- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1945-359/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- U. R.
- Advokatai
- Gintarė Bernotė, Iveta Jarašiūnaitė
dalyvaujant ieškovui L. R., jo ir trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Ivetai Jarašiūnaitei,
viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei S. S. – G., trečiajam asmeniui – U. R., dėl garbės ir orumo gynimo, įpareigojimo paneigti informaciją bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad 2024-06-03 Atsakovės S. S.-G., gim. (duomenys neskelbtini), viešai, socialinių tinklų platformoje „Tik Tok“ po trečiojo asmens U. R. paskyros „(duomenys neskelbtini)” video įrašu parašytas komentaras: „U., nereik blokuot žmonių, kurie sako, kad nelygintum nesulyginamų dalykų. Geriau blokuok savo vyrą, kuris mergas į (duomenys neskelbtini) butą vedėsi būnant su tavim“, yra informacijos apie ieškovą L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) paskelbimas, kuri yra neatitinkanti tikrovės ir žeminanti Ieškovo garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovę S. S.-G., gim. (duomenys neskelbtini), per 3 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, viešai, socialinių tinklų platformoje „Tik Tok“, savo anketoje (duomenys neskelbtini), įkelti įrašą, kuriame arba žodžiu, arba raštu (įkeliant rašytinį tekstą kaip fotonuotrauką), paskelbtų, kad – viešai, (duomenys neskelbtini) paskyroje paskelbė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją apie U. R. sutuoktinį L. R., kuri pažemino jo garbę ir orumą. Šis įrašas turi būti paskelbtas viešai 30 dienų, pažymėjus U. R. (duomenys neskelbtini) paskyrą ir leidžiant U. R. paskyrai (duomenys neskelbtini) viešai persidalinti pas save šiuo įrašu, kad jį pamatytų ta pati auditorija, prieš kurią ir buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas; 3) priteisti Ieškovui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. S.-G., gim. (duomenys neskelbtini), 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės S. S.-G., gim. (duomenys neskelbtini), visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
1.1. Nurodė, kad 2024-06-03 dieną U. R. paskyroje „(duomenys neskelbtini)” esančioje „Tik Tok“ platformoje, po vienu iš jos sukurtų video įrašų buvo parašytas komentaras iš vartotojos „(duomenys neskelbtini)“. Komentaro žinutė buvo – „U., nereik blokuot žmonių, kurie sako, kad nelygintum nesulyginamų dalykų. Geriau blokuok savo vyrą, kuris mergas į (duomenys neskelbtini) butą vedėsi būnant su tavim“. Šis video buvo peržiūrėtas 18 000 kartų, skirtingų žmonių. Šis video yra kurtas lietuvių kalba, apie Lietuvoje vykstantį Šaltibarščių festivalį, tad visi šia filmuota medžiaga besidomėję asmenys yra lietuviai. Vartotojos „(duomenys neskelbtini)“ komentaras buvo matomas 18 000 Lietuvos žmonių, turinčių „Tik Tok“ paskyras.
1.2. Komentaro autorės „(duomenys neskelbtini)“ anketos pilnas pavadinimas - (duomenys neskelbtini). Anketoje matyti anketos savininkės nuotrauka. Pamačiusi šį komentarą U. R. jį parodė savo sutuoktiniui, ieškovui L. R.. Ieškovas tiek iš nuotraukos, tiek iš vardo atpažino, kad tai – S. S.-G. Atsakovė S. S.-G. ir ieškovas yra pažįstami iš senų laikų, kai abu gyveno netoliese (duomenys neskelbtini). Tai taipogi yra svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad anketos savininkė, parašiusi šį komentarą yra Atsakovė S. S.-G. Pats ieškovas L. R. nėra nei nuomonės formuotojas, nei viešas asmuo. Niekam nėra žinoma jo praeitis, niekam nėra žinoma, kad trumpą laiką jis praeityje yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). Ši informacija yra žinoma tik tame pačiame rajone gyvenusiai atsakovei. Negana to, atsakovė ir kituose socialiniuose tinkluose, pvz. „Instagram“ yra užsivadinusi taip pat - (duomenys neskelbtini). Šioje socialinių tinklų platformoje matyti jos asmeninio gyvenimo nuotraukos, akimirkos.
1.3. L. R. (duomenys neskelbtini) gyveno tik kelis mėnesius 2018 metais. Kai pradėjo romantinius santykius su dabartine žmona (2019 metų balandžio mėnesį) U. R., jis jau nebegyveno (duomenys neskelbtini). Žmonai neištikimas nėra buvęs nei santuokos metu, nei iki santuokos sudarymo. Vestis merginų į butą (duomenys neskelbtini) jis neturėjo galimybės, nes paprasčiausiai tame bute nebegyveno, kai prasidėjo romantiniai santykiai su žmona. Atsakovės komentaras akivaizdžiai išreiškia, kad neva Ieškovas L. R. yra neištikimas savo žmonai U. R. ir jiems esant santykiuose palaiko artimus ryšius su kitomis merginomis ir net slapčia jas vedasi į butą (duomenys neskelbtini).
1.4. Šiuo atveju, žinios buvo paskleistos raštu viešoje „Tik Tok“ anketoje parašius komentarą po vienu iš U. R. video įrašų. Šis video įrašas paskelbtas asmeninėje U. R. paskyroje, kurį matė jos sekėjai, kurie ne tik žino kas yra U. R. (ir ją seka), bet ir puikiai žino, kad ji turi sutuoktinį, yra jį matę ne vieną kartą. Komentare parašyti žodžiai „blokuok savo vyrą“ aiškiai leidžia suprasti, kad kalbama apie U. R. sutuoktinį ieškovą L. R.. Šioje situacijoje labai svarbu paminėti, kad atsakovė tokį komentarą galėjo parašyti iš keršto ar pavydo, nes ieškovui dar iki susipažįstant su žmona U. R., jis trumpą laiką susirašinėjo su atsakove, tačiau jų bendravimas nenuvedė iki romantinių santykių.
