Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-21 nutarimą ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, taip pat prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 26 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. manymu, jis kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, pripažintas nepagrįstai.

3.2. Nurodo, kad muitinės tarpininkai, teikiantys muitinės formalumų atlikimo ir deklaravimo paslaugas ūkio subjektams ar fiziniams asmenims, nors ir yra išklausę muitinės organizuojamus kursus, tačiau, V. P. teigimu, nėra mokomi klasifikuoti konkrečias prekes. Muitinės tarpininkai muitinės organizuojamuose kursuose yra supažindinami su standartizuotomis muitinės formalumų atlikimo procedūromis (kaip atlikti) ir kokią informaciją bei duomenis reikia užkoduotai pateikti pasirinktai ūkio subjektų ar fizinių asmenų procedūrai, todėl, tai žinodami ir mokėdami, gali jiems teikti tokias paslaugas.

3.3. Teigia, kad šiuo atveju, kaip ir visais kitais prekių deklaravimo atvejais, jis rėmėsi prekių Importuotojo pateikta informacija, kadangi prekės yra Importuotojo nuosavybė ir jis geriausiai žino, kokias prekes importuoja bei kokia jų paskirtis. Dėl to Importuotojas, turėdamas prisiimti ir prisiimdamas atsakomybę, sprendžia/nurodo, kokiai procedūrai deklaruoti prekes ir su kokiu TARIC kodu. Tuo tarpu muitinės tarpininko atstovai negali nurodyti Importuotojui, kokiai procedūrai ir kokiais kodais deklaruoti jų nuosavybės teise priklausančias prekes, kadangi muitinės tarpininkui teisės aktais tokia teisė nėra suteikta.

3.4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad pateikta informacija yra klaidinanti ar neteisinga, kadangi nesudarė pagrindo manyti, kad prekės galėjo būti deklaruojamos muitinės nomenklatūros TARIC 1518009990 kodu, nes Importuotojo veikla išskirtinai susijusi su techninės ir cheminės pramonės produktų perdirbimu ir gamyba, dėl ko 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas leidimas iš Vilniaus teritorinės muitinės taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, galutiniam vartojimui Nr. (duomenys neskelbtini), kad galėtų importuoti aliejus techninei ir pramoninei paskirčiai bei perdirbti juos ir realizuoti vidaus vartojimui kaip žaliavą biodyzelino (riebalų metilo esterio — RME) gamybai bei alyvai, įvairių mechanizmų, hidraulinių variklių tepimui, o ne kaip kitas aliejus, kuris neatitiktų konkrečių prekių aprašymų pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą.

3.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad prekės siuntėjas, eksportuodamas iš Rusijos Federacijos šias prekes, deklaravo KN 15180095 kodu, kurios pagal Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros pavadinimą „Nevalgomieji gyvūninių arba gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejų ir jų frakcijų mišiniai arba preparatai“ muito norma 2%, tačiau, atsižvelgiant į Importuotojo veiklą ir Vilniaus teritorinės muitinės suteiktą leidimą bei vadovaujantis Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, SS paaiškinimais, KN paaiškinimais, jis pasielgė sąžiningai ir teisingai, prekes deklaruodamas TARIC 1518003100 kodu, mokėdamas didesnę muito normą - 3,2% vietoje 2%, kas visiškai atitinka pačią prekę ir jos paskirtį.

3.6. Pažymi, kad Importuotojas perdirbdavo visą produkciją pagal Vilniaus teritorinės muitinės išduotą leidimą, ką pripažino ir Institucija, apie tai parašiusi ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamosios (aprašomosios) dalies 2.1. punkte, paskutinė pastraipa (3 lapas). Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi Importuotojo ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, 2018 m. gegužės 30 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu, V. P. teigimu, nepagrįstai 2018 m. liepos 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, nes Vilniaus teritorinė muitinė neturi daiktinių įrodymų (deklaruotų prekių mėginių tyrimų laboratorijoje) menamam nusižengimui nustatyti, nors prekių deklaravimo metu muitinės pareigūnai tokią galimybę turėjo. Taip pat šios prekės kiekvienos siuntos deklaravimo metu buvo pateikiami importuojamos prekės dokumentai, kuriuos tikrindami muitinės pareigūnai nustatydavo, kad deklaracijoje pateikiami duomenys atitikdavo dokumentuose nurodytus duomenis ir leisdavo importuoti šias prekes.

