Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. V.

ieškovės atstovei adv. pad. E. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. (V. V.) ieškinį atsakovei M. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. liepos 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė papildomai nurodo, jog ieškovo šiuo metu mokamų periodinių išmokų dydis jį indeksavus sudaro 309 Eur kiekvienai dukrai, taigi yra mažesnis, nei teismų praktikoje nustatytas minimalus dydis, tenkinantis būtinuosius vaikų poreikius. Šiuo atveju realieji vaikų poreikiai yra didesni, kuriuos atsakovė nurodė atsiliepime. Taip pat atsakovė mano, kad negali būti pateisinamas visų trijų išlaikytinių „suvienodinimas“, vienerių metų sūnui išlaikymui reikalinga suma negali būti prilyginama ar tapati aštuonerių ir penkerių metų dukrų poreikiams, kurioms yra būtinos ir papildomos išlaidos akiniams, mokyklai. Atsakovės vertinimu, ieškovo pateikta 2024-04-11 patvirtinta Taikos sutartis dėl ieškovo santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikui nustatymo yra fiktyvi, nes jos žiniomis, ieškovas ir toliau veda bendrą ūkį su savo sutuoktine, kartu leidžia laisvalaikį. Tai išaiškėjo tėvui bendraujant su dukromis balandžio mėnesį, kuomet ir buvo tvirtinama Taikos sutartis. Atsakovė nurodo, jog pats ieškovas jai siuntė nuotrauką iš atostogų Ispanijoje, kas patvirtina, kad savo tikrosios finansinės padėties ieškovas neatskleidžia. Papildomai nurodo, jog ji pati turi sveikatos problemų – stuburo išvaržą, dėl ko jai reikalingi vaistai, reabilitacija. Tuo tarpu ieškovas jokių rūpesčių dėl dukrų priežiūros nepatiria, nes paskutinis jo susitikimas su jomis vyko tik balandžio pradžioje. Ieškinį prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė yra sudariusi puikias sąlygas vaikų poreikiams tenkinti, mergaitės yra pilnai aprūpintos, prižiūrėtos, laukia susitikimų su tėčiu, tačiau ieškovas nuo dukrų auklėjimo yra nusišalinęs, su vaikais pasimato nereguliariai, kartais praleidžia 1-2 mėnesius. Mergaitės gerai sutaria su mama, seneliais, kuriuos dažnai aplanko. Tarnyba pažymėjo, jog pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių suformavimu, išvykime ar kitomis priežastimis. Ieškovas yra sveikas darbingo amžiaus žmogus, todėl turėtų pasirūpinti tokio dydžio pajamų gavimu, kurios užtikrintų jo vaikams vystytis tinkamas sąlygas. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali remti tik ribotos tėvų galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Į bylą pateiktas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas bei Vaiko nuomonės išklausymo aktas (e. bylos t., b. l. 61-74).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. V. ir atsakovė M. V. turi dvi nepilnametes dukras K., gim. (duomenys neskelbtini) ir U., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., b. l. 5,6). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimu buvo panaikintas šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. Teresės parapijoje ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto CMS, apskaitos akto įrašas Nr. 961, nustatyta nepilnamečių vaikų K., gim. (duomenys neskelbtini) ir U., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su jų motina; tėvas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą po 230 Eur, indeksuojant šias pinigines lėšas įstatymų nustatyta tvarka, bei papildomai padengti pusę išlaidų už vaikų užklasinę veiklą, būrelius, aprangą ar avalynę. (e. bylos 1t., b. l.8-13).

Šiuo metu periodinių išmokų dydis, skiriamas vaikams, jį indeksavus, siekia 309 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 14,15). 2022 m. birželio 3 d. ieškovas sudarė naują santuoką su Ž. L. (e. bylos 1 t. b. l. 26). Ieškovui nuosavybės teise nuo 2023-01-12 priklauso 667/1300 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo dalis su terasa (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. bylos 1t., b. l. 28- 31). Nurodytam turtui įsigyti, gautas 124 195 Eur kreditas, įmokos skolai padengti per mėnesį sudaro 796 Eur (e. bylos 1t., b. l . 23,24). Ieškovas savo vardu turi automobilį (duomenys neskelbtini) d x Drive, Gran Turisimo, v/n (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 25). Atsakovė taip pat turi finansinių įsipareigojimų bankui už būstą, įmokos už kredito grąžinimą sudaro kas mėnesį po 145,66 Eur (e. bylos 1t. b. l. 59).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu ieškovui, reiškiančiam ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, kyla pareiga įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą.

Nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės yra grindžiamas tik pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi, atsiradus prievolei išlaikyti sūnų (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), bei prisiėmus naujų finansinių įsipareigojimų pagal 2023-01-09 Kredito sutartį (e. bylos 1t., b. l. 7,23,24). VSDFV duomenimis ieškovas šiuo metu dirba keliose įmonėse - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) transporto vadybininku. Pažymėtina, jog šalims sudarant susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2020 m. spalio 20 d., ieškovas taip pat dirbo (duomenys neskelbtini). Taigi pajamos, kurias atsakovas gauna iš darbo santykių, dirbdamas keliose logistikos įmonėse, yra padidėjusios, lyginant su jo pajamomis 2020 metais, kai buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio vaikams. Šią aplinkybę ieškovas pripažino ir teismo posėdžio metu. Be to, 2023 m. ieškovas įsigijo nekilnojamąjį turtą – kotedžą su žemės sklypu. Šiam turtui įsigyti buvo suteikta 124 tūkst. eurų dydžio būsto paskola, o tai reiškia, kad bankas palankiai įvertino ieškovo bei jo šeimos turtinę padėtį, mokumą bei galimybes grąžinti kreditą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tokiu būdu byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo turtinės padėties – turimo turto, gaunamų pajamų – pasikeitimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių: ieškovo pajamos iš darbo santykių nesumažėjo, priešingai, jos išaugo, ieškovas nuosavybės teise įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, turi automobilį. Pažymėtina, kad papildomus finansinius įsipareigojimus ieškovas prisiėmė, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, ir šios aplinkybės turėjo būti ieškovo įvertinos. Kita vertus, ieškovo šeimos turtinę padėtį, finansines galimybes mokėti kredito įmokas, palankiai vertino ir bankas, nes priešingu atveju nebūtų suteikęs tokio dydžio paskolos.

Esminiu turtinės padėties pasikeitimu neturėtų būti vertinamas ir trečiojo vaiko gimimas, kurio išlaikymui 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir jo sutuoktinės Ž. V. (e. bylos 1t., b. l. 90-94). Ieškovas pripažino, kad šiuo metu su žmona gyvena įsigytame kotedže, veda bendrą ūkį, kartu augina sūnų (duomenys neskelbtini), o į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šeima leidžia kartu atostogas užsienyje (e. bylos 1t., b. l.108). Tai iš esmės patvirtina atsakovės teiginius, kad taikos sutarties sudarymas dėl išlaikymo dydžio sūnui (duomenys neskelbtini) nustatymo tarp ieškovo ir jo sutuoktinės, yra formalus, galimai siekiant sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos. Teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, kad ieškovo nepilnametėms dukroms K. ir U. skiriamas išlaikymas turėtų būti prilyginamas ieškovo su sutuoktine Ž. V. sutartam 200 Eur dydžio išlaikymui jų vienerių metų sūnui (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad indeksavus šalių sutartą periodinių išmokų dydį (230 Eur), ieškovo mokėtinas nepilnamečių dukrų išlaikymui išmokų dydis šiuo metu sudaro kiekvienai po 309 Eur per mėnesį, o tai iš esmės ir atitinka orientacinį kriterijų, kuris skaičiuojamas pagal tuo metu nustatytą minimalų darbo užmokestį. Toks išlaikymo dydis nėra perteklinis, iš esmės užtikrina tik būtinuosius vaiko poreikius. Kita vertus, ieškovas savo nepilnamečių dukrų K., gim. (duomenys neskelbtini) ir U., gim. (duomenys neskelbtini) poreikių pasikeitimo (sumažėjimo) neįrodinėjo ir šia aplinkybe nesirėmė. Tačiau iš atsakovės pateiktos vaikų poreikių paskaičiavimo lentelės matyti, kad mergaitės lanko būrelius, baseiną, abi nešioja akinukus, turi problemų su regėjimu, dukrai K. reikalingos išlaidos mokymo priemonėms. Specialūs vaikų poreikiai patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (e. bylos 1t., b. l. 54-56). Atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametės gyvena su atsakove, kuriai ir tenka neišvengiamai didesnė našta, susijusi su vaikų nuolatiniu kasdieniu materialinio aprūpinimu, vaikų priežiūros užtikrinimu. Ieškovas pripažino, kad 2020 m. spalio 20 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su dukromis K. ir U., nesilaiko, bendrauja nereguliariai, vaikų gimtadienio proga nesveikina, todėl akivaizdu, kad kasdienė vaikų priežiūra tenka atsakovei.

Remiantis nurodytais argumentais spręstina, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Ieškovas yra sveikas, darbingas, turi išsilavinimą, pastovias darbines pajamas, gerina savo gyvenimo sąlygas, gausina turtą, turiningai leidžia laisvalaikį, todėl ieškovo nurodomos aplinkybės dėl naujų prievolių atsiradimo, neturi pažeisti prioritetinių nepilnamečių vaikų turtinių teisių, jų interesų. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Ieškovui neįrodžius aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydį sumažinti, taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, teisinio pagrindo nėra. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovo ieškinys buvo atmestas, todėl iš jo priteistinos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1815 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. (e. bylos 1t., b. l. 113-118).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas 1815 Eur (e. bylos 1t., 113-118). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto darbo užmokesčio dydžio, iš ieškovo atsakovės naudai jos priteistinos pilnai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.