Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-07-21 · Civilinė byla Nr. e2A-466-798/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-03Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-07-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-21
Bylos Nr.
e2A-466-798/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00802-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės JetGas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „LITESKO“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-466-798/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.4.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės JetGas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės JetGas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LITESKO“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) JetGas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „LITESKO“ 20 753,61 Eur patirtus tiesioginius nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. liepos 20 d. atsakovė UAB „LITESKO“ paskelbė gamtinių dujų Viečiūnų katilinei pirkimą atviro konkurso būdu. Ieškovė pateikė konkurse pasiūlymą, kuriame nurodė, kad gamtinių dujų kaina – 27,70 Eur/1 MWH, o taip pat nurodė, kad gamtinių dujų pristatymo būdas: „SGD priekaba“. Atsakovė pripažino, kad pateiktas pasiūlymas atitinka konkurso sąlygas. 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovė nustatė pasiūlymų eilę, kurioje pirmoje vietoje įrašytas UAB JetGas pasiūlymas, antroje vietoje – UAB „SG dujos“ pasiūlymas. Pagal mažiausios kainos kriterijų laimėtoju pripažinta UAB JetGas, o pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui su UAB JetGas sudaryta pirkimo sutartis. UAB „SG dujos“, nesutikdama su atsakovės 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė pretenziją, laikydama, kad ieškovės pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes UAB JetGas neatitiko kvalifikacinio reikalavimo, numatyto pirkimo sąlygų 3.1 punkte (UAB „SG dujos“ laikė, kad norint įvykdyti sutartį, tiekėjas turi turėti ne tik tiekimo licenciją, bet ir gamtinių dujų skirstymo licenciją). 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovė, išnagrinėjusi UAB „SG dujos“ pretenziją, nusprendė ją atmesti. UAB „SG dujos“, nesutikdama su atsakovės priimtais sprendimais, pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį išnagrinėjęs teismas atmetė ir leido atsakovei UAB „LITESKO“ sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su UAB JetGas. Ieškovė UAB JetGas atsakovės teritorijoje pagal atsakovės pateiktus dokumentus ir atsakovės nurodytoje žemės sklypo vietoje, pradėjo laikinos (mobilios) mažos apimties SGD išdujinimo stotelės montavimo darbus ant atsivežtos betoninės plokštės, taip pat užsakė techninį darbo projektą (projektuotojas – UAB „TREMOLINK“). Atsakovė pranešė ieškovei, kad specialistai apžiūrėję Viečiūnų katilinės teritorijoje šalia katilinės montuojamus UAB JetGas suskystintų gamtinių dujų įrenginius (SGD) nustatė, jog SGD įrenginiai ir jų išdėstymas neatitinka pateikto techninio projekto sprendinių, pareikalavo pateikti pataisytą SGD įrenginių techninį projektą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) išduotą techninės būklės patikrinimo pažymą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. išnagrinėjo UAB „SG dujos“ ieškinį ir pripažino, kad įvykęs gamtinių dujų pirkimas susijęs su gamtinių dujų skirstymo veiklos vykdymu ir kad yra reikalinga gamtinių dujų skirstymo licencija, todėl perkančioji organizacija UAB „LITESKO“ neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei viešojo pirkimo sutarties sudarymo, priimtas sprendimas panaikintinas kaip neteisėtas. Vėliau šalys nusprendė šį ginčą išspręsti taikiai ir laikyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. gamtinių dujų pirkimo sutartis yra nutraukta šalių susitarimu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1472-934/2021). Atsakovė, organizuodama konkursą ir sudarydama viešojo pirkimo sutartį su ieškove, nesilaikė pagrindinių principų, ir tiek prieš skelbdama konkursą, tiek pasirašant sutartį, nepateikė visos informacijos, būtinos įvykdyti pirkimo sutartį, neišsiaiškino, kokių licencijų reikia norint įvykdyti sutartį. Be to, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovė UAB „LITESKO“ dar iki konkurso paskelbimo žinojo, kad niekas kitas be UAB „SG dujos“ negalės įvykdyti konkurso sąlygų ir patiekti gamtinių dujų. Jeigu UAB „LITESKO“ būtų tinkamai atskleidusi visą informaciją ir išsiaiškinusi visas aplinkybes, tai ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų (tiesioginių nuostolių), pradėdama vykdyti neįvykdomą pirkimo sutartį. Ieškovė, vykdydama 2020 m. rugsėjo 30 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, patyrė nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „LITESKO“ atsiliepime prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie pirkimo sąlygų neaiškumą ar informacijos slėpimą neatitinka tikrovės. Ieškovė kaip savo srities specialistė, vykdydama veiklą gamtinių dujų tiekimo srityje, kuri griežtai reglamentuota leidimų / licencijų pagrindu, žinojo, kokia licencija / leidimas reikalinga norint vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą. Tačiau ieškovė pirkimo sutartį vykdė netinkamai, jos įrenginiai arba neatitiko reikalavimų, arba nebuvo derinami su atsakove. Pirkimo sąlygose nebuvo uždraustas iš esmės nė vienas gamtinių dujų pristatymo būdas, tereikėjo tiekėjams pagal turimą veiklos leidimą / licenciją pasirinkti galimą pristatymo būdą ir reikiamą technologinę įrangą (ką abu tiekėjai ir padarė). Pirkimo sąlygos ieškovei tapo neaiškios tik po tai, kai teismas sprendimu panaikino sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nustatyti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažinti ieškovę bei, pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, pirkimo sutartį sudaryti su ieškove. Tik aiškėjant situacijai, kad ieškovė nepajėgi vykdyti sutartį, o atsakovei pradėjus nuolat raštu priminti, kad už sutarties nevykdymą bus reikalaujama atlyginti didžiulius finansinius nuostolius (priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-4517-934/2020 reikalauta iš ieškovės atlyginti 83 988,85 Eur nuostolius), galiausiai nutraukus sutartį, ieškovė pakeitė nuomonę. Tokie ieškovės veiksmai leidžia teigti, kad ji nebuvo pasiruošusi vykdyti sutartį, ir ne dėl atsakovės pirkimo komisijos sprendimų negalėjo vykdyti sutarties, tačiau išimtinai dėl savo nekompetencijos. Ieškovės faktiškai sumontuota SGD įranga neatitiko ieškovės pirkimo metu pateikto techninio darbo projekto. Ieškovės sumontuotas įrenginys nebuvo numatytas ieškovės pateiktame techniniame darbo projekte, nebuvo pranešta ir įspėta atsakovė, jog SGD „laikinoji“ stotelė bus montuojama neprisilaikant techninio darbo projekto, o sumontuotos „laikinosios“ SGD stotelės montavimo sprendiniai nebuvo derinti su atsakove. Netinkamai sutartį vykdžiusi šalis neturi teisės reikalauti nuostolių iš kitos sutarties šalies, nepriklausomai nuo teismų priimto sprendimo dėl pirkimo komisijos sprendimų teisėtumo. Prašoma priteisti suma, iš esmės yra kilusi iš ieškovės neteisėtų veiksmų padarinių (naudota technika įrengti įrenginį, kuris neatitiko sutarties reikalavimų, samdyta apsauga (nors to nebūtų reikėję, jei sutartis būtų pradėta vykdyti laiku), išlaidos antstoliui, kuris nustatinėjo neaišku kokias faktines aplinkybes, o nutraukus sutartį samdyta technika išmontuota ir išsigabenta, kuri negali būti priteistina ieškovei, nes šias išlaidas lėmė išimtinai ieškovės neteisėti veiksmai vykdant sutartį. Ieškovė tinkamai nevykdė tuo metu galiojusios pirkimo sutarties, siekė apgaulės būdu pakeisti sutartį ir priversti atsakovę leisti ieškovei ją vykdyti. Kadangi ieškovė veikė nesąžiningai, jos neteisėti veiksmai, siekiant tiekti gamtines dujas sutartyje ir pasiūlyme nenumatytomis techninėmis priemonėmis, nesugebant vykdyti sutarties, negali sukurti teisėto rezultato – teisės į nuostolių atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas, įvertinęs ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažymėjo, kad: 1) būtent atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, tenka pareiga, tinkamai parengti ir suformuoti pirkimo sąlygas; 2) atsakovė dar 2018 m. gruodžio 28 d., pateikdama Viešųjų pirkimų tarnybai energijos ar kuro, kurių reikia elektros ar šilumos energijai gaminti, pirkimo procedūrų ataskaitą, nurodė, kad 2018 m. liepos 26 d. UAB „LITESKO“ su UAB „SG dujos“ sudarė sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo, pagal kurią UAB „SG dujos“ savo nuosavybės, atsakomybės bei priežiūros ribose iki 2018 m. gruodžio 15 d. privalo įrengti infrastruktūrą. Nuo 2018 m. gruodžio 15 d. gamtines dujas Viečiūnų katilinei bus galima tiekti tik naudojant infrastruktūrą, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „SG dujos“ t. y. dėl techninių priežasčių gamtines dujas Viečiūnų katilinei gali pateikti tik UAB „SG dujos“; 3) būtent atsakovės pareiga tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas negali būti nukreipiama į tiekėją, kuris dalyvauja pirkime pagal perkančiosios organizacijos parengtas sąlygas. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė kaip savo srities specialistė, vykdydama veiklą gamtinių dujų tiekimo srityje, žinojo, kokia licencija / leidimas reikalinga norint vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą, nepaneigia atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos pareigos, tinkamai parengti pirkimo sąlygas.

