Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2011 m. liepos 5 d.), ir jam skirta 50 MGL, t. y. 1 883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. N. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) arba Bendrovė), vyriausiuoju finansininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (toliau – Įstatymas) 11 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal (duomenys neskelbtini) vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų, patvirtintų (dar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008-01-03 įsakymu Nr. 4 (pasirašytinai susipažinęs 2014-06-16) 18 punktą – organizuodamas Bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuodamas materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą, 21 punktą – kontroliuodamas ūkines operacijas, 22 punktą – organizuodamas turto, įsipareigojimų ir ūkinių operacijų (pagrindinių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių, ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų apskaitą, atsiskaitymai su tiekėjais ir užsakovais, už suteiktas paslaugas ir t. t.) buhalterinę apskaitą ir kt., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir jog apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais 2004 m. spalio 27 d., 2007 m. gruodžio 19 d.) 16 punkto (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai) reikalavimus ir 17 punkto (kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną pajamų ir išlaidų orderį) reikalavimus, t. y.:

• (duomenys neskelbtini) elektroninių kasos aparatų (toliau – (duomenys neskelbtini)) kontrolinėse juostose nėra viešbučio pavadinimo, kurio pardavimai apskaitomi („(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ar kt.), (duomenys neskelbtini) kvituose ir (duomenys neskelbtini) finansinėse ataskaitose neįmanoma identifikuoti suteiktų paslaugų, negalima identifikuoti dalies parduotų prekių pavadinimų, taikytų nuolaidų dydžio, tikslaus prekių ir paslaugų kiekio;

• Iš (duomenys neskelbtini) vestos buhalterinės apskaitos negalima nustatyti pardavimo pajamų dydžio, identifikuoti paslaugų bei prekių pirkėjų, identifikuoti bei nustatyti taikytų nuolaidų ar teiktų dovanų kuponų gavėjų, nes į apskaitos registrus neįrašytos ūkinės operacijos, o tik ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kokiu būdu bei kokiu pagrindu darė apibendrintus įrašus, į kuriuos galimai neįrašytos visos ūkinės operacijos;

• (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose esančių duomenų negalima sutikrinti su pirminių dokumentų duomenimis, nes į apskaitą rašyti duomenys ne pagal pirminius dokumentus, o juos grupuojant, apibendrinant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įrašų nepagrindžiant buhalterinėmis pažymomis, be to nėra dokumentų, patvirtinančių, kad visos ūkinės operacijos įrašytos į apskaitą;

• (duomenys neskelbtini) atskirų grupių: viešbučių, automobilių aikštelių, gydyklų, vandens parko, maitinimo vietų apyvartos visiškai nesutampa su (duomenys neskelbtini) apyvartų duomenimis, iš (duomenys neskelbtini) vestos apskaitos negalima nustatyti kuris (duomenys neskelbtini) kokias bei kurio objekto pardavimo pajamas apskaito;

• (duomenys neskelbtini) 62-joms sąskaitoms banke suteikta tik 30 buhalterinių sąskaitų numerių, o iš jų užvestos tik 24-ios, kurių pavadinimai nesusieti su faktiškai nurodytais sąskaitų pavadinimais, numeriais, bankų pavadinimais, dėl ko, dėl bendrovės vestos banko sąskaitų apskaitos, negalima jose esančių duomenų sutikrinti su pirminės apskaitos duomenimis;

• (duomenys neskelbtini) direktorius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (EUR) kortelių sąskaitą 2015 metų sausio – kovo mėnesiais per 85 kartus įnešė (ar pervedė) nenustatytos kilmės pinigines lėšas 98 900,13 Eur sumai. Direktorius E. A. į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) | EUR Kortelė (duomenys neskelbtini) 2015 metų balandžio - gruodžio mėnesiais per 310 kartų įnešė (ar pervedė) nenustatytos kilmės pinigines lėšas 361 495 Eur sumai, tačiau (duomenys neskelbtini) tai apskaitė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę sąskaitą kaip iš (duomenys neskelbtini) viešbučio gyventojo – (duomenys neskelbtini) lankytojo gautas pajamas, t. y. į (duomenys neskelbtini) buhalterinę sąskaitą įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją;

• (duomenys neskelbtini) visiškai nėra 2015 metų 5 klasės buhalterinių sąskaitų PAJAMŲ apskaitos ir 6 klasės buhalterinių sąskaitų SĄNAUDŲ apskaitos registrų, o į (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus, iš pirkėjų gautų išankstinių mokėjimų apskaitos registrus, operacijų vykdytų per banko sąskaitas apskaitos registrus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, į apskaitos registrus įrašyti suvestiniai duomenys, nepagrįsti pirminiais dokumentais ir neišaiškinti, nedetalizuoti, nesurašytos buhalterinės pažymos;

• Iš (duomenys neskelbtini) vestos buhalterinės apskaitos negalima nustatyti pardavimo pajamų dydžio, identifikuoti paslaugų bei prekių pirkėjų, identifikuoti bei nustatyti taikytų nuolaidų ar teiktų dovanų kuponų gavėjų, nes bendrovė į apskaitos registrus nerašė ūkinių operacijų, o tik nenustatyta kokiu būdu bei kokiu pagrindu darė apibendrintus įrašus, į kuriuos galimai neįrašė 3 visų ūkinių operacijų ((duomenys neskelbtini) žurnaluose yra skiltis Į KREDITĄ, tačiau apskaitos registruose tai neapskaityta, bendrovės žodiniu aiškinimu, tai turėtų būti IŠ KREDITO, tačiau tokio tipo ūkinės operacijos apskaitos registruose nerastos);

• (duomenys neskelbtini) buhalterinėje sąskaitoje IŠ PIRKĖJŲ GAUTI IŠANKSTINIAI MOKĖJIMAI esančių duomenų negalima sutikrinti su pirminių dokumentų duomenimis, nes į apskaitą įrašyti duomenys ne pagal pirminius dokumentus, o juos grupuojant, apibendrinant nenustatytu būdu (nesurašytos buhalterinės pažymos), be to nėra dokumentų patvirtinančių, kad visos ūkinės operacijos įrašytos į apskaitą (direktoriaus E. A. piniginių lėšų įnešimas);

• (duomenys neskelbtini) atskirų grupių: viešbučių, automobilių aikštelių, gydyklų, vandens parko, maitinimo vietų apyvartos visiškai nesutampa su (duomenys neskelbtini) apyvartų duomenimis;

Dėl išvardytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato V. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ž. N. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus BK 223 straipsnio 1 dalies prasme ir nepagrįstai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jį nuteisė. Nuosprendyje padarytos išvados dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių požymių Ž. N. veikoje įrodytumo nėra pagrįstos išsamia ir visapusiška byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu, išvados dėl Ž. N. kaltės aplaidžiai tvarkius teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą pagrįstos selektyviai atrinktais kaltinančiais duomenimis, išskirtinę įrodomąją reikšmę teikiant specialisto išvadoms ir ekspertės teisme duotiems paaiškinimams, ištirti įrodymai nėra įvertinti jų visumos aspektu. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis įrodymų vertinimas lėmė, kad baudžiamasis įstatymas Ž. N. buvo pritaikytas netinkamai, dėl to jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

14.3. nesilaikė 11 straipsnio reikalavimų, kadangi Tiriamuoju laikotarpiu vyr. buhalterio funkcijas atliko. UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkas Ž. N.;

14.5. nesilaikė 13 straipsnio 1 dalies 1–6 punkto, 3 dalies 7 punkto reikalavimų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ papildomam tyrimui teikė duomenis esančius elektroninėje erdvėje, be nurodytų šiame straipsnyje rekvizitų;

14.6. nesilaikė 14 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, kadangi Pažymėtina, kad tyrimui gautas sąrašas, kuriame nurodyta pavardės ir pareigos, tačiau tyrimui nepateikta direktoriaus įsakymai, kas už kokias ūkines operacijas, kokiame padalinyje yra atsakingi, kokios konkrečiai pareiginės funkcijos bei atsakomybė priskirta sąraše nurodytiems darbuotojams. Kas iš jų gali surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus. Nenustatytos atsakomybės ribos, nėra galimybės nustatyti kokie asmenys buvo paskirti dirbti su elektroniniais kasos aparatais, kas turėjo pildyti elektroninių kasos aparatų žurnalus. Tyrimui teiktame rašte 2016 m. gegužės 5 d. Nr. S-05-76 siųstame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriui Bendrovės direktorius E. A. nurodė, kad <...direktoriaus įsakymų, susijusių su apskaitos tvarkymu ir atsakingų asmenų paskyrimu (galiojusių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) nėra...>, vadinasi asmenys galintys surašyti ir pasirašyti dokumentus, nepaskirti;

14.7. nesilaikė 17 straipsnio reikalavimų, kadangi Tyrimui papildomai pateiktuose dokumentuose nėra mokamų bei gaunamų skolų (įsipareigojimų), ilgalaikio turto, piniginių lėšų inventorizavimo duomenų. Papildomam tyrimui pateikė piniginių lėšų ir ilgalaikio turto inventorizavimo aprašus, tačiau nėra tikslių duomenų kada jie buvo surašyti;

14.8. nesilaikė 19 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, nes UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ teiktuose dokumentuose nėra direktoriaus įsakymų dėl apskaitos dokumentų saugojimo, nėra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitos žurnalų.

14.9. nesilaikė 21 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, kadangi Tiriamuoju laikotarpiu bendrovei vadovavo E. A. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 14 d.ir V. C. nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. balandžio 15 d.