1.5. Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę S. S.-G. atlyginti jo patirtą 1300 Eur neturtinę žalą. Po atsakovės paskleistos melagingos informacijos apie Ieškovą jie patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, labai pergyveno, patyrė didelį sukrėtimą, negalėjo miegoti naktimis, jautė didžiulę gėdą, pažeminimą, kadangi informacija buvo paskleista net 18 000 žmonių, tarp jų šį komentarą matė ir didelis jo pažįstamų žmonių ratas, žmonės ėmė jį apkalbėti, nebepasitikėjo juo, susidarė neigiamą nuomonę, jo reputacija buvo diskredituota, jis jautėsi pažemintas, pašlijo jo emocinė būklė ir santuokiniai santykiai su žmona net iki tiek, kad abiems teko ieškoti psichologinės pagalbos ir kreiptis į psichoterapeutus. Ieškovas ir toliau kasdien patiria didžiulį stresą, nes sutikęs žmones tiek artimus, tiek menkai pažįstamus, vis sulaukia neigiamų komentarų apie neva įvykusią neištikimybę, žmonės aiškiai rodo neigiamą požiūrį į jį, kreivai ir piktai žiūri, vis kažką pareplikuoja. Savo veiksmais atsakovė pažemino jo garbę ir orumą. Ieškovo patiriama moralinė žala tęsiasi jau daugiau nei 5 mėnesius, nes melaginga informacija nebuvo paneigta nuo 2024 m. birželį parašyto komentaro. Neigiamoje būsenoje ieškovas gyvena kasdien, daugiau nei 5 mėnesius.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad Ieškinys grindžiamas vartotojos „(duomenys neskelbtini)“ komentaru, kuris buvo paskelbtas po vienu iš U. R. įrašų socialinėje platformoje „Tik Tok“. Tačiau komentare nei vardas, nei pavardė ieškovo (L. R.) nėra nurodyti, todėl negalima objektyviai ir teisiškai daryti išvados, kad komentaras buvo skirtas būtent jam. Komentaras „geriau blokuok savo vyrą, kuris mergas į (duomenys neskelbtini) butą vedėsi būnant su tavim“ nėra tiesioginis kaltinimas ieškovui, o tik bendras asmeninis vertinimas, kuris neturi aiškiai apibrėžto subjekto.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovas teigia, kad komentaras pažeidė jo garbę ir orumą, tačiau jis nėra viešas asmuo, ir jo asmeninė praeitis nėra žinoma plačiajai visuomenei. Kadangi komentare nėra tiesiogiai paminėtas nei vardas, nei pavardė, nėra aišku, kaip komentaro turinys galėtų turėti tiesioginį poveikį jo reputacijai. Pagal teismų praktiką, garbės ir orumo pažeidimas gali būti pripažintas tik tada, kai yra aiškūs ir tiesioginiai veiksmai, kurie sukelia tikrą žalą asmens reputacijai. Šiuo atveju nėra pateikiama įrodymų, kad komentaro turinys turėjo kokį nors neigiamą poveikį ieškovo viešajai ar asmeninei reputacijai. Taip pat ieškovas nurodo, kad yra keliautojas, ir, remiantis šiuo teiginiu, galima daryti prielaidą, kad jis turi mažai tiesioginio kontakto su aplinkiniais. Keliautojo gyvenimo būdas dažnai reiškia ilgesnį laiką praleistą kelionėse ir mažesnį kontaktą su artimaisiais ir draugais, todėl tikėtina, kad ieškovas bendrauja daugiausia per socialinius tinklus. Tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad kiti asmenys, matę komentarą, būtų reagavę į jį arba kad komentaras turėjo kokį nors neigiamą poveikį jo reputacijai. Dėl šių priežasčių trūksta objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad konkretus komentaras padarė realią žalą ieškovo viešajai ar asmeninei reputacijai.
2.3. Ieškovas nepateikia tiesioginių įrodymų, kad atsakovės komentaras sukėlė santykių pablogėjimą. Santykių sunkumai gali būti susiję su daugybe kitų veiksnių, kurie nepriklauso nuo atsakovės veiksmų. Ieškovo asmeniniai santykiai su žmona gali būti paveikti kitų, ne su atsakove susijusių veiksnių. Atsakovės komentaras, jeigu ir turėjo įtakos, nėra vienintelis paaiškinimas šiems santykių pokyčiams. Ieškovas neįrodo, kad komentaras tiesiogiai sukėlė jam emocinę žalos. Emociniai išgyvenimai ir dvasinė žala yra subjektyvūs ir negali būti automatiškai priskiriami atsakovės veiksmams be objektyvių įrodymų. Be to, ieškovas nesuteikia jokių faktinių įrodymų, kad šis konkretus įrašas turėjo neigiamą poveikį jo psichinei būklei. Savo ieškinyje ieškovas nurodo, kad yra keliautojas, o tai gali reikšti, kad jis patiria tam tikrus emocinius išgyvenimus, tokius kaip namų ilgesys, praleistas laikas atskirai nuo šeimos ar kiti su kelionėmis susiję jausmai, kurie galėjo turėti įtakos jo emocinei būklei. Tačiau šie faktai nepateikia tiesioginių įrodymų, kad konkretus komentaras sukėlė neigiamą poveikį ieškovo psichinei sveikatai. Todėl, net jei ieškovo kelionių patirtis galėjo paveikti jo emocinę būklę, tai neįrodo, kad atsakovės veiksmai buvo tiesioginė emocinės žalos priežastis.
