- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1529-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02218-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- D. F.
- Ieškovas
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. F. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-164-470/2021 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui D. F. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Š. 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. F. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kuriame prašė teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus T. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. Š.; priteisti iš atsakovo D. F. išlaikymą sūnui T. F., mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka disponuos uzufrukto teise sūnaus motina A. Š.; nustatyti atsakovo D. F. ir jo sūnaus T. F. tokią bendravimo tvarką: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas T. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11–12 val. ir parveždamas T. į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį tarp 18–19 val.; 2) atsakovas švenčia su sūnumi šv. Kalėdas neporiniais metais, o šv. Velykas ir Naujus Metus poriniais metais, pasiimdamas T. pirmą šventės dieną tarp 11–12 val. ir parveždamas į jo gyvenamąją vietą šventės antrą dieną tarp 18–19 val. (esant vienos dienos šventei, parveždamas tos pačios dienos vakare tarp 17–18 val.); 3) atsakovas Tėvo dieną T. pasiima iš ryto tarp 11–12 val. ir parveža vakare tarp 18–19 val. (tai gali sutapti su paskirtu savaitgaliu); 4) atsakovas savo gimimo dieną švenčia su sūnumi artimiausią savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11–12 val. ir parveždamas T. į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį tarp 18–19 val. (tai gali sutapti ir su paskirtu savaitgaliu); 5) atsakovas T. gimimo dieną švenčia artimiausią šeštadienį po gimtadienio (tai gali sutapti su paskirta bendravimo diena), pasiimdamas T. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11–12 val. ir parveždamas T. į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 18–19 val. (jei tai nesutampa su paskirtu bendravimo savaitgaliu). Atsakovas taip pat gali ateiti T. pasveikinti jo gimimo dieną, kai ieškovė švęs su sūnumi viešoje vietoje. Atsakovas bus apie tai iš anksto (prieš 3 dienas) informuotas; 6) sūnaus T. vasaros atostogų metu atsakovas su sūnumi praleidžia 15 dienų, suderindamas konkretų laiką su ieškove; 7) esant T. pas atsakovą, ieškovei pareikalavus, atsakovas suteikia visą reikšmingą informaciją apie T. (vaiko sveikatos būklė, buvimo vieta ir pan.), taip pat leidžia sūnui bendrauti su ieškove visomis galimomis susisiekimo (ryšio) priemonėmis; 8) atsakovas bendrauja su sūnumi, tik būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu D. F. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) mieste 2015–2019 metais. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. F.. 2016 metais tarpusavio santykiai pablogėjo, prasidėjo įvairūs nesutarimai. Vaikų teises ginančios institucijos pradėjo stebėti jų šeimą, nes ji daug kartų kreipėsi pagalbos į policiją ir į institucijas, ginančias vaikų teises. Po pastovių konfliktų šeimoje buvo įpareigota neturėti jokių ryšių su atsakovu, nes tai pažeidžia T. teises. 2020 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo T. gyvenamoji vieta buvo patvirtinta su ieškove, o ji įpareigota nebendrauti su atsakovu, esant kartu T.. Atsakovui dėl fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), sprendimas dar nepriimtas. Šiuo metu tiek ji, tiek atsakovas yra sugrįžę į (duomenys neskelbtini). Gyvena su tėvais, tėvų namuose deklaruota jos ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, tačiau planuoja išsinuomoti butą ir gyventi atskirai. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), bute. Sūnus T. lanko privatų darželį (duomenys neskelbtini). Su atsakovu gyvena atskirai ir neturi ketinimų atstatyti faktinius šeiminius santykius. Esant tokiai situacijai, atsirado neapibrėžtumas ir nesutarimai dėl bendravimo su vaiku. Nors sūnaus gyvenamoji vieta faktiškai bei 2020 m. balandžio 21 d. susitarimo pagrindu visada buvo ir yra su ieškove, atsakovas pradėjo riboti jos teises, diktuodamas savo valią, keldamas įvairias sąlygas, pasiimdamas sūnų savo nuožiūra, neleisdamas ieškovei vežti sūnaus į darželį ir pan. Taip darydamas, bando įtikinti ieškovę gyventi kartu su juo, kad taip būtų geriausia sūnui, tačiau faktiniai šeiminiai santykiai yra