- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-1742-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02218-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- D. F.
- Ieškovas
- A. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. F. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui D. F. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko T. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja bei atsakovo D. F. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. F. tvarką.
2. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko padėtis nėra stabili, jis būna pas kiekvieną iš tėvų neapibrėžtą laiką, dėl ko tarp jų su atsakovu kyla nesutarimai, kurių ne visada pavyksta nuslėpti nuo vaiko. Toks neapibrėžtumas kenkia jo interesams: sutrinka dienos režimas, kas kelintą dieną miega ne savo lovoje, tampa išbalansuota mityba, sudėtinga būna išruošti į darželį, nes dalis rūbų būna palikti pas atsakovą ir pan. Atsakovas pasiima vaiką visai neatsižvelgdamas į jų suplanuotą laiką ir užimtumą. Atsakovas kartais vaikui neleidžia grįžti pas ieškovę, nors vaikas verkia ir prašo. Atsakovas vaiko akivaizdoje rodė ieškovę kaip blogą mamą, kuri nepasilieka kartu gyventi su atsakovu. Tokiais ir panašiai būdais atsakovas primeta jai ir vaikui savo valią, manipuliuoja situacija, dėl to iš esmės pažeidžia vaiko interesus. T. yra labai jautrus, elgiasi kartais agresyvokai, tai yra pasekmė vaiko padėties neapibrėžtumo ir ieškovės su atsakovu santykių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Teismas iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje nustatė nepilnamečio T. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. Š., nustatė atsakovo D. F. laikiną bendravimo su nepilnamečiu T. F., gimusio (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas D. F. bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas T. F. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 11–12 val. ir parveždamas T. F. į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį tarp 18–19 val.
4. Teismas nustatė, kad nepilnametis šalių vaikas T. F. gyvena su ieškove. Šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nuolat kyla konfliktai, kurie kenkia nepilnamečio vaiko psichinei ir emocinei būsenai, dėl to, siekiant laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, išvengti šalių konfliktinių situacijų, galinčių neigiamai veikti vaiko emocinę būklę, taip pat užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime, teismas padarė išvadą, jog yra būtina nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina ir laikiną konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės pateikto bendravimo tvarkos pasiūlymo pagrįstumo, pabrėžė, kad laikinos bendravimo tvarkos tikslas yra užtikrinti nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą ir išlaikyti jų tarpusavio ryšio tęstinumą. Duomenų apie tai, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku galėtų pažeisti jo teises ir teisėtus interesus, byloje esančiais duomenimis nenustatė. Teismo vertinimu, tokia atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka yra pakankama šios bylos nagrinėjimo metu užtikrinanti tiek mažamečio vaiko teises, tiek atsakovo, kaip tėvo, teises ir pareigas, numatytas CK 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalyse (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas D. F. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo palikti nenagrinėtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas konstatuodamas, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su motina, rėmėsi tik deklaratyviais, niekuo nepagrįstais ieškovės teiginiais. Nepilnametis vaikas nuolat gyveno su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Priešingai, nei teigia ieškovė, pastaroji paliko sūnų ir išvažiavo į Jungtinę Karalystę, kur, kaip ji nurodė, „tvarkėsi savo darbo reikalus“. Atsakovas buvo paliktas nežinioje, ieškovė nesakė kada sugrįš į Lietuvą, taip pat nepalaikė jokio ryšio nei su atsakovu, nei su sūnumi. Šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra pateiktas prašymas suteikti informaciją apie ieškovės skydžius į užsienio valstybes. Vaikas, po to, kai 2020 m. gegužės 24 d. atsakovas su ieškove grįžo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, nepertraukiamai gyveno tik su atsakovu. Atsakovas vienas rūpinosi vaiko ikimokykliniu ugdymu ir pasirašė sutartį su privačiu lopšeliu-darželiu „duomenys neskelbtini“. Sūnus ir toliau lanko šį lopšelį-darželį, o