3.7. Nurodo, jog, atsižvelgiant į Importuotojo pateiktą informaciją ir siuntėjo dokumentus apie prekę bei vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 1 dalies preliminariosiomis bei 2 dalies atitinkamo skirsnio nuostatomis, Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, SS paaiškinimais, KN paaiškinimais, buvo deklaruojama TARIC 1518003100 kodu (muito norma 3,2%), nes prekės aprašymas labiausiai atitiko pagal pagrindines Bendrąsias aiškinimo taisykles – pirmąją „Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti: juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis“ ir šeštąją „Juridiniais tikslais priskiriant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoms vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpoziciju pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip“, o pozicijos 1518 pavadinimas yra „Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti, išskyrus priskiriamus 1516 pozicijai; nevalgomieji gyvūninių arba augalinių riebalų, aliejaus arba įvairių šiam skirsniui priskiriamų riebalų arba aliejų frakcijų mišiniai arba preparatai, nenurodyti kitoje vietoje“ ir subpozicijos 1518003100 pavadinimas „Neapdorotas, nelakusis, skystas, sumaišytas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą“ pavadinimai labiausiai atitiko prekę ir jos paskirtį.

3.8. Be to, importuotojas buvo gavęs iš Vilniaus teritorinės muitinės leidimą taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, galutiniam vartojimui Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sumažinta muito norma 3,2% importuoti tokias prekes, kad galėtų vykdyti numatytą veiklą perdirbant šiuos produktus į žaliavą skirtą biodyzelino gamybai.

3.9. Pažymi, jog Vilniaus teritorinė muitinė TARIC kodą parinko be jokių daiktinių (mėginių paėmimo ir ištyrimo) įrodymų. Minėtas kodas pagal Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros pavadinimą yra „Kitų Kiti“, muito norma 7,7% (tokiais kodais deklaruojamos prekės, kai joms nėra skirsnyje pagal pavadinimus ir pastabas atitikmens). Todėl, V. P. teigimu, kyla klausimas, kodėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas neparinko kodo TARIC 1518009181 pagal KN pavadinimą „Kiti gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti, išskyrus priskiriamus 1516 pozicijai“ muito norma 7,7%, kas, vadovaujantis Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, yra aukštesnėje pozicijoje ir labiau atitinka prekę, net neatsižvelgiant į jos faktinę paskirtį, nei Institucijos pareigūno parinktas TARIC 1518009990 kodas. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. nuomone, tokiu veiksmu Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas parodė, kad arba yra nekompetentingas klasifikuoti prekes arba, veikiamas asmeninio žmogiškojo faktoriaus, tyčia naudodamasis tarnybine padėtimi bei atsakomybės už priimtus sprendimus netaikymu, nori pakenkti įmonei ir prekes deklaruojančiam asmeniui.

3.10. V. P. manymu, atsižvelgiant į muitinės disponuojamus didelius techninius ir žmogiškuosius išteklius, palyginus su privačiojo sektoriaus įmonėmis, muitinė nesugeba laiku ir efektyviai atlikti kontrolės pareigos, todėl nesinaudoja suteikta teise ir galimybe realiuoju laiku patikrinti pirmųjų prekių siuntų, ateityje galinčių sukelti muitinei įtarimų, tokiais veiksmais parodydama ūkio subjektams, tuo pačiu muitinės tarpininkui ir deklarantams, kad prekės deklaruojamos teisingai, o vėliau po metų, dviejų ar net trijų, ištyrusi elektroninėje deklaravimo sistemoje duomenis, jog įmonė importuoja didelius kiekius prekių, kurias, muitinės požiūriu, galima būtų traktuoti kitaip, t. y. didesniais muito tarifais, atlieka teminius patikrinimus ir, naudodamasi juridine galia bei dominuojančia padėtimi, vienašališkumu ir atsakomybės neturėjimu, bando ūkio subjektams pritaikyti maksimalius muitų tarifus atbuline data, nustatant neva mokesčių nepriemokas, delspinigius ir baudas. Tokie nesąžiningi ir neteisingi veiksmai iš muitinės pusės dažnu atveju verslo ūkio subjektus priverčia bankrutuoti.