negrįžtamai nutrūkę. Dėl tokių atsakovo ribojimų ir vienasmeniškų sprendimų dėl sūnaus, ji nebegali tinkamai planuoti savo laiko, nebegali tęsti sūnaus ugdymo srityse, kuriose jis buvo ugdomas (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ir priteisti išlaikymą. Nurodė, kad ji T. yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, jis turi atskirą kambarį, kuriame yra reikalingi vaikui baldai, žaislai, lavinimo priemonės. Vaikas lanko privatų darželį, yra tinkamai ugdomas, papildomai planuoja (duomenys neskelbtini) leisti jį į gatvės šokius, baseiną ir savigynos užsiėmimus. Taip pat yra gavusi vietą valstybiniame darželyje (duomenys neskelbtini), todėl ves T. į šį darželį, kuris yra šalia gyvenamosios vietos. Ieškovės turtinė padėtis, gaunamos pajamos leidžia tinkamai pasirūpinti T. turtiniais ir kitais interesais. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Vaikas su motina gyvena nuo gimimo. Jų tarpusavio ryšys yra susiformavęs. Vaikas yra patyręs nemažai streso dėl atsakovo netinkamo elgesio su ja ir kartais su juo, dažnai matė ir mato atsakovą neblaivų, išbalansuotą, tačiau tėvui jaučia gailestį. Vaiko pagrindinė kalba yra anglų, su juo bendrauja abiem kalbomis, tačiau skatina neužmiršti ir anglų kalbos, tuo tarpu atsakovo gyvenamoje aplinkoje nebūtų kam palaikyti T. turimų kalbos įgūdžių. Vaikas gyvenamojoje vietoje yra susiradęs draugų, su kuriais jis praleidžia nemažai laiko, dalis jo draugų lanko darželį (duomenys neskelbtini), į kurį planuoja vesti T.. Nurodė, jog vaikas negalėtų pastoviai gyventi su tėvu dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir jo nestabilios emocinės būklės, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai iš (duomenys neskelbtini) institucijų. Ieškovė duomenų apie atsakovo pajamas ir turtinę padėtį neturi. Prašydama nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nesiekia ir nesieks tėvą atriboti nuo sūnaus, sudarys jam galimybes bendrauti su sūnumi, tačiau su sąlyga, kad jis pasiims vaiką ir bendraus su juo, būdamas blaivas ir visapusiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Nurodė, jog atsakovas nėra nutraukęs ryšių su sūnumi, tačiau bendraudamas su juo dažnai manipuliuoja, sukeldamas gailestį, lepindamas dovanomis ir pan., taip pat riboja ieškovės galimybes bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, galimai prieš ją nuteikinėja. Nurodė, jog tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, jog vaikas yra penkerių metų amžiaus, jo poreikiai nuolat didėja. Sūnaus vidutinių poreikių patenkinimui reikia apie 590 Eur per mėnesį: maistui – 180 Eur, būreliams, laisvalaikio užimtumui (koncertai, išvykos, renginiai, knygos, žaislai, kitos lavinimo priemonės ir pan.) 150 Eur, rūbams, avalynei – 120 Eur, vaistams, vitaminams, higienos priemonės – 40 Eur, dalis, tenkanti būsto išlaikymui – 100 Eur. Nurodė, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan. Ieškovė turi darbą, pastovias pajamas, todėl turi galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo, atsakovui paliekant 250 Eur dydžio išlaikymo dalį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi tik vieną išlaikytinį – sūnų T., todėl turėtų jam sudaryti ne tik būtinas sąlygas jo vystymuisi, bet geresnes nei vidutinės. Ieškovė nurodė, jog savo vardu yra įsigijusi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kuria galės vežioti T. į būrelius, o darželis (duomenys neskelbtini) yra visai šalia namų. Nurodė, jog ieškovei atsakovo turtinė padėtis nėra detaliai žinoma, jis pastovaus išlaikymo sūnui neteikia.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir skyrius) 2020 m. spalio 12 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės ir atsakovo šeima dėl vaiko teisių pažeidimų skyriui nėra žinoma. Nusiskundimų dėl nepilnamečio T. elgesio, auklėjimo ir priežiūros nėra gavęs. Skyriaus nuomone, motina A. Š. šiuo metu tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Todėl laikė, kad nepilnamečio T. F. gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. Š. šiuo metu geriausiai atitinka jo interesus. Nurodė, jog sutinka su ieškovės pozicija, kad, siekiant pilnai patenkinti sūnaus T. poreikius, per mėnesį tėvas D. F. turėtų skirti po 250 Eur periodinėms išmokoms, kadangi tai tinkama suma išlaikymui. Nurodė, jog abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, todėl prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai. Nurodė, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, nepažeis nepilnamečio interesų.