3.2. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3984-653/2020 yra nuspręsta: a) atsakovė prieš skelbdama pirkimą neįsitikino kokios licencijos yra būtinos ir įrodančios teikėjo pajėgumą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį; neskundė viešojo administravimo subjekto, atsakingo už licencijuojamos veiklos priežiūrą, sprendimų, jeigu su šiais sprendimais nesutiko; tikrinant tiekėjo kvalifikaciją atsakovė nereikalavo duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad tiekėjo turima licencija tiekti gamtines dujas yra pakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pažymėtina, kad veiklos licencijavimą reglamentuoja viešosios teisės normos, kurios yra imperatyvaus pobūdžio (teismo sprendimo 38 punktas); b) abi išvadas teikiančios institucijos pripažino, kad, šiuo atveju, atitinkamos veiklos teisinis reglamentavimas nėra vienareikšmis ir nėra aiškus, todėl tokioje situacijoje atsakovė, prieš paskelbdama pirkimą, neišsiaiškinusi, kokie įrodymai patvirtintų tiekėjo teisę vykdyti su pirkimo sutartimi susijusią veiklą, taip pat viešojo pirkimo procedūrų atlikimo metu neįsitikinusi trečiojo asmens pajėgumu (pvz., nepareikalavusi iš valstybės institucijos, atsakingos už veiklos licencijavimą, oficialių duomenų, patvirtinančių, jog tiekėjo turima gamtinių dujų tiekimo licencija suteikia teisę teikti perkamas paslaugas) neturėjo teisinio pagrindo 2020 m. rugsėjo 17 d. priimti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei viešojo pirkimo sutarties sudarymo su UAB JetGas. Be to, bylos duomenys (Energetikos reguliavimo tarybos išvada) įrodo, kad pirkimas yra susijęs su gamtinių dujų skirstymo veiklos vykdymu ir trečiojo asmens turima licencija nebuvo pakankama sutarčiai įvykdyti, o gamtinių dujų skirstymo licencijos trečiasis asmuo neturėjo, todėl atsakovė neturėjo pagrindo pripažinti trečiojo asmens kvalifikaciją atitinkančią pirkimo sąlygų reikalavimus, dėl to trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas (teismo sprendimo 43 punktas).

3.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-302/2021 pažymėjo, kad neišsiaiškinusi, kokie įrodymai patvirtina tiekėjo teisę vykdyti su pirkimo sutartimi susijusią veiklą, taip pat pirkimo procedūrų atlikimo metu neįsitikinusi trečiojo asmens pajėgumu, atsakovė UAB „LITESKO“ nepagrįstai trečiojo asmens UAB JetGas kvalifikaciją pripažino atitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimus ir paskelbė šią tiekėją laimėtoja (nutarties 60 punktas).

3.4. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovės (perkančiosios organizacijos) neteisėtus veiksmus dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų, kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Už viešųjų pirkimų tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija, jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigą, jai turi tekti neigiami padariniai įrodžius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Šalies argumentai

3.5. Ieškovės teigimu, ji, vykdydama pasirašytą neįvykdomą gamtinių dujų pirkimo sutartį patyrė – 20 753,61 Eur realių išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovė: 1) SGD stotelės Techninio projekto parengimo darbai, kuriuos atliko UAB „Termolink“ (ieškovė pagal 2020-09-25 pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitą faktūrą TLS 003611 už atliktus projektavimo darbus patyrė 544,50 Eur išlaidas (2020 m. rugsėjo mėn. mokėjimo nurodymas Nr. 127); 2) laikinos mobilios SGD stotelės pastatymui atsakovės teritorijoje ieškovė buvo priversta samdyti kraną iš UAB „Kauno kranai“. Už autokrano nuomą ir atvykimą ieškovė pagal krano atliktų darbų aktą-sutartį ir 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą KK Nr. 0064227 patyrė 1 157,97 Eur išlaidų (2020 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 137); 3) mobilios SGD stotelės montavimo ir instaliacijos darbams atlikti, ieškovei UAB JetGas teko samdytis specialistus iš OŪ JetGas ir patyrė 9 000 Eur išlaidų (pagrindas: 2020 m spalio 31 d. sąskaita Nr. M00238, 2020 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 23); 4) atsakovei nutraukus gamtinių dujų tiekimo sutartį ieškovei teko vėl samdytis kraną, kad galima būtų išmontuoti ir išsivežti sumontuotą SGD stotelę iš atsakovės teritorijos; už autokrano nuomą ir atvykimą ieškovė pagal krano atliktų darbų aktą-sutartį ir 2020 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą KK Nr. 0065012 patyrė 931,70 Eur išlaidų (2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 162); 5) SGD stotelės išmontavimo ir išvežimo darbų atlikimui ieškovei vėl teko samdytis specialistus iš SIA JetGas ir ji patyrė 8 320 Eur (pagrindas: 2020 m. gruodžio 17 d. sąskaita-faktūra JGL-20/108 ir 2021 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 188); 6) ieškovei atsivežus ir pastačius laikiną mobilią SGD stotelę Viečiūnų katilinės teritorijoje, teko samdyti fizinę apsaugą (už apsaugos įrenginių sumontavimą ieškovė patyrė 378,13 Eur išlaidas (pagrindas 2020 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra BSA0018211). Abonentinis stebėjimo ir reagavimo mokestis už spalio mėn. sudarė 51,91 Eur (2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra BSA0018281), už lapkričio mėn. 84,70 Eur (2020 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra BSA0018234), už gruodžio mėn. 84,70 Eur (2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra BSA0018401), viso: 599,44 Eur (mokėjimo nurodymai: 2020 m. gruodžio 31 d. Nr. 199, 2020 m. lapkričio 12 d. Nr. 150, 2020 m. spalio 27 d. Nr. 140); 7) už faktinių aplinkybių konstatavimą antstolės Janės Jakimavičienės kontorai sumokėta 200 Eur (pagrindas: 2020 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra JAJ Nr. 126/20 ir 2021 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 152).

3.6. Vertindamas ieškovės teiktą pasiūlymą pirkime bei jos įrodinėjamas aplinkybes dėl patirtų nuostolių, teismas pažymėjo tai, kad bylos įrodymai patvirtina ir ieškovės netinkamą sutarties vykdymą. Be to, teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į ieškovės teiktą techninį darbo projektą, nėra pagrindo kaip ieškovės nuostolius vertinti sumas, kurios siejamos: 1) su laikinos mobilios SGD stotelės pastatymu, montavimu; 2) su padarinių šalinimu nutraukus sutartį (sutartis nutraukta atsakovės vienašališkai; vėliau teismo taikos sutartimi konstatuotas sutarties nutraukimas abiejų šalių bendru sutarimu); 3) su laikinos mobilios stotelės apsauga (nes pagal ieškovės teiktą projektą, ji turi prisiimti visą atsakomybę dėl tokios stotelės įrengimo); 4) su faktinių aplinkybių konstatavimu (šiuo aspektu: a) apskritai nėra aišku, kokias aplinkybes ieškovė įrodinėja šiuo aktu; b) byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad dujos realiai atsakovei pagal sudarytą sutartį buvo tiekiamos, ką įsipareigojo padaryti ieškovė sudaryta sutartimi).

3.7. Nors teismas dėl netinkamų pirkimo sąlygų parengimo pripažino neteisėtais atsakovės veiksmus, tačiau jau vykdant sutartį yra pagrindas konstatuoti ir ieškovės kaltę. Pažymėjo, kad ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų, nereiškė prašymų dėl jų aiškinimo; ieškovė pirkime buvo pripažinta laimėtoja, būtent su ja ir buvo sudaryta viešųjų pirkimų sutartis; kitam tiekėjui UAB „SG dujos“ ginčijant viešajame pirkime priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo pripažinimu UAB JetGas, ieškovė byloje palaikė būtent UAB „LITESKO“ poziciją, o šiai skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą prisidėjo prie jos apeliacinio skundo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-302/2021 nutarė atsakovės UAB ,,LITESKO“ apeliacinio skundo ir trečiojo asmens UAB JetGas prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; sutiktina su atsakovės teiginiu, kad pirkimo sąlygos ieškovei tapo neaiškios tik po to, kai teismas sprendimu panaikino sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nustatyti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažinti ieškovę bei, pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, pirkimo sutartį sudaryti su ieškove.

