Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. (Ž. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas D. L. surašė Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 68P-6875672-14 už tai, kad jis 2014 m. sausio 31 d. 13.15val. Klaipėdos g. 74, Gargždai, Klaipėdos r., pastatė ir paliko stovėti automobilį „Volkswagen Charan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavime į vidinį pastato kiemą, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.10 punkto reikalavimus. Tokie Ž. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį.

2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo D. L. nutarimu Ž. G. pripažintas kaltu padaręs ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.

2014 m. vasario 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo D. L. 2014 m. sausio 31 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos jam nutraukimo.

Skundžiama 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. skundą tenkino iš dalies – panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo D. L. 2014 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo Ž. G. buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį 150 Lt bauda, ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui nagrinėti iš naujo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės į gynybą ir teisingą procesą, be to, teismas pažymėjo, jog iš byloje pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti tikslios pažeidimo padarymo datos, nes nepaneigtos dėl to kylančios abejonės ir reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ž. G. pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį Institucijos nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 31 d. 13.15val. pastatė ir paliko stovėti automobilį „Volkswagen Charan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavime į vidinį pastato kiemą, kur sustojusi transporto priemonės trukdė kitų transporto priemonių eismui, tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 155.10 p. reikalavimus.

KET 155.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Už KET 155.10 punkto reikalavimų pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, kurioje reglamentuota, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 300 Lt.

Ž. G. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, pasak jo, kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jo paliktas stovėti automobilis prie įvažiavimo į pastato, esančio Klaipėdos g. 74, Gargžduose, kiemą, netrukdė kitiems automobiliams įvažiuoti į kiemą ar išvažiuoti iš jo. Be to, apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolą jam surašė neįgaliotas policijos pareigūnas, todėl jis, Ž. G., negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokie apelianto skundo argumentai pagrįsti iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Ž. G. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas D. L. nėra įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už KET pažeidimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-10-10 įsakymu Nr. 30-V-459 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 4 p., 7.5 p. (b. l. 25–27) suteikia teisę tyrėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, tame tarpe ir už KET pažeidimus, bei priimti nutarimus, todėl naikinti skundžiamos nutarties šiuo pagrindu nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju pagrindinė teismo užduotis yra išsiaiškinti, ar Ž. G. 2014 m. sausio 31 d., apie 13.15 val., įvažiavime į vidinį pastato kiemą, prie Klaipėdos g. 74 namo, Gargžduose, pastatė ir paliko stovėti automobilį „Volkswagen Charan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokioje vietoje, kad jis trukdė kitų transporto priemonių eismui, t. y. ar apelianto veiksmuose yra ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Ž. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 9–10) bei nutarime skirti nuobaudą (b. l. 11) dėl jam inkriminuoto pažeidimo esmė surašyta formaliai, nėra išvardyti ir pridėti juose dėstomi aplinkybes pagrindžiantys įrodymai – nebuvo sudaryta pažeidimo užfiksavimo vietos schema, neatlikti matavimai, nebuvo renkami kiti įrodymai.

Apygardos teismo vertinimu, byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 12–13) paneigia Ž. G. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad šias nuotraukas darė tiek pats Ž. G., tiek policijos pareigūnas. Nors, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, policijos pareigūno darytose nuotraukose užfiksuoto automobilio padėtis skiriasi nuo Ž. G. pateiktuose fotonuotraukose užfiksuota automobilio padėtimi, taip pat skiriasi ir sniego dangos storis, be to, neužfiksuota data, kada jos darytos, tačiau jeigu ir nebūtų remiamasi Ž. G. pateiktomis fotonuotraukomis, iš policijos pareigūno darytų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad Ž. G. paliktas stovėti automobilis netrukdė įvažiuoti į Klaipėdos g. 74 namo, Gargžduose, kiemą ar išvažiuoti iš jo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų Ž. G. versiją, kad 2014 m. sausio 31 d., apie 13.15 val., jo paliktas stovėti automobilis „Volkswagen Charan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavime į vidinį pastato kiemą, prie Klaipėdos g. 74 namo, Gargžduose, netrukdė kitų transporto priemonių eismui.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, bylą grąžinti Institucijai, kad būtų papildomai tiriamos įvykio aplinkybės, renkami papildomi įrodymai, nėra tikslinga, nes nėra jokios protingos galimybės surinkti naujų įrodymų, kadangi, kaip minėta, pažeidimo fiksavimo vietos schema nebuvo sudaryta, todėl papildomas bylos aplinkybių tyrimas šiuo atveju būtų beprasmis, juolab jog, kaip minėta, iš policijos pareigūno darytos fotonuotraukos, esančios b. l. 13, akivaizdžiai matyti, kad Ž. G. paliktas stovėti automobilis „Volkswagen Charan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimui į kiemą ar išvažiavimui iš jo netrukdė. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neįrodyta, kad Ž. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, dėl to Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo D. L. 2014 m. sausio 31 d. nutarimas negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, jie naikinami, o administracinio teisės pažeidimo byla Ž. G. nutraukiama, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto 124¹ straipsnio 4 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo D. L. 2014 m. sausio 31 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą Ž. G. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.