4. Atsakovas D. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės A. Š. ieškinį tenkino. Nustatė nepilnamečio T. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo D. F. išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2020 m. rugsėjo 10 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nurodė, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Nustatė tokią tėvo D. F. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. F. tvarką: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas T. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11–12 val. ir parveždamas T. į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį tarp 18–19 val.; 2) atsakovas švenčia su sūnumi šv. Kalėdas neporiniais metais, o šv. Velykas ir Naujus Metus poriniais metais, pasiimdamas T. pirmą šventės dieną tarp 11–12 val. ir parveždamas į jo gyvenamąją vietą šventės antrą dieną tarp 18–19 val. (esant vienos dienos šventei, parveždamas tos pačios dienos vakare tarp 17–18 val.); 3) atsakovas Tėvo dieną T. pasiima iš ryto tarp 11–12 val. ir parveža vakare tarp 18–19 val. (tai gali sutapti su paskirtu savaitgaliu); 4) atsakovas savo gimimo dieną švenčia su sūnumi artimiausią savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11–12 val. ir parveždamas T. į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį tarp 18–19 val. (tai gali sutapti ir su paskirtu savaitgaliu); 5) atsakovas T. gimimo dieną švenčia artimiausią šeštadienį po gimtadienio (tai gali sutapti su paskirta bendravimo diena), pasiimdamas T. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11–12 val. ir parveždamas T. į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 18–19 val. (jei tai nesutampa su paskirtu bendravimo savaitgaliu). Atsakovas taip pat gali ateiti T. pasveikinti jo gimimo dieną, kai ieškovė švęs su sūnumi viešoje vietoje. Atsakovas bus apie tai iš anksto (prieš 3 dienas) informuotas; 6) sūnaus T. vasaros atostogų metu atsakovas su sūnumi praleidžia 15 dienų, suderindamas konkretų laiką su ieškove; 7) esant T. pas atsakovą, atsakovas, ieškovei pareikalavus, suteikia visą reikšmingą informaciją apie T. (vaiko sveikatos būklė, buvimo vieta ir pan.), taip pat leidžia sūnui bendrauti su ieškove visomis galimomis susisiekimo (ryšio) priemonėmis; 8) atsakovas bendrauja su sūnumi tik būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Priteisė iš atsakovo 150 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ieškovei, 74,66 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Grąžino ieškovei 50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pavedimu.