už privataus lopšelio-darželio paslaugas apmoka tik atsakovas. Sūnus lopšelį darželį pradėjo lankyti nuo 2020 m. liepos 7 d. Atsakovas niekada nepiktnaudžiavo tėvo valdžia, visada leisdavo motinai pasiimti vaiką. Kadangi ieškovės ilgą laiko tarpą nebuvo Lietuvoje, todėl jai grįžus pastaroji pasiėmė vaiką. Po kiek laiko atsakovas susisiekė su ieškove, nors ieškovė vengė bendravimo su atsakovu, kuriam buvo pasakyta, kad su vaiku bendrauti šiuo metu jam ieškovė neleis, neva vaikas šiuo metu nenori. Po kurio laiko tapo aišku, dėl kokių priežasčių ieškovė delsė ir atsakovui neleido bendrauti su vaiku, nes 2020 m. rugsėjo 11 d. atsakovas, vykdamas pasiimti vaiko iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sulaukė skambučio iš ieškovės advokatės, kuri pasakė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. yra priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė piktnaudžiavo motinos valdžia, darė dirbtinas kliūtis neleisdama susitikti su vaiku iki kol teismas priėmė nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
6.2. Ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija. Atsakovas negavo jokio pranešimo dėl privalomosios mediacijos. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovui būtų siūloma privaloma mediacija. Ieškovė kreipėsi į teismą nepasinaudojusi privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovo D. F. atskirąjį skundą ieškovė A. Š., atstovaujama advokatės A. S., prašo atsakovo D. F. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Tarp šalių yra ginčas dėl T. gyvenamosios vietos nustatymo, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą. Byloje pateiktas oficialus rašytinis įrodymas, t. y. 2020 m. balandžio 21 d. Jungtinės Karalystės institucijos ir ieškovės susitarimas, kuriuo buvo susitarta dėl T. gyvenamosios vietos (globos) ir ieškovės elgesio su atsakovu, t. y. neleisti atsakovui bendrauti su T. vaiko gyvenamojoje vietoje, o atsakovui apsilankius, kviesti policiją. Atsakovas yra kaltinamas dėl fizinio smurto ieškovės atžvilgiu, Jungtinėje Karalystėje vyksta šios bylos nagrinėjimas. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą, rėmėsi ir pateiktais rašytiniais įrodymais, o ne vien ieškovės teiginiais.
7.2. Atsakovui buvo leista su T. praleisti atostogas Lietuvoje, tačiau, iki galo nepasitikėdama atsakovu, ieškovė vyko kartu su jais į Lietuvą (lėktuvo bilietai) ir numačiusi, kad Lietuvoje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams nežinant situacijos, atsakovas galės manipuliuoti T. Taip ir atsitiko. Su ieškove nepasitaręs, atsakovas sudarė sutartį su privačiu darželiu, tik savo nuožiūra leisdavo T. pas ieškovę, griežtai neleisdavo ieškovei T. vežti į darželį, vaiko akivaizdoje liepdavo ieškovei gyventi su juo, nors šalių santykiai yra seniai nutrūkę, tiesiog ieškovei primetė savo valią. Taigi, šios aplinkybės netvirtina T. gyvenamosios vietos pas atsakovą, o besąlygišką valios primetimą ir manipuliavimu situacija bei vaiku, tą patvirtina ieškovės susirašinėjimas su atsakovu bei pridedamas garso įrašas Nr.1. Savo teisių gynimo būdą ieškovė pasirinko kreipimąsi į teismą, nes jokie pokalbiai, prašymai atsakovo neveikė. Ieškovė yra patyrusi smurtą iš atsakovo, todėl mediacija gali būti abejotina priemonė, be to šalys yra išnaudoję privalomąją meditaciją.
7.3. Ieškovė iš tiesų darbo reikalais turėjo išvykti į Jungtinę Karalystę, kadangi dirbo užsienio įmonėje, bei sutvarkyti kitus reikalus, susijusius su išsikraustymu iš buto, kadangi ieškovė nusprendė gyventi Lietuvoje. Tai buvo nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 23 d. Dėl to ieškovė tarėsi su atsakovu, prašė jo prižiūrėti T., nebuvo jokio neatsakingumo nei T., nei atsakovo atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės lėktuvo bilietai, pirkti su atsakovo banko kortele, tiek pokalbių išklotinės, nuotraukos, vaizdo įrašas, kai atsakovui ieškovė rodė daiktus, kuriuos reikia iškraustyti. Bilietus į Jungtinę Karalystę ir atgal ieškovė pirko iš atsakovo banko kortelės dėl jam teikiamų nuolaidų, taigi, atsakovas viską žinojo apie ieškovės kelionę. Nurodytu laikotarpiu šalys ne tik bendravo dėl sūnaus, bet dar atsakovas siuntė ieškovei T. nuotraukas, šalys jas aptarinėjo, ieškovė klausdavo apie T. sveikatą, nors kartais atsakovas ieškovę „užblokuodavo“. Ieškovė „nepaliko nežinioje nei vaiko, nei atsakovo“. O kelionė užtruko, nes reikėjo sutvarkyti darbo reikalus, parduoti baldus, katiną, kt. daiktus, atsiskaityti su T. būreliais ir pan.