14.10. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" (2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų taisyklių 7, 13.3, 48, 49, 58 punktų reikalavimų, kadangi: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose inventorizavimo aprašuose nėra ilgalaikio turto, įsipareigojimų, piniginių lėšų inventorizavimo dokumentų. Papildomam tyrimui pateikė piniginių lėšų ir ilgalaikio turto inventorizavimo aprašus, tačiau nėra tikslių duomenų kada jie buvo surašyti; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose inventorizavimo aprašuose nenurodytas nei inventorizavimo pradžios nei pabaigos laikas. Materialiai atsakingi asmenys inventorizavimo aprašus pasirašę po mėnesio ar net pusantro mėnesio nuo inventorizacijos pradžios; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose inventorizavimo aprašuose nėra nei gautinų, nei mokėtinų sumų inventorizavimo aprašų. Pateiktas apskaitos registras „Klientų būklė“ tačiau nesurašyta inventorizacijos aprašai atskirai pagal debitorinius ir kreditorinius įsipareigojimus. Nėra skolų suderinimo protokolų; Papildomai tyrimui buvo pateikta: grynųjų pinigų skaičiavimo lapai, ilgalaikio turto inventorizaciniai apyrašai, pažymos iš bankų apie atsiskaitomųjų ir paskolinių sąskaitų likučius, tačiau nesurašyti inventorizacijų aktai be aprašai, likučiai nesuderinti su apskaitos duomenimis (19 t., b. l. 58–106; 22 t., b. l. 11–41; 25 t., b. l. 30–48).

15. Išvadas pateikusi ekspertė I. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad visas tris savo surašytas išvada tvirtina. Pateikdamas išvadas atsakė į konkrečius užduotyje nurodytus klausimus, nurodė konkrečius norminių aktų pažeidimus. Tyrimui reikalingų dokumentų teikimas užsitęsė. Ž. N. patvirtino, kad jis vienas tvarko apskaitą. Dalį dokumentų atspausdino, likusius pažadėjo pateikti vėliau. Tai ir buvo padaryta, tačiau nebuvo pagrindinių dokumentų 5-os klasės (pajamų apskaita) ir 6-os klasės (sąnaudos). Tai kertiniai duomenys, kurių pagrindu apskaičiuojamos veiklos pajamos, sąnaudos, nustatomas pelnas. Nebuvo sudaryti apskaitos registrai, jie nebuvo atspausdinti, kurie už 2015 metu turėjo būti popierine forma, o nuo 2016 metų galėjo būti pasirašyti sisteminiu parašu. Visą laiką, kol vyko tyrimas, apskaitos registrai nebuvo sudaryti. Jie buvo atspausdinti tik tada, kai dalyvavo ji pati, t. y. praėjus beveik pusmečiui nuo tyrimo pradžios. Turėjo būti Didžioji knyga, kur yra suvedami apskaitos registrų duomenys. Didžiosios knygos pagrindu sudaromas bandomasis balansas, balansas, pelno, nuostolių ataskaitos. Apskaitos registras yra privalomas. Popierinių apskaitos registrų nebuvo. Apskaitos registrai už 2015 metus galėjo būti sudaryti ir kompiuteriu, naudojant bet kokias programas, tačiau turėjo būti atspausdinti ir turėjo būti saugomi. Vėliau buvo pateikti dokumentai iš Bendrovės, tačiau jų pateikimas nieko nepakeitė. Buvo nurodyta, kad už 2015 metus yra 5-os ir 6-os klasės apskaitos registrai, tačiau už 2015 metus jų nebuvo. Dėl labdaros-paramos teikimo bendrovėje buvo dviprasmiškas dalykas. Pelno mokestį kaip ir mokėjo, bet įmonė dirbo nuostolingai. Jeigu įmonė dirba nuostolingai, ji paramos teikti negali. Buvo atliktos rekonstrukcijos, renovacija, tačiau trūko informacijos, bandė nustatyti, kad yra neleidžiami atskaitymai. Bendrovės pelno-nuostolių ataskaitoje viskas susidaro iš labdaros skyrimo, nepriklausomai ar pelningai, ar nuostolingai dirbo. Pagal Bendrovės pelno-nuostolių ataskaitą, Bendrovė dirbo nuostolingai, todėl teikti labdaros negalėjo. Apskaitoje nepavyko atrasti svetimo turto (valdomo savivaldybės nuosavybės teise) pagerinimo. Nerado, kokiu pagrindu užpajamuotos medžiagos, kas buvo nurašyta, kokiu pagrindu. Tiksliai dėl nevestos apskaitos pasakyti negali, kaip iš tikrųjų buvo, rėmėsi tik finansine atskaitomybe, aiškinamuoju raštu. Dėl trumpalaikio turto klausimas nebuvo užduotas, netyrė, tačiau aiškinosi dėl per metus gautinų skolų. Jeigu į PayPal sistemą buvo gauti avansai iš potencialių pirkėjų (lankytojų), tai turėjo atsispindėti apskaitoje, tiems asmenims turėjo būti išrašytos PVM sąskaitos faktūros, turėjo būti apskaitytas PVM mokestis, mokėjimai PayPal sistemoje turi būti apskaityti Bendrovėje. Nežino, kodėl PayPal mokėjimų kortelė buvo E. A. vardu. Jeigu vyko taip, kaip aiškino Ž. N., tai turėjo būti surašyti pardavimo dokumentai. Jeigu buvo avansinis mokėjimas, turėjo būti apskaitoje įforminta, kad tai avansinis mokėjimas. Negali nustatyti, kad būtent toms lėšoms, kurios E. A. buvo įneštos, buvo surašyti pardavimo dokumentai, apskaitytos pajamos, ar buvo apskaitas PVM. Pagal dokumentus nesuprato, kas yra „DVP kortelių atsiskaitymai“, nesuprato, kad tai yra operacija nuo PayPal sistemos per „Šiaulių banką“ ir nusėdę apskaitos registre, kaip DVP kortelių EK atsiskaitymai, o pagal Įstatymą apskaita turi būti aiški. Apskaita buvo neaiški, nesuprantama išorės vartotojui. Vidaus vartotojui gal ir buvo suprantama. Neaiškumai buvo ir dėl atsiskaitomųjų sąskaitų. Dėl Bendrovėje naudojamų kasos apartų gavo ne visą informaciją. Nebuvo pateiktos atspausdintos kasos aparato popierinės juostos, CD laikmenoje gavo pardavimo kvitus. Visais atvejais turėjo būti dokumentavimas: kokios paslaugos, kaip apskaitytos. Nei viename apskaitos norminiame akte nėra parašyta, kad pirminiai dokumentai gali būti elektroninėse laikmenose. Kasos aparatų kvitų visa apimtimi negavo, kuriuos galėt sutikrinti su ZET ataskaitomis ir kuriuos galėtų sutikrinti su apskaitos registrais. Tokie dokumentai turėjo būti išsaugoti. Buhalterinės apskaitos pagrindas yra pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai. Buhalterinių programų naudojimas to nekeičia. Grynųjų pinigų įnešimas į kasą turi būti apskaitomas pagal nustatytas taisykles. Informacija, kas dirbo su konkrečiu kasos aparatu nerado, nebuvo galimybės sutikrinti. Buvo teikiama informacija iš (duomenys neskelbtini) programos, iš kitos programos kvitai, bet patikrinti neįmanoma, nes apskaitoje apie tai nėra informacijos. Norint atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus, turėjo vadovautis Bendrovės iš kažkokių programų išimta informacija, bet ne informacija, kuri turi būti pateikta pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, t. y. pirminių dokumentų. Tokių dokumentų nebuvo. Reprezentacinės išlaidos taip pat turi būti apskaitytos, tačiau su tuo susijusios konkrečios informacijos nerado. Įsakymas dėl reprezentacinių išlaidų yra, bet kaip viskas toliau dokumentuota, kokios sąskaitos išrašytos, kokios sąnaudos, nieko nėra. Nuolaidų kuponai taip pat turi būti įforminti įsakymais. Jeigu tokie nuolaidų kuponai buvo, jie turėjo būti atvaizduoti apskaitoje. Dėl identifikavimo kasoje ir kokios pajamos apskaitomos, tai nepavyko identifikuoti, kiek yra Bendrovės padalinių. Visiškai nesimato, kokios pajamos apskaitomos. ZET ataskaitose turi atsispindėti tai, kas yra kvituose. To nebuvo. Ūkinės operacijos kasos aparato kvite neidentifikuotos. Bendrovėje nebuvo išspausdinti apskaitos registrai. Kodėl Bendrovė turėjo 62 sąskaitas bankuose, atsakyti negali. Jeigu sąskaita yra, net jei nevyksta joje ūkinės operacijos, o likutis yra nulinis, tokia sąskaita turi būti įtraukta į apskaitą. Sąskaitų gali ir neuždaryti, tačiau jos turi būti atvaizduotos apskaitoje. Palaiko išvadą, kad už tiriamąjį laikotarpį negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Net negalėjo nustatyti, kiek buvo struktūrinių padalinių, turėjo ieškoti, ar objektai (padaliniai) yra Bendrovės, ar ne. Dėl turto nustatymo, tai buvo neleidžiami atskaitymai ir turto negalėjo nustatyti. Nuosavas kapitalas yra iš turto atimti įsipareigojimai. To negalėjo nustatyti iš dalies, ne negalėjo nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Yra dalis dokumentų, dalis pardavimo dokumentų, surašytos sąskaitos faktūros, dalį nustatyti gali. Negali sakyti, kad Bendrovė nevykdė veiklos. Veiklą ji vykdė, dokumentavo, ilgalaikį turtą apskaitė, sudarė finansinę atskaitomybę. Tačiau negali nustatyti tam tikros dalies turto. Dėl nuosavo kapitalo – jeigu negali nustatyti visų įsipareigojimų, tai negali nustatyti ir nuosavo kapitalo. Įsipareigojimų, kaip tokių, visumoje negali nustatyti bent jau dėl tų epizodų, kurie pateikti išvadose. Vadinasi iš dalies negalima nustatyti. Dėl dokumentų, tai Bendrovei buvo nurodyta, kokių konkrečiai dokumentą reikia: Didžiosios knygos, Finansinės atskaitomybės, nuolaidų kuponų, kasos dokumentų, elektroninio kasos aparato žurnalų, kontrolinių juostų, atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų, paramą pagrindžiančių dokumentų. Dokumentus prašė pateikti tokius, kokie jie turi būti. Vertino tuos dokumentus, kuriais gali grįsti išvadą. Turi būti pirminiai dokumentai, turintys privalomus rekvizitus. Vertino dokumentus, ne programas. Pagal dokumentus nebuvo paskirti atsakingi asmenys, kurie paruošia pinigus inkasavimui, kas perduoda, kas inkasaciją vykdo, kokios sumos inkasuojamos. Trūko informacijos, koks asmuo atsakingas prie konkretaus kasos aparato. Žurnale sumos inkasuotos, tačiau kokiame banke, į kokią sąskaitą pakliuvo, informacijos nėra. Iš apskaitos neaišku, kas tą dieną dirbo. Dokumentas „Išrašytos sąskaitos“ tyrimui nebuvo pateiktas, tačiau jeigu toks dokumentas būtų pateiktas, būtų parašiusi, kad neidentifikuotas pirkėjas. Šį dokumentą vertina kaip vidinio naudojimo arba mokesčių inspektorei, kuriai nebuvo įdomi apskaita. Šis dokumentas nėra informatyvus. Ji atliko buhalterinį tyrimą pagal surašytus pirminius apskaitos dokumentus. Būtent tokius dokumentus ji ir tyrė. Bendrovė apibendrintus duomenis perkėlė į „(duomenys neskelbtini)“ programą, į buhalterines sąskaitas, iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų programų. Nesupranta, ar galutiniai duomenys sugrupuojami. Pasigedo detalizavimo. Tokiais atvejais yra rašomos buhalterinės pažymos, kad būtų galima susitikrinti, iš kur konkretus skaičius buhalterinėje sąskaitoje atsirado, kad būtų aišku, kas įvyko, kad duomenys iš tų programų būtų susieti su „(duomenys neskelbtini)“ programa. Šiuo atveju arba buvo neperkelti visi duomenys į „(duomenys neskelbtini)“ programą, arba nepateikti visų kasos aparatų žurnalai, dėl to nepavyko tų skaičių susekti. Skaičiai (duomenys neskelbtini) apskaitos programoje turėjo sutapti su kasos aparatų duomenimis (35 t., b. l. 3–17, 36 t., b. l. 18, 21, 22, 46, 47, 49, 50).