6. Teismas nustatė, kad T. F., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. Š. ir atsakovo D. F. sūnus. Gimus sūnui šalys kartu gyveno (duomenys neskelbtini), santuokos sudarę nebuvo, abu augino ir išlaikė sūnų T. F., tačiau tarp šalių prasidėjus nesutarimams, konfliktams, grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė viena augina sūnų, atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda periodiškai, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
7. Vertindamas aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog šalys turi vieną nepilnametį sūnų T. F., gimusį (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo. Ieškovė nurodė, kad gimus sūnui, šalys gyveno kartu (duomenys neskelbtini), abu sūnų augino, tačiau tarp šalių kilus nesutarimams, ji su vaiku grįžo į (duomenys neskelbtini) ir šalių sūnus gyvena su ja (duomenys neskelbtini). Iš skyriaus išvados ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto teismas nustatė, kad ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) kambarių gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Name yra visi reikiami patogumai, švaru ir tvarkinga, vaikas turi savo kambarį, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, yra visi reikalingi namų apyvokos reikmenys, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Tarp ieškovės ir sūnaus yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, vaikas prisirišęs prie motinos. Atsakovas D. F. neprieštarauja, kad jo nepilnametis sūnus gyventų su motina. Teismo posėdyje skyriaus atstovė patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių sūnumi. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus T. F. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Teismas nurodė, jog, nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu su sūnumi bendrauja minimaliai, kada pats nori. Ji leidžia ir ateityje leis atsakovui matytis, bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau prašė nustatyti specialią bendravimo tvarką. Atsakovas prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos nereiškė, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, tenkino ieškovės prašymą ir nustatė jos pasiūlytą atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką. Teismas išaiškino, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
8. Vertindamas aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad T. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo poreikiai nuolat didėja. Šiuo metu jo vidutinių poreikių patenkinimui reikia apie 590 Eur per mėnesį: maistui – 180 eurų, būreliams, laisvalaikio užimtumui (koncertai, išvykos, renginiai, knygos, žaislai, kitos lavinimo priemonės ir pan.) 150 eurų, rūbams, avalynei – 120 eurų, vaistai, vitaminai, higienos priemonės – 40 eurų, dalis, tenkanti būsto išlaikymui – 100 eurų. Visiems žinomos faktinės aplinkybės, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan. Atsakovas prašomos priteisti sumos dydžio neginčijo. Skyriaus atstovė nurodė, jog sutinka, kad iš vaiko tėvo būtų priteista ieškovės prašoma suma. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta suma (250 Eur per mėnesį) yra reali ir būtina tokio amžiaus vaiko būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo priteisė 250 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Teismas nurodė, kad, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai.
Šalies argumentai
9. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, kad ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė procesinius dokumentus ir jų priedus teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turėjo sumokėti 150 Eur žyminį mokestį, kuris priteisiamas iš atsakovo ieškovei, teismas sprendė, kad žyminio mokesčio permoka ieškovei grąžintina. Teismas nurodė, jog patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis bei 6,66 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, jog ieškovė byloje patyrė 750 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos ieškovei iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas D. F. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo palikti nenagrinėtu, priteisti iš ieškovės atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, o priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, jų visetą, nepagrįstai neįvertino ir atmetė atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus ir argumentus, netinkamai vertino šalių paaiškinimus, sprendimą priėmė neišanalizavęs visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
1.2. Nors teismas skundžiamame sprendime ir nurodo, kad atsakovas neprieštaravo dėl to, jog jo nepilnametis sūnus gyventų su motina, tačiau nesudarė atsakovui galimybės ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vielos nustatymo išspręsti pasinaudojant mediacijos procedūra. Teismas priėmė ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tačiau neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija. Atsakovas negavo pranešimo dėl privalomosios mediacijos, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui būtų siūloma privaloma mediacija, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį. Teismas, priimdamas ieškovės ieškinį, nesilaikė privalomos ikiteisminės skundo nagrinėjimo tvarkos, toks trūkumas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nepasinaudojo nurodyta tvarka (pranešimo dėl ikiteisminės mediacijos išsiuntimas ne tuo adresu nėra tinkamas ikiteisminės skundo nagrinėjimo tvarkos laikymasis), negali būti pašalintas per trūkumų šalinimo institutą. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, ieškinio trūkumų nenustatė. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nenurodė motyvų dėl mediacijos nebuvimo, nors atsakovo atstovas ne kartą minėjo apie aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, jog apie nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su nepilnamečiu vaiku) sužinojo iš ieškovės, kuomet ji primygtinai teigė pastarajam apie tai, kad nepilnamečio vaiko iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasiimti negali. Teismas skundžiamame sprendime ne tik kad nenurodė nei vieno motyvo, tačiau teisminio proceso metu atsakovo atstovui uždavus klausimus ieškovei, kodėl jo atstovaujamasis negavo pranešimo dėl ikiteisminės mediacijos, ieškovės atstovė atsakė, kad svarbiausia, jog pranešimas buvo išsiųstas. Teismas savo iniciatyva ieškovei ar atsakovui neuždavė nei vieno klausimo, susijusio su ikiteismine mediacija ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
1.3. Teismas skundžiamame sprendime tik formaliai pakartojo ieškovės ieškiniu prašomos nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, nepagrįstai nurodė, kad atsakovas bendrauja su sūnumi, tik būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas piktnaudžiautų alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis.