3.8. Be to, ieškovė, vykdydama pirkimo sutartį, netinkamai laikėsi nustatytų terminų. Teismas, įvertinęs į bylą teiktus įrodymus, sutiko su atsakovės argumentais ta apimtimi, kad: 1) tiekti gamtines dujas buvo reikalinga atitinkama infrastruktūra; 2) dujų pristatymo būdas ir dujų tiekimo įranga laikytinos skirtingos funkcinės sąvokos, o jų realizavimui reikalingos skirtingos priemonės; 3) ieškovė teikė techninį darbo projektą, kuriame numatė atitinkamą naudotiną infrastruktūros būdą; 4) vėliau ieškovė vietoj techniniame darbo projekte numatyto įrenginio vienasmeniškai sugalvojo naudoti „laikiną“ SGD įrenginį – autovežio priekabą, ant kurios sumontuota cisterna; 5) tai kitoks įrenginys negu jis buvo numatytas teiktame techniniame darbo projekte; 6) atsakovė nebuvo davusi sutikimo ieškovei vietoj techniniame darbo projekte numatytos SGD stotelės statyti ir montuoti laikiną SGD stotelę.

3.9. Bylos aplinkybės, įvertinant tai, kada ieškovė jau turėjo tiekti dujas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo pasiruošusi tinkamai vykdyti sutartį tokiu būdu, kokį ji siūlė savo pasiūlyme dalyvaudama pirkime. Atsakovė ne kartą buvo informavusi ieškovę, kad montuojama įranga atsakovės katilinės teritorijos zonoje privalo būti suprojektuota ir atitinkamai užregistruota bei priduota VERT, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė pagal paskelbtą konkursą neturėjo laiko pastatyti tokios stacionarios SGD stotelės kaip statinio, apie kurią kalba atsakovė, nes gamtines dujas reikėjo pradėti tiekti nuo 2020 m. spalio 1 d., o sutarties galiojimo laikas iki 2021 m. spalio 1 d. Teismas sutiko su atsakove, kad toks ieškovės veikimas, kuriam nepritarė ir atsakovė (perkančioji organizacija), vertintinas ir kaip pirkimo sąlygų keitimas, o ieškovė, dalyvaudama pirkime pagal paskelbtas pirkimo sąlygas, realiai negalėjo pradėti vykdyti sutarties nustatytu terminu.

3.10. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje yra konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai dėl pirkimo sąlygų parengimo bei ieškovės neteisėti veiksmai dėl sudarytos viešųjų pirkimų sutarties vykdymo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės nurodyti nuostoliai tiesiogiai yra siejami su sutarties vykdymu, o ne su atsakovės paskelbtomis pirkimo sąlygomis, kurių neteisėtumas buvo konstatuotas teismo sprendimu, todėl tarp ieškovės įrodinėjamų atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtų nuostolių nėra priežastinio ryšio.

3.11. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina netinkamą ieškovės elgesį dėl sudarytos sutarties vykdymo. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį.

3.12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės UAB JetGas materialusis reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „LITESKO“ 20 753,61 Eur patirtus tiesioginius nuostolius yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB JetGas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės 20 753,61 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Šiuo konkrečiu atveju, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, tai yra konstatuota jau ir įsiteisėjusiu 2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3984-653/2020, kad būtent atsakovė UAB „LITESKO“ netinkamai suorganizavo konkursą, prieš skelbdama konkursą neišsiaiškino ir nenumatė visų būtinų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjui turinčiam įvykdyti pirkimo sutartį, o būtent gamtinių dujų skirstymo licencijos turėjimą, be kurios teikėjas neturi galimybės įvykdyti pirkimo sutarties, ne tik kad pateikti gamtinių dujų, bet ir sumontuoti stacionarios SGD įrangos, dėl ko 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovės sprendimu neteisėtai laimėtoja pripažinta ieškovė UAB JetGas ir su ja neteisėtai buvo sudaryta Gaminių dujų pirkimo – pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai suorganizavusi konkursą ir numačiusi visus būtinus kvalifikacinius reikalavimus, tai ieškovė UAB JetGas ne tik kad nebūtų pateikusi pasiūlymą dalyvauti tokiame pirkime, bet ir nebūtų pripažinta laimėtoja, ir su ja 2020 m. rugsėjo 30 d. nebūtų buvusi sudaryta gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis ir ieškovė kaip sąžininga tiekėja nebūtų pradėjusi vykdyti tokios sutarties bei nebūtų patyrusi realių nuostolių.

4.2. Ieškovei (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (t. y. nereikia įrodyti perkančiosios organizacijos kaltės). Pirmiau nurodytos pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2004 m. spalio 14 d. sprendime byloje Komisija prieš Portugaliją, C-275/03 (77 punktas). Perkančiosios organizacijos kaltė yra preziumuojama.

4.3. Šiuo konkrečiu atveju, UAB JetGas 2020 m. rugsėjo 30 d. pasirašius gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį, pradėjo ją realiai vykdyti.

4.4. Konkurso techninėse sąlygose nebuvo numatyta kokia papildoma infrastruktūra turi būti ir teikėjas buvo laisvas pats nuspręsti kokia ta infrastruktūra turi būti, tam, kad tiekėjas galėtų tinkamai ir sutartyje numatytais terminais pradėti gamtinių dujų tiekimą. Ir kadangi gamtinių dujų pateikimas pagal konkurso sąlygas turėjo prasidėti nuo 2020 m. spalio 1 d., tai ieškovė, teikdama pasiūlymą konkursui, pasirinko, kad gamtinės dujos bus pradėtos tiekti pasinaudojant mobilia SGD įranga, kuriai nereikalingas nei techninis projektas, nei statybos leidimas, nei jos suderinimas su VERT. Apie tai, kad ieškovė panaudos mobilią SGD įrangą, ieškovė pateikė paaiškinimą į 2020 m. rugpjūčio 27 d. paklausimą dėl infrastruktūros naudojimo konkurso ir pakartotojo 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakydama į atsakovės paklausimą – kaip katilinės dujofikavimo techninį sprendimą UAB JetGas įrengs laikiną mobilią stotį, susidedančią iš ISO konteinerio, garinio įrenginio ir gamtinių dujų suvartojimo apskaitos mazgo.

4.5. Ieškovė, siekdama ilgalaikio bendradarbiavimo su atsakove, lygiagrečiai rengė ir teikė atsakovei stacionarios SGD stotelės pastatymo techninį projektą, kuris buvo derinamas su atsakove. Tačiau stacionarios SGD stotelės pastatymas trunka ilgą laiką, todėl pastatymas per 2 savaičių terminą buvo nerealus, ir, kaip vėliau paaiškėjo, netgi nėra realiai įgyvendinamas, nes visa teritorija patenka į vandentiekio ir elektros apsaugos zonas ir joje jokios statybos nėra galimos. Be to, tokiai veiklai ir stacionarios SGD stoties pastatymui, dar yra reikalinga ir gamtinių dujų skirstymo licencija, kuri gali būti išduodama tik vienam ūkio subjektui. Ieškovė turėjo tik vienintelę galimybę – norint pradėti dujų tiekimą, tai mobilios SGD stotelės panaudojimas, kas ir buvo padaryta. Atsakovė žinojo, kad bus naudojama mobili SGD įranga ir tam neprieštaravo, nes priešingu atveju ieškovė nebūtų pripažinta laimėtoja. Neteisingas teismo teiginys, kad ieškovė pakeitė sutarties sąlygas ir panaudojo mobilią SGD įrangą. Teismas sprendime nenurodė, kokią sutarties sąlygą ieškovė pažeidė. Teismas nenustatė, kad ieškovės sumontuota įranga neatitiktų kokių nors norminių aktų reikalavimų, o atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

4.6. Ieškovė pateikė visą techninę sumontuotos įrangos dokumentaciją, kuri patvirtina, kad sumontuota laikina mobili SGD stotelė yra įrangos kompleksas – gamyklinis įrenginys, kurio pastatymui nei techninis, nei darbo projekto, nei statybos leidimas nereikalingas. Tai, kad šis įrenginys yra saugus naudoti patvirtina 2020 m. rugsėjo 15 d. atlikto tarptautinio audito išvada, galiojanti visoje Europos Sąjungoje, ir joje numatyta, kad įranga yra techniškai tvarkinga ir saugi, o sekantis patikrinimas yra 2032 m. rugsėjo mėn. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių ieškovės pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė teismo sprendime. Teismas šiuo atveju neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą pagal civiliniame procese galiojančią bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Būtent atsakovė turėjo paneigti ieškovės pateiktus duomenis apie rangos tinkamumą ar netinkamumą.

4.7. Ieškovė UAB JetGas buvo pasirengusi pradėti tiekti gamtines dujas atsakovei, ką patvirtina 2020 m. spalio 13 d. ieškovės pranešimas ir 2020 m. lapkričio 26 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tai, kad gamtinės dujos nebuvo pradėtos tiekti į katilinę, nereiškia, kad jos nebuvo patiektos. Pagal techninių sąlygų 5.3.1 punktą tiekėjas yra atsakingas už šių sąlygų 6.1 punkte nurodytų parametrų gamtinių dujų pristatymą iki pirkėjo atsakomybės ribų „Viečiūnų katilinės sienos“. Ieškovė gamtines dujas buvo pristačiusi iki Viečiūnų katilinės sienos. Atsakovė nesutiko, kad būtų atsukta dujų sklendė ir pradėta naudotis pateiktomis gamtinėmis dujomis. Ieškovė neturėjo galimybės be atsakovės sutikimo atsukti dujų sklendės, be to, atsakovė nebuvo nutraukusi ir dujų tiekimo iš UAB „SG dujos“. Todėl neteisingas teismo teiginys, kad šiuo atveju būtent ieškovė netinkamai vykdė sutartį ir dėl to yra kalta, jog patyrė išlaidas. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė turėjo per 2 savaites pastatyti stacionarią stotį, yra visiškai nelogiški ir neprotingi, nes per tokį trumpą laiko tarpą, sutartis realiai negalėtų būti įvykdoma. Pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų.