2.4. U. R. savo „TikTok“ paskyroje neskelbia jokių rekvizitų, kontaktinės informacijos ar nuorodų į kitas socialines paskyras, kurios galėtų padėti nustatyti jos tapatybę. Be to, pati „TikTok“ paskyra neturi jokių rekvizitų, leidžiančių identifikuoti jos asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu prieinamus duomenis jos tapatybė negali būti identifikuojama, kyla klausimas, kaip gali būti nustatyta jos sutuoktinio, L. R., tapatybė, jeigu jis taip pat nesusijęs su kitais socialiniais profiliais ar viešais informacijos šaltiniais, pagal kuriuos būtų galima patikimai identifikuoti jo asmenį. Remiantis viešai prieinama informacija, nurodoma, kad U. V. ir L. R. buvo kartu dar prieš 2019 metus.
2.5. Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovė buvo pažįstami iš senų laikų, kai abu gyveno netoliese (duomenys neskelbtini), tačiau ši informacija yra klaidinga ir neatitinka tikrovės. Atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, todėl teiginys, kad pirmoji pažintis įvyko (duomenys neskelbtini), yra netikslus. Tikrasis susitikimas įvyko prie (duomenys neskelbtini), kai jis atvyko vairuodamas savo mėlynos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilį. Jis vaišino kava, buvo apsikeista kontaktais, kas buvo visiškai kitokia aplinka nei ta, kurią apibūdino ieškovas. Taip pat ieškovas buvo pirmasis, kuris iniciavo pokalbį socialinėje erdvėje.
2.6. Be to, ieškovas teigia, kad apie jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiame lofte žinojo tik „mažai žmonių“. Tačiau pats ieškovas, susipažinimo metu, išsamiai apibūdino savo butą, pakvietė atvykti į jį ir pateikė detales apie gyvenamąją vietą bei jos ypatumus. Tai buvo tiesioginis kvietimas į jo butą, o vėlesni teiginiai, kad kvietimo nebuvo, prieštarauja anksčiau pateiktoms detalėms ir sukelia neaiškumą jo versijoje. Tai rodo, kad ieškovas, apibūdindamas savo butą ir kviesdamas atsakovę į jį, neneigė jo egzistavimo ir vietos. Šio prieštaravimo paaiškinti neįmanoma, todėl jis kelia abejonių dėl ieškovo parodymų nuoseklumo ir patikimumo. Atsakovas taip pat siuntė romantinio pobūdžio žinutes, kuriose siūlė kartu praleisti laiką ir pažiūrėti filmą “pas mane”. Šie žodžiai rodo, kad atsakovas siekė užmegzti asmeniškesnį ryšį ir kvietė atsakovę į savo gyvenamąją vietą, kas aiškiai rodo jo ketinimus ir ketinimą kurti artimesnius santykius. Tai prieštarauja bet kokiam teiginiui, kad buvo tik draugiški ar atsitiktiniai santykiai.
2.7. Ieškovas nurodo, kad komentaras galėjo būti matomas daug žmonių, tačiau pats atsakovas, susisiekdamas su atsakove asmeniškai, prašė atsiprašyti jo ir jo žmonos. Jei šis komentaras tikrai turėjo tokį didelį neigiamą poveikį ir buvo matomas plačiai auditorijai, kyla klausimas, kodėl ieškovas nesikreipė tiesiogiai dėl komentarų pašalinimo, jei jo tikslas buvo sumažinti žalą savo ir šeimos reputacijai. Atsakovas nesikreipė su prašymu ištrinti komentarą, o tik rašė asmenines žinutes, kas rodo, kad galbūt ne tiek komentaras, kiek jo emocinis reagavimas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jis susisiekė, tačiau nesiekė tiesiogiai ištaisyti situacijos viešai. Tai kelia abejonių dėl jo tikro siekio išspręsti problemą, o ne tik reaguoti į ją asmeniškai.
2.8. Ieškovas taip pat nurodo, kad komentarą galėjo matyti daug žmonių, tačiau nepaisant to, kad jis teigia, jog komentaras turėjo žalingą poveikį, jo žmona galėjo tiesiogiai ištrinti šį komentarą, naudodama „TikTok“ platformą. Kadangi komentaras buvo paliktas po U. R. vaizdo įrašu, ji turėjo pilną galimybę tiesiogiai pašalinti jį iš savo paskyros, tačiau to nepadarė. Jei tikrai būtų norėta užkirsti kelią žalos didinimui ir sumažinti žeminančią informaciją, ji galėjo imtis šio žingsnio nedelsiant. Šis aplaidumas taip pat kelia klausimų dėl tikrosios atsakovo ir jo žmonos reakcijos į šią situaciją bei jų ketinimų reaguoti į jų teigimu žalingą komentarą. U. R., pasidalindama kitu vaizdo įrašu „TikTok“ platformoje, kuriame buvo matoma kito asmens nuotrauka, sukūrė sąlygas, kurios skatino vartotojus rašyti neigiamus, įžeidžiančius ir piktus komentarus. Viešindama asmeninę nuotrauką be asmens sutikimo ir dalindamasi ja su plačia auditorija, ji tiesiogiai paskatino savo sekėjus ir vartotojus išreikšti neigiamas nuomones apie šį asmenį. Savo ruožtu, video aprašyme ji taip pat parašė „gražios krūtys“, tokiu būdu dar labiau skatindama vulgarų ir neigiamą požiūrį į šį asmenį. Šis komentaras ne tik pažeidė asmens privatumą, bet ir prisidėjo prie piktų, įžeidžiančių ir objektyvuojančių reakcijų atsiradimo socialinėje platformoje, kuriose vartotojai dažnai linkę komentuoti ir vertinti kitų asmenų išvaizdą ar asmeninį gyvenimą.
