginius dėl Institucijos nesilaikytos tvarkos dėl Prekių klasifikavimo aktų priėmimo tvarkos, pažymėtina tai, kad 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-333 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ 43.3. papunktyje numatoma, jog teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys per penkias darbo dienas nuo Prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos deklarantui įteikia (išsiunčia) patvirtintą Prekės klasifikavimo akto kopiją su pranešimu apie deklarantui nepalankų sprendimą, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei užtenka informacijos sprendimui priimti. Šių taisyklių 44 punkte numatyta, kad jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prekės klasifikavimo ir (arba) mokesčių perskaičiavimo. Be to, tų pačių taisyklių 47 punkte nurodyta, kad jeigu mėginys buvo paimtas sulaikius prekes, įformintas Prekės klasifikavimo aktas perduodamas teritorinės muitinės Teisės skyriui.

Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog Institucija laikėsi tiek 43 punkto nuostatų, tiek 47 punkto nuostatų, nes 2021 m. lapkričio 19 d. prekės klasifikavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini) bei sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytų prekių grąžinimo ir įpareigojimo išgabenti jas iš Europos Sąjungos muitų teritorijos“ buvo išsiųsti deklarantui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2021 m. lapkričio 22 d. lydraštis, 2022 m. vasario 2 d. lydraštis bei elektroninio laiško siuntimo patvirtinimas). Pažymėtina, kad Institucija minimus dokumentus išsiuntė būtent deklarantui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris turėjo teisę apskųsti priimtą sprendimą, tuo tarpu Ž. L. šie dokumentai siunčiame nebuvo, nes ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė.

Teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių paskirtos baudos dydžio mažinimą. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Nagrinėjamu atveju, nesant Ž. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau esant vienai sunkinančiai aplinkybei, jai paskirta bauda, kurios dydis yra adekvatus nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad Ž. L. kaip muitinės tarpininkės atstovo, veikla nėra nepriekaištinga. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Ž. L. penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka bausta du kartus, iš kurių vieną kartą už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be to tris kartus buvo nustatyta, kad pareiškėja padarė mažai pavojingas veikas, numatytas ANK 212 straipsnio 1 dalyje. Taigi, Institucija, skirdama Ž. L. baudą, atsižvelgė į visas reikšmingas byloje esančias aplinkybes, administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, Ž. L. asmenybę, todėl tinkamai nustatė baudos dydį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Vertindamas aukščiau ištirtų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį naikinti ar keisti skunde išdėstomais argumentais pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą atmesti ir Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, Institucijai grąžinti Ž. L. administracinio nusižengimo bylos medžiagą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.