4.8. Jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriuos pripažino ir nustatė teismas, tai akivaizdu, kad ieškovė nebūtų patyrusi ieškinyje nurodytų nuostolių, susijusių su pasirengimu įvykdyti 2020 m. rugsėjo 30 d. gamtinių dujų pirkimo sutartį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju tarp ieškovės patirtų nuostolių ir nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų suorganizuojant konkursą, nėra priežastinio ryšio. Priešingai, jeigu konkursą atsakovė būtų suorganizavusi tinkamai, ne tik kad ieškovė nebūtų galėjusi dalyvauti konkurse, bet ir nebūtų pripažinta laimėtoja ir su ja nebūtų sudaryta gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis ir ieškovė nebūtų dėl to turėjusi išlaidų, kurios šiuo atveju laikytinos nuostoliais.

4.9. Teismas išsamiai neišanalizavo ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, neatsižvelgė į jų turinį, santykį su kitais byloje surinktais įrodymais ir įrodymų visuma, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė nuostolius susijusius su atsakovės neteisėtais veiksmais.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į ieškovės UAB JetGas apeliacinį skundą atsakovė UAB „LITESKO“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

5.1. Skunde ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji 2020 m. rugsėjo 30 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį realiai ir tinkamai vykdė. Sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad tiekimo įmonė ant Viečiūnų katilinės išorinės sienos ribos ar prie savo įrenginių turi sumontuoti dujų reguliavimo įrenginį, palaikantį Sutarties 7.2.5 punkte nurodytą slėgį, ir dujų apskaitos prietaisą. Jeigu gamtinių dujų tiekimui yra reikalinga papildoma infrastruktūra, tiekimo įmonė yra atsakinga už tos infrastruktūros projekto parengimą, projekto derinimą, infrastruktūros įrengimą bei sėkmingą sistemos išbandymą iki dujų tiekimo pradžios, t. y. iki 2020 m. spalio 1 d. 7:00 val. Tiekimo įmonė yra atsakinga už tai, kad įrengta infrastruktūra atitiktų pirkimo sutarties 7-oje dalyje numatytas reikšmes. Tiekimo įmonė yra atsakinga už tai, kad infrastruktūra ir šios infrastruktūros įrengimas atitiktų 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 bei kitų teisės aktų reikalavimus. Šių aplinkybių ieškovė nenuginčijo. Pirkimo sutarčiai yra taikomi viešuosius pirkimus reglamentuojantys imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Pirkimo sutarties šalys yra griežtai saistomos pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytomis sąlygomis ne tik sudarant pirkimo sutartį, bet ir ją įgyvendinant. Taigi, pirkimo sutarties nuostatas, atitinkančias pirkimo sąlygas, privalėjo vykdyti ir griežtai jų laikytis tiek ieškovė, tiek atsakovė.

5.2. Tarp šalių nėra ginčo, kad tiekėjai buvo laisvi pasirinkti ir nuspręsti kokią infrastruktūrą naudos gamtinių dujų tiekimui, atitinkamai kiekvienas iš tiekėjų teikdamas pasiūlymą, pateikė savo sprendinius pasiūlyme. Tačiau ieškovės faktiškai sumontuota SGD įranga neatitiko ieškovės pirkimo metu pateikto techninio darbo projekto. Ieškovės sumontuotas įrenginys nebuvo numatytas ieškovės pateiktame techniniame darbo projekte, nebuvo pranešta ir įspėta atsakovė, jog SGD „laikinoji“ stotelė bus montuojama neprisilaikant techninio darbo projekto, o sumontuotos „laikinosios“ SGD stotelės montavimo sprendiniai nebuvo derinti su atsakove. Atsakovės specialistams nebuvo įmanoma objektyviai ir tiksliai nustatyti šių faktinių neatitikimų iki pilno SGD įrenginių sumontavimo ir komplektavimo, todėl apie tai ieškovė buvo nedelsiant informuota, kai tik tokie faktiniai neatitikimai buvo nustatyti. Byloje esantis ieškovės laiškas patvirtina, kad ieškovė pripažino, jog panaudojo netinkamą įrenginį, tačiau pažymėjo, kad jis bus naudojamas laikinai, statybos darbų vykdymo laikotarpiu.

5.3. Atsakovė laikosi pozicijos, kad negali būti deramasi ar kaip nors pažeidžiami ar nepaisomi reikalavimai, dėl kurių gali nukentėti žmonės ar aplinka, ar kad žiemos periodu gali būti sutrikdytas šilumos ir karšto vandens tiekimas vartotojams. Tai, kad tokia ir / ar analogiška stotelė yra pavojinga, patvirtina panašiu metu įvykęs analogiško savo esme įrenginio sprogimas Alytuje, kuomet užsidegė vilkikas su dujų cisterna. Niekas nenukentėjo, kadangi aplinkui nebuvo gyvenamųjų namų. Ieškovė įrenginį pastatė prie pat atsakovės katilinės (vilkikas buvo pastatytas taip, kad nebūtų galėjusios privažiuoti net atitinkamos pagalbos, pvz., ugniagesiai-gelbėtojai), kuriame dirba žmonės, taip pat ant šilumos trasų.

5.4. Būtent SGD įrangos tiekėjas (ieškovė) ir SGD įrangą projektuojantis subjektas privalėjo suprojektuoti ir pateikti atsakovei techninius sprendinius, kurie turėjo atitikti atsakovės pirkimo technines sąlygas. Tačiau ieškovės pateiktame techniniame darbo projekte buvo nustatyta, kad ieškovės SGD įrenginiai projektuojami neįvertinus esamų požeminių inžinerinių komunikacijų, kurios yra paklotos (įrengtos) po projektuojamos stacionarios SGD stotelės konstrukcine dalimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovė buvo priversta informuoti ieškovę ir reikalauti, kad SGD stotelė būtų projektuojama tinkamoje vietoje, įvertinus susikirtimą su esamomis inžinerinėmis komunikacijomis. Atsakovės vertinimu, šie būtini techninio projekto pakeitimai buvo esminiai, kuriuos ištaisius, atsakovė techniniam darbo projektui būtų pritarusi, tačiau tokia pataisyta projekto laida atsakovei nebuvo pateikta.

5.5. Ieškovės ne pagal techninį darbo projektą sumontuotų SGD įrenginių bei antžeminio rezervuaro talpai taikomos apsaugos zonos plotis yra 15 metrų, kuris įstatyme apibrėžiamas kaip zona, kuri skirta nurodytų objektų apsaugai teritorija, kurioje turi būti taikomos įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Ne pagal techninį darbo projektą sumontuoti SGD įrenginiai bei antžeminio rezervuaro talpa sumontuota neišlaikant įstatymuose nustatytų atstumų.

5.6. Pažymėtina, kad ieškovė pripažįsta, jog nebuvo pasirengusi vykdyti pirkimo sutartį pagal savo pateikto pasiūlymo apimtį ir techninius sprendinius, kuriuos išviešino teikdama pasiūlymą pirkime. Tai akivaizdžiai patvirtina ne tik faktinės bylos aplinkybės, tačiau ir ieškovė, nurodydama, kad stacionarus SGD stotelės pastatymas trunka ilgą laiką, todėl jos pastatymas per 2 savaičių terminą buvo nerealus.

5.7. Atsakovė niekada ir jokia forma nebuvo davusi sutikimo ieškovei vietoj techniniame darbo projekte numatytos SGD stotelės statyti ir montuoti laikiną SGD stotelę. Be to, su pasiūlymu pateiktas techninis sprendinys privalėjo būti įgyvendintas pasirašius pirkimo sutartį iš karto, o ne po kelių mėnesių. Konstatuotina, kad viešųjų pirkimų dalyvis, teikdamas pasiūlymą ir susipažinęs su pirkimo sąlygomis, įsivertina savo galimybes sėkmės atveju vykdyti pirkimo sutartį pateikto pasiūlymo apimtimi bei pasiūlyme nurodytų techninių sprendimų pagrindu. Tad ieškovės samprotavimai apie tai, kad ji ruošėsi ilgalaikiam bendradarbiavimui su atsakove ir teikdama pasiūlymą mąstė apie kitą techninį pasiūlymo sprendinį, nei pateikė pasiūlyme ir išviešino, yra akivaizdus melas. Faktas, kad ieškovė neįsivertino savo galimybių vykdyti pirkimo sutartį nuo jos pasirašymo momento, ir tik pasirašiusi sutartį, suprato, kad nėra pajėgi techniškai įgyvendinti savo pasiūlymą. Maža to, atsakovės nuomonę patvirtina byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad praėjus daugiau kaip mėnesiui ieškovė vis dar neteikė gamtinių dujų ir nevykdė pirkimo sutarties.

