Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-164-470/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-29
Bylos Nr.: e2-164-470/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02218-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Snaigė Juknevičienė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: D. F.
Advokatai: Henrikas Ratautas, Aldona Sakalauskienė

Civilinė byla Nr. e2-164-470/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02218-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.1.1.2.11; 3.1.7.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,sekretoriaujant Redai Narijauskienei,dalyvaujant ieškovei A. Š., jos atstovei advokatei Aldonai Sakalauskienei,atsakovo D. F. atstovui advokato padėjėjui Henrikui Ratautui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sandrai Runtienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui D. F. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus T. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. Š.; priteisti iš atsakovo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui T. F., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 250,00 eurų nuo ieškinio pateikimo dienos iki T. pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka disponuos uzufrukto teise sūnaus motina A. Š.; nustatyti atsakovo D. F. ir jo sūnaus T. F. tokią bendravimo tvarką:

1) atsakovas bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas T. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11-12 val. ir parveždamas T. į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį tarp 18-19 val.;

2) atsakovas švenčia su sūnumi Šv. Kalėdas neporiniais metais, o Šv. Velykas ir Naujus Metus poriniais metais, pasiimdamas T. pirmą šventės dieną tarp 11-12 val. ir parveždamas į jo gyvenamąją vietą šventės antrą dieną tarp 18-19 val. (esant vienos dienos šventei, parveždamas tos pačios dienos vakare tarp 17-18 val.);

3) atsakovas Tėvo dieną T. pasiima iš ryto tarp 11-12 val. ir parveža vakare tarp 18-19 val. (tai gali sutapti su paskirtu savaitgaliu);

4) atsakovas savo gimimo dieną švenčia su sūnumi artimiausią savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11-12 val. ir parveždamas T. į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį tarp 18-19 val. (tai gali sutapti ir su paskirtu savaitgaliu).

5) atsakovas T. gimimo dieną švenčia artimiausią šeštadienį po gimtadienio (tai gali sutapti su paskirta bendravimo diena), pasiimdamas T. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11-12 val. ir parveždamas T. į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 18-19 val. (jei tai nesutampa su paskirtu bendravimo savaitgaliu). Atsakovas taip pat gali ateiti T. pasveikinti jo gimimo dieną, kai ieškovė švęs su sūnumi viešoje vietoje. Atsakovas bus apie tai iš anksto (prieš 3 dienas) informuotas;

6) sūnaus T. vasaros atostogų metu atsakovas su sūnumi praleidžia 15 dienų, suderindamas konkretų laiką su ieškove;

7) esant T. pas atsakovą, atsakovas, ieškovei pareikalavus, suteikia visą reikšmingą informaciją apie T. (vaiko sveikatos būklė, buvimo vieta ir pan.), taip pat leidžia sūnui bendrauti su ieškove visomis galimomis susisiekimo (ryšio) priemonėmis;

8) atsakovas bendrauja su sūnumi tik būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu D. F. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį Jungtinėje Karalystėje, Londono mieste 2015-2019 metais. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. F.. 2016 metais tarpusavio santykiai pablogėjo, prasidėjo įvairūs nesutarimai. Vaikų teises ginančios institucijos pradėjo stebėti jų šeimą, nes ji daug kartų kreipėsi pagalbos į policiją ir į institucijas, ginančias vaikų teises. Po pastovių konfliktų šeimoje buvo įpareigota neturėti jokių ryšių su atsakovu, nes tai pažeidžia T. teises. 2020-04-21 Didžiojoje Britanijoje buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo T. gyvenamoji vieta buvo patvirtinta su ieškove, o ji įpareigota nebendrauti su atsakovu, esant kartu T. Atsakovui dėl fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla Didžiojoje Britanijoje, sprendimas dar nepriimtas. Šiuo metu tiek ji, tiek atsakovas yra sugrįžę į Lietuvą. Gyvena su tėvais, tėvų namuose deklaruota jos ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, tačiau planuoja išsinuomoti butą ir gyventi atskirai. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), bute. Sūnus T. lanko privatų darželį „(duomenys neskelbtini)“. Su atsakovu gyvena atskirai ir neturi ketinimų atstatyti faktinius šeiminius santykius. Esant tokiai situacijai, atsirado neapibrėžtumas ir nesutarimai dėl bendravimo su vaiku. Nors sūnaus gyvenamoji vieta faktiškai bei minėto 2020-04-21 Susitarimo pagrindu visada buvo ir yra su ieškove, atsakovas pradėjo riboti jos teises, diktuodamas savo valią, statydamas įvairias sąlygas, pasiimdamas sūnų savo nuožiūra, neleisdamas jai vežti sūnaus į darželį ir pan. Taip darydamas, bando įtikinti gyventi kartu su juo, kad taip būtų geriausia sūnui, tačiau, faktiniai šeiminiai santykiai yra negrįžtamai nutrūkę. Dėl tokių atsakovo ribojimų, vienasmeniškų sprendimų dėl sūnaus, ji nebegali tinkamai planuoti savo laiko, nebegali tęsti sūnaus ugdymo tose srityse (šokiai, baseinas, futbolas), kur jis buvo ugdomas Didžiojoje Britanijoje. Dėl šių faktinių aplinkybių atsirado pagrindas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką bei išlaikymą.

Mano, kad ji T. yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas: T. turi atskirą kambarį, kuriame yra reikalingi vaikui baldai, žaislai, lavinimo priemonės. T. lanko privatų darželį, yra tinkamai ugdomas, papildomai planuoja Alytuje leisti jį gatvės šokius, baseiną ir savigynos užsiėmimus. Taip pat yra gavusi vietą valstybiniame darželyje „(duomenys neskelbtini)“, todėl ves T. į šį darželį, kuris yra šalia gyvenamosios vietos. Ieškovės turtinė padėtis, gaunamos pajamos leidžia tinkamai pasirūpinti T. turtiniais ir kitais interesais. Dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal terminuotą darbo sutartį projektų vadove. T. su motina gyvena nuo gimimo. Jų tarpusavio ryšys yra susiformavęs. T. yra patyręs nemažai streso dėl atsakovo netinkamo elgesio su ja ir kartais su juo, dažnai matė ir mato atsakovą neblaivų, išbalansuotą, tačiau tėvui jaučia gailestį. T. pagrindinė kalba yra anglų, su juo bendrauja abiem kalbomis, tačiau skatina neužmiršti ir anglų kalbos, tuo tarpu atsakovo gyvenamoje aplinkoje nebūtų kam palaikyti T. turimų kalbos įgūdžių. T. gyvenamojoje vietoje yra susiradęs draugų, su kuriais jis praleidžia nemažai laiko, dalis jo draugų lanko darželį ,,(duomenys neskelbtini)“, į kurį planuoja vesti T.

Iš esmės T. negalėtų pastoviai gyventi su tėvu dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir jo nestabilios emocinės būklės. Tą iš dalies tvirtina pridedami rašytiniai įrodymai iš Didžiosios Britanijos institucijų. Apie atsakovo pajamas, turtinę padėtį duomenų neturi. Prašydama nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nesiekia ir nesieks tėvą atriboti nuo sūnaus, todėl sudarys jam galimybes bendrauti su sūnumi, tačiau su sąlyga, kad jis pasiims T. ir bendraus su juo, būdamas blaivas ir visapusiškai atsižvelgdamas į T. interesus.

Atsakovas nėra nutraukęs ryšių su sūnumi, tačiau, bendraudamas su juo dažnai manipuliuoja, sukeldamas gailestį, lepindamas dovanomis ir pan., taip pat riboja ieškovės galimybes bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, galimai prieš ją nuteikinėja. Kad nekiltų ginčas ateityje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi, manau, tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką.

T. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo poreikiai nuolat didėja. Šiuo metu jo vidutinių poreikių patenkinimui reikia apie 590,00 eurų per mėnesį: maistui – 180,00 eurų, būreliams, laisvalaikio užimtumui (koncertai, išvykos, renginiai, knygos, žaislai, kitos lavinimo priemonės ir pan.) 150,00 eurų, rūbams, avalynei – 120,00 eurų, vaistai, vitaminai, higienos priemonės – 40,00 eurų, dalis, tenkanti būsto išlaikymui – 100,00 eurų. Tai yra visiems žinomos faktinės aplinkybės, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan. Ieškovė turi darbą, pastovias pajamas, todėl turi galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo, atsakovui paliekant 250,00 eurų dydžio išlaikymo dalį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi tik vieną išlaikytinį - sūnų T., todėl turėtų jam sudaryti ne tik būtinas sąlygas jo vystymuisi, bet geresnes sąlygas nei vidutinės. Savo vardu yra įsigijusi transporto priemonę Volkswagen Tiguan, kuria galės vežioti T. į būrelius, o darželis „(duomenys neskelbtini)“ yra visai šalia namų. Atsakovo turtinė padėtis nėra detaliai žinoma, atsakovas pastovaus išlaikymo sūnui neteikia.

Atsakovas D. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jo atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametis vaikas nuolat gyveno su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Priešingai, nei teigia ieškovė, pastaroji paliko sūnų ir išvažiavo į Jungtinę Karalystę, kur, kaip ji nurodė, „tvarkėsi savo darbo reikalus“. Pažymėtina, kad atsakovas buvo paliktas nežinioje, t. y. ieškovė nesakė kada sugrįš į Lietuvą, taip pat nepalaikė jokio ryšio nei su atsakovu, nei su sūnumi. Vaikas, po to, kai 2020-05-24 atsakovas su ieškove grįžo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, nepertraukiamai gyveno tik su atsakovu. Svarbu paminėti, kad atsakovas vienas rūpinosi vaiko ikimokykliniu ugdymu ir pasirašė sutartį su privačiu lopšeliu-darželiu „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus ir toliau lanko šį lopšelį-darželį, o už privataus lopšelio-darželio paslaugas apmoka tik atsakovas. Svarbi aplinkybė yra ta, kad sūnus lopšelį darželį pradėjo lankyti nuo 2020-07-07. Atsakovas niekada nepiktnaudžiavo tėvo valdžia, tačiau visada leisdavo motinai pasiimti vaiką. Kadangi ieškovės ilgą laiko tarpą nebuvo Lietuvoje, todėl jai grįžus pastaroji pasiėmė vaiką. Po kiek laiko atsakovas susisiekė su ieškove, nors ieškovė vengė bendravimo su atsakovu, kuriam buvo pasakyta, kad su vaiku bendrauti šiuo metu jam ieškovė neleis, neva vaikas šiuo metu nenori. Po kurio laiko tapo neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė delsė ir atsakovui neleido bendrauti su vaiku. Ieškovė piktnaudžiavo motinos valdžia, darė dirbtinas kliūtis neleisdama susitikti su vaiku iki kol teismas priėmė nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Kaip jau buvo minėta, vaikas su atsakovu gyveno nuo tada, kai jis su ieškove grįžo iš Jungtinės Karalystės, t. y. nuo 2020-05-25.

Be to, ieškovė nurodo, kad po pastovių konfliktų šeimoje ji buvo įpareigota neturėti jokių ryšių su atsakovu, nes tai pažeidžia nepilnamečio sūnaus teises. Ieškovė nurodo ir aplinkybę, kad 2020-04-21 Didžiojoje Britanijoje buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo patvirtinta pas ieškovė, o pastaroji įpareigota nebendrauti su atsakovu, esant kartu sūnui. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovui dėl fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla Didžiojoje Britanijoje, o sprendimas dar nepriimtas. Kaip matyti iš ieškovės pateikiamų argumentu, ji išskirtinai remiasi aplinkybėmis, jog, neva atsakovas yra smurtautojas, o nepilnamečiui sūnui tai yra nesaugi aplinka augti ir deramai vystytis kaip asmenybei. 2020-10-20 Romfordo magistratų teisme įvyko paskutinis teismo posėdis baudžiamojoje byloje, kur buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis atsakovo atžvilgiu. Paminėtina aplinkybė, kad atsakovas niekuomet nėra teistas, o taip pat ir už smurtą artimoje aplinkoje. Be to, atsakovas Didžiojoje Britanijoje ketina su pareiškimu kreiptis į prokuratūrą dėl ieškovės melagingo pranešimo/įskundimo apie nebūtą nusikaltimą.

Ieškovės atstovė advokatė Aldona Sakalauskienė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bandė tartis dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau su atsakovu taikiai susitarti nepavyko.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą ir Skyriaus atstovė Sandra Runtienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Skyriui ieškovės ir atsakovo šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Skyrius nusiskundimų dėl nepilnamečio T. elgesio, auklėjimo ir priežiūros nusiskundimų nėra gavęs. Skyrius duomenų apie tai, kad motina A. Š. šiuo metu netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku T. neturi. Skyriaus nuomone, motina A. Š. šiuo metu tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad nepilnamečio T. F. gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. Š. šiuo metu geriausiai atitinka jo interesus. Ieškovė teigia, kad pilnai patenkinti sūnaus T. poreikius per mėnesį tėvas D. F. turėtų skirti po 250,00 Eur periodinėms išmokoms. Su tokia ieškovės pozicija Skyrius sutinka, mano, kad tai tinkama suma išlaikymui. Skyriaus nuomone abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, ir prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai. Taip pat atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad ieškovės A. Š. siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, nepažeis nepilnamečio interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. F., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. Š. ir atsakovo D. F. sūnus. Gimus sūnui šalys kartu gyveno Jungtinėje Karalystėje, santuokos sudarę nebuvo, abu augino ir išlaikė savo sūnų T. F., tačiau tarp šalių prasidėjus nesutarimams, konfliktams, grįžo gyventi į Lietuvą. Ieškovė viena augina sūnų, atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda periodiškai, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį sūnų T. F., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė nurodo, kad gimus sūnui, šalys gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, abu sūnų augino, tačiau tarp šalių kilus nesutarimams, ji su vaiku grįžo į Lietuvą ir šalių sūnus gyvena su ja (duomenys neskelbtini). Iš Skyriaus išvados ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena 5 kambarių gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Name yra visi reikiami patogumai, švaru ir tvarkinga, vaikas turi savo kambarį, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, yra visi reikalingi namų apyvokos reikmenys, vaikui sudarytos tinkamo sąlygos augti ir vystytis. Tarp ieškovės ir sūnaus yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, vaikas prisirišęs prie motinos. Atsakovas D. F. neprieštarauja, kad jo nepilnametis sūnus gyventų su motina, teismo posėdyje Skyriaus atstovė patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių sūnumi, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių nepilnamečio sūnaus T. F. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu su sūnumi bendrauja minimaliai, tuomet kada pats nori. Ji leidžia ir ateityje leis atsakovui matytis, bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau prašo nustatyti specialią bendravimo tvarką. Atsakovas prieštaravimo dėl bendravimo tvarkos nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovės prašymą ir nustato jos pasiūlytą atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 642,00 Eur, atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad T. yra penkerių metų amžiaus, jo poreikiai nuolat didėja. Šiuo metu jo vidutinių poreikių patenkinimui reikia apie 590 eurų per mėnesį: maistui - 180 eurų, būreliams, laisvalaikio užimtumui (koncertai, išvykos, renginiai, knygos, žaislai, kitos lavinimo priemonės ir pan.) 150 eurų, rūbams, avalynei - 120 eurų, vaistai, vitaminai, higienos priemonės - 40 eurų, dalis, tenkanti būsto išlaikymui - 100 eurų. Tai yra visiems žinomos faktinės aplinkybės, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan. Atsakovas prašomos priteisti sumos dydžio neginčijo. Skyriaus atstovė nurodė, jog sutinka, kad iš vaiko tėvo būtų priteista ieškovės prašoma suma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma (250,00 Eur) per mėnesį yra reali ir būtina tokio amžiaus vaiko būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteistinas 250,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 200,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė procesinius dokumentai ir jų priedus teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo sumokėti 150,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteisiamas iš atsakovo ieškovei. Žyminio mokesčio permoka ieškovei grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 68,00 Eur (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) bei 6,66 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Ieškovė taip pat patyrė 750,00 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, 282 straipsniais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio T. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. F., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2020 m. rugsėjo 10 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, tokią tėvo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. F., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

3) atsakovas Tėvo dieną T. pasiima iš ryto tarp 11-12 val. ir parveža vakare tarp 18-19 val. (tai gali sutapti su paskirtu savaitgaliu);

6) sūnaus T. vasaros atostogų metu atsakovas su sūnumi praleidžia 15 dienų, suderindamas konkretų laiką su ieškove;

8) atsakovas bendrauja su sūnumi tik būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

Priteisti iš atsakovo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur žyminio mokesčio ir 750,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 74,66 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pavedimu (viso sumokėta 200,00 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

TeisėjaSnaigė Juknevičienė