Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei M. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. V. prašė pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. V. nepilnamečių dukrų K. V. ir U. V. išlaikymui po 134 Eur kiekvienam vaikui mokamą kas mėnesį, periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. 2024-04-16 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo ieškovas prašė pakeisti priteisto išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms ir priteisti iš jo išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad:

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-30412-1090/2020 patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria ieškovas įsipareigojo savo nepilnametėms dukroms teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur iki jų pilnametystės. Šalys susitarė, kad išlaidas už vaikų užklasinę veiklą, aprangą ir avalynę tėvai mokės per pusę. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. V.;

2.5. nepaisant vaikų skaičiaus, ieškovas turi prisiimti atsakomybę jais tinkamai pasirūpinti. Atsakovė irgi moka būsto kredito įmokas. Ieškovas turi sutuoktinę, kuri gali prisidėti prie būsto išlaikymo, atsakovė tokios pagalbos neturi;

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad:

3.2. pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių suformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis;

3.3. ieškovas yra sveikas darbingo amžiaus žmogus, todėl turėtų pasirūpinti tokio dydžio pajamų gavimu, kurios užtikrintų jo vaikams vystytis tinkamas sąlygas. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali remti tik ribotos tėvų galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.12. po sprendimo priėmimo buvo priimtas sprendimas dėl ieškovo tėvystės atostogų nuo 2024-09-26 iki 2024-11-26, taigi tuo laikotarpiu ieškovo pajamos dar labiau sumažės. Prašo priimti naują įrodymą – įsakymą dėl tėvystės atostogų, nes šio įrodymo pateikimo būtinybę iškilo po sprendimo priėmimo. Sprendime akcentuojama, kad sūnui D. būtinas mažesnis išlaikymas nei dukroms, todėl į bylą teikiamas išlaidų užtikrinti jo poreikius paskaičiavimas, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau tokio įrodymo pateikimas yra būtinas.

6.8. ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės sudaryta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo yra fiktyvus sandoris, siekiant oficialiai nustatyti ieškovo mokamą išlaikymą sūnui ir pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, sumažinti dukroms teikiamą išlaikymą. Tą ieškovas pripažino teismo posėdžio metu, o atsakovės pateikti įrodymai patvirtino tokias aplinkybes. Toks nesąžiningas ieškovo elgesys, siekiant bet kokia kaina sumažinti dukroms teikiamą išlaikymą, negali būti pateisinamas;

6.9. ieškovas neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties – teigia, kad pragyvenimui jam nelieka nei 400 Eur, tačiau gali sau ir savo sūnui leisti atostogauti Ispanijoje – pats ieškovas atsakovei siuntė nuotrauką iš atostogų. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jam svarbiausi jo interesai – pailsėti, atostogauti, o paskui – teikti išlaikymą dukroms, jei lieka pinigų. Neturi nukentėti dukrų interesai ir poreikiai;

6.10. apeliantas pripažįsta, kad priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti nesiima ir neketina imtis dėl turimų kreditorių, kuriems neverta atiduoti savo gaunamų pajamų dalies;

6.11. šalių bendru sutarimu nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir pasekmės bei turto pasidalinimo klausimai buvo nustatyti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje – joje nėra nustatyta, kad išlaikymas dukroms teikiamas kitu būdu nei periodiniais mokėjimais. Buto įsigijimo ir pasidalijimo aplinkybės nėra aktualios ir svarbios, butas buvo įsigytas didžiąja dalimi atsakovės asmeninėmis lėšomis (dovanotomis tėvų), likusiai nedidelei daliai buvo paimtas kreditas, kurį po santuokos nutraukimo mokėjo atsakovė ir panaikino ieškovo solidarią prievolę. Nutraukdamos santuoką šalys susitarė, kad už ieškovui tenkančią buto dalį, atskaičius atsakovės asmeninių lėšų dalį, ieškovui tenka automobilis. Išlaikymo turtu ieškovas neteikė ir neteikia, todėl nėra pagrindo sumažinti mokamo išlaikymo dydžio;

6.12. tai, kad apeliantas naudojasi tėvystės atostogomis, nereiškia jo finansinės padėties pablogėjimo, nes neaišku, kaip šios atostogos bus apmokestinamos ir kiek apeliantas gaus pajamų. Apelianto savo laiko ir finansų planavimas priklauso nuo jo pasirinkimo, tačiau dėl to, kad jis nusprendė praleisti laiką su savo sūnumi, dukrų interesai negali nukentėti;

6.13. indeksavimas negali būti prilyginamas priteistų išmokų didinimui. Dėl infliacijos 2020 m. nustatyta išlaikymo mokėjimo suma nuvertėjo, todėl indeksacija suteikia realią galimybę tenkinti bent būtiniausius dukrų poreikius;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas dėl šalių dukroms priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su jais kiti dalyviai yra susipažinę, tačiau prieštaravimų dėl jų prijungimo nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).