16. Nuosprendyje konstatuota, kad teismas neturi pagrindo nesivadovauti ekspertės I. V. pateiktomis specialisto išvadomis, kadangi tyrimas atliktas tinkamą kompetenciją ir kvalifikaciją turinčio asmens, pateikus pakankamus ir išsamius Bendrovės vedamos buhalterinės apskaitos ir kitus duomenis, pagrindžiančius suformuluotas išvadas. Tiek specialisto išvadas, tiek jas pateikusios ekspertės I. V. teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus teismas pripažino patikimu Ž. N. kaltės įrodymu, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta ir apeliaciniame skunde, šių įrodymų kitų bylos duomenų kontekste nevertino, iš esmės preziumuodamas, kad abejoti ekspertės pateiktomis išvadomis ir jos paaiškinimais nėra pagrindo dėl to, kad išvadas pateikė specialių žinių turintis asmuo.

17. Kaip nurodyta pirmiau, BPK 20 straipsnyje nustatytos bendrosios duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos suponuoja teismo pareigą įvertinti tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, tarpusavyje palyginant iš skirtingų įrodymų šaltinių gautus duomenis, taip pat nuosprendyje nurodyti ištirtų įrodymų vertinimo motyvus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenys pripažįstami įrodymais, jeigu jie, be kita ko, patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Taigi nepriklausomai nuo to, iš kokio įrodymų šaltinio duomenys yra gauti, įrodymais jie pripažįstami nustačius atitikimą BPK 20 straipsnio reikalavimams ir yra vertinami jiems taikant tokius pačius vertinimo kriterijus, nei vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės, didesnės įrodomosios reikšmės.

18. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu aktualu pažymėti ir tai, kad nors specialisto išvadas pateikia specialių žinių, atitinkamą išsilavinimą turintis asmuo (ekspertas, specialistas), vien dėl šios aplinkybės specialisto išvada ar ekspertizės aktas savaime nėra pripažįstami įrodymu, neabejotinai įrodančiu asmens kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kasacinėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad specialisto išvados (ekspertizės akto), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. šis įrodymas vertinamas vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo principais. Specialisto išvada (ekspertizės aktas) teismo turi būti įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); ji vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Taigi specialisto išvadoje (ekspertizės akte) pateiktos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai, kurią teismas daro ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaip tai nurodyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

19. Aptariamu atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Bendrovės ūkinės finansinės veiklos dokumentų tyrimą atlikusi ekspertė savo pateiktas išvadas patvirtino, paaiškino tyrimo atlikimo aplinkybes, nurodė kokie faktiniai duomenys ir aplinkybės leido padaryti išvadas dėl specialisto išvadose nustatytų norminių aktų nesilaikymo tvarkant Bendrovės buhalterinę apskaitą. Taigi esminiai prieštaravimai tarp pateiktų trijų specialisto išvadų ir jas pateikusios ekspertės duotų paaiškinimų iš tikrųjų nenustatyti. Tačiau palyginus specialisto išvadas ir ekspertės paaiškinimus su kitais įrodymais byloje, pripažinti šiuos duomenis neabejotinu Ž. N. kaltės įrodymu nėra pagrindo.

20. Nuteistasis Ž. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu kategoriškai paneigė jam pareikštą kaltinimą dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir parodė, kad jis yra atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, tačiau tyrimą atlikusi specialistė neįsigilino į tai, kaip Bendrovėje veikia apskaitos sistema. Pagal specialistę, realizacija susideda iš mokėjimų grynais ir kortele, tačiau tos skilties, kur žmonės anksčiau pavedimu ar grynais įnešė avansą, kurie nurodyti ir kasos knygoje, nebuvo pridėti. Klientų skaičius yra didelis, tačiau per 10 metų nebuvo nei karto, kad klientas skųstųsi dėl blogai išrašytos sąskaitos ar čekių. Visų padalinių čekiuose yra detali informacija, pavadinimai, numeriai. Ir čekiai, ir ZET ataskaitos yra visiškai teisingos. Jokių įrodymų, kad nors vienas čekis ar ZET ataskaita būtų blogi, nėra. Nepagrįstai išvadoje rašoma, kad kasos knygų realizacija nesutampa su įmonės realizacija pagal rūšis. Tačiau kasos knygų realizacija tai nėra rūšių realizacija. Kasos knygoje yra realizacija, kuri praeina tą kasos knygą. Viešbučio kasos knygoje yra daug realizacijos rūšių. Visos realizacijos rūšys yra smulkiai surašytos ir jas galima nustatyti. Yra visi čekiai, juos galima išskleisti ir visi duomenys matyti. Iškleidus kasos čekį ar sąskaitą faktūrą, matosi nuolaidos. Finansinėje ataskaitoje yra apskaitoma finansinė nauda pagal gautas pajamas, pagal Bendrovei sumokėtą atlygį ir tų nuolaidų pagrindinėje apskaitoje nėra. Tačiau to ir nereikia, nes įmonės balansui, pajamoms, pelno ir nuostolių ataskaitai padaryti yra reikalingos tikros gautosios vertės. Visas sumas galima išskleisti, viską galima patikrinti, nes viskas yra kompiuteryje, niekas nepaslėpta ir nesunaikinta. Kiekvieną mėnesį gauna ataskaitas iš viešbučio, vandens parko pagal visas kasas, mato, kas mokėjo grynais, kas kortele, kokios sumos. Viskas atvaizduota Didžiojoje knygoje. PayPal sąskaita buvo atidaryta dėl klientų patogumo. Šis mokėjimo būdas naudojamas sumokėti avansą už būsimas paslaugas, klientai į tą sąskaitą pervesdavo avansą. Toje mokėjimo platformoje prisikaupdavo pinigų, kuriuos reikėdavo iš šios platformos pervesti į įmonės sąskaitą. Kreditinės kortelės išdavimas buvo PayPal sąlyga. Todėl kortelė buvo išduota E. A. vardu. Programa „(duomenys neskelbtini)“ iš PayPal sistemos sukauptų pinigų sumą perkeldavo į „(duomenys neskelbtini)“ programą. Fiziškai pinigai nebūdavo perkeliami. Perkeliama į kliento rezervuotą kambarį, tai yra pradinis mokėjimas už paslaugas, pasinaudojus paslaugomis, suderinama galutinė kaina. Jeigu trūksta, tuomet primoka, o jeigu pradinis mokėjimas buvo didesnis, tuomet permokėta suma grąžinama. Iš PayPal išrašo matyti, kokie asmenys kokias sumas pervedė, susidarius 1 900 Eur sumai, šie pinigai (jų suma) eidavo į Bendrovės sąskaitą, nes būtent tokia suma buvo maksimali konvertavimo suma. Nepagrįstai nurodyta, kad nėra 5-os ir 6-os klasės apskaitos, nes jeigu jų nebūtų, tai nebūtų įmanoma nustatyti Bendrovės pelno, pajamų, sąnaudų. Tai reikštų, kad darbuotojams nemokamas darbo užmokestis, mokesčiai. Didžiojoje knygoje yra tiek 5-os, tiek 6-os klasės sąskaitų ir jų yra daug. Ilgalaikio turto apyvarta, amortizacija yra suskaičiuota. Viskas yra kompiuteryje. (duomenys neskelbtini) knygų realizacija niekaip negali sutapti su Didžiosios knygos realizacija pagal rūšis, nes (duomenys neskelbtini) knygoje yra apskaitoma bendra realizacija tik tai, kas atsiskaitė grynai pinigais, kortele arba į kreditą, o rūšių realizacija gali įvykti bet kur (pvz. boulingo realizacija gali įvykti ne tik boulinge, bet ir viešbutyje, jeigu asmuo persives savo paslaugas į viešbučio padalinį). Paslaugų gavimo vietos gali būti skirtingos, o atsiskaitymo vieta viešbutyje dažniausiai būna galutinė. Kiekvienas padalinys pildo (duomenys neskelbtini) kasos žurnalą. Kiekvieną mėnesį pateikiama suvestinė ataskaita iš (duomenys neskelbtini) žurnalų ir matosi iš kurių kasos aparatų yra gauti duomenys apie įvykdytą realizaciją. Galima nustatyti ir kasos aparato buvimo vietą ir tai, ką jis daro. Galima matyti, kuris kasininkas ir kiek laiko dirbo su konkrečiu kasos aparatu. Yra kasos aparato žurnalas. Kiekvienos dienos pabaigoje spausdinama ZET ataskaita ir įsegama į kasos žurnalą, ZET ataskaitose nėra paslaugų ar prekių pavadinimų. Jie yra konkrečiuose fiskaliniuose čekiuose, kuriuos gauna žmogus, o ZET ataskaita yra dienos ataskaita, kurioje nurodomas pinigų likutis dienos pradžiai ir pabaigai, apyvarta pagal PVM, inkasuotų pinigų suma. Visada yra vykdoma inventorizacija turto. Tikrina auditoriai. Bendrovėje galima nustatyti ir turtą, ir įsipareigojimus, ir kapitalo struktūrą, ir nuosavą kapitalą. Visą struktūrą galima nustatyti balanse. Bendrovę sudaro dideli padaliniai: Vandens parkas ir viešbutis, gydykla. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dirba su licenzijuotomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) programomis. Viešbutyje yra programa (duomenys neskelbtini). Ši programa skirta apskaityti avansus, atlikti rezervacijas, atsiskaityti su klientais. Ši programa priima iš kitų padalinių į viešbutį pervedamas paslaugas. Naudojama buhalterinė programa „(duomenys neskelbtini)“, į kurią rankiniu būdu sutraukia pardavimų rūšis iš vandens parko ir iš viešbučio. Į šią programą ataskaitas sukelia rankiniu būdu. Šioje programoje yra ir darbuotojai, ir darbo užmokestis, ilgalaikio turto suvedimas, nurašymai. Joje yra susisteminti, apibendrinti kitų programų pagrindu surinkti duomenys. Programos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klientą užfiksuoja pagal jam išduotą apyrankę, jos fiksuoja visas paslaugas, kuriomis tas klientas pasinaudoja. Šiose programose fiksuojamas ūkines operacijas galima pateikti išorės vartotojui, galima išimti kiekvienos kliento kortelės prilietimo duomenis (ką, kada pirko, kokia suma, koks čekis). Nepagrįstai nurodyta, kad negalima nustatyti pardavimo pajamų dydžio, kadangi ataskaita iš čekių sugeneruoja pardavimus smulkiai pagal rūšis, pagal PVM. Taip pat galima identifikuoti paslaugų pirkėjus. Fizinių asmenų pavardžių neklausia, o jeigu yra sutartiniai klientai, tuomet jie gauna sąskaitą faktūrą, jie yra identifikuojami. Taip pat įmanoma identifikuoti visas taikytas nuolaidas, dovanų kuponus. Viską galima nustatyti iš Bendrovės naudojamų programų. Buhalterinės pažymos rašomos, kai trūksta kokių nors dokumentų, pagal kuriuos galima nustatyti tam tikrą faktą. Bendrovėje visi dokumentai yra elektroninėse laikmenose, iš kurių ištraukiami suvestiniai duomenys, todėl nėra tikslo ranka perrašyti ataskaitas. Bendrovės apskaita vedama aiškiai, tiksliai, yra išsami. Balanse sąskaitų buvo tiek, kiek jų yra iš tikrųjų. Sąskaitų pavadinimai aiškūs (banko pavadinimas, valiuta). Viską galima sutikrinti su pirminiais apskaitos dokumentais. PayPal sistema yra įmonės sąskaita. Bandomajame balanse, pelno nuostolių ataskaitoje, PVM deklaracijose, pardavimuose iš tos visos apskaitos sistemos, pasitelkiant pardavimų programas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), labai lengvai galima ištraukti pjūviais labai daug rodiklių ir galima lengvai viską patikrinti. Specialistė, atlikdama tyrimą, domėjosi tik „(duomenys neskelbtini)“ programa, kitomis nebuvo domimasi (34 t., b. l. 135–150).

21. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte pateiktos informacijos matyti, kad Bendrovė savo veikloje ir buhalterinėje apskaitoje naudoja buhalterinės apskaitos, finansų ir verslo valdymo programas (sistemas): „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Apskaitos vedimui, be kitų programų, naudojama buhalterinės apskaitos finansų ir verslo valdymo sistema „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ programinė įranga yra nusipirkta iš UAB „(duomenys neskelbtini) E. E.“ ir yra skirta viešbučio kambarių rezervavimui bei atsiskaitymui su klientais už viešbučio paslaugas. Apskaitos ir valdymo sistema (duomenys neskelbtini) susideda iš dviejų modulių: kasos ir administratoriaus. Kasos modulis naudojamas prekių, abonementų, bilietų, procedūrų pardavimui. Per kasos modulį galima sukurti rezervacijas į procedūras ir jas apmokėti. Mokėjimai vykdomi per fiskalizuotą kasos aparatą. Administratoriaus moduliu naudojasi objekto administratorius ir naudodamasis šiuo moduliu įveda visas prekes, klientus, abonementus, žaliavas, bilietus, galiojančias nuolaidas ir kt. Abu moduliai turi prisijungimo funkciją ir norint naudotis, reikia turėti savo vartotojo prisijungimą. Šioje sistemoje yra galimybė perkelti (nusiųsti) paslaugas matomas aktyviame čekyje ir tai vyksta dinaminio nuorodų bibliotekos failo nhExtPos.dll pagalba tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazių. Už šiuo būdu persiųstas paslaugas mokėjimas vyksta ir fiskalinis kvitas atspausdinamas viešbučio registratūroje, kliento išvykimo metu. „(duomenys neskelbtini)“ automatizuoja procesus tarp kliento ir paslaugos tiekėjo. Tai yra interneto platforma, skirta viešbučio kambarių rezervavimui, dovanų kuponų pardavimui, administravimui, renginių bilietų padavimui ir kt. Platforma sujungta su viešbučio valdymo sistema „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios gauna informaciją apie kambarių užimtumą. Internetu atliekamas rezervacijas (per Bendrovės tinklalapį arba booking.com sistemą) ir apmokėjimus (per Paysera arba Paypal) platforma automatiniu būdu perkelia į viešbučio valdymo sistemą. Viešbučio valdymo programoje išankstiniu mokėjimu yra sudengiamos suteiktos paslaugos. Išsiregistravimo metu yra sutikrinamas einamosios sąskaitos balansas ir toks balansas galutinio atsiskaitymo metu patenka arba į PVM sąskaitą faktūrą ir (arba) į fiskalinį kasos aparatą (34 t., b. l. 171–175).

22. Taigi, kaip matyti iš nuteistojo Ž. N. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jis kategoriškai paneigė jam inkriminuotą kaltinimą. Tokios pačios pozicijos jis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. Ž. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius, nuoseklius ir detalius paaiškinimus, smulkiai apibūdindamas Bendrovėje taikytos apskaitos vedimo politikos, naudotų apskaitos programų ir jų veikimo, apskaitos vedimo ypatumus. Jo parodymai apie Bendrovėje naudojamas buhalterinės apskaitos, finansų ir verslo valdymo programas atitinka ir pirmiau aptartus rašytinius duomenis apie šių programų (sistemų) veikimo principus, specifiką, tarpusavio sąveiką bei taikymo sritį. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad specialisto išvadose nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai Bendrovėje nepadaryti, apskaita Bendrovėje vedama (tvarkoma) laikantis įstatymo reikalavimų, nurodė konkrečius faktinius duomenis (aplinkybes), kurie, jo įsitikinimu, paneigia specialisto išvadose nurodytus ir ekspertės teisiamajame posėdyje patvirtintus Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas Ž. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus nuosprendyje aprašė, tačiau neatlikęs jokios jų turinio analizės ir vertinimo kitų bylos duomenų kontekste, juos atmetė, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Be to, teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad nors Ž. N. kaltės nepripažino, padaryta nusikalstama veika įrodyta, be kita ko, liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis, padarė išvadą, kuri akivaizdžiai neatitinka šių nuosprendyje nurodytų įrodymų turinio.

23. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas E. A. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovėje Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos buvo vykdomos taip, kaip to reikalauja įstatymas. Pusantrų metų tikrino Mokesčių inspekcija ir tai geriausias įrodymas, kad apskaita tvarkoma tinkamai. Ta pati apskaita tęsiasi nuo 2008 m. Už Europos Sąjungos lėšas buvo sudaryta ekspertinė komisija, kuri Bendrovėje sukūrė visą buhalterinės apskaitos politiką ir nuo to laiko tos politikos yra laikomasi. Kiek buvo tikrinimų, nei karto nenustatė jokių pažeidimų. Ž. N. bendrovėje dirba nuo 2009 metų. Kadangi jis buvo vienas geriausių finansininkų, buvo paskirtas vyriausiuoju finansininku. Jis vykdo buhalterinės apskaitos politiką, kuri nesikeitė nuo tada, kai pasinaudojus Europos Sąjungos parama buvo pastatytas objektas, buvo vykdoma Vyriausybės kontrolė. Jie kontroliavo ir tą ekspertų grupę, kuri sukūrė Bendrovės buhalterinės apskaitos politiką. 2015-2016 metais už Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakingas vyriausiasis finansininkas Ž. N.. Jis tvarkė buhalterinę apskaitą, vadovavo kitiems darbuotojams, kurie jam padeda, prižiūrėjo, kad buhalterinė apskaita būtų vykdoma tinkamai. Kiekvienais metais įsakymu sudaroma komisija, kuri prieš sezono pabaigą atlieka viso turto inventorizaciją. Samdomi nepriklausomi auditoriai kiekvienais metais tikrina, jiems yra būtinas inventorizacijos aktas ir tai visada būna padaryta. Bendrovėje buvo nustatyta ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka. Prieš metus buvo nustatyta kuponų apskaitos tvarka. Tokią apskaitą vedė dėl visa ko, nors tokių kuponų išdalina tūkstančiais ir vedant tokią apskaitą žmonėms užkraunamas papildomas darbas. 2015-2017 metais buvo neoficiali kuponų registracija, kad žinoti statistiką, kiek kuponų išdalinta, nesigilinant nei kodėl, nei kam jie išduoti. Buvo sukurtos kuponų išdavimo taisyklės, jie naudoti kaip marketingo priemonė. 2015-2016 metais Bendrovėje buvo kuponai, kurie perkami, kaip dovanos, taip pat marketingo kuponai. Kuponai, kaip marketingo priemonė, būdavo išduodami direktoriaus įsakymu. Kiekvienam kuponui atskirai įsakymas nebuvo rašomas, tačiau būdavo įsakymas konkrečiai akcijai. Nuolaidas skelbdavo tiek savo iniciatyva, tiek gavęs pasiūlymus. Valdybos nariai yra ėmę kuponus, tačiau ne sau, o vykdydami marketingo akciją. Bendrovė turėjo kreditines korteles, kuriomis disponavo tik jis vienas. Buvo ir kortelė, kuri buvo naudojama iš PayPal sistemos pervesti į Bendrovės sąskaitą pinigų sumas. Ji tik tiems tikslams buvo naudojama. PayPal kortelė yra Bendrovės kortelė, ne fizinio asmens. Su ta kortele jokių funkcijų neatlikinėjo. Ji buvo reikalinga, nes tokie PayPal reikalavimai buvo. Toje sąskaitoje kaupiasi lėšos ir susikaupus tam tikrai sumai, lėšas galima įdėti į kitą Bendrovės sąskaitą. Su ta kortele pinigai nebuvo išgryninami. Dėl florisčių apgyvendinimo viešbutyje, tai jos atėjo su dovanų kuponais, kuriuos turbūt gavo dovanų. Bendrovė apskaitoje neturėjo nepanaudotų, neišdalintų kuponų. Marketingo kupono tikslas yra paskelbti apie Bendrovę. R. Š. atvyko su dovanų kuponu, davė pavedimą jai surasti kambarį, nes tuo metu kambarių trūko. Sveikatos apsaugos ministro vaikščiojimas po kompleksą geriausia marketingo akcija. Į apskaitą tai buvo įtraukta tada, kada atsirado galimybė, nes tuo metu kambariai dar nebuvo įtraukti į kompiuterinę apskaitos sistemą, nes nebuvo priduoti ir dar nevykdė veiklos. Už kuponų panaudojimo apskaitą, kaip už buhalterinį dokumentą, turėjo būti atsakingas Ž. N.. Apskaitos objektu kuponas tampa tada, kai žmogus atsineša kuponą. Bendrovė buvo paramos teikėja. Žino, kad paramą galima teikti, jei dirbama pelningai. Bendrovė dirba su pelnu, todėl paramą gali teikti. Be mokesčių inspekcijos ir samdomų auditorių, Bendrovę, esant poreikiui, tikrina ir samdomi ekspertai. Bendrovę tikrina ne tik Bendrovės samdyti, bet ir savivaldybės samdyti auditoriai. Savivaldybė viešųjų pirkimų būdu parenka auditorius. Bendrovėje naudojamos kompiuterinės programos buvo patikrintos specialistų, kurie specializuojasi Vilniaus mokesčių inspekcijoje. Viskas atitiko, jokių pastabų nebuvo. Samdyti auditoriai Bendrovę tikrina kiekvienais metais nuo 2008 metų. Patikrinę Bendrovę už 2015-2016 metus, auditoriai nepateikė išvados, kad negalima nustatyti veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, turto. Buvo akcentuota, kad viską galima nustatyti, kad apskaita tinkamai vedama. Bendrovėje naudojamos kompiuterinės programos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir dar viena, skirta viešbučių apskaitai. Be šių programų vesti apskaitą būtų neįmanoma. Visos išlaidos užfiksuojamos, apskaita vedama tinkamai, iš vedamos apskaitos galima nustatyti turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą. Pasitiki nepriklausomais ekspertais, jeigu jie kiekvienais metais išvadose tai akcentuoja. P. P. sistemą žmonės moka avansą, ta sistema surenka tuos pinigus ir juos laiko sąskaitoje. Kiekviena Bendrovės kortelė turi sąskaitą. Su Ž. N. pareikštu kaltinimu nesutinka. Remiasi specialistų išvadomis, kad Bendrovėje apskaita organizuojama ir tvarkoma tinkamai. Bendrovės valdyba nutarė, kad reikia samdyti nepriklausomą auditorių įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie patikrino visą dokumentaciją, susijusią su bylos medžiaga. Bendrovėje yra virš 20 kasos aparatų. Kiekvienas padalinys surenka pinigus, atvažiuoja atitinkami subjektai ir perveža pinigus į banką (35 t., b. l. 127–136).

31. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad pagal teismų praktiką tyrimas, kurį įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu atliko privatus ekspertas ar kitas asmuo, turintis specialių žinių, nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada, o yra konsultacinė išvada, kuri tiriama kaip ir kiti dokumentai. Vis tik vertindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą, teismas savo paties pacituota kasacine praktika ir joje pateiktais išaiškinimais nesivadovavo. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovę iš tikrųjų siejo sutartiniai santykiai, šią aplinkybę patvirtino ir Bendrovės direktorius bei nuteistasis, tai savaime neįrodo, kad ataskaitoje pateiktos išvados yra neobjektyvios, nepatikimo ir jomis negalima vadovautis.

32. Kaip nurodyta pirmiau, teisiamajame posėdyje apklausti tikrinimą atlikę ir ataskaitą surašę I. M. bei A. P. patvirtino ataskaitos teisingumą, paaiškino, kokie tikrinimo metodai buvo taikyti, kokios apimties ir kokių objektų tyrimas buvo atliktas, kokios nustatytos aplinkybės leido padaryti išvadą, kad Bendrovė buhalterinę apskaitą tvarko tinkamai, neaplaidžiai. Šių liudytojų parodymai atitinka kitų liudytojų, nuteistojo parodymus, VMI pranešime nurodytas aplinkybes ir nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovę siejo sutartiniai paslaugų teikimo santykiai, jokių kitų duomenų (aplinkybių), teikiančių pagrindą abejoti audito bendrovės pateiktos ataskaitos objektyvumu, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad nors auditorių parengta ir pateikta ataskaita bei išvados akivaizdžiai skiriasi nuo tų išvadų, kurias padarė ekspertė, palyginus šių rašytinių įrodymų turinį darytina išvada, jog auditorių ir ekspertės pateiktų išvadų skirtumai buvo nulemti pasirinktos tyrimo objektų apimties. Tiek specialisto išvadų tyrinys, tiek ekspertės teisme duoti paaiškinimai patvirtina, kad Bendrovės ūkinės finansinės veiklos dokumentų tyrimo išvados buvo pateiktos atlikus tik dokumentinį apskaitos dokumentų tyrimą, t. y. tiriant tik fizinius (popierinius) dokumentus, nors tiek nuteistasis Ž. N., tiek Bendrovės direktorius buvo nurodę, kad Bendrovė apskaitai naudoja kompiuterines programas, kuriose yra visa Bendrovės ūkinės finansinės veiklos vertinimui aktuali informacija. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos, Bendrovėje vedamos buhalterinės apskaitos auditas buvo atliktas, be kita ko, įvertinus ir Bendrovėje naudojamų kompiuterinių programų duomenis, atsižvelgus į bendrovės vykdomos veiklos specifiką, įgyvendinamą apskaitos politiką, t. y. nebuvo apsiribota fiziškai esančių (atspausdintų) apskaitos dokumentų vertinimu. Kaip paaiškino auditą atlikę I. M. ir A. P., buhalterinė apskaita yra sistema, todėl reikia vertinti ir Bendrovėje naudotas programas, jose esančius duomenis, informaciją. Nevertinant naudojamų programų ir jose esančių duomenų, negalima padaryti išsamių, tinkamų išvadų apie buhalterinę apskaitą konkrečioje bendrovėje.

33. Tokios pozicijos iš esmės laikėsi ir kaip liudytoja apklausta VMI specialistė J. P., patvirtinusi VMI pranešime nurodytas aplinkybes ir paaiškinusi, kad atliekant tyrimą ar patikrinimą, apskaitos programose esantys duomenys ir informacija yra svarbūs. Jeigu atliekant tyrimą šie duomenys nevertinami, tai negalėtų būti padarytos išsamios išvados. Išsamios išvados yra tada, kai padarytos remiantis visais dokumentais, registrais, iš programų gautais duomenimis, išrašais. Nors pirmosios instancijos teismas VMI pranešimo apie atliktą mokestinį patikrinimą nelaikė nei kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinančiu, nei paneigiančiu įrodymu, tokia išvada buvo padaryta remiantis tik tuo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimus, kontroliuodama mokesčių sumokėjimo teisingumą, tačiau neatlieka kontrolės ir netiria, ar mokesčių mokėtojai tinkamai vedė buhalterinę apskaitą. Taigi išvadas dėl šio įrodymo teismas padarė atsižvelgdamas išskirtinai tik į VMI priskirtas funkcijas, visiškai neanalizuodamas ir nevertindamas išvados turinio bei VMI specialistės paaiškinimų kitų įrodymų kontekste. Kaip matyti iš VMI pranešimo apie atliktą Bendrovės mokestinį tyrimą bei teisme duotų liudytojos J. P. paaiškinimų, nors mokestinio tyrimo tikslas buvo nustatyti mokesčių mokėtojo padarytas klaidas, trūkumus ir (ar) prieštaravimus, atliekant tyrimą buvo vertinti ir apskaitos dokumentai, registrai, duomenys iš buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“, programos (duomenys neskelbtini), pajamų pagal klases ir grupes duomenys, sąnaudos, palyginti (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ galutiniai duomenys, kurie sutapo, nebuvo nustatyti gautų pajamų neapskaitymo atvejai ar situacija, kad Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kiek tai susiję su atliktu tyrimu, nebuvo galima ko nors nustatyti. Taigi, nors VMI neatliko Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, mokestinio tyrimo metu buvo tiriami ir vertinami Bendrovės apskaitos dokumentai, registrai, naudojamų apskaitos programų duomenys, tačiau Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai nebuvo nustatyti. Taigi VMI pranešimas, vertinant jį ne atsietai, o kartu su kitais bylos įrodymais, tai pat patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje pateiktas išvadas, kad Bendrovėje apskaita buvo tvarkoma tinkamai.