Atsiliepimas
11. Ieškovė A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, nubausti atsakovą 3 000 Eur bauda, 50 procentų iš šios baudos paskiriant ieškovei, priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, priteisti iš atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo nepagrįstumo yra nesąžiningi ir nepagrįsti, kadangi apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, jog byloje yra pateikta pažyma apie privalomąją mediaciją, nenurodė, kodėl teismui pateikta pažyma iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus yra netinkama, tik akcentavo, kad jis negavo pranešimo. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išduotos pažymos matyti, kad tarnyba 2020 m. liepos 29 d. gavo A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su D. F. civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. 2020 m. rugpjūčio 4 d. tarnyba raštu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į D. F. (adresu (duomenys neskelbtini)) su prašymu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad teikiant šią pažymą, nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog D. F. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tarnyba, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, patvirtino, kad A. Š. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Ieškovė A. Š. į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 4 d. Prie ieškinio ir pridedamų dokumentų sąrašo nurodė, kad pridedama ir minėta pažyma, tačiau dėl techninės klaidos, jos atstovei siunčiant dokumentus per EPP, pažyma nebuvo prisegta, tačiau atsiųsta po keleto dienų. Jokių duomenų dėl pažymos neteisėtumo atsakovas nenurodė. Pažyma atsakovui buvo siųsta tokiu adresu, kokį jis nurodė tiek savo atskirajame, tiek apeliaciniame skunde. Atsakovas nepateikė atsakymo per 15 darbo dienų, teigdamas, kad negavo pranešimo, nors pranešimas jam buvo išsiųstas tinkamu adresu. Atsakovas bylos nagrinėjimo procese yra nesąžiningas, nesiekia ginčo išsprendimo, o tik vilkina procesą ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
2.2. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi, tik būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, kadangi tokia sąlyga labiausiai atitinka vaiko interesus. Atsakovas nepaneigė byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas naudoja smurtą bei vartoja alkoholį, nepateikė savo norimos bendravimo tvarkos. Pažymi, kad šalių sūnaus T. emocinė būsena pagerėjo, nustačius jo gyvenamąją vietą su motina, šią aplinkybę patvirtina pažyma iš T. darželio. Todėl teisėtu ir pagrįstu skundžiamu teismo sprendimu buvo pasiektas pagrindinis tikslas – apginti T. interesai.
Šalies argumentai
2.3. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo pasinaudota privalomąja mediacija, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad būtent atsakovas ja ir nepasinaudojo, o teismas byloje taikė kitas sutaikymo formas. Kadangi ieškovė buvo patyrusi fizinį ir psichologinį smurtą iš atsakovo, kuris tęsėsi nuo 2019 metų (duomenys neskelbtini) iki šiol (pridėti garso įrašai), ji nepageidavo teisminės mediacijos. Teismas visuose posėdžiuose akcentavo taikos sutarties sudarymą, aiškinosi šalių nuomonę dėl šio klausimo. Ieškovė visada sutiko ginčą spręsti taikiai, norėdama, kad ginčas būtų greičiau išspręstas ir apginti sūnaus interesai, darė nuolaidas atsakovui (atsisakė padidinto išlaikymo sūnui), o atsakovas tik apsimetė sutinkąs su taikiu ginčo sprendimu, prašė posėdžius atidėti, neva, taikos sutarties surašymui, bet sąmoningai nepasirašydamas savo paties pateiktų taikos sutarties projektų, taip vilkindamas bylos nagrinėjimą. Atsakovo atstovo prašymu 2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje aptarus taikos sutarties sąlygas, teismas padarė pertrauką, leisdamas šalims pasirašyti taikos sutartį, kurios pats atsakovas, pateikęs taikos sutarties projektą, nepasirašė, tik vėl užvilkino bylos nagrinėjimą. Atsakovo prašymu 2020 m. gruodžio 9 d. teismas pakeitė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė maksimalią atsakovo prašomą bendravimo tvarką, kurios atsakovas nevykdė, taip pažeisdamas sūnaus interesus. Teismas, atsakovui nepateikus įrodymų apie turtinę padėtį, savo iniciatyva surinko įrodymus. Pats atsakovas nesiekė taikiai išspręsti bylą, iki šiol nėra žinoma jo pozicija dėl bylos esmės. Jo tikslas buvo vilkinti procesą, tokiu būdu darant ieškovei psichologinį spaudimą dėl jų tarpusavio santykių bei siekiant savo asmeninių interesų (2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje atsakovas sutiko pasirašyti taikos sutartį, jei ieškovė atsisakys patikslinto ieškinio reikalavimo. Ieškovei atsisakius reikalavimo, atsakovas taikos sutarties nepasirašė.).