Bylos faktinės aplinkybės

12. Ieškovas V. V. ir atsakovė M. V. turi dvi nepilnametes dukras K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U., gim. (duomenys neskelbtini).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-20 sprendimu panaikino šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) šv. Teresės parapijoje ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto CMS, apskaitos akto įrašas Nr. 961, nustatyta nepilnamečių vaikų K. ir U. gyvenamoji vieta su jų motina; tėvas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą po 230 Eur, indeksuojant šias pinigines lėšas įstatymų nustatyta tvarka, bei papildomai padengti pusę išlaidų už vaikų užklasinę veiklą, būrelius, aprangą ar avalynę. Šiuo metu periodinių išmokų dydis, skiriamas vaikams, jį indeksavus, siekia 309 Eur.

14. (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė naują santuoką su Ž. L.. Ieškovui ir Ž. L. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D..

15. Ieškovui nuosavybės teise nuo 2023-01-12 priklauso 667/1300 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo dalis su terasa (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytam turtui įsigyti, gautas 124 195 Eur kreditas, įmokos skolai padengti per mėnesį sudaro 796 Eur. Ieškovas turi automobilį BMW 530 d x Drive, Gran Turisimo.

16. Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankui už būstą, įmokos už kredito grąžinimą kas mėnesį sudaro po 145,66 Eur.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

17. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

18. Nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės yra grindžiamas pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi, atsiradus prievolei išlaikyti sūnų D., bei prisiėmus naujų finansinių įsipareigojimų pagal 2023-01-09 Kredito sutartį.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-30412-1090/2020 buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria buvo nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja savo nepilnametėms dukroms teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur iki jų pilnametystės. Šalys taip pat susitarė, kad išlaidos už vaikų užklasinę veiklą, aprangą ir avalynę bus apmokamos tėvų per pusę. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. V.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, jog nėra pagrindo keisti vaikams skiriamo išlaikymo dydį.

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas priteistino išlaikymo dydis, prašant jį sumažinti. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, remiamasi CK 3.201 straipsniu, kuriame reglamentuojami išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

22. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti trečiojo vaiko gimimą kaip lėmusį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą). Ieškovas šiuo metu su žmona gyvena už paskolą įsigytame kotedže, augina sūnų, ieškovas turi pareigą vykdyti įsiteisėjusį teismo nutartį ir padengti 2 747,25 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei mokėti po 200 Eur / mėn. išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Tai parodo pablogėjusią ieškovo turtinę padėtį.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendime esminiu turtinės padėties pasikeitimu nevertino trečiojo vaiko gimimo. Pažymėjo, kad ieškovas su žmona veda bendrą ūkį, kartu augina sūnų D., pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šeima kartu leidžia atostogas užsienyje. Laikė, kad tai iš esmės patvirtina atsakovės teiginius, jog taikos sutarties dėl išlaikymo dydžio sūnui nustatymo tarp ieškovo ir jo sutuoktinės, yra formalus, galimai sudarytas siekiant sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos.

24. Pažymėtina, kad vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką ir tai reikalauja iš ieškovo papildomų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra logiška ir suprantama, šios aplinkybės iš esmės byloje nėra ginčijamos. Kita vertus, teismas, įvertinęs bendrą ieškovo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, automobilį), neturi pagrindo ir negali spręsti, jog tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių nėra nustatyti padidinti poreikiai, iš esmės blogina ieškovo turtinę padėtį ir blogina taip, kad tai sudarytų pagrindą ieškovo reikalavimo tenkinimui ir priteistam šalių dukrų išlaikymo mažinimui (CPK 178 straipsnis). Konstatuotina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad dar vieno vaiko gimimas lėmė esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą.

