Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-09-23 · Byla Nr. TS-98-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-23
Bylos Nr.
TS-98-1170/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-98-1170/2022
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 58-205, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. nuteistas (duomenys neskelbtini) apygardos 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu už nelegalaus narkotinių medžiagų laikymą, kai nusikaltimas susijęs su labai dideliu kiekiu, arba bendrininkaujant, už septynias veikas, susijusias su kitam asmeniui priklausančio daikto pasisavinimu, siekiant gauti sau arba kitiems neteisėto pelno, tą daiktą parduodant, juo pasinaudojant arba iš jo gaunant kokios nors kitokios naudos, už pasikėsinimą pasisavinti kitam asmeniui priklausantį turtą, siekiant gauti sau arba kitiems neteisėto pelno, tą daiktą parduodant, juo pasinaudojant arba iš jo gaunant kokios nors kitokios naudos, taip pat už neteisėtai pagaminto arba suklastoto dokumento naudojimą, pateikiant jį kaip tikrą arba nesuklastotą, už du atvejus vairuojant didesniu greičiu, nepaisant ženklo Nr. 362 „greičio ribojimas“, kuris draudžia važiuoti didesniu nei nurodyta km/h greičiu, už keturis atvejus, susijusius su motorinės transporto priemonės vairavimu be galiojančio vairuotojo pažymėjimo, arba kvalifikacijos pažymėjimo, reikalingo būtent motorinių transporto priemonių grupei. Jam paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (a. b. l. 2-12).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nuspręsta suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatomis A. K. (duomenys neskelbtini) įvykdytus baudžiamojo įstatymo pažeidimus atitinkamai prilyginant nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 260 straipsnio 3 dalyje (1 nusikalstama veika), 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 2 dalyje (1 nusikalstama veika), ir paskirti 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (a. b. l. 2-12).

Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, A. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), pabaiga – (duomenys neskelbtini), o neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 10 d. – (duomenys neskelbtini). Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatė, kad nuteistasis vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 58-208 nutarta nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rekomenduoti jam ir pataisos įstaigai sudaryti Lygtinio paleidimo vykdymo planą, kuriame būtų numatytos priemonės, skirtos (duomenys neskelbtini) sveikatos gerinimui pataisos įstaigoje bei laisvėje. Minėtame Komisijos nutarime pripažinta, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kartą. Šį, kaip ir ankstesnius kartus, jo padarytos nusikalstamos veikos yra siejamos su ta pačia motyvacija – siekiu nusikalstamu būdu pasipelnyti. A. K. elgesiui pagrįstai nustatomas turtinių nusikaltimų modelis, taip pat yra stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo (duomenys neskelbtini), paprastosios grupės sąlygomis, nėra skatintinas ar baustas. Vilniaus pataisos namuose 2022 m. liepos 26 d. atliekant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas vidutinis rizikos rodiklis. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis Vilniaus pataisos namuose nedirba, būdamas (duomenys neskelbtini), anot nuteistojo, jis aktyviai lankė įvairius kursus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu taip pat nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nuteistojo teigimu, dėl to, kad praėjo sąlyginai nedidelis laikotarpis nuo atvykimo iš (duomenys neskelbtini). Ateityje jis priimtų siūlomas intervencijas ir sutiktų dalyvauti resocializacijos procese. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad šiuo metu kriminogeniniai poreikiai, apimantys išsilavinimo, galimybės įsidarbinti, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Kartu buvo pateikta atskiroji Komisijos nario nuomonė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su sąlyga, kad išėjęs į laisvę nuteistasis kreipsis į (duomenys neskelbtini) ligų centrą dėl gydymo, kadangi tikėtina, jog nusikalstamas veikas nuteistasis daro iki galo nesuvokdamas savo veiksmų pasekmių dėl turimų (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. K. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, atliekant bausmę (duomenys neskelbtini), pastarajam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo skirtas medikamentinis gydymas. A. K. nesutinka su Komisijos nutarimu, kadangi jo teigimu turi būti ne tik asmens iniciatyva, bet ir tinkamai sudarytos sąlygos, kitokia resocializacijai gyvenimo aplinka, kurioje jis yra laikomas. Nuteistasis nors ir stengdamasis (duomenys neskelbtini), todėl jam yra būtina pagalba. Tuo tarpu, Vilniaus pataisos namai nesuteikia sąlygų tinkamai resocializuoti nuteistąjį, nesuteikia naudingos informacijos, nesigilina į esmines priežastis, nulemiančias nuteistojo elgesį. Dabartinė, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos aplinka daro neigiamą poveikį jo asmenybei, nesudaro jokių sąlygų nuteistąjį išugdyti, išauklėti, išaiškinti, įpareigoti, kad savo gyvenimo tikslus siektų teisėtais būdais ir nebenusikalstų. Nuteistojo teigimu, jo elgesys didžiąja dalimi yra priklausomas nuo jam suteiktų aplinkos laikymo sąlygų, kurios yra pagrindinis ir tiesioginis faktorius, įtakojantis nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš esmės konstatuojant nuteistojo netinkamus veiksmus ir jo mąstymą, atsakomybę turėtų prisiimti administracija. Nuteistasis neprašo sutrumpinti jam paskirtos bausmės, jis prašo sušvelninti jam taikomas suvaržymo priemones, paaiškindamas, jog jis suvokia dėl savo neteisėtų veiksmų, kylančius padarinius, todėl ateityje sieks daugiau nebenusikalsti.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo A. K. skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo A. K. skundu ir jo asmens byla, konstatuoja, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tai reiškia, kad pastarasis yra atlikęs vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pastarasis ją atliko (duomenys neskelbtini).

Pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Teismas, išsamiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 29 d. nuteistojo A. K. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-196 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad Vilniaus pataisos namuose 2022 m. liepos 26 d. atlikus pastarojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kartu pripažinta, kad siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo priemonių kūrimo yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas. Tuo tarpu, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, pastarasis bausmės atlikimo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir to nedaro dėl to, kad, jo teigimu, praėjo pakankamai neilgas laiko tarpas nuo jo atvykimo iš (duomenys neskelbtini) .

Tiek iš skundžiamo Komisijos nutarimo, tiek iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis Vilniaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Pastarajam individualios socialinės reabilitacijos planas Vilniaus pataisos namuose buvo sudarytas 2022 m. gegužės 19 d., o Komisijos jis buvo įvertintas 2022 m. rugpjūčio 17 d. Tai reiškia, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje atlieka pakankamai ilgą laiką – skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo metu – apie (duomenys neskelbtini) mėnesius. Nuteistasis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl galimybės dirbti taip pat nesikreipė. Iš nuteistojo asmens bylos matyti tik tai, kad nuteistasis A. K. dalyvauja „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos programoje“ ir ateityje sutiktų dalyvauti resocializacijos procese.

Visos šios aplinkybės, charakterizuojančios nuteistojo įsitraukimą į individualią socialinę reabilitaciją, nesuteikia teismui pagrindo teigti, kad nuteistasis tinkamai vykdo jam individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones. Vien tai, kad nuteistasis neseniai tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini), nesuteikia pagrindo teigti, jog ši aplinkybė laikytina pakankamai objektyvia ir pateisinančia nuteistojo nedalyvavimą resocializacijos, reabilitacijos ir integracijos procese. Pabrėžtina, jog dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, yra grindžiamas savanoriškumo principu, pasikeisti turi norėti pats nuteistasis, niekas negali priversti jo dalyvauti socialinėje reabilitacijoje prieš jo valią. Svarbiausia – nuteistojo įsisąmoninimas – aiškus savęs, savo gyvenimo situacijos, sunkumų, priėmimas ir siekis keisti žalingą elgesį yra ne poveikio, bet sąveikos reikalas ir jis nėra įmanomas be paties nuteistojo motyvacijos, pastangų ir aktyvaus dalyvavimo. Todėl nuteistojo skunde pateikti argumentai, sietini su tuo, kad nuteistasis A. K. reikiamų socialinės reabilitacijos rezultatų nepasiekia dėl pataisos įstaigos administracijos kaltės, bet ne dėl jo paties veiksmų, vertintini išimtinai deklaratyviais ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl A. K. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais A. K. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas šiame teisme, skaičius (11); didelis teistumų skaičius (7); ankstesni teistumai už įsibrovimą; didelis atvejų skaičius, kai nuteistasis realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (3); ankstesnė negatyvi patirtis laikantis nustatytų taisyklių bei apribojimų laisvėje; nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis; nusikaltimai sunkėja. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra: dėl mokyklos nelankymo buvo pašalintas, neįgijo pagrindinio išsilavinimo; neįgijo profesinės kvalifikacijos; darbinės patirties stygius; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; (duomenys neskelbtini) istorija; impulsyvumas; nepakankami problemų sprendimų būdai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; kitų visuomenės narių turtinių teisių ignoravimas bei ankstesnė negatyvi patirtis, laikantis įpareigojimų bei įsisavinant taikytas poveikio priemones. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažintas tik vienas apsauginis veiksnys – nuteistasis formaliai patvirtino įsidarbinimo bei galimybės gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu faktus.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo (duomenys neskelbtini) būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo A. K. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jau nuo mažens savo finansines problemas spręsdavo nusikalstamais būdais, atiminėdamas iš nepilnamečių mobilaus ryšio telefonus, kuriuos parduodavo. Vėlesniais laikotarpiai – vagiliaudavo užsienyje – įsibraudamas į sodybas ar kitais būdais. Savo įvykdytų turtinio pobūdžio nusikaltimų motyvus nuteistasis įvardijo kaip nulemtus smalsumo, taip pat jo teigimu, jis nepraleisdavo gerų progų pasipelnyti. Pripažinta ir tai, kad nuteistasis stokoja lėšų paskirstymo ir valdymo kompetencijų. Vertinant nuteistojo A. K. gyvenimo stilių ir draugus, nustatyta, kad nuteistasis netinkamus savęs realizavimo būdus rinkosi jau paauglystėje, o daugumą nusikaltimų yra įvykdęs bendrininkų kompanijose. Pripažinta, kad nuteistasis iš ankstesnės negatyvios patirties išvadų nepadarė, nors ir buvo baudžiamas terminuotomis laisvės atėmimo bausmėmis. Vertinant nuteistojo elgesį bei mąstymą, nustatyta, kad jam būdingas išreikštas impulsyvumas kaip asmenybės bruožas, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Jam būdingi stiprūs impulsai siekiant išsikeltų asmeninių tikslų, jis gali pasielgti neapgalvotai, kas gali turėti įtakos patiriamiems sunkumams numatant priežastis – pasekmės ryšį. Jam stinga gilesnės savianalizės ir gebėjimo atpažinti sritis, kurios yra problemiškiausios ir spręstinos. Analizuojant nuteistojo A. K. nuostatas, pripažinta, kad nuteistajam būdingi antivisuomeniniais požiūriai, neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas, polinkis tenkinti savo poreikius visuomenei pavojingu būdu bei būtino aktyvumo užkert kelią neigiamiems rezultatams nepasireiškimas.

Aptartos Socialinio tyrimo išvados kontekste pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš nuteistojo asmens bylos, taip pat iš pastarojo skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis, aktyvių veiksmų, nukreiptų mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, neatlieka, neatlikimo priežastis grindžia išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nurodydamas, kad tik galimai ateityje planuoja dalyvauti resocializacijos procese. Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarasis deda pakankamas pastangas bei daro akivaizdžią pažangą, kurios pagrindu galima spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą.

Nuteistojo skundo ir pastarojo asmens bylos kontekste teismas negali nepaminėti Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų aplinkybių, susijusių su nuteistojo A. K. emocine gerove. Minėtoje išvadoje pripažinta, kad anot A. K. jam buvo diagnozuotas(duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo skirtas medikamentinis gydymas. Nuteistojo teigimu, jis yra patyręs (duomenys neskelbtini), pirmasis buvo, kai jis buvo 4-oje klasėje. Jam pasitaiko būsenos, kai (duomenys neskelbtini). A. K. teigimu, jis praeityje (duomenys neskelbtini) įvairiais būdais, paskutinį kartą – būdamas (duomenys neskelbtini) kalėjime, po ko jam buvo paskirti vaistai. Šioje Socialinio tyrimo išvados dalyje paminėta Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) rekomendacija, kurioje nurodyta, jog nuteistajam nesulaukus tinkamo gydymo, yra tikėtinas didėjantis (duomenys neskelbtini), o jeigu jo būsena pablogėtų, tikėtina, kad jis gali (duomenys neskelbtini) su tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su darbuotojais. Minėtų aplinkybių pagrindu Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistojo A. K. (duomenys neskelbtini) reikalauja kontrolės bei galimai siejosi su jo nusikalstamo elgesio raiška.