7.4. Teismo priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta bei vykdoma, T. interesai šiuo metu yra apsaugoti. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas reikštų, kad vėl atsiranda neapibrėžtumas T. gyvenime. Atsakovas, turėdamas galimybę su T. bendrauti, matydamas, kad ieškovė T. tinkamai rūpinasi, turėtų suprasti, kad šiame etape tai yra geriausias sprendimas T..
7.5. Pažyma apie privalomąją mediaciją išduota 2020 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė, kreipdamasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nurodė tokį adresą, kokį atsakovas nurodė savo atskirajame skunde, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog jokio pranešimo negavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones - nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. Nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kad šalių vaiko laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, bei neįvertino, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
15. Byloje yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2020 m. spalio 12 d. Išvada Nr. 11SD-2513 (toliau - Išvada). Išvadoje nurodyta, kad VTAS specialistai lankėsi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose, bendravo su ieškove A. Š. ir su atsakovu D. F.. Išvadoje nurodoma, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena pas savo motiną D. Š., nuosavybės teise ieškovės motinai priklausančiame nuosavame name su visais patogumais. Vaikui skirtas atskiras kambarys, kurio erdvė pritaikyta ilsėtis, žaisti. A. Š. paaiškino, kad su atsakovu gyveno Anglijoje, vedė bendrą ūkį. Gyvenant kartu šeima buvo stebima Anglijoje esančių institucijų, nes moteris ne kartą kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus ir institucijas dėl galimai patiriamo smurto namuose iš atsakovo D. F.. Nuo 2020 m. balandžio 21 d. gyvenant Anglijoje A. Š. buvo įpareigota nebendrauti su nepilnamečio sūnaus tėvu D. F., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. D. F. dėl fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu Anglijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, sprendimas dar nepriimtas. A. Š. nurodė, kad dėl T. emocinės būsenos lankėsi pas vaikų-paauglių psichiatrę V. N., lankysis pas psichologus, nes mažamečio elgesys pasikeitęs, jai kaip motinai kelia nerimą. Siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę, T. į VTAS atvyko su motina A. Š.. VTAS specialistė nurodė, kad mažametis dėl amžiaus ir brandos nuomonės dėl gyvenamosios vietos neišsakė, kadangi jis sunkiai kalba lietuviškai, savo kalboje daug vartoja angliškų žodžių. VTAS išvadoje nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo šeima VTAS nėra žinoma, nusiskundimų dėl nepilnamečio T. elgesio, auklėjimo ir priežiūros nėra gauta, duomenų apie tai, kad motina A. Š. šiuo metu netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku T. VTAS neturi. VTAS nuomone, motina A. Š. šiuo metu tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, todėl nepilnamečio T. F. gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. Š. šiuo metu geriausiai atitinka jo interesus.
16. Ieškovė byloje yra pateikusi duomenis, jog atsakovas yra kaltinamas dėl fizinio smurto ieškovės atžvilgiu panaudojimo, bylos nagrinėjimas vyksta Jungtinėje Karalystėje. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. balandžio 21 d. Londono Heiveringo rajono Vaikų ir jaunimo tarnybos ir ieškovės susitarimas, kuriuo buvo susitarta dėl T. gyvenamosios vietos (globos) ir ieškovės elgesio su atsakovu, t. y. neleisti atsakovui bendrauti su T. vaiko gyvenamojoje vietoje, o atsakovui apsilankius, kviesti policiją. Apeliantas dėl šių ieškovės pateiktų duomenų ir ieškovės nurodytų aplinkybių apie kilusius tarp šalių konfliktus šalims gyvenant Jungtinėje Karalystėje nieko nepasisakė, bei jų nepaneigė.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai geriausiai būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąja vietą nustačius su ieškove. Tokią išvadą byloje pateikė ir vaikų teises atstovaujančios institucijos atstovai, pabendravę su šalimis, bei įvertinę šalių buities ir gyvenimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų vaiką.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
19. Apelianto nurodytas atskirojo skundo argumentas, jog ieškovė nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovės ieškinį, nėra reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.