34. Apeliacinėje instancijoje siekiant visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes ir pašalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentus tyrusios ekspertės pateiktose išvadose, auditorių ataskaitoje, ekspertės ir auditorių parodymuose esančius prieštaravimus, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti teismo ekonominę (apskaitos ir finansų) ekspertizę, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertams. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 21 d. nutartyje buvo pavesta ekspertui atsakyti į klausimus: 1) ar, įvertinant visus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitoje naudotas programas (duomenys neskelbtini) ir elektroninėje erdvėje užfiksuotus duomenis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, ar bendrovėje vykdyti pardavimai (paslaugos) buvo fiksuojami elektroniniuose kasos aparatuose, ar atsižvelgiant į klientų atsiskaitymo už paslaugas formas (avansu, grynais pinigais, bankiniu pavedimu, taikant nuolaidas ir pan.) šios finansinės operacijos buvo tinkamai atvaizduojamos buhalterinėje apskaitoje? Jei ne, kokie teisės aktai buvo pažeisti? Jeigu buvo padaryti pažeidimai, ar dėl jų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros?; 2) ar pagrįstos ir teisingos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. liepos 8 d., 2017 m. birželio 29 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, tvarkant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. ir negalėjimo dėl jų iš dalies nustatyti tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros? Ar tinkamais metodais buvo nustatinėjama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra?; 3) ar pagrįsta ir teisinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta 2019 m. sausio 4 d. ataskaita dėl UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, jog pagal bendrovės pateiktą medžiagą galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.? Ar tinkamais metodais buvo padaryta ši išvada? (37 t., b. l. 144–152).

35. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 27 d. ekspertizės akte Nr. 11-409 (22) atsakymai antruoju ir trečiuoju klausimais nepateikti ekspertei nurodžius, kad kitų specialistų išvadų vertinimas nėra eksperto kompetencija. Dėl pirmojo klausimo ekspertė I. V. pateikė išvadą, kad tyrimo metu apskaičiuoti neatitikimai tarp (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų didžiojoje knygoje – 81,71 Eur, lyginant su visa pinigų apyvarta (duomenys neskelbtini), yra nereikšminga; pardavimų pajamų 3 369,29 Eur tarp ataskaitoje (duomenys neskelbtini) ir didžiojoje knygoje, lyginant su visa pardavimo pajamų apyvarta, yra nereikšminga. Todėl nustatyti neatitikimai netrukdo nustatyti ir įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Ekspertizės akte nurodyta, kad per 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. kovo 1 d. laikotarpį pagal pateiktus dokumentus Bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimai teisės aktų reikalavimams nenustatyti. Buhalterinės apskaitos programoje (duomenys neskelbtini) registruotos visos sumos, susijusios su uždirbamomis pajamomis už suteiktas paslaugas iš (duomenys neskelbtini) ataskaitos „Mokesčiai pagal PVM ir paslaugų grupes“, išskyrus neatitikimą tarp buhalterini sąskaitų dėl paslaugų perskirstymo (3 369,31 Eur). Iš PayPal programos pervestos išankstinių mokėjimų sumos atitiko registruotas Bendrovės banko sąskaitose sumas, bei buvo įtrauktos į buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines sąskaitas. Pagal (duomenys neskelbtini) žurnalus „Viešbučio registratūra (apgyvendinimo paslaugos ir kitos paslaugos)“ Nr. (duomenys neskelbtini), Didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų ataskaitas, nustatyta, kad visos gautos piniginės lėšos grynais pinigais, tarp jų ir gauti išankstiniai mokėjimai grynais pinigais, kortele, buvo įtrauktos į Bendrovės buhalterinės apskaitos programos (duomenys neskelbtini) buhalterines sąskaitas, išskyrus neatitikimą tarp buhalterinių sąskaitų, galėjjusį susidaryti dėl gauto avanso perskirstymo (skirtumas 8 939,62 Eur sumai) ir apskaitoje registruotų piniginių lėšų perskirstymo už suteiktas paslaugas (8 559,19 Eur sumai). Taip pat nustatyta, kad 2016 m. gegužės 14 d. „Paramos teikimo metinėje ataskaitoje“ už 2015 m., suteiktos paramos gavėjai, sumos atitinka Bendrovės buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Paramos ir labdaros sąnaudos“ ataskaitos duomenis. Bendrovė pagal Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį galėjo atskaityti iš pelno mokesčio 2 kartus suteiktos paramos dydį 292 882 Eur ir įtraukti į 2016 m. gegužės 30 d. „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“ už 2015 metus (37 t., b. l. 162––191).

36. Taigi, atlikus ekspertinį tyrimą, buvo padaryta išvada, kad pažeidimai, dėl kurių negalima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros šiai bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo padaryti, o nustatyti (tyrimo metu apskaičiuoti) neatitikimai, nesutrukdė nustatyti ir įvertinti Bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad išvadas ekspertė pateikė ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius ir Bedrovės pateiktus apskaitos dokumentus: 2015 m. ataskaitą „Bandomasis balansas“, Didžiosios knygos „Sąskaitos aktyvumo ataskaitas“, programų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suvestines ataskaitas, Šiaulių banko, SEB banko, PayPal mokėjimo išrašus, fiskalinių blokų juostas, elektroninių kasos aparatų ((duomenys neskelbtini)) žurnalus, finansinę atskaitomybę, „Paramos teikimo metinė ataskaita“, metinę pelno mokesčio deklaraciją, paramos sutartis. Ekspertinis tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktais, bei standartinio tyrimo procedūrų aprašymais: Buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kontrolės trūkumų nustatymas; Fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymų operacijų pagrįstumas; Piniginių lėšų pajamavimo pagrįstumas; Turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir veiklos nustatymas; Ekonominės ekspertizės metodai. Tyrimą atliko aukštąjį ekonominį išsilavinimą, apskaitos ir finansų teismo eksperto kvalifikaciją turinti ekspertė, įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Ekspertizės akte nuosekliai aprašyta atlikto tyrimo eiga, vertinti duomenys (informacija), taikyti tyrimo metodai, pateiktos išvados aiškios, konkrečios, neprieštaringos, atitinka ekspertizės akto tiriamąją dalį bei teismo pateiktų klausimų turinį ir esmę. Ekspertizės akte padarytų išvadų teisingumą apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir tyrimą atlikusi ekspertė.

37. Ekspertė I. V., patvirtinusi pateiktas išvadas, papildomai paaiškino, kad ūkiniams įvykiams fiksuoti Bendrovė naudoja apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“, o kitos programos yra kaip valdymo apskaitos dalis, kurių duomenys suvedami į apskaitos programą. Kiek matė, (duomenys neskelbtini) programa tiesiogiai fiksuoja visus duomenis, atvykimą, klientų naudotas paslaugas. Visi duomenys vedami naudojant (duomenys neskelbtini). Po to mėnesio pabaigoje iš buhalterinės apskaitos registrų Bendrovė kartą į mėnesį suveda galutinius suminius duomenis už mėnesį. Buhalterinės apskaitos įstatymas to nedraudžia ir įmonė pati turi teisę pasirinkti, kaip jai patogiau vesti apskaitą. Sulyginus (duomenys neskelbtini) mėnesio ataskaitos duomenis už kiekvieną atliktą operaciją ir sužiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenis, mėnesiniai duomenys sutapo. Tikrintojai gali remtis „(duomenys neskelbtini)“, nes visi duomenys toje programoje yra. Pavyzdžiui paėmus metines ataskaitas, tai jos yra faktiškai sudaromos iš programos „(duomenys neskelbtini)“, nes ten yra sukaupta visa informacija. (duomenys neskelbtini) Bendrovėje buvo naudojama kaip platforma, kai žmonės užsako paslaugą per Bookingcom. Iš tos platformos Bendrovė tuos mokėjimus perkelia į apskaitą. Finansinės apskaitos įstatymas, jei neklysta 8 straipsnio 5 dalis, leidžia suvesti šitaip duomenis ir naudoti šitas papildomas programas, taip vadinamas sistemas. Tikrino elektroniniu parašu nepasirašytus dokumentus, tačiau Bendrovė kiekvienos operacijos netvirtino elektroniniu parašu. Bendrovė suveda duomenis į apskaitą ir, remiantis šitais apskaitos registrais ir duomenimis, kurių registrus tikrino, jie vedė finansinę atskaitomybę. Mano, kad nėra problema sutikrinti duomenis ir, jeigu jie atitinka dar ir deklaravimo duomenis, tai yra nedraudžiama, jie yra teisingi. Tikrino registrus (duomenys neskelbtini)o, po to (duomenys neskelbtini) duomenys buvo suvesti į „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) registrai buvo ir pagal juos buvo dar ataskaitos sudarytos, būtent ten matėsi tie pirminiai dokumentai, buvo įvestos kuponų sumos, patys kuponai ir mokėjimai. Po to tai sutikrino su „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis. Tikrino čekius. Kasos aparato buvo juostos ir čekiai. Kasos aparatuose atsispindėjo čekiai, kurie tikrai buvo įmušti į kasos aparatą, o kasos aparato suvestinės duomenys suvesti į apskaitą – į „(duomenys neskelbtini)“ programą. Yra suvesti visi duomenys, pvz. sąskaitos faktūros vedamos padieniui, o iš kasos aparato mėnesiniai duomenys yra vedami. Banko sąskaitų apskaitos duomenys, kasdienės operacijos, vedami į „(duomenys neskelbtini)“, o iš programų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)o, vedami mėnesio duomenys. Tai Buhalterinės apskaitos įstatymas leidžia. Registrų sumos atitiko „(duomenys neskelbtini)“ programos duomenis. Pirminiai duomenys atsispindi būtent (duomenys neskelbtini) programoje ir tie duomenys atitinka standartus, įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimus, yra tinkami. Ekspertizės akte nustatytus (apskaičiuotus) sumų neatitikimus iš Bendrovės vestos apskaitos nustatyti galima. Metinės Bendrovės pajamos sudarė 8 000 000 Eur, tai 3 000 Eur neužfiksuotos pajamos ir iš kasos nerasti keliasdešimt eurų apskaita buvo vedama tvarkingai. Visi nustatyti nesutapimai ekspertizės akte aprašyti, dėl ko jie nustatyti. Kontrolinėse juostose buvo fiksuoti visi kasos kvitai, ten matosi ir suteiktos nuolaidos, ir mokėjimai, ir PVM-viskas yra. Iš kokios vietos buvo spausdinta (kuris būtent kasos aparatas ir kurioje vietoje) negali pasakyti, nes ten yra adresas ir pavadinimas, tačiau Bendrovė neturi pareigos ant kiekvieno kvito rašyti konkrečią kasos aparato buvimo vietą. Pačioje apskaitoje duomenys yra suvesti, tai, kad nėra pažymėta, kur tas kasos aparatas stovi, pažeidimo nėra. Kuponai buvo fiksuojami kasos programoje, buvo pateikta didelė ataskaita už metus ir ten matėsi pirkimo pardavimo duomenys, nes ant paties kupono gali būti užrašyta vardas, pavardė, o programose tokių dalykų niekada nesimato, nes kuponas turi numerį ir kainą, pats kuponas – tai išankstinis mokėjimas. Jeigu žmogus registruojasi internetu, tai, sakysim, jis save identifikuoja, nes mokėjimus dažniausiai daro bankiniu pavedimu, tada matosi, kas pirko. Kuponų pirkimai atsispindi programoje, jei neklysta (duomenys neskelbtini), mokėta avansais, iš kitos programos viskas matosi, ten tikrai galima viską identifikuoti, nes viskas daryta banko pavedimais. Matė ir atliktus pinigų grąžinimus, pinigai grąžinti konkrečiam žmogui. Turimų banko sąskaitų skaičius yra Bendrovės vidinis reikalas. Matė, kad yra paskolų sąskaitos, paskolos atiduotos. Dauguma įmonių sąskaitas ima tokiais būdais, kad lengviau sąskaitas jiems būtų vesti. Esmė yra sąskaitos, kurios eina per apskaitą ir tie visi pinigai atsispindi apskaitoje, o, jeigu Bendrovei patogu turėti 20 ar 60 sąskaitų, gali turėti. Iš vedamos sąskaitų apskaitos galima nustatyti ir duomenis sutikrinti su pirminės apskaitos duomenimis. (duomenys neskelbtini) yra vesta 2015 metų 5 klasės buhalterinių sąskaitų pajamų apskaita ir 6 klasės buhalterinių sąskaitų sąnaudų apskaitos registrai. (duomenys neskelbtini) ataskaitos atitinka „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinius duomenis. (duomenys neskelbtini) sutikrino su banku, banką sutikrinau su „(duomenys neskelbtini)“, visi duomenys atitiko (38 t., b. l. 2–8).