3.11. Nurodo, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, jog asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Organas (pareigūnas) turi įvertinti visus įrodymus, pagrįsti visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, Nr. 2AT-2-2013, Nr. 2AT-9/2014, Nr. 2AT-39-2014). Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis Nr. ATP-456-174/2014).

3.12. Pažymi, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka, jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

3.13. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra pateikusi Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 21 d. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės atliktos patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nesutinkant su Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitoje padarytomis išvadomis bei įrodinėjant deklaruotos prekės kodo teisingumą ir prašo pasidomėti dėl šio ginčo eigos.

3.14. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. nuomone, prieš taikant atsakomybę pagal 212 straipsnį, teisinga įsitikinti, ar deklaruojant prekes tas veiksmas ir duomenų pateikimas buvo deklaranto vienašališkas sprendimas ar atsisakymas vykdyti prekių savininko ar kompetentingos institucijos nurodymus ir pan., o ne remtis vien tuo, kad deklarantas bet kokiu atveju prisiima riziką, nes teikia deklaravimo paslaugas. Mano, jog tikslinga nustatyti, ar tikrai prekės buvo deklaruotos neteisingai ir kieno iniciatyva/sprendimu/nurodymu tai buvo padaryta. V. P. manymu, neteisinga, remiantis deklaruotų prekių verte, parinkti, pagal kokią ANK 212 straipsnio dalį taikyti nuobaudą, nes pati prekių vertė neįtakoja mokesčių padidėjimo ar sumažėjimo, o tam įtaką daro importo muitų tarifas, dėl ko gali atsirasti mokėtinų importo mokesčių padidėjimas. Todėl, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, teisingas būtų šių dalių taikymas, atsižvelgiant į neginčijamų mokėtinų mokesčių skirtumą tarp perskaičiuotų mokėtinų ir jau deklaruotų mokesčių (t. y. papildomai mokėtinų mokesčių sumą).

3.15. V. P. manymu, atsižvelgiant į muitinės tarpininko profesinę veiklą, muitinės tarpininkai atlieka importuotojų/eksportuotojų Informacijos kodavimo ir jos pateikimo į muitinės informacinę sistemą funkciją, laikantis standartizuotų muitinės procedūrų formalumų, todėl dėl esančios atsakomybės prieš valstybę pagal teisės aktus nėra suinteresuoti teikti muitinei klaidingą informaciją, kadangi muitinės tarpininko atstovai neprekiauja prekėmis, už kurias reikėtų mokėti importo mokesčius, o tik perteikia koduotą informaciją muitinei. Todėl mano, jog nėra teisinga muitinės tarpininko atstovus ar įmonės deklarantus aklai bausti.

3.16. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) 952/2013 56 straipsnio 2 dalies g punktas numato palankius tarifus tam tikroms prekėms galutinio vartojimo procedūrai, kurią leido Vilniaus teritorinė muitinė išduodama tokį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), o protokole nurodė, kad šis punktas pažeistas. Tuo tarpu, administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. manymu, nėra faktinių prekės laboratorinių tyrimų įrodymų, kad prekės kodas (Nr. 1518009990) turi būti būtent toks, kokį nustatė patikrinimą atlikusi pareigūnė, kuri konfliktiškai atliko tyrimą, nors muitinės pareigūnai realiuoju importo procedūros atlikimo metu turėjo teisę ir galimybę numatytą net pagal Vilniaus teritorinės muitinės išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 16-to langelio 4 punkte konkrečiai nurodyta “Identifikavimas: 4 - prieš muitinį įforminimą gali būti imami mėginiai ir techniniai aprašymai“, tačiau tuo nesinaudojo. Taigi vien tik Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnės iškelta hipotezė, be daiktinių įrodymų, kad kodas turi būti neva Nr. 1518009990, neturint faktinių įrodymų (laboratorinių tyrimų rezultatų), kelia klausimą, o kodėl pareigūnė nusprendė, kad tuo metu buvo įvežta prekė kodu Nr. 1518009990 „Panaudotas augalinių aliejų mišinys, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą“, o ne jau gatavas kuras tarkime „BIODYZELINAS“, kurio kodas yra Nr. 3826009090. Todėl, V. P. nuomone, vien spėlioti, neturint realių fizinių galimybių tuo įsitikinti, yra neteisinga, nesąžininga ir neįrodoma, o konstatuoti tai, ko nėra galimybių įrodyti, yra mažų mažiausiai amoralu ir neteisėta.