2.9. L. R. pripaž įsta turė ję s profilį paž i nčių programė lė je „Tinder“ paž inties metu, nors, remiantis 15min straipsniu, buvo santykiuose su U. R.. Ši aplinkybė kelia klausimų dėl jo įsipareigojimų ir elgesio santykiuose, nes aktyvus dalyvavimas pažinčių platformose gali būti vertinamas kaip nesuderinamas su atitinkamu atsakomybės ir ištikimybės lūkesčiu santykiuose.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo – U. R., pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame sutiko su ieškovo ieškiniu, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Papildomai nurodė, jog su L. R. yra susituokę nuo (duomenys neskelbtini), o romantinius santykius puoselėja nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Komentaras buvo parašytas kaip faktas, o ne subjektyvi nuomonė. Melagingas komentaras buvo paskleistas raštu viešoje „Tik Tok“ anketoje parašius komentarą po vienu iš U. R. video įrašų. Šis video įrašas paskelbtas asmeninėje U. R. paskyroje, kurį matė jos sekėjai, kurie ne tik žino kas yra U. R. (ir ją seka), bet ir puikiai žino, kad ji turi sutuoktinį L. R., yra jį matę ne vieną kartą. Socialiniuose tinkluose jis rodomas kaip kartu keliauja, yra jo nuotraukų ir kita. Interneto portaluose yra straipsnių ir informacijos apie jų vestuves (pridedama ekrano nuotrauka iš vieno portalo). Šeimoje prasidėjo didžiuliai konfliktai, pykčiai, nesutarimai. Šis komentaras paveikė šeimos gyvenimą, U. R. ėmė dvejoti savo sutuoktiniu, o šis savo ruožtu turėjo įrodinėti žmonai, kad (duomenys neskelbtini) gyveno dar iki jų romantinių santykių pradžios, savo žmonai nėra ir nebuvo neištikimas, turėjo aiškintis iš kur pažįsta Atsakovę, ar ši yra buvusi jo namuose ir t.t. U. R. mato kaip stipriai šis komentaras paveikė ieškovą. U. R. mato, kad žmonės nebepasitiki jos vyru, krito jo reputacija visuomenės ir artimųjų akyse, jis laikomas neištikimu sutuoktiniu. Pora sulaukia net anoniminių žinučių, besiteiraujančių apie šį „neištikimybės“ atvejį. L. R. nėra viešas asmuo ir toks viešas visuomenės pasmerkimas jo atveju jam yra labai skaudus ir sunkiai pakeliamas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jos atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) gyveno tik kelis mėnesius 2018 metais. Kai praėjo romantinius santykius su dabartine žmona (2019 m. balandžio mėn.), ieškovas jau nebegyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovas merginų į butą (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės, nes tame bute nebegyveno. Atsakovė negali įvardinti kokias merginas ieškovas vedėsi į savo butą. Pati atsakovė bute nėra buvusi. Ieškovas dėl paskleistos neatitinkančios tikrovės informacijos, jaučia gėda prieš žmones, mato, kad tiek pažįstami, tiek nepažįstami pakeitė nuomonę apie jį kaip apie sutuoktinį. Ieškovas priverstas jaustis kaltu už tai, ko net nepadarė. Ieškovas turėjo įrodinėti, kad nebuvo neištikimas žmonai, kad komentaras yra melagingas. Tai paveikė ieškovo ir žmonos santykius, jiems teko lankytis pas psichoterapeutus. Atsakovės paskleista informacija, buvo išreikšta lyg įrodytas faktas, o ne nuomonė. Šiuo atveju buvo iškraipyti faktai, nes atsakovė niekada pati nebuvo ieškovo bute (duomenys neskelbtini), kitų merginų ten buvusių nežino, tad jos komentaras buvo parašytas nesąžiningai ir neetiškai. Komentare parašyti žodžiai „blokuok savo vyrą“, aiškiai leidžia suprasti, kad kalbama apie U. R. sutuoktinį ieškovą L. R.. Iki šių metų birželio 4 d. U. R. „TikTok“ paskyroje buvo paskelbti 204 vaizdo įrašai, iš kurių net 81 vaizdo įraše yra minimas ir rodomas ieškovas. Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę atlyginti jo patirtą 1 300 Eur neturtinę žalą, dėl dvasinių išgyvenimų, pergyvenimo, didelio sukrėtimo, negalėjimo miegoti naktimis, didelio gėdos jausmo, pažeminimo. Žmonės ėmė jį apkalbėti, jo reputacija buvo diskredituota, jis jautėsi pažemintas.