Dėl vaikų poreikių vertinimo

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad indeksuotas ieškovo mokėtinas nepilnamečių dukrų išlaikymui išmokų dydis šiuo metu sudaro kiekvienai po 309 Eur / mėn. Toks išlaikymo dydis nėra per didelis, iš esmės užtikrina tik būtinuosius vaiko poreikius. Pažymėjo, kad ieškovas savo nepilnamečių dukrų poreikių pasikeitimo (sumažėjimo) neįrodinėjo ir šia aplinkybe nesirėmė. Iš atsakovės pateiktos vaikų poreikių paskaičiavimo lentelės matyti, kad mergaitės lanko būrelius, baseiną, abi nešioja akinukus, turi problemų su regėjimu, dukrai K. reikalingos išlaidos mokymo priemonėms. Specialūs vaikų poreikiai patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

27. Atsakovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį skiria K.: maistas – 130 Eur; komunaliniai mokesčiai – 86 Eur (elektra – 11 Eur, vanduo – 5 Eur, šildymas – 25 Eur, bendrijai – 8 Eur, šiukšlės – 5 Eur, namo renovacija – 12 Eur, interneto ir telefono paslaugos – 20 Eur); parkingas prie namų (priešingu atveju nėra kur statyti automobilio) – 15 Eur; rūbai, avalynė – 40 Eur; dailės būrelis – 56 Eur; baseinas – 40 Eur; maistas mokykloje – 60 Eur; higienos prekės, kirpykla, buitinės prekės – 15 Eur; kuras – 66 Eur; laisvalaikis, knygos, kitos nenumatytos išlaidos – 55 Eur; rinkliava mokykloje (metinė 150 Eur) – 12 Eur; gimtadienio šventė (šventės kaina – 360 Eur) – 30 Eur. Iš viso: 605 Eur.

28. Atsakovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį skiria U.: maistas – 130 Eur; komunaliniai mokesčiai – 86 Eur; parkingas prie namų – 15 Eur; rūbai, avalynė – 40 Eur; šokių būrelis – 30 Eur; darželio lankymas – 90 Eur; kuras – 66 Eur; higienos prekės, kirpykla, buitinės prekės – 15 Eur; laisvalaikis, knygos, kitos nenumatytos išlaidos – 55 Eur; Gimtadienio šventė (šventės kaina – 360 Eur) – 30 Eur. Iš viso: 557 Eur.

29. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2016 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

30. Atsakovė į bylą pateikė išrašus apie dukrų sveikatą, iš kurių matyti, jog šalių dukros turi problemų su regėjimu, joms taikytas gydymas, nustatyta kontrolė pas specialistą po 4–6 mėn., gydytojas nurodė, kad reikalingi nauji akiniai. Taip pat atsakovė pateikė pavedimus 95 Eur sumai už dukros 2024-02-27 akių gydytojo patikrą ir 95 Eur sumai už 2024-03-15 akių gydytojo patikrą.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos, būtinos ir teismų praktikoje nereikalaujama rinkti ir pateikti visas jas pagrindžiančių pirkimo dokumentų. Todėl nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Vertinant vaikams reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir išlaidos neturėtų būti susietos išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės pateikti (nors faktiškai išlaidos patiriamos).

32. Taigi, nors atsakovė ir nepateikia įrodymų apie visas dukrų patiriamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog detalus vaikų poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Toks reikalavimas neproporcingai sunkintų atsakovės įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaikų poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaikų naudai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai turi sveikatos problemų, nešioja akinius, dukrai K. nustatyta toliaregystė, U. – taip pat ir žvairumas, asigmatizmas, dukros turi poreikį dažnesniems vizitams pas gydytojus dėl regėjimo tikrinamo, turi poreikį akinių keitimui, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo vaikų išlaidas vertinti kaip nepagrįstas ir jas mažinti.

33. Apeliantas nors ir nesutinka su teismo išvada dėl vaikų poreikių nustatymo, tačiau pats atitinkamų įrodymų nepateikė, apsiribojo atsakovės pateiktų paaiškinimų ir argumentų kritika. Ieškovas nepateikė jokių argumentų apie tai, kad atsakovės pateiktose šalių dukrų poreikių lentelėse nurodytos išlaidos neatitinka protingumo kriterijų, ieškovas nebandė paneigti vienų ar kitų šalių dukrų patiriamų išlaidų, kaip nepagrįstų. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad vaikai turi specialių poreikių dėl sveikatos, o vaikams teikiamos būtinos sveikatos paslaugos neabejotinai yra dengiamos valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia į bylą pateikti ir teismo jau aptarti atsakovės įrodymai apie dukrų sveikatos problemas susijusias su regėjimu, poreikį keisti akinius ir poreikiu dažniau tikrinti dukrų akis pas specialistą, bei atsakovės pateikti pavedimai už dukrų akių patikrą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti, sprendime padarytos išvados yra motyvuotos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, jog atsakovė neprašė ir neprašo iš ieškovo papildomo išlaikymo šalių nepilnametėms dukros pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-30412-1090/2020 3.3 punkte nustatytą sąlygą, nereiškia, kad ieškovas neturi pareigos mokėti šalių sutartą ir teismo patvirtiną išlaikymą dukroms periodiniais mokėjimais ar tai yra pagrindas išlaikymo dydį mažinti.

37. Atsakovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Atsižvelgus į detalizuotus vaikų poreikius, į ieškovo ir į atsakovės paaiškinimus apie vaikams tenkančias išlaidas, sprendžiama, kad K. reikalinga 605 Eur / mėn., o dukrai U. – 557 Eur / mėn. dydžio sumos yra pagrįstos, realios ir atitinka vaikų poreikius. Ieškovas nepaneigė vaikų poreikių fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaikams reikalingą mažesnę išlaikymo sumą. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Dėl turtinės padėties

38. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

39. VSDFV duomenimis ieškovas šiuo metu dirba keliose įmonėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančio VSDFV išrašo matyti, kad 2024 m. balandžio mėnesį ieškovo pajamos sudarė 1 370,88 Eur (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 604,95 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 72,54 Eur; VSDFV išmoka – 643,39 Eur), o 2024 m. gegužės mėnesį atsakovo pajamos buvo 1 814,15 Eur (VSDFV išmoka – 116,99 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 389,37 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 50 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 257,79 Eur).

40. Ieškovui nuosavybės teise nuo 2023-01-12 priklauso 667/1300 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo dalis su terasa (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytam turtui įsigyti, gautas 124 195 Eur kreditas, įmokos skolai padengti per mėnesį sudaro 796 Eur. Ieškovas savo vardu turi automobilį BMW 530 d x Drive, Gran Turisimo.

41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalims sudarant 2020-10-20 susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi pajamos, kurias atsakovas gauna iš darbo santykių, dirbdamas keliose logistikos įmonėse, yra padidėjusios, lyginant su jo pajamomis 2020 m., kai buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio vaikams. Šią aplinkybę ieškovas pripažino ir teismo posėdžio metu.

42. Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai nurodė, jog ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas nutraukė darbo sutartį minėtoje bendrovėje 2023 m. rugsėjo mėn. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas sprendime vadovaujasi prielaidomis, nes geriau apmokamo darbo ieškovas neturi, papildomų pinigų neuždirba, tokių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl nutraukė darbo sutartį buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas pripažįsta, jog iš darbo išėjo savo noru, tik parodo, kad apelianto finansinė padėtis nėra tokia bloga, kaip jis teigia, ir, kad apeliantas turi / turėjo galimybę dirbti kitoje darbovietėje, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį.

43. Apeliantas teigia, kad sprendžiant dėl ieškovo pajamų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienais metais priteistas išlaikymas indeksuojamas ir nors išlaikymo priteisimo metu jo pajamos buvo beveik tos pačios, tačiau tuo metu (2020 m.) mokamo išlaikymo indeksavimas buvo mažesnis, šiai dienai, nepadidėjus pajamų dydžiui, mokamas išlaikymas sudaro didesnę dalį nuo gaunamų pajamų. Ieškovo turtinė padėtis pablogėjo.

44. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, pažymi, kad indeksavimas neprilyginamas priteistų išmokų didinimui. Jis nepadidina priteistų periodinių išmokų faktinės perkamosios galios, o tik padeda išlaikyti ją tokio lygio, koks buvo teismui nustatant šalių susitartas periodines išmokas. Taigi, nors išmokų suma po indeksavimo aritmetiškai padidėja, už šią sumą nuperkamų prekių ir paslaugų krepšelis lieka toks pat. Dėl infliacijos 2020 m. nustatyta išlaikymo mokėjimo suma nuvertėjo, todėl indeksacija suteikia realią galimybę tenkinti būtiniausius šalių dukrų poreikius.

45. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vertinant vaikų poreikius bei šių poreikių tenkinimo proporcingumą tėvų turtinei padėčiai. Be to, po sprendimo priėmimo buvo priimtas sprendimas dėl ieškovo tėvystės atostogų nuo 2024-09-26 iki 2024-11-26, taigi tuo laikotarpiu ieškovo pajamos dar labiau sumažės. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas planuoja dviejų mėnesių tėvystės atostogas ir, anot ieškovo, jo pajamos dar labiau sumažės, savaime nereiškia jo finansinės padėties pablogėjimo. Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kaip šios atostogos bus apmokestinamos ir kiek realiai apeliantas pajamų gaus, tačiau, tai nereiškia, kad ieškovas negaus jokios išmokos / pajamų. Be to, ieškovo tėvystės atostogos vertintinos kaip jo teisė ir pasirinkimas, todėl ir ieškovo finansų planavimas priklauso nuo jo pasirinkimų.