2.4. Apeliantas pažeidė pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nesuformulavo teismui savo pozicijos dėl bylos esmės, nepateikė priešieškinio, kurio pateikimui prašė teismą nustatyti terminą, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį bei kitų paties nurodytų įrodymų (2021 m. kovo 3 d. informacinė pažyma), visada siekė atidėti teismo posėdžius, nepateikdamas pateisinančių dokumentų (2021 m. kovo 30 d. prašymas arba teikdamas prašymą be pagrindo – 2021 m. balandžio 21 d.). Teismui 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje nustačius terminą pateikti įrodymus iki 2021 m. kovo 22 d., atsakovas nepateikė jokių įrodymų. 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas sutiktų su ieškiniu, jei būtų dar labiau išplėsta bendravimo tvarka, kad galima taikos sutartis. Ieškovės atstovė kreipėsi į atsakovą dėl su abiejų šalių aptartos bendravimo tvarkos bei kitais klausimais, tačiau atsakovas, nei jo atstovas neatsiliepė į pasiūlymą (pridedamas susirašinėjimas). 2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas sutiktų su visais ieškovės reikalavimais, jei ieškovė atsisakytų patikslinto ieškinio (dėl didesnio išlaikymo priteisimo). 2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje ieškovei atsisakius reikalavimo, atsakovo atstovas prašė teismo posėdį atidėti taikos sutarčiai surašyti, tačiau po padarytos pertraukos, atsakovas pats pateikęs taikos sutarties projektą (pridedamas), taikos sutarties nepasirašė, nenurodydamas jokių motyvų. Atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir teismui tenkinus jo prašymą, nevykdė 2020 m. gruodžio 9 d. teismo priimtų laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo su sūnumi – su sūnumi beveik nebendravo, taip darydamas žalą vaiko interesams. Tai patvirtina ieškovės pateikta informacija teismui, kurios atsakovas nepaneigė (pridedama naujausia informacija apie laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo vykdymą). Atsakovui visiškai nerūpi sūnaus interesai, sūnus T. atsakovui yra tik manipuliacijos įrankis, siekiant priversti ieškovę gyventi kartu su juo. Todėl atsakovo nurodyti argumentai dėl privalomosios mediacijos yra tik deklaratyvaus pobūdžio, be to ir visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, pateikti nesąžiningai naudojantis savo procesinėmis teisėmis.