5.8. Akivaizdu, kad ieškovė bet kokiu atveju (net nepriklausomai nuo to, jog pirkimo rezultatai buvo panaikinti dėl to, nes buvo reikalinga gamtinių dujų skirstymo licencija) netinkamai vykdė, o iš esmės realiai nevykdė sutarties ir dėl to patirtų nuostolių neturi teisės reikalauti iš atsakovės.

5.9. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė sprendime kokią pirkimo sutarties sąlygą ieškovė pažeidė, panaudodama mobilią SGD įrangą. Nė viena iš šalių nereikalavo procesiniuose dokumentuose teismo įvertinti, kuri sutarties nuostata buvo pažeista. Esminis klausimas, keliamas procesiniuose dokumentuose – ieškovės tinkamas / netinkamas pirkimo sutarties vykdymas ir iš to kylančios pasekmės vienai iš proceso šalių. Teismas, vertindamas ieškovės teiktą pasiūlymą pirkime bei jos įrodinėjamas aplinkybes dėl patirtų nuostolių, tinkamai nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės netinkamą sutarties vykdymą, tiksliau sutarties nevykdymą (gamtinės dujos taip ir nebuvo pradėtos tiekti atsakovei), o be to atsakovės nuomone, toks vertinimas padarytas tinkamai ir pagrįstai įvertinus visas faktines aplinkybes. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

5.10. Dėl netinkamo pirkimo sąlygų parengimo teismas jau pasisakė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3984-653/2020, ir čia tarp šalių ginčo nėra, tačiau sutarties vykdymas yra atskira kategorija, kur šalių veiksmai privalo būti vertinami nepriklausomai nuo pirkimo sąlygų teisėtumo. Juo labiau, kai pirkimo sutartis galiojo (iki kol buvo nutraukta) ji buvo bandoma vykdyti ir nuostoliai, apie kuriuos kalba skunde ieškovė, kilo ne iš pirkimo procedūrų teisėtumo, tačiau iš sutarties vykdymo / nevykdymo aplinkybių, ką teisingai konstatavo teismas.

5.11. Byloje nurodyta, prašoma priteisti nuostolių suma, iš esmės yra kilusi iš ieškovės neteisėtų veiksmų padarinių (naudota technika įrengti įrenginį, kuris neatitiko sutarties reikalavimų, samdyta apsauga (nors to nebūtų reikėję, jei sutartis būtų pradėta vykdyti laiku), o, nutraukus sutartį, samdyta technika išmontuoti ir išsigabenti turtą), su faktinių aplinkybių konstatavimu (kai visiškai nėra aišku kokias aplinkybes ieškovė įrodinėja šiuo aktu), negali būti priteista ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. 2018 m. liepos 26 d. UAB „LITESKO“ su UAB „SG dujos“ sudarė sutartį dėl gamtinių dujų pirkimo Viečiūnų katilinei nuo 2019 m. sausio 1 d. 7 val., pagal kurią UAB „SG dujos“ savo nuosavybės, atsakomybės bei priežiūros ribose iki 2018 m. gruodžio 15 d. privalo įrengti infrastruktūrą. Nuo 2018 m. gruodžio 15 d. gamtines dujas Viečiūnų katilinei tiekti bus galima tik naudojant infrastruktūrą, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „SG dujos“, t. y. dėl techninių priežasčių gamtines dujas Viečiūnų katilinei gali patiekti tik UAB „SG dujos“.

9. Atsakovė 2020 m. liepos 20 d. paskelbė skelbimą apie energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimą – gamtinės dujos Viečiūnų katilinei. Gamtinių dujų tiekimo terminas nuo 2020 m. spalio 1 d. 7:00 val. iki 2021 m. spalio 1 d. 7:00 val. Gamtinių dujų pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini). Tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tiekėjas turi turėti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) išduotą licenciją, vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą. Įsigyjančioji organizacija šiuos duomenis tikrina. Pasiūlymų pateikimo terminas 2020 m. rugpjūčio 5 d.

10. Gamtinių dujų pirkimo atviro konkurso sąlygose nurodyta, kad:

10.1. UAB „LITESKO“ (toliau tekste ir – įsigyjančioji organizacija) numato įsigyti Viečiūnų katilinei gamtines dujas atviro konkurso (toliau – konkursas / pirkimas) būdu (1.1 punktas).

10.2. Pirkimo objektas – gamtinės dujos. Perkamos gamtinės dujos apibūdintos konkurso sąlygų 2 priede „Techninės sąlygos“ (2.2 punktas).

10.3. Gamtinių dujų tiekimo terminas nuo 2020 m. spalio 1 d. 7:00 val. iki 2021 m. spalio 1 d. 7:00 val. (2.4 punktas).

10.4. Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti žemiau lentelėje nurodytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti nurodytus kvalifikacinius reikalavimus įrodančius dokumentus: Tiekėjas turi turėti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) išduotą licenciją, vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą. Įsigyjančioji organizacija šiuos duomenis tikrina: https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public.

10.5. Pasiūlymas turi būti pateiktas iki 2020 m. rugpjūčio 5 d 13 val. 00 min.

11. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad:

11.1. Pirkėjas GD naudos adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Viečiūnų katilinė) (4.1 punktas). Pirkėjas GD naudos Viečiūnų katilinėje (5.2 punktas).

11.2. Tiekiant GD, jos gali būti pristatomos dujovežiais (tiekiant suspaustas su vėlesniu slėgio pažeminimu arba suskystintas su vėlesniu išdujinimu): Tiekėjas yra atsakingas už šių sąlygų 6.1 punkte nurodytų parametrų GD pristatymą iki pirkėjo atsakomybės ribų (Viečiūnų katilinės pastato siena). Tiekėjas, ant katilinės sienos ribos ar prie savo įrenginių turi sumontuoti dujų reguliavimo įrenginį, kuris palaikytų sąlygų 7.2.4 punkte nurodytą dujų slėgį (5.3.1 punktas). Jeigu GD tiekimui reikalinga papildoma infrastruktūra, Tiekėjas atsakingas už projekto parengimą, tos infrastruktūros įrengimą ir sistemos išbandymą iki GD tiekimo pradžios, nurodytos sąlygų 9.1 punkte. Tiekėjas yra atsakingas už tai, kad įrengta infrastruktūra atitiktų šių sąlygų 3.3, 3.4, 3.5, 3.6 punktuose numatytas reikšmes (5.3.2 punktas); Tiekėjas yra atsakingas už tai, kad infrastruktūra ir šios infrastuktūros įrengimas atitiktų 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 bei kitų teisės aktų reikalavimus (5.3.3 punktas).

11.3. Suspaustų / suskystintų GD konteineriai, įranga, privažiavimo keliai ir kita reikalinga infrastruktūra ar įrenginiai iki Pirkėjo atsakomybės ribos visą sutarties galiojimo terminą lieka Tiekėjo nuosavybės ir atsakomybės bei priežiūros ribose (7.7 punktas). GD tiekimas turi būti saugus, nurodytų parametrų, patikimas, sklandus, be pertrūkių, užtikrinantis vartotojo GD pakankamumo ir prieinamumo poreikį visą sutarties laikotarpį (7.8 punktas).

12. Ieškovė 2020 m. liepos 29 d. teikė pasiūlymą dalyvauti pirkime, kuriame nurodė gamtinių dujų pristatymo būdas SGD priekaba.

13. 2020 m. rugpjūčio 17 d. el. laiške nurodyta, kad <...> prašoma paaiškinti, ar UAB JetGas gamtinių dujų tiekimui bus reikalinga papildoma infrastruktūra, ir jeigu ji reikalinga, prašo nurodyti terminą, per kurį UAB JetGas įsipareigotų įrengti ir išbandyti infrastruktūrą, kuri atitiktų techninių sąlygų 3.3, 3.4, 3.5, 3.6 punktuose numatytas reikšmes – laikinojo degalų teikimo mobiliosioms stotims statybos leidimas nereikalingas, nes tai yra įrangos kompleksas, kuris nėra statybos objektas. Įranga bus sumontuota ant laikino pamato. Pamatų blogai bus pristatyti į vietą suderinus SGD pakartotinio dujinimo stoties vietą. Dujų infrastruktūros bei įrangos projektavimo (jei tokie darbai būtini) terminai; Nereikia. SGD pakartotinio dujinimo stotis bus pristatyta 100 proc. – dujų.

14. 2020 m. rugsėjo 7 d. susirašinėjime ieškovė nurodė, kad kaip katilinės dujofikavimo techninį sprendimą UAB JetGas įrengs laikiną mobilią stotį, susidedančią iš ISO konteinerio, garinimo įrenginio ir gamtinių dujų suvartojimo apskaitos mazgo. Įrangos išdėstymo schema ir nuotraukos pridedamos. Į bylą pateiktas UAB JetGas techninis darbo projektas 2020 m. rugsėjo mėn., kuriame nurodyta, jog projektuojamas SGD įrenginių išdėstymo ir prijungimo prie esamo katilinės (duomenys neskelbtini), projektas bei pateiktas brėžinys.

15. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 9 d. susirašinėjime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB JetGas pateikta įrangos išdėstymo schema nesutampa su UAB JetGas pateiktame SGD įrenginių išdėstymo ir prijungimo prie esamo katilinės dujotiekio, (duomenys neskelbtini), techniniame darbo projekte išdėstyta schema, bei į tai, kad UAB JetGas pateiktas Techninis darbo projektas nėra patvirtintas atsakingų asmenų parašais, todėl nėra aišku, ar gamtinių dujų tiekimui reikalingos infrastruktūros įrengimas atitinka 2019 m. birželio 6 d. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 reikalavimus (Techninių sąlygų 5.3.3 punktas). Prašo UAB „JetGas“ per 2 darbo dienas paaiškinti pasiūlymą nekeičiant pasiūlymo turinio esmės, t. y. pateikti patvirtintą ir atsakingų asmenų pasirašytą techninį darbo projektą.

16. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė gamtinių dujų pardavimo-pirkimo sutartį Nr. LTS944, kurioje nurodyta, kad:

16.1. Sutarties dalykas yra tiekimo įmonei nuosavybės teise priklausančių dujų pardavimas vartotojui. Vartotojas dujas, skirtas deginti UAB „LITESKO“ filialo „Druskininkų šiluma“ esančioje katilinėje perka pagal faktinį poreikį (3.1 punktas). Tiekimo įmonė įsipareigoja parduoti vartotojui nuosavybės teise priklausančias dujas, o vartotojas įsipareigoja už pirktas dujas sumokėti sutartyje nustatyto dydžio kainą (3.2 punktas).

16.2. Tinkamam, savalaikiam, atitinkančiam sutarties nuostatas dujų tiekimui, suspaustų, suskystintų dujų konteineriai, įranga, privažiavimo keliai ir kita reikalinga infrastruktūra ar įrenginiai iki vartotojo atsakomybės ribos (toliau – infrastruktūra) yra įrengiama bei išbandoma tiekimo įmonės lėšomis ne vėliau nei iki sutartyje numatytos dujų tiekimo pradžios ir visą sutarties galiojimo terminą lieka tiekimo įmonės nuosavybės ir atsakomybės bei priežiūros ribose (6.7 punktas).

16.3. Jeigu gamtinių dujų tiekimui yra reikalinga papildoma infrastruktūra, tiekimo įmonė yra atsakinga už tos infrastruktūros projekto parengimą, derinimą, infrastruktūros įrengimą bei sėkmingą sistemos išbandymą iki dujų tiekimo pradžios, t. y. 2020 m. spalio 1 d. 7 val. Tiekimo įmonė yra atsakinga už tai, kad įrengta infrastruktūra atitiktų šios sutarties 7-oje dalyje numatytas reikšmes (9.4 punktas). Teiktas atsakomybės ribų nustatymo aktas.

17. Atsakovė 2020 m. spalio 14 d. rašte Nr. 9.1-548 nurodė, kad <...> specialistai apžiūrėję Viečiūnų katilinės teritorijoje, šalia katilinės montuojamus UAB JetGas suskystintų dujų įrenginius, nustatė, jog SGD įrenginiai ir jų išdėstymas neatitinka bendrovei pateikto techninio projekto sprendinių. Nustatyta, kad faktiškai sumontuotų SGD įrenginių vieta yra netinkama nuolatiniam naudojimui ir eksploatavimui, kadangi visiškai prarandama galimybė saugiai pristatyti rezervinį kurą (dyzeliną) į Viečiūnų katilinę esant avariniams atvejams, užblokuojami gaisro gesinimo technikos pravažiavimo keliai. Atsižvelgiant į sutarties 9.4 punktą bei į tai, kad SGD įrenginiai yra sumontuoti bendrovės Viečiūnų katilinės teritorijoje (sklype) bei tai, jog UAB JetGas sumontuotos SGD įrangos faktinis sprendimas neatitinka pagal techninių sąlygų reikalavimus pateikto bendrovei techninio projekto sprendinių, todėl bendrovė, siekdama konstruktyvaus bendradarbiavimo ir esamos situacijos greito sprendimo, prašo UAB JetGas pataisyti UAB JetGas SGD įrenginių techninį darbo projektą, kuris atitiktų faktinę SGD įrenginių išdėstymo schemą su atstumais ant galiojančios topografinės nuotraukos, privažiavimo keliais, papildomai projekte nurodytais UAB JetGas veiksmais, kurie užtikrins maksimalų SGD įrenginių saugumą gaisro gesinimo atvejais ir kt.

18. Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2020 m. spalio 14 d. laišką, nurodė, <...> kadangi UAB JetGas iki šiol negalėjo pradėti planuoto stacionaraus LNG pakartotinio dujinio įrenginio statybos proceso, jūsų pastebėjimas, jūsų laiške, kad įranga, kuri buvo patalpinta šalia Viečiūnų katilinės neatitinka techninio sprendimo, pateikto projektiniame dokumente, yra be jokios abejonės teisingas. Įranga, kurią jūsų žmonės pastebėjo aikštelėje, yra skirta laikinam dujų tiekimui stacionaraus LNG pakartotinio dujinio įrenginio statybos proceso metu. Kad būtų laikomasi dujų tiekimo įsipareigojimų pagal sutartį Nr. LTS944, UAB JetGas įrengė LNG įrangą, kuri bus naudojama tik laikinai, statybos darbų vykdymo laikotarpiu. Kadangi konfigūracija, buvimo vieta ir netgi pagrindinės tokio įrengimo dalys gali keistis jų eksploatacijos metu, todėl nėra praktiška ir būtina juos apibūdinti projektiniame dokumente. UAB JetGas patvirtina, kad ši įranga atitinka visus techninius reikalavimus, pateiktus sutartyje Nr. LTS944, o taip pat ir Lietuvos Respublikos įstatymus. UAB JetGas ne kartą naudojo tokią įrangą praeityje, kai buvo teikiamos dujos Amber Grid ir Ignitis aikštelėse ir todėl gali užtikrinti tinkamą dujų tiekimą Viečiūnų katilinei.

19. Atsakovė 2020 m. spalio 20 d. el. laiške nurodė, kad, sutapatinę jūsų suprojektuotos SGD stoties vietą su topografine nuotrauka, pastebėjo, jog projektuojama SGD stotis kertasi su inžineriniais tinklais: lietaus nuotekų tinklu, 3 nuotėkų šuliniais; elektros linija, vandentiekio linija; taip pat daugiau negu 1,5 metro patenka po privažiavimu prie katilinės. Siūlo (projekte) pastumti stotį 5 metrais žemyn (kaip pavaizduota topografinėje schemoje).

20. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. el. laiške nurodė, kad <...> bendrovės padalinio specialistai spalio 13 d. patikrino UAB JetGas suskystintų gamtinių dujų įrenginius Viečiūnų katilinės teritorijoje ir nustatė, kad SGD įrenginiai ir jų išdėstymas nesutampa su bendrovei pateiktais techninio projekto sprendimais, savaime suprantama, kad faktiškai sumontuoti SGD įrenginiai neatitinka techninio darbinio projekto, kurį UAB JetGas pateikė gamtinių dujų viešųjų pirkimų konkursui. Visi bendrovės katilinės teritorijoje montuojami gamtinių dujų degazavimo ir / arba tiekimo įrenginiai turi būti suprojektuoti, įregistruoti ir patvirtinti Valstybinės energetikos kontrolės komisijos (VEKK). Vis dėl to, iš UAB JetGas rašto bendrovė supranta, kad laikinoji SGD stotis suprojektuota nebus. Prašo vykdyti sutartį – įrengti SGD infrastruktūrą, laikantis būtinųjų tokio pobūdžio įrenginiams taikomų reikalavimų, ir kaip įmanoma greičiau užtikrinti gamtinių dujų tiekimą.

21. Atsakovė 2020 m. spalio 28 d. teikė pretenziją ieškovei, kurioje nurodė, kad nori pabrėžti, jog iki 2020 m. spalio 1 d. sutartis turėjo būti vykdoma pilna apimtimi, tačiau tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimo pagal šią sutartį. Įmonė <...> geranoriškai sutiko, suderinusi su tiekėju, kad sutarties vykdymas bus pradėtas objektyviai vėliau. Deja, jau praėjo 27 kalendorinės dienos, o sutarties vykdymas vis dar nepradėtas, ko įmonė negali daugiau nei pateisinti, nei su tuo sutikti. <...> kaip jau buvo kalbėta su jūsų atstovais, jūs pareiškėte, kad galėsite pradėti gamtinių dujų tiekimą nuo 2020 m. spalio 14 d. Tokiu būdu, jūsų pradinis terminas jau seniai yra pasibaigęs, o įmonė vis dar negauna gamtinių dujų, kaip numatyta sutartyje. Reikalauja nedelsiant ne vėliau, kaip iki 2020 m. lapkričio 3 d. užtikrinti gamtinių dujų tiekimą, numatytą sutartyje ir tokiu mastu, kaip to reikalauja įmonė bei sutinkamai su pirkimo sąlygomis, tiekėjo pasiūlymu paraiškų konkursui ir įmonei pateikto techninių darbo projekto sprendimais.

22. Atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 1-61-845 nurodė, kad iki šios dienos tiekėjas nėra pradėjęs dujų tiekimo pagal sutartį ir taip pat neatsakė į įmonės siųstą pranešimą. Įmonė vienašališkai nutraukia sutartį 2020 m. lapkričio 18 d., be jokio raštiško pranešimo, išskyrus, jeigu tiekėjas pateiktų pagrįstą įrodymą ne vėliau, kaip iki 2020 m. lapkričio 17 d. darbo pabaigos, kad jis pradės dujų tiekimą, kaip reikalaujama pranešime. Šią dieną tiekėjas privalo sumokėti 7 000 Eur baudą, numatytą sutarties paragrafe 9.3, kuri turi būti sumokėta į įmonės banko sąskaita, nurodytą sutartyje.

23. Teikti įrodymai, kuriais įrodinėjami ieškovės patirti nuostoliai; cisternos patikrinimo ataskaita; Energetikos veiklos licencija; Estijos leidimas vežti pavojingus krovinius.

24. Ieškovė 2020 m. spalio 30 d. rašte Nr. 272 nurodė, kad <...> dar iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo UAB JetGas jau buvo atsivežusi visą reikalingą įrangą gamtinių dujų tiekimui ir pasiruošusi įrengti ant katilinės išorinės sienos dujų atkirtos vožtuvą. UAB JetGas gamtines dujas yra pasirengusi teikti, naudojant mobilią SGD stotelę sumontuotą ant priekabos, kuri yra pajungta prie ant katilinės sienos sumontuoto dujų atkirto vožtuvo, ir palaiko sutartyje nurodytą ir reikalingą dujų slėgį, taip pat yra sumontuotas ir dujų apskaitos prietaisas ir apie pasirengimą bet kuriuo metu atsukti kraną ir paleisti gamtines dujas į katilinę yra informavusi UAB „LITESKO“ ir pateikusi tai patvirtinančias foto nuotraukas. Mobiliai SGD stotelei, kuri sumontuota ant priekabos, specialūs reikalavimai, nurodyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nėra keliami. Teikta fotonuotrauka.

25. Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1.61-856 nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio 1 d. vienašališkai nutrauks sutartį. Šis ir 2020 m. spalio 30 d. bendrovės raštai yra laikytini pranešimais apie sutarties nutraukimą iki nurodyto termino UAB JetGas nepradėjus teikti dujų.

26. Atsakovė 2020 m. gruodžio 2 d. rašte nurodė, kad sutartis su UAB JetGas laikoma nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

27. Ieškovė 2020 m. gruodžio 3 d. prašyme prašė suteikti realų terminą visai sumontuotai įrangai išvežti, t. y. iki 2020 m. gruodžio 15 d. (imtinai).

28. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2020 m. išvadoje nurodė, kad <...> mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo veikla yra nauja Lietuvoje, šios veiklos teisiniam reglamentavimui nustatyti tik baziniai principai ir reikalavimai, esamas teisinis reglamentavimas yra tobulintinas siekiant teisinio aiškumo.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės

29. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

30. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

31. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

32. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus nurodydamas, kad atsakovė prieš skelbdama pirkimą, neįsitikino kokios licencijos yra būtinos ir įrodančios teikėjo pajėgumą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Tikrinant tiekėjo kvalifikaciją atsakovė nepareikalavo duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad tiekėjo turima licencija tiekti gamtines dujas yra pakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti. Taip pat atsakovė, prieš paskelbdama pirkimą, neišsiaiškino, kokie įrodymai patvirtintų tiekėjo teisę vykdyti su pirkimo sutartimi susijusią veiklą, taip pat viešojo pirkimo procedūrų atlikimo metu neįsitikino trečiojo asmens pajėgumu. Šios aplinkybės be kita ko buvo nustatytos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3984-653/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-528-302/2021.

34. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju, susiklostė viešojo pirkimo teisiniai santykiai. Ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (t. y. nereikia įrodyti perkančiosios organizacijos kaltės. Perkančiosios organizacijos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015; 2017 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-469/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, atsakovės kaltė yra preziumuojama.

Dėl priežastinio ryšio nustatymo

36. Pagrindinis skundžiamo sprendimo aspektas – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių ir perkančiosios organizacijos (atsakovės) neteisėtų veiksmų.

37. Kaip aukščiau nurodyta, konstatavus, kad atsakovė UAB „LITESKO“ atliko neteisėtus veiksmus, siekiant įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, aktualios tampa ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žalos dydis ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys.

38. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

39. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

40. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-52-701/2021 42–43 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

41. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nagrinėjamoje dalyje nurodė, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai suorganizavusi konkursą ir numačiusi visus būtinus kvalifikacinius reikalavimus, tai ieškovė UAB JetGas nebūtų ne tik nepateikusi pasiūlymą dalyvauti tokiame pirkime, bet nebūtų pripažinta laimėtoja ir su ja 2020 m. rugsėjo 30 d. nebūtų sudaryta gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė, kaip sąžininga tiekėja, nebūtų pradėjusi vykdyti tokios sutarties ir patyrusi realių nuostolių.

42. Su šiais apeliantės argumentais yra pagrindo sutikti tik iš dalies. Visgi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek apeliantei, tiek atsakovei iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3984-653/2020, kuriuo teismas panaikino atsakovės UAB „LITESKO“ 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą (pirkimas „Gamtinių dujų Viečiūnų katilinei pirkimą“), kuriuo buvo nuspręsta nustatyti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažinti UAB JetGas bei, pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, pirkimo sutartį sudaryti su UAB JetGas ir kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-302/2021, nebuvo žinoma apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus organizuojant pirkimą ir numatant visus būtinus kvalifikacinius reikalavimus. Pažymėtina, kad toje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas atsisakė taikyti UAB „SG dujos“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodė, kad viešojo pirkimo objekto įsigijimas reikalauja ypatingos skubos, t. y. UAB „LITESKO“ nurodė, kad Druskininkų miesto gamtinių dujų infrastruktūra nėra prijungta prie Lietuvos gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo tinklų, dėl šios priežasties šiuo metu nėra galimybių gamtinių dujų gauti gamtinių dujų biržoje ar suskystintų dujų terminale. Atitinkamai gamtinių dujų poreikis būtinas tam, kad būtų užtikrintas savalaikis šilumos bei karšto vandens teikimas vartotojams nuo 2020 m. spalio 1 d. Neužsitikrinus reikiamo gamtinių dujų rezervo Druskininkų mieste, ir staiga pasikeitus gamtinėms sąlygoms (t. y. atšalus orams), kyla reali būtinybė naudoti dyzelinį kurą, kuris yra ženkliai taršesnis bei ženkliai brangesnis nei gamtinės dujos, tokiu atveju nusižengiant Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms. Tad sustabdžius pirkimo procedūras, UAB „LITESKO“ būtų užkirstas kelias tinkamai vykdyti šilumos tiekimo veiklą Druskininkų mieste, t. y. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, kaip tai nurodyta Šilumos ūkio įstatyme. Dėl to teismas priėjo išvadą, kad, labiau tikėtina, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti ne tik atsakovės, bet ir atskirų visuomenės grupių interesai.

43. Iš nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad vertindamas ieškinio pagrįstumą pirminėje stadijoje bei grėsmės dėl sprendimo nevykdymo egzistavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tikslingiau yra laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti, nei jas taikyti, taip išvengiant atskirų visuomenės grupių interesų pažeidimo. Būtent dėl to atsakovė su apeliante pirkimo sutartį ir sudarė. Ir minėta, kad šioje stadijoje, nepriėmus byloje galutinio teismo sprendimo, nebuvo žinoma apie atsakovės padarytus pažeidimus, susijusius su viešojo pirkimo organizavimu.

44. Iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbu įvertinti apeliantės veiksmus (ne)tinkamai vykdant pirkimo sutartį.

45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad: 1) ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų, nereiškė prašymų dėl jų aiškinimo; 2) ieškovė pirkime buvo pripažinta jų laimėtoja, būtent su ja ir buvo sudaryta viešųjų pirkimų sutartis; 3) kitam tiekėjui UAB „SG dujos“ ginčijant viešajame pirkime priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo pripažinimu UAB JetGas, ieškovė byloje palaikė būtent UAB „LITESKO“ poziciją, o šiai skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą prisidėjo prie apeliacinio skundo. Taigi, šioje dalyje yra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad pirkimo sąlygos ieškovei tapo neaiškios tik po to, kai teismas sprendimu panaikino sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nustatyti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažinti ieškovę bei, pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, pirkimo sutartį sudaryti su ieškove.

46. Apeliantės teigimu, neteisingas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė pakeitė sutarties sąlygas, kada panaudojo mobilią SGD įrangą. Teismas sprendime nenurodė, kokią sutarties sąlygą ieškovė pažeidė – panaudodamas mobilią SGD įrangą. Teismas nenustatė, kad ieškovės sumontuota įranga neatitiktų kokių nors norminių aktų reikalavimų, o atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų dėl įrangos neatitikimo reikalavimams.