46. Atsakovė kelia abejones, kad ieškovas slepia savo tikrąją finansinę padėtį, kadangi ieškovas teigia, jog jis neturi pinigų vaikų išlaikymui, tačiau mėgaujasi atostogomis Ispanijoje su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, tačiau tai, jog ieškovas su kartu šeima leidžia atostogas užsienyje, patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis nėra bloga.

47. Apeliantas nurodo, jog turi finansinių įsipareigojimų – skolas vaikų išlaikymui (išlaikymo dukroms įsiskolinimas 1 372 Eur, išlaikymo sūnui įsiskolinimas 2 747,25 Eur). Minėtos skolos yra susidariusios dėl to, kad ieškovas nevykdė pareigos mokėti išlaikymą savo dukroms ir sūnui. Sutiktina su apelianto argumentu, jog išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo pajamas, bet kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastimi mažinti išlaikymo vaikams dydį. Atsakovo turimi finansiniai įsiskolinimai susidarė dėl to, kad jis laiku nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai nėra priežastis spręsti, kad apeliantas negali teikti priteisto išlaikymo dukroms dėl objektyvių priežasčių.

48. Apeliantas taip pat nurodo, jog turi finansinių įsipareigojimų bankui, turi mokėti įmokas už paskolą būstui ir už vartojimo kreditą. Atsakovo turimi finansiniai įsipareigojimai prisiimti 2023 m. kreditavimo sutartimis. Tai, kad apeliantas turi kreditinių įsipareigojimų bankams, nelaikytina apelianto turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi ieškovo turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikams reikalingą išlaikymą.

49. Įvertintina, kad ieškovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui. Tai, jog apeliantas šiuo metu gauna tokias pajamas, kurių, jo teigimu, neužtenka jo pragyvenimui ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymui, yra jo subjektyvus pasirinkimas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

50. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės galimybės gauti didesnes pajamas nei ieškovui visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis dukromis: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis jų sveikata, vežti pas gydytojus, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

51. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio argumento, kad atsakovė gauna išmoka vaikui po 96,25 Eur / mėn., todėl ją išskaičius, 200 Eur (be indeksacijos) išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius. Šis dydis atitinka ieškovo įrodytas protingas ir būtinias išlaidas dukrų išlaikymui, ieškovas sutinka papildomai teikti lėšas vaikų sveikatai bei papildomiems užsiėmimas, pateikiant tai patvirtinančias išlaidų dokumentus.

52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.

53. Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

54. Pažymėtina, kad tuo metu, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-30412-1090/2020 buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių ir nustatytas ieškovas įsipareigojimas savo nepilnametėms dukroms teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur iki jų pilnametystės, jau galiojo Išmokų vaikams įstatymo nuostatos ir šalių dukroms buvo skiriama universali išmoka vaikui, kuri siekė 60,06 Eur (1,54 BSI dydžio). Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, o šalys sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nesusitarė, jog ieškovo šalių dukroms mokamas išlaikymas keisis, priklausomai nuo valstybės mokamos išmokos vaikui, spręstina, kad nėra pagrindo išmokos vaikui dydžiu mažinti ieškovo šalių dukroms mokamą išlaikymą. Be to, ieškovo mokamas išlaikymas šalių dukroms ir taip yra nedidelis – 230 Eur / mėn.

55. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgiant į visuotinai žinomą pasikeitusį (išaugusį) pragyvenimo lygį šalyje, padidėjusias maisto ir kitų prekių, taip pat paslaugų kainas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistas išlaikymo dydis laikytinas būtinu šalių nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams ir poreikiams užtikrinti ir negali būti mažinamas, nes priešingu atveju nepilnamečių vaikų turtinės teisės ir interesai nebūtų pakankamai apsaugoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo V. V.) patirtos bylinėjimosi išlaidos (609 Eur (109 Eur dydžio žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos advokato pagalbai)) nėra atlyginamos.

58. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, liudijantys, jog atsakovė patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Atsakovės išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisinto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl apeliacinį skundą atmetus iš apelianto atsakovei priteistinos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei M. V. iš ieškovo V. V. 1 452 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.