2.5. Atsakovo prašymas apeliaciniame skunde – palikti ieškinį nenagrinėtą, reiškia, kad jis nori bylinėjimosi procesą pradėti iš naujo, kad jam nerūpi tas faktas, jog jo sūnaus gyvenime atsirado stabilumas ir apibrėžtumas, pagerėjo sūnaus emocinė būklė (pridedama pažyma iš T. darželio), t. y. jam visiškai nerūpi vaiko interesai. O vienintelis atsakovo tikslas, kaip rodo visas bylos procesas, pridėti garso įrašai (2020 m. spalio 8 d.), išspręsti savo asmeninius santykius su ieškove, manipuliuodamas sūnumi. Kadangi atsakovas teismui pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą, todėl jam turėtų būti paskirta bauda, 50 procentų šios baudos paskiriant ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliantas 2021m. spalio 19 d. pateikė naują įrodymą – 2020 m. rugpjūčio 14 d. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi įrodinėja aplinkybę, kad tuo metu, kai jam buvo siunčiamas pranešimas apie mediaciją, jis tuo adresu negalėjo gyventi, nes jo motina N. B. dar nebuvo sudariusi šio turto pirkimo–pardavimo sutarties. Nurodo, kad šio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, nes N. B. buvo išvykusi, o sutarties originalo atsakovas pateikti negalėjo.
14. Ieškovė prie atsiliepimų į apeliacinį skundą ir atsakovo prašymą dėl naujo įrodymo taip pat pateikė naujus įrodymus – duomenis apie tai, kaip atsakovas 2020–2021 metais vykdė teismo nustatytą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, pažymą iš (duomenys neskelbtini) apie T. F. emocinę būklę, šalių atstovų susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl taikos sutarties šioje byloje sudarymo, 2021 m. balandžio 26 d. taikos sutarties projektą ir 2020 m. birželio mėnesio pokalbio su atsakovu garso įrašą.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Apelianto teikiamas įrodymas – 2020 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis – yra susijęs su apeliacinio skundo ginčo dalyku, kita šalis turėjo galimybę pasisakyti dėl jo prijungimo, todėl šis įrodymas priimamas ir vertinamas.
17. Ieškovės teikiami įrodymai – duomenys, kaip atsakovas 2020–2021 metais vykdė teismo nustatytą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, pažyma iš (duomenys neskelbtini) apie T. F. emocinę būklę, šalių atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl taikos sutarties šioje byloje sudarymo, 2021 m. balandžio 26 d. taikos sutarties projektas – neturi esminės reikšmės nagrinėjant apeliacinį skundą, 2020 m. birželio mėnesio pokalbio su atsakovu garso įrašas nėra informatyvus, todėl šiuos įrodymus teismas atsisako priimti.
18. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovė nepasinaudojo privalomąja mediacija.
19. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. F. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Taigi, ieškovė pateikė ieškinį ginčo teisena, kylantį iš šeimos santykių.
21. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
22. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio1 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
23. Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad Tarnybai teikiamame ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas.
24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog byloje yra ieškovės atstovės 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikta Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos (Nr. DOK-34008), kurioje nurodyta, kad Tarnybai A. Š. pateikė 2020 m. liepos 29 d. prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), prašymo tikslas vykdyti privalomąją mediaciją, sprendžiant ginčą su kita ginčo šalimi. Pareiškėjas (-a) nurodė, kad kita ginčo šalis yra D. F., o mediacija reikalinga dėl išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. 2020 rugpjūčio 4 d. Tarnyba raštu kreipėsi į kitą ginčo šalį adresu (duomenys neskelbtini) su prašymu ne vėliau kaip per Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad teikiant šią pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo, todėl laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tarnyba pažymoje patvirtino, kad pareiškėja (ieškovė) įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
25. Tarnyba prašymą dėl sutikimo D. F. išsiuntė ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė, teikdama apeliacinėje instancijoje atsiliepimą dėl naujai atsakovo pateikto įrodymo, nurodė, kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), gyveno jau nuo 2020 metų birželio–liepos mėnesio, nors butas oficialiai dar nebuvo nupirktas. Ieškovė ir atsakovas grįžo iš užsienio 2020 metų gegužės mėnesį, ieškovė apsigyveno pas savo tėvus, atsakovas – pas savo motiną su patėviu (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat patvirtino, jog tuo laikotarpiu minėtame bute būdavo ir šalių sūnus T., kurį ieškovė ir jos tėvas Z. Š. iš ten ir pasiimdavo, taip pat ir pati ten ne kartą yra lankiusis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovas, grįžęs iš užsienio, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina ir tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas teigė, jog atsakovas negavo pranešimo dėl mediacijos, tačiau neįrodinėjo aplinkybės, kad 2020 m. liepos mėnesį adresu (duomenys neskelbtini), jis negyveno. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas motinos pirktame bute apsigyveno anksčiau negu buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Jei atsakovas minėtu adresu nebūtų gyvenęs, ieškovė nebūtų turėjusi galimybės Tarnybai nurodyti tikslų adresą turto, kurį atsakovo motina dar tik ketino įsigyti ateityje.
