- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-213-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39872-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- Š. V.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo Š. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už T. Z. turto pagrobimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 7 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymą) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 9 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už I. V. automobilio pagrobimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę) –trisdešimt parų areštu;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti A. S. automobilį) – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimą) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, prie subendrintos vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už T. Z. turto pagrobimą), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 7 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymą), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 9 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymą), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už I. V. automobilio pagrobimą), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti A. S. automobilį) paskirtų laisvės atėmimo bausmių, ir nustatyta subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, tai yra trys mėnesiai, ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. gegužės 22 d.
Iš kaltinamojo Š. V. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 78,71 Eur žalai atlyginti, nukentėjusiajam L. V. priteista 1 235 Eur turtinei žalai atlyginti, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai priteista 1 185,80 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. S. priteista 122 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Š. V. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 19 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 12.20 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam T. Z. davus jam palaikyti 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 10 C“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), su jame buvusia 2 Eur vertės „Labas“ SIM kortele, bei davus pinigus nupirkti prekių, slaptai pagrobė T. Z. 402 Eur vertės turtą – pinigus 200 Eur – vieną 100 Eur ir dvi 50 Eur kupiūras ir 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 10 C“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su jame buvusia 2 Eur vertės „Labas“ SIM kortele.
2. Š. V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 7 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, tyčia delnu užspaudęs Ž. P. burną, laikė prirėmęs nukentėjusiąją prie vonios durų ne mažiau kaip tris minutes, taip padarė poodinę kraujosruvą kairiame skruoste ir nukentėjusiajai Ž. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
3. Š. V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 9 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, matydamas, jog nukentėjusioji Ž. P. laiko dešinę plaštaką ant durų staktos, tyčia stipriai trenkė durų varčią, taip prie durų staktos prispaudė nukentėjusiosios laikytą dešinę plaštaką ir padarė dešinės rankos penkto piršto sumušimą, odos nubrozdinimą bei nukentėjusiajai Ž. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
4. Š. V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės, per neužrakintas automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dureles patekęs į automobilio saloną, pasinaudojęs užvedimo spynelėje paliktais variklio užvedimo rakteliais, pagrobė L. V. priklausantį 850 Eur vertės automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Š. V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 15 d. naktį, tikslus laikas nenustatytas, bet ne vėliau nei 2 val., (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas variklio užvedimo rakteliais, pagrobė I. V. priklausantį 700 Eur vertės automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Š. V. nuteistas ir už tai, kad po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2019 m. spalio 16 d., jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę – keturis metus, 2019 m. gruodžio 11 d., būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka ir sąlygomis bei su galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, 2022 m. lapkričio mėn., naktį iš 10 d. į 11 d., tikslus laikas nenustatytas, nuo (duomenys neskelbtini) namo Nr. 1 automobilių stovėjimo aikštelės iki (duomenys neskelbtini), vairavo pagrobtą L. V. automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to, 2022 m. lapkričio 15 d. naktį, bet ne anksčiau nei 2 val., iš (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 18, vairavo pagrobtą I. V. automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. lapkričio 15 d. 4.17 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 18 sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, tai yra padarė kitus pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir taip sistemingai nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
7. Š. V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 15 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme per neužrakintas dureles patekęs į automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saloną, sugadinęs 30 Eur vertės automobilio užvedimo spynelę, 20 Eur vertės valytuvų perjungėją, pasikėsino pagrobti A. S. priklausantį 1 500 Eur vertės automobilį „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nepavyko užvesti automobilio variklio.
II. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. V. tvirtina, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, nes jis kaltę pripažino visiškai. Dėl I. V. automobilio pagrobimo prašo sušvelninti bausmę arba išteisinti, nes mama yra šeimos narys, ji pretenzijų nereiškia, pareiškimo nerašė, todėl prokurorė jam kaltinimą pareiškė neteisingai, norėdama jį sužlugdyti ir pasiųsti už grotų. Teigia, kad BK 178 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmuo atsako už padarytas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1-5 dalyse, jeigu yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Apeliantas nurodo, kad jis davė nuoseklius parodymus, tačiau teismas jam skyrė trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą įsibrovimą į transporto priemonę baudžiama laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
9. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. V. neginčija kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, tačiau, jo nuomone, už padarytas nusikalstamas veikas jam paskirta per griežta bausmė, nes jis savo kaltę pripažino, o dėl I. V. automobilio pagrobimo prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba jį išteisinti, nes mama yra šeimos narys, ji pretenzijų nereiškia, pareiškimo nerašė.
13. Atsižvelgiant į nuteistojo Š. V. apeliacinio skundo argumentą, kad jo mama I. V. yra šeimos narys bei pretenzijų jam dėl pagrobto automobilio nereiškia, pareiškimo ji nerašė, pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 5 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šiuo atveju nuteistojo Š. V. nusikalstama veika dėl automobilio pagrobimo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), todėl nukentėjusiojo pareiškimas nebuvo būtinas tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio pagrobimo. Kartu pažymėtina, kad, nors I. V., kaip faktinė pagrobto automobilio savininkė, nuteistajam civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau ji apklausos metu nepaneigė, jog automobilis nebuvo pagrobtas, patvirtino, kad sūnui – nuteistajam Š. V. – niekada automobilio neskolino, ir nepareiškė, jog sūnui pretenzijų neturi (3 t., b. l. 72–75). Priešingai, įsipareigojo saugoti automobilį iki bus byla baigta nagrinėti teisme (3 t., b. l. 110–112, 72–75). Iš apžiūros protokole ir jo priede (fotolentelėse) užfiksuotų duomenų nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta, būtent iš kurios, pažymėtina, buvo pagrobtas automobilis „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 90–97). Šiuo atveju, ir suradus automobilį, I. V. pretenzijų jos automobilį pagrobusiam asmeniui neatsisakė.
14. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
15. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
Žemesnės instancijos teismas
16. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skirdamas bausmę nuteistajam Š. V. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir nusikalstamas veikas (išskyrus T. Z. turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius bei ir į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
17. Pažymėtina, kad Š. V. anksčiau teistas net penkis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 243 straipsnis), teistumui neišnykus (t. 4, b. l. 44–64), nepraėjus nei šešiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo vietos lygtinai prieš terminą, neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vėl padarė naujus net tris tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), taip pat baustas administracine tvarka (už pasirodymą neblaivaus viešoje vietoje, tyčinį turto sugadinimą, vagystę ir pan.), paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 4, b. l. 33–43), Sodros duomenimis dirbo iki 2021 m. balandžio 9 d. (t. 4, b. l. 31), legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Ir tai parodo, kad nuteistojo Š. V. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo jo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, jis nėra asmuo, kritiškai vertinantis savo elgesio pasekmes, ir yra linkęs nusikalsti asmuo, nusikaltimais padarytos turtinės žalos neatlygino net iš dalies.
18. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti Š. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, teisingai ir pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmes, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, – arešto bausmę, bei teisingai nustatė laisvės atėmimo bausmės dydžius už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, kurie yra mažesni nei BK 178 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, bei už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, arešto bausmės dydį, kuris tik labai nežymiai viršija šio straipsnio sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), tačiau už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo atsakomybę lengvinančią, bet ir į jo net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra ne per dideli, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet aiškiai per maži, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą padavė nuteistasis, prašydamas dar labiau sušvelninti jam paskirtą bausmę, bei nesant apeliacinio skundo nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo teisinės padėties neturi pagrindo. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – bausmių apėmimo ir bausmių dalinio sudėjimo – būdu, prie griežčiausios už padarytą nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, subendrintos apėmimo būdu su pagal BK 243 straipsnį paskirta bausme, pridedant tik artimas minimalioms pridėtinos šios bausmės rūšies dalis (po 4 mėnesius) (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