38. Ekspertizės akte pateikta išvada dėl apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų laikymosi ir galėjimo nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, iš esmės atitinka pirmiau aptartą auditorių pateiktą ataskaitą, VMI pranešimą, nuteistojo, liudytojų parodymus ir tuo pačiu paneigia specialistės išvadas bei jos paaiškinimus, kad Bendrovėje apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų ir dėl to atsirado BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Specialistės pateiktų trijų išvadų dėl Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir ekspertes teisme duotų parodymų jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas specialisto išvadas bei ekspertės I. V. paaiškinimus Ž. N. kaltę patikimai įrodančiais įrodymai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas, byloje esantiems duomenims, jų visumai, prieštaraujančias išvadas tiek dėl nusikalstamos veikos fakto, tiek dėl Ž. N. kaltės.

39. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros).

40. Aptariamu atveju nors atlikus Bendrovės auditą, mokestinį tyrimą, apskaitos ir finansų ekspertizę, tam tikri neatitikimai buvo nustatyti, šie neatitikimai baudžiamajame įstatyme nustatytų teisinių padarinių nesukėlė – Bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą buvo galima nustatyti analizuojant Bendrovės apskaitos dokumentus. Aplinkybė, kad Bendrovė su teikiamomis paslaugomis, vykdoma veikla susijusias ūkines operacijas registravo (apskaitė) kompiuterinėse programose, o apskaitą tvarkė naudodama apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo visų apskaitos dokumentų popierine forma (nebuvo jų atspausdinusi), savaime niekaip nepaneigia fakto, kad Bendrovė į apskaitą šiai bylai aktualiu laikotarpiu visas ūkines operacijas (ūkinius įvykius) įtraukė, pajamas (grynais, banko kortele, avansinius mokėjimus) apskaitė, iš Bendrovės vestos apskaitos buvo galima nustatyti (identifikuoti) tiek suteiktas paslaugas pagal rūšis, tiek taikytas nuolaidas, Bendrovės sudaryti apskaitos registrai atitiko pirminius apskaitos duomenis, neatitikimai tarp Bendrovės naudojamose apskaitos programose įvestų duomenų ir suvestinių duomenų buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyti. Tai konstatavo ir apskaitos ir finansų ekspertizę atlikusi ekspertė I. V., ekspertizės akte nustačiusi ir teismo posėdyje patvirtinusi, kad esminiai Bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimai teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyti.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino aplinkybes, susijusias su Ž. N. atsakomybe padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, vienpusiškai, izoliuotai nuo kitų bylos duomenų, vertino specialisto išvadas ir ekspertės I. V. teisme duotus paaiškinimus, nenurodė teisinių nuteistojo duotų parodymų ir juos patvirtinančių kitų bylos duomenų (liudytojų parodymų, auditorių ataskaitos, VMI pranešimo) atmetimo argumentų, iš esmės tik preziumuodamas, kad abejoti specialisto išvadomis ir ekspertės duotais parodymais nėra pagrindo. Dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant byloje surinktus įrodymus, baudžiamasis įstatymas Ž. N. buvo pritaikytas netinkamai – Ž. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo jo veikoje nesant BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos.

42. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 4 dalyje, yra ta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-458/2020).

43. Aptariamu atveju byloje esantys įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje, nepatvirtina, kad Ž. N., būdamas Bendrovės vyriausiuoju finansininku, atsakingu už buhalterinių įrašų teisingumą, organizuodamas bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuodamas materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą, organizuodamas turto, įsipareigojimų ir ūkinių operacijų buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje buvo nustatytas gautų pajamų už suteiktas paslaugas registravimo apskaitoje neatitikimo atvejis (3 369,25 Eur sumai) bei neatitikimo tarp elektroninio kasos aparato ir kasos pajamų didžiosios knygos duomenų neatitikimo atvejis (81,71 Eur), tačiau įvertinus nustatytų neatitikimų skaičių bei sumą, taip pat priežastis, dėl kurių toks neatitikimas galėjo atsirasti, tai nelaikytina pagrindu Ž. N. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus BK 223 straipsnio prasme ir taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę.

44. Konstatuojama, kad šioje byloje įrodymai, neginčijamai patvirtinantys nusikalstamos veikos faktą ir Ž. N. kaltę padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, surinkti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, daiktų ir dokumentų klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

45. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė priteisti Ž. N. 9 589,26 Eur jo patirtų proceso išlaidų už gynėjo dalyvavimą šiame baudžiamajame procese. Advokato darbo apmokėjimą reglamentuojančio BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenį išteisinus, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas.

46. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

47. Šioje byloje Ž. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Ž. N. išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. konstatavus, kad jis nepadarė nusikaltimo požymių turinčios veikos. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo gynėjo paduotą apeliacinį skundą, kuris pripažįstamas iš esmės pagrįstu. Iš 2021 m. spalio 20 d. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo matyti, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalbą baudžiamajame procese suma yra pagrįsta dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos išrašų kopijos, patvirtinimo apie lėšų įskaitymą kopijos), pagal kuriuos Ž. N. už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 7 774,26 Eur (37 t., b. l. 93–109). Iš 2024 m. vasario 4 d. sąskaitos faktūros ir 2024 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad Ž. N. už teisines paslaugas pagal sutartį dar 1 815 Eur sumokėjo 2024 m. vasario 5 d. (37 t., b. l 194–196). Taigi bendra išlaidų už šioje byloje suteiktas advokato paslaugas suma yra 9 589,26 Eur, šios išlaidos susijusios su Ž. N. baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos įrodymais, todėl konstatavus, kad Ž. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, jis turi teisę į šių išlaidų atlyginimą. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė įvertinti šias išlaidas proporcingumo aspektu ir visa apimti prašymo dėl jų priteisimo netenkinti.

48. Bylos duomenimis advokatas V. B. Ž. N. gynė tiek ikiteisminio tyrimo metu (nuo 2017 m. spalio 23 d.) (26 t., b. l. 61), tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (2018 m. spalio 31 d. advokato orderis) (34 t., b. l. 72), taip pat ir apeliacinėje instancijoje (pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, dalyvavo 2021 m. spalio 21 d., 2021 m. gruodžio 2 d., 2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžiuose). Nuo 2023 m. kovo 22 d. Ž. N. apeliacinėje instancijoje gynė advokatas Mindaugas Dūda (37 t., b. l. 156, 157), kuris dalyvavo 2024 m. vasario 7 d., 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdžiuose. Šią baudžiamąją bylą sudari 38 bylos tomai (su kaltinamuoju aktu buvo perduoti 34 bylos tomai), pirmosios instancijos teisme advokatas dalyvavo 14 teisiamųjų posėdžių, tiriant įrodymus buvo aktyvus, procesas pirmosios instancijos teisme vyko 2 m. 7 mėn. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, gauti nauji duomenys, dėl kurių Ž. N. gynėjas teismo posėdyje pasisakė. Įvertinus bendrą proceso trukmę, advokatų suteiktų paslaugų turinį ir apimtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad prašoma priteisti išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas suma yra aiškiai per didelė ir neproporcinga. Todėl prašymas tenkinamas visa apimtimi, Ž. N. iš valstybės priteisiant visą patirtų išlaidų sumą – 9 589,26 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato V. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – Ž. N. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteisti Ž. N. iš Lietuvos Respublikos valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti 9 589,26 Eur patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti bylos tyrimo bei nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (sudėti Paketuose Nr. 2, 3, 4, 5, 6):

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) Kasos aparato kasos operacijų žurnalai, 25 (dvidešimt penki) vnt. (pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-05-05 raštu Nr. S-05-76 „Dėl dokumentų (informacijos) pateikimo“) (Paketas Nr. 5, (11 t., b. l. 66-67);