5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo – U. R., palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog patyrė milžinišką gėdą, patyrė didelį ir nepagrįstą nepasitikėjimą savo vyru. Perskaičius komentarą, atėmė kojas, spaudė krūtinę, kilo ašaros, nežinojo ką daryti. Iš komentaro suprato, kad tai vyko ne taip jau ir senai, kadangi aiškiai įvardinta, laiko rėžiuose, būdamas su tavimi. Nepažinojo asmens parašiusio komentarą. Komentaras „TikTok“ paveikė veiklą, kadangi vyras keliauja kartu. Dėl gėdos jausmo, pradėjo stengtis mažiau rodyti vyrą. To, rodymo sumažėjo tiek, kad seni kolegos pradėjo rašyti, ar jie nėra išsiskyrę. Iki kol nepamatė ekrano nuotraukų, kuom remiantis buvo rašytas komentaras, ji pati nežinojo, kaip viskas yra. Šiek tiek buvo pakeista darbinė kryptis, įvyko atsitraukimas, kad pajamos nebūtų susijusios su gyvenimo rodymu. Kilo nepasitikėjimas vyru, nežinojo ar toliau nori tęsti santykius. Dėl to lankėsi pas psichologus, nes nebesusitvarkė su savimi. Mano, kad komentaras paveikė sutuoktinio reputaciją, ne tik artimųjų ir draugų rate, bet ir kolegų, pažįstamų, bendradarbių rate. Mano, kad reputacija buvo sugadinta dideliam ratui žmonių. Komentaro neištrynė, kadangi iš pradžių galvojo, kad reikės skirtis ir norėjo turėti įrodymą teisme. Laiko save atpažįstamu, žinomu asmeniu, bet mano, kad nėra viešas asmuo. Dvi dienos iki įrašo publikacijos, buvo gauti kiti du komentarai, keliantys konfliktą. Buvo užblokuotos dvi atskiros anketos, viena po kitos. Vėliau atėjo tretysis komentaras, „neblokuok žmonių“, todėl mano, jog tie žmonės yra susiję. Komentarų skiltis nėra rodoma automatiškai, absoliučiai viskas yra komentaruose ir vienas iš svarbiausių rodiklių yra komentarai. Jie ne tik yra lengvai prieinami, tačiau juos skatinama žiūrėti visur kur. Norint peržiūrėti komentarus reikia paspausti įkonėlę. Įrašo peržiūra ir komentaro peržiūra nebūtinai yra du skirtingi dalykai, kadangi lygiai tiek pat žmonių, kurie peržiūrėjo vaizdo įrašą, lygiai tiek pat gali peržiūrėti ir komentarą. Niekas negali nei įrodyti nei paneigti, jog komentarą galėjo peržiūrėti 18 000 žmonių, remiamasi konkrečia statistika, kuri yra matoma. Ankstesnių žmonių žinučių netrynė, tiesiog užblokavo asmenis.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio, baigiamųjų kalbų metu atsakovė jos atstovė, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog turėjo faktinį pagrindą savo komentarui, rėmėsi 15min paskelbtu straipsniu. Ieškovas kvietė ją pas save, sudarė įspūdį, kad ieško greitų santykių, nesidomėjo jos asmeniniu gyvenimu, turėjo „Tinder“ paskyrą. Kvietimas buvo 2018 m. liepos mėn. „Būnant su tavimi“ reiškia, kad kaip jie nurodė 15min straipsnyje, kad tuo momentu jie buvo kaip pora, bet tuo pačiu metu 2018 m. jis ieškojo kitų santykių. Komentaras buvo skirtas viešam asmeniui. Pripažino, jog patalpino žinutę. Įvyko konfliktas su U. R., dėl video esmės. Ji patalpino įrašą apie Šaltibarščių festivalį ir vienas komentatorius norėjo atkreipti dėmesį, jog negalima lyginti nesulyginamų dalykų. Tada U. R. pašalino tuos komentarus ir užblokavo tiek atsakovės pagrindinę paskyrą, tiek to kito žmogaus. Yra pridėtos žinutės, kad atsakovė buvo kviečiama. Pridėtame 15min straipsnyje nurodoma, kad ieškovas ir U. R. kartu yra 10 metų. Atsakovei žinoma, kad ieškovas ir U. R. susituokė 2020 m. Nedažnai palieka komentarus po žmonių anketomis. U. R. anketa buvo atsitiktinai išmesta vadinamajame „feed‘e“. Buvo mačiusi ją iš straipsnio, kuris buvo publikuotas 2020 metais ir atpažino iš atvaizdo, kad tai yra ji. Tuo metu, dar turėjo L. R. „Facebook“ drauguose, jis buvo pamėgęs 15min straipsnį ir jį išmetė atsakovės „feed‘e“. Pas ieškovą bute nėra buvusi. Pirmo susitikimo metu ieškovas jau nurodė, kur yra tas butas ir tolimesnėse žinutėse kvietė atsakovę pas save į butą. Rašydama komentarą apie „moteris kurias ieškovas vedė į butą“ turėjo omeny save. Kitų moterų įvardinti negalėtų. Komentare nurodė, jog „vedėsi mergas“, dėl to, kad atsakovei ieškovas sudarė tokį įspūdį, kaip ieškančio trumpalaikių santykių, ieško santykių su bet kuo. Atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovės komentaras parašytas kaip asmeninis vertinimas, grįstas atsakovės asmenine patirtimi, kuris turi pakankamą faktinį pagrindą. Atsakovė manė, jog tuo metu, kai ji buvo kviečiama pas ieškovą, ieškovas su trečiuoju asmeniu jau susitikinėjo. Atsakovė iš 15min straipsnio sprendė, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu jau buvo pradėjęs romantinius santykius. Atsakovei yra žinoma ieškovo praeitis, pats ieškovas į klausimą ar jis vedėsi mergas į (duomenys neskelbtini) butą, atsakyti atsisakė. Komentare nebuvo įvardintas konkretus ieškovo vardas ir pavardė. Ieškovas neįrodė, jog ginčo komentaras buvo būtent apie ieškovą, kai ieškovas nėra žinomas ir nėra viešas asmuo. Ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės paskelbto komentaro, būtų atsiradę kokių nors neigiamų padarinių, byloje nėra įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad būtų sutrikdyta sveikata, atsiradę ilgalaikiai neigiami padariniai, kuriuos būtų galima įvertinti 1 300 Eur suma. Todėl net jei ir būtų laikoma, kad komentaras pažeidė ieškovo garbę ir orumą, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl garbės ir orumo pažeidimo
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
8. Taigi asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
9. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas).
10. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau minėtą nuostatą, yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 84 punktas).
11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).
12. 2024 m. birželio 3 d. U. R. paskyroje „(duomenys neskelbtini)” esančioje „Tik Tok“ platformoje, po vienu iš jos sukurtų video įrašų buvo parašytas komentaras iš vartotojos „(duomenys neskelbtini)“. Komentaro žinutė buvo – „U., nereik blokuot žmonių, kurie sako, kad nelygintum nesulyginamų dalykų. Geriau blokuok savo vyrą, kuris mergas į (duomenys neskelbtini) butą vedėsi būnant su tavim“. Ieškovas nurodė, kad nurodytas komentaras yra melagingas neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė patvirtino, kad 2024 m. birželio 3 d. ji „Tik Tok“ platformoje, parašė ginčo komentarą, tačiau pažymėjo, kad komentare nenurodytas nei ieškovo vardas nei pavardė, tai nėra tiesioginis kaltinimas ieškovui, o tik bendras asmeninis vertinimas, kuris neturi aiškiai apibrėžto subjekto.
14. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiu teiginiu yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).
15. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktas).
16. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ieškovo elgesys ir pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).
17. EŽTT yra išaiškinęs, kad bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis (žr. EŽTT 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 13071/03; Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją [DK], peticijos Nr. 29369/10; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje E. E. prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15; 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Balaskas prieš Graikiją, peticijos Nr. 73087/17; 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20).
18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
19. Dėl vertinamojo pobūdžio teiginių (nuomonių) EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju vertintina, ar teiginyje pavartota kalba buvo perdėta (perteklinė) ar nešališka (racionali), ar būta ketinimo apšmeižti ar apjuodinti oponentą ir ar teiginys turėjo pakankamą faktinį pagrindą (žr. EŽTT 2023 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną (Nr. 2), peticijos Nr. 383/12). EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad reikia aiškiai atskirti kritiką nuo įžeidimo, o pastarasis iš principo gali pateisinti sankcijas (žr., be kitų, EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje Skałka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 43425/98; 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Palomo Sanchez ir kiti prieš Ispaniją [DK], peticijos Nr. 28955/06). Įžeidimas gali nepatekti į saviraiškos laisvės apsaugos sritį, jei jis prilygsta beprasmiškam menkinimui, pavyzdžiui, kai vienintelis teiginio tikslas yra įžeisti asmenį. Tačiau vulgarių frazių vartojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiantį pasakymą, nes tai gali būti stilistinė priemonė (žr. EŽTT 2010 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Gül ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 4870/02; 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje Grebneva ir Alisimčik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8918/05).
20. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 47 punktas).
21. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, jog įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma, todėl asmuo, apie kurį nuomonė yra paskleista, negali būti įpareigotas įrodyti šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumą, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas. Todėl, nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57 punktas).
22. Taigi, siekiant nustatyti, ar paskleista nuomonė pažeidė asmens neturtines teises – garbę ir orumą, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar asmuo turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jam pakenkti, jį apšmeižti, apjuodinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025).
23. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad šiuo atveju tikrovės neatitinka ir ieškovo garbę bei orumą žeminą atsakovės komentaro teiginiai apie tai, kad ieškovas merginas į (duomenys neskelbtini) butą vedėsi būnant su trečiuoju asmeniu – U. R..
24. Atsakovės komentaro turinys „Geriau blokuok savo vyrą, kuris mergas į (duomenys neskelbtini) butą vedėsi būnant su tavim“, dėstomas teiginių formą, tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nurodyti teiginiai yra laikytini žinia. Svarbu įvertinti visą įrašo turinį, jame pateikiamą kontekstą.
25. Vertindamas atsakovės komentaro turinį, būtina akcentuoti, jog atsakovė kaip faktinį komentaro pagrindą nurodo 2020 metais 15min.lt publikuotą straipsnį (Atsakovės 2025-05-06 procesinių paaiškinimų 1 priedas), kuriame buvo sakoma, kad ieškovas su U. R. susipažino prieš 10 metų ir kad „pats likimas suvedė skirtinguose miestuose tuo metu gyvenusią porą pamatę vienas kitą suprato, kad yra skirti vienas kitam“. Atsakovės teigimu kitų straipsnių atsakovė nematė ir neskaitė, todėl susidarė nuomonę, kad ieškovas su U. R. buvo santykiuose nuo 2010 m.
26. Visgi minėtame įraše atsakovė konstatuoja, kad ieškovas „mergas į (duomenys neskelbtini) butą vedėsi būnant su tavim“, būdamas su U. R., nors nei teismo posėdžio metu nei jokiais kitais įrodymais to patvirtinti negalėjo. Pati atsakovė pripažino, jog pas ieškovą minėtame bute nebuvo, nurodyti merginų, kurios lankėsi ieškovo bute negalėjo, o komentarą parašė susidariusi nuomonę, jog ieškovas ieško greitų santykių, spręsdama išimtinai iš tarp šalių buvusio susirašinėjimo ir aplinkybės, jog ieškovas turi pažinčių programėlę „Tinder“. Atsakovė pačiame komentare nenurodo priežasčių, sudariusių jai pagrindą vertinti, kad ieškovas galėjo vestis merginas į savo butą. Įraše nurodytas teiginys apie ieškovo veiksmus iš esmės remiasi aplinkybe, jog ieškovas 2018 m. susirašinėdamas su atsakove, kvietė ją susitikti, ieškovo bute.
27. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo aplinkybės, jog susirašinėjo su atsakove, tačiau tą darė dar iki santykių su dabartine žmona pradžios. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, negalėjo sudaryti atsakovei pagrįstų prielaidų teigti, jog ieškovas vedėsi merginas pas save į namus į (duomenys neskelbtini) butą. Kadangi atsakovės pavartotas teiginys „vedėsi merginas“ pagal savo esmę yra faktą konstatuojantis terminas, todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas susirašinėjo su atsakove ir kvietė ją į savo butą, nėra pakankamas pagrindas laikyti ginčo komentarą objektyviai teisingu ir egzistuojančiu, jog ieškovas vedėsi merginas į butą, būdamas santykiuose su trečiuoju asmeniu – U. R.. Darytina išvada, jog toks atsakovės vertinimas byloje esančių įrodymų kontekste yra nepagrįstas.
28. Kaip minėta, atsakovės pateikti teiginiai buvo paremti jos asmeninės patirties ir 15min straipsnio vertinimu, tačiau teismo vertinimu, eilinis (vidutinis) informacijas gavėjas komentare vartojamą teiginį apie merginų vedimasį į butą, po trečiojo asmens, t. y. ieškovo žmonos U. R. „TikTok“ profiliu, galėjo suprasti kaip ieškovo neištikimybę savo žmonai.
29. Teismas įvertinęs byloje pateiktą medžiagą sprendžia, kad komentaras dėl apie merginų vedimasi į butą buvo parašytas išimtinai kaip subjektyvus situacijos įvertinimas. Teismo vertinimu, išsakant nuomonę, vertinimą viešai tam tikrais klausimais apie konkrečius asmenis, neabejotinai yra formuojamas komentaras skaitančių asmenų požiūris (nuomonė, vertinimas) apie tą asmenį. Šiuo atveju, atsakovei parašius komentarą po ieškovo žmonos įkeltu vaizdo įrašu, apie tai, kaip jai reikėtų blokuoti savo vyrą, kadangi jis būdamas su ja, vedėsi merginas į butą (duomenys neskelbtini), eiliniam žmogui gali padaryti įspūdį, jog asmuo, kuriam yra taikomi šie žodžiai, atliko tokį veiksmą – t. y. būdamas santuokoje, buvo savo žmonai neištikimas. Teismo vertinimu, neabejotinai tokiais žodžiais yra formuojamas tam tikras ieškovo įvaizdis – t. y. kad ieškovas yra neištikimas savo žmonai U. R. ir jiems esant santykiuose palaiko artimus ryšius su kitomis merginomis. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovės komentare pateikta informacija kvalifikuojama kaip žinia, o ne kaip nuomonė.
30. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės komentaras neturi objektyvaus faktinio pagrindo, juo nesąžiningai suponuojamos nuostatos apie ieškovo neištikimybę, t. y. „U., nereik blokuot žmonių, kurie sako, kad nelygintum nesulyginamų dalykų. Geriau blokuok savo vyrą, kuris mergas į (duomenys neskelbtini) butą vedėsi būnant su tavim“, pripažintina, jog šis komentaras žemina ieškovo garbę ir orumą.
31. Byloje įrodžius žinių paskleidimo faktą apie ieškovą teismas įpareigoja atsakovę, per 3 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, viešai, socialinių tinklų platformoje „Tik Tok“, savo anketoje (duomenys neskelbtini), įkelti įrašą, kuriame arba žodžiu, arba raštu (įkeliant rašytinį tekstą kaip fotonuotrauką), paskelbti, kad – atsakovė viešai, (duomenys neskelbtini) paskyroje paskelbė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją apie U. R. sutuoktinį L. R., kuri pažemino jo garbę ir orumą. Šis įrašas turi būti paskelbtas viešai 30 dienų, pažymėjus U. R. (duomenys neskelbtini) paskyrą ir leidžiant U. R. paskyrai (duomenys neskelbtini) viešai persidalinti pas save šiuo įrašu, kad jį pamatytų ta pati auditorija, prieš kurią ir buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas.
Dėl neturtinės žalos
32. Įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, kurio garbė ir orumas pažeisti, turi teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.24, 6.246 straipsniai). Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovei nereikia įrodinėti, kad jai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
33. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017).
35. Ieškovas nurodo, kad po atsakovės paskleistos melagingos informacijos apie Ieškovą jie patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, labai pergyveno, patyrė didelį sukrėtimą, negalėjo miegoti naktimis, jautė didžiulę gėdą, pažeminimą, kadangi informacija buvo paskleista net 18 000 žmonių, tarp jų šį komentarą matė ir didelis jo pažįstamų žmonių ratas, žmonės ėmė jį apkalbėti, nebepasitikėjo juo, susidarė neigiamą nuomonę, jo reputacija buvo diskredituota, jis jautėsi pažemintas, pašlijo jo emocinė būklė ir santuokiniai santykiai su žmona net iki tiek, kad abiem teko ieškoti psichologinės pagalbos ir kreiptis į psichoterapeutus. Ieškovas ir toliau kasdien patiria didžiulį stresą, nes sutikęs žmones tiek artimus, tiek menkai pažįstamus, vis sulaukia neigiamų komentarų apie neva įvykusią neištikimybę, žmonės aiškiai rodo neigiamą požiūrį į jį, kreivai ir piktai žiūri, vis kažką pareplikuoja. Savo veiksmais atsakovė pažemino jo garbę ir orumą. Ieškovo patiriama moralinė žala tęsiasi jau daugiau nei 5 mėnesius, nes melaginga informacija nebuvo paneigta nuo 2024 m. birželį parašyto komentaro. Neigiamoje būsenoje ieškovas gyvena kasdien, daugiau nei 5 mėnesius.