47. Ieškovė nurodė, kad atsakovė turėjo sutikti su jos pastatyta įranga, kadangi ji buvo techniškai tvarkinga ir atitiko įstatymų reikalavimus. Nagrinėjamoje dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas, šioje civilinėje byloje nekvestionavo fakto, jog ieškovės turima įranga atitinka teisės aktų reikalavimus. Tačiau pagrindinis klausimas nagrinėjamoje byloje yra tas ar jos pasirinkta naudoti įranga atitiko atsakovės nustatytas viešojo pirkimo sąlygas ir ieškovės su pasiūlymus pateiktus sprendinius. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje pateiktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose nurodytus šalių argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, sutinka su teismo sprendimo argumentu, kad ieškovės panaudota įranga neatitiko atsakovės nurodytų pirkimo sąlygų.

48. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad faktas, jog apeliantė netinkamai vykdė pirkimo sutartį buvo patvirtintas dar Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-528-302/2021. Nutartyje konstatuota, kad trečiasis asmuo UAB JetGas taip ir nepradėjo gamtinių dujų tiekimo Viečiūnų miestelyje. Su trečiuoju asmeniu sudaryta pirkimo sutartis 2020 m. gruodžio 1 d. buvo nutraukta, kadangi UAB JetGas nesugebėjo įrengti teisės aktų reikalavimams atitinkančio mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio bei gauti eksploatavimui būtinų leidimų. Ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste taip pat vertinama kaip patvirtinanti išvadą, jog UAB JetGas kvalifikacija nebuvo pakankama pirkimo sutarčiai vykdyti (59 punktas).

49. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė UAB JetGas tinkamai vykdė pirkimo sutartį, pripažintini nepagrįstais. Vien pats faktas, kad apeliantė taip ir nepradėjo vykdyti gamtinių dujų tiekimą Viečiūnų miestelyje rodo, jog pirkimo sutarties tikslas pasiektas nebuvo. Pirkimo sutartį atsakovė nutraukė dar iki to laiko, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3984-653/2020, kuriuo panaikino atsakovės UAB „LITESKO“ 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nustatyti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažinti UAB JetGas bei, pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, pirkimo sutartį sudaryti su UAB JetGas.

50. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad tiekėjas buvo laisvas pats nuspręsti kokia ta infrastruktūra turi būti, kad tiekėjas galėtų tinkamai ir sutartyje numatytais terminais pradėti gamtinių dujų tiekimą. Dėl šios aplinkybės ginčas byloje nekilo, su tuo sutiko ir atsakovė. Tačiau nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti, kad tiekėjas, būdamas laisvas pasirinkti infrastruktūrą, privalėjo įvertinti, ar ji atitinka pirkime nurodytas sąlygas.

51. Byloje yra atsakovės 2020 m. spalio 14 d. raštas Nr. 9.1-548, kuriame atsakovė nurodė, kad specialistai apžiūrėję Viečiūnų katilinės teritorijoje, šalia katilinės montuojamus UAB JetGas suskystintų dujų įrenginius, nustatė, jog SGD įrenginiai ir jų išdėstymas neatitinka bendrovei pateikto techninio projekto sprendinių. Nustatyta, kad faktiškai sumontuotų SGD įrenginių vieta yra netinkama nuolatiniam naudojimui ir eksploatavimui, kadangi visiškai prarandama galimybė saugiai pristatyti rezervinį kurą (dyzeliną) į Viečiūnų katilinę esant avariniams atvejams, užblokuojami gaisro gesinimo technikos pravažiavimo keliai. Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2020 m. spalio 14 d. raštą, nurodė, kad UAB JetGas negalėjo pradėti planuoto stacionaraus LNG pakartotinio dujinio įrenginio statybos proceso. Patvirtino faktą, kad įranga, kuri buvo patalpinta šalia Viečiūnų katilinės, neatitinka techninio sprendimo, pateikto projektiniame dokumente. Įranga, kurią atsakovės specialistai pastebėjo aikštelėje, yra skirta laikinam dujų tiekimui stacionaraus LNG pakartotinio dujinio įrenginio statybos proceso metu. Taip pat apeliantė pažymėjo, kad įranga bus naudojama tik laikinai, statybos darbų vykdymo laikotarpiu ir patvirtino, kad ši įranga atitinka visus techninius reikalavimus, pateiktus sutartyje Nr. LTS944, o taip pat ir Lietuvos Respublikos įstatymus.

52. Iš aukščiau nurodytų įrodymų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė patvirtino faktą, jog jos sumontuota įranga neatitiko pirkimo sąlygų. Taigi, ieškovės sumontuotas įrenginys ne tik nebuvo numatytas ieškovės pateiktame techniniame darbo projekte, tačiau iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovei buvo pranešta apie tai, jog įranga bus montuojama nesilaikant techninio projekto arba atsakovė būtų buvus įspėta ir su ja suderintas „laikinosios“ SGD stotelės montavimas. Vertintina, kad ieškovė žinojo apie tai, kad ji netinkamai vykdė pirkimo sutartį ir tą darė sąmoningai.

53. Visgi, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovės įrengtas laikinas įrenginys yra pavojingas visuomenei ir / arba aplinkai. Vien tai, kad panaši dujų cisterna sprogo ir pakenkė aplinkai dar nereiškia, jog ieškovės pastatyta cisterna taip pat galėjo būti pavojinga. Ieškovės į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad jos cisterna buvo patikrinta ir atitiko jai keliamus įstatymuose reikalavimus, tačiau tai savaime neeliminuoja fakto, jog įrenginys neatitiko atsakovės pirkimo reikalavimų. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovės įrenginys buvo pastatytas taip, kad buvo pažeistos apsaugos zonos, o tai reiškia, jog nelaimės atveju atitinkamos tarnybos nebūtų galėjusios suteikti pagalbos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytame 1 priede yra nustatyti apsaugos zonų dydžiai, galiojantys visiems tiek stacionariems, tiek ir kilnojamiems SGD įrenginiams. Priešingai nei skunde ir savo procesiniuose dokumentuose nurodo ieškovė, jokia išimtis įstatyme dėl kilnojamos SGD įrangos nėra numatyta. Ieškovės sumontuoto SGD įrenginio bei antžeminio rezervuaro talpai taikomos apsaugos zonos plotis yra 15 metrų. Ir šis plotis privalėjo būti išlaikytas ir įvertintas įrengiant SGD cisterną. Apsaugos zona pagal aukščiau nurodytą įstatymą yra apibrėžiama kaip zona, kuri skirta įstatyme nurodytų objektų apsaugai teritorija, kurioje turi būti taikomos įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Apeliantė montuodama įrenginį neatsižvelgė į imperatyviai nustatytus reikalavimus, todėl ir šioje dalyje negali būti laikoma, kad apeliantė pirkimo sutartį vykdė tinkamai. Galiausiai atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad jos sumontuotas laikinas įrenginys pastatytas taip, jog atsakovė praranda bet kokias galimybes saugiai pristatyti dyzeliną į Viečiūnų katilinę esant avariniams atvejams (2020 m. spalio 14 d. raštas). Taip pat informavo ir apie Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 30 straipsnio 4 dalies pažeidimus (2020 m. lapkričio 20 d. raštas), tačiau apeliantė šią informaciją ignoravo, ne tik neįrengė pirkimo dokumentuose ir jos pasiūlyme apibrėžtų įrenginių, tačiau ir žinodama, jog savo pastatytais įrenginiais pažeidžia įstatymus, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad šiuos pažeidimus kuo skubiau pašalintų.

54. Pabrėžtina ir tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pateikė detalius argumentus dėl to, jog apeliantė praleido pirkimo sutartyje numatytus terminus ir dėl to pripažino, kad apeliantė sutarties net nepradėjo vykdyti ir būtent dėl to atsakovė vienašališkai sutartį nutraukė. Skunde apeliantė šių teismo argumentų nenuginčijo. Visos aukščiau išvardytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad su apeliantės skundo argumentais dalyje dėl jos įrenginių atitikimo pirkimo dokumentams ir tinkamo sutarties vykdymo nėra pagrindo sutikti. Apeliantė negali būti laikoma tinkamai įvykdžiusi pirkimo sutartį, todėl vertintina, kad jos patirti nuostoliai atsirado dėl jos kaltės, o ne dėl to, jog atsakovė netinkamai organizavo viešąjį pirkimą.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė, o ne techninė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

56. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

57. Minėta, kad CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

58. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių (patirtų netinkamai vykdant pirkimo sutartį) ir atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamai organizuojant pirkimą) neegzistuoja. Apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

59. Civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas jos sąlygų visetas: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (išskyrus įstatyme nustatytus atsakomybės be kaltės atvejus) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos būtinųjų sąlygų, civilinės atsakomybės prievolė negali būti konstatuota. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys pagrįstai buvo atmestas, kadangi jo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apibendrindama pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Vien ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei norėtų apeliantė, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

61. Į pagrindinius argumentus teisėjų kolegija atsakė, o kiti apeliantės skunde dėstomi argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau jų neanalizuoja, nes iš esmės teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Apeliaciniame skunde UAB JetGas prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą už jį sumokėjo 467 Eur žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės skundas atmestas, sprendžia, kad apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Antanas RudzinskasAldona TilindienėAlma Urbanavičienė