2. (duomenys neskelbtini) Kasos operacijų žurnalai, 25 (dvidešimt penki) vnt. (pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-05-05 raštu Nr. S-05-76 „Dėl dokumentų (informacijos) pateikimo“) (Paketas Nr. 4, saugojama atskirai nuo bylos medžiagos) (11 t., b. l. 66-67);

3. (duomenys neskelbtini) Kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-03-01, 3 (trys) žurnalai (pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-05-05 raštu Nr. S-05-76 „Dėl dokumentų (informacijos) pateikimo“) (Paketas Nr. 4, saugojama atskirai nuo bylos medžiagos) (11 t., b. l. 66-67);

4. (duomenys neskelbtini) atspausdinti 2015 m. buhalterinės apskaitos registrai, 1188 lapai (pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-12-13 raštu Nr. S-12-72 „Dėl dokumentų pateikimo“) (Paketas Nr. 3, saugojama atskirai nuo bylos medžiagos) (13 t., b. l. 50);

5. (duomenys neskelbtini) atspausdinti 2016 m. buhalterinės apskaitos registrai, 338 lapai (pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-12-13 raštu Nr. S-12-72 „Dėl dokumentų pateikimo“) (Paketas Nr. 3, saugojama atskirai nuo bylos medžiagos) (13 t., b. l. 50);

6. (duomenys neskelbtini) Suminės nuolaidos kuponai, 561 vnt. (pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-05-23 raštu Nr. S-05-83 „Dėl dokumentų (informacijos pateikimo) (Paketas Nr. 6, saugojami atskirai nuo bylos medžiagos) (24 t., b. l. 82);

7. (duomenys neskelbtini) Kvietimai/pakvietimai (1008 vnt.) ir kompensaciniai nuolaidos kuponai (10 vnt.) (pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-05-23 raštu Nr. S-05-83 „Dėl dokumentų (informacijos pateikimo) (Paketas Nr. 6, saugojami atskirai nuo bylos medžiagos) (24 t., b. l. 82);

8. Leidinio (savaitraščio) „(duomenys neskelbtini)“ numeriai: 2013-12-12 Nr. 60 (1 egz.) ir 2015-10-22 Nr. 24 (1 egz.). (prie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistės J. T. 2016-01-07 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dalyje, pagal gautą (2015-12-29 gautą (persiųstą) iš Kauno apygardos prokuratūros 2015-12-22 raštu Nr. (3-AP-9745) 3S-97605) 2015-12-07 (duomenys neskelbtini) tarybos narių V. S. ir J. Š. bendrą pareiškimą dėl galimai padarytų (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų ir šios įmonės valdybos narių nusikalstamų veikų, naudojant lėšas laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidybai) (Paketas Nr. 2, saugojami atskirai nuo bylos medžiagos) (1 t., b. l. 181-189);

9. L. U. 2015 m. darbo kalendorius, 1 vnt. (prie 2015-11-18 daiktų apžiūros protokolo) (Paketas Nr. 2, saugojamas atskirai nuo bylos medžiagos) (10 t., b. l. 12-20);

10. A. S. 2015 m. darbo kalendorius, 1 vnt. (prie 2015-11-18 daiktų apžiūros protokolo) (Paketas Nr. 2, saugojamas atskirai nuo bylos medžiagos) (10 t., b. l. 12-20);

11. Nuolaidos kuponas Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas) (pateiktas (duomenys neskelbtini) 2015-12-03 raštu Nr. S-12-177 „Dėl informacijos (dokumentų) pateikimo“) (saugojamas byloje) (10 t., b. l. 132);

12. U. K. ir I. K. Registracijos kortelė (originalas) prie 2015-10-26 daiktų ir dokumentų apžiūros protokolo (saugojama byloje) (7 t., b. l. 1-17, 157-158),

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

1. Kompaktinis diskas TITANUM CD-R 700 MB, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) 2015 m. Didžioji knyga (1 rinkmena, 4299 lapai, 10,3 MB) (pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-06-07 raštu Nr. S-06-93 „Dėl dokumentų (informacijos) pateikimo“ (12 t., b. l. 93-94);

2. Kompaktinis diskas TITANUM CD-R 700 MB, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio, vasario mėn. Didžioji knyga (1 rinkmena, 775 lapai, 1,89 MB) (pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-06-07 raštu Nr. S-06-93 „Dėl dokumentų (informacijos) pateikimo“ (12 t., b. l. 93-94);

3. Kompaktinis diskas „Verbatim“ CD-R 700 MB, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) Apskaitos politika (galiojusi 2013 – 2015 m.) (pateiktas (duomenys neskelbtini) 2015-10-29 raštu Nr. S-10-142 „Dėl duomenų pateikimo“ (11 t., b. l. 63);

4. Kompaktinis diskas „Verbatim“ CD-R 700 MB, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) DVP fiskalinių blokų juostos: IG200502, IG200504, IG200506, IG200616, IG200618, IG200619, IG201967, IG203169 už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-03-01 (pateiktas (duomenys neskelbtini) 2016-11-25 raštu Nr. S-11-167 „Dėl dokumentų pateikimo“, kuris yra 2016-11-25 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo sudėtinė dalis) (12 t., b. l. 175-178);

5. Kompaktinis diskas (duomenys neskelbtini) MB prie 2015-10-23 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (disko turinys - 29 rinkmenos: iš kurių 27 rinkmenas sudaro (duomenys neskelbtini) Išmokų operacijos (dokumentai) už laikotarpį nuo 2013-03-28 iki 2015-10-23; 1 rinkmena - UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta 2015-08-12 sąskaita faktūra S11 Nr. 040448 (suma apmokėjimui – 59,45 Eur (su PVM); 1 rinkmena - (duomenys neskelbtini) Pirkimo operacijos (dokumentai) už laikotarpį nuo 2013-03-28 iki 2015-10-23 (11 t., b. l. 46-48);

6. Kompaktinis diskas TDK CD-R 700 MB su (duomenys neskelbtini) įėjimo kasų (už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-10-11) ir viešbučio pardavimų (2015 m. balandžio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn.) išrašais (prie 2015-10-12 kratos protokolo) (6 t., b. l. 100-108);

7. Kompaktinis diskas TDK CD-R 700 MB su (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentų registru (Pirkimo operacijomis (įvestos gautos PVM sąskaitos faktūros) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-10-12 (prie 2015-10-12 kratos protokolo) (6 t., b. l. 100-108);

8. Kompaktinis diskas „Verbatim“ CD-R 700 MB, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai (UAB Šiaulių banke esančios sąskaitos, 17 rinkmenų; AB „Swedbank“ esančios sąskaitos, 1 rinkmena; AB SEB banke esančios sąskaitos, 1 rinkmena) (pateiktas (duomenys neskelbtini) 2016-05-23 raštu Nr. S-05-83 „Dėl dokumentų (informacijos) pateikimo“ (24 t., b. l. 82);

9. Kompaktinis diskas „acme“ CD-R 700 MB, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai (už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-02-29): UAB Šiaulių banke esančios sąskaitos, 17 rinkmenų; AB „Swedbank“ esančios sąskaitos, 1 rinkmena; AB SEB banke esančios sąskaitos, 1 rinkmena, bei Apyvartos žiniaraščio išrašas (už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-02-29) (pateiktas (duomenys neskelbtini) 2017-01-11 raštu Nr. S-01-6 „Dėl dokumentų (informacijos) pateikimo“ (13 t., b. l. 51-53);

10. Kompaktinis diskas TITANUM CD-R 700 MB su jame esančia įrašyta informacija (dokumentais), prie AB Šiaulių banko 2017-07-18 rašto Nr. S-17/08529k „Dėl informacijos pateikimo“ (13 t., b. l. 109);

11. Kompaktinis diskas „extreme“ CD-R 700 MB prie 2016-02-17 Užduoties atlikti objektų tyrimą (reg. Nr. 1.16-346), kuris buvo paskirtas atlikti Viešųjų pirkimų tarnybai (Disko turinys: skenuotos 692 (duomenys neskelbtini) sutartys, sudarytos su fiziniais ir juridiniais asmenimis; minėtų sutarčių 2015 m. lapkričio 16 – 30 d. apžiūros protokolas (49 psl.); ir (duomenys neskelbtini) įstatai, įregistruoti 2015-04-09 (8 lapai) (14 t., b. l. 122-125);

12. Kompaktinis diskas „extreme“ CD-R 700 MB prie 2016-01-21 Apžiūros protokolo (disko turinys: (duomenys neskelbtini) naudojamos programinės įrangos (sistemos) „Salto“ duomenys apie pastato, esančio Vilniaus al. 9, Druskininkuose, elektroninių durų spynų naudojimą minėto pastato 2 aukšte už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-10-30) (10 t., b. l. 169-175);

13. Kompaktinis diskas „extreme“ CD-R 700 MB Nr. CD-3-4-16 su jame esančiais įrašytais telefoninių pokalbių įrašais ir kita elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija prie Kriminalinės žvalgybos atlikimo veiksmų protokolų: (duomenys neskelbtini) (17 t., b. l. 190-198; 18 t., b. l. 1-28, 30-108);

14. Kompaktinis diskas „Freestyle“ CD-R 700 MB Nr. LK-STT07-32RN-15 su jame esančiais įrašytais vaizdo įrašais prie 2015-08-05 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (18 t., b. l. 29);

15. Kompaktinis diskas „Verbatim“ DVD+R/16x 4.75 GB Nr. LK-STT07-30RN-15, kuriame įrašyti vaizdo su jame esančiais įrašytais vaizdo įrašais prie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų: (duomenys neskelbtini) (18 t., b. l. 110-113, 114-115, 116-117);

16. Kompaktinis diskas „extreme“ CD-R 700 MB, kuriame įrašyti vaizdo įrašai prie 2017-10-23 įtariamojo E. A. apklausos protokolo (4 t., b. l. 14-15);

17. Kompaktinis diskas „imation“ DVD+R/16x 4.75 GB, 2 hr, kuriame įrašyti vaizdo įrašai prie 2018-09-17 liudytojo E. A. apklausos protokolo (4 t., b. l. 139-142;),

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriui.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.