20. Kartu pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas.
21. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
22. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymui, nei BK 140 straipsnio 1 dalies, nei BK 178 straipsnio 1 dalies, nei BK 245 straipsnio to dispozicijos bei sankcijos nesikeitė. Todėl šiuo atveju perkvalifikuoti nuteistojo Š. V. nusikalstamas veikas ar mažinti jam paskirtas bausmes, ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju nustačius kvalifikuojantį požymį – automobilio pagrobimą, nes buvo pagrobti du automobiliai – L. V. ir I. V. bei pasikėsinta pagrobti A. S. automobilį, Š. V. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija), pagal kurią asmuo galėjo būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, vagystę kvalifikuojantis požymis – automobilio pagrobimas yra panaikintas. Nesant kitų kvalifikuojančių požymių, vagystė, kai pagrobiamas automobilis, kvalifikuojama pagal pagrobto turto vertę. Šiuo atveju nustatyta, kad L. V. priklausančio pagrobto automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 850 Eur (17 MGL), I. V. priklausančio pagrobto automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 700 Eur (14 MGL) bei A. S. priklausančio ir pasikėsinto pagrobti automobilio „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 500 Eur (30 MGL), ir kiekvieno automobilio vertė viršija 10 MGL, tačiau neviršija 400 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)). Esant tokiai situacijai, Š. V. veikos dėl automobilių pagrobimo ir pasikėsinimo pagrobti automobilį atitinka ne BK 178 straipsnio 2 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pagal kurią asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šis įstatymas švelnina nuteistojo padėtį, nes sankcijoje yra numatyta švelnesnė bausmės rūšis (viešieji darbai) ir mažesnis laisvės atėmimo bausmės maksimumas. Dėl to, Š. V. nusikalstamos veikos dėl L. V. ir I. V. automobilių pagrobimo, iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuotinos į BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei atitinkamai dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį automobilį – iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuotina į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
23. Perkvalifikavus nusikalstamas veikas, iš naujo spręstinas nuteistajam skirtinų bausmių klausimas. Įvertinus skundžiamu nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui ir jos skyrimui aktualias aplinkybes, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti Š. V. paskyrus už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (L. V. ir I. V. automobilių pagrobimas), ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (pasikėsinimas pagrobti A. S. automobilį), sankcijoje numatytą taip pat tik griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir šiuo atveju, nors pasikeitus baudžiamajam įstatymui, nuteistajam inkriminuoti apysunkiai nusikaltimai perkvalifikuotini į nesunkius, tačiau įvertinant tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas neviršija BK 178 straipsnio 1 dalies (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos maksimalios trejų metų laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo atsakomybę lengvinančią, bet ir jo net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės už I. V. automobilio pagrobimą bei pasikėsinimą pagrobti A. S. automobilį mažesnės nei ir naujos redakcijos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), bei laisvės atėmimo bausmė už L. V. automobilio pagrobimą paskirta artima BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, nuteistajam Š. V., ir perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), sumažinti paskirtų bausmių dydžius nėra jokio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Š. V. skirtos bausmės tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta bausmė, nors ir pasikeitus baudžiamajam įstatymui, yra proporcinga padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei jų padarymo aplinkybėms. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios už padarytą nusikaltimą (už L. V. automobilio pagrobimą) paskirtos vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 243 straipsnį paskirta arešto bausme, pridėtos tik artimos minimalioms pridėtinos šios bausmės rūšies dalys (po 4 mėnesius) (BK 63 straipsnio 4 dalis), todėl nuteistajam paskirta subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta galutinė dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta, ją dar labiau švelninti nėra pagrindo, todėl paliktina nepakeista. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta tik minimali Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, tai yra tik trys mėnesiai, ir nustatyta Š. V. galutinė subendrinta dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
24. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas išieškoti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjo advokato V. Janušausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam Š. V. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
25. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis Š. V. dėl per griežtos bausmės, o, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apeliacinis skundas atmestinas, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas turtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistojo išlaidos, susidariusios už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo Š. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Š. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (už L. V. automobilio pagrobimą) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Š. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (už I. V. automobilio pagrobimą) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Š. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (už pasikėsinimą pagrobti A. S. automobilį) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimą) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimą) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirtas ir subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už T. Z. turto pagrobimą), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 7 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymą), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 9 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymą), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už I. V. automobilio pagrobimą) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti A. S. automobilį) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimą) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirtos ir subendrintos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant už kitas atskiras nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalis – po 4 mėnesius, ir Š. V. už šias nusikalstamas veikas paskirti subendrintą 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš nuteistojo Š. V. valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.