26. Nustačius, kad pranešimas D. F. dėl mediacijos buvo išsiųstas tinkamu adresu, konstatuotina, jog ieškovė išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka pasinaudojo tinkamai, todėl teismas ieškinį priėmė pagrįstai. Ieškovė įvykdė įstatymo nustatytą pareigą kreiptis dėl privalomos mediacijos vykdymo, Tarnyba pranešimą atsakovui dėl mediacijos siuntė jo gyvenamosios vietos adresu, o kad atsakovas nepasiėmė pranešimo iš pašto, atsakomybė tenka pačiam atsakovui. Taip pat pabrėžtina, kad teismas gali pasiūlyti šalims pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui. Byloje šalims ne kartą buvo sudaryta galimybė tartis taikiu būdu, tačiau šalims nepavyko rasti kompromiso, todėl teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą.
27. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką jis gali bendrauti su vaiku tik neapsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog akivaizdu, kad vaiko bendravimas su apsvaigusiu nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų tėvu keltų grėsmę vaiko saugumui, tačiau, jeigu ir pats atsakovas neketina bendrauti su vaiku būdamas apsvaigęs, tai tik patvirtina, kad tokio turinio bendravimo tvarkos reikalavimas atsakovo teisių nepažeidžia ir kartu dar labiau apsaugo vaiko interesus.
29. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Sprendimas priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
30. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Apeliaciniame skunde atsakovas abstrakčiai nurodo teismo padarytus pažeidimus, tačiau nenurodo, kokius konkrečiai įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas (kokius įrodinėjimo principus pažeidė, kokius konkrečiai įrodymus vertino netinkamai, kokių faktinių aplinkybių neišanalizavo, kokias teisės normas netinkamai pritaikė ir nuo kokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nukrypo), todėl apeliacinė instancija plačiau dėl to nepasisako.
31. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovui skirti CPK 95 straipsnio pagrindu baudą už piktnaudžiavimą procesu.
32. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
33. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
34. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
35. Ieškovės prašymas skirti baudą grindžiamas tuo, kad atsakovas pažeidė pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai. Atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nesuformulavo teismui savo pozicijos dėl bylos esmės, nepateikė priešieškinio, kurio pateikimui prašė teismą nustatyti terminą, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį bei kitų paties nurodytų įrodymų, visada siekė atidėti teismo posėdžius, nepateikdamas pateisinančių dokumentų. Kelis kartus nurodė, kad sutinka sudaryti taikos sutartį, tačiau vėliau arba neatsiliepė į ieškovės atstovės teikiamą pasiūlymą, arba taikos sutarties nepasirašė, nenurodydamas jokių motyvų. Atsakovas nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą. Jo prašymas apeliaciniame skunde – palikti ieškinį nenagrinėtą, reiškia, kad jis nori bylinėjimosi procesą pradėti iš naujo, kad jam nerūpi tas faktas, jog jo sūnaus gyvenime atsirado stabilumas ir apibrėžtumas, pagerėjo sūnaus emocinė būklė, t. y. jam visiškai nerūpi vaiko interesai.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomi atsakovo veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas, taip pat nurodytų veiksmų atlikimas, dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad šalies teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių. Asmens teisė į apeliaciją yra ypatingai svarbi teisė, siekiant teisingo teismo sprendimo, todėl vertintina, kad ieškovas įgyvendino savo teisę teikti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, todėl ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).
37. Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias procesinės ir materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteisiamos 270 Eur apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Eur (du šimtai septyniasdešimt eurų) išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.