36. Ieškovo paaiškinimais, pateiktais duomenimis teigiama, kad ieškovas 2024 m. liepos mėn. lankė psichologines konsultacijas (1 t., e. b. l. 90-94). Visgi duomenų apie ieškovui nustatytus konkrečius sveikatos sutrikimus byloje nėra. Duomenų, kad ieškovui buvo būtina psichologo pagalba taip pat nenustatyta. Visgi byloje pateiktos sąskaitos už psichologo konsultacijas. Pažymėtina ir tai, jog sąskaitos už psichologo konsultacijas yra išrašytos ne ieškovui, o trečiajam asmeniui – U. R. Pažymėtina ir tai, jog pažymos „Dėl specialisto informacijos pateikimo“ išrašymo data 2024 m. balandžio 3 d. Minėtoje pažymoje nurodoma – „Informuoju, kad L. R. 2024-07 mėn. lankė psichologines konsultacijas“. Taigi pateikiami įrodymai yra prieštaringi dėstomoms aplinkybėms ir gali sudaryti pagrindą abejoti informacijos teisingumu. Taigi, labiau tikėtina, jog psichologo pagalba buvo teikiama trečiajam asmeniui – U. R., o ne ieškovui. O ieškovui jei tokia pagalba buvo teikiama, tai byloje esantys duomenys, patvirtina, jog tokia pagalba galėjo būti teikiama 2024 m. liepos mėn.
37. Teismas pažymi, kad bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-689-603/2020). Taigi, net ir neįrodžius, kad ieškovui buvo teikta intensyvi psichologo pagalba, negalima neįvertinti ieškovo teiginių, kad žmonės ėmė jį apkalbėti, nebepasitikėjo juo, susidarė neigiamą nuomonę, jo reputacija buvo diskredituota, jis jautėsi pažemintas, pašlijo jo emocinė būklė ir santuokiniai santykiai su žmona. Pažymėtina, jog byloje nėra tikslių duomenų, kiek asmenų atsakovo paskleistą informaciją iš tikrųjų perskaitė, kadangi vaizdo įrašų peržiūrų kiekis, sekėjų kiekis ir asmenų perskaičiusių komentarą skaičius nėra tapatūs rodikliai, tačiau atsižvelgiant į vaizdo įrašo peržiūrų kiekį (18,5 tūkst.), tą galėjo padaryti net iki 18 500 žmonių. Visgi ši aplinkybė, nepatvirtina, jog patys komentarai galėjo neigiamai paveikti trečiojo asmens paskyros stebėtojų nuomonę apie ieškovą. Byloje nėra pateikta duomenų, kokia buvo kitų straipsnio skaitytojų reakcija į atsakovo komentarus, tai yra – ar jiems buvo pritariama, ar su atsakovu buvo diskutuojama, ar pateikiama priešinga nuomonė. Įvertinus tai, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė moralinį diskomfortą, ieškovo neatsiprašė, ieškovui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Konstatuotina, jog atsakovo komentarai nesukėlė didesnės žalos ieškovų reputacijai, be to, jog šios kategorijos bylose pagrindinė siekiamybė yra apginti pažemintą garbę ir orumą, kas nagrinėjamoje byloje ieškovo atžvilgiu yra pripažinta, teismas sprendžia, jog adekvatus ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis yra 100 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
39. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 2 599 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 249 Eur žyminis mokestis ir 2 350 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad patenkinta apie 69,23 proc. ieškinio reikalavimų (ieškinys patenkintas dviejų reikalavimų atžvilgiu, reikalavimas dėl neturtinės žalos patenkintas tik iš dalies). Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 799,28 Eur (2 599 Eur x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
40. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atmetus 30,77 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 418,47 Eur (1 360 Eur x 30,77 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
41. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 380,81 Eur (1 799,28-418,47) bylinėjimosi išlaidų.
42. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje – U. R. patyrė 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintinas 69,23 proc. apimtyje, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 103,85 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2024 m. birželio 3 d. atsakovės S. S.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) viešai, socialinių tinklų platformoje „Tik Tok“ po trečiojo asmens U. R. paskyros „(duomenys neskelbtini)” video įrašu parašytas komentaras: „U., nereik blokuot žmonių, kurie sako, kad nelygintum nesulyginamų dalykų. Geriau blokuok savo vyrą, kuris mergas į (duomenys neskelbtini) butą vedėsi būnant su tavim“, yra informacijos apie ieškovą L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) paskelbimas, kuri yra neatitinkanti tikrovės ir žeminanti ieškovo garbę ir orumą.
Įpareigoti atsakovę S. S.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, viešai, socialinių tinklų platformoje „Tik Tok“, savo anketoje (duomenys neskelbtini), įkelti įrašą, kuriame arba žodžiu, arba raštu (įkeliant rašytinį tekstą kaip fotonuotrauką), paskelbtų, kad – viešai, (duomenys neskelbtini) paskyroje paskelbė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją apie U. R. sutuoktinį L. R., kuri pažemino jo garbę ir orumą. Šis įrašas turi būti paskelbtas viešai 30 dienų, pažymėjus U. R. (duomenys neskelbtini) paskyrą ir leidžiant U. R. paskyrai (duomenys neskelbtini) viešai persidalinti pas save šiuo įrašu, kad jį pamatytų ta pati auditorija, prieš kurią ir buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas.
Priteisti iš atsakovės S. S. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės S. S. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 380,81 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės S. S. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103,85 Eur (vieno šimto trijų eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.