3.17. V. P. teigimu, (duomenys neskelbtini) ginčija būtent Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitoje be daiktinių įrodymų nustatytą kodą Nr. 1518009990, nepripažindami jo, o ne (duomenys neskelbtini) atliktos deklaravimo paslaugos metu uždeklaruotą kodą Nr. 1518003100, kas parodo, kad (duomenys neskelbtini) nesuklydo, o vykdė tikslius Importuotojo nurodymus, todėl nėra teisinga ir sąžininga bausti asmenį, kuris faktiškai nėra atsakingas už duomenų pateikimą muitinei tik dėl to, kad jis turi specializuotą programinę įrangą tokioms deklaracijoms pateikti. Be to, nurodo, kad teismų paskirtis yra netik konstatuoti, ar veiksmai yra teisėti ar ne, bet ir nustatyti, ar asmens nubaudimas yra teisingas, nes teisėtumas nėra tolygu teisingumui.

Šalies argumentai

4.3. Nors apeliantas skunde nurodo, kad įvyko konfliktas tarp jo tikrinimą atlikusios pareigūnės, tačiau įmonės dokumentai buvo paimti pagal Dokumentų poėmio aktus, o tikrinti Vilniaus teritorinės muitinės patalpose adresu: Naujoji Riovonių g. 3, Vilnius, ir jokio konflikto tarp tikrintojų ir importuotojo (duomenys neskelbtini)atstovo, nebuvo ir negalėjo būti, nes muitinės tarpininkas - importuotojo atstovas, nedalyvavo patikrinime. Be to, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas asmeniui nedalyvaujant.

4.4. Nors V. P. mano, kad jį traukiant administracinėn atsakomybėn nepagrįstai buvo remtasi 2018 m. gegužės 30 d. patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su šiuo argumentu ir konstatuoja, kad Patikrinimo ataskaita yra galiojanti, kol nėra panaikinta. Be to, pažymi, jog Muitinės departamentas minėtą ataskaitą 2019 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, pateikia 2019 m. liepos 30 d. sprendimą prie atsiliepimo. .

4.5. Pažymi, kad V. P. dirba deklarantu, yra muitinės tarpininko atstovas, išklausęs mokymus apie muitinės procedūras, prekių deklaravimą ir pan., išlaikęs atitinkamus egzaminus. Deklaranto darbo specifika pasižymi tuo, kad jis yra savo srities specialistas ir turi tinkamai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip šios profesijos atstovui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, į kuriuos jis turi atsižvelgti ir jų laikytis. Pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą bei pateikti muitiniam tikrinimui prekes tenka deklaraciją pasirašiusiam asmeniui, šiuo atveju - administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nagrinėjamu atveju elgėsi nepakankamai apdairiai, todėl, įvertinus visus surinktus įrodymus, darytina išvada, jog V. P., pateikdamas muitiniam tikrinimui importo deklaracijas, joje nurodydamas neteisingus prekės kodus, elgėsi nepakankamai apdairiai ir jo kaltė, pasireiškusi neatsargumo forma, visiškai įrodyta. Deklarantas privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, t. y. deklarantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas, privalėjo/galėjo pasinaudoti teise deklaruojamas prekes apžiūrėti, imti deklaruotu prekių mėginius.

Šalies argumentai

18. V. P. teigimu, muitinė, atlikdama patikrinimus, praėjus keleriems metams po prekių deklaravimo ir atbuline tvarka pritaikydama maksimalius muitų tarifus, nustatant mokesčių nepriemokas, delspinigius ir baudas, veikia nesąžiningai ir neteisingai. Vis tik, atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 48 straipsniu, siekiant muitinio tikrinimo tikslų, po prekių išleidimo galima tikrinti muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje, išvežimo bendrojoje deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje arba pranešime apie reeksportą pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys bet kurie ją pildantys dokumentai, taip pat tikrinti deklaranto apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos operacijomis. Taigi Institucija, atlikdama patikrinimus dėl elektroninėse importo deklaracijose nurodytos informacijos tikslumo ir detalumo, nagrinėjamu atveju, po paskutinės deklaracijos pateikimo (Nr. 17LTVR5000IM0452E6 (2017 m. rugpjūčio 21 d.)), patikrinimą atlikdama praėjus kiek mažiau nei vieneriems metams, neveikė savaime nesąžiningai ar neteisėtai.