Teismas, šias Socialinio tyrimo išvados dalyje nurodytas aplinkybes įvertinęs nuteistojo asmens bylos visumos, įskaitant ir kitus duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, kontekste, neturi pagrindo pripažinti, jog minėtos aplinkybės sąlygoja būtinybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

BVK 174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Tuo atveju jeigu laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą užtikrina valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi, nuteistiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tai reiškia, kad nuteistiesiems suteikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims – yra sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba/ir gydytojų rekomendacijų įvykdymas. Anksčiau aptartas teisinis reguliavimas garantuoja, kad nuteistasis A. K. turi visas galimybes gauti tokį valstybės garantuojamą gydymą, kokį gautų ir būdamas laisvėje. Asmens bylos medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad nuteistajam jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos, nekokybiškos ar, kad jam dėl turimų sveikatos problemų negali būti vykdoma jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Priešingai, anksčiau aptartoje Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis šiuo metu jaučiasi gerai, nuteistajam medikamentinis gydymas nėra paskirtas, laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos administracijai yra pateikta rekomendacija skirti nuteistajam pakartotinę gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultaciją, o visiems specialistams, dirbantiems su nuteistuoju stebėti jo būseną bei elgesį. Pastebėjus pablogėjimą, nedelsiant nukreipti pas atitinkamus specialistus ((duomenys neskelbtini), gydytoją (duomenys neskelbtini) ir pan.), taip pat domėtis kaip nuteistajam sekasi, nevengti pasiteirauti apie problemas ir padėti jas sprendžiant, siekti nuteistąjį įtraukti į pozityvaus užimtumo veiklas.

Visos šios aplinkybės nepatvirtina, kad dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo tvarkos pastarasis negauna tinkamo ir kvalifikuoto gydymo. Tiek nuteistojo skunde, tiek pastarojo skundui nagrinėti reikšmingoje asmens bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigoje nuteistajam negalėtų būti užtikrinama reikiama medicininė pagalba. Todėl vien tai, kad nuteistajam ateityje gali būti taikomas tam tikras medikamentinis gydymas ir yra rekomendacija nuteistajam pakartotinai apsilankyti pas gydytoją (duomenys neskelbtini), nepatvirtina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo bei būtinybės jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad A. K. yra teistas septynis kartus, iš jų – du kartus Lietuvos Respublikoje, o penkis kartus – užsienio valstybėse. Pirmą kartą nuteistasis A. K. į teisėsaugos akiratį pateko būdamas 14 metų, o 15 metų buvo pirmą kartą nuteistas. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Jo gyvenimo būdas praeityje pasižymėjo kriminaliniais bruožais, jis nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais bei priemonėmis, palaikyti artimus ryšius su asmenimis, kuriems būdingas polinkis elgtis nusikalstamai. Jis pakartotinai vykdydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato. Be to, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, jos buvo sąlygojamos siekio greitai užsidirbti pinigų, kas patvirtina, kad nusikaltimų darymas buvo nuteistojo A. K. pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų tęstinį nusikaltimą, susidedantį iš kelių nusikalstamų veikų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) A. K. įvykdyti nusikaltimai atitinkamai buvo prilyginti nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 260 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) bei 300 straipsnio 2 dalyje, už dalį kurių įstatymų leidėjas numato itin griežtas ir išimtinai su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Kartu teismas pabrėžia ir tai, kad nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 4 kartą, o jam inkriminuoti ir teismo nuosprendžiais pripažinti padarytais nusikaltimai tik sunkėja. Teismas neturi pagrindo nepritarti Komisijos skundžiamame nutarime pateiktai išvadai, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, neįvertino savo veiksmų pavojingumo, nekeitė savo elgesio, o ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio jam nepadarė.

Šių aplinkybių visuma